Mato
6 sk.:
19
„Nekraukite
sau turtų
žemėje, kur
kandys ir
rūdys ėda, kur
vagys
įsilaužia ir
vagia.
20
Bet kraukite
sau turtus
danguje, kur
nei kandys,
nei rūdys
neėda, kur
vagys
neįsilaužia ir
nevagia,
21
nes kur tavo
turtas, ten ir
tavo širdis“.
I
Timotiejui 4
sk.:
4 Kiekvienas
gi Dievo
kūrinys yra
geras, ir
niekas
neatmestina,
jei priimama
su padėka,
5
nes tai
pašventinama
Dievo žodžiu
ir malda.
6
Jeigu šitaip
aiškinsi
broliams, būsi
geras Jėzaus
Kristaus
tarnas,
besimaitinantis
tikėjimo
žodžiais ir
geru mokymu,
kuriuo tu
rūpestingai
pasekei.
7
Bedieviškų ir
bobiškų pasakų
venk, o
ugdykis
dievotumą.
8
Kūno lavinimas
nedaug naudos
duoda, o
dievotumas
viskam
naudingas; jis
turi esamojo
ir būsimojo
gyvenimo
pažadą.
9
Šis žodis yra
tikras, vertas
visiško
pritarimo.
10
Mes todėl ir
triūsiame bei
kenčiame
panieką, nes
pasitikime
gyvuoju Dievu,
kuris yra visų
žmonių, o ypač
tikinčiųjų,
Gelbėtojas.
11
Taip įsakinėk
ir mokyk!
12
Niekas tegul
neniekina tavo
jaunystės.
Tiktai pats
būk
tikintiesiems
pavyzdys
žodžiu,
elgesiu,
meile, dvasia,
tikėjimu,
skaistumu.
13
Kol atvyksiu,
užsiiminėk
skaitymu,
raginimu,
mokymu.
14
Neapleisk
tavyje
esančios
dovanos, kuri
tau buvo
suteikta per
pranašystę su
vyresniųjų
rankų
uždėjimu.
15
Mąstyk apie
šituos
dalykus,
atsidėk jiems
visiškai, kad
tavo pažanga
būtų visiems
akivaizdi.
16
Žiūrėk savęs
ir mokymo, būk
pastovus tame.
Taip išgelbėsi
save ir savo
klausytojus.
Izaijo
26 sk.:
3 Tu suteiksi
tobulą ramybę
tiems, kurie
pasitiki
Tavimi.
4
Pasitikėkite
Viešpačiu
visados, nes
Viešpats Jahvė
yra amžina
stiprybė.
Psalmių
119 sk.:
1 Palaiminti,
kurių kelias
nepeiktinas,
kurie pagal
Viešpaties
įstatymą
vaikšto.
2
Palaiminti,
kurie klauso
Jo liudijimų
ir visa
širdimi Jo
ieško,
3
nedaro jie
neteisybės,
vaikšto Jo
keliais.
Romiečiams
12 sk.:
1
Dievo
gailestingumu
aš prašau jus,
broliai,
aukoti savo
kūnus kaip
gyvą, šventą,
Dievui
patinkančią
auką, – tai
jūsų
sąmoningas
tarnavimas.
2 Ir
neprisitaikykite
prie šio
pasaulio, bet
pasikeiskite,
atnaujindami
savo protą,
kad galėtumėte
ištirti, kas
yra gera,
priimtina ir
tobula Dievo
valia.
Mato
6 sk.:
33 Pirmiausia
ieškokite
Dievo
karalystės ir
Jo teisumo, o
visa tai bus
jums pridėta.
Gintautas
Gruzdys,
2021-01-10, "Viešpaties
malda"
Mato 6 sk.:
9 Todėl
melskitės
taip: ‘Tėve
mūsų, kuris
esi danguje,
teesie šventas
Tavo vardas,
10 teateinie
Tavo
karalystė,
tebūnie Tavo
valia kaip
danguje, taip
ir žemėje.
11 Kasdienės
mūsų duonos
duok mums
šiandien
12 ir atleisk
mums mūsų
kaltes, kaip
ir mes
atleidžiame
savo
kaltininkams.
13 Ir nevesk
mūsų į
pagundymą, bet
gelbėk mus nuo
pikto; nes
Tavo yra
karalystė,
jėga ir šlovė
per amžius.
Amen’.
1Kor14:15
15 Ką gi
tada daryti?
Melsiuosi
dvasia ir
melsiuosi
protu;
giedosiu
dvasia ir
giedosiu
protu.
Luko 11 sk.:
2 Jėzus
tarė jiems:
„Kai
meldžiatės,
sakykite:
‘Tėve mūsų,
kuris esi
danguje,
teesie šventas
Tavo vardas.
Teateinie Tavo
karalystė.
Tebūnie Tavo
valia kaip
danguje, taip
ir žemėje.
3 Kasdienės
mūsų duonos
duok mums
kasdien
4 ir atleisk
mums mūsų
kaltes, nes ir
mes
atleidžiame
kiekvienam,
kuris mums
kaltas. Ir
nevesk mūsų į
pagundymą, bet
gelbėk mus nuo
pikto’
Mato 6 sk.:
6 Kai
meldiesi, eik
į savo
kambarėlį ir,
užsirakinęs
duris, melskis
savo Tėvui,
kuris yra
slaptoje, o
tavo Tėvas,
regintis
slaptoje, tau
atlygins
viešai.
7 Melsdamiesi
nedaugiažodžiaukite
kaip pagonys:
jie mano būsią
išklausyti dėl
žodžių
gausumo.
Giedrius
Ažukas,
2021-01-03, "Dar
vienas
gyvenimo
puslapis"
Hebrajams 1
sk.:
1 Daugel kartų
ir įvairiais
būdais
praeityje
Dievas yra
kalbėjęs
tėvams per
pranašus,
2 o
šiomis
paskutinėmis
dienomis
prakalbo mums
per Sūnų, kurį
paskyrė visa
ko paveldėtoju
ir per kurį
sutvėrė
pasaulius.
3
Jis, Dievo
šlovės
spindesys ir
Jo esybės
tikslus
atvaizdas,
viską
laikantis savo
jėgos žodžiu,
pats nuplovęs
mūsų nuodėmes,
atsisėdo
Didybės
dešinėje
aukštybėse,
4
tapdamas tiek
pranašesnis už
angelus, kiek
prakilnesnį už
juos paveldėjo
vardą.
Apreiškimo
20 sk.:
11 Paskui
mačiau didelį
baltą sostą ir
jame
Sėdintįjį, nuo
kurio veido
pabėgo žemė ir
dangus, ir
nebeliko jiems
vietos.
12
Ir mačiau
mirusius,
didelius ir
mažus,
stovinčius
priešais
Dievą. Buvo
atskleistos
knygos. Ir
buvo atversta
dar viena,
būtent
gyvenimo
knyga.
Mirusieji buvo
teisiami iš
užrašų knygose
pagal jų
darbus.
13
Jūra atidavė
savo
mirusiuosius,
o mirtis ir
pragaras
atidavė
savuosius. Ir
kiekvienas
buvo teisiamas
pagal savo
darbus.
14
Mirtis ir
pragaras buvo
įmesti į
ugnies ežerą.
Tai yra
antroji
mirtis.
15
Kas tik nebuvo
rastas
įrašytas
gyvenimo
knygoje, buvo
įmestas į
ugnies ežerą.
Luko
10 sk.:
20 Bet jūs
džiaukitės ne
tuo, kad
dvasios jums
pavaldžios;
džiaukitės,
kad jūsų
vardai įrašyti
danguje“.
Kolosiečiams
2 sk.:
14 Jis ištrynė
skolos raštą
su mus
kaltinančiais
reikalavimais,
raštą, kuris
buvo prieš
mus, ir
panaikino jį,
prikaldamas
prie kryžiaus.
15
Jis nuginklavo
kunigaikštystes
bei valdžias
ir viešai jas
pažemino,
triumfuodamas
prieš jas ant
kryžiaus.
3
Jono 1 sk.:
2 Mylimasis,
aš meldžiu,
kad tau visame
kame gerai
sektųsi, kad
būtum sveikas,
– taip, kaip
gerai sekasi
tavo sielai.
3 Aš
labai
apsidžiaugiau,
kai atvykę
broliai
paliudijo apie
tavo tiesą,
kaip tu
vaikščioji
tiesoje.
4
Neturiu
didesnio
džiaugsmo,
kaip girdėti,
jog mano
vaikai gyvena
tiesoje.
1
Jono 5 sk.:
19 Mes žinome,
jog esame iš
Dievo, o visas
pasaulis yra
piktojo.
20
Ir mes žinome,
kad Dievo
Sūnus atėjo ir
suteikė mums
supratimo, kad
pažintume
Tikrąjį. Ir
mes esame
Tikrajame – Jo
Sūnuje Jėzuje
Kristuje. Šis
yra tikrasis
Dievas ir
amžinasis
gyvenimas.
21
Vaikeliai,
saugokitės
stabų! Amen.
1
Jono 2 sk.:
14 Parašiau
jums, tėvai,
nes pažinote
Tą, kuris yra
nuo pradžios.
Parašiau jums,
jaunuoliai,
nes jūs
stiprūs ir
jumyse laikosi
Dievo žodis,
ir jūs
nugalėjote
piktąjį.
15
Nemylėkite
pasaulio, nei
to, kas yra
pasaulyje. Jei
kas myli
pasaulį, nėra
jame Tėvo
meilės,
16
nes visa, kas
pasaulyje, tai
kūno geismas,
akių geismas
ir gyvenimo
išdidumas, o
tai nėra iš
Tėvo, bet iš
pasaulio.
17
Praeina
pasaulis ir jo
geismai, bet
kas vykdo
Dievo valią,
tas išlieka
per amžius.
Hebrajams
3 sk.:
12 Žiūrėkite,
broliai, kad
kuris iš jūsų
nebūtų piktos,
netikinčios
širdies,
atitolusios
nuo gyvojo
Dievo.
13
Verčiau
raginkite
vieni kitus
kasdien, – kol
dar sakoma
„šiandien“, –
kad kurio iš
jūsų
neužkietintų
nuodėmės
klasta.
Romiečiams
12 sk.:
1 Dievo
gailestingumu
aš prašau jus,
broliai,
aukoti savo
kūnus kaip
gyvą, šventą,
Dievui
patinkančią
auką, – tai
jūsų
sąmoningas
tarnavimas.
2 Ir
neprisitaikykite
prie šio
pasaulio, bet
pasikeiskite,
atnaujindami
savo protą,
kad galėtumėte
ištirti, kas
yra gera,
priimtina ir
tobula Dievo
valia.
Marijona
Mukomolovienė,
2020-12-27, "Paklusnumas
Dievui"
Galatams 1
sk.:
10 Ar aš
ieškau žmonių
palankumo, ar
Dievo? Gal
stengiuosi
patikti
žmonėms? Jei
dar norėčiau
patikti
žmonėms,
nebūčiau
Kristaus
tarnas.
Morkaus
8 sk.:
34 Pasišaukęs
minią ir savo
mokinius,
Jėzus prabilo:
„Jei kas nori
eiti paskui
mane,
teišsižada
pats savęs,
teima savo
kryžių ir
teseka manimi.
35
Kas nori
išgelbėti savo
gyvybę, tas ją
praras; o kas
praras savo
gyvybę dėl
manęs ir dėl
Evangelijos,
tas ją
išgelbės.
36
Kokia gi
žmogui nauda,
jeigu jis
laimėtų visą
pasaulį, o
pakenktų savo
sielai?
37
Arba kuo
žmogus galėtų
išsipirkti
savo sielą?!
38
Jei kas gėdisi
manęs ir mano
žodžių šios
svetimaujančios
ir nuodėmingos
kartos
akivaizdoje,
to gėdysis ir
Žmogaus Sūnus,
kai Jis ateis
savo Tėvo
šlovėje su
šventaisiais
angelais“.
