Įvykiai Jonavoje

pamokslai.lt

Bendruomenė renkasi

Antradieniais 18.30 val.
Sekmadieniais 10.00 val.

Sodų g. 19, Jonava
(įėjimas iš vidinio kiemo pusės)

pasižiūrėti žemėlapyje

ĮĖJIMAS

Mums rašykite

Įvairios nuorodos

Krikščioniškas knygynas

Pamokslai

Seminarai

Laikraštis "GANYTOJAS"

TV laida "Evangelija.TV"

Radijo laida "DURYS"

"Klausimai-atsakymai"

Seminaras "Laimingos šeimos pagrindai"

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

E-Biblija

"Kelionė Biblijos puslapiais"

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Liudijimai:

Džiana Džesen

Nick Vujicic

Sausio

"Vaikų kalėdos" Jonavoje

Kalėdinis džiaugsmas tęsiasi

2022-01-09

LapkričioSausio 8 d. Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios tarnautojai surengė tris labdaros organizacijos iš JAV „Samariečio krepšys“ inicijuotus „Vaikų Kalėdos“ dovanėlių dalinimo bei Evangelijos skelbimo renginius.

Vaikučiai su tėveliais buvo kviečiami į Evangelikų bažnyčios patalpas, kuriose ir vyko renginiai. Čia jų laukė šventinė programa: nenustygstanti močiutė su anūke deklamavo eilėraštį ir atliko dainą apie Kalėdų žvaigždę – Jėzų Kristų, atnešusį gyvenimo džiaugsmą, o animacinis filmas apie sėjėją priminė istoriją iš Evangelijos pagal Luką 8 skyriaus. Skambėjo ir žinia apie vaikus, kurie, palikę Tėvo namus bei klaidžiojantys po pasaulį, sugrįžta namo. Nykštukai kvietė vaikučius pažinti Jėzų Kristų drauge su bažnyčia.

Džiaugiamės, kad Dievo malonė lietė susirinkusiųjų širdis, ir dėkojame Dievui, kad tokiu nelengvu metu galime liudyti Kristų ir skelbti Jo meilę žmonėms.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

„Vaikų Kalėdų“ renginiai Jonavos rajone

2021-12-07

Lapkričio 27–28 dienomis Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios tarnautojai surengė penkis „Samariečio krepšio“ organizacijos „Vaikų Kalėdų“ teatralizuotus renginius, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 100 vaikų su tėveliais. Renginiai vyko gražiai sutvarkytų pastatų salėse Jonavos Kultūros centro filialuose, Rukloje, Šveicarijoje ir Šiluose. Šiuose evangelizaciniuose renginiuose drauge su bažnyčios kolektyvu dalyvavo Ruklos miestelio Kultūros centro vaikų dramos grupė, vaidinusi spektaklį apie Jėzaus gimimą. Šis vaikų kolektyvas su savo vadove dalyvavo visuose penkiuose renginiuose, o Šveicarijos renginyje giesmelę dainavo šio miestelio mažoji dainorėlė.

Visų renginių metu aktyviai dalyvavo viena močiutė su anūkėle – jos gražiai pristatydavo stebuklingą Kalėdų žinią apie gimusį Jėzų Kristų. Susirinkę vaikai žiūrėjo animacinį filmuką apie sėjėją iš Evangelijos pagal Luką 8 skyriaus, o renginio pabaigoje visi svečiai buvo supažindinti su Evangelijos esme – išgelbėjimu ir nuodėmių atleidimu. Visų renginių metu vyko draugiškas bendravimas su kultūros ir seniūnijų darbuotojais. Dievo žodžio sėkla buvo pasėta mažose širdelėse – džiaugiamės ir dėkojame Viešpačiui, kad Jis atidaro duris į žmonių širdis.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

Pastoriaus G.Ažuko tarnavimas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje

Šiandiena (2021-10-31) dalyvavome šventinėse pamaldose, skirtose Reformacijos dienai paminėti, Kėdainių Evangelikų Reformatų bažnyčioje. Pamaldų įrašas, pamokslas nuo 16 min. iki 35 min.

https://www.facebook.com/watch/live/?ref=watch_permalink&v=703882517681640

Koncerto akimirka, vykusio Reformacijos proga spalio 31 d. Kėdainių Evangelikų Reformatų bažnyčioje:

https://www.facebook.com/100000913375543/videos/3125808927701461/

Evangelikų bažnyčių šventė Kunigiškių kaime

Birutė Venteraitienė 2021-07-27

Kunigiškių kaime, Jonavos raj., po šimtamečiais uosiais, sodyboje, kurioje stovi svirnas, menantis XIX amžių, liepos 25 d. vyko šventinės pamaldos, į kurias susirinko tikintieji iš Jonavos, Ukmergės ir Anykščių evangelikų bažnyčių. Sveikinimo žodį tarė pastorius Giedrius Ažukas kuris džiaugėsi, kad į šventę susirinko toks didelis būrys tikinčiųjų bei savo kalboje akcentavo, kad mūsų žvilgsnis būtų nukreiptas į mūsų „išpažinimo Apaštalą ir vyriausiąjį Kunigą Jėzų Kristų, kuris buvo ištikimas Jį paskyrusiam“ (Hebr 3,1-2), ir kad būtume tvirti tikėjime bei visuomet „džiaugtumėmės tuo, kad mūsų vardai įrašyti Danguje“(Lk 10,20).

Pamaldų metu šlovino ir pamokslą apie Evangelijos grožį ir išgelbėjimą tikėjimu pasakė pamokslininkas Juozas Stankevičius iš Vievio. Patarnavo malda ir įžvalgomis iš Šventojo Rašto bei ragino aukoti Anykščių krikščionių evangelikų bažnyčios vyresnioji Birutė Venteraitienė. Šioje šventėje taip pat dalyvavo viešnios – Jonavos Trečiojo amžiaus universiteto liaudiškos muzikos ansamblio „Vakarė“ dainininkės, kurios atliko sakralinės muzikos giesmes, sukurtas pagal poetų Elenos Kaminskienės ir Nerijaus Drūlios eiles. Autorines giesmes giedojo Vitalija Sabanskienė iš Anykščių bei Lina Budrienė iš Jonavos. Galėjome pasidžiaugti Danutės Kasparavičienės nuotraukų paroda, kuri puošė sodybos namo langines.

Po pamaldų vykome į šalia esantį Apeikiškių kaimą (1 km.nuo sodybos), kur Širvintos upėje buvo pakrikštyti Justas, Nojus ir Luknė. Po krikšto pastorius G. Ažukas visiems trims pasikrikštijusiems įteikė krikšto pažymėjimus bei knygeles „Naujasis Miesto katekizmas“.

Ypatinga Dievo malonė lydėjo visos šventės metu. Turėjome puikią galimybę dalintis savo liudijimais ir nuoširdžiu bendravimu su tikėjimo namiškiais iš kitų miestų. Po suneštinių pietų ansamblio „Vakarė“ dalyvės padainavo keletą dainų tėviškės tema. Viešnios buvo paliestos Dievo žodžio, giesmių tekstų ir stebėjosi tikinčiųjų nuoširdumu, o pamaldas įvardino kaip „puikiai organizuotą renginį“. Krikščionys iš Jonavos, Ukmergės, Anykščių bendruomenių išgyveno Viešpaties artumą, džiaugėsi susitikę po ilgo nesimatymo, dėkojo Dangiškajam Tėvui už nuostabų orą, gausias vaišes ir iki vėlaus vakaro nenorėjo skirstytis.

Už šventę esame dėkingi Viešpačiui, kuris mus surinko ir leido išsiskleisti įvairioms Jo suteiktoms dovanoms, kurios praturtino mus visus.

Birutė Venteraitienė

Nuotraukų autorės – Vitalija Sabanskienė ir Danutė Kasparavičienė

evangelija.lt

Jonavos ir Ukmergės krikščionių evangelikų bažnyčių šventė

2019-08-02

Liepos 28 d. Jonavos ir Ukmergės bažnyčios surengė netradicines pamaldas, bendravimo popietę ir vandens krikštą Kunigiškių kaime. Suvažiavo ne tik broliai ir seserys iš Jonavos bei Ukmergės krikščionių evangelikų bažnyčių, bet ir svečių šeima iš Norvegijos, Oslo bei pastorių Egidijaus ir Jurgitos Kučinskų šeima iš Raseinių.

Pamaldos prasidėjo Jonavos bažnyčios pastoriaus Giedriaus Ažuko įžanginiu žodžiu. Pastorius prisiminė evangelikų istoriją Upninkų ir Kunigiškių kaimo žemėse, kurios XV a. su Upninkų dvaru priklausė Kristinui Astikui, vėliau XVI-XVII a. – jo sūnui Radvilai, kuris tapo Radvilų giminės pradininku bei pradėjo garsią Lietuvos bajorų ir didikų dinastiją, ir jo palikuonims, vėliau tapusiais LDK kunigaikščiais. Na o sodybą, kurioje vyko šventė, pastatė vyras pavarde Palaima.

Labai jautriai skambėjo šlovinimo giesmės, kurias atliko Ukmergės bažnyčios šlovintojai. Gražūs žodžiai ir skambi melodija tiesiog tekėjo per laukus.

Evangelikų tikėjimo akcentas – nuoširdi ir tikra meilė Dievui, Jo Žodžiui, tikėjimas tiesa, tai girdėjome šių pamaldų metu. Apie Dievo meilę ir meilę Dievui pamokslavo Raseinių evangelinės bažnyčios pastorė Jurgita Kučinskienė. Po pamokslo vykome prie Širvintos upės, kurios vandenyse pastorius Giedrius Ažukas vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios (Mt 28,19) pakrikštijo tris tikinčiuosius bei įteikė krikšto pažymėjimus.

Gražu, kai broliai vienybėje gyvena... Visą dieną šimtamečių uosių pavėsyje džiaugėmės Viešpaties gerumu, bendravimu, pasigardžiavome ir sočiais pietumis.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

LEBB kalėjimų kapelionų susitikimas

2019-05-24 - 25

Gegužės 24-25 dienomis Lietuvos vyrų kalėjimuose tarnaujantys LEBB pamokslininkai ir pastoriai – kalėjimų kapelionai (Darius Aškinis, Gintautas Gruzdys, Alvydas Stankevičius, Osvaldas Nenartavičius, Gintautas Miežonis, Juozas Stankevičius, Rimas Šablinskas, Elvinas Minkelis, Giedrius Ažukas) susirinko maldai dvasinei ir broliškai bendrystei į Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčiai priklausančią sodybą esančią gražiose Paširvinčio draustinio apylinkėse.

Penktadienio vakarą susirinkę pradėjome nuo Dievo žodžio klausymo, kuriuo dalinosi kalėjimų vyresnysis kapelionas, Ignalinos bažnyčios pastorius Darius Aškinis. Pastorius kalbėjo iš 142 psalmės, kurioje karalius Dovydas dalijas savo išgyventais jausmais, sielvartais. Kaip dažnai nebūname išgirsti suprasti aplinkinių, kaip aplanko nusivylimai ir pamirštama parodyti dėmesį bei artimo meilę... Tai lietė kiekvieno vyro širdį, nes praktiškai visi buvo patyrę panašių dalykų savo tarnystėje. Šlovinome Viešpaties vardą, apylinkės skambėjo nuo vyriškų balsų giedančių gyriaus giesmes savo Dievui. Juozas Stankevičius ir Elvinas Minkelis puikiai atliko įvairių autorių kūrinius, išreiškiančius meilę Kūrėjui.

Šeštadienio rytą po maldos aplankėme buvusį Paširvinčio vandens malūną kuris veikė nuo 1933 m. iki 1954 metų. Šiandien tai mėgstama aplinkinių gyventojų maudynių ir poilsio vieta. Širvinta srauni, labai akmenuota bei viena iš skaidriausių Lietuvos upių.

Vėliau skyrėme laiko aptarti tolimesnę tarnystę kalėjimuose, pasidalyti savo pastebėjimais ir sutarti dėl tolimesnio nuteistų vyrų lankymo grafiko. Tai neįkainojamos akimirkos praleistos kartu su tikėjimo broliais iš Alytaus, Vilniaus, Ignalinos, Vievio, Elektrėnų Rokiškio, Kėdainių ir Jonavos.

Kviečiame visus Lietuvos tikinčiuosius palaikyti maldose šį tarnavimą bei Dievo žodį nešančius mūsų pamokslininkus: „...buvau kalinys, ir atėjote pas mane“. Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’ Ir atsakys jiems Karalius: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 36,40).

LEBB kalėjimų tarnystės informacija

evangelija.lt

Knygnešio diena Jonavoje

2019-03-23

Š. m. kovo 21 d. Jonavos rajono viešoji biblioteka drauge su Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia surengė renginį Knygnešio dienai paminėti. Prie renginio prisijungė ir leidyklos „Upė“ vadovė Jurga Karosaitė. Leidykla „Upė“ skelbia akciją – „PADOVANOK knygą N. T. Wright’o „Tiesiog Geroji Naujiena“ BIBLIOTEKAI“! Šios akcijos tikslas – Gerąja Naujiena pasiekti Lietuvos miestelius bei kaimus. Tad pirmosios šios akcijos knygos atiteko Jonavos ir jos filialų bibliotekoms.

Renginį pradėjome Lino Kučinsko atliekamomis dainomis, po kurių sekė išsamus pastoriaus Giedriaus Ažuko pasakojimas apie knygnešių istorinį laikotarpį po Lietuvoje kilusio 1863–1864 m. sukilimo prieš carinės Rusijos valdymą. Uždraudus lietuvišką raštą lotyniškomis raidėmis buvo norima Lietuvą surusinti, net naikinant katalikiškas ir evangeliškas bažnyčias bei verčiant jas stačiatikių cerkvėmis. Tai vyko net keturiasdešimt metų – nuo 1864 iki 1904 m. Į Lietuvą nelegaliai buvo nešamos užsienyje atspausdintos dvasinio turinio knygos, katekizmai, giesmynai bei tokie leidiniai kaip „Varpas“, „Aušra“, „Tėvynės sargas“ ir kiti. Su šia veikla susiję tokie žymūs Lietuvos kultūros veikėjai kaip Motiejus Valančius, Maironis, Vincas Kudirka, Jurgis Bielinis, Justinas Vareikis, evangelikų kunigas Povilas Jakubėnas, politikas Martynas Yčas.

„Knygnešiai ir jiems talkinę dvasininkai tarsi nutiesė kelią Lietuvos nepriklausomybei, išsaugoję mūsų raštą ir skleidę jį po visa kraštą“, – kalbėjo pastorius Giedrius Ažukas. Baigus pasakoti knygnešių istoriją į sale atėjo ir pats knygnešys Linas…padeklamavo eilėraštį, atnešė knygų savo terbelėje ir dar sugiedojo senovinę Biržų krašto dainą šlovinančią Kristų. Klausytojai buvo maloniai nustebinti.

Jurga Karosaitė labai vaizdžiai pristatė savo įkurtą „Upės“ leidyklą bei joje išleistas knygas gražiai įpindama Evangelijos žinią apie Dievo karalystę ir Kristaus atperkančios aukos svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime. Klausytojai dėmesingai ir jautriai išklausė šią žinią.

Bibliotekos darbuotojai ir svečiai dėkojo už gražų teatralizuotą knygnešio dienos paminėjimą, kuris išliks gražiuose prisiminimuose.

Filmuota renginio ištrauka: https://youtu.be/6Jo1WLalnIw

Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

Vokietijos kariuomenės kapeliono viešnagė Jonavoje

2019-03-13

Š. m. kovo 11 d. Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastoriaus, kariuomenės evangelikų kapeliono Giedriaus Ažuko kvietimu, Jonavoje lankėsi Rukloje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono, Vokietijos kariuomenės karo kapelionas Johannesas Mulleris ir jo asistentas Paulis Friesenas. Viešnagės metu svečiai aplankė Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčią, kurioje susipažino su bažnyčios dvasine, gailestingumo bei evangelizacine veikla. Kapelionui labai patiko jaukiai įrengta bažnyčios pamaldų salė bei pirmojo Lietuvos evangeliko ir mūsų krašto šviesuolio Abraomo Kulviečio paminklas. Svečiai aplankė Jonavos kultūros centrą bei išlikusį Jonavos senamiestį.

Pastorius papasakojo Jonavos ir jos rajono istoriją. Svečius sujaudino pasakojimas apie šio krašto evangelikų istoriją Europos Reformacijos metu, XVI–XVII a., taip pat apie II-ojo pasaulinio karo mūšius Jonavoje ir jos apylinkėse ir apie tragišką žydų tautos gyventojų likimą.

Svečiai stebėjo Kultūros centre vykusį koncertą „Nukalsiu saulę Lietuvai“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Jie labai šiltai atsiliepė apie kolektyvų pasirodymus bei rodoma meilę Tėvynei, Lietuvai, kurią atspindėjo ir dainų žodžiai, ir šokių elementai. Svečiams įspūdį paliko ir lietuvaičių tautiški kostiumai. Jų akimis Lietuva yra graži šalis, o žmonės – šilti, atviri, bendraujantys.

Karo kapelionai

Kovo 11 d. minėjimas

Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

jonavoszinios.lt

Kariuomenės Evangelikų kapelionų susitikimas su Nato kariais

2019-03-06

Š. m. kovo 3 d. Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčios pastorius ir LR kariuomenės Evangelikų karo kapelionas Giedrius Ažukas ir Evangelikų vyr. karo kapelionas bei Biržų Evangelikų Reformatų bažnyčios kunigas Rimas Mikalauskas, dalyvavo Kauno Evangelikų Reformatų bažnyčioje vykusiose jungtinėse pamaldose.

Šiose pamaldose dalyvavo NATO priešakinių pajėgų bataliono, dislokuoto Rukloje, vokiečių karo kapelionas, karininkai bei kariai evangelikai iš Vokietijos ir Olandijos. Vokiečių karo kapelionas tarė sveikinimo žodį bei kartu su kariais sugiedojo giesmę vokiškai. Kunigas-misijonierius iš JAV Frank van Dalen pasakė pamokslą apie laisvę bei išėjimą iš vergystės, remiantis Šventojo Rašto Išėjimo knygos 12 skyriumi.

Po pamaldų vyko nuoširdus bendravimas vadinamas AGAPE, po kurios Nato kariai drauge su LR kariuomenės Evangelikų kapelionais lankėsi Vytauto Didžiojo karo muziejuje, kuriame anglų kalba vedantis ekskursiją gidas išsamiai papasakojo Lietuvos karo istoriją, bei paminėjo Lietuvai nusipelniusias Evangelikų tikėjimo asmenybes, pirmąjį Lietuvos kariuomenės vadą generolą Silvestrą Žukauską, didijį LDK karo etmoną, kunigaikštį Jonušą Radvilą (jo vardu pavadintas Rukloje įsikūręs mokomasis pulkas) ir kt.

Pastorius Giedrius Ažukas pakvietė Vokietijos kapelioną bei NATO priešakinių pajėgų bataliono karius apsilankyti Jonavos krikščionių evangelikų pamaldose. Gera kada tikėjimo broliai vienybėje gyvena ne tik gindami bei saugodami draugiškų valstybių nepriklausomybę, bet ir atrandama bendrų tikėjimo siekinių, kad mūsų gyvenimo kelionėje būtų išaukštintas Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus vardas.

Kariuomenės Evangelikų kapelionų susitikimas su Nato
kariais

Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčios informacija

jonavosnaujienos.lt

ALFA kursai Jonavoje

2019-02-10

Nuo š.m. vasario 17 d. kiekvieną sekmadienį nuo 17 val. Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčioje vyks ALFA kursai. Adresu: Jonava Sodų 19 (nuotraukoje pastatas).

Jonavos Krikščionių Evangelikų bažnyčios
pastorius Giedrius Ažukas

evangelija.lt

LR KARIUOMENĖJE EVANGELIKŲ KARO KAPELIONAI

2019-01-28

Š.m. sausio mėn.28 d.Lietuvos Respublikos kariuomenės evangelikų vyr. kapelionas ir Biržų Evangelikų Reformatų kunigas Rimas Mikalauskas, kartu su Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastoriumi bei evangelikų karo kapelionu Giedriumi Ažuku lankėsi Rukloje ir susitiko su Mechanizuotos pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" vadu plk. Mindaugu Steponavičiumi bei katalikų vyr. kapelionu majoru Sauliumi Noretu.

Evangelikų vyr. kapelionas pristatė vadui evangelikų kapelioną Giedrių Ažuką, kuris kuruos Ruklos įgulą. Vyksiančio bendradarbiavimo tarp evangelikų ir katalikų kapelionų LR kariuomenėje, Giedrius Ažukas, rikiuotės metu bus pristatytas kariams. Susitikimo metu evangelikų kapelionai su MPB "Geležinis Vilkas" vadu plk. Mindaugu Steponavičiumi ir kapelionu majoru Sauliumi Noretu aptarė tolimesnes evangelikų kapelionų tarnystės perspektyvas ir bendradarbiavimą. Vėliau evangelikų kapelionai susitiko su evangelikų kapelionais iš Vokietijos, Nyderlandų ir Čekijos. Aptarė tolimesnio bendradarbiavimo galimybes, sutarė dėl konkrečių bendrų pamaldų ir renginių Rukloje ir Jonavoje, kuriuose drauge dalyvautų NATO valstybių karo kapelionai atliekantys savo misiją Lietuvoje ir LR kariuomenės katalikų ir evangelikų kapelionai.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija ir nuotraukos

jonavoszinios.lt

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios vasaros šventė (galerija)

2018-07-24

Ištikimas yra Dievas, kuris jus pašaukė į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, bendravimą (1 Kor 1, 9). Šiais Apaštalo Pauliaus žodžiais prasidėjo šventinis pokylis sodyboje, į kurią susirinko gausus Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios tikinčiųjų būrys. Viešpats mus ne tik pašaukė atsiliepti į Jo kvietimą gyventi amžinybėje, atgailaujant už savo ankstesnį nuodėmingą gyvenimą ir išpažįstant Kristų savo Viešpačiu, bet ir būti bendruomenėje, bendrystėje, bendrauti, būti bažnyčioje kartu su visais broliai ir seserimis, kurie nuoširdžiai šaukiasi Viešpaties vardo.

Dievas dovanojo gražias liepos 21–22 dienas Kunigiškių kaime, Jonavos rajone, buvusiose kunigaikščių Radvilų žemėse. Švietė saulė, gaivino švelnus vėjelis, tad buvo gera ir vyresnio amžiaus žmonėms. Šimtamečių uosių pavėsyje giedojome Viešpačiui giesmes, meldėmės, klausėme Dievo žodžio, bendravome, žaidėme, šokome, ėjome prie Širvintos upės maudytis ir grožėjomės žydinčiomis lauko gėlėmis, bet svarbiausia džiaugėmės vieni kitais.

Vakare pašlovinus Dievą, pastorius Giedrius Ažukas paragino dar tvirčiau įsitvirtinti Viešpatyje, statyti savo gyvenimus ant kertinio akmens: Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus (1 Kor 3, 11). Iliustruodamas kertinio akmens svarbą, pastorius iliustracijai parodė sodybos namo kertinius akmenis (jie aiškiai matosi), ant kurių pastatytas namas stovi jau 80 metų. Neabejotina, kad pastatas, kurio kertinis akmuo yra Jėzus Kristus, stovės amžinai.

Paširvinčio draustinio pašonėje stovinčioje sodyboje iki sutemų netilo bendravimo šurmulys, šlovinimas ir akordeono muzika. Danutės rankose atgijęs akordeonas tarsi priminė, kaip praeitame amžiuje tikintieji giedodavo Dievui giesmes kaimo sodybose.

Kylant saulei galėjome klausyti gervių giesmių, gandrų kalenimo bei įvairių paukščių giesmininkų, tarsi kviečiančių saulę kiekvienas savo kalba. Netrukus į sodybą sugužėjo ir svečiai iš Vievio, Ukmergės bažnyčių, kuriuos taip pat pasitikome su akordeonu ir giesme „Štai ši diena Dievo mums duota...“

Sekmadienio pamaldos vyko tarp uosių ir obelų. Akordeonas ir gitara, Danutės ir Juozo balsai, tarsi pagal Dievo suderintą scenarijų vedė tikinčiuosius prie Viešpaties širdies, šlovinančios bažnyčios balsas sklido po visą apylinkę.

Pastorius Giedrius Ažukas priminė angelų išsakytą pažadą apie Jėzaus Kristaus sugrįžimą (Apd 1, 11): Tas pats Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip Jį matėte žengiantį į dangų. Jėzus tikrai sugrįš, sugrįš kaip jaunikis pas Jo laukiančią ir budinčią nuotaką Bažnyčią, kuri nemiega bet yra pasiruošusi, einanti pas Jį, laukianti Jėzaus, kaip palyginime apie dešimt mergaičių. Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos, kurią Žmogaus Sūnus ateis (Mt 25, 11). Bažnyčia turi nepamiršti, kad Viešpats įstengs įvykdyti Savo pažadą, kuris ne kartą užrašytas Biblijos eilutėse: Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui...(1 Tes 4, 16). Mes negalime miegoti – turime laukti ir budėti. Jei Bažnyčia pamiršta, kad Jėzus sugrįš, ji gyvena tik dėl šios žemės poreikių, bet apaštalas Paulius sako: Jei vien tik šiame gyvenime mes viliamės Kristumi, tai mes esame labiausiai apgailėtini iš visų žmonių (1 Kor 15, 19). Turėkime tikėjimą ir viltį, jog Jis tikrai sugrįš, ir mes, kurie Jo laukiame, gyvensime su Juo per amžius.

Po pamaldų ant laužo virėme sriubą, kepėme dešreles ir dalijomės savo tikėjimu, gyvenimo liudijimais, žaidėme, šokome, tiesiog mėgavomės vieni kitų bendravimu. Ačiū Viešpačiui už Jo beribę malonę, gerą orą, dėkojame visiems dalyvavusiems, ir tariame AČIŪ ištikimiesiems sesėms bei broliams, kurie taip nuostabiai surengė šią šventę

Mūsų Viešpatie, ateik! (1 Kor 16, 22)

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija.

evangelija.lt

EVANGELIKŲ KAPELIONŲ ĮVEDIMAS

2018 gegužės 03,
Evangelikų reformatų bažnyčos inf.:

Vadovaujantis Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios ir Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos 2014 m. susitarimu dėl Evangelinės sielovados ir evangelikų kapelionų tarnystės Lietuvos kariuomenėje, š. m. balandžio 20 d. Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje buvo įvesti ir palaiminti tarnystei du dvasininkai: Naujosios Akmenės Evangelikų bažnyčios pamokslininkas, ganytojas Mindaugas Palionis bei Jonavos evangelikų bendruomenės vadovas, pamokslininkas, ganytojas Giedrius Ažukas.

Yra patvirtintas Evangelinės sielovados Lietuvos Kariuomenėje STATUTAS. Jo pirmas straipsnis skelbia: Evangelinė sielovada Lietuvos Kariuomenėje Lietuvos evangelikų reformatų kanoninėje teisėje prilyginama Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios – Sinodo organizaciniam vienetui – distriktui, yra vadinamas: Karo distriktas. Jam vadovauja Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo ordinuotas vyresnysis kunigas – superintendentas. Jis yra distrikto vykdantysis vadovas ir eina evangelikų karo vyriausio kapeliono pareigas. Vyriausiojo kapeliono pareigas eina kun. Rimas Mikalauskas.

Statuto penktas straipsnis skelbia: Karo distrikto pagrindiniai maldos namai yra Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia, kur ilsisi evangelikų reformatų protektorių ir Sinodo kuratorių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadų – lauko ir didžiųjų etmonų kunigaikščių Kristupo Radvilo Perkūno ir Jonušo Radvilo palaikai.

Karo distrikto tikslas – rūpintis Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių karių (jūreivių) ar jų šeimos narių – evangelikų reformatų ir kitų evangelikų, ekumeniškai bendradarbiaujančių su Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia, sielovada.

Šiek tiek istorijos:

Karo kapelionų tarnyba turi senas tradicijas. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ji minima nuo XV a. pradžios. Drauge su kariais į žygius traukdavę karo kapelionai laikydavo Šv. Mišias – pamaldas, klausydavo išpažinčių, dalindavo Komuniją – Viešpaties Vakarienę, prieš mūšį laimindavo ir drąsindavo karius. Vienas žymiausių XVI a. Reformacijos veikėjų – šveicaras Ulrichas Cvinglis buvo karo kapelionas ir žuvo Kappel’io mūšyje, gindamas Šveicarijos protestantiškų kantonų sienas nuo katalikiškų kantonų kariuomenės įsiveržimo.

1918-aisiais atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje jau 1919 metų pradžioje (1919 m. sausio 9 d. Kauno įgulai paskirtas pirmasis karo kapelionas – R. katalikų kunigas Bronislovas Bumša) buvo įsteigta kariuomenės dvasininkijos institucija, kurią sudarė vyriausiojo kariuomenės kapeliono institutas su 109 įvairių tikybų dvasininkais – karo kapelionais. Katalikų buvo daugiausia, bet karo kapelionus turėjo ir kitų religijų išpažinėjai: judėjai, evangelikai, sentikiai ir stačiatikiai.

Pagrindinė karo dvasininkijos veiklos kryptis buvo rūpinimasis kariškių religine praktika. Karo kapelionai laikydavo mišias ir pamaldas, klausydavo išpažinčių, dalindavo Komuniją, prisaikdindavo karius, šventindavo vėliavas bei lėktuvus, patardavo kariškiams įvairiais moralės bei sąžinės klausimais ir pan. Nors ir neturėdami visų klebonams suteiktų teisių, jie krikštijo, tuokė bei laidojo kariškius ir jų šeimos narius. Jų pareiga buvo taip pat apie įvykusią nelaimę informuoti mirusiojo artimuosius arba atitinkamų parapijų klebonus. Svarbi kariuomenės dvasininkijos veiklos kryptis buvo religinis karių ir kariūnų ugdymas. Karo kapelionai vesdavo tikybines dorovinio ugdymo pamokas ir rengdavo religinio turinio pokalbius. Religinis švietimas kariuomenėje buvo viena iš svarbiausių kapeliono pareigų.

Kariuomenės kapelionai privalėjo dėstyti savo dalies mokyklose bei rengiamuose kursuose tikybos ir doros pamokas pagal vyriausiojo kariuomenės kapeliono nustatytas programas, taip pat vesti tikybinio-dorovinio turinio pokalbius kuopose, skyriuose bei įstaigose dalies vado ar viršininko paskirtu laiku. Karo kapelionai mobilizacijos atveju negalėjo būti atleidžiami nuo savo pareigų ir privalėjo drauge su savo kariuomenės dalimi vykti į karą.

Pirmuoju ir ilgiausiai ištarnavusiu Lietuvos kariuomenės evangelikų kapelionu buvo reformatų kunigas Adomas Šernas. Jį šiose pareigose pakeitė jaunas kunigas Aleksandras Balčiauskas, Lietuvos ev. reformatų Kolegijos nutarimu 1940 03 16 paskirtas Lietuvos kariuomenės evangelikų kapelionu.

Kun. Adomas Šernas 1938 m. parengė evangelikų liuteronų ir reformatų giesmių bei maldų knygelę – Karys evangelikas, kurios turinys buvo parinktas taip, kad, prireikus, iš jos kariai galėtų pasisemti paguodos, kad sustiprėtų jų tikėjimas, vidinė drausmė, Dievo ir tėvynės meilės dvasia.

Evangelikų liuteronų karo kapelionu buvo Klaipėdoje gyvenęs kun. Valentinas Gailius. Jis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės 7-ojo pulko evangelikų karių kapelionu ir tarnavo iki 1930 metų.

1934 m. rugpjūčio pradžioje Lietuvos kariuomenės 6-ojo pulko evangelikų kapelionu Klaipėdoje buvo paskirtas liuteronų kun. Petras Dagys, kilęs iš Biržų, Peikštenių kaimo.

1940 m. birželio 14 d. okupavus Lietuvą Sovietų Sąjungai, 1940 m. liepos 2 d. visi karo kapelionai iš savo pareigų buvo atleisti, o karo dvasininkijos institucija panaikinta.

..............................................................................................................

Pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos kapelionu tapo monsinjoras Alfonsas Svarinskas, 1991–1996 m. ėjęs Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono pareigas. Jam buvo suteiktas atsargos pulkininko laipsnis.

2000 m. lapkričio 18 d. Vatikano Vyskupų kongregacijos dekretu Christi discipuli, remiantis Šv. Sosto ir Lietuvos valstybės sutartimi dėl Lietuvos Respublikos kariuomenėje tarnaujančių katalikų sielovados, įsteigtas Lietuvos kariuomenės Ordinariatas. Pagrindinė Ordinariato bažnyčia – Ordinariato katedra yra Ignoto bažnyčia.

Vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas (nuo 2011 m. kovo 14 d.) yra Lietuvos kariuomenės ordinaro arkivyskupo Gintaro Grušo paskirtas kun. mjr. Rimas Venckus, gimęs 1976 m. Degučiuose, 1991–1997 m. studijavo Telšių kunigų seminarijoje, 2001 m. baigė kapelionų kursus Estijoje.

Lietuvos liuteronų Bažnyčia jau nuo 1990 metų mėgino atkurti kapeliono tarnystę. Vyskupas Jonas Kalvanas vyresn. vedė pokalbius su Lietuvos vyriausybe bei kunigais. Klaipėdoje tarnaujantis kun. Reincholdas Moras vienu metu buvo įvardijamas kapelionu. O 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Konsistorija buvo paskyrusi kun. Virginijų Kelertą atsakingu už protestantiškų kapelionų sritį. Jis buvo nuvykęs į Vokietiją pasisemti patirties.

Po beveik 80 metų pertraukos Lietuvos reformatų Bažnyčia ryžosi Lietuvos kariuomenėje atkurti evangelikų kapeliono tarnystę. 2014 metų pabaigoje Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas, vadovaudamasis Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios sutartimi su Lietuvos Krašto apsaugos ministerija, paskyrė superintendentą kun. Rimą Mikalauską eiti evangelikų vyriausiojo karo kapeliono pareigas. Paskirtojo evangelikų vyr. kapeliono pirmutinė užduotis buvo organizuoti karo evangelinės sielovados instituciją, organizuoti mokymus, parinkti karo sielovadai jaučiančius pašaukimą tarnautojus, surasti finansinių išteklių šiai veiklai organizuoti ir vykdyti, nes 2014 metų susitarime nebuvo numatytas valstybinis finansavimas. Kun. Rimas Mikalauskas dalyvavo tarptautiniuose jaunų kapelionų kursuose Lenkijoje, Europos protestantų kapelionų suvažiavime, užmezgė tarptautinius ryšius su Europos ir Amerikos protestantų karių evangelikų sielovados institucijomis. Organizavo karo sielovados įvadinį mokymo kursą dvasininkams kandidatams Kaune, kurį pravedė JAV kariuomenės karo kapelionas, atsargos pulkininkas leitenantas kun. Mike Yarman’as. Numatoma bendradarbiauti ir kviesti į Lietuvą JAV karo kapelionų ugdymu užsiimančią organizaciją dėl karo sielovados mokymų pravedimo. Nuo 2016 metų sugražinus šauktinius, paskelbus Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkų nepagrįsto atleidimo nuo privalomos karo prievolės, kyla nauji uždaviniai: dvasininkų mokymas specialiai karo kapeliono tarnystei – karių sielovados tarnystei. Plečiasi tarnystės apimtys. Karo distriktas – formaliai yra veikianti Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios institucija, tačiau, tęsiant susiklosčiusias evangelikų ekumenines tradicijas, istorinius ir šiuolaikinius tarpbažnytinius susitarimus bei daugelio metų bendravimo patirtį, šią evangelinę karo sielovados tarnystę, pasak kun. R. Mikalausko, palaiko Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos vadovas Gabrielius Lukošius ir kitų, nors ir mažiau skaitlingų, tačiau aktyvių evangelinių bendruomenių vadovai.

Lietuvos evangelikų reformatų Generalinio superintendento kolegialiu sprendimu, 2018 m. balandžio 20 d. Bendros misijos aktu evangelikų karo kapelionų pareigoms paskirti Naujosios Akmenės Evangelikų bažnyčios pamokslininkas, ganytojas Mindaugas Palionis bei Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios vadovas, pamokslininkas, ganytojas Giedrius Ažukas. Viliamės, kad netolimoje ateityje evangelikų kapelionų gretas papildys ir evangelikų liuteronų dvasininkai.

Kėdainiuose į istorinę reformatų bažnyčią, kurios rūsiuose ilsisi LDK vyriausieji kariuomenės vadai – reformatai kunigaikščiai Radvilos, į Lietuvos kariuomenės Evangelinės sielovados kapelionų įvedimo pamaldas atvyko LERB kuratoriai – D. Balčiauskas ir R. Bareikienė, Reformatų Bažnyčios ir Evangelinių bažnyčių bendrijos dvasininkai, evangelikų karo kapelionų giminės, draugai.

LK evangelinės sielovados kapelionus laimino Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Karo distrikto superintendentas, evangelikų karo vyr. kapelionas – kun. Rimas Mikalauskas.

Prieš tai abu kapelionai perskaitė Evangelinės sielovados Lietuvos Kariuomenės kapeliono priesaiką. Po kapelionų palaiminimo, juos nuoširdžiai sveikino draugai, šeimos nariai, tikėjimo broliai ir seserys. Šiam įvykiui skirtą homiliją pasakė Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos vyr. pastorius Gabrielius Lukošius. Pamaldas puošė reformatų giesmės, kurias a cappella užvesdavo vyr. kapelionas – kun. R. Mikalauskas, ir N. Akmenės giedotoja – giesmių kūrėja Daiva Palionienė, pagrojusi vargonais bei pagiedojusi gerai žinomą savo kūrybos giesmę Aš kaip žalias medis.

Išskirtinėse pamaldose dalyvavęs paskutinio prieškario evangelikų kapeliono – kun. Aleksandro Balčiausko – sūnus, LERB kuratorius Donatas Balčiauskas, sveikindamas kapelionus, džiaugėsi, kad pagaliau ir evangelikai kariškiai: kariai, kariūnai, karininkai turės kariuomenėje savo dvasininkus, linkėjo jiems sėkmės, ištvermės, kantrybės šioje tarnystėje ir Dievo palaimos.

Lietuvos kariuomenės Evangelinės sielovados kapelionas M. Palionis padėkos homilijoje sakė, jog jam suteikta didelė garbė būti evangelikų kapelionu, kad, Dievui padedant, galės skelbti Evangeliją jauniems žmonėms – pradedantiems karinę tarnybą ar tarnaujantiems Lietuvos valstybės sargyboje.

Po paskutinės giesmės ir reformatams įprastos tylios maldos kapelionai bei šių neeilinių pamaldų dalyviai nusileido į Radvilų mauzoliejų ir atliko pirmą kapelionų tarnystę – pasimeldė prie čia palaidotų LDK karo vadų sarkofagų, prisimindami juos kaip dievobaimingus, uolius tikėjimo brolius, jų nuopelnus Reformatų Bažnyčiai.

Balandžio 20 d. pamaldos Kėdainių reformatų bažnyčioje – tikrai svarbus, išskirtinis įvykis, po kurio jau drąsiai galime sakyti, kad mūsų šalies kariuomenėje yra atnaujinta evangelinė sielovada.

„V.r.ž.“ inf.

ref.lt

Sveikiname naujuosius karo kapelionus M. Palionį ir G. Ažuką (vaizdo įrašai)

2018-04-21

Vadovaujantis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos susitarimu dėl evangelinės sielovados Lietuvos kariuomenėje, balandžio 20 d. tarnauti evangelikų kapelionais buvo įvesti du nauji dvasininkai. Naujų evangelikų karo kapelionų – Naujosios Akmenės evangelikų bažnyčios ganytojo Mindaugo Palionio ir Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios ganytojo Giedriaus Ažuko palaiminimas ir įvedimas tarnystėn vyko Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje. Vyriausiojo kapeliono pareigas eis kun. Rimas Mikalauskas.

Čia galite peržiūrėti Mindaugo Palionio pamokslo ir naujųjų kapelionų palaiminimo vaizdo įrašus:

&amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;lt;br&amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;amp;gt;

evangelija.lt

Iš ciklo „Lietuvos vardo ambasadoriai“: Radvilos

Žaneta Martingale, 2018-03-27

Dar praėjusių metų pabaigoje Jonavos kultūros centre pradėtas organizuoti vakarų-susitikimų ciklas „Lietuvos vardo ambasadoriai“, skirtas Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui paminėti. Jonavos gyventojai ir svečiai jau turėjo progos susitikti su istorijos profesoriumi Alfredu Bumblausku, kunigu-egzorcistu Arnoldu Valkausku, kitais kultūros, meno, mokslo srityse triūsiančiais žmonėmis, o kovo 22 d. Jonavos kultūros centras, bendradarbiaudamas su Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia, pakvietė į susitikimą su istorijos profesoriumi Deimantu Karveliu, kuris pasakojo apie vieną garsiausių, turtingiausių ir įtakingiausių LDK kunigaikščių Radvilų giminę.

Istorikas Deimantas Karvelis ne kartą pabrėžė, kad kunigaikščiai Radvilos (arba Radvilai – tai lietuviška šios garsios pavardės versija, lietuviškuose tekstuose minima jau XVI–XVII a.; Radvilos – lenkiška transkripcija) iš tiesų vertai įtraukti tarp Lietuvos vardo ambasadorių, nes, nors jie ir nekalbėjo lietuviškai, bet jie tikrai yra lietuviškos kilmės ir turėjo didžiulę įtaką visose gyvenimo srityse – ir politikoje, ir ekonomikoje, ir karo, kultūros, bažnyčios istorijoje... Jie gyveno tuo etapu, kai Lietuva buvo sudariusi vieną valstybę su Lenkija, ir Lietuva turėjo dešimt valdovų, bet nė vienas iš jų nebuvo lietuvis. Tuos 300 metų Lietuvos, lietuvių kalbos likimas buvo Lietuvos bajorų rankose, o iškiliausia ir įtakingiausia iš bajorų giminių buvo Radvilos.

Garsiausi šios giminės atstovai – pusbroliai Radvila Juodasis ir Radvila Rudasis. Radvila Juodasis buvo LDK kancleris, vyriausiasis etmonas, Vilniaus vaivada. Jo, o jam mirus, ir Radvilos Rudojo pastangomis Lietuva su Lenkija sudarė valstybę pakankamai geromis sąlygomis. Kitu atveju Lietuva galėjo tapti tik menka Lenkijos provincija.

Radvilos visuomet laikė, kad jų tėvynė yra LDK. Tad net ir sukūrus bendrą valstybę su Lenkija šios giminės atstovai visais įmanomais būdais gynė Lietuvos interesus. Pavyzdžiui, Radvila Perkūnas per trejus metus šiaurės Lietuvoje tik savo dvaro lėšomis pastatė tvirtą bastioninę pilį, kuri 150 metų gynė Lietuvos sienas nuo švedų ir rusų. O Jonušas Radvila, tuo metu buvęs LDK etmonu, matydamas, kad negali sustabdyti rusų kariuomenės, traukėsi į Kėdainius ir 1655 m. prikalbino daugiau nei 1000 Lietuvos bajorų pasirašyti sutartį su Švedija. Taip buvo sulaužyta unija su Lenkija, bet buvo sustabdyta rusų ekspansija.

Radvilos suvokė išsilavinimo svarbą, todėl ne tik siuntė savo vaikus studijuoti į Europą, bet ir stengėsi prikviesti į Lietuvą pačius geriausius ir garsiausius mokytojus ir kitų sričių specialistus, steigė mokyklas. Taip pat jie buvo įsitikinę, kad kiekvienas žmogus turi turėti galimybę savo gimtąja kalba girdėti ir Dievo mokslą. Jie statė bažnyčias, mokėdavo dvasiškiams algas, finansuodavo religinės literatūros leidimą ir rūpinosi jiems pavaldžių žmonių asmeniniu tikėjimu, nes tvirtai tikėjo, kad Paskutiniojo teismo dieną jie duos apyskaitą ne tik už save, bet turės atsakyti ir už jiems pavaldžius žmones.

Klausytis istoriko Deimanto Karvelio, kuris gilinasi į šios šeimos gyvenimą, visuomet nepaprastai įdomu. Savo pasakojimą jis iliustravo ir skaidrėmis, o renginio pabaigoje mielai sutiko atsakyti į susirinkusiųjų klausimus. Vieniems buvo įdomu, kaip Radvilos atrado tikėjimą, kas iš Radvilų labiausiai nusipelnė Lietuvai, kokie raštai sukėlė audrą Romos imperijoje ir pateko į uždraustų knygų sąrašą, kiti domėjosi Radvilų šeimos moterų gyvenimu, tretiems rūpėjo jau šių dienų realijos – kaip profesorius D. Karvelis vertina siekius Lietuvoje įteisinti dvigubą pilietybę.

D. Karvelis paminėjo, kad rašydami testamentus Radvilos visuomet paminėdavo, kad verta gyventi dėl 3 dalykų: visų pirma – dėl Dievo garbės, antra – dėl tėvynės garbės, trečia – dėl šeimos arba giminės garbės. Norisi tokio suvokimo ir tokios gyvenimo krypties palinkėti ir visiems mums.

Nuotraukų autorė jonavietė Danutė Kasparavičienė

evangelija.lt

Sėjamas Dievo žodis savu metu atneša derlių

2018-03-17

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios iniciatyva š. m. kovo 9 d. buvo suorganizuotas dar vienas labdaringos organizacijos „Samariečio krepšys“ akcijos „Vaikų Kalėdos“ renginys Jonavos socialinių paslaugų centro salėje. Šią akciją pristatęs bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas pasidžiaugė šia švente ir galimybe kalbėti apie Jėzaus Kristaus gimimą į šią žemę, Jo gyvenimą, kančią, mirtį ir prisikėlimą, nes už 3 savaičių visi minėsime Jo prisikėlimo šventę – Velykas. Tad išsamus pasakojimas apie Viešpatį apjungė Kalėdų ir Velykų žinias, padėjo aiškiau pamatyti Evangeliją. Kaip iliustracija parodytas animacinis filmukas – istorija apie sėjėją ir keturias dirvas – dar labiau sujaudino gausiai susirinkusių vaikučių bei jų mamų ir tėčių širdis.

Vaikai džiaugėsi gautomis dovanomis, o jų tėveliai ir mamos dovanų gavo evangelizacinį leidinuką Evangelija.lt, Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios išleistą laikraštį „Reformacijai 500“ bei Šventąjį Raštą.

Viešpaties žodžio sėklos tikrai krito į širdis ir, tikime, savu metu atneš derlių, nes parašyta: „Sėk sėklą rytą ir vakare, nes nežinai, kuri geriau užderės; o gal abi bus vienodai geros“ (Ekl 11, 6).

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

Dovana visada neša džiaugsmą (galerija)

2018-02-25

Gražų, šaltą ir snieguotą ketvirtadienio, vasario 22 d., vakarą į Jonavos raj. savivaldybės Socialinių paslaugų centro salę rinkosi globėjų šeimynos. Vaikų klegesys ir džiugi nuotaika jau sufleravo, kad čia vyks kažkas įdomaus.

Prasidėjus 2018 m. Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia surengė dar vieną labdaros organizacijos iš JAV „Samariečio krepšys“ vykdomos akcijos „Vaikų Kalėdos“ renginį, kurio metu vaikams ir jų globėjams buvo pasakojama apie pačią nuostabiausią dovaną pasaulyje – Jėzų Kristų ir gelbstinčią Jo žinią, Evangeliją.

„Vaikų Kalėdų“ akciją pristatė Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas. Buvo rodomos skaidrės apie pasaulio sukūrimą, nuopuolį, Dievo meilę, Jėzaus tarnystę, kryžių, prisikėlimą ir atpirkimą. Vaikai labai susidomėję žiūrėjo filmukus apie tai, kaip ruošiamos šios akcijos dovanėlės ir kokį džiaugsmą jos teikia visame pasaulyje gyvenantiems vaikams. Netrukus tokiomis dovanėlėmis džiaugėsi ir jie patys – emocijos liejosi per kraštus. Džiaugsmingas AČIŪ skambėjo ne kartą.

Malda padėkoję Viešpačiui už suteiktą džiaugsmą, socialinių paslaugų centro darbuotojos, vaikai, globėjai (vaikų vadinami tėčiais ir mamomis) ir bažnyčios savanoriai bendravo prie vaišių stalo.

Džiaugiamės gražiu ir prasmingu vakaru.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

"Vaikų Kalėdos" Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčioje

jonavoszinios.lt
2017-12-13

Jonavos Krikščionių Evangelikų bažnyčios patalpose ( Sodų g. 19) visą praėjusį gruodžio 9 d. šeštadienį nerimo vaikų klegesys ir džiaugsmas. Įvyko trys ”Vaikų Kalėdų” renginiai, kurių metu buvo rodomas lėlių spektakliukas “Obuoliukų šeimyna”, po kurio Evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas pristatė “Samariečio krepšio” organizaciją, papasakojo apie Kalėdų esmę bei kartu su savanoriais dovanojo vaikams Kalėdines dovanėles.

Akcija „Vaikų Kalėdos“ vykdoma bendradarbiaujant su tarptautine labdaros krikščioniška organizacija „Samariečio krepšys“ iš JAV(„Samaritan‘s Purse“), https://www.samaritanspurse.org). Ši akcija savo pobūdžiu unikali ir kartu didžiausia visame pasaulyje. „Vaikų Kalėdų“ tikslas - suteikti vaikams džiaugsmą ir viltį bei papasakoti Gerąją Naujieną apie Dievo meilę.

Kasmet artėjant Kalėdoms JAV, Kanadoje bei daugelyje Vakarų Europos šalių Evangeliškų bažnyčių, vaikai ir suaugę į batų dėžutes surenka dovanėles vaikams. Vėliau šios dovanėlės kartu su knygelėmis, pasakojančiomis apie Jėzaus Kristaus Evangeliją, yra siunčiamos į nepasiturinčias šalis. Taip šie žmonės parodo savo meilę ir rūpestį kitose šalyse gyvenantiems vaikams. Tai yra didžiausias ekumeniškai vykdomas labdaros projektas Lietuvoje, nes jame yra dalyvavusi ir Evangelikų Liuteronų bei Katalikų bažnyčios.

Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčia, jau trys metai iš eilės aktyviai dalyvauja ir remia „Vaikų Kalėdų“ akciją. “Kalėdos pati didžiausia šventė visame pasaulyje, visose krikščioniškose valstybėse, tad džiugu, kad laukiant Kalėdų galima kalbėti apie pačią Kalėdų esmę Kristaus Evangeliją, be kurios ir nebūtų šios gražios šventės. Nuostabu matyti degančias iš džiaugsmo vaikų akis, kai jie gauna dovanėles, gera matyti, kaip jie su susidomėjimu klauso istorijos apie didžiausią Dievo dovaną mums - Jėzų Kristų!”- sako bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas. Džiaugiamės, kad Jonavos miesto ir rajono vaikai galėjo džiaugtis dovanėlėmis kurios šiais metais atkeliavo iš Vokietijos. [Vaikų Kalėdos logo]

Dovanėlėmis džiaugėsi “Baltojo pyrago” darbuotojų vaikučiai bei Jonavos raj. Socialinių paslaugų centro darbuotojų rekomenduojamų šeimų vaikai. Vaizdingai ir įdomiai parodytu spektakliuku liko patenkinti ne tik vaikai bet ir jų tėveliai o šventė baigėsi gražiu bendravimu ir padėkomis bažnyčios savanoriams kurie surengė šią gražią šventę.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

Reformacijos 500 metų jubiliejaus renginys Jonavoje

Milda Venslovienė
2017-11-05

„Pripažindamas Reformacijos įtaką ir svarbą Lietuvos valstybingumui, kultūrai ir kalbai, Lietuvos Respublikos Seimas 2017 metus paskelbė Reformacijos metais. Šiais metais daugelis krikščioniškų šalių švenčia bei mini REFORMACIJOS 500 metų jubiliejų. Šis įvykis pakeitė Europos tautų gyvenimą, atnešdamas į kiekvieną tautą Dievo žodį gimtąja kalba bei atgaivindamas gelbstinčios Dievo malonės žinią, jog per tikėjimą Jėzumi Kristumi žmogus įgyja savo sielos išgelbėjimą.

Keitėsi Europa, keitėsi ir Lietuva“, – šiais žodžiais Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas pradėjo renginį, skirtą paminėti Reformacijos 500 metų jubiliejui.Labai džiugu, kad renginys įvyko spalio 31 d. – tikrąją Reformacijos dieną ir būtent Jonavoje, pirmojo Lietuvos evangeliko-protestanto Abraomo Kulviečio gimtajame krašte.

Kokią įtaką kultūrai, švietimui, ekonomikai ir Bažnyčiai Europoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje padarė Reformacija, kilusi prieš 500 metų spalio 31 d. vakarą, Martynui Liuteriui paskelbus garsiąsias 95 tezes Vitenberge? Apie tai įdomiai pasakojo Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvos istorijos katedros, istorijos mokslų daktaras, buvęs jonavietis prof. Deimantas Karvelis. Profesorius labai išsamiai pristatė ir skaidrėmis iliustravo Martyno Liuterio kelią dvasinių pokyčių link, atskleidė jo troškimą pažinti Dievą gyvai ir asmeniškai, ne per liturgiją ar tradiciją. Pranešimas buvo tikrai įdomus ir visų susirinkusiųjų dėmesys buvo nukreiptas į pranešėją.

Vaizdingas pasakojimas pakrypo prie Reformacijos sklaidos Lietuvoje būdų ir aplinkybių, pagrindinių Reformacijos srovių LDK ir jų įtakos sociokultūriniams procesams. Profesorius paminėjo žymiausias Lietuvos Reformacijos asmenybes – Martyną Mažvydą, Abraomą Kulvietį (jo paminklas stovi Jonavos Santarvės aikštėje, visai šalia pastato, kuriame vyko renginys), Mikalojų Radvilą Juodąjį. Buvo apžvelgtos ir jų idėjos, veikla, prisiminti ryškiausi Reformacijos laikotarpio tekstai.
Reformacija sužadino teologinius disputus, paskatino pertvarkyti švietimo sistemą. Būtent Reformacijos idėjas skleidusių asmenybių dėka buvo išleista pirmoji knyga lietuvių kalba su gramatika, poezija, lietuviškomis giesmėmis.

Kaip Kristaus Tiesos žodžių atspindžiai matosi ir girdisi šiandien? Apie tai kalbėjo Evangelikų reformatų generalinis superintendentas kunigas Tomas Šernas. Jis apžvelgė naujuosius evangelinius judėjimus, moderniųjų evangelikų Bažnyčias, paminėdamas ir sekmininkų bei „Tikėjimo žodžio“ Bažnyčias, kurios atnešė į mūsų tautą dar aiškesnį Dievo paveikslo suvokimą, meilę Dievo žodžiui – Šventajam Raštui.

Žinoma, Reformacijos jubiliejui skirtame renginyje skambėjo ir Viešpatį šlovinančios giesmės. Reformacijos žinią visada lydėjo Dievą mylinčių žmonių padėkos giesmės, himnai ir psalmės. Tad ir šio vakaro metu Reformacijos bei mūsų laikmečio giesmes giedojo Vilniaus bažnyčios choras, vadovaujamas Ritos Brazaitienės. Puikūs balsai ir gilūs, dvasią pakylėjantys ir susimąstyti kviečiantys giesmių žodžiai jaudino susirinkusiųjų širdis.

Renginio pabaigoje buvo skirta laiko ir susirinkusiems rūpinčius klausimus aptarti. Žmonės domėjosi apie ekumeninį judėjimą Lietuvoje, apie trečiąją Reformacijos srovę, šalia liuteronizmo ir kalvinizmo, arijonų judėjimą, taip pat pavadinimo „protestantai“ kilme, išsakė susirūpinimą dėl skaudaus (bet to ignoruoti negalime) Romos katalikų bažnyčios santykio į Reformacijos idėjas tiek XVI a., tiek ir šiandieninėje Lietuvoje. Į renginio dalyvių klausimus išsamiai atsakinėjo svečiai kun. T. Šernas ir prof. D. Karvelis.

Renginyje dalyvavo Jonavos miesto meras Eugenijus Sabutis, kuris taip pat pasidalijo gražiomis įžvalgomis apie Reformaciją ir padėkojo už renginį. Taip pat dalyvavo ir LR seimo nario Rimanto Sinkevičiaus padėjėja Laima Slovikienė, švietimo bei teisėsaugos darbuotojai ir kiti jonaviečiai bei miesto svečiai, tad Kultūros centro mažoji koncertų salė buvo pilna. Džiaugiamės, kad Jonavos miesto gyventojai vis labiau suvokia ir gerbia Reformacijos padarytą įtaką Lietuvai.

Ypatingas dėmesys rašytam Dievo žodžiui gimtąja kalba, kurį rodė Reformacijos dalyviai XVI a., puoselėjamas ir šiandien – renginio dalyviai galėjo įsigyti prof. D. Karvelio knygą „Iš Radvilų giminės istorijos“, Vilniaus universiteto prof. Dainoros Pociūtės monografiją „Nematomos tikrovės šviesa“ – apie Reformacijos asmenybes, jų gyvenimą ir darbus, bei daug kitokių įdomių istorinių ir dvasinių knygų, kuriomis prekiavo iš Vilniaus atvykęs Reformatų literatūros centras.

Renginių, skirtų REFORMACIJOS 500 metų jubiliejui paminėti, ciklas, prasidėjęs sausio mėn. Vilniuje ir nuvilnijęs per visą Lietuvą dar tęsiasi. Šis Jonavoje vykęs renginys – tai bendras Jonavos savivaldybės Kultūros centro ir Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios renginys. Tikėkimės, kad tokių istorinių, edukacinių projektų mūsų miesto erdvėse vyks ir daugiau.

Danutės Kasparavičienės nuotraukos:

evangelija.lt

Evangeliškos poezijos ir giesmių vakaras Jonavos suaugusiųjų švietimo centre

Jolanta Miščiukienė
2017-10-17

„Taigi būkite Dievo sekėjai, kaip mylimi vaikai, ir gyvenkite mylėdami, kaip ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui (Ef 5,1-2). Iš meilės Tiesai, meilės Kristui bei meilės Dievo žodžiui prieš 500 metų gimė Reformacija. Iš meilės Jonavai surengėme šį renginį, iš meilės Kūrėjui gimė autorei šios eilės bei giesmės. Tad gyvenkime mylėdami vienas kitą ir su mylinčiomis širdimis klausykime tai ką girdėsime šį vakarą“, – įžanginį žodį prieš pradedant renginį tarė Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas.

Minint Reformacijos 500 metų sukaktį, spalio 12-osios vakarą Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia pakvietė į Evangeliškos poezijos ir giesmių vakarą, kuris vyko Jonavos suaugusiųjų švietimo centre. Tai buvo nuostabus, širdį liečiantis ir ją keičiantis vakaras: sielą lietė puikių atlikėjų profesionaliai atliekamos giesmės, o Elenos Kaminskienės eilės kalbino širdį, kvietė pakelti akis į žemės ir dangaus Kūrėją. Kaip pati eilių autorė ir rašo:

Dievo rankose – būtys ir nebūtys,
Džiaugsmo fiestos ir ...skausmo bedugnės,
Čia visi atradimai ir netektys ...,
Ir ramybė, ir nerimo ugnys...
Tik iš Jo ateina gyvenimo džiaugsmas, pilnatvė, ramybė, paguoda...

Žmogus žemiškojoje kelionėje daug skausmo, netekčių, nevilties. Jį slegia kasdieniai rūpesčiai, vienatvė. Kiekvienas nori būti stiprus, pasitikintis savimi, nori būti mylimas ir suprastas, bet, deja, gyvenimas meta įvairius iššūkius. Vieni atranda vidinių jėgų ir eina pirmyn, kiti palūžta ir plaukia pasroviui. Kas gali pakelti tą žmogų, kas gali priglausti jį, kas gali pasakyti, kad tu, žmogau, esi reikalingas? Štai, kaip švelniai, poezijos knygelėje „KITOKIA MEILĖ“ poetė užrašė:

Kas pavers tavo rūškaną rytą

Į svaiginančiai smagų šokį?
Kas tau leis prisiglaust prie savęs,
Nors mylėti visai dar nemoki...

Kas išplėš iš piktos vienumos
Ir ištars:“ Tu labai reikalingas“?
Kas lyg paukštį į laisvę išleis,
Paprasčiausiai, kad būtum laimingas?

Niekada nepaliks, bus šalia.
Nuolat klumpantį guos, ves ir mokys.
Gal skaudės, bet bus skausmas kitoks:
Jėzaus meilė pakels. Ji kitokia. („Kitokia meilė“)

Net nepajutome kaip prabėgo laikas, nes visi nurimę klausėmės prasmingų eilių ir giesmių skambėjimo. Girdėjome ir Reformacijos himnu tapusios giesmės Martyno Liuterio „Tvirčiausia apsaugos pilis“, klausėmės kompozitoriaus Gintauto Abariaus kūrybos. Vakaro metu Jonavos Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) kolektyvas „Vakarė“ poetei Elenai Kaminskienei padovanojo staigmeną – vakaro pabaigoje padainavo porą sakralinių melodijų pagal autorės žodžius.

„Kažkur giliai mumyse įrašytas jaudinantis amžinybės troškimas, tačiau žmogaus siela lyg nendrė linksta tai į vieną, tai į kitą pusę – čia prisipildo dangaus, čia, žiūrėk, išsenka ir sotinasi vien žemiškais potyriais, čia vėl išalkusi šaukiasi amžinojo Dievo...“ (Elena Kaminskienė)

Visų šiame puikiame vakare dalyvavusių jonaviečių vardu nuoširdžiai dėkojame Ritai Brazaitienei, Vitalijui Beconiui, Raimundui Daunoravičiui, Agnei Kavaliauskienei bei Elenai Kaminskienei – jūs buvote nuostabūs.

Vaizdo įrašas.

evangelija.lt

Upninkų Biblioteka

2017-09-22

Vakar bibliotekoje vyko renginys, skirtas Reformacijos 500-osioms metinėms paminėti. Apie Reformaciją, jos įtaką švietimo sistemai ir kultūros raidai mums pasakojo Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas. Taip pat klausėme ištraukų iš pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo "Katekizmo" ir K. Donelaičio "Metai" knygos, kurias skaitė J. Miščiukienė ir L. Gedminienė, o to laikmečio giesmes atliko L. Kučinskas. Buvo šiltas vakaras, kupinas istorijos, žinių ir atradimų. Ačiū už atvykimą pas mus ir už bibliotekai padovanotas knygas!

Upninkų bibliotekos informacija

Kunigaikščių Radvilų keliais

Jolanta Miščiukienė

Ankstyvą rugsėjo 9 dienos rytą Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios iniciatyva buvo organizuota ekskursija „Kunigaikščių Radvilų keliais“, prie kurios prisijungė svečiai iš Alytaus, Marijampolės ir Raseinių. Kelionės maršrutas Jonava–Dubingiai–Deltuva–Kėdainiai. Ekskursiją vedė istorikas, prof. dr. Deimantas Karvelis, kuris visos kelionės metu pasakojo apie XVI a. Reformacijos asmenybes ir garsią LDK didikų giminę – Radvilas.

Kelionė prasidėjo prie Abraomo Kulviečio (1510–1545) paminklo, kuris stovi Jonavos miesto Santarvės aikštėje. Prieš 500 metų Jonavos krašte, Kulvos dvare, gimė ši nepaprasta asmenybė, raštijos ir reformacijos Lietuvoje pradininkas.

A. Kulvietis mokėsi graikų, hebrajų, lotynų kalbų, gilinosi į senovės kultūrą. Žinių troškimas jį nuvedė į Krokuvą, vėliau į Nyderlandų Liuveno universitetą, seniausią Šiaurės Europoje, kuriame plito didžiojo humanisto Erazmo Rotardamiečio, Reformacijos sąjūdžio pradininko, idėjos. A. Kulvietis mokėsi ir Leipcigo bei Vitenbergo universitete. 1540 m. lapkritį baigė Sienos universitetą Italijoje, apsigindamas pasaulietinės ir bažnytinės teisės doktoratą. Šiuose universitetuose tuo metu sklido protestantizmo idėjos. Su tomis idėjomis jaunasis mokslininkas ir išskubėjo į Lietuvą. Vilniuje jis prisistatė karalienei Bonai Sforcai, kuri atkreipė dėmesį į jauną pamokslininką, baigusį mokslus jos gimtojoje Italijoje. Puikai išsilavinusi karalienė taip pat buvo linkusi į protestantizmą. Bona padėjo A. Kulviečiui įsteigti Vilniuje pirmąją aukštesniąją mokyklą–kolegiją, skirtą bajorų vaikams mokyti. Pagal Sorbonos kolegijos pavyzdį sukurtoje mokykloje daugiau kaip 60 vaikų mokėsi graikų, hebrajų, lotynų kalbų ir Šventojo Rašto. Žinoma, čia buvo skleidžiamos reformatorių idėjos, o mokyklos vadovas nevengė kritikuoti katalikų kunigų. Kol karalienė buvo arti, A. Kulvietis galėjo jaustis gana saugus. Bet vos tik ji 1542 m. iškeliavo iš Vilniaus į Krokuvą, mūsų kraštietis buvo Vilniaus vyskupo įskųstas karaliui Žygimantui Senajam ir gautas karališkas dekretas, kuriame nurodyta bajorą A. Kulvietį atvesdinti į Bažnyčios teismą. Dekrete parašyta, kad lietuvis Abraomas iš Kulvos atsimeta nuo šventosios Romos katalikų bažnyčios, tiek žodžiais, tiek darbais išpažįsta svetimą mokslą ir kitus į paklydimą traukia. Todėl A. Kulvietis išvyko į Karaliaučių, kur tapo kunigaikščio Albrechto patarėju ir pradėjo dirbti naujoje mokykloje, kuri turėjo rengti evangelikų kunigus. Mokiniai, tarp kurių buvo ir lietuvių, gilinosi į humanitarinius mokslus, kalbėjo lotyniškai, dalyvaudavo disputuose.

Vaclovas Biržiška, parašęs A. Kulviečio biografiją, atkreipė dėmesį, kad jis buvo didelio pamaldumo, darbštumo ir padorumo pavyzdys. Kaip mokslininkas, jis buvo laikomas daugelio sričių specialistu, nepaliaujantis gilinti savo žinių. 1544 m. A. Kulvietis tapo pirmuoju Karaliaučiaus universiteto vicerektoriumi. Šiandien sakytume – rektoriumi. Tai buvo universitetas, skirtas ne tik Prūsijai, bet ir platesniam kraštui.

Svarbiausiu A. Kulviečio kūriniu laikomas 1543 m. laiško forma parašytas „Tikėjimo išpažinimas“ (Confessio fidei), adresuotas Bonai Sforcai, kuriame jis išdėsto savo teologines pažiūras. Šiame kūrinyje autorius kritikavo Katalikų bažnyčią, neišsilavinusius, godžius dvasininkus. Jis buvo įsitikinęs, kad teisę aiškinti Šventąjį Raštą turi kiekvienas mokslo ragavęs žmogus. Laiške jis dėstė savo tikėjimo tiesas, pasisakė prieš celibatą. A. Kulviečio gyvenimo ir veiklos tyrinėtoja prof. Dainora Pociūtė monografijoje „Maištininkų katedros“ teigia, kad šis tekstas pradėjo „nepriklausomo žmogaus ir kritinės Lietuvos minties istoriją“. A. Kulvietis jautėsi teisus ir prieš Dievą, ir prieš savo sąžinę: „O jeigu ką prieš sąžinę pasakyčiau, tekrinta ant manęs Dievo rūstybė.“ Abraomas Kulvietis yra vadinamas pirmoji Lietuvos sąžinė.

A. Kulvietis buvo pasirengęs įvairiapusėms švietimo ir dvasinio gyvenimo reformoms, kuriomis degė ir Radvilų giminė. Apie tai ir sužinojome, keliaudami ir klausydami tikrų faktų bei istorijų iš prof. Deimanto Karvelio lūpų.

Atvykę į Upninkus, sustojome ties pirma Jonavos krašte pastatyta bažnyčia. Radvilos buvo LDK didikų giminė, iškilusi XV a. ir išlikusi viena įtakingiausių iki LDK gyvavimo pabaigos XVIII a. pabaigoje. Radvilos buvo viena turtingiausių Europos giminių, jie valdė 23 pilis, 426 miestus ir miestelius, 2032 dvarus, 10053 kaimus. Upninkai taip pat buvo vienas iš miestelių, kuris priklausė Radvilų giminei ir pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1442 m. pirmo žinomo jos valdytojo Kristino Astiko testamente sūnui Radvilai Astikui.

Molėtų rajone aplankėme esantį Dubingių miestelį, kuris įsikūręs 20 km į pietus nuo Molėtų, ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero, dar vadinamas Dubingių vardu, šiauriniame krašte. Prie miestelio stūkso Dubingių piliakalnis su XVI a. piliaviete (archeologijos paminklas). XVI a. pradžioje Dubingius perėmė Radvilų giminė, miestelis tapo vienu iš reformacijos centrų Lietuvoje. Ant šio Dubingių piliakalnio stovėjo Radvilų pilis, šalia buvo suręsta medinė evangelikų reformatų bažnyčia. Apie 1620 m. Jonušas Radvila I pastatė naują mūrinę, renesanso stiliaus bažnyčią, kur, manoma, buvo palaidoti žymiausi Radvilų giminės žmonės, tarp jų Mikalojus Radvila Rudasis (1515–1565 m.), kuris buvo vienas iš žymiausių Radvilų giminėje, ne tik užėmęs svarbiausius valstybės postus – buvęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kancleris ir Vilniaus vaivada bei Livonijos vietininkas. 1682 m. Dubingiuose įvyko Lietuvos evangelikų reformatų sinodas. XVII a. – XVIII a. evangelikų reformatų bendruomenė miestelyje sunyko ir Dubingiai palaipsniui perėjo į katalikybę. 1735 m. evangelikų reformatų bažnyčia sudegė.

Palikę Dubingių miestelį, autobusu pajudėjome link Kėdainių, aplankydami ir Deltuvos miestelį, kuris yra 6 km į vakarus nuo Ukmergės. Sustojome prie XVI a. pastatytos, deja, šiandien tik griuvėsiais virtusios Deltuvos Evangelikų Reformatų bažnyčios. Deltuvos bažnyčia įsteigta prieš 1570 m. ir yra viena pirmųjų reformatų bažnyčių Lietuvoje. 1615 m. Deltuvos reformatų bažnyčios istorijoje pagrindiniu jos fundatoriumi laikomas Breslaujos maršalka Jurgis Samsonas Podbereskis.

Su didžiausiu susidomėjimu ekskursijos dalyviai klausėsi gido Deimanto Karvelio pasakojimo apie Radvilų giminę Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje, kuri yra išlikusi nuo XVII amžiaus. Bažnyčia pastatyta renesanso stiliumi, ją 1652 m. pastatė Kristupas Radvila ir jo sūnus Jonušas Radvila. Joje išlikusi renesansinė ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose – ąžuolų paneliai. Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus. Kriptoje – didieji etmonai Kristupas Radvila Perkūnas ir Jonušas Radvila bei jų šeimos nariai. Tai vienintelė sutvarkyta aukščiausio rango didikų kapavietė Lietuvoje. Dėl unikalios akustikos bažnyčioje vyksta koncertai ir kiti renginiai. Šioje bažnyčioje meldžiasi ir Kėdainiuose gyvenantys evangelikai reformatai.

2001 m. pradžioje restauruoti likusių kunigaikščių Radvilų šeimos narių – Mikalojaus (1610–1611), Jurgio (1616–1617), Elžbietos (1622–1626) ir Stepono (1624–1624) – sarkofagai.

Valdant Lietuvos didiesiems etmonams ir Vilniaus vaivadoms – Kristupui Radvilai ir jo sūnui Jonušui (1612–1655) – miestas išgyveno ūkinį ir kultūrinį pakilimą. XVII a. pirmoje pusėje Kėdainiuose veikė 10 amatininkų cechų, kuriems priklausė apie 300 amatininkų. Mieste veikė siuvėjų, puodžių, odminių, kalvių, audėjų, batsiuvių, dailidžių, gyvulių skerdikų cechai ir pirklių brolijos. 1627 m. rugpjūčio 24 d. Kristupas Radvila patvirtino senąsias Kėdainių miesto laisves ir suteikė naująjį herbą, kuriame panaudotos dviejų miestą valdžiusių giminių – Radvilų ir Kiškų – heraldinės figūros: auksiniame lauke juodas Radvilų erelio sparnas su koja, naguose laikančia plieninę Kiškų pasagą su trimis auksiniais kryžiais žydrame lauke.

Kunigaikščiai Radvilos rūpinosi socialinėmis miestiečių reikmėmis, todėl 1629 m. vargingiems gyventojams buvo pastatytos 3 špitolės, našlaičių namai ir ligoninė. Mieste įkurta viena iš pirmųjų vaistinių Lietuvoje. Skirtingų religinių konfesijų miestiečius saugojo 1627 m. pasirašytas taikaus sambūvio susitarimas. Jį pasirašę Kristupas Radvila ir Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius pripažino evangelikų reformatų ir katalikų tikybų lygiateisiškumą.

Kėdainių klestėjimą nutraukė 1564–1660 m. karas su Rusija ir Švedija. Rusijos kariuomenei okupavus beveik visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, 1655 m. rugpjūtį mieste prasidėjo derybos su Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo atstovais dėl LDK pasidavimo Švedijai. Derybos baigėsi 1655 m. spalio 20 d. pasirašytu aktu, kuriuo LDK nutraukė uniją su Lenkija ir sudarė naują uniją su Švedija. Iš lietuvių pusės uniją pasirašė Jonušas Radvila. Nuo 1659 m. Kėdainius pradėjo valdyti Jonušo Radvilos pusbrolis ir žentas, Prūsijos generalgubernatorius Boguslavas Radvila (1620–1669 m.). Jis bandė atgaivinti karo nusiaubtą miestą: suteikė naujų prekybos bei laivininkystės lengvatų, patvirtino naujus miesto valdymo ir tvarkymo nuostatus. Tik nuo XVIII a. vidurio Kėdainiai pradėjo atsigauti: gausėjo gyventojų, daugėjo pirklių ir amatininkų.

Prof. Deimanto Karvelio dėka aplankėme ir Šviesiąją gimnaziją, kurios istorija siekia XVI a. Kėdainių gimnazijos įkūrimas siejamas su reformacijos plitimu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1606 metais Kėdainiai atiteko Biržų kunigaikščiams Radviloms, kurie rūpinosi miesto kultūra, švietimu ir ekonomika. 1625 metais kunigaikštis Kristupas Radvila savo lėšomis įkūrė mokyklą, vadovaudamasis Vilniaus provincinio sinodo nutarimu. Kunigaikštis skyrė pinigų mokyklai išlaikyti, mokinių maistui bei knygoms. 1629 metais evangelikų reformatų vyresnybė išleido įstatus, kurie griežtai reglamentavo mokyklos darbą: buvo nurodyta, kaip turi elgtis mokytojai ir mokiniai, parengta mokymo programa. Įstatuose buvo nustatytos 4 dalys (klasės): I klasė (aukščiausioji) – prima, II klasė – sekunda, III klasė – tertia, IV klasė (žemiausioji) – guatra. Taikyti šie mokymo metodai: diktavimas (nebuvo vadovėlių), mokymasis atmintinai, praktinių įgūdžių formavimas (mokiniai buvo verčiami kalbėti lotyniškai net per pertraukas). Pirmasis mokyklos rektorius buvo vokietis iš Gdansko – Fridrichas Štarkius Gdanskietis, jo pavaduotojas – Mikalojus Matusevičius, vėliau – Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis Telega. Dėstė teologijos, filosofijos, matematikos mokslų daktarai: Jonas Šidlovijus, Adomas Rasijus, Aleksandras Torkvatas, Adomas Freitagas, kuris buvo žymus gynybinių įtvirtinimų inžinierius.

Įdomi gimnazijos pastato istorija. Iš pradžių mokykla įsikūrė mūriniuose Šaflerio namuose, prie Didžiosios rinkos aikštės, triukšmingoje ir nepatogioje vietoje. 1631 m. K. Radvilos rūpesčiu Didžiosios pilies ir Josvainių gatvių kampe pradėtas rekonstruoti namas, nupirktas iš miestiečio, buvusio burmistro Petro Zigmuntavičiaus Skomino. Šis pastatas tapo svarbiu architektūriniu XVII a. paminklu. Tai bene vienintelis aukštesniųjų mokyklų pastatas, išsaugojęs autentiškumą.

1647 metais kunigaikščio Jonušo Radvilos rūpesčiu Kėdainių mokykla reformuota į gimnaziją, kuri Vakarų Europos pavyzdžiu imta vadinti Šviesiąja gimnazija (Gimnasium Illustre). 1649 metais mokykla gavo Šviesiosios gimnazijos vardą. Gimnazijai inteligentai, kunigai dovanojo knygas, todėl prie jos buvo nemaža biblioteka. Šviesiosios gimnazijos mokiniai daugiausia buvo bajorų vaikai, todėl po gimnazijos baigimo didesnė jų dalis tapdavo kunigais.

Pirmieji gimnazijos metai buvo jos klestėjimo pradžia. Tai lotyniško tipo humanitarinė gimnazija. Joje mokoma aštuonių kalbų, tarp jų lotynų, graikų, rusų, lenkų, prancūzų, hebrajų. Dėstoma lotyniškai, lenkiškai, tačiau paaiškinimams vartota lietuvių kalba.

1651 metais Vilniuje reformatai gimnazijai parengė naujus įstatus, tačiau gimnazija jais vadovavosi tik ketverius metus, nes 1655 m. kilus karui su Švedija, gimnazija buvo uždaryta, mokiniai ir mokytojai išsiskirstė. Naujai atidaryta ji buvo tik po šešerių metų, t. y. 1661 metais, gimnazija suskirstyta į tris skyrius. Jos direktoriumi paskirtas kunigas Samuelis Ciras (Cirusas). 1685 metų Kėdainių gimnazijos pamokų tvarkaraštis ir nuostatai buvo antrieji šios mokyklos nuostatai XVII amžiuje. Gabiems mokiniams buvo sudarytos sąlygos baigus gimnaziją studijuoti Vokietijos aukštosiose mokyklose. Neturtingus, bet gabius mokinius rėmė miesto turtingieji.

XVIII amžiuje prasideda karų laikotarpis ir gimnazija uždaroma net dvylikai metų. Po karų, 1769 metais, gimnazija vėl atidaroma ir vėl pradedama mokyti mokinius. Mokykla ne vieną kartą buvo uždaroma ir vėl atidaroma, nes kiekvienas istorinis laikmetis nešė savo perversmus.

***

Tikintieji ir svečiai iš ekskursijos „Kunigaikščių Radvilų – reformatorių keliais“ grįžo puikios nuotaikos. Kelionė buvo nenuspėjamai įdomi, informatyvi, ji atvėrė prieš 500 metų liepsnojusio Reformacijos laužo prasmę. Atskleidė taip stipriai uždulkėjusias tiesas, dėl kurių mūsų protėviai aukojo savo gyvybes. Nuoširdžiai dėkojame prof. Deimantui Karveliui už šią puikią kelionę.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija.

evangelija.lt

Mes nebeatsitrauksime nuo Tavęs (Ps 80, 18)

2017-08-01

Taip būtų galima pavadinti dviejų krikščioniškų evangelinių bažnyčių, Jonavos ir Ukmergės, išvyką bei Krikšto sakramento suteikimo šventę paskutinį liepos mėnesio savaitgalį gražioje Jonavos miškų urėdijos poilsiavietėje. Šios išvykos tikslas – paminėti Reformacijos 500 metų sukaktį Jonavos krašte, prisimenant Jėzaus Kristaus vardą garsinusius ir išgelbėjimą ne darbais, bet tikėjimu per švietėjišką bei kultūrinę veiklą skelbusius Reformacijos laikų Evangelijos nešėjus. Būtent šios savaitės keturios maldos grandinės už Vienybės konferenciją Vilniuje dienos dar labiau suvienijo Jonavos bažnyčią, kuri penktadienį atsidėjo pasninkui ir maldai už bendrijos Sinodo surinkimą ir vadovybės rinkimus rugpjūčio 15 d., už Vienybės konferenciją Vilniuje ir taip pat už rudenį vyksiančius Reformacijos 500-ųjų metu minėjimo renginius Jonavoje. Susirinkę į iškylos vietą, visi drauge maldoje palaiminome šias dienas, sugiedojome kelias giesmes, taip padėkodami Viešpačiui.

Įsikūrę ir pavakarieniavę klausėme pastoriaus Giedriaus Ažuko įdomaus istorinio pasakojimo apie mūsų žemiečius evangelikus, vienas iš kurių – Lietuvoje gilų pėdsaką palikęs Abraomas Kulvietis, kilęs iš Kulvos dvaro. Nors jis neturėjo stiprios palaikymo komandos, tačiau jo veikla Lietuvoje buvo itin produktyvi, nors to meto tautos vadovų nebuvo pakankamai įvertinta ir suvokta. Abraomas troško tarnauti Lietuvai, šviesti ir raginti tautą siekti mokslo aukštumų. Deja, nesuprastas ir neįvertintas, net patyręs persekiojimų, ypač iš katalikų dvasininkų pusės, Abraomas Kulvietis buvo priverstas bėgti iš tėvynės ir tarnauti Karaliaučiuje.

Prisiminėme ir kitas Reformacijai ir Lietuvai daug nusipelniusias, bet mažai žinomas asmenybes, pavyzdžiui, Šiluvos ir Žeimių (šalia Jonavos) dvarų valdytoją, LDK valstybės veikėją, karaliaus dvariškį, nuo 1578 metų – rūmų maršalką, nuo 1588 metų – Vitebsko kaštelioną Andrių Merkelį Zavišą ir jo žmoną Daratą Samboreckaitę-Zavišienę. Šios moters tarnystė atspindi to laikmečio Evangelijos skelbimo dvasią, kuri išreiškė evangelikų reformatų nuostatas ir planus – plėtoti kultūrinę veiklą, Reformacijos dvasia ugdyti jaunimą. Su Zavišų vardu siejamas evangelikų reformatų parapinės mokyklos įkūrimas 1595 m. – šie metai ir laikomi Žeimių mokyklos įkūrimo metais, dabartinės Žeimių vidurinės mokyklos kūrimosi pradžia. Tai buvo anksčiausiai įkurta mokykla dabartiniame Jonavos rajone.

Ši dvarininkė rėmė lietuvio spaustuvininko Jokūbo Morkūno (Markovičiaus) išleistą Pawelo Gilovskio katekizmą „Wyklad katechizmu” (1605 m.). Kaip jo išleidimo vieta nurodomi Žeimiai. XVI a. Žeimiuose veikė viena pirmųjų spaustuvių LDK. 1592–1607 m. Jokūbas Morkūnas knygas spausdino Vilniuje, o jo veiklą rėmė Vilniaus vaivada Kristupas Radvila Perkūnas.

Upninkų istorija su Ona Radvilaite Kiškiene ir su Radvila Astiku susieti įvykiai tik dar kartą paliudijo, jog mes, evangelikai, nesame Jonavoje keisti naujokai, deja, daug tikinčiųjų ir jų darbų tiesiog nustumti istorijos užmarštin. Pastorius drąsino tikinčiuosius, priimti šio laiko iššūkius ir toliau tęsti prieš 500 metų mūsų brolių pradėtą Kristaus liudytojų tarnystę Jonavos miesto žmonėms, tęsiant tiek švietėjiškos, tiek kultūrinės jų veiklos tradicijas.

Džiaugėmės gražiu oru, žaidėme šachmatais, šaškėmis, kitus įvairius žaidimus. Sukurto laužo dūmai priminė, jog jau garuoja sesių Angelės, Marytės ir Jolantos verdama sriuba. Danutės akordeono skleidžiami muzikiniai garsai kvietė liaudišku stiliumi šlovinti Viešpatį prie naktinės laužo šviesos bei panirti į apmąstymus, klausant įdomių istorinių skaitinių iš knygos „Amžinoji Uola“. Liudijome, ką patyrėme, kuo gyvename, kas slegia širdį, kas džiugina...

Kitos dienos rytą visi rinkomės į ypatingas pamaldas, kurių metu buvo teikiamas Krikšto sakramentas. Atvyko ir Ukmergės bažnyčios tikintieji, kurie džiugino visus, giesmėmis vesdami Dievo akivaizdon. Pastorius pasakė pamokslą apie prisikėlusio Jėzaus Kristaus įsteigtą Krikštą, kuris labai svarbus tikinčiojo gyvenime tiek išgelbėjimo, tiek pasišventimo procese, taip pat norint dalyvauti Viešpaties Vakarienėje. Krikštas – mūsų tyros sąžinės atsakas Dievui. Krikšto metu mes tarsi „palaidojami“ Kristuje pasauliui ir atgaivinami naujam gyvenimui dvasioje. Apaštalų Petro, Pilypo ir Pauliaus gyvenimų epizodais iliustruotas pamokslas kreipė širdis į atgailą ir tikrą krikšto sampratą, o po pamokslo visi pajudėjome į numatytą krikšto vietą. Krikšto sakramentą priėmė 6 apsisprendusios iš visos širdies tikėti sesės, kurioms buvo įteikti Krikšto liudijimo dokumentai ir Naujasis Miesto katekizmas.

Visos šventės metu džiugino bendravimo laisvė, atvirumas ir supratimas. Skanaudami keptas dešreles, „jūreivišką košę“ ir bendraudami dar labiau pažinome vieni kitus. Šventę baigėme vienybės ir padėkos malda už šią nuostabią išvyką, kurios metu ne kartą buvome kviečiami iš tiesų pavesti savo gyvenimus Jam, kaip rašoma 84 psalmėje: „Mano širdis ir kūnas šaukiasi gyvojo Dievo“ (Ps 84, 2).

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

Nuotraukos Danutės Kasparavičienės

evangelija.lt

„Dievas yra meilė“ (galerija)

2017-06-07

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas buvo pakviestas pamokslauti Mažųjų brolių kapucinų organizuotame festivalyje „Dievas yra meilė“. Šis festivalis vyko Jurbarko rajone, Paulių gyvenvietėje įsikūrusio Kapucinų vienuolyno ir reabilitacinio centro „Gailestingumo namai“ teritorijoje.

Jaunimo dvasingumui ugdyti skirtoje konferencijoje pastorius pamokslavo apie Šventosios Dvasios nužengimą į žemę bei krikščioniškoje tradicijoje minimą ir švenčiamą pirmosios bažnyčios gimimą Jeruzalėje Sekminių dieną. Vaizdingi pavyzdžiai apie viesulus, prasiautusius Lietuvoje, gražiai iliustravo mintį apie griaunančių pasaulio jėgų žmogaus gyvenime paliekamą žalą. Tačiau Šventosios Dvasios atėjimas kitoks – Ji ateina su ūžesiu, tarsi smarkaus vėjo pūtimas (Apd 2, 1–4), ir atneša gyvenimą teikiančią jėgą. Jėgą, kuri liudija Jėzų Kristų (Jn 15, 26), suteikia tiesos supratimą, ramybę, džiaugsmą, paguodą ir sveikatą. Apaštalų knygos iliustracijos, pristatančios Šventosios Dvasios veikimą per Jėzų Kristų ir apaštalus, parodo mums, kokia buvo pirmoji bažnyčia. Šventosios Dvasios atėjimas – tai Dievo Tėvo pažadas (Apd 1, 4), pranašų paskelbtas. Dvasia pakeičia mūsų akmenines širdis ir padaro ją jautrią Dievo žodžiui, Jo valiai, vykdančią ir gyvenančią pagal Dievo įstatus ir nurodymus (Ez 36, 26–27). Po pamokslo klausytojai liudijo, jog išgirstas žodis lietė jų širdis. Vėliau grupelėse vyko diskusijos pagal iš anksto pastoriaus sudarytus klausimus pamokslo tema.

Festivalis „Dievas yra meilė“ organizuojamas ne pirmus metus. Į jį suvažiuoja jaunimas iš įvairių Lietuvos vietų – Kauno, Klaipėdos, Jurbarko, Raseinių. Buvo svečių ir iš Lenkijos. Šio festivalio metu vyksta įvairūs edukaciniai projektai, tapyba, keramikos dirbtuvės, Dievo žodžio konferencijos, diskusijos, susitikimai su žinomais sportininkais, aktoriais, kurie paliesti Dievo žodžio gyvena naują gyvenimą ir apie jį liudija kitiems. Vyksta krikščioniškų muzikos grupių koncertai.

Tai išties puiki krikščioniška fiesta, vykstanti tarsi tolimame Galilėjos kaime (Jurbarko raj., Paulių km.), bet pristatanti gelbstintį Kristų, įvairiais Jį šlovinančiais ir garbinančiais projektais, nukreiptais į įvairių konfesijų jaunimo širdis, kad jos būtų pakeistos Šventosios Dvasios jėga.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

Bažnyčios 25-erių metų sukakties minėjimas

Gimtadienio šventė Jonavoje (galerija)

2017-04-07

Išskirtinai saulėtas ir šiltas balandžio 2 dienos, sekmadienio, rytas kvietė tikinčiuosius į neeilines pamaldas Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčioje. Bažnyčios lankytojai ir svečiai rinkosi į išskirtinę šventę – lyg bendruomenės sidabrinių vestuvių puotą – Jonavos bažnyčiai 25 metai! Prigužėjo pilna salė žmonių – aplankė užaugę ir savo šeimas sukūrę vaikai. Viešpatį šlovino ir į Jo kiemus su gyriaus giesme visus vedė mūsų bendruomenėje augęs, šiandien ištikimai Vilniaus bažnyčioje tarnaujantis, bet niekada savo pirmųjų brolių bei sesių Jonavoje nepamirštantis, visada besišypsantis Vitalijus Beconis su žmona Silvija, taip pat džiaugėmės Rasos Ažukės pritariančiu balsu ir klavišinio instrumento garsais.

Šventinį susirinkimą pradėjęs sveikinimu bei padėka visiems susirinkusiems, pastorius perskaitė Elenos Kaminskienės eiles „Jeigu ne Tu“, taip norėdamas priminti, jog, jeigu ne Jėzaus Kristaus pasiaukojanti meilė mums visiems ir Jo tobula auka, mūsų čia nebūtų… Iš tiesų tai Jo meilė mus surinko ir išlaikė drauge šiuos 25 metus.

Po jautrių Vitalijaus ir Rasos atliekamų garbinimo giesmių ir psalmių, išgirdome pamokslą, kviečiantį veržtis į tikslą aukštybėse (Fil 3, 14), nugalint kelyje vis iškylančias kliūtis. Pastorius ragino pasitikėti ne žmogumi, bet Kristumi, kuris yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas, žvelgti į Jį, nes galutinis dangiškasis siekinys – sielos išgelbėjimas bei amžinasis, niekada nesibaigsiantis gyvenimas. Šio pasaulio tikslai išnyks, bet dangiškasis tikslas išliks amžinai. Daug tikslų galime siekti ir kelti sau žemėje, bet nė vienas nėra reikšmingesnis už tą, kurio siekti ragino apaštalas Paulius: Bet tai, kas man buvo laimėjimas, dėl Kristaus palaikiau nuostoliu. O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu dėl Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybės. Dėl Jo aš praradau viską ir viską laikau sąšlavomis, kad laimėčiau Kristų ir būčiau atrastas Jame, nebeturėdamas savo teisumo iš įstatymo, bet turėdamas teisumą per tikėjimą Kristumi, teisumą iš Dievo, paremtą tikėjimu (Fil 3, 7–9). Pastorius kvietė niekada nepaleisti iš akių šio tikslo aukštybėse, nes kai jo nebematai, pradedi matyti kliūtis, kurios neišvengiamai iškils, kad tik atitrauktų tave nuo Jėzaus Kristaus.

Po pamokslo, prieš dalyvaudami Viešpaties Vakarienėje, permąstėme savo gyvenimą šiandien ir su nuolankia širdimi, atgailaudami, priėmėme duoną ir vyną – Kristaus „kūną ir kraują“, taip prisimindami ir pagerbdami Kristaus mirtį, kol Jis ateis.

Sveikinimą bažnyčiai išsakė bažnyčios vyresnioji, visus 25 metus ištikimai Viešpačiui tarnaujanti Marytė Mukomolovienė. Pasiremdama 124 psalmės žodžiais – Jei Viešpats nebūtų stojęs už mus, kai žmonės mus užpuolė, jie mus gyvus būtų prariję, kai užsidegė jų rūstybė prieš mus […] Tačiau mūsų pagalba yra Viešpaties, dangaus ir žemės Kūrėjo, vardas, – ji linkėjo bažnyčiai Viešpaties apsaugos ir pasitikėti Juo.

Šlovintojas ir tarybos narys Linas Kučinskas linkėjo toliau ištvermingai bėgti mums paskirtose lenktynėse, žiūrint į mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų (Hbr 12, 2). Jis drąsino nesustoti nubėgus šią 25 metų atkarpą, bet toliau ištvermingai bėgti iki galo – iki tikslo, kuris laukia aukštybėse.

Bažnyčia su džiaugsmu sutiko ir buvusio pastoriaus Mindaugo Sakalausko bei jo šeimos vaizdo sveikinimą iš Austrijos (pastorius Mindaugas su šeima išvykęs į misijas Austrijoje), kuriame pastorius, remdamasis Koraho sūnų 84 psalme, linkėjo palaiminimų tiems, kurie gyvena Viešpaties namuose, kurių stiprybė yra Viešpats, bei ragino stengtis perduoti tikėjimą ateinančioms kartoms, kad vaikai ir vaikaičiai eitų Viešpaties keliais ir mūsų kartoje prasidėjęs dvasinis prabudimas neužgestų.

Gera buvo žvelgti į paruoštas skaidres, kurios priminė pirmąsias evangelizacijas miesto gatvėse, turguose, palapinėje, centriniame miesto stadione. Vandens krikšto, pirmųjų namų grupelių, sekmadieninės mokyklos, vaikų–paauglių vasaros stovyklų ir akcijos „Vaikų Kalėdos“ metu organizuotų švenčių nuotraukos maloniai priminė nueitą nelengvą kelią – buvo ir pakilimų, ir nuosmukių, skilimų ir atstatymų. Guodė ir guodžia tai, kad viskas vyksta didingam Dievui prižiūrint ir mylint, nes Viešpats kovojo ir tebekovoja už mus.

Daugybė išsakytų palinkėjimų džiugino ir taip džiaugsmingas susirinkusiųjų širdis. Šios šventės metu dar sveikinome ir balandžio mėnesį gimusiuosius bei laiminome pastorių Giedrių Ažuką, švenčiantį garbingą 50-metį. Visos šventės kulminacija buvo jaunosios pianistės Saulutės Miščiukaitės atliekami klasikiniai kūriniai ir Liudmilos bei Jolantos skaityti posmai, palydimi muzikinės improvizacijos, skatinantys sekti Viešpačiu, pasitikėti Juo ir išlikti ištikimiems Dievo namams.

Na ir koks gimtadienis be vaišių ir gimtadienio torto? Visos vaišės ir dviejų skonių tortas pranoko visų lūkesčius. Pasisotinę ir pasidžiaugę vieni kitais, toliau savo gyvenimą pavesdami Gelbėtojui ir apsisprendę siekti tikslo aukštybėse – Jėzaus Kristaus pažinimo didybės, išsiskirstėme namo.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios informacija

evangelija.lt

"Reformacijai 500" renginys Jonavoje:

Kovo 16 d., ketvirtadienį, į Jonavos rajono savivaldybės viešąją biblioteką susirinko gausus būrys įvairaus amžiaus žmonių, norinčių paklausyti istoriko, Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio fakulteto doc. dr. Deimanto Karvelio paskaitos apie vieną iš pirmųjų protestantų ir raštijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradininkų – Abraomą Kulvietį.

Pradžioje visus susirinkusiuosius pasveikino Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė, nuskambėjo Dievą aukštinanti giesmė ir pirmosios knygos lietuvių kalba – Martyno Mažvydo Katekizmo – ištrauka. Renginį organizavusios Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas trumpai priminė apie Reformacijos judėjimą, pasklidusį Europoje prieš 500 metų, pristatė pagrindinius šio judėjimo veikėjus Europoje ir Lietuvoje.

Po Reformacijos apžvalgos mikrofonas buvo perduotas pagrindiniam vakaro pranešėjui, istorikui doc. dr. Deimantui Karveliui, kuris priminė kai kuriuos žinotus ir atskleidė daugeliui dar negirdėtų faktų apie pirmojo LDK intelektualo, kuris mokėsi net 5 Europos universitetuose ir pirmasis iš lietuvių užsienyje įgijo mokslų daktaro laipsnį, Abraomo Kulviečio gyvenimą ir veiklą LDK.

Įdomu buvo sužinoti, kad apie 1512 metus smulkiųjų–vidutinių bajorų šeimoje gimęs Abraomas Kulvietis degė nepaprastu noru mokytis. Jis studijavo net 5 geriausiuose to meto Europos universitetuose, skaitė pačias geriausias knygas ir troško gyventi bei darbuotis dėl Lietuvos. Kulvietis buvo pirmasis iš lietuvių, studijavęs lietuviams uždraustame protestantiškame universitete Vitenberge (bajorai, studijavę ne katalikiškuose universitetuose, galėjo netekti titulo, privilegijų, dvarų…), kur klausė ir paties Martyno Liuterio paskaitų. Istorikas Deimantas Karvelis pacitavo ir dar niekur neskelbtą vieno garsiausių vokiečių protestanto P. Melanchtono laišką LDK kancleriui Albertui Goštautui, kuriuo jis prašė kanclerio „globoti šį itin gabų ir kompetentingą jaunuolį (Abraomą Kulvietį), nes ateityje jis gali tapti tėvynės pažiba“ (Kulvietis jau buvo gavęs žinių, kad Lietuvoje jo laukia persekiojimas).

Taigi, mokęsis Lenkijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje ir įgijęs mokslų daktaro laipsnį, 1541 metais Abraomas Kulvietis grįžta į Lietuvą, į Vilnių. A. Goštautas jau buvo miręs, tad čia jį globojo iš Italijos kilusi Karalienė Bona. Deja, po pasakyto pamokslo vienoje Vilniaus bažnyčioje, kuriame Kulvietis „skelbė tai, ko tuo metu nebuvo galima kalbėti“, Vilniaus vyskupas uždraudžia jam pamokslauti. Tuomet Kulvietis, su Karalienės Bonos leidimu, įkuria mokyklą, kurią galima laikyti pirmąja vidurine mokykla ar net kolegija LDK, kurioje studijavo apie 60 bajorų vaikų. Ši mokykla buvo labai aukšto lygio, bet, deja, po metų ji buvo uždaryta, nes ji buvo ne katalikiška, bet protestantiška. Abraomas Kulvietis buvo atskirtas nuo katalikų bažnyčios ir, Karalienės Bonos įspėtas, pabėgo į Prūsiją, į Karaliaučių, kur jo laukė kunigaikštis Albrechtas, pasiūlęs jam vadovauti Karaliaučiuje steigiamam universitetui. A. Kulviečiui pabėgus iš Lietuvos, į kalėjimą dėl sūnaus veiklos uždaroma jo motina, nors tėvai niekada neragino jo mokytis ir nerėmė jo veiklos.

1543 metais Kulvietis parašė atvirą laišką Karalienei Bonai, kuriame viešai išpažino savo įsitikinimus ir pabandė pajudinti „tiesos monopolį“, nurodė pagrindines katalikų bažnyčios klaidas, bet neįžeidinėjo kitaip tikinčių ir mąstančių. Jis rašo ir apie tai, kad yra daug lietuvių, kurie Europoje įgijo puikų išsilavinimą ir norėtų darbuotis dėl Lietuvos, bet jų čia niekas nelaukia…

Visgi 1545 metais Kulvietis grįžta į Lietuvą. Anksčiau manyta, kad jis grįžta dėl įkalintos mamos, bet motina jau buvo išvaduota, ir vėliau paaiškėja, kad į Lietuvą jis grįžo padėti keliems studentams ginčytis dėl jų tikėjimo. Deja, vos grįžęs į Lietuvą, po trijų dienų Abraomas Kulvietis mirė. Bet prieš mirtį, kaip rašo jo draugas Hopijus, susikvietė visus tarnus, valstiečius, ir paprašė visų susirinkusiųjų sugiedoti vieną jo išverstą psalmę, palaidoti vienoje iš Kulvos kalvų ir jo antkapyje užrašyti šiuos Apaštališkojo tikėjimo išpažinimo žodžius: „Tikiu nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusiųjų prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.“

Nors gyveno labai neilgai – mirė būdamas vos 33 metų, nesukūrė šeimos ir, žmogiškai vertinant, nepasiekė nieko, Abraomas Kulvietis visgi nuveikė nepaprastai daug. Reformacijos epocha, kaip sakė dr. D. Karvelis, pirmasis istorijos laikotarpis, kai lietuviai pradėjo garsėti Europoje ne dėl savo kalavijo, bet dėl intelekto.

Reikia pripažinti, kad daugelio iš mūsų žinios apie Reformaciją ir jos veikėjus Lietuvoje tėra labai paviršutiniškos, tad visada malonu klausyti puikiai istoriją išmanančio ir su užsidegimu apie ją pasakojančio istoriko dr. Deimanto Karvelio paskaitų. Tikime, kad šiais metais, kurie Lietuvoje paskelbti Reformacijos metais, turėsime progos išgirsti dar ne vieną paskaitą, primenančią garsias Lietuvos asmenybes ir galbūt įkvepiančią mokytis iš jų, su viltimi žvelgti į Lietuvos ateitį.

Smagu, kad Reformacijos metų renginiai neaplenkė ir Jonavos – šio nedidelio Lietuvos miestelio, kuriame ir stovi paminklas vienam garsiausių Lietuvos reformatorių Abraomui Kulviečiui. Dėkojame istorikui Deimantui Karveliui, Jonavos evangelikų bažnyčiai ir Jonavos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojams už tokią puikią galimybę prisiminti šį Lietuvos šviesuolį.

Besidominčius šiuo „ledus pralaužusiu“ LDK intelektualu kviečiame peržiūrėti visos paskaitos vaizdo įrašą:

Žaneta Lazauskaitė

Nuotraukos Danutės Kasparavičienės

Nuoroda į straipsnį svetainėje: www. Reformacija500.lt

„Samariečio krepšio“ dovanotas džiaugsmas Jonavoje

2017-02-01

Du paskutinius sausio mėn. šeštadienius, 21 ir 28 d., Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios patalpose vyko šventės vaikams. Kiekvieną šventės dieną vyko net po du renginius, ir kiekvieną kartą salė buvo pilna nuotaikingai nusiteikusių vaikučių ir jų tėvelių.

Į šventę kvietėme Jonavoje, Šveicarijos, Šilų ir Upninkų miesteliuose gyvenančių šeimų, su kuriomis bendrauja mūsų bažnyčios žmonės, vaikus ir vieno Jonavoje veikiančio labdaros ir paramos fondo savanorių vaikus. Ypač džiaugėsi sunkiai besiverčiančių, socialiai remtinų šeimų vaikai. Dalyvavo ir viena mama su dukryte, kuri pati vaikystėje yra dalyvavusi evangelizacinėje šventėje ir gavusi „Samariečio krepšio“ dovanėlę.

Jonavos bažnyčios tikintieji laukė šių renginių ir jiems ruošėsi pasninkaudami bei melsdami, kad Evangelijos žinia pasiektų šių vaikų bei tėvelių širdis. Susirinkusiems vaikams buvo parodytas spektaklis „Obuoliukai“. Vaikai susidomėję stebėjo šį spektaklį, kurį šįkart atgaivino jaunoji bažnyčios karta. Po spektakliuko skambėjo garsūs padėkos žodžiai ir džiugus klegesys. Vaikai ir tėveliai dėkojo Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčiai už dovanas ir puikią galimybę pabūti tokioje puikioje šventėje, kuri išsiskyrė šilta atmosfera ir skelbiama Kristaus Evangelija. Išgirdę Jėzaus Kristaus Evangelijos žinią beveik visi susirinkusieji meldėsi susitaikymo su Dievu malda, kviesdami Kristų tapti jų Viešpačiu ir Gelbėtoju.

Po paskutinio renginio turėjome puikią progą su vaikučiais ir jų tėveliais pabendrauti prie arbatos puodelio, pasikalbėti įvairiais gyvenimo klausimais. Visi noriai priėmė dovanojamą krikščionišką evangelizacinę spaudą, ypač žurnaliukus „Gyvieji šaltiniai“, kai kurie domėjosi bažnyčios liturgija, pamaldų eiga bei bažnyčioje esančiu vaikų priežiūros tarnavimu.

Reformacija Jonavoje ir jos apylinkėse tęsiasi. Abraomo Kulviečio tėviškės žemėse vėl ir vėl skamba Dievo žodžio, keičiančio žmonių gyvenimus ir suteikiančio viltį toms širdims, kurioms labiausiai to reikia, aidas. Viešpats pažadėjo: Kaip lietus ir sniegas krinta iš dangaus ir nesugrįžta, bet sudrėkina žemę, padaro ją derlingą ir duoda sėklos sėjėjui bei duonos valgytojui, taip ir mano žodis, kuris išeina iš mano burnos, negrįš tuščias, bet įvykdys mano valią ir atliks tai, kam yra siųstas (Iz 55, 10–11). Tikime vaisinga tarnyste, nes Jėzus yra ištikimas ir ištikimiesiems atlygina iš savo malonės aruodų su kaupu. Mūsų pašaukimas – skelbti Žodį, veikti laiku ir nelaiku (2 Tim 4, 2), o Viešpats augins tai, ką mes „pasėjome ar palaistėme“ šių renginių metu. Esame dėkingi Viešpačiui už bažnyčios vienybę ir meilę, kurią Jis parodė dar stipriau apjungdamas mūsų širdis ruošiantis ir organizuojant šias šventes.

Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms! (Lk 2, 14)

evangelija.lt

Atgaivos savaitgalis Jonavos bažnyčioje (galerija)

2016-08-04

Gaivų paskutinį liepos savaitgalį Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia išsiruošė drauge praleisti laiką gamtoje, pabendrauti, giedoti Viešpačiui giesmes bei pasidžiaugti krikšto švente.

Atvykę į jau tradicine vieta tapusį poilsio kampelį visai šalia Jonavos, pradėjome pasiruošimo darbus – statėme palapines nakvynei bei surinkinėjome „traukos centru“ tapusią didžiąją palapinę. Kas statė „laikinus namus“, kas ruošė vakarienę, o jaunimas rūpinosi malkomis ir laužaviete.

Netikėtai užklupusi audra su lietumi nesugadino geros nuotaikos ir bendravimo bei liudijimų vakaro laukimo. Sulaukėme ir svečių iš Ukmergės krikščionių evangelikų bažnyčios. Šlovinome Viešpatį giesmėmis, klausėmės ne vieno liudijimo. Ypač širdis lietė sesės iš Ukmergės Irenos liudijimas apie tai, ką ji patyrė gyvenime bei įkalinimo įstaigoje ir kaip Kristus dovanojo laisvę nuo priklausomybių. Buvom palaiminti Neringos, Valerijaus bei kitų liudijimų, svečiai ir jaunimas skaitė Dovydo psalmes. Vakarienė tiesiog pribloškė patiekalų gausa, o ant laužo išvirta sriuba buvo nors liežuvį praryk. Čia savo nuostabiu talentu visiems puikiai pasitarnavo sesės Angelė, Vanda ir Marytė. Buvo gera jausti bažnyčios vienybę, meilę, pagarbą patarnaujant vienas kitam. Vakaras tęsėsi prie laužo bei žaidžiant įvairius žaidimus. Vyrai ir jaunuoliai protais susigrūmė prie šachmatų lentos.

Rytas prasidėjo nuo kavos ir asmeninių maldų. Turėjome pamaldų laiką, kurio metu skambėjo žodis apie vandens krikštą, kaip vieną iš dviejų mums paliktų Kristaus sakramentų – išorinių išgelbėjimą liudijančių ženklų. Šį kartą savo širdis ir gyvenimus Kristui pašventė gražus jaunimo ketvertas, jiems iš pastoriaus lūpų skambėjo Šventojo Rašto žodžiai: „krikštiju vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“ pagal Mato evangelijos 28 skyriaus 19 eilutę. Pasikrikštiję jaunuoliai gavo ne tik Dvasios užtvirtinimą, bet ir Miesto katekizmą, kaip dar vieną pasišventimą liudijantį ženklą, dovanų. Džiaugėmės, „buvome pilni Dvasios, kalbėdami vieni kitiems psalmėmis, himnais bei dvasinėmis giesmėmis, giedodami ir šlovindami savo širdyse Viešpatį“ (Ef 5,18-19).Sesės Danutės išradingumas liejosi per kraštus, žaidimų ir atrakcionų gausa. Žaidėme futbolą, badmintoną, traukėme virves ir t.t.

Šis savaitgalis tapo tikrai atgaiva mūsų sieloms. Vienam Dievui garbė už puikų orą, gerą nuotaiką ir nuostabius mūsų bažnyčios brolius bei seses.

evangelija.lt

Lietuvos evangelikai LRT laidoje „Čia ir dabar“

2016-06-04

Kiti metai Lietuvoje paskelbti Reformacijos metais. Jūsų dėmesiui pristatome LRT kultūros laidą apie Lietuvos evangelikus „Čia ir dabar“ (kuri buvo transliuota š. m. gegužės 19 d.), kurioje pasisako Tikėjimo žodžio bendrijos vadovas pastorius Gabrielius Lukošius, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas kunigas Tomas Šernas, sinodo kuratorius Holgeris Lahayne ir kiti Lietuvos evangelikai.

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/100663/anapus_cia_ir_dabar

Parengta pagal LRS pranešimą

evangelija.lt

2017 metai paskelbti Reformacijos metais

2016-05-13

Gegužės 12 dieną vykusiame posėdyje Seimas nusprendė 2017-uosius paskelbti Reformacijos metais. Šį sprendimą parlamentas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais daugelis krikščioniškų šalių švęs 500-ąsias Reformacijos metines, pažymėdamos 1517-uosius, kai Martynas Liuteris paskelbė savo tezes.

Seimo nutarime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Reformacija suteikė Lietuvai daug iškilių, meilę gimtajai kalbai puoselėjusių, raštijos ir kultūros srityje veikusių, švietimo sistemą formavusių asmenybių, tarp jų – Martyną Mažvydą, Kristijoną Donelaitį, Joną Bretkūną, Abraomą Kulvietį. Be to, Reformacija paskatino Europoje naujus socialinius, ekonominius, politinius ir kultūrinius procesus, palikusius ryškų pėdsaką ir Lietuvoje.

Kaip pabrėžiama dokumente, Vatikane buvo sudaryta bendra liuteronų ir katalikų komisija, parengusi dokumentą „Nuo konflikto iki bendrystės“, kuriuo siekiama paminėti Reformos sukaktį kaip bendrą tikėjimo išpažinimą, bendras vienybės paieškas.

Minint Lietuvos kultūriniam ir dvasiniam gyvenimui svarbų įvykį priimtu nutarimu siekiama artimesnės bendrystės su visomis krikščioniškomis bažnyčiomis ir visuomene.

Dokumente Vyriausybei pasiūlyta sudaryti Reformacijos metų minėjimo komisiją, kuri iki 2016 m. rugsėjo 1 d. parengtų Reformacijos metų minėjimo priemonių planą, o 2017 m. valstybės biudžete numatyti lėšų šiam planui įgyvendinti.

Už nutarimą balsavo 71 Seimo narys, prieš balsavusių nebuvo (vienas susilaikė).

Parengta pagal LRS pranešimą

evangelija.lt

Vaikų Kalėdų renginiai Jonavoje

2016-02-08

Du paskutinius šių metų sausio mėn. šeštadienius – 23 ir 30 d. Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios patalpose vyko Vaikų Kalėdų šventės. Nors kiekvieną šventės dieną vyko net po du renginius, salė pilna vaikučių ir tėvelių, kurie su gera nuotaika atvykę į šventę nekantriai laukė renginių pradžios.

Buvo kviečiami vaikai iš tų Jonavoje gyvenančių ir sunkiau besiverčiančių šeimų, su kuriomis bendrauja mūsų bažnyčios žmonės, ir kurios jau pažįsta mūsų bažnyčią per gailestingumo tarnavimą bei patiria Dievo meilę, kiekvieną mėnesį dovanų gaudamos maisto produktų. Jonavos savivaldybės Socialinio aprūpinimo skyriaus darbuotojos, kurios dirba su socialinės rizikos šeimomis, į šią puikią šventę pakvietė tų šeimų vaikus ir iš Upninkų miestelio.

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios broliai ir seserys laukė šių renginių ir jiems ruošėsi melsdamiesi bei pasninkaudami, kad Viešpats pasėtų savo gerumo ir meilės sėklas į šių vaikų širdis. Paruoštas lėlių spektakliukas apie obuoliukų šeimyną lietė mažąsias širdeles. Vaikai aktyviai bendravo ir atsakinėjo į įvairius klausimus apie Kalėdas, Kristaus gimimą ir tikėjimą Juo. Nuostaba, džiaugsmas ir ašaros išreiškė vaikų reakcijas į spektakliuko turinį. Vaikai ir tėveliai dėkojo Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčiai už dovanas ir puikią galimybę pabūti tokioje aplinkoje, kuri išsiskyrė nuostabiai šilta atmosfera, nes buvo skelbiama Kristaus Evangelija. Po šios žinios praktiškai visi susirinkusieji melsdavosi atgailos maldele, pakviesdami Kristų tapti jų Viešpačiu.

Labdaros organizacija „Samariečio krepšys“, kuri visame pasaulyje rengia Vaikų Kalėdas, paskelbė, jog šių metų tikslas – organizuojant renginius ir dalijant paruoštas dovanėles vaikams stiprinti vietinių bažnyčių autoritetą. Drįstame pasidžiaugti, kad Jonavoje puikiai nuskambėjo vietinės krikščionių evangelikų bažnyčios vardas, kurios tarnautojai deramai atstovavo savo bažnyčiai, rodydami meilę, dėmesį ir rūpestingumą apsilankiusiems joje šeimoms. Kai kurios šeimos geriau susipažino ir su bažnyčios liturgija, esamu vaikų tarnavimu, žaislais bei buvo pakviestos atvykti į bažnyčios pamaldas.

Gerumo ir Dievo meilės sėklos tikrai krito į šventės dalyvių širdžių dirvas, kurios, mes tikime, buvo puikiai palaistytos ir paruoštos sėjai. Dabar belieka laukti daigų, želmenų ir vaisiaus. Su Dievo karalyste yra kaip su žmogumi, beriančiu dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam nežinant kaip. Juk žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. Derliui prinokus, žmogus tuojau ima pjautuvą, nes pjūtis atėjo (Mk 4, 26-29).

Mes, Jonavos krikščionys evangelikai, mylime Jonavos krašto žmones ir norime jiems tarnauti taip kaip Viešpats tarnavo,...visur, visada ir visomis turimomis priemonėms, kad tik kai kurie pažintų mūsų Viešpatį Jėzų Kristų ir būtų išgelbėti.

evangelija.lt

Jonavos krašto evangelikų istorija

Giedrius Ažukas 2015-12-02

Jonava, esanti tarp Lietuvos didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių – negalėjo ir negali likti įvykių, vykusių bei tebevykstančių šiuose miestuose, nuošalyje. Dėl patogios geografinės padėties, kelių ir Neries upėje išvystytos laivybos Jonava turėjo nemažai privalumų, tiek verslo, švietimo bei susisiekimo srityse, tiek ir kalbant apie tikėjimo sklaidą. Tad nieko nuostabaus, kad XVI a. plintant reformacijos idėjoms, evangelinis mokymas pasiekė ir to meto Jonavos raj. dvarų bei miestelių gyventojus. Jonavos žemėse buvo ne vienas dvaras, kuriame skambėjo evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų pamokslininkų skelbtas Evangelijos žodis.

Daugiausia žinoma apie evangelikų reformatų veiklą XVI a. Žeimių dvare (10 km nuo Jonavos, važiuojant link Kėdainių). Beje, Žeimiai yra anksčiausiai istoriniuose šaltiniuose paminėta Jonavos rajono gyvenvietė (1363 m.). Verta pastebėti, kad Žeimiai yra tik 8 km nuo Abraomo Kulviečio tėviškės, Kulvos dvaro, tad žinoma, kad reformatoriška Evangelijos žinia buvo skelbiama ir kituose tuometinio Jonavos rajono miesteliuose (pavienių žinių pateikia enciklopedija „Mūsų Lietuva“, Žeimių dvaro tyrimo medžiaga). XVI a. pirmaisiais dešimtmečiais Žeimius valdė Goniondzo-Raigardo šakos kunigaikštis Mikalojus Radvila (apie 1470–1521 m.). Vėliau dalį Žeimių dvaro ir Žeimių miestelį ėmė valdyti Zavišos, kurie čia toliau ir plačiau vystė evangelikų reformatų kultūrinę veiklą.

Tikėtina, kad pirmoji protestantų (evangelikų reformatų) bendruomenė Žeimiuose susikūrė XVI a. antroje pusėje. Minima, kad evangelikų bažnyčios pamokslininkas, 1563 m. Krokuvoje pasirašęs evangelikų reformatų bažnyčios sinodo protokolą, Gregorius Cracovius Minister Zielienicensis, buvo iš Žeimių. 1588 m. evangelikų bažnyčią mini ir Romos katalikų bažnyčios kunigas Simonas Senkevičius, skundęs Žeimių evangelikų reformatų pamokslininką. Tai – pirmasis Žeimių evangelikų reformatų bažnyčios paminėjimas istoriniuose šaltiniuose.

Tarp Abiejų Tautų Respublikos senatorių evangelikų minimas ir Vitebsko kaštelionas, Žeimių dvaro ir Žeimių miestelio valdytojas Andrius Melchijoras (Merkelis) Zaviša. Būtent jis į Žeimius pakvietė pamokslininką Jokūbą Ciešickį (Jakub Cieszicki). Mirus M. Zavišai, reformacinę veiklą tęsė jo žmona Darata Zavišienė iš Samboreckių giminės.

Evangelikų reformatų dvasinė bei kultūrinė veikla Žeimiuose buvo labai reikšminga ir tęsėsi iki XVII a. ketvirto dešimtmečio, kada evangelikai reformatai prarado pozicijas Žeimiuose, o 1631 m. bažnyčios pastatas grąžintas Romos katalikams.

Evangelikų reformatų bažnyčia taip pat buvo įkurta Upninkuose, kurie įsikūrę ant gražaus Šventosios upės kranto Kernavės ir Vilniaus link. XV a. Upninkai visiškai priklausė garsiai Lietuvos didikų Astikų giminei, iš kurių ir kilo Radvilos, viena garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų, evangelikų reformatų giminių.

1447 m. čia funduota katalikų bažnyčia (pirmoji bažnyčia Jonavos rajone). Upninkai XVI a. priklausė Vilniaus vyskupijai. Tikėtina, kad Upninkus valdžiusi paskutinė Radvilų Goniondzo-Raigardo šakos atstovė Ona Radvilaitė Kiškienė įkūrė evangelikų reformatų bendruomenę ir perdavė jiems bažnyčios pastatą. Evangelikai ilgai išlaikė savo tikėjimą Upninkuose – Upninkų dvaro savininkas liuteronas Bulmeringas dar 1864 m. minimas Lietuvos istoriniuose šaltiniuose. Čia veikė ir evangelikų įsteigta vaikų mokykla.

Iš Jonavos krašto taip pat kilęs Abraomas Kulvietis, vienas žymiausių Lietuvos evangelikų, reformatorių, švietėjų. Jis gimė 1510 m. Jonavos rajone, Kulvos kaime. A. Kulvietis – lietuvių kultūros veikėjas, teisės daktaras (1537 m.), reformacijos idėjų skleidėjas Lietuvoje. A. Kulviečio tėvai – vidutinio turtingumo bajorai. Tuo laikotarpiu A. Kulvietis buvo pirmoji asmenybė, rodanti, kad ir vidurinioji bajorija imasi profesionaliosios kultūrinės veiklos, jungiasi į besitelkiančios lietuvių inteligentijos sluoksnį [Lukšaitė, Ingė. Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje. – Vilnius, 1999. – P. 144]. A. Kulvietis reformacinę veiklą vykdė Vilniuje, Karaliaučiuje. Savo gimtinėje Kulvoje, matyt, buvo paveikęs artimiausius giminaičius. Protestantizmą priėmė ir A. Kulviečio tėvai. 1539 m. jis įsteigė Vilniuje pirmąją aukštesniąją mokyklą ir jai vadovavo. Dėl Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio persekiojimų už evangelines reformacijos idėjas, Kulvietis buvo priverstas 1542 m. pasitraukti į Karaliaučių. Šiame mieste jis buvo kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio patarėjas ir partikuliaro (aukštesniosios mokyklos) vedėjas. 1544 m. partikuliarą perorganizavus į universitetą, tapo Karaliaučiaus universiteto pirmuoju vicerektoriumi (rektoriaus pareigų tuo metu nebuvo) ir graikų bei hebrajų kalbų profesoriumi. Besirūpindamas evangelikų mokslo platinimu, 1545 m. A. Kulvietis paskutinį kartą grįžo į Lietuvą ir ryžtingai dalyvavo Vilniaus tikybinėje veikloje už liuteronų reformaciją. Į lietuvių kalbą išvertė giesmių ir daugiau negu 20 psalmių. Savo veikla A. Kulvietis sukūrė prielaidas pirmajai lietuviškai knygai, Martyno Mažvydo „Katekizmui“ (1547 m.), kuris dvelkia gražia evangeliška dvasia, pasirodyti. Abraomas Kulvietis mirė 1545 m. birželio 6 d. Kulvoje. Manoma, kad palaidotas Jonavos rajone, Kulvos seniūnijoje, Smičkių kaime.

Graži Jonavos istorija, dvasinis ir kultūrinis reformacijos palikimas iš tiesų gausus, bet pamirštas ir apleistas. Tad norisi priminti ir kalbėti žemiečiams, su kokia evangeliška reformuotos bažnyčios meile Kristui ir Dievo žodžiui buvo susilietusi tuometinė visuomenė. Norisi tęsti šį Dievo darbą ne tik žodžiais, bet ir gerais darbais.

Šaltiniai:

1. http://www.jonbiblioteka.lt/lt/krastotyra/jonavos-krasto-istorija-ir-datos

2. http://www.kaunoarkivyskupija.lt/upninkai/

3. http://www.llt.lt/pdf/vepriai/Vepriai_baznycios.pdf

P. S. Nuotraukose: 1) Upninkų bažnyčia

2) Jonavos ir Naujosios Akmenės evangelikų bažnyčių pastoriai Giedrius Ažukas ir Mindaugas Palionis prie paminklo Abraomui Kulviečiui Jonavoje, Santarvės aikštėje.

evangelija.lt

Pakeistas Jonavos bažnyčios pavadinimas

2015-12-02

Jonavos bažnyčia „Tikėjimo žodis“ pakeitė pavadinimą ir nuo š. m. lapkričio 23 d. tapo Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia.

Mes, Jonavos bažnyčios tikintieji, jau kurį laiką gilinamės į istoriją ir atrandame tapatybės sąsajas su evangelikais, veikusiais Lietuvoje ir visoje Europoje XVI amžiuje, domimės dvasiniu ir kultūriniu Reformacijos palikimu Jonavos krašte. Matome, kad mūsų tikėjimo šaknys siekia Reformacijos laikus ir norime tai priminti bei perteikti savo kraštiečiams.

„Tikėjimo žodžio“ pavadinimas iki šios dienos vis dar turi neigiamas konotacijas sekuliarioje žiniasklaidoje, valstybinėse institucijose ir visuomenėje (ypač mažesniuose miesteliuose). Šis pavadinimas Jonavos istoriniame-kultūriniame kontekste skamba kaip svetimybė. Mes pripažįstame ir mokomės iš Naujojo miesto katekizmo (2015 m.), kuris yra ekumeniškas ir teologiškai pagrįstas. Taip pat mokomės iš istorinių Reformacijos tikėjimo dokumentų (XVI–XVII a.): Heidelbergo katekizmo (1563 m.), Antrojo šveicariškojo išpažinimo (1566 m.), Vestminsterio tikėjimo išpažinimo (1647 m.), didžiųjų reformatorių M. Liuterio, J. Kalvino raštų, mūsų žemiečio A. Kulviečio tikėjimo – mums artimi jų tikėjimo išpažinimai bei teologija. Tai dar labiau sustiprino norą vadintis šiuo gilias istorines šaknis turinčiu vardu. Juk Jonavos žemėse XVI–XVII a. evangelikai gyveno ne viename dvare ir miestelyje.

Viliamės ir tikime, kad, pakeitę pavadinimą ir tapę Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia, iš tiesų atskleisime savo evangelinę tapatybę, geriau derėsime prie Jonavos ir visos Lietuvos dvasinio, kultūrinio, istorinio konteksto. Taip pat manome, kad naujasis pavadinimas padės mūsų bendruomenei atrasti sąsajas su evangeline tradicija ir dar sąmoningiau bei uoliau tarnauti Viešpačiui Jėzui ir Jonavos miesto žmonėms, įrodant, kad nauju vardu besivadinančioje bažnyčioje tarnauja atsinaujinę, pakeistomis širdimis, Kristų ir savo miestą mylintys, nuoširdūs krikščionys.

Jonavos Tikėjimo žodžio bažnyčios narių susirinkime, vykusiame š. m. rugsėjo 20 d., šiam sprendimui vienbalsiai pritarė visi bažnyčios nariai. Pabrėžiame, kad mūsų bažnyčia lieka bendrijoje „Tikėjimo žodis“. Mes išliekame evangelinė-charizminė (tikinti ir Šventosios Dvasios dovanas praktikuojanti) bendruomenė. Mūsų ir vizija ir misija taip pat lieka ta pati – būti dievota ir draugiška bendruomene, siekiančia Kristaus pažinimo bei teologinio išprusimo, ir Kristui pasaulį laiminčia Jo bažnyčia.

Su meile Kristuje,

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius

Giedrius Ažukas

evangelija.lt

Liudijimas

"Orkestras"

Vieną vakarą dalyvaujant tikinčiųjų maldos susirinkime ir besimeldžiant su sesėmis bei broliais Jėzuje Kristuje iškilo toks trumpas vaizdinys: „Dievas – orkestro dirigentas, o mes, tikintieji, muzikos instrumentai.“

Žinome, kad orkestrą sudaro daug įvairių muzikos instrumentų: kelios dešimtys styginių, pučiamųjų ir mušamųjų. Kiekvienas jų skleidžia skirtingą garsą, melodiją, tai garsesnę ar tylesnę, švelnesnę ar triukšmingesnę. Kiekvienas instrumentas groja savitą melodiją.

Taip ir mes, žmonės, visi esame skirtingi: vieni moka kurti gražius meno dirbinius, kiti šauniai vadovauja, treti stebina savo talentingais balsais ar gražiais šokio judesiais, moka skaniai gaminti maistą ir jį pateikti, ir dar daug daug kitų gebėjimų atsiskleidžia žmonėse. Gera matyti kiekvieną talentą.

O kokia graži muzika girdima tuomet, kai visi instrumentai darniai skamba, kai juos sudiriguoja vadovas – dirigentas. Kiekvienu instrumentu grojantis muzikantas turi savo natų knygą, stebi dirigento mostus, o klausytojai girdi nuostabius muzikos kūrinius. Taip ir mes, tikintieji, jei skaitome Dievo žodį (natų knyga), paklūstame Šventajai Dvasiai (dirigento mostai), Viešpats mus apjungia į tarnavimus bažnyčioje, kad Jo šviesa (melodija, muzika) sklistų pasaulio žmonėms. Jei leidžiamės Viešpaties derinami, tuomet skamba graži melodija, kuri eina iš mūsų (tikinčiųjų) vidaus ir aukština patį Kūrėją. Girkite Jį, pūsdami trimitą! Girkite Jį arfa ir psalteriu! Girkite Jį būgnais ir šokiais! Girkite Jį styginiais instrumentais ir vamzdžiais! Girkite Jį skambiais cimbolais! Girkite Jį trenksmingais cimbolais! (Ps 150, 3–5).

Jolanta Miščiukienė

evangelija.lt

Kristaus mokinių bendrystė

2015-09-16

Vienuolių kapucinų kvietimu Jonavos Tikėjimo žodžio bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas ir Jonavos bendruomenės šlovintojai dalyvavo Kauno miesto Petrašiūnų Romos katalikų parapijos bažnyčioje surengtame Viešpaties šlovinimo vakare.

Pastorius šį vakarą pradėjo sveikindamas susirinkusius apaštalo Pauliaus žodžiais iš Laiško efeziečiams: Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus! [...] Jame turime atpirkimą per Jo kraują ir nuodėmių atleidimą, [...] kad, laikų pilnatvei atėjus, galėtų suvienyti Kristuje visa, kas yra tiek danguje, tiek žemėje (Ef 1, 2-10). Tad visi, kurie tikime Jėzumi Kristumi kaip savo gelbėtoju, drauge šlovindami Viešpatį ir atiduodami Jam garbę, esame viena Jo akyse“.

Kartu skaitėme skaitinius iš Dovydo psalmių, kviečiančių artintis prie Jo sosto, ateiti į Jo akivaizdą su padėka ir džiaugsmu. Jauki atmosfera bei išgyvenamas Jėzaus Kristaus Dvasios buvimas giedant giesmę „Jėzus čia“ tik dar labiau suartino brolių ir sesių iš skirtingų krikščionių bendruomenių širdis.

Vėliau brolis Tomas svečius supažindino su veikiančiu Mažųjų brolių kapucinų vienuolynu bei kapucinų vienuolių įrengtu istorijos muziejumi. Visiems paliko įspūdį jų maldos kambarys, prieškario dvasinė literatūra, užrašyti ir išleisti pamokslų skaitiniai bei brolio Pijaus - Kapucinų ordino pradininko - istorija. Apžiūrėję vienuolyną, bendravome prie arbatos ir dalinomės bendru tikėjimu Kristumi, šių dienų dvasinėmis realijomis, poreikiais melstis dėl įvairių įvykių, vykstančių šiandien pasaulyje ir Lietuvoje. Praleidome gražų vakarą Dievo akivaizdoje ir brolių bendrystėje, ieškodami to, kas mus jungia, drauge artinantis prie „Jo malonės sosto“.

evangelija.lt

Jonaviečiai džiaugėsi Viešpaties malone

Gražus liepos 19 d., sekmadienio, rytas, saulėtas dangus ir šiluma lepino Jonavos Tikėjimo žodžio bažnyčios tikinčiuosius - tą dieną buvome suplanavę surengti pamaldas išvykoje. Taigi mes, tikintieji, nusprendę vykti į gamtos prieglobstį, pasidalijome atsakomybę už įvairias renginio sritis ir išvykome į Jonavos miškų urėdijos poilsiavietę. Nuostabi gamta, puikus kraštovaizdis, bei puikiai sutvarkyta aplinka džiugino mūsų akis.

Atvykę pradėjome nuo Viešpaties garbinimo bei gyriaus. Gitaros garsai ir šlovinančių balsai sklido po visą poilsiavietę ir mus supantį mišką. Apmąstymus žadino pastoriaus Giedriaus Ažuko pamokslas, kuriuo jis ragino būti pastoviems gyvenant su Kristumi, ir įsišaknyti, įsitvirtinti tikėjime. To reikia, kad jokios audros ir negandos neišverstų mūsų tarsi aplink poilsiavietę augančių medžių, kurie stovi tvirtai nepaisant įvairių praūžusių audrų. Nors jų šaknys gilios ir tvirtos, medžiai nenustoja leisti šaknų. O tikėjimo pilnatvei bei gyvenimui tarpti, ir iš tiesų išlikti stabiliems tikėjime įmanoma vykdant du svarbiausius Kristaus nurodymus, išsakytus Lk 10, 27-28: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visomis savo jėgomis ir visu savo protu, ir savo artimą kaip save patį<...>Tai daryk, ir gyvensi.

Po pamokslo sugiedoję giesmę bei pasimeldę už poreikių turinčius brolius ir seseris, kibome į darbus. Kas statė pavėsinę, kas kūrė ugnį ir ruošėsi kepti dešreles, sesės dengė stalus vaišėms. Kiti susipažino su miško apsuptyje įsikūrusia poilsiaviete, kuri tarsi ramybės oazė nutolusi nuo pasaulio triukšmo. Šioje vietoje pernai metais rengėme vandens krikšto šventę, kurioje dalyvavo ir besiruošiantis išvykti į Austriją pastorius Mindaugas Sakalauskas. Po pietų susirinkome pasiklausyti pasakojimo apie Lietuvos lakūnų, Dariaus ir Girėno, skrydį per Atlantą bei mūsų sesės Danutės sukurtų dainų šiam skrydžiui prisiminti (liepos 15 d. Jonavos raj. Šilų kaimo piliakalnyje vyko šio skrydžio datos paminėjimas, kurį ir buvo organizavusi Danutė ). Viena iš garbingiausių amžiumi mūsų bažnyčios narių, Birutė skaitė kitos sesers, Genutės, sukurtas eiles. Giedojome ir šokome skambant akordeono garsams, žaidėme kamuoliu ir džiaugėmės bendryste.

Visa diena Viešpaties artumo, Jo malonės ir gamtos apsuptyje, pralėkė akimirksniu. Buvo gera stebėti gamtos ramybę, dangų, debesis ir klausytis paukščių čiulbėjimo bei vaikų klegesio. Gera prisiminti, kaip Kristus gamtos apsuptyje leido laiką su savo mokiniais - taip ir mes pasijutome Kūrėjo glėbyje. Ačiū Viešpačiui už puikų orą, žodį, giesmes bei tą artumą, vienybę ir meilę vienas kitam.

evangelija.lt

Bendrijos bažnyčių vadovų sinodas-susirinkimas

Valdas Bačkulis
2015-01-14

Sausio 10 d. Vilniuje vyko Krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis“ bendruomenių pastorių ir vyresniųjų sinodas-susirinkimas. Susirinkimo dienotvarkėje buvo apsvarstyti pastoraciniai, interneto projekto Evangelija.lt, „Naujojo miesto katekizmo“ išleidimo, šiais metais vyksiančių renginių ir kiti klausimai.

Pastoriai ir vyresnieji buvo supažindinti su pastoraciniais pasikeitimais Jonavos, Marijampolės, Druskininkų ir Ukmergės bažnyčiose bei bendrijos pastorių tarybos sprendimais šiais klausimais. Sinodo-susirinkimo dalyviai balsuodami patvirtino bendrijos pastorių tarybos sprendimą Jonavos bažnyčios pastoriumi skirti Giedrių Ažuką, pastoriui Mindaugui Sakalauskui išvykus į Austriją misijų tarnystei. Marijampolės bažnyčios (ją kuravo Mindaugas Sakalauskas) vadovu paskirtas bažnyčios vyresnysis Gintaras Kunigonis, Druskininkų bažnyčios kuruojančia pastore ir dvasine vadove trejiems metams paskirta pastorė Zita Čekavičienė. Taip pat buvo patvirtintas bendrijos pastorių tarybos sprendimas Ukmergės bažnyčios vyresniąja skirti Neringą Jakeliūnienę, Genutei Kalkauskienei pasitraukus iš šių pareigų dėl senyvo amžiaus.

Sinodas-susirinkimas pritarė „Naujojo miesto katekizmo“ išleidimui bei Evangelija.lt projektui, kuris apima mūsų bendrijos medijas.

Susirinkime buvo pristatyti ir šiais metais vyksiantys bendrijos renginiai: dr. Van-Gemereno tarnavimai Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, EBI (vasario 16-22 d.), Kauno krašto konferencija (balandžio 25-26 d), Moterų konferencija Panevėžyje (gegužės 23 d.), bendrijos pastorių sąskrydis su šeimomis (gegužės 29-31 d.), Kauno krašto Palapinių šventė (liepos 3-5 d.), paauglių stovykla (liepos 11-17 d.), vaikų stovykla (liepos 19-25 d.), jaunuomenės forumas Panevėžyje (rugpjūčio 13-16 d.).

evangelija.lt

Pirmiesiems EBI Vilniaus studijų centro absolventams įteikti sertifikatai

2014-10-24

2012 metais Vilniuje pradėjo veikti Evangelinio Biblijos instituto Vilniaus studijų centras. Tais pačiais metais institutas stojantiesiems pasiūlė trijų pakopų studijų programas - Biblijos studijų sertifikato, Tarnystės diplomo ir Teologijos bakalauro.

Pirmąją pakopą, dvejų metų Biblijos studijų sertifikato programą, 2014 m. vasarą baigė aštuoni Evangelinio Biblijos instituto Vilniaus studijų centro studentai: Giedrius Ažukas, Artūras Baltakis, Gintautas Gruzdys, Inga Jonienė, Jūratė Kamarauskienė, Elena Kaminskienė, Miroslavas Krasovskis ir Gedvydas Valatka.

Vilniaus studijų centre šiuo metu studijuoja dvidešimt trys studentai ir šeši laisvieji klausytojai. Sertifikatų teikimo renginyje spalio 18 d. išsakyti Vilniaus ir Šiaulių studijų centrų dekanų, Dariaus Širvio ir Romualdo Babarsko, dėstytojo Stepono Riboko ir studentės Elenos Kaminskienės žodžiai buvo skirti visiems susirinkusiems - ir tiems studentams, kurie per dvejus metus įveikė visą studijų krūvį bei gavo sertifikatus, ir tiems, kurie pasinaudodami EBI siūlomu studijų programų lankstumu sėkmingai studijuoja savo pasirinktu tempu.

Pirmosios studijų pakopos įveikimą kalbėjusieji prilygino tarpinei stotelei. Tai gal ir trumpa, bet svarbi akimirka tiems, kurie ištvermingai bėga ilgą ir nelengvą distanciją. Tai ir šventė, kuri ne tik leistina, bet ir būtina žmogaus gyvenime. Tai ir motyvacija, kurios pritrūkęs net ir gausius talentus ar aukštus siekius turintis žmogus gali suklupti.

Studijų pradžia, visos tarpinės stotelės ir pabaiga - kaip ir visas žmogaus gyvenimas - tesisuka aplink vieną ryškiausią ir nepamainomą ašį - Jėzaus Kristaus asmenį. Studijuojantys ir jiems žinias perduodantys niekuomet tenebūna vieni. Tebus jie viena su Kristumi - kiekvienas skyrium ir visi kartu.

Nuoširdžiai dėkojame Tikėjimo žodžio bažnyčios raštinės, Tikėjimo žodžio leidyklos ir Vilniaus krikščionių mokyklos darbuotojams, padėjusiems rengti Biblijos studijų sertifikatų teikimo šventę.

Nuotraukoje - Biblijos studijų sertifikatus gavę studentai, EBI vadovai ir dėstytojai, EBI Vilniaus studijų centras, 2014 m. spalio 18 d.

www.ebinstitutas.lt

evangelija.lt

Krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis“ pastorių tarybos pranešimas

2014-09-12

Rugsėjo 9 d. Vilniuje vyko krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis“ pastorių tarybos posėdis. Jo metu buvo nuspręsta nuo spalio 1 d. Jonavos bažnyčios „Tikėjimo žodis“ pastoriumi, laikinai einančiu bendruomenės vadovo pareigas, skirti Giedrių Ažuką.

Giedrius Ažukas pakeis dabartinį Jonavos bažnyčios pastorių Mindaugą Sakalauską, kuris išvyksta į misijas ir ketina gyventi bei tarnauti Austrijoje.

....

btz.lt

2014 m. rugpjūčio 24 d. buvo pakrikštyti trys tikintieji.

Video: Krikštas

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Mt 28,19
19 Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu,

Mk 16,16:
Kas įtikės ir krikštysis, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas.

Jn 3,5:
Jėzus atsakė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę.

Apd 2,38:

Petras jiems tarė: „Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs gausite Šventosios Dvasios dovaną.

Skaityti visą Bibliją

Balandžio 15-21 d. vyko Bendrijos maldos savaitė už Jonavos bažnyčią.

Bendrijos "Tikėjimo žodis" 25 m. jubiliejaus (1998 - 2013) Naujienlaiškis Nr.4, 2013 m. balandis, pastoriaus Mindaugo Sakalausko "žaibiškas interviu":

Mindaugas Sakalauskas: „Gera suvokti, kad ne atsitiktinumo, o Aukščiausiojo valia esame užgimę po Lietuvos padange“

2013-04-15

Visą savaitę raginame melstis už Jonavos Tikėjimo žodžio bendruomenę ir siūlome geriau susipažinti su šios bendruomenės ganytoju - pastoriumi Mindaugu Sakalausku.

Jūs pasekėte Kristumi ankstyvoje jaunystėje. Ar tada norėjote tapti pastoriumi?

Sakyčiau, net labai ankstyvoje jaunystėje - nuo vaikystės iki 16 metų, paveiktas močiutės pamaldumo. Ir ne tik močiutės - kaip dabar suprantu, pačios Šventosios Dvasios traukiamas lankiau katalikų bažnyčią. Ne dėl sąžinės nuraminimo, ne dėl pareigos ar gerų darbų kaupimo - iš tikrųjų tikėjau, kad Dievas yra, ir norėjosi Jį pažinti, arčiau Jo būti. Pamenu, kaip mano, dar vaiko, jausmus užgavo mane sergantį aplankiusio gydytojo ironiška replikėlė, pamačius ant krūtinės kabantį kryželį: „Tai giliai tikintis būsi?..“ (Iki šiol atsimenu ir to gydytojo pavardę...). Ši ir kitos atmintyje išlikusios vaikystės bei paauglystės prisiminimų nuotrupos primena, kad jau tada nuoširdžiai tikėjau.

Tuo metu neįsivaizdavau, nežinojau, kad egzistuoja kitokios nei katalikų bažnyčios. Kaip dabar atsimenu, norėjosi būti kiek įmanoma arčiau Dievo. Maniau, kad arčiausiai Dievo yra kunigai. Todėl ėmiau rimtai mąstyti apie kunigystę. Tik iškilo viena „bėdelė“ - mano, paauglio, širdis tuomet buvo neabejinga ir vienai mergaitei... Mėčiausi, blaškiausi, vietos neradau neapsispręsdamas, ką rinktis, kol galiausiai sulenkiau kelius maldai Vilniaus Arkikatedroje šnabždėdamas Dievui: „Viešpatie, noriu turėti šeimą, bet noriu ir kunigu būti. Tebūnie, kaip nori Tu.“

Gal po metų netikėtai apsilankiau „Tikėjimo žodžio“ bažnyčios surengtoje Gyvosios Evangelijos konferencijoje, kurioje išvydau tai, ko niekada neregėjau ir negirdėjau. Susirinkę jauni, džiaugsmingi, nuoširdūs, draugiški, žmonės, tikintys uoliai, o, svarbiausia, pagal Bibliją. Pajutau, jog jie kur kas artimiau pažįsta tą Dievą, kurį tikiu ir kurio siekiu. Jie visi turėjo Šventąjį Raštą, o aš niekada nebuvau laikęs jo rankose. Pamokslas labai sujaudino sklindančiu pažinimu, aiškumu, užsidegimu. Tada pamačiau ir pirmąjį savo gyvenime pastorių. Tuomet pamaniau: „Aš irgi norėčiau tokiu būti - pažinti Dievo žodį ir jį skelbti kitiems.“ Tuomet maniau, jog tai per didelė svajonė, kuriai nelemta išsipildyti, tačiau po aštuonerių metų Viešpats ją įgyvendino.

Dar šiandien negaliu atsigėrėti Viešpačiu, kuris panoro duoti ne „arba, arba“, bet „ir, ir“- Jis įstengė suderinti ir šeimą, ir kunigystę (pastoraciją).

Jūsų bendruomenėje itin gausu daugiavaikių šeimų. Kaip jos atranda savo vietą bendruomenės gyvenime?

Iš tikrųjų galime pasidžiaugti, kaip dosniai Viešpats apdovanojo vaikais. Vaikai, jaunimas atjaunina, pagyvina bendruomenės veidą, įneša gyvybingo šurmulio (kartais net pamokslų metu). Kadangi visos bendruomenės šeimos, turinčios vaikų, yra daugiavaikės, esame pripratę prie vaikų, kažkaip jų neišskiriame. Šeimos labai natūraliai, kaip ir kiekvienas kitas tikintysis, pagal savo norus, galimybes, gebėjimus, bendruomenės poreikius įsilieja į bendruomenės gyvenimą.

Malonus pastebėjimas ir džiugi patirtis, jog vaikai auga, o augdami patys imasi vienokių ar kitokių darbelių. Tad ne vienas ūgtelėjęs vienaip ar kitaip prisideda prie bendro labo: vieni tarnauja šlovinime, kiti - vaikų priežiūros ar jaunimo ugdymo jaunimo grupelėje, dar kiti padeda dirbti ūkinius darbus, organizuoti renginius ar vasaros stovyklėlės ir juose patarnauti.

Ganydamas bendruomenę kiekvienais metais susiduriate su įvairiais iššūkiais. Kaip manote, su kokiais iššūkiais teks susidurti artimiausiais metais?

Manyčiau, jog iššūkiai, ganant bendruomenę, kartais trunka net visą gyvenimą. Žmogaus prigimtis ir jo poreikiai nesikeičia nuo Adomo laikų. Visada bus aktualūs žmogaus ir Dievo, žmonių tarpusavio santykių, kovos su tamsos jėgomis, žūstančių sielų išgelbėjimo klausimai. Kiekvieną šių sferų sudaro daug smulkesnių, konkrečių pastoracinės tarnystės reikalaujančių aktualijų. Todėl, manau, kad kaip ankstesniais, taip ir artimiausiais metais teks susidurti su tais pačiais iššūkiais, gal tik nežymiai pasikeitusiais. Teks siekti sveikai ganyti bendruomenę, rūpinantis mokymo sveikumu, maldingumu, santykių vienybe, gyvenimo šventumu, jaunosios kartos ugdymu, pasišventusia tarnyste tikėjimo namiškiams ir pasaulio žmonėms.

Bendrijai švenčiant 25 metų jubiliejų norisi pasidžiaugti drauge nueitu keliu. Kuo norėtumėte pasidžiaugti Jūs?

Visko nesuminėsi, kuo širdis džiaugiasi, gal tik keletą džiaugsmų išsakysiu. Pirmiausia, gera jausti mus globojančią Viešpaties ranką, suvokti, jog ne atsitiktinumo, o Aukščiausiojo valia esame užgimę po Lietuvos padange. Kitaip, anot Gamalielio, jau turbūt turėjome būti žlugę (Apd 5,38-39). Taip pat džiugu, kad auga bendruomenių ganytojų kompetencija, kaupiant tarnavimo patirtį ir siekiant teologinių žinių. Džiugina ir po visą Lietuvą (ir ne tik) išsibarsčiusių bendruomenių brolių bei seserų nepailstamos pastangos pažinti ir laikytis Kristaus valios. Jei Viešpats išliks maloningas, ganytojai stropiai ir išmaniai prižiūrės kaimenes, o šventieji nuolankiai ir klusniai seks Viešpaties žodžiu, tikiu, jog kaip bendrija džiaugsimės dar ne vienu 25-ečiu ir ne vienu gerų darbų, nuveiktų Dievo garbei ir žmonių labui, pėdu.

Kalbino organizacinis komitetas

btz.lt

Balandžio 15-21 d. vyko Bendrijos maldos savaitė už Jonavos bažnyčią.

Kauno krašto šventė „Girkime Viešpatį!”

Jurgita Kučinskienė ir Evelina Kučinskytė

Ledus tirpdžiusi malonė

2013-04-16

Kauno krašto bendruomenių šventė baigėsi, tačiau perpildyta salė netuštėjo. Norėjosi dar pabūti drauge. Priėjusi prie pažįstamos poros, išgirdau: „Gavome paguodos žodį. Dievas aplankė. Buvome panirę į rūpesčius, o Jis paguodė.“ Po akimirkos dar viena pora iš kito miesto, lyg antrindama pirmajai, džiaugėsi: „Atvažiavome su daugybe klausimų bei minčių, ir konferencijos metu gavome visus atsakymus ir kryptis!“ Kai apie konferenciją pasiteiravau būrelio jaunimo, išgirdau atsakymą: „Labai patiko!“, o viena mergina tik ištarė: „Atvėrė akis...“ ir nebegalėjo sulaikyti ašarų. Pakalbinau ir senjorų ratelį. „Visi buvome paliesti meilės,“ - dalijosi viena moteris, o kita nedrąsiai tarstelėjo: „Sujaudino verkiantys pastoriai. Tai padrąsino ir pačius atsiverti.“ Priėjus prie būrelio jaunų moterų, išsirutuliojo visos šventės apibendrinimas - širdies ledai ištirpo ir... „išbėgo per akis“...

Kas gi vyko Kauno krašto bendruomenių šventės, pavadintos „Girkime Viešpatį!”, metu? Be abejo, geriausia tai patirti dalyvaujant. Ir vis tik noriu bent truputį perduoti tos malonės, kuria galėjome džiaugtis būdami drauge.

Šeštadienio rytą Jonavos bendruomenės pastorius Mindaugas Sakalauskas dalijosi įžvalgomis iš Jubiliejinių metų vizijos - Vienybėje garbinti Kristų. Jis palietė ir tą sunkesniąją dalį: „Vienybėje? Kaip?“ Kaip nepasiduoti šėtono kėslams suskaldyti Karalystę? Remdamasis apaštalo Pauliaus žodžiais, užrašytais Antrojo laiško korintiečiams 5 skyriaus 14-20 eilutėse, pastorius Mindaugas ragino sutelkti dėmesį ne į vienas kito skirtybes pagal kūną, bet žvelgti vienas į kitą kaip į naują kūrinį, matyti pašaukimą - vertinti Dievo dovanas vienas kitame, patepimą, klausyti ganytojų, kurie budi prie mūsų sielų (Hbr 13, 17). Baigdamas, pastorius visiškai atvėrė širdį ir, nesulaikydamas ašarų, skaitė pasveikinimus savo bendruomenės ištikimiesiems Viešpatyje, įvertindamas ir parodydamas, kad brangina kiekvieno savitą triūsą ir darbus. Ledai pradėjo tirpti.

Po pertraukėlės, nors pastoriai ir nebuvo susitarę, Alytaus bažnyčios pastorė Zita Čekavičienė tęsė pastoriaus Mindaugo pradėtą padėką. Pamąsčiusi, kad, minint jubiliejus, paprastai sakomi sveikinimai, dėkojama už tai, kas buvo, yra ir bus, ji iškėlė klausimą: „O už ką aš galiu padėkoti Dievui?“ Ir, pradėjusi dėkoti už tai, kad Dievas padarė ją kitu žmogumi, už bažnyčią - kaip Nojaus laivą, kuriame galima pasislėpti nuo audrų ir nuodėmių, pastorė lenkė galvą prieš kiekvieną, kuris yra bendruomenėje, kuris ištikimai tarnauja. Nusilenkė prieš pastorius ir vyresniuosius, prieš maldininkus, dėkojo ir už klausančias ausis, blizgančias ir trokštančias akis salėje pamokslų metu. O pabaigoje pastorė Zita parklupdė visus susirinkusiuosius prieš Dievą, kad pamąstytume apie savo gyvenimą, tikėjimo kelią ir Jam padėkotume.

Drauge papietavę tiesiog toje pačioje salėje, buvome pakviesti atverti širdis Dievui, skambant šlovinimo giesmėms ir apmąstant muzikos fone skaitomą Dievo žodį. Dievo Dvasios vedami, šlovintojai iš Kėdainių ir šventės vedantieji darniai suliejo Šventojo Rašto skaitinius su giesmėmis, ir visi drauge artėjome prie Dievo sosto. Tada jau galėjai ragaute ragauti 133 psalmės skonį - Kaip gera ir malonu, kai broliai vienybėje gyvena!

Išgyvenant tokį atvirumą vienas kitam, manau, ir jaunimo šlovinimo grupei nebuvo taip nedrąsu pradėti vakarinį tarnavimą. Baigdamas pirmąją šventės dieną, Kauno krašto pastorius Gabrielius Lukošius priminė mūsų tapatybę: mes, žmonės, visi esame sužeisti, ir padėti mums gali tik be galo brangus vaistas. Nesuvokus Kristaus aukos didybės, nėra ir išgelbėjimo džiaugsmo. Svarbu suvokti, kaip brangiai buvo sumokėta, kad mes galėtume stovėti Dievo akivaizdoje, kad būtume sutaikyti su Juo ir vienas su kitu. Didelė kaina už sielos išpirkimą - tiek niekad neturėsi, - sako psalmininkas (Ps 49, 8). Dievo Sūnaus auka - susitaikymo ir susikalbėjimo kaina!

Visus susirinkimus drauge vedę ganytojai Jurgita Kučinskienė ir Darius Šulskis sekmadienio rytą sausakimšai salei Kaune pajuokaudami priminė praėjusios dienos temas ir įvykius, tuo pačiu išjudindami vėl drauge nuoširdžiai pagarbinti mūsų Dievą.

Po to kalbėjęs pastorius Giedrius Saulytis lyg išdžiūvusią žemę laistė žmonių širdis tikrovišku, gyvenimišku žodžiu, pavadinęs pamokslą „Kelias nuo raudų prie gyriaus“ (įstabi 30-tos psalmės ekspozicija). Pastorius atseka tikinčiojo gyvenimo ciklą: raudos ir gyrius. Nėra gyriaus be raudos. Jei, gyvendami šioje „ašarų pakalnėje“, kur skausmas, ligos ir pan., girtume Viešpatį, nematydami sielvarto ir kančios, būtume panašūs į fariziejų ir levitą, minimus istorijoje apie gailestingąjį samarietį, kurie aplenkia sumuštą, šaltį bei skausmą kenčiantį brolį ir nuskuba „garbinti“ Dievo.

Kada širdy gimsta tikrasis gyrius? Tuomet, kai ateina Viešpaties pagalba. Kada ji ateina? Kai esame silpni, kenčiame skausmą ir nusižeminame…

Kad iš tiesų pagarbintume savo Gelbėtoją Jėzų, taip ir norisi visiems palinkėti: tesusilpnina tave Viešpats! Nes mano stiprybė tobula tampa silpnume, - sako Jis (2 Kor 12, 9).
* * *

Šeštadienio rytą į Kauno krašto šventę „Girkime Viešpatį!” iš įvairių Kauno krašto bendruomenių atvykę jaunuoliai rinkosi Kauno bažnyčios raštinėje. Smagu buvo sutikti seniai ir neseniai matytus draugus. Aprimus šurmuliui, nukreipėme žvilgsnius į Viešpatį - garbinome Jį giesmėmis, padedant Kauno ir Jonavos jaunimui.

Kauno bažnyčios jaunimo tarnavimo vadovė Miglė Kavaliukaitė pirmiausia mūsų dėmesį nukreipė į ekraną: trumpame filmuke bažnyčia buvo palyginta su kruiziniu ir kariniu laivu. Palikdama intrigą, Miglė paaiškino, kad filmuką aptarsime po diskusijos, kurios tema „Tęsėjai“.

Nagrinėdami Jozuės knygos pirmo skyriaus pirmąsias devynias eilutes, atkreipėme dėmesį į pasikartojančius žodžius, kalbėdamiesi bandėme suprasti jų svarbą. Perskaitytoje ištraukoje išskyrėme tokius žodžius: būk stiprus ir drąsus, kurie pasikartojo net tris kartus, bei juos gaubiančius žodžius: būsiu su tavimi. Pastebėjome, kad Dievas ragina Jozuę, o drauge ir mus, išlikti stiprius bei drąsius, kad galėtume išpildyti Įstatymą, o tam reikia ir mąstyti apie jį, ir pasikliauti, kad Viešpats bus šalia ir padės, - juk tai Jis ir suteikia tą drąsą bei stiprybę.

Pasiskirstėme grupelėmis ir toliau diskutavome šia tema. Nagrinėtą ištrauką siejome su diskusijos tema - „Tęsėjai“. Kiekviena grupelė sugebėjo įžvelgti vis kitokius dalykus, todėl buvo labai įdomu klausytis, kai apibendrinome tai, ką aptarėme grupelėse. Supratome, kad esame tęsėjai - kaip Jozuė buvo Mozės darbų tęsėjas, taip ir mes esame tikėjimo tęsėjai. Iškėlėme klausimus - ką tęsti? Kodėl tęsti? Kaip tęsti? - ir į juos atsakėme prisimindami mūsų bažnyčios viziją - pažinti Kristų ir Jo pažinimą perteikti kitiems.

Nors jau buvome ir užmiršę pradžioje filmuko sukeltą intrigą, vėl prie to grįžome. Taigi, kas yra bažnyčia - kruizinis ar karinis laivas? Po trumpos diskusijos išsiaiškinome, jog mes esame įgula ir kokie esame mes, toks bus ir laivas.

Po diskusijų vėl kilo šurmulys - jaunimas pakilo pietauti ir bendrauti. Na, o papietavę išjudėjome į Kauno bažnyčios patalpas, kad prisijungtume prie suaugusiųjų. Tačiau linksmoji dalis toli gražu dar nesibaigė: gitara ir balsais šlovindami Viešpatį stotelėje, nenutilome ir įsispraudę į autobusą. Taip, linksmai, su šypsenomis veiduose, stebėdami kitų reakcijas ir džiaugsmingai giedodami, mes pasiekėme bažnyčią. Kaip 100-oje psalmėje rašoma: Įeikite pro vartus su dėkojimu, į Jo kiemus su gyriumi. Nenutilome ir eidami gatve, ir lipdami laiptais į salę.

Su diskusijomis, draugiškais paplepėjimais, Rašto studijomis, giesmėmis ir šypsenomis Kauno krašto jaunimas vienybėje praleido šeštadienio rytą. Smagu, kad dar truputėlį pabendrauti, pabūti drauge galėjome ir sekmadienį. Tikiu, kad šio susibūrimo prisiminimai liks mūsų širdyse ir mintyse ilgam - kaip gera ir malonu, kai broliai vienybėje gyvena! (Ps 133, 1).

btz.lt

Popietė su A. Raudoniu Jonavoje

2013-03-26

Artėjant Velykoms, Jonavos bažnyčia panoro padaryti velykinę dovaną savo artimiesiems, pažįstamiems, bendradarbiams ir kaimynams.
O dovana - popietė kavinėje su Arūnu Raudoniu. Daugeliui žmonių kenčiant kalčių, baimių, vienišumo, nesantaikos, beprasmybės, priklausomybių, ligų skausmus, norėjosi kalbėti apie viltį ir gyvenimą mirtį įveikusiame Jėzuje Kristuje.

Kovo 23 d., šeštadienį, į kavinę sugužėjo apie šimtas žmonių. Popietės svečias Arūnas Raudonius nuoširdžiai, šiltai ir sąmojingai bendravo su auditorija, pasakodamas apie savo susitikimą su Gelbėtoju, dalindamasis krikščioniško gyvenimo patirtimi. Susirinkusiesiems jis padovanojo ir visą puokštę savos kūrybos dainų, baladžių. Tiek dainų, tiek liudijimo žodžiai aiškiai kreipė mintis Išganytojo Jėzaus link. Labai tikimės, jog ne viena širdis buvo paguosta, sušildyta, pamokyta, kur, tamsai niaukiant sielos langus, ieškoti šviesos.

Sekmadienio rytmetį Arūnas Raudonius patarnavo ir mūsų bendruomenės susirinkime, kuriame apsilankė ir viena, vakarykščio patarnavimo sujaudinta, nauja šeima.

Šeštadienio popietės ištrauką galima peržiūrėti „YouTube“.

Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Lietuviais esame mes gimę

2013-02-19

„Lietuviais esame mes gimę“ - šiuo Jurgio Zauerveino eilėraščiu pastorius Mindaugas pradėjo tautinį vakarą, Jonavos bažnyčiai vasario 16-ąją susirinkus paminėti Valstybės atkūrimo 95-ųjų metinių.
„Patriotiškumas netrukdo tikėjimui ir tikėjimas netrukdo patriotiškumui. Evangelija neverčia išsiginti tautiškumo ir neskatina įtikėjusiųjų ignoruoti bei apleisti savo tautinį identitetą. Dangaus karalystės piliečio tapatybė neištrina tautinės, lietuviškosios, tapatybės. Dievo apvaizdos valia ji yra suteikta ir ištikimai globojama šimtmečiais. Tad kol gyvename žemėje, dera pažinti, vertinti ir puoselėti tautiškumą, kaip vieną iš Dievo duotybių.“ - kalbėjo pastorius.

Visą vakaro eigą kūrė, planavo bendruomenės jaunimas. Vakarą sudarė dvi dalys: oficialioji ir pramoginė. Pirmosios dalies metu Viktorija su Karolina pristatė trumpą Lietuvos istorijos apybraižą (nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo iki šių dienų). Istorinius pasakojimus keitė, papildė, iliustravo meniniai, literatūriniai intarpai. Vis kitas skaitovas skaitė M. Daukšos, Maironio, A. Baranausko, J. Marcinkevičiaus kūrybą. Skambėjo ir partizanų daina bei po vieną V. Kernagio ir D. Karmazos kūrinį. Šią dalį vainikavo tėvynei palaiminimo meldžianti sutartinė malda.

Po vaišių pertraukėlės jaunimas sukvietė viktorinai, kurios metu penkios komandos galėjo