Pradžios
knyga 4 sk.:
1 Ir Adomas
pažino savo
žmoną Ievą, ir
ji tapo
nėščia. Ji
pagimdė Kainą
ir tarė:
„Įsigijau sūnų
Viešpaties
pagalba“.
2 Ji dar
pagimdė jo
brolį Abelį.
Abelis buvo
avių piemuo, o
Kainas –
žemdirbys.
3 Kuriam
laikui
praėjus,
Kainas aukojo
Viešpačiui iš
žemės vaisių.
4 Taip pat ir
Abelis aukojo
iš savo bandos
riebiausių
pirmagimių.
Viešpats
pažvelgė į
Abelį ir jo
auką,
5 tačiau į
Kainą ir jo
auką Jis
nepažvelgė.
Todėl Kainas
labai supyko,
ir jo veidas
paniuro.
6 Viešpats
tarė Kainui:
„Kodėl tu
supykai ir
tavo veidas
paniuro?
7 Darydamas
gera, argi
nebūsi
priimtas? O
jei gera
nedarai,
nuodėmė tyko
prie durų. Ji
traukia tave,
tačiau tu turi
viešpatauti
jai“.
8 Kainas
kalbėjo savo
broliui
Abeliui. Jiems
esant
laukuose,
Kainas užpuolė
savo brolį
Abelį ir jį
užmušė.
9 Tada
Viešpats
paklausė
Kaino: „Kur
yra tavo
brolis
Abelis?“ O jis
atsakė:
„Nežinau. Argi
aš esu savo
brolio
sargas?“
10 Tada
Viešpats tarė:
„Ką padarei?
Tavo brolio
kraujas
šaukiasi manęs
nuo žemės.
11 Taigi dabar
esi prakeiktas
ant žemės,
kuri atsivėrė
ir priėmė iš
tavo rankos
tavo brolio
kraują.
12 Kai tu ją
dirbsi, ji
nebeduos tau
derliaus. Tu
būsi klajūnas
ir benamis
žemėje“.
13 Tada Kainas
tarė
Viešpačiui:
„Mano bausmė
yra per
didelė, kad
galėčiau ją
pakelti.
14 Tu šiandien
mane išvarai
iš žemės. Aš
turėsiu
slėptis nuo
Tavęs ir būsiu
klajūnas ir
benamis
žemėje. Kas
mane sutiks,
užmuš“.
15 Viešpats
jam atsakė:
„Kas užmuš
Kainą, tam
septyneriopai
bus
atkeršyta!“
Viešpats
paženklino
Kainą žyme,
kad nė vienas,
sutikęs jį, jo
nenužudytų.
16 Kainas
pasitraukė iš
Viešpaties
akivaizdos ir
apsigyveno
Nodo šalyje, į
rytus nuo
Edeno.
17 Kainas
pažino savo
žmoną, ji
pastojo ir
pagimdė
Henochą.
Kainas pastatė
miestą ir tą
miestą
pavadino savo
sūnaus vardu –
Henochas.
18 Henocho
sūnus buvo
Iradas, Irado
sūnus –
Mehujaelis,
Mehujaelio –
Metušaelis,
Metušaelio –
Lamechas.
19 Lamechas
vedė dvi
žmonas.
Pirmosios
vardas buvo
Ada, antrosios
– Cila.
20 Ada pagimdė
Jabalą; jis
buvo tėvas tų,
kurie gyvena
palapinėse ir
laiko
gyvulius.
21 Jo brolis,
vardu Jubalas,
buvo arfininkų
ir vamzdininkų
tėvas.
22 Cila
pagimdė Tubal
Kainą, kuris
gamino
visokius
įrankius iš
vario ir
geležies.
Tubal Kaino
sesuo buvo
Naama.
23 Lamechas
tarė savo
žmonoms: „Ada
ir Cila,
klausykite!
Jūs, Lamecho
žmonos,
įsidėmėkite,
ką sakau: aš
užmušiau vyrą
už man
padarytą
žaizdą,
jaunuolį už
randą!
24 Jei už
Kainą bus
atkeršyta
septyneriopai,
tai už Lamechą
–
septyniasdešimt
septynis
kartus!“
25 Adomas vėl
pažino savo
žmoną, ir ji
pagimdė sūnų,
vardu Setas,
sakydama:
„Dievas man
davė kitą sūnų
vietoje
Abelio, kurį
Kainas
užmušė“.
26 Taip pat ir
Setas turėjo
sūnų, vardu
Enas. Tuomet
žmonės pradėjo
šauktis
Viešpaties
vardo.
Antrasis
laiškas
Timotiejui 3
sk.:
12 Taip ir
visi, kurie
trokšta
dievotai
gyventi
Kristuje
Jėzuje, bus
persekiojami.
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
4 Tikėjimu
Abelis aukojo
geresnę auką
negu Kainas ir
dėl tikėjimo
gavo
liudijimą, kad
yra teisus,
Dievui
paliudijus
apie jo
dovanas. Dėl
tikėjimo jis
ir miręs
tebekalba.
Judo
laiškas 1 sk.:
11 Vargas
jiems! Jie
pasuko Kaino
keliu, godžiai
pasidavė
Balaamo
paklydimui dėl
pelno, pražudė
save Korės
maištu.
Pirmasis
Jono laiškas 3
sk.:
11 Tokia yra
žinia, kurią
girdėjote nuo
pradžios: mes
turime mylėti
vieni kitus.
12 Ne kaip
Kainas, kuris
buvo iš
piktojo ir
nužudė savo
brolį. Kodėl
nužudė? Todėl,
kad jo darbai
buvo pikti, o
brolio –
teisūs.
Išėjimo
knyga 23 sk.:
19 Pirmuosius
savo dirvos
vaisius
atgabenk į
Viešpaties,
tavo Dievo,
namus.
<...>
Jobo
knyga 33 sk.:
4 Dievo Dvasia
mane sukūrė,
Visagalis
įkvėpė man
gyvybę.
Laiškas
Kolosiečiams 4
sk.:
2 Nuolat
melskitės,
budėdami ir
dėkodami,
2024-03-17,
Giedrius
Ažukas, "Ar
leidžiamės
Dievo
keičiami?
(Ef.4,17-24)"
Efeziečiams 4
sk.:
[17] Taigi aš
liepiu ir
įspėju
Viešpatyje,
kad jūs
nebesielgtumėte,
kaip elgiasi
pagonys dėl
savo proto
tuštybės. [18]
Jų protas
aptemęs, jie
atskirti nuo
Dievo gyvenimo
dėl savo
neišmanymo bei
širdies
suakmenėjimo.
[19] Jie
sustabarėję,
pasidavę
gašlumui,
nepasotinamai
daro visus
nešvarius
darbus. [20]
Bet jūs ne
taip pažinote
Kristų! [21]
Juk iš Jo
girdėjote ir
Jame išmokote,
– nes tiesa
yra Jėzuje, –
[22] kad
privalu
atsižadėti
senojo žmogaus
ankstesnio
gyvenimo būdo,
žlugdančio
apgaulingais
geismais, [23]
atsinaujinti
savo proto
dvasia [24] ir
apsirengti
nauju žmogumi,
sutvertu pagal
Dievą teisume
ir tiesos
šventume.
Apaštalų
darbai 20 sk.:
[8]
Paulius nuėjo
į sinagogą ir
ten tris
mėnesius
drąsiai
kalbėjo,
įtikinėdamas
ir aiškindamas
apie Dievo
karalystę. [9]
Kai kurie
užkietėjo ir
netikėjo,
piktžodžiaudami
tam Keliui
daugumos
akyse, tad
Paulius
pasitraukė nuo
jų, atskyrė
mokinius ir
kasdien juos
mokė Tirano
mokykloje.
<...>
[19]
Daugelis,
užsiiminėjusių
magija, sunešė
savo knygas ir
visų akyse
sudegino.
Apskaičiuota,
kad jos buvo
vertos
penkiasdešimt
tūkstančių
sidabro
drachmų.
<...>
[28]
Būkite
rūpestingi sau
ir visai
kaimenei,
kuriai
Šventoji
Dvasia jus
paskyrė
prižiūrėtojais,
kad ganytumėte
Dievo
Bažnyčią,
kurią Jis
įsigijo savo
krauju.
[29]
Nes aš žinau,
kad, man
pasitraukus,
įsibraus pas
jus žiaurių
vilkų, kurie
nepagailės
kaimenės. [30]
Net iš jūsų
atsiras tokių,
kurie
kreivomis
kalbomis
stengsis
patraukti
paskui save
mokinius. [31]
Todėl budėkite
ir
nepamirškite,
kad aš per
trejus metus
dieną ir naktį
nepaliaudamas,
su ašaromis
įspėdavau
kiekvieną.
[32] O dabar,
broliai,
pavedu jus
Dievui ir Jo
malonės
žodžiui, kuris
turi galią jus
išugdyti ir
duoti jums
paveldėjimą
tarp visų
pašventintųjų.
Ezechielio
11 sk.:
[2] Jis tarė
man: „Žmogaus
sūnau, šitie
vyrai kuria
pavojingus
planus ir
duoda piktus
patarimus šiam
miestui.
Esteros
10 sk.:
[3]
Žydas
Mordechajas
buvo antras po
karaliaus
Ahasvero. Jis
buvo galingas
tarp žydų ir
mėgstamas tarp
brolių, jis
siekė savo
tautai taikos
ir gerovės.
1
Timotiejui 4
sk.:
[1]
Dvasia aiškiai
sako, kad
paskutiniais
laikais kai
kurie
atsitrauks nuo
tikėjimo,
pasidavę
klaidinančioms
dvasioms ir
demonų
mokslams,
<...>
[7]
Bedieviškų ir
bobiškų pasakų
venk, o
ugdykis
dievotumą.
[8]
Kūno lavinimas
nedaug naudos
duoda, o
dievotumas
viskam
naudingas –
jis turi
esamojo ir
būsimojo
gyvenimo
pažadą.
[9]
Šis žodis yra
patikimas,
vertas visiško
pritarimo.
[10] Mes todėl
ir triūsiame
bei kenčiame
panieką, nes
pasitikime
gyvuoju Dievu,
kuris yra visų
žmonių, o ypač
tikinčiųjų,
Gelbėtojas.
2
Jono 1 sk.:
[7]
Po pasaulį
pasklido daug
suvedžiotojų,
kurie
neišpažįsta
Jėzaus
Kristaus,
atėjusio kūne.
Toks yra
apgavikas ir
antikristas.
1
Timotiejui 6
sk.:
[20]
O Timotiejau,
saugok tai,
kas tau
patikėta,
vengdamas
netinkamo
tuščiažodžiavimo
ir tariamojo
pažinimo
prieštaravimų,
1
Petro 2 sk.:
[11]
Mylimieji,
maldauju jus
kaip svečius
ir ateivius:
susilaikykite
nuo kūno
geidulių,
kurie kovoja
prieš sielą.
2
Timotiejui 3
sk.:
[1]
Žinok, kad
paskutinėmis
dienomis užeis
sunkūs laikai,
[2] nes žmonės
bus savimylos,
pinigų
mylėtojai,
pagyrūnai,
išdidūs,
piktžodžiautojai,
neklusnūs
tėvams,
nedėkingi,
nešventi, [3]
nemylintys,
nesutaikomi,
šmeižikai,
nesivaldantys,
šiurkštūs,
nekenčiantys
to, kas gera,
[4] išdavikai,
akiplėšos,
pasipūtėliai,
labiau
mylintys
malonumus negu
Dievą, [5]
turintys
dievotumo
išvaizdą, bet
atsižadėję jo
jėgos.
Šalinkis tokių
žmonių!
[16]
Visas Raštas
yra Dievo
įkvėptas ir
naudingas
mokyti, barti,
taisyti,
auklėti
teisumui, [17]
kad Dievo
žmogus taptų
tobulas,
pasiruošęs
kiekvienam
geram darbui.
Ozėjo
4 sk.:
[12]
<...>
Paleistuvystės
dvasia juos
suklaidino, ir
paleistuvaudami
jie atsitraukė
nuo savo
Dievo.
2024-03-10,
Gintaras
Kunigonis, "Pasitikėjimas
Dievu"
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
6 sk.:
9 Ar nežinote,
kad neteisieji
nepaveldės
Dievo
karalystės?
Neapsigaukite!
Nei
ištvirkėliai,
nei
stabmeldžiai,
nei
svetimautojai,
nei
homoseksualistai,
10 nei vagys,
nei gobšai,
nei
girtuokliai,
nei keikūnai,
nei plėšikai
nepaveldės
Dievo
karalystės.
11 Kai kurie
iš jūsų buvote
tokie, bet
dabar esate
nuplauti,
pašventinti,
išteisinti
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus vardu
ir mūsų Dievo
Dvasia.
Evangelija
pagal Joną 14
sk.:
6 Jėzus jam
sako: „Aš esu
kelias, tiesa
ir gyvenimas.
Niekas
nenueina pas
Tėvą kitaip,
kaip tik per
mane.
Evangelija
pagal Matą 5
sk.:
13 „Jūs esate
žemės druska.
Jei druska
netenka
sūrumo, kuo gi
ją reikėtų
pasūdyti? Ji
niekam
netinka, ir
belieka ją
išberti
žmonėms
sumindžioti.”
<...>
50
Druska – geras
daiktas, bet
jeigu ji
netektų
sūrumo, kuo ją
pasūdyti?
Turėkite
savyje druskos
ir taikiai
gyvenkite
tarpusavy“.
2024-03-03,
Giedrius
Ažukas, "Jei
šiandiena
išgirsite Jo
balsą,
neužkietinkite
savo širdžių"
Efeziečiams 4
sk.:
[17]
Taigi aš
liepiu ir
įspėju
Viešpatyje,
kad jūs
nebesielgtumėte,
kaip elgiasi
pagonys dėl
savo proto
tuštybės. [18]
Jų protas
aptemęs, jie
atskirti nuo
Dievo gyvenimo
dėl savo
neišmanymo bei
širdies
suakmenėjimo.
<...>
[20] Bet jūs
ne taip
pažinote
Kristų!
Efeziečiams
2 sk.:
[1]
Ir jūs buvote
mirę
nusikaltimais
ir nuodėmėmis,
[2] kuriuose
kadaise
gyvenote pagal
šio pasaulio
būdą,
paklusdami
kunigaikščiui,
viešpataujančiam
ore, dvasiai,
kuri dabar
veikia
neklusnumo
vaikuose. [3]
Tarp jų
kadaise ir mes
visi gyvenome,
sekdami savo
kūno
geiduliais,
vykdydami kūno
ir minčių
troškimus, ir
iš prigimties
buvome
rūstybės
vaikai kaip ir
kiti.
Romiečiams
1 sk. :
[21]
Pažinę Dievą,
jie negarbino
Jo kaip Dievo
ir Jam
nedėkojo, bet
tuščiai
samprotaudami
paklydo, ir
neišmani jų
širdis aptemo.
[22] Vadindami
save
išmintingais,
tapo kvaili.
[23] Jie
išmainė
nenykstančiojo
Dievo šlovę į
nykstančius
žmogaus,
paukščių,
keturkojų bei
šliužų
atvaizdus.
[24] Todėl
Dievas dėl jų
širdies
geidulių
atidavė juos
neskaistumui,
kad jie patys
terštų savo
kūnus. [25]
Jie Dievo
tiesą iškeitė
į melą ir
garbino
kūrinius bei
tarnavo jiems,
o ne Kūrėjui,
kuris
palaimintas
per amžius.
Amen! [26]
Todėl Dievas
paliko juos
gėdingų aistrų
valiai. Jų
moterys
prigimtinius
santykius
pakeitė
priešingais
prigimčiai.
[27] Panašiai
ir vyrai,
pametę
prigimtinius
santykius su
moterimis,
užsigeidė
vienas kito,
ištvirkavo
vyrai su
vyrais ir
gaudavo už
savo paklydimą
vertą atpildą.
[28] Kadangi
jie nesirūpino
pažinti Dievą,
tai Dievas
leido jiems
vadovautis
netikusiu
išmanymu ir
daryti, kas
nepridera.
[29]
Todėl jie
pilni visokio
neteisumo,
netyrumo,
piktybių,
godulystės ir
blogio, pilni
pavydo,
žudynių,
nesantaikos,
klastos,
paniekos,
apkalbų. [30]
Tai šmeižikai,
nekenčiantys
Dievo,
akiplėšos,
išpuikėliai,
pagyrūnai,
išradingi
piktadariai,
neklausantys
tėvų, [31]
neprotingi,
nepatikimi,
beširdžiai,
neatlaidūs,
negailestingi.
[32] Nors jie
žino teisingą
Dievo
sprendimą, kad
visa tai
darantys verti
mirties, jie
ne tik patys
taip daro, bet
ir palaiko
taip
darančius.
Hebrajams
3 sk.:
[7]
Todėl, kaip
sako Šventoji
Dvasia: „Jei
šiandien
išgirsite Jo
balsą, [8]
neužkietinkite
savo širdžių
kaip per
maištą,
gundymo dieną
dykumoje, [9]
kur jūsų tėvai
gundė mane,
mėgino ir matė
mano darbus
per
keturiasdešimt
metų. [10]
Todėl Aš
užsirūstinau
ant tos kartos
ir pasakiau:
„Visada jie
klysta savo
širdyse ir
nepažino mano
kelių.“ [11]
Taigi Aš
rūstaudamas
prisiekiau:
„Jie neįeis į
mano poilsį!“
[12]
Žiūrėkite,
broliai, kad
kuris iš jūsų
nebūtų piktos,
netikinčios
širdies,
atitolusios
nuo gyvojo
Dievo. [13]
Verčiau
raginkite
vieni kitus
kasdien – kol
dar sakoma
„šiandien“, –
kad kurio iš
jūsų
neužkietintų
nuodėmės
klasta.
Korintiečiams
10 sk.:
[7]
Nebūkite
stabmeldžiai,
kaip kai kurie
iš jų, – kaip
parašyta:
„Tauta sėdosi
valgyti bei
gerti ir
kėlėsi
žaisti.“
Evangelija
pagal Luką 8
sk.:
[14]
Sėkla, kritusi
tarp erškėčių,
– tai tie,
kurie išgirdo,
bet, toliau
eidami, buvo
nusmelkti
rūpesčių,
turtų bei
gyvenimo
malonumų ir
neduoda
subrendusio
vaisiaus.
Psalmių
107 sk.:
[4]
Po dykumą jie
klajojo
tuščiais
keliais,
nerasdami
miesto, kur
galėtų
gyventi. [5]
Jie alko ir
troško, jų
sielos
nusilpo.
Hebrajams
3 sk.:
[7]
Todėl, kaip
sako Šventoji
Dvasia: „Jei
šiandien
išgirsite Jo
balsą, [8]
neužkietinkite
savo širdžių
<...>
2024-02-25,
Saulius
Kalkauskas, "Kristaus
Bažnyčia -
neįkainojma Jo
kolekcija"
Pradžios knyga
49 sk.:
1 Jokūbas,
pasišaukęs
savo sūnus,
kalbėjo:
„Susirinkite!
Paskelbsiu
jums, kas
įvyks su jumis
ateityje.
2 Susirinkite
ir klausykite,
Jokūbo sūnūs!
Pasiklausykite
Izraelio, savo
tėvo!”
LBD-EKU
leidimas:
Pradžios
49:1-2: “1
Jokūbas
pasišaukė
sūnus ir tarė
jiems:
„Burkitės
aplink, kad
galėčiau
pasakyti, kas
jus ištiks
ateities
dienomis.
2 Susirinkite
ir
klausykitės,
Jokūbo sūnūs,
klausykitės
savo tėvo
Izraelio.”
Pradžios
knyga 49 sk.:
28 Tai yra
dvylika
Izraelio
giminių, ir
tai jiems
kalbėjo tėvas,
ir palaimino
juos.
Kiekvieną
palaimino
atskiru
palaiminimu.
29 Po to jis
jiems tarė:
„Aš
susijungsiu su
savo tauta.
Palaidokite
mane prie mano
tėvų oloje,
kuri yra
hetito Efrono
lauke,
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
2 sk.:
12 O mes
gavome ne
pasaulio
dvasią, bet
Dvasią iš
Dievo, kad
suvoktume, kas
mums Dievo
dovanota.
Laiškas
Galatams 5
sk.:
25 Jei
gyvename
Dvasia, tai ir
elkimės pagal
Dvasią.
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
1 Taigi dabar
nebėra
pasmerkimo
tiems, kurie
yra Kristuje
Jėzuje, kurie
gyvena ne
pagal kūną,
bet pagal
Dvasią.
2024-02-18,
Marijona
Mukomolovienė,
"Koks
lobis mūsų
širdyse?"
Evangelija
pagal Luką 6
sk.:
43
Nėra gero
medžio, kuris
duotų blogus
vaisius, ir
nėra blogo,
kuris duotų
gerus vaisius.
44 Kiekvienas
medis
pažįstamas iš
jo vaisių. Nuo
erškėčių
niekas nerenka
figų, o nuo
gervuogių
krūmo neskina
vynuogių.
45 Geras
žmogus iš gero
savo širdies
lobyno iškelia
gera, o blogas
iš blogo savo
širdies lobyno
iškelia bloga.
Jo lūpos kalba
tai, ko
pertekusi
širdis“.
46 „Kodėl
vadinate mane:
‘Viešpatie,
Viešpatie’, o
nedarote, ką
sakau?”
Evangelija
pagal Luką 6
sk.:
41 Kodėl matai
krislą brolio
akyje, o
nepastebi
rąsto
savojoje?
42 Ir kaip
gali sakyti
broliui:
‘Broli, leisk,
išimsiu krislą
iš tavo
akies’, – pats
nematydamas
savo akyje
rąsto?!
Veidmainy,
pirmiau
išritink rąstą
iš savo akies,
o tada matysi,
kaip iš brolio
akies išimti
krislelį.”
Evangelija
pagal Luką 6
sk.:
47 Kiekvienas,
kuris ateina
pas mane,
klausosi mano
žodžių ir juos
vykdo, – Aš
parodysiu
jums, į ką jis
panašus.
48 Jis panašus
į namą
statantį
žmogų, kuris
giliai iškasė
žemę ir padėjo
pamatus ant
uolos. Užėjus
potvyniui,
srovė atsimušė
į tą namą, bet
neįstengė jo
pajudinti, nes
buvo
pastatytas ant
uolos.
49 O kas
klausosi, bet
nevykdo,
panašus į
žmogų,
pasistačiusį
namą be
pamato, ant
žemės. Vos tik
srovė į jį
atsimušė, jis
kaipmat
sugriuvo, ir
to namo
griuvimas buvo
smarkus“.
Laiškas
Romiečiams 12
sk.:
2 Ir
neprisitaikykite
prie šio
pasaulio, bet
pasikeiskite,
atnaujindami
savo protą,
kad galėtumėte
ištirti, kas
yra gera,
priimtina ir
tobula Dievo
valia.
Patarlių
knyga 27 sk.:
19 Kaip vanduo
atspindi
veidą, taip
žmogaus širdis
atspindi
žmogų.
Jozuės
knyga 1 sk.:
5
Niekas prieš
tave
neatsilaikys
per visą tavo
gyvenimą. Kaip
buvau su Moze,
taip visuomet
būsiu su
tavimi. Aš
nepaliksiu ir
neapleisiu
tavęs.
Laiškas
Hebrajams 13
sk.:
5
Gyvenkite be
godumo
pinigams,
būkite
patenkinti
tuo, ką
turite, nes
Jis pats yra
pasakęs:
„Niekad Aš
tavęs
nepaliksiu ir
nepamiršiu“.
Pakartoto
įstatymo knyga
10 sk.:
17 Viešpats,
jūsų Dievas,
yra dievų
Dievas ir
viešpačių
Viešpats,
didis,
galingas ir
baisus Dievas;
Jis
neatsižvelgia
į asmenis ir
nepaperkamas
kyšiais.
Psalmių
knyga 37 sk.:
5
Pavesk
Viešpačiui
savo kelią,
pasitikėk Juo,
ir Jis veiks.
2024-02-11,
Darius
Šulskis, "Tikėjimas
link
pasitikėjimo"
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
26 Taip pat ir
Dvasia padeda
mūsų
silpnumui. Nes
mes nežinome,
ko turėtume
melsti, bet
pati Dvasia
užtaria mus
neišsakomom
dejonėm.
27 Širdžių
Tyrėjas žino
Dvasios
mintis, nes Ji
užtaria
šventuosius
pagal Dievo
valią.
28 Be to, mes
žinome, kad
mylintiems
Dievą viskas
išeina į gera,
būtent Jo
tikslu
pašauktiesiems.
29 O kuriuos
Jis iš anksto
numatė, tuos
iš anksto ir
paskyrė tapti
panašius į Jo
Sūnaus
atvaizdą, kad
šis būtų
pirmagimis
tarp daugelio
brolių.
30 O kuriuos
Jis iš anksto
paskyrė, tuos
ir pašaukė;
kuriuos
pašaukė, tuos
ir išteisino;
kuriuos
išteisino,
tuos ir
pašlovino.
31 Tai ką dėl
viso šito
pasakysime?
Jei Dievas už
mus, tai kas
gi prieš mus?!
32 Tas, kuris
nepagailėjo
savo Sūnaus,
bet atidavė Jį
už mus visus,
– kaipgi Jis
ir visko
nedovanotų
kartu su Juo?
33 Kas kaltins
Dievo
išrinktuosius?
Juk Dievas
išteisina!
34 Kas
pasmerks?
Kristus mirė,
bet buvo
prikeltas ir
yra Dievo
dešinėje, ir
užtaria mus.
35 Kas gi mus
atskirs nuo
Kristaus
meilės? Ar
sielvartas? ar
nelaimė? ar
persekiojimas?
ar badas? ar
nuogumas? ar
pavojus? ar
kalavijas?
36 Parašyta:
„Dėl Tavęs mes
žudomi ištisą
dieną, laikomi
avimis
skerdimui“.
37 Tačiau
visuose šiuose
dalykuose mes
esame daugiau
negu
nugalėtojai
per Tą, kuris
mus pamilo.
38 Ir aš
įsitikinęs,
kad nei
mirtis, nei
gyvenimas, nei
angelai, nei
kunigaikštystės,
nei galybės,
nei dabartis,
nei ateitis,
39 nei
aukštumos, nei
gelmės, nei
jokie kiti
kūriniai
negalės mūsų
atskirti nuo
Dievo meilės,
kuri yra
Kristuje
Jėzuje, mūsų
Viešpatyje.
Laiškas
Romiečiams 1
sk.:
16 Aš
nesigėdiju
Evangelijos,
nes ji yra
Dievo jėga
išgelbėti
kiekvienam,
kuris tiki,
pirma žydui,
paskui
graikui.
17 Joje
apsireiškia
Dievo teisumas
iš tikėjimo į
tikėjimą, kaip
parašyta:
„Teisusis
gyvens
tikėjimu“.
Izaijo
pranašystė 30
sk.:
15 Taip sako
Viešpats,
Izraelio
Šventasis:
„Jei
atsigręšite ir
nusiraminsite,
būsite
išgelbėti.
Ramume ir
pasitikėjime
yra jūsų
stiprybė“<...>
Psalmių
knyga 73 sk.:
26 Kai kūnas
ir širdis
sunyksta,
Dievas yra
mano širdies
stiprybė ir
mano dalis per
amžius.
Išėjimo
knyga 15 sk.:
1 Tada Mozė ir
izraelitai
giedojo
Viešpačiui šią
giesmę:
„Giedosiu
Viešpačiui,
nes Jis
šlovingai
nugalėjo! Jis
žirgą ir
raitelį įmetė
į jūrą.
2 Mano
stiprybė ir
giesmė yra
Viešpats. Jis
tapo mano
išgelbėjimu.
Jis yra mano
Dievas, aš Jį
šlovinsiu. Jis
mano tėvų
Dievas, aš Jį
aukštinsiu.
2024-02-04,
Giedrius
Ažukas, "Mylėkime
Kristų
negęstančia
meile"
Pakartoto
įstatymo knyga
6 sk.:
[5]
Mylėk
Viešpatį, savo
Dievą, visa
širdimi, visa
siela ir
visomis
jėgomis. [6]
Šitie žodžiai,
kuriuos tau
šiandien
skelbiu,
tepasilieka
tavo širdyje;
[7] mokyk jų
savo vaikus ir
apie juos
kalbėk,
sėdėdamas savo
namuose,
būdamas
kelionėje,
guldamas ir
atsikeldamas.
Evangelija
pagal Joną 3
sk.:
[16]
Nes Dievas
taip pamilo
pasaulį, jog
atidavė savo
viengimį Sūnų,
kad
kiekvienas,
kuris Jį tiki,
nepražūtų, bet
turėtų
amžinąjį
gyvenimą.
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
[11]
Ir Jis paskyrė
vienus
apaštalais,
kitus
pranašais,
evangelistais,
ganytojais ir
mokytojais,
[12] kad
išlavintų
šventuosius
tarnystės
darbui,
Kristaus kūnui
ugdyti, [13]
kol mes visi
pasieksime
tikėjimo
vienybę ir
Dievo Sūnaus
pažinimą,
tobulai
subręsime iki
Kristaus
amžiaus
pilnatvės
saiko, [14]
kad daugiau
nebebūtume
kūdikiai,
siūbuojami
bangų ir
nešiojami bet
kokio mokymo
vėjo, žmonių
apgaulės,
gudrumo,
vedančio į
paklydimą,
[15] bet,
kalbėdami
tiesą su
meile, augtume
viskuo į Jį,
kuris yra
galva, –
Kristus [16]
Iš Jo visas
kūnas,
suderintas ir
stipriai
sujungtas
įvairių
raiščių, pagal
savo saiką
veikiant
kiekvienai
daliai, auga,
kad ugdytų
save meilėje.
Laiškas
Efeziečiams 3
sk.:
[10]
kad dabar per
Bažnyčią taptų
žinoma
kunigaikštystėms
ir valdžioms
danguje
visokeriopa
Dievo
išmintis.
Pirmasis
Jono laiškas 4
sk.:
[8]
Kas nemyli,
tas nepažino
Dievo, nes
Dievas yra
meilė.
Laiškas
Efeziečiams 6
sk.:
[24]
Malonė
visiems, kurie
ištikimai myli
mūsų Viešpatį
Jėzų Kristų!
Amen.
Evangelija
pagal Joną 3
sk.:
[17]
Dievas gi
nesiuntė savo
Sūnaus į
pasaulį, kad
Jis pasaulį
pasmerktų, bet
kad pasaulis
per Jį būtų
išgelbėtas.
Apreiškimas
Jonui 2 sk.:
[1]
„Efezo
bažnyčios
angelui rašyk:
„Tai sako Tas,
kuris laiko
savo dešinėje
septynias
žvaigždes,
kuris
vaikščioja
tarp septynių
aukso
žibintuvų. [2]
Aš žinau tavo
darbus, tavo
triūsą ir tavo
ištvermę.
Žinau, kad tu
negali pakęsti
piktųjų ir
ištyrei tuos,
kurie sakosi
esą apaštalai,
bet tokie
nėra, ir radai
juos esant
melagius. [3]
Tu ištvėrei,
esi kantrus ir
dėl mano vardo
triūsei ir
nepailsai. [4]
Bet Aš turiu
prieš tave
tai, kad
palikai savo
pirmąją meilę.
Apaštalų
darbai 20 sk.:
[17]
Iš Mileto jis
pasiuntė į
Efezą
pakviesti
bažnyčios
vyresniųjų.
[18] Kai jie
pas jį atvyko,
Paulius
prabilo: „Jūs
žinote, kaip
nuo pirmosios
dienos, kurią
įžengiau į
Aziją, visą
laiką pas jus
elgiausi,
[19]
tarnaudamas
Viešpačiui
nusižeminęs,
su ašaromis ir
patirdamas
išbandymus,
kurie ištiko
mane dėl žydų
pinklių. [20]
Kaip nieko
nenutylėjau,
kas naudinga,
bet kalbėjau
ir mokiau jus
tiek
viešumoje,
tiek po namus,
[21] uoliai
liudydamas
žydams ir
graikams apie
atgailą prieš
Dievą ir
tikėjimą mūsų
Viešpačiu
Jėzumi
Kristumi. [22]
Ir štai dabar
aš, dvasios
kalinys,
keliauju į
Jeruzalę,
nežinodamas,
kas man ten
nutiks, [23]
tiktai
Šventoji
Dvasia
kiekviename
mieste man
liudija,
sakydama, kad
manęs laukia
pančiai ir
suspaudimai.
[24] Bet tai
man nesvarbu,
ir aš
nebranginu
savo gyvybės.
Svarbu, kad
tik su
džiaugsmu
baigčiau savo
bėgimą ir
tarnavimą,
kurį gavau iš
Viešpaties
Jėzaus:
liudyti Dievo
malonės
Evangeliją.
[25] Ir štai
dabar aš
žinau, kad jūs
visi, su
kuriais buvau
skelbdamas
Dievo
karalystę,
daugiau
nematysite
mano veido.
[26] Todėl
šiandien jums
liudiju, jog
esu švarus nuo
visų kraujo.
[27] Aš
nevengiau jums
paskelbti visų
Dievo
nutarimų. [28]
Būkite
rūpestingi sau
ir visai
kaimenei,
kuriai
Šventoji
Dvasia jus
paskyrė
prižiūrėtojais,
kad ganytumėte
Dievo
Bažnyčią,
kurią Jis
įsigijo savo
krauju. [29]
Nes aš žinau,
kad, man
pasitraukus,
įsibraus pas
jus žiaurių
vilkų, kurie
nepagailės
kaimenės. [30]
Net iš jūsų
atsiras tokių,
kurie
kreivomis
kalbomis
stengsis
patraukti
paskui save
mokinius. [31]
Todėl budėkite
ir
nepamirškite,
kad aš per
trejus metus
dieną ir naktį
nepaliaudamas,
su ašaromis
įspėdavau
kiekvieną.
Pirmasis
Jono laiškas 2
sk.:
[15]
Nemylėkite
pasaulio nei
to, kas yra
pasaulyje. Jei
kas myli
pasaulį, nėra
jame Tėvo
meilės, [16]
nes visa, kas
pasaulyje, tai
kūno geismas,
akių geismas
ir gyvenimo
išdidumas, o
tai nėra iš
Tėvo, bet iš
pasaulio.
Evangelija
pagal Matą 6
sk.:
[19]
„Nekraukite
sau turtų
žemėje, kur
kandys ir
rūdys ėda, kur
vagys
įsilaužia ir
vagia. [21]
nes kur tavo
turtas, ten ir
tavo širdis.“
[25] „Todėl
sakau jums:
nesirūpinkite
savo gyvybe,
ką valgysite
ar ką gersite,
nei savo kūnu,
kuo vilkėsite.
Argi gyvybė ne
daugiau už
maistą ir
kūnas – už
drabužį? [26]
Pažvelkite į
padangių
paukščius: nei
jie sėja, nei
pjauna, nei į
kluonus
krauna, o jūsų
dangiškasis
Tėvas juos
maitina. Argi
jūs ne daug
vertesni už
juos? [27] O
kas iš jūsų
gali savo
rūpesčiu bent
valanda
prailginti
savo amžių?
[28] Ir kam gi
rūpinatės
drabužiu?
Žiūrėkite,
kaip auga
lauko lelijos.
Jos
nesidarbuoja
ir neverpia,
[29] bet sakau
jums: nė
Saliamonas
visoje savo
šlovėje nebuvo
taip
pasipuošęs,
kaip kiekviena
iš jų. [30]
Jeigu Dievas
taip aprengia
laukų žolę,
kuri šiandien
žaliuoja, o
rytoj metama į
krosnį, tai
argi Jis dar
labiau
nepasirūpins
jumis,
mažatikiai?
[31] Todėl
nesirūpinkite
ir
neklausinėkite:
„Ką
valgysime?“,
arba: „Ką
gersime?“,
arba: „Kuo
vilkėsime?“
[32] Visų tų
dalykų ieško
pagonys. Jūsų
dangiškasis
Tėvas juk
žino, kad viso
to jums
reikia. [33]
Pirmiausia
ieškokite
Dievo
karalystės ir
Jo teisumo, o
visa tai bus
jums pridėta.
[34] Taigi
nesirūpinkite
rytdiena, nes
rytojus pats
pasirūpins
savimi.
Kiekvienai
dienai užtenka
savo vargo.
Laiškas
Filipiečiams 4
sk.:
[6]
Niekuo
nesirūpinkite,
bet visuose
reikaluose
malda ir
prašymu su
padėka jūsų
troškimai
tesidaro
žinomi Dievui.
2024-01-28,
Marijona
Mukomolovienė,
"Meilė
Dievui"
Laiškas
Galatams 5
sk.:
22
Bet Dvasios
vaisiai yra
meilė,
džiaugsmas,
ramybė,
kantrybė,
malonumas,
gerumas,
ištikimybė,
23 romumas,
susivaldymas.
Tokiems
dalykams nėra
įstatymo.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
3 sk.:
6 Aš
sodinau,
Apolas laistė,
o Dievas
augino
<...>
Pirmasis
laiškas
Timotiejui 4
sk.:
16
Žiūrėk savęs
ir mokymo <...>
Evangelija
pagal Matą 7
sk.:
21 „Ne
kiekvienas,
kuris man
sako:
‘Viešpatie,
Viešpatie!’,
įeis į dangaus
karalystę, bet
tas, kuris
vykdo valią
mano Tėvo,
kuris yra
danguje.
22
Daugelis man
sakys aną
dieną:
‘Viešpatie,
Viešpatie,
argi mes
nepranašavome
Tavo vardu,
argi
neišvarinėjome
demonų Tavo
vardu, argi
nedarėme
daugybės
stebuklų Tavo
vardu?!’
23 Tada Aš
jiems
pareikšiu: ‘Aš
niekuomet jūsų
nepažinojau.
Šalin nuo
manęs, jūs
piktadariai!’
Evangelija
pagal Joną 14
sk.:
23 Jėzus jam
atsakė: „Jei
kas mane myli,
laikysis mano
žodžio ir mano
Tėvas jį
mylės; mes pas
jį ateisime ir
apsigyvensime.
24 Kas manęs
nemyli, mano
žodžių
nesilaiko. O
žodis, kurį
girdite, ne
mano, bet
Tėvo, kuris
mane siuntė.
Evangelija
pagal Luką 17
sk.:
34 Sakau jums:
tą naktį
dviese miegos
vienoje
lovoje, ir
vienas bus
paimtas, o
kitas
paliktas.
35 Dvi mals
drauge, ir
viena bus
paimta, o kita
palikta.
36 Du bus
lauke, ir
vienas bus
paimtas, kitas
paliktas“.
Evangelija
pagal Morkų 2
sk.:
5 Išvydęs jų
tikėjimą,
Jėzus tarė
paralyžiuotajam:
„Sūnau,
atleidžiamos
tau tavo
nuodėmės!“
6 Tenai sėdėjo
keletas Rašto
žinovų ir
svarstė savo
širdyse:
7 „Kodėl Jis
taip
piktžodžiauja?
Kas gali
atleisti
nuodėmes, jei
ne vienas
Dievas?!“
8 Jėzus, iš
karto savo
dvasia
supratęs jų
mintis, tarė:
„Kam taip
svarstote savo
širdyse?
9 Kas lengviau
– ar pasakyti
paralyžiuotam:
‘Tau
atleidžiamos
nuodėmės’, ar
liepti:
‘Kelkis, imk
neštuvus ir
vaikščiok’?
10
Bet, kad
žinotumėte
Žmogaus Sūnų
turintį
valdžią
atleisti
žemėje
nuodėmes, –
čia Jis tarė
paralyžiuotajam,
–
11
sakau tau:
kelkis, imk
savo neštuvus
ir eik namo!
Evangelija
pagal Luką 6
sk.:
46 „Kodėl
vadinate mane:
‘Viešpatie,
Viešpatie’, o
nedarote, ką
sakau?”
47
Kiekvienas,
kuris ateina
pas mane,
klausosi mano
žodžių ir juos
vykdo, – Aš
parodysiu
jums, į ką jis
panašus.
48 Jis panašus
į namą
statantį
žmogų, kuris
giliai iškasė
žemę ir padėjo
pamatus ant
uolos. Užėjus
potvyniui,
srovė atsimušė
į tą namą, bet
neįstengė jo
pajudinti, nes
buvo
pastatytas ant
uolos.
2024-01-28,
Giedrius
Ažukas, "Aukime
Kristuje
ugdydami save
meilėje
(Ef4,16)"
Evangelija
pagal Joną 3
sk.:
16 Nes Dievas
taip pamilo
pasaulį, jog
atidavė savo
viengimį Sūnų,
kad
kiekvienas,
kuris Jį tiki,
nepražūtų, bet
turėtų
amžinąjį
gyvenimą.