1
Samuelio 15
sk.:
1 Samuelis
tarė Sauliui:
„Mane Viešpats
siuntė tave
patepti
karaliumi Jo
tautai
Izraeliui.
Taigi dabar
klausyk
Viešpaties
žodžių.
2
Taip sako
kareivijų
Viešpats: ‘Aš
prisimenu, ką
Amalekas
padarė
Izraeliui:
kaip jis
tykojo kelyje,
kai tas
žygiavo iš
Egipto.
3
Dabar eik ir
užpulk
Amaleką, ir
visiškai
sunaikink
viską, kas jam
priklauso,
nieko
nesigailėdamas.
Išžudyk vyrus,
moteris,
vaikus ir
kūdikius,
jaučius, avis,
kupranugarius
ir
asilus’“.
…
9
Bet Saulius ir
žmonės
pagailėjo
Agago,
geriausių
avių, galvijų,
penimų avinų
ir apskritai
viso, kas buvo
gera, jie
nenorėjo
sunaikinti.
Kas buvo
nedidelės
vertės, tą jie
visiškai
sunaikino.
...
17 Samuelis
tarė: „Kai tu
buvai mažas
savo akyse,
tapai Izraelio
giminių galva
ir Viešpats
tave patepė
Izraelio
karaliumi.
18
Ir Jis siuntė
tave į kelią,
sakydamas:
‘Eik ir
visiškai
sunaikink
Amaleko
nusidėjėlius.
Kariauk su
jais, iki
visai juos
išnaikinsi’.
19
Kodėl
nepaklusai
Viešpaties
balsui ir
puolei prie
grobio, piktai
pasielgdamas
Viešpaties
akyse?“
...
21 Bet žmonės
ėmė iš grobio
geriausias
avis ir
galvijus,
kurie turėjo
būti
sunaikinti,
norėdami
aukoti
Viešpačiui,
tavo Dievui,
Gilgale“.
22 Samuelis
atsakė: „Argi
Viešpats
labiau vertina
deginamąsias
aukas ir
atnašas, negu
paklusnumą
Viešpaties
balsui?
Paklusti yra
geriau negu
aukoti ir
klausyti yra
geriau už
avinų taukus.
23
Nepaklusnumas
yra kaip
žyniavimo
nuodėmė ir
užsispyrimas
yra kaip
stabmeldystė.
Kadangi tu
atmetei
Viešpaties
žodį, Jis
atmetė tave,
kad nebebūtum
karaliumi“."
24
Saulius atsakė
Samueliui: „Aš
nusidėjau, nes
nepaklausiau
Viešpaties
įsakymo ir
tavo žodžių,
bet, bijodamas
žmonių,
paklusau jų
balsui."
Skaičių
20 sk.:
1 Izraelitai
atvyko į Cino
dykumą pirmą
mėnesį ir
sustojo
Kadeše. Ten
mirė Mirjama
ir buvo
palaidota.
2
Toje vietoje
nebuvo
vandens.
Izraelitai,
susirinkę pas
Mozę ir
Aaroną,
3
priekaištaudami
kalbėjo:
„Geriau būtume
žuvę su savo
broliais
Viešpaties
akivaizdoje.
4
Kodėl jūs
atvedėte
Viešpaties
susirinkimą į
šitą dykumą,
kad mes ir
mūsų gyvuliai
čia numirtume?
5
Kam mus
išvedėte iš
Egipto ir
atvedėte į
šitą netikusią
vietą, kur
negalime sėti
ir neauga nei
figos, nei
vynuogės, nei
granatai ir
nėra net
vandens?“
6
Mozė ir
Aaronas,
palikę minią,
įėjo į
Susitikimo
palapinę ir
puolė ant
žemės. Jiems
pasirodė
Viešpaties
šlovė.
7
Viešpats tarė
Mozei:
8
„Imk lazdą,
abu su Aaronu
surinkite
žmones ir jų
akyse
kalbėkite
uolai, ir ji
duos vandens.
Tu išgausi
jiems vandens
iš uolos, ir
atsigers
žmonės bei jų
galvijai“.
9
Mozė ėmė
Viešpaties
akivaizdoje
buvusią lazdą,
kaip Jis jam
įsakė.
10
Mozė ir
Aaronas
surinko žmones
prie uolos ir
jiems kalbėjo:
„Klausykite,
maištininkai!
Ar mudu turime
iš šitos uolos
išgauti jums
vandens?“
11
Mozė pakėlė
ranką, smogė
du kartus
lazda į uolą,
ir pasipylė
apsčiai
vandens;
atsigėrė
žmonės ir jų
gyvuliai.
12
Bet Viešpats
tarė Mozei ir
Aaronui:
„Kadangi
manimi
netikėjote ir
neparodėte
mano šventumo
izraelitų
akivaizdoje,
judu neįvesite
šitos tautos į
žemę, kurią
jiems
duosiu“."
Mato
26 sk.:
53 O gal
manai, jog
negaliu
paprašyti savo
Tėvą ir Jis
bematant
neatsiųstų man
daugiau kaip
dvylika
legionų
angelų?
54
Bet kaip tada
išsipildytų
Raštai, kad
šitaip turi
įvykti?!“
Luko
1 sk.:
45 Laiminga
patikėjusi,
nes
išsipildys,
kas Viešpaties
jai pasakyta“.
Giedrius
Ažukas,
2020-12-25, "Kristus
pasirodys Jo
laukiančiųjų
išgelbėjimjui"
(Hbr.9,28)
Luko 12 sk.:
16 Jis pasakė
jiems
palyginimą:
„Vieno
turtingo
žmogaus laukai
davė gausų
derlių.
17
Jis ėmė sau
vienas
svarstyti: ‘Ką
man dabar
daryti?
Neturiu kur
sukrauti
derliaus’.
18
Pagaliau jis
tarė: ‘Štai ką
padarysiu:
nugriausiu
savo klojimus,
statysiuos
didesnius ir į
juos
sugabensiu
visus javus ir
visas gėrybes.
19
Tuomet sakysiu
savo sielai:
‘Siela, tu
turi daug
gėrybių,
sukrautų
ilgiems
metams.
Ilsėkis,
valgyk, gerk
ir
linksminkis!’
20 O
Dievas jam
tarė: ‘Kvaily,
dar šiąnakt
bus
pareikalauta
tavo sielos.
Kam gi
atiteks, ką
susikrovei?’
21
Taip yra tam,
kuris krauna
turtus sau,
bet nesirūpina
tapti
turtingas pas
Dievą“.
Jokūbo
4 sk.:
13 Nagi jūs,
kurie sakote:
„Šiandien arba
rytoj
keliausime į
tą ir tą
miestą, tenai
išbūsime
metus,
versimės
prekyba ir
pasipelnysime“,
–
14
jūs nežinote,
kas atsitiks
rytoj! Ir kas
gi jūsų
gyvybė? Garas,
kuris trumpam
pasirodo ir
paskui
išnyksta.
15
Verčiau
sakytumėte:
„Jei Viešpats
panorės,
gyvensime ir
darysime šį
bei tą“.
Hebrajams
9 sk.:
27 Ir kaip
žmonėms skirta
vieną kartą
mirti, o po to
– teismas,
28
taip ir
Kristus, vieną
kartą
paaukotas, kad
pasiimtų
daugelio
nuodėmes,
antrą kartą
pasirodys be
nuodėmės Jo
laukiančiųjų
išgelbėjimui.
Hebrajams
11 sk.:
6 O
be tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. Kas
artinasi prie
Dievo, tam
būtina tikėti,
kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina.
Agėjo
2 sk.:
6 Nes taip
sako kareivijų
Viešpats:
‘Netrukus Aš
dar kartą
sudrebinsiu
dangus ir
žemę, jūrą ir
sausumą.
7 Aš
supurtysiu
visas tautas
ir visų tautų
laukiamasis
ateis. Ir Aš
pripildysiu
šiuos namus
šlove, – sako
kareivijų
Viešpats’.
Ekleziasto
3 sk.:
11 ... Jis
įdėjo amžinybę
žmogui į
širdį,
…
14
Aš žinau, kad
visa, ką
Dievas daro,
yra amžina,
...
Hebrajams
11 sk.:
7 Tikėjimu
Nojus, Dievo
perspėtas apie
tuo metu dar
nematomus
dalykus,
būdamas
dievobaimingas,
pastatė arką
savo šeimai
išgelbėti;
tikėjimu jis
pasmerkė
pasaulį ir
paveldėjo
tikėjimo
teisumą.
8
Tikėjimu
Abraomas
pakluso, kai
buvo pašauktas
keliauti į
šalį, kurią
turėjo
paveldėti, ir
išvyko,
nežinodamas
kur einąs.
9
Tikėjimu jis
apsigyveno
pažado žemėje,
tarytum
svetimoje,
gyvendamas
palapinėse su
Izaoku ir
Jokūbu, to
paties pažado
bendrapaveldėtojais.
10
Mat jis laukė
miesto su
pamatais,
kurio
statytojas ir
kūrėjas yra
Dievas.
Mato
24 sk.:
37 „Kaip buvo
Nojaus
dienomis, taip
bus ir tada,
kai ateis
Žmogaus Sūnus.
38
Kaip dienomis
prieš tvaną
žmonės valgė,
gėrė, tuokėsi
ir tuokė iki
tos dienos,
kurią Nojus
įžengė į
laivą,
39
nieko
nenumanydami,
kol užėjo
tvanas ir
visus
nusinešė; taip
bus ir tada,
kai ateis
Žmogaus Sūnus.
…
44
Todėl ir jūs
būkite
pasiruošę, nes
Žmogaus Sūnus
ateis tą
valandą, kurią
nemanote.
Egidijus
Kučinskis,
2020-12-20, "Palaiminti
dorieji"
(Mt.5,5)
Mato 5 sk.:
1
Matydamas
minias, Jėzus
užkopė į kalną
ir atsisėdo.
Prie Jo priėjo
mokiniai.
2
Atvėręs lūpas,
Jis ėmė
mokyti:
3
„Palaiminti
vargšai
dvasia, nes jų
yra dangaus
karalystė.
4
Palaiminti,
kurie liūdi,
nes jie bus
paguosti.
5
Palaiminti
romieji, nes
jie paveldės
žemę.
6
Palaiminti,
kurie alksta
ir trokšta
teisumo, nes
jie bus
pasotinti.
7
Palaiminti
gailestingieji,
nes jie
susilauks
gailestingumo.
8
Palaiminti
tyraširdžiai,
nes jie regės
Dievą.
9
Palaiminti
taikdariai,
nes jie bus
vadinami Dievo
vaikais.
10
Palaiminti,
kurie
persekiojami
dėl teisumo,
nes jų yra
dangaus
karalystė.
11
Palaiminti
jūs, kai dėl
manęs jus
šmeižia ir
persekioja bei
meluodami
visaip
piktžodžiauja.
12
Būkite linksmi
ir
džiūgaukite,
nes didelis
jūsų atlygis
danguje. Juk
lygiai taip
persekiojo ir
iki jūsų
buvusius
pranašus“.
Gabrielius
Lukošius,
2020-12-13, "Jokūbo
laiškas"
Jokūbo laiškas
1 sk.:
2
Mano broliai,
laikykite
didžiausiu
džiaugsmu, kai
patenkate į
visokius
išbandymus.
3
Žinokite, kad
jūsų tikėjimo
išbandymas
ugdo ištvermę,
4 o
ištvermė
tesubręsta iki
galo, kad
būtumėte
tobuli,
subrendę ir
nieko
nestokotumėte.
5
Jei kuriam iš
jūsų trūksta
išminties,
teprašo Dievą,
kuris visiems
dosniai duoda
ir
nepriekaištauja,
ir jam bus
suteikta.
6
Bet tegul
prašo
tikėdamas, nė
kiek
neabejodamas,
nes
abejojantis
panašus į
jūros bangą,
varinėjamą ir
blaškomą vėjo.
7
Toksai žmogus
tenemano ką
nors gausiąs
iš Viešpaties,
–
8
toks
svyruojantis,
visuose savo
keliuose
nepastovus
žmogus.
9
Tesigiria
pažemintas
brolis savo
išaukštinimu,
10 o
turtuolis savo
pažeminimu,
nes jis išnyks
kaip lauko
gėlė.
11
Juk pakyla
saulė, jos
kaitra
išdžiovina
žolyną, ir jo
žiedas nubyra,
jo išvaizdos
grožis
pranyksta.
Taip ir
turtuolis
sunyks savo
keliuose.
12
Palaimintas
žmogus, kuris
ištveria
pagundymą,
nes, kai bus
išbandytas,
jis gaus
gyvenimo
vainiką, kurį
Viešpats
pažadėjo Jį
mylintiems.
13
Nė vienas
gundomas
tenesako: „Esu
Dievo
gundomas“.
Dievas negali
būti gundomas
blogiu ir pats
nieko negundo.
14
Kiekvienas yra
gundomas, savo
paties geismo
pagrobtas ir
suviliotas.
15
Paskui
užsimezgęs
geismas
pagimdo
nuodėmę, o
užbaigta
nuodėmė gimdo
mirtį.
16
Neapsigaukite,
mano mylimi
broliai!
17
Kiekvienas
geras davinys
ir kiekviena
tobula dovana
yra iš
aukštybių,
nužengia nuo
šviesybių
Tėvo, kuriame
nėra permainų
ir nė šešėlio
keitimosi.
18
Savo valia Jis
pagimdė mus
tiesos žodžiu,
kad būtume
tarsi Jo
kūrinių
pirmieji
vaisiai.
19
Žinokite, mano
mylimi
broliai:
kiekvienas
žmogus tebūna
greitas
klausyti,
lėtas kalbėti,
lėtas pykti.
20
Žmogaus
rūstybė nedaro
Dievo teisumo.
21
Todėl, atmetę
visą nešvarą
bei piktybės
gausą, su
romumu
priimkite
įdiegtąjį
žodį, kuris
gali išgelbėti
jūsų sielas.
22
Būkite žodžio
vykdytojai, o
ne vien
klausytojai,
apgaudinėjantys
patys save.
23
Jei kas tėra
žodžio
klausytojas, o
ne vykdytojas,
tai jis
panašus į
žmogų, kuris
žiūri į savo
gimtąjį veidą
veidrodyje.
24
Pasižiūrėjo į
save ir nuėjo,
ir bematant
pamiršo, koks
buvo.
25
Bet kas
įsižiūri į
tobuląjį
laisvės
įstatymą ir jį
vykdo, kas
tampa nebe
klausytojas
užuomarša, bet
darbo
vykdytojas,
tas bus
palaimintas
savo darbuose.
Jokūbo
laiškas 5 sk.:
7
Tad būkite
kantrūs,
broliai, iki
Viešpaties
atėjimo.
Giedrius
Ažukas,
2020-12-06, "Kokios
tavo gyvenimo
šaknys?"
Pradžios knyga
4 sk.:
5 tačiau į
Kainą ir jo
auką Jis
nepažvelgė.
Todėl Kainas
labai supyko,
ir jo veidas
paniuro.
6
Viešpats tarė
Kainui: „Kodėl
tu supykai ir
tavo veidas
paniuro?
7
Darydamas
gera, argi
nebūsi
priimtas? O
jei gera
nedarai,
nuodėmė tyko
prie durų. Ji
traukia tave,
tačiau tu turi
viešpatauti
jai“.
Išėjimo
knyga 34 sk.:
29 Nužengdamas
nuo Sinajaus
kalno, Mozė
nešėsi dvi
liudijimo
plokštes ir
nežinojo, kad
jo veidas po
pašnekesio su
Viešpačiu
spindėjo.
Nehemijo
knyga 2 sk.:
2 karalius
klausė manęs:
„Kodėl tavo
veidas
nusiminęs? Juk
nesergi. Tai
ne kas kita,
kaip širdies
skausmas“. Aš
labai
nusigandau
Evangelija
pagal Matą 17
sk.:
2 Ten Jis
atsimainė jų
akivaizdoje.
Jo veidas
švietė kaip
saulė, o Jo
drabužiai tapo
balti kaip
šviesa.
Apreiškimas
Jonui 1 sk.:
16 Dešinėje
rankoje Jis
laikė
septynias
žvaigždes, iš
Jo burnos ėjo
aštrus
dviašmenis
kalavijas, o
Jo veidas buvo
tarytum saulė,
spindinti visu
skaistumu.
Evangelija
pagal Luką 13
sk.:
6 Jis pasakė
palyginimą:
„Žmogus turėjo
savo vynuogyne
pasisodinęs
figmedį. Kartą
jis atėjo
pažiūrėti jo
vaisių, bet
nerado.
7 Ir
tarė
sodininkui:
‘Jau treji
metai, kai
ateinu ieškoti
šio figmedžio
vaisių ir vis
nerandu.
Nukirsk jį,
kam dar žemę
alina!’
8
Anas jam
atsakė:
‘Šeimininke,
palik dar jį
šiais metais.
Aš jį apkasiu
ir patręšiu.
9
Jei jis duos
vaisių, gerai.
O jei ne, tai
iškirsk jį!’
Evangelija
pagal Matą 21
sk.:
18 Rytą,
grįždamas į
miestą, Jis
išalko.
19
Pamatęs
pakelėje
figmedį,
priėjo prie
jo, bet nieko
nerado, vien
tik lapus. Ir
tarė jam:
„Tegul per
amžius ant
tavęs neaugs
vaisiai!“ Ir
figmedis
kaipmat
nudžiūvo.
20
Tai pamatę,
mokiniai
nustebo ir
sakė: „Kaip
tas figmedis
taip greit
nudžiūvo?!“
Ezechielio
pranašystė 31
sk.:
3 Štai Asirija
buvo panaši į
Libano kedrą:
gražiomis
šakomis,
teikiančiomis
pavėsį,
aukštai
išaugusį. Jo
viršūnė buvo
tarp storų
šakų.
4
Vanduo augino
jį ir gelmė
išaukštino jį,
kai jos upės
tekėjo apie jo
šaknis ir
upeliai
drėkino visus
krašto
medžius.
5
Todėl jis
išaugo
aukštesnis už
kitus krašto
medžius. Jo
šakos buvo
ilgos ir jų
padaugėjo dėl
vandenų
gausybės jam
beaugant.
6
Ant šakų
krovėsi lizdus
padangių
paukščiai, po
jo šakomis
laukiniai
gyvuliai
augino vaikus.
Jo ūksmėje
gyveno didelės
tautos.
7
Jis buvo
puikus savo
dydžiu ir
šakomis, nes
jo šaknys buvo
prie gausių
vandenų.
8
Kedrai Dievo
sode negalėjo
lygintis su
juo, eglės
neprilygo jo
šakoms ir
kaštonai – jo
šakelėms. Nė
vienas medis
Dievo sode
nebuvo lygus
jam savo
grožiu.
Jobo
knyga 29 sk.:
19 Mano šaknys
įleistos prie
vandens, ir
rasa vilgo
mano šakas.
Patarlių
knyga 12 sk.:
3 Žmogus
neįsitvirtins
nedorybe, o
teisiųjų
šaknis nebus
pajudinta. …
12
Nedorėlis
trokšta
sugauti į
piktadarystės
tinklą, bet
teisiųjų
šaknis tvirta.
Laiškas
Hebrajams 12
sk.:
15 Žiūrėkite,
kad kas
neprarastų
Dievo malonės,
kad neišleistų
daigų kokia
karti šaknis
ir nepadarytų
vargo,
suteršdama
daugelį;
Psalmių
knyga 32 sk.:
1 Palaimintas,
kuriam
neteisybės
atleistos,
kurio nuodėmės
padengtos.
2
Palaimintas
žmogus, kuriam
Viešpats
neįskaito
kaltės ir
kurio dvasioje
nėra klastos.
3
Kol tylėjau,
nyko mano
kaulai nuo
kasdieninio
mano
vaitojimo.
4
Dieną ir naktį
sunkiai slėgė
mane Tavo
ranka. Mano
jėgos seko,
lyg vasaros
kaitros
džiovinamos.
5
Savo nuodėmę
Tau išpažinau
ir savo kaltės
neslėpiau.
Tariau:
„Išpažinsiu
savo
nusikaltimus
Viešpačiui“.
Tada atleidai
man kaltę.
6
Dėl to
kiekvienas
teisusis
melsis Tau,
kai Tave
galima
surasti, kol
didelis tvanas
nepriartėjo
prie jų.
7 Tu
esi mano
slėptuvė, nuo
pavojų
apsaugosi
mane,
išgelbėjimo
giesmėmis
apsupsi mane.
8
Pamokysiu tave
ir parodysiu
kelią, kuriuo
turi eiti;
tave mano akys
lydės."
9
Nebūk kaip
arklys ar
mulas, kurie
neturi
supratimo.
Kamanomis ir
žąslais juos
reikia
pažaboti, kad
jie priartėtų
prie tavęs.
Psalmių
knyga 32 sk.:
10 Daug kančių
turi
nedorėlis, bet
tas, kuris
pasitiki
Viešpačiu, bus
apsuptas
gailestingumo.
Psalmių
knyga 1 sk.:
2 bet mėgsta
Viešpaties
įstatymą ir
mąsto apie Jo
įstatymą dieną
ir naktį.
3
Jis bus kaip
medis, prie
upelio
pasodintas,
kuris, metui
atėjus, duoda
derlių ir jo
lapai nevysta;
ką jis
bedarytų, jam
sekasi.
Laiškas
Efeziečiams 3
sk.:
14 Dėl to aš
klaupiuosi
prieš mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus Tėvą,
15
iš kurio visa
šeima danguje
ir žemėje turi
vardą,
16
kad iš savo
šlovės turtų
duotų jums
sustiprėti Jo
jėga per
Dvasią
vidiniame
žmoguje,
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
4 sk.:
16 Todėl mes
nepailstame.
Nors mūsų
išorinis
žmogus ir
nyksta,
vidinis diena
iš dienos
atsinaujina.
17
Mūsų
trumpalaikis
lengvas
sielvartas
ruošia mums
visa
pranokstančią
amžinąją
šlovę.
18
Tuo tarpu mes
nežiūrime į
tai, kas
regima, bet į
tai, kas
neregima, nes
kas regima,
yra laikina, o
kas neregima –
amžina.
Romualdas
Semaška,
2020-11-29, "Viešpats
pasveria
bažnyčią"
Apreiškimas
Jonui 1 sk.:
1 Jėzaus
Kristaus
apreiškimas,
kurį Dievas
Jam davė, kad
Jis atskleistų
savo tarnams,
kas turi
greitai
įvykti. Per
savo pasiųstą
angelą Jis
padarė jį
žinomą savajam
tarnui Jonui,
2
kuris
paliudijo
Dievo žodį bei
Jėzaus
Kristaus
liudijimą –
visa, ką buvo
matęs.
3
Palaimintas,
kas skaito bei
klauso šios
pranašystės
žodžių ir
laikosi, kas
joje parašyta,
nes laikas yra
arti.
4
Jonas
septynioms
Azijos
bažnyčioms:
malonė ir
ramybė jums
nuo To, kuris
yra, kuris
buvo ir kuris
ateina, ir nuo
septynių
dvasių,
esančių prieš
Jo sostą,
5 ir
nuo Jėzaus
Kristaus,
ištikimojo
Liudytojo,
mirusiųjų
Pirmagimio,
žemės karalių
Valdovo. Tam,
kuris pamilo
mus ir nuplovė
savo krauju
mūsų nuodėmes,
6 ir
padarė iš mūsų
karalystę bei
kunigus savo
Dievui ir
Tėvui, – Jam
šlovė ir
galybė per
amžių amžius!
Amen.
7
Štai Jis
ateina su
debesimis, ir
išvys Jį
kiekviena
akis, net ir
tie, kurie Jį
perdūrė; ir
dėl Jo raudos
visos žemės
giminės. Taip,
amen!
8
„Aš esu Alfa
ir Omega,
Pradžia ir
Pabaiga“, –
sako Viešpats,
kuris yra,
kuris buvo ir
kuris ateina,
Visagalis.
9
Aš, Jonas,
jūsų brolis ir
sielvarto,
karalystės ir
Jėzaus
Kristaus
kantrybės
bendrininkas,
buvau saloje,
vardu Patmas,
dėl Dievo
žodžio ir
Jėzaus
Kristaus
liudijimo.
10
Aš buvau
Dvasioje
Viešpaties
dieną ir
išgirdau už
savo nugaros
galingą balsą,
tarsi trimitą,
11
sakantį: „Aš
esu Alfa ir
Omega,
Pirmasis ir
Paskutinysis.
Ką matai,
surašyk į
knygą ir
pasiųsk
septynioms
bažnyčioms
Azijoje: į
Efezą, į
Smirną, į
Pergamą, į
Tiatyrus, į
Sardus, į
Filadelfiją ir
į Laodikėją“.
12
Tuomet aš
atsigręžiau
pažiūrėti
balso,
kalbančio su
manimi, ir
atsigręžęs
išvydau
septynis aukso
žibintuvus,
13 o
septynių
žibintuvų
viduryje –
panašų į
Žmogaus Sūnų,
apsivilkusį
ilga mantija
ir
persijuosusį
per krūtinę
aukso juosta.
14
Jo galva ir
plaukai buvo
balti kaip
balčiausia
vilna ar
sniegas, Jo
akys tarsi
ugnies
liepsna,
15
Jo kojos
panašios į
krosnyje
įkaitintą
skaistvarį, ir
Jo balsas buvo
tarytum
daugybės
vandenų
šniokštimas.
16
Dešinėje
rankoje Jis
laikė
septynias
žvaigždes, iš
Jo burnos ėjo
aštrus
dviašmenis
kalavijas, o
Jo veidas buvo
tarytum saulė,
spindinti visu
skaistumu.
17
Jį išvydęs, aš
puoliau Jam po
kojų tarsi
negyvas. Bet
Jis uždėjo ant
manęs savo
dešinę ir
prabilo:
„Nebijok! Aš
esu Pirmasis,
ir
Paskutinysis,
18
ir Gyvasis. Aš
buvau numiręs
ir štai esu
gyvas per
amžius. Amen.
Aš turiu
mirties ir
pragaro
raktus.
19
Tad užrašyk
tai, ką
regėjai, kas
yra ir kas
vėliau įvyks.
20
Štai septynių
žvaigždžių,
kurias matei
mano dešinėje,
ir septynių
aukso
žibintuvų
paslaptis:
septynios
žvaigždės –
tai septynių
bažnyčių
angelai, o
septyni
žibintuvai,
kuriuos matei,
– tai
septynios
bažnyčios“."
Apreiškimas
Jonui 2 sk.:
1
„Efezo
bažnyčios
angelui rašyk:
‘Tai sako Tas,
kuris laiko
savo dešinėje
septynias
žvaigždes,
kuris
vaikščioja
tarp septynių
aukso
žibintuvų.
2 Aš
žinau tavo
darbus, tavo
triūsą ir tavo
kantrybę.
Žinau, kad tu
negali pakęsti
piktųjų ir
ištyrei tuos,
kurie sakosi
esą apaštalai,
bet tokie
nėra, ir radai
juos esant
melagius.
3 Tu
ištvėrei, esi
kantrus ir dėl
mano vardo
triūsei ir
nepailsai.
4
Bet Aš turiu
prieš tave
tai, kad
palikai savo
pirmąją meilę.
5
Taigi
prisimink, nuo
kur nupuolei,
atgailauk ir
vėl imkis
pirmykščių
darbų, o jeigu
ne, – jei
neatgailausi,
– greitai
ateisiu ir
patrauksiu iš
vietos tavo
žibintuvą.
6
Savo naudai tu
turi, kad
nekenti
nikolaitų
darbų, kurių
ir Aš
nekenčiu’.
7
Kas turi
ausis,
teklauso, ką
Dvasia sako
bažnyčioms:
‘Nugalėtojui
Aš duosiu
valgyti nuo
gyvybės
medžio,
esančio Dievo
rojaus
viduryje’ „.
Gintautas
Miežonis,
2020-11-22, "Dievo
Žodžio svarba
kasdienybėje"
Ozėjo 4
sk.:
6 Mano tauta
žūsta dėl
pažinimo
stokos!
Kadangi tu
atmetei
pažinimą, tai
ir Aš tave
atmesiu, kad
nebebūtum mano
kunigu.
Kadangi
pamiršai savo
Dievo
įstatymą, tai
ir Aš pamiršiu
tavo vaikus.
2
Timotiejui
3sk.:
16 Visas
Raštas yra
Dievo įkvėptas
ir naudingas
mokyti, barti,
taisyti,
auklėti
teisumui,
17
kad Dievo
žmogus taptų
tobulas,
pasiruošęs
kiekvienam
geram darbui.
Jono
evangelija 1
sk.:
1 Pradžioje
buvo Žodis,
tas Žodis buvo
pas Dievą, ir
Žodis buvo
Dievas.
2
Jis pradžioje
buvo pas
Dievą.
3
Visa per Jį
atsirado, ir
be Jo
neatsirado
nieko, kas yra
atsiradę.
4
Jame buvo
gyvybė, ir
gyvybė buvo
žmonių šviesa.
5
Šviesa šviečia
tamsoje, ir
tamsa jos
neužgožė.
6
Buvo Dievo
siųstas
žmogus, vardu
Jonas.
7
Jis atėjo kaip
liudytojas,
kad paliudytų
apie šviesą ir
kad visi per
jį įtikėtų.
8
Jis nebuvo
šviesa, bet
atėjo liudyti
apie šviesą.
9
Buvo tikroji
šviesa, kuri
apšviečia
kiekvieną
žmogų,
ateinantį į
pasaulį.
10
Jis buvo
pasaulyje, ir
pasaulis per
Jį atsirado,
bet pasaulis
Jo nepažino.
11
Jis atėjo pas
savuosius, ir
savieji Jo
nepriėmė.
12
Visiems, kurie
Jį priėmė, Jis
davė galią
tapti Dievo
vaikais
tiems, kurie
tiki Jo vardą,
13
kurie ne iš
kraujo, ne iš
kūno norų ir
ne iš vyro
norų, bet iš
Dievo gimę.
14
Tas Žodis tapo
kūnu ir gyveno
tarp mūsų; mes
regėjome Jo
šlovęšlovę
Tėvo
viengimio,
pilno malonės
ir tiesos.
15
Jonas apie Jį
liudija ir
šaukia: “Čia
Tas, apie kurį
kalbėjau: Tas,
kuris eina
paskui mane,
pirmesnis už
mane yra, nes
Jis buvo
anksčiau už
mane”.
Apreiškimas
Jonui 19 sk.:
13 Jis
apsirengęs
kraujyje
pamirkytu
drabužiu ir Jo
vardas Dievo
žodis.
Hebrajams
4 sk.:
12 Dievo žodis
yra gyvas ir
veiksmingas,
aštresnis už
bet kokį
dviašmenį
kalaviją. Jis
prasiskverbia
iki pat sielos
ir dvasios
atšakos, iki
sąnarių ir
kaulų smegenų,
ir teisia
širdies mintis
bei sumanymus.
Apaštalų
darbai 2 sk.:
37 Tie žodžiai
vėrė jiems
širdį, ir jie
klausė Petrą
bei kitus
apaštalus: “Ką
mums daryti,
vyrai
broliai?”
38
Petras jiems
tarė:
“Atgailaukite,
ir kiekvienas
tepasikrikštija
Jėzaus
Kristaus
vardu, kad
būtų atleistos
jūsų nuodėmės,
ir jūs gausite
Šventosios
Dvasios
dovaną.
…
41
Kurie mielai
priėmė jo
žodį, buvo
pakrikštyti,
ir tą dieną
prisidėjo prie
jų apie tris
tūkstančius
sielų.
Romiečiams
10 sk.:
9 Jeigu
lūpomis
išpažinsi
Viešpatį Jėzų
ir širdimi
tikėsi, kad
Dievas Jį
prikėlė iš
numirusių,
būsi
išgelbėtas.
10
Nes širdimi
tikima, ir
taip įgyjamas
teisumas, o
lūpomis
išpažįstama,
ir taip
įgyjamas
išgelbėjimas.
...
17 Taigi
tikėjimas iš
klausymo,
klausymasiš
Dievo žodžio.
Luko
evangelija 4
sk.:
1 Kupinas
Šventosios
Dvasios Jėzus
grįžo nuo
Jordano, ir
Dvasia Jį
nuvedė į
dykumą
2
keturiasdešimčiai
dienų, ir Jis
buvo velnio
gundomas. Jis
nieko nevalgė
per tas dienas
ir, joms
pasibaigus,
buvo alkanas.
3
Tada velnias
Jam tarė: “Jei
Tu Dievo
Sūnus, liepk,
kad šitas
akmuo pavirstų
duona”.
4
Jėzus jam
atsakė:
“Parašyta:
‘Žmogus gyvens
ne viena
duona, bet
kiekvienu
Dievo žodžiu’
”.
5
Tada velnias,
užvedęs Jį į
aukštą kalną,
viena akimirka
parodė Jam
visas pasaulio
karalystes.
6
Velnias Jam
tarė: “Duosiu
Tau visą jų
valdžią ir
šlovę; jos man
atiduotos, ir
kam noriu, tam
jas duodu.
7
Todėl, jei
parpuolęs
pagarbinsi
mane, visa bus
Tavo”.
8 O
Jėzus jam
atsakė: “Eik
šalin nuo
manęs, šėtone!
Parašyta:
‘Viešpatį,
savo Dievą,
tegarbink ir
Jam vienam
tetarnauk!’ ”
9
Velnias
nusivedė Jį į
Jeruzalę,
pastatė ant
šventyklos
šelmens ir
tarė: “Jei Tu
Dievo Sūnus,
pulk žemyn,
10
nes parašyta:
‘Jis lieps
savo angelams
saugoti Tave,
11
ir jie nešios
Tave ant
rankų, kad
neužsigautum
kojos į
akmenį’ ”.
12
Jėzus jam
atsakė:
“Pasakyta:
‘Negundyk
Viešpaties,
savo Dievo!’ ”
13
Baigęs visus
gundymus,
velnias
pasitraukė nuo
Jo iki laiko.
14
Su Dvasios
jėga Jėzus
grįžo į
Galilėją, ir
visame krašte
pasklido apie
Jį garsas.
...
33
Sinagogoje
buvo žmogus,
kuris turėjo
netyrą
demonišką
dvasią. Jis
pradėjo
garsiai
šaukti:
34
“Šalin! Ko Tau
iš mūsų
reikia, Jėzau
iš Nazareto?!
Gal atėjai
mūsų
pražudyti? Aš
žinau, kas Tu:
Dievo
Šventasis!”
35
Jėzus sudraudė
jį: “Nutilk ir
išeik iš jo!”
Nubloškęs
žmogų į
vidurį,
demonas išėjo,
nė kiek jo
nesužeidęs.
36
Visi nustėro
ir kalbėjosi:
“Kas tai per
žodis: Jis su
valdžia ir
jėga įsakinėja
netyrosioms
dvasioms, ir
tos
pasitraukia?!”
Giedrius
Ažukas,
2020-11-05, "Nuolankumas
vedantis į
atgailą"
Apaštalų darbų
10 sk.:
37 Jūs žinote,
kas yra įvykę
visoje
Judėjoje,
pradedant nuo
Galilėjos, po
Jono skelbtojo
krikšto,
38
kaip Dievas
patepė
Šventąja
Dvasia ir jėga
Jėzų iš
Nazareto, ir
Jis
vaikščiojo,
darydamas gera
ir gydydamas
visus velnio
pavergtuosius,
nes Dievas
buvo su Juo.
39
Mes esame
liudytojai
visko, ką Jis
yra padaręs
žydų šalyje ir
Jeruzalėje. Jį
nužudė,
pakabindami
ant medžio.
40
Tačiau trečią
dieną Dievas
Jį prikėlė ir
leido Jam
pasirodyti,
41
beje, ne visai
tautai, o
Dievo iš
anksto
išrinktiems
liudytojams,
būtent mums,
kurie su Juo
valgėme ir
gėrėme, Jam
prisikėlus iš
numirusių.
42
Jis mums įsakė
skelbti
žmonėms ir
liudyti, kad
Jis yra Dievo
paskirtasis
gyvųjų ir
mirusiųjų
teisėjas.
43
Apie Jį visi
pranašai
liudija, kad
kiekvienas,
kuris Jį tiki,
gauna Jo vardu
nuodėmių
atleidimą”."
Apaštalų
darbai 10:44:
"44 Petrui dar
tebekalbant
šiuos dalykus,
Šventoji
Dvasia nužengė
ant visų,
kurie klausėsi
žodžio.
44
Petrui dar
tebekalbant
šiuos dalykus,
Šventoji
Dvasia nužengė
ant visų,
kurie klausėsi
žodžio.
45
Su Petru
atvykę žydų
kilmės
tikintieji
labai
stebėjosi, kad
ir pagonims
buvo išlieta
Šventosios
Dvasios
dovana.
46
Jie girdėjo
juos kalbant
kalbomis ir
aukštinant
Dievą.
47
Tuomet Petras
tarė: “Ar kas
galėtų
uždrausti
pasikrikštyti
jiems
vandeniušiems,
kurie, kaip ir
mes, gavo
Šventąją
Dvasią?”
48
Ir jis liepė
juos
pakrikštyti
Viešpaties
vardu. Po to
jie prašė jį
pasilikti dar
kelias dienas.
Romiečiams
1 sk.:
16 Aš
nesigėdiju
Evangelijos,
nes ji yra
Dievo jėga
išgelbėti
kiekvienam,
kuris tiki,
pirma žydui,
paskui
graikui.
17
Joje
apsireiškia
Dievo teisumas
iš tikėjimo į
tikėjimą, kaip
parašyta:
“Teisusis
gyvens
tikėjimu”.
18
Dievo rūstybė
apsireiškia iš
dangaus už
visokią žmonių
bedievystę ir
neteisybę, kai
teisybę jie
užgniaužia
neteisumu.
Hebrajams
11 sk.:
6 O be
tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. Kas
artinasi prie
Dievo, tam
būtina tikėti,
kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina.
1
Petro 1 sk.:
5
Dievo jėga per
tikėjimą jūs
esate saugomi
išgelbėjimui,
kuris
parengtas
apsireikšti
paskutiniu
laiku.
6
Tuo
džiaukitės,
nors dabar,
jei reikia,
trumpai
kenčiate
įvairiuose
išmėginimuose,
7
kad jūsų
išbandytas
tikėjimas,
brangesnis už
pragaištantį
auksą, nors ir
ugnimi
ištirtą, būtų
pripažintas
vertas
gyriaus,
garbės ir
šlovės, kai
apsireikš
Jėzus Kristus.
...
9
gaudami jūsų
tikėjimo
tikslą sielų
išgelbėjimą.
1
Jono 5 sk.:
4 Juk, kas tik
gimė iš Dievo,
nugali
pasaulį; ir
štai pergalė,
nugalinti
pasaulįmūsų
tikėjimas!
5 O
kas gi nugali
pasaulį, jei
ne tas, kuris
tiki, kad
Jėzus yra
Dievo Sūnus?
Mato
11 sk.:
29 Imkite ant
savęs mano
jungą ir
mokykitės iš
manęs, nes Aš
romus ir
nuolankios
širdies, ir
jūs rasite
savo sieloms
atgaivą."
Filipiečiams
2 sk.:
5 Būkite tokio
nusistatymo
kaip Kristus
Jėzus,
6
kuris, esybe
būdamas
Dievas,
nesilaikė
pasiglemžęs
savo lygybės
su Dievu,
7
bet apiplėšė
save ir esybe
tapo tarnu ir
panašus į
žmones.
8 Ir
išore tapęs
kaip žmogus,
Jis
nusižemino,
tapdamas
paklusnus iki
mirties, iki
kryžiaus
mirties.
Jokūbo
2 sk.:
17 Taip ir
tikėjimas: jei
neturi darbų,
jis savyje
miręs.
18
Bet kažkas
pasakys: “Tu
turi tikėjimą,
o aš turiu
darbus”.
Parodyk man
savo tikėjimą
be darbų, o aš
tau darbais
parodysiu savo
tikėjimą.
19
Tu tiki, kad
yra vienas
Dievas? Gerai
darai. Ir
demonai tiki
ir dreba!
Jokūbo
4 sk.:
4 Paleistuviai
ir
paleistuvės!
Ar nežinote,
kad draugystė
su pasauliu
yra
priešiškumas
Dievui? Taigi
kas nori būti
pasaulio
bičiulis, tas
tampa Dievo
priešu.
5
Gal manote,
kad Raštas
veltui sako:
“Pavydžiai
trokšta
Dvasia, kuri
gyvena
mumyse”.
6
Bet Jis duoda
dar didesnę
malonę, ir
todėl sako:
“Dievas
išdidiems
priešinasi, o
nuolankiesiems
teikia
malonę”.
7
Todėl
atsiduokite
Dievui;
priešinkitės
velniui, ir
jis bėgs nuo
jūsų.
8
Artinkitės
prie Dievo, ir
Jis artinsis
prie jūsų.
Nusiplaukite
rankas,
nusidėjėliai,
nusivalykite
širdis,
dvejojantys.
1
Jono 2 sk.:
15 Nemylėkite
pasaulio, nei
to, kas yra
pasaulyje. Jei
kas myli
pasaulį, nėra
jame Tėvo
meilės,
16
nes visa, kas
pasaulyje, tai
kūno geismas,
akių geismas
ir gyvenimo
išdidumas, o
tai nėra iš
Tėvo, bet iš
pasaulio.
17
Praeina
pasaulis ir jo
geismai, bet
kas vykdo
Dievo valią,
tas išlieka
per amžius.
Patarlių
21 sk.:
4 Išdidus
žvilgsnis ir
pasipūtusi
širdis, kurie
išskiria
nedorėlį, yra
nuodėmė.
Patarlių
11 sk.:
2 Kur ateina
išdidumas, ten
ateina ir
gėda, o kur
nuolankumas
ten išmintis.
Patarlių
13 sk.:
10 Išdidumas
sukelia
ginčus,
išmintingieji
klauso
patarimo.
Patarlių
16 sk.:
18 Išdidumas
eina
sunaikinimo
priekyje,
puikybėprieš
žlugimą.
Patarlių
29 sk.:
23 Išdidumas
pažemina
žmogų, o
nuolankus
dvasia
susilauks
pagarbos.
Morkaus
7 sk.:
14 Sušaukęs
visus žmones,
Jėzus kalbėjo:
“Paklausykite
manęs visi ir
supraskite:
15
nėra nieko,
kas, iš išorės
patekęs į
žmogų, galėtų
jį suteršti.
Žmogų suteršia
vien tai, kas
iš žmogaus
išeina.
16
Kas turi ausis
klausytiteklauso”.
17
Kai sugrįžo
nuo minios į
namus, Jo
mokiniai
paklausė apie
palyginimą.
18
Jis jiems
sako: “Nejaugi
ir jūs
nesuprantate?
Argi neaišku
jums, kad
visa, kas
patenka į
žmogų iš
lauko, negali
jo suteršti,
19
nes nepatenka
į jo širdį,
bet į vidurius
ir išeina
laukan, ir
taip išvalomas
visas
maistas?”
20
Ir Jis pasakė:
“Žmogų
suteršia tai,
kas iš jo
išeina.
21
Iš vidaus, iš
žmonių
širdies,
išeina pikti
sumanymai,
svetimavimai,
paleistuvystės,
vagystės,
žmogžudystės,
22
godumas,
piktumas,
klasta,
nesusilaikymas,
pavydas,
piktžodžiavimai,
išdidumas,
kvailystė.
23
Visos tos
blogybės
išeina iš
vidaus ir
suteršia
žmogų”.
Izaijo
16 sk.:
6 Mes
girdėjome apie
Moabą, koks
išdidus jis
yra! Jo
išdidumas,
akiplėšiškumas
ir įžūlumas
tėra tuščias
pasigyrimas.
Jono
3 sk.:
16 Nes Dievas
taip pamilo
pasaulį, jog
atidavė savo
viengimį Sūnų,
kad
kiekvienas,
kuris Jį tiki,
nepražūtų, bet
turėtų
amžinąjį
gyvenimą.
17
Dievas gi
nesiuntė savo
Sūnaus į
pasaulį, kad
Jis pasaulį
pasmerktų, bet
kad pasaulis
per Jį būtų
išgelbėtas.
18
Kas Jį tiki,
tas
neteisiamas, o
kas netiki,
jau yra
pasmerktas už
tai, kad
netiki
viengimio
Dievo Sūnaus
vardo.
19 O
teismo
nuosprendis
yra toks:
šviesa atėjo į
pasaulį, bet
žmonės labiau
pamilo tamsą
nei šviesą,
nes jų darbai
buvo pikti.
20
Kiekvienas,
kuris daro
bloga,
neapkenčia
šviesos ir
neina į
šviesą, kad jo
darbai nebūtų
atskleisti.
21 O
kas vykdo
tiesą, tas
eina į šviesą,
kad
pasirodytų,
jog jo darbai
atlikti Dieve.
Marijona
Mukomolovienė,
2020-11-08, "Ieškokime
Dievo
palankumo"
Galatams 1
sk.:
1
Paulius,
apaštalas ne
iš žmonių ir
ne per žmogų,
bet per Jėzų
Kristų ir Jį
prikėlusį iš
numirusių
Dievą Tėvą,
2 ir
kartu su
manimi esantys
broliaiGalatijos
bažnyčioms.
3
Malonė ir
ramybė jums
nuo Dievo Tėvo
ir mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus,
4
kuris atidavė
save už mūsų
nuodėmes, kad
išgelbėtų mus
nuo dabartinio
blogo amžiaus
pagal mūsų
Dievo ir Tėvo
valią,
5
kuriam šlovė
per amžių
amžius! Amen.
6 Stebiuosi,
kad jūs nuo
To, kuris
pašaukė jus į
Kristaus
malonę, taip
greitai
persimetate
prie kitokios
evangelijos,
7
kuri, tarp
kitko, nėra
kitokia, o yra
tik jus
klaidinantys
žmonės,
norintys
iškreipti
Kristaus
Evangeliją.
8
Bet nors ir
mes patys ar
angelas iš
dangaus jums
skelbtų
kitokią
evangeliją,
negu mes jums
paskelbėme,tebūnie
prakeiktas!
9
Kaip anksčiau
sakėme, taip
ir dabar sakau
dar kartą: jei
kas jums
skelbia
kitokią
evangeliją,
negu esate
priėmę,tebūnie
prakeiktas!
10 Ar aš
ieškau žmonių
palankumo, ar
Dievo? Gal
stengiuosi
patikti
žmonėms? Jei
dar norėčiau
patikti
žmonėms,
nebūčiau
Kristaus
tarnas.
2
Korintiečiams
2 sk.:
12 Kai atvykau
į Troadę
skelbti
Kristaus
Evangelijos,
durys man buvo
Viešpaties
atvertos,
13
bet aš
neturėjau savo
dvasioje
ramybės,
kadangi
nesutikau savo
brolio Tito;
tad
atsisveikinęs
iškeliavau į
Makedoniją.
14
Dėkui Dievui,
kuris visada
veda mus
Kristuje
triumfo
eisenoje ir
per mus
kiekvienoje
vietoje
skleidžia
mielą Jo
pažinimo
kvapą.
15
Juk mes esame
Kristaus
malonus kvapas
Dievui tarp
išgelbėtų ir
tarp
žūstančių.
16
Vieniemsmirties
kvapas
mirčiai,
kitiems
gyvenimo
kvapas
gyvenimui. O
kas gi yra tam
tinkamas?
17
Mes
neprekiaujame,
kaip daugelis,
Dievo žodžiu,
bet
nuoširdžiai,
kaip iš Dievo,
kalbame
Kristuje,
Dievo
akivaizdoje.
1
Samuelio 24
sk.:
1 Dovydas
pasitraukė į
En Gedžio
tvirtoves.
2
Kai Saulius,
nugalėjęs
filistinus,
sugrįžo, jam
buvo pranešta,
kad Dovydas
yra En Gedžio
dykumoje.
3
Saulius,
paėmęs tris
tūkstančius
rinktinių vyrų
iš viso
Izraelio,
išėjo ieškoti
Dovydo ir jo
vyrų laukinių
ožkų
gyvenamose
uolose.
4
Atėjęs prie
šalikelės
avidžių, kur
buvo ola,
Saulius į ją
įėjo atlikti
reikalo.
Dovydas ir jo
vyrai sėdėjo
olos gilumoje.
5
Dovydo vyrai
sakė jam:
“Štai diena,
apie kurią
Viešpats tau
kalbėjo: ‘Aš
atiduosiu tavo
priešą į tavo
rankas, kad
pasielgtum su
juo, kaip tau
patinka’ ”.
Prislinkęs
Dovydas
nupjovė
Sauliaus
apsiausto
skverną.
6
Dovydo širdis
smarkiai
plakė, nes jis
nupjovė
Sauliaus
skverną.
7
Jis tarė savo
vyrams:
“Apsaugok,
Viešpatie, kad
taip
padaryčiau
savo valdovui,
Viešpaties
pateptajam,
pakeldamas
prieš jį savo
ranką, nes jis
yra Viešpaties
pateptasis”.
...
16
Viešpats
tebūna
teisėjas ir
tedaro
sprendimą tarp
manęs ir
tavęs. Tegul
mato ir gina
mano bylą, ir
išgelbsti mane
nuo tavo
rankos”.
17
Kai Dovydas
baigė kalbėti,
Saulius tarė:
“Ar tai tavo
balsas, mano
sūnau
Dovydai?” Ir
Saulius pakėlė
savo balsą ir
verkė.
18
Ir jis sakė
Dovydui: “Tu
esi teisesnis
už mane, tu
man atlyginai
geru, o aš tau
atsilyginau
piktu.
19
Šiandien tu
parodei, kaip
elgiesi su
manimi, nes
Viešpats buvo
atidavęs mane
į tavo rankas,
tačiau tu
manęs
nenužudei.
20
Kas, suradęs
savo priešą,
paleidžia jį
sveiką?
Viešpats
teatlygina tau
geru už tai,
ką tu šiandien
man padarei.
21
Dabar tikrai
žinau, kad tu
tapsi
karaliumi ir
kad Izraelio
karalystė bus
įtvirtinta
tavo rankose.
22
Dabar prisiek
man Viešpačiu,
kad
neišnaikinsi
mano
palikuonių ir
neišnaikinsi
mano vardo iš
mano tėvo
namų”.
Giedrius
Ažukas,
2020-11-01, Reformacijos
žvaigždė -
"M.Liuterio
1~oji tezė"
Mato
4 sk.:
17
Nuo to laiko
Jėzus pradėjo
pamokslauti,
skelbdamas:
“Atgailaukite,
nes
prisiartino
dangaus
karalystė!”
2
Korintiečiams
13 sk.:
5
Patikrinkite
patys save, ar
esate
tikėjime.
Ištirkite
save! Ar
nepažįstate
savęs ir
nežinote, kad
jumyse yra
Jėzus Kristus,
jeigu tik
nesate
atmestini?
2
Korintiečiams
12 sk.:
15
Todėl mielai
išleisiu tai,
kas mano, ir
dar save
pridėsiu jūsų
sielų labui;
nors, kuo
daugiau jus
myliu, tuo
mažiau esu
mylimas.
1
Korintiečiams
15 sk.:
34 Pabuskite
teisumui ir
nenuodėmiaukite,
nes kai kurie
iš jūsų
nepažįsta
Dievo. Tai
sakau jūsų
gėdai.
Luko
12 sk.:
35 “Tebūna
jūsų strėnos
sujuostos ir
žiburiai
uždegti,
36
ir būkite
panašūs į
žmones, kurie
laukia savo
šeimininko,
grįžtančio iš
vestuvių, kad
kai tik jis
parvyks ir
pasibels,
tuojau
atidarytų.
37
Palaiminti tie
tarnai,
kuriuos
sugrįžęs
šeimininkas
ras budinčius.
Iš tiesų sakau
jums: jis
susijuos,
susodins juos
prie stalo ir
priėjęs
patarnaus
jiems.
38
Jeigu jis
grįžtų
antrosios ar
trečiosios
nakties
sargybos metu
ir rastų juos
budinčius,
palaiminti tie
tarnai!
39
Įsidėmėkite:
jei
šeimininkas
žinotų, kurią
valandą ateis
vagis, budėtų
ir neleistų
jam įsilaužti
į savo namus.
40
Todėl ir jūs
būkite
pasirengę, nes
Žmogaus Sūnus
ateis tą
valandą, kurią
nesitikėsite”.
Darius Širvys,
2020-10-25, "Viešpaties
išgydymas
(Apd.28sk.)"
Apaštalų darbų
28 sk.:
1
Išsigelbėję
jie sužinojo,
kad sala
vadinasi
Melitė.
2
Barbarai su
mumis elgėsi
labai
draugiškai.
Užkūrė ugnį ir
pakvietė mus
visus prie
jos, nes lijo
ir buvo šalta.
3
Paulius
pririnko glėbį
sausų šakų ir
metė į ugnį.
Čia nuo
kaitros iš
laužo iššoko
gyvatė ir
įsikirto jam į
ranką.
4
Pamatę prie
rankos
prikibusią
gyvatę,
barbarai ėmė
vienas kitam
kalbėti: “Tas
žmogus
tikriausiai
žmogžudys:
išsigelbėjo iš
jūros, o
keršto deivė
vis tiek
neduoda jam
gyventi”.
5
Tačiau jis
nupurtė šliužą
į ugnį,
nepatirdamas
nieko blogo.
6
Barbarai
laukė, kada
jis ištins ar
staiga kris
negyvas. Laukę
nesulaukę ir
pamatę, kad
jam nesidaro
nieko blogo,
jie pakeitė
nuomonę ir ėmė
kalbėti, jog
jis esąs
dievas.
7
Netoli tos
vietos buvo
vyriausiojo
salos
valdininko,
vardu
Publijus,
valdos. Jis
mus priėmė ir
tris dienas
bičiuliškai
globojo.
8
Tuo metu
Publijaus
tėvas susirgo
karštine ir
viduriavimu.
Paulius užėjo
pas jį,
pasimeldė,
uždėjęs ant jo
rankas, ir
išgydė.
9 Po
šito įvykio ir
kiti salos
gyventojai,
turėję ligų,
ėjo pas Paulių
ir buvo
pagydomi.
10
Už tai jie mus
didžiai gerbė,
o išvykstant
aprūpino
viskuo, ko
mums reikėjo.
11
Po trijų
mėnesių mes
išplaukėme
žiemojusiu
saloje
Aleksandrijos
laivu, kuris
turėjo Dvynių
ženklą.
12
Atplaukę į
Sirakūzus,
prastovėjome
tris dienas.
13
Iš ten
plaukdami,
esant
nepalankiam
vėjui,
pasiekėme
Regijų ir dar
po dienos,
ėmus pūsti
pietų vėjui,
kitą dieną
atvykome į
Puteolus.
14
Ten susitikome
su broliais;
jie pakvietė
mus septynioms
dienoms
paviešėti.
Taip mes
atvykome į
Romą.
15
Tenykščiai
broliai,
išgirdę apie
mus, atėjo
pasitikti iki
Apijaus
aikštės ir
Trijų tavernų.
Juos išvydęs,
Paulius dėkojo
Dievui ir
įgavo naujo
pasitikėjimo.
16
Kai atvykome į
Romą,
šimtininkas
perdavė
kalinius
sargybos
viršininkui, o
Pauliui buvo
leista
apsigyventi
vienam su
saugojančiu jį
kareiviu.
17
Po trijų dienų
Paulius
pakvietė pas
save žydų
vadovus. Jiems
susirinkus,
jis prabilo:
“Vyrai
broliai! Nors
aš nieku nesu
nusikaltęs nei
tautai, nei
mūsų tėvų
papročiams,
buvau
Jeruzalėje
suimtas ir
atiduotas į
romėnų rankas.
18
Tie ištardę,
norėjo mane
paleisti, nes
nerado jokio
mirties verto
nusižengimo.
19
Kadangi žydai
prieštaravo,
turėjau
šauktis
ciesoriaus,
tiktai ne tam,
kad
apkaltinčiau
savo tautą.
20
Dėl šios
priežasties ir
pakviečiau
jus, kad su
jumis
pasimatyčiau
ir
pasikalbėčiau;
nes dėl
Izraelio
vilties esu
surakintas
šita
grandine!”
21
Jie atsakė
jam: “Mes
nesame gavę
apie tave iš
Judėjos
laiškų, ir nė
vienas iš
atvykusių
brolių
nepranešė ir
nekalbėjo
nieko blogo
apie tave.
22
Vis dėlto
norėtume
išgirsti tavo
pažiūras. Mat
apie šitą
sektą tiek
težinome, jog
jai visur
prieštaraujama”.
23
Paskyrę jam
dieną, jie
gausiai
susirinko pas
jį svečių
kambaryje. Nuo
ryto iki
vakaro jis
aiškino jiems
ir liudijo
apie Dievo
karalystę,
įrodinėdamas
jiems Jėzų iš
Mozės Įstatymo
ir Pranašų.
24
Vieni jo
žodžiais
patikėjo, kiti
ne.
25
Nesutardami
tarpusavyje,
jie ėmė
skirstytis, o
Paulius
tepasakė jiems
viena:
“Teisingai
Šventoji
Dvasia yra
mūsų tėvams
pasakiusi per
pranašą
Izaiją:
26
‘Eik pas šitą
tautą ir
sakyk: girdėti
girdėsite, bet
nesuprasite,
žiūrėti
žiūrėsite, bet
nematysite.
27
Šitų žmonių
širdis aptuko,
jie prastai
girdėjo
ausimis ir
užmerkė akis,
kad kartais
nepamatytų
akimis,
neišgirstų
ausimis,
nesuprastų
širdimi ir
neatsiverstų,
ir Aš jų
nepagydyčiau’.
28
Tebūnie tad
jums žinoma:
šis Dievo
išgelbėjimas
yra pasiųstas
pagonims, ir
jie išgirs”.
29
Jam tai
pasakius,
žydai išėjo,
smarkiai
ginčydamiesi
tarpusavyje.
30
Paulius gyveno
savo
išsinuomotame
name ištisus
dvejus metus
ir
priiminėdavo
visus, kurie
pas jį
ateidavo.
31
Jis skelbė
Dievo
karalystę ir
labai drąsiai,
netrukdomas
mokė apie
Viešpatį Jėzų
Kristų.
Gintaras
Kunigonis,
2020-10-19, "Dievo
būdas"
Psalmyno
119 sk.:
2 Palaiminti,
kurie klauso
Jo liudijimų
ir visa
širdimi Jo
ieško,
Išėjimo
20 sk.:
1 Dievas
kalbėjo visus
šiuos žodžius:
2
“Aš esu
Viešpats, tavo
Dievas, kuris
tave išvedžiau
iš Egipto
žemės, iš
vergijos namų.
3
Neturėk kitų
dievų šalia
manęs.
4
Nedaryk sau
jokio drožinio
nei jokio
atvaizdo to,
kas yra
aukštai
danguje, žemai
žemėje ar po
žeme
vandenyje.
5
Nesilenk prieš
juos ir
netarnauk
jiems! Nes Aš,
Viešpats, tavo
Dievas, esu
pavydus
Dievas,
baudžiąs
vaikus už tėvų
kaltes iki
trečios ir
ketvirtos
kartos tų,
kurie manęs
nekenčia,
6
bet rodąs
gailestingumą
iki
tūkstantosios
kartos tiems,
kurie mane
myli ir
laikosi mano
įsakymų.
7
Netark
Viešpaties,
savo Dievo,
vardo be
reikalo, nes
Viešpats
nepaliks be
kaltės to,
kuris be
reikalo mini
Jo vardą.
8
Atsimink
sabato dieną,
kad ją
švęstum.
9
Šešias dienas
dirbk ir atlik
visus savo
darbus,
10 o
septintoji
diena yra
sabatas
Viešpačiui,
tavo Dievui.
Joje nevalia
dirbti jokio
darbo nei tau,
nei tavo sūnui
ar dukteriai,
nei tavo
tarnui ar
tarnaitei, nei
tavo gyvuliui,
nei ateiviui,
kuris yra tavo
namuose,
11
nes per šešias
dienas
Viešpats
sukūrė dangų,
žemę, jūrą ir
visa, kas
juose yra, o
septintąją
dieną
ilsėjosi.
Todėl Viešpats
palaimino
sabatą ir
pašventino jį.
12
Gerbk savo
tėvą ir
motiną, kad
ilgai gyventum
žemėje, kurią
Viešpats
Dievas tau
duoda.
13
Nežudyk.
14
Nesvetimauk.
15
Nevok.
16
Neliudyk
neteisingai
prieš savo
artimą.
17
Negeisk savo
artimo namų,
negeisk savo
artimo žmonos,
nei jo tarno,
nei tarnaitės,
nei jaučio,
nei
asilo—nieko,
kas yra tavo
artimo”.
18
Visi žmonės
girdėjo
griaustinį ir
trimito garsą,
matė žaibus ir
rūkstantį
kalną.
Matydami tai
žmonės
atsitraukė ir
stovėjo
atokiai.
19
Jie sakė
Mozei: “Tu
kalbėk su
mumis! Mes
klausysime.
Tačiau
tenekalba su
mumis Dievas,
kad
nemirtume!”
20
Mozė atsakė
žmonėms:
“Nebijokite!
Dievas atėjo
tam, kad jus
išmėgintų, ir
kad Jo baimė
būtų prieš jus
ir jūs
nenusidėtumėte”.
Morkaus
2 sk.:
27 Ir pridūrė:
“Sabatas
padarytas
žmogui, o ne
žmogus
sabatui;"
Marijona
Mukomolovienė,
2020-10-11, "Kantrybė"
Skaičių
21 sk.:
1 Kanaaniečių
karalius
Aradas, kuris
gyveno krašto
pietuose,
išgirdęs, kad
izraelitai
ateina iš
Atarimo, išėjo
į kovą prieš
juos ir kelis
paėmė į
nelaisvę.
2
Izraelitai
padarė įžadą
Viešpačiui:
“Jei atiduosi
šitą tautą į
mūsų rankas,
sunaikinsime
jos miestus”.
3
Viešpats
išklausė
izraelitų
prašymo ir
atidavė jiems
kanaaniečius,
kuriuos jie
nugalėjo,
sunaikino juos
ir jų miestus.
Jie praminė
aną vietą
Horma.
4
Nuo Horo kalno
jie ėjo keliu,
vedančiu
Raudonosios
jūros link,
kad aplenktų
Edomo žemę.
Kelionėje
tauta
nerimavo,
5 ji
kalbėjo prieš
Dievą ir Mozę:
“Kodėl mus
išvedėte iš
Egipto numirti
dykumoje? Nėra
duonos, nėra
vandens, mums
įgriso tas
menkavertis
maistas”.
6
Tada Viešpats
siuntė
nuodingas
gyvates. Jos
gėlė žmones,
ir daugelis
nuo jų mirė.
7
Jie kreipėsi į
Mozę,
sakydami:
“Nusidėjome,
kalbėdami
prieš Viešpatį
ir tave,
melsk, kad
pašalintų nuo
mūsų gyvates”.
Mozė meldėsi
už tautą.
8
Viešpats sakė
Mozei:
“Padaryk
varinę gyvatę
ir iškelk ją
ant stulpo;
kas įgeltas į
ją pažvelgs,
liks gyvas”.
9
Mozė
padirbdino
varinę gyvatę
ir iškėlė ją
ant stulpo. Į
ją pažvelgę,
įgeltieji
likdavo gyvi.
Michėjo
2 sk.:
7
Jūs, vadinami
Jokūbo namais!
Argi
Viešpaties
dvasia
apribota? Argi
tokie Jo
darbai? Argi
mano žodžiai
nėra geri
tiems, kurie
elgiasi
teisingai?
8
Tie, kurie
buvo mano
tauta, pakilo
kaip priešai!
Jūs
nutraukiate
apsiaustą nuo
ramiai
einančių
keliu, visai
negalvojančių
apie karą.
1
Petro 3 sk.:
18 Ir Kristus
vieną kartą
kentėjo už
nuodėmes,
teisusis už
neteisiuosius,
kad mus
nuvestų pas
Dievą, beje,
kūnu
numarintas,
bet
atgaivintas
Dvasia.
19
Ja Jis nužengė
žemyn ir
skelbė
kalėjime
esančioms
dvasioms,
20
kurios kadaise
buvo
neklusnios,
kai Nojaus
dienomis Dievo
kantrybė
laukė,
bestatant
arką, kuria
nedaugelis,
tai yra
aštuonios
sielos, buvo
išgelbėtos
vandeniu.
Mato
3 sk.:
14 Jonas Jį
atkalbinėjo:
“Aš turėčiau
būti Tavo
pakrikštytas,
o Tu ateini
pas mane!”
15
Bet Jėzus jam
atsakė: “Šį
kartą
paklausyk!
Taip mudviem
dera įvykdyti
visą teisumą”.
Tada Jonas
sutiko.
…
17
Ir štai balsas
iš dangaus
prabilo:
“Šitas yra
mano mylimas
Sūnus, kuriuo
Aš gėriuosi”.
Giedrius
Ažukas,
2020-10-04, "Dievas
turi tau
ateitį"
Jeremijo 29
sk.:
11
Aš žinau,
kokius
sumanymus
turiu dėl
jūsų,sako
Viešpats.
Sumanymus jūsų
gerovei, o ne
nelaimėms, ir
ateitį su
viltimi.
Jobo
42 sk.:
1 Jobas atsakė
Viešpačiui,
tardamas:
2
“Žinau, kad Tu
esi Visagalis;
niekas
nesutrukdys
Tau padaryti,
ką sumanei."
Psalmių 9
sk.:
10 Kas pažįsta
Tavo vardą,
pasitiki
Tavimi. Tu
niekad
nepalikai tų,
kurie Tavęs
ieško.
Galatams
6 sk.:
7
Neapsigaukite!
Iš Dievo
nepasišaipysi.
Ką žmogus
sėja, tą ir
pjaus.
8
Kas sėja savo
kūnui, tas iš
kūno pjaus
supuvimą, o
kas sėja
Dvasiai, tas
iš Dvasios
pjaus amžinąjį
gyvenimą.
Pradžios
8 sk.:
22 Kol žemė
bus, nenustos
sėja ir
pjūtis, šaltis
ir šiluma,
vasara ir
žiema, diena
ir naktis!
Hebrajams
12 sk.:
15 Žiūrėkite,
kad kas
neprarastų
Dievo malonės,
kad neišleistų
daigų kokia
karti šaknis
ir nepadarytų
vargo,
suteršdama
daugelį;
Morkaus
4 sk.:
14 Sėjėjas
sėja žodį.
15
Palei kelią
sėjamas
žodistai tie,
kuriems vos
išgirdus, tuoj
pat ateina
šėtonas ir
išplėšia jų
širdyse
pasėtąjį žodį.
16
Panašiai ir su
tais, kurie
pasėti
uolėtoje
dirvoje.
Išgirdę žodį,
jie tuojau su
džiaugsmu jį
priima.
17
Bet jie neturi
savyje šaknų
ir išsilaiko
neilgai.
Ištikus kokiam
sunkumui ar
persekiojimui
dėl žodžio,
jie tuoj pat
pasipiktina.
18
Kiti sėjami
tarp erškėčių.
Jie išgirsta
žodį,
19
bet pasaulio
rūpesčiai,
turtų apgaulė
ir sukilę
geismai
kitiems
dalykams
nusmelkia žodį
ir jis tampa
nevaisingas.
20
Geroje žemėje
pasėta
sėklatai tie,
kurie išgirsta
žodį, priima
jį ir duoda
vaisių: kas
trisdešimteriopą,
kas
šešiasdešimteriopą,
o kas
šimteriopą”.
1
Timotiejui 4
sk.:
7 Bedieviškų
ir bobiškų
pasakų venk, o
ugdykis
dievotumą.
8
Kūno lavinimas
nedaug naudos
duoda, o
dievotumas
viskam
naudingas; jis
turi esamojo
ir būsimojo
gyvenimo
pažadą.
9
Šis žodis yra
tikras, vertas
visiško
pritarimo.
Jokūbo
4 sk.:
6 Bet Jis
duoda dar
didesnę
malonę, ir
todėl sako:
“Dievas
išdidiems
priešinasi, o
nuolankiesiems
teikia
malonę”.
1
Petro 2 sk.:
1 Taigi,
atmetę visokį
blogį, visokią
klastą ir
veidmainystes,
pavyduliavimus
ir visokias
apkalbas,
2
lyg
naujagimiai
trokškite tyro
žodžio pieno,
kad nuo jo
augtumėte
išgelbėjimui,
3
jeigu tikrai
paragavote,
koks Viešpats
yra
maloningas.
Psalmių
126 sk.:
5 Kurie
ašarodami
sėja, tie su
džiaugsmu
pjaus.
6
Verkia žmogus,
į dirvą
berdamas
sėklą, bet su
džiaugsmu
grįžta,
nešdamas
pėdus.
Marijona
Mukomolovienė,
2020-09-27, "Nuolankieji
bus aprengti
baltais
drabužiais"
Giedrius
Ažukas,
2020-09-20, "Būkite
atidūs"
Filipiečiams 1
sk.:
27 Tiktai jūsų
elgesys tebūna
vertas
Kristaus
Evangelijos,
kad atvykęs
matyčiau, o
jei neatvyksiu
išgirsčiau,
kad gyvenate
vienoje
dvasioje,
viena siela
kartu kovojate
už Evangelijos
tikėjimą
2
Aaronas jiems
atsakė:
“Imkite iš
savo žmonų,
sūnų ir
dukterų
auksinius
auskarus ir
atneškite
man”.
3
Visi žmonės
išsiėmė
auksinius
auskarus iš
savo ausų ir
atnešė juos
Aaronui.
4
Tas juos
išlydė ir
nuliedino
veršį. Žmonės
tarė:
“Izraeli, štai
tavo dievas,
kuris tave
išvedė iš
Egipto žemės”.
5
Aaronas,
matydamas tai,
pastatė aukurą
ir paskelbė:
“Rytoj
Viešpaties
šventė!”
6
Atsikėlę
anksti rytą,
jie aukojo
deginamąsias
ir padėkos
aukas, sėdo
valgyti ir
gerti, ir
kėlėsi žaisti.
7 Ir
Viešpats
pasakė Mozei:
“Eik,
nusileisk
žemyn, nes
tavo tauta,
kurią išvedei
iš Egipto
žemės,
nusidėjo.
8
Jie greitai
nuklydo nuo
kelio, kurį
jiems
nurodžiau.
Nusiliedinę
veršį, jį
garbina, jam
aukoja aukas
ir sako:
‘Šitas yra
tavo dievas,
Izraeli, kuris
tave išvedė iš
Egipto žemės’.
1
Samuelio 15
sk.:
1 Samuelis
tarė Sauliui:
“Mane Viešpats
siuntė tave
patepti
karaliumi Jo
tautai
Izraeliui.
Taigi dabar
klausyk
Viešpaties
žodžių.
2
Taip sako
kareivijų
Viešpats: ‘Aš
prisimenu, ką
Amalekas
padarė
Izraeliui:
kaip jis
tykojo kelyje,
kai tas
žygiavo iš
Egipto.
3
Dabar eik ir
užpulk
Amaleką, ir
visiškai
sunaikink
viską, kas jam
priklauso,
nieko
nesigailėdamas.
Išžudyk vyrus,
moteris,
vaikus ir
kūdikius,
jaučius, avis,
kupranugarius
ir asilus’ ”.
…
8
Amaleko
karalių Agagą
jis paėmė
gyvą, o visus
žmones
sunaikino
kardu.
9
Bet Saulius ir
žmonės
pagailėjo
Agago,
geriausių
avių, galvijų,
penimų avinų
ir apskritai
viso, kas buvo
gera, jie
nenorėjo
sunaikinti.
Kas buvo
nedidelės
vertės, tą jie
visiškai
sunaikino.
10
Tada
Viešpaties
žodis atėjo
Samueliui:
11
“Gailiuosi
Saulių padaręs
karaliumi, nes
jis nusigręžė
nuo manęs ir
neįvykdė mano
įsakymų”. Tai
nuliūdino
Samuelį, ir
jis šaukėsi
Viešpaties
visą naktį.
…
22
Samuelis
atsakė: “Argi
Viešpats
labiau vertina
deginamąsias
aukas ir
atnašas, negu
paklusnumą
Viešpaties
balsui?
Paklusti yra
geriau negu
aukoti ir
klausyti yra
geriau už
avinų taukus.
23
Nepaklusnumas
yra kaip
žyniavimo
nuodėmė ir
užsispyrimas
yra kaip
stabmeldystė.
Kadangi tu
atmetei
Viešpaties
žodį, Jis
atmetė tave,
kad nebebūtum
karaliumi”.
Skaičių
25 sk.:
1 Izraelitams
gyvenant
Šitime, tauta
pradėjo
paleistuvauti
su Moabo
dukterimis.
2
Jos kvietė
izraelitus į
aukojimo
šventes. Ten
jie valgė ir
lenkėsi prieš
jų dievus.
3
Izraelitai
garbino Baal
Peorą.
Užsirūstinęs
Viešpats
4
tarė Mozei:
“Surink visus
tautos vadus
ir juos pakark
saulės
kaitroje, kad
mano rūstybė
nepaliestų
Izraelio
tautos”.
5
Mozė įsakė
Izraelio
teisėjams
užmušti visus
Baal Peoro
garbintojus.
6
Vienas
izraelitas
atsivedė
midjanietę į
savo palapinę
Mozei ir
visiems
izraelitams
matant, tuo
metu, kai jie
raudojo prie
Susitikimo
palapinės
įėjimo.
7
Tai išvydęs,
kunigo Aarono
sūnaus
Eleazaro sūnus
Finehasas
pakilo iš
susirinkusiųjų
ir, pagriebęs
ietį,
8
įėjo į
palapinę
paskui
izraelitą, ir
perdūrė juos
abu
kiauraiizraelitą
ir moterį per
jos pilvą.
Tada liovėsi
maras tarp
Izraelio sūnų.
9 Iš
viso nuo maro
mirė dvidešimt
keturi
tūkstančiai
žmonių.
Jokūbo
4 sk.:
4 Paleistuviai
ir
paleistuvės!
Ar nežinote,
kad draugystė
su pasauliu
yra
priešiškumas
Dievui? Taigi
kas nori būti
pasaulio
bičiulis, tas
tampa Dievo
priešu.
1
Jono 2 sk.:
15 Nemylėkite
pasaulio, nei
to, kas yra
pasaulyje. Jei
kas myli
pasaulį, nėra
jame Tėvo
meilės,
16
nes visa, kas
pasaulyje, tai
kūno geismas,
akių geismas
ir gyvenimo
išdidumas, o
tai nėra iš
Tėvo, bet iš
pasaulio.
Skaičių 21
sk.:
4 Nuo Horo
kalno jie ėjo
keliu,
vedančiu
Raudonosios
jūros link,
kad aplenktų
Edomo žemę.
Kelionėje
tauta
nerimavo,
5 ji
kalbėjo prieš
Dievą ir Mozę:
“Kodėl mus
išvedėte iš
Egipto numirti
dykumoje? Nėra
duonos, nėra
vandens, mums
įgriso tas
menkavertis
maistas”.
6
Tada Viešpats
siuntė
nuodingas
gyvates. Jos
gėlė žmones,
ir daugelis
nuo jų mirė.
Išėjimo
15 sk.:
23 Atėję į
Marą, jie
negalėjo gerti
Maros vandens,
nes jis buvo
kartus. Todėl
ta vieta
vadinama Mara.
24
Tauta pradėjo
murmėti prieš
Mozę sakydami:
“Ką gersime?”
Išėjimo
16 sk.:
1 Antrojo
mėnesio
penkioliktą
dieną po to,
kai jie paliko
Egiptą, visi
izraelitai
išėjo iš Elimo
ir atėjo į
Sino dykumą,
esančią tarp
Elimo ir
Sinajaus.
2
Visa Izraelio
vaikų tauta
murmėjo prieš
Mozę ir Aaroną
dykumoje.
3
Jie sakė:
“Geriau mes
būtume mirę
nuo Viešpaties
rankos Egipto
šalyje, kai
sėdėjome prie
mėsos puodų ir
valgėme duonos
sočiai! Jūs
mus atvedėte į
šią dykumą,
kad
numarintumėte
visus badu”.
4
Tada Viešpats
tarė Mozei:
“Aš jums
duosiu duonos
iš dangaus.
Žmonės
teišeina ir
tesusirenka
dienos davinį,
kad
išbandyčiau
juos, ar jie
laikysis mano
įstatymo, ar
ne.
Išėjimo
17 sk.:
1 Visi
izraelitai
keliavo toliau
iš Sino
dykumos
sustodami, kai
Viešpats
įsakydavo. Jie
pasistatė
stovyklą
Refidime. Čia
jie nerado
geriamo
vandens
2 ir
priekaištavo
Mozei,
sakydami:
“Duok mums
vandens
atsigerti!”
Mozė jiems
atsakė: “Ko
burnojate
prieš mane?
Kodėl gundote
Viešpatį?”
3
Žmonės,
ištroškę
vandens,
murmėjo prieš
Mozę: “Kodėl
mus išvedei iš
Egipto, kad
mus, mūsų
vaikus ir
gyvulius
numarintum
troškuliu?”
Skaičių
14 sk.:
36 Vyrai,
kuriuos Mozė
buvo išsiuntęs
išžvalgyti
žemę, ir kurie
grįžę sukurstė
tautą murmėti
prieš
Viešpatį,
blogai
kalbėdami apie
kraštą
37
ir skleisdami
blogus
atsiliepimus
apie tą žemę,
buvo ištikti
Viešpaties
akivaizdoje ir
mirė.
Skaičių
16 sk.:
1 Korachas,
Levio sūnaus
Kehato sūnaus
Iccharo sūnus,
ir iš Rubeno
sūnų Eliabo
sūnūs Datanas
ir Abiramas
bei Peleto
sūnus Onas
2
sukilo prieš
Mozę. Prie jų
prisidėjo du
šimtai
penkiasdešimt
izraelitų,
tautos
kunigaikščių,
žinomų
bendruomenėje
ir gerbiamų
vyrų.
…
35
Viešpaties
siųsta ugnis
sunaikino tuos
du šimtus
penkiasdešimt
vyrų, kurie
aukojo
smilkalus.
...
41 Kitą dieną
visi
izraelitai
murmėjo prieš
Mozę ir
Aaroną: “Judu
nužudėte
Viešpaties
žmones”.
…
49
Mirė
keturiolika
tūkstančių
septyni
šimtai,
neskaitant
žuvusiųjų
Koracho
maište.
Jono 12
sk.:
3 Paėmusi
svarą labai
brangaus
tepalo iš
gryno nardo,
Marija patepė
Jėzui kojas ir
nušluostė jas
savo plaukais.
Namuose
pasklido
tepalo kvapas.
Jono 13
sk.:
1
Prieš Paschos
šventę Jėzus,
žinodamas, kad
atėjo Jo
valanda iš šio
pasaulio
keliauti pas
Tėvą, ir
mylėdamas
savuosius
pasaulyje,
parodė jiems
savo meilę iki
galo.
Jono 15
sk.:
1
“Aš esu
tikrasis
vynmedis, o
mano Tėvas
vynininkas.
2
Kiekvieną
šakelę manyje,
neduodančią
vaisiaus, Jis
išpjauna, o
kiekvieną
šakelę,
nešančią
vaisių,
apvalo, kad ji
duotų daugiau
vaisiaus.
3
Jūs jau esate
švarūs dėl
žodžio, kurį
jums kalbėjau.
4
Pasilikite
manyje, ir Aš
jumyse. Kaip
šakelė negali
duoti vaisiaus
pati iš savęs,
nepasilikdama
vynmedyje,taip
ir jūs, jei
nepasiliksite
manyje.
...
16 Tavo
žodžiais
maitinuosi.
Tavo žodis
džiugina mane,
jis yra mano
širdies
linksmybė; aš
vadinuosi Tavo
vardu,
Viešpatie,
kareivijų
Dieve!
Jeremijo 16
sk.:
4
‘Baisia
mirtimi jie
mirs! Jų
niekas
neapraudos ir
nepalaidos,
jie bus kaip
mėšlas
laukuose! Nuo
kardo ir bado
jie žus, jų
lavonai bus
ėdesiu
padangių
paukščiams ir
laukiniams
žvėrims’. …
7
Nelauš duonos
gedinčiam,
nepaguos dėl
mirusio ir
neduos gerti
paguodos
taurės dėl
tėvo ar
motinos.
Jeremijo 18
sk.:
1
Viešpats
kalbėjo
Jeremijui:
2
“Eik į
puodžiaus
namus, ten tu
išgirsi mano
žodžius!”
3
Aš, nuėjęs į
puodžiaus
namus, radau
jį bedirbantį
prie žiestuvo.
4
Indas, kurį
jis darė iš
molio,
nepavyko, ir
jis iš naujo
nužiedė kitą
indą, kokį
panorėjo.
5
Tada Viešpats
tarė man:
6
“Izraelitai,
ar Aš negaliu
su jumis taip
daryti, kaip
šitas
puodžius? Kaip
molis
puodžiaus
rankoje, taip
jūs,
izraelitai,
mano rankoje.
7
Kartais Aš
grasinu tautai
ar karalystei
ją išrauti,
sužlugdyti ir
sunaikinti,
8
bet jei tauta,
kuriai
grasinu,
nusisuka nuo
savo piktų
darbų, tai Aš
susilaikau nuo
to pikto, kurį
buvau jai
numatęs.
9
Kartais Aš
pažadu tautai
ar karalystei
ją statyti ir
įtvirtinti,
10
bet jei ji
daro pikta ir
neklauso
manęs, tai Aš
susilaikau nuo
to gero, kurį
buvau
pažadėjęs
padaryti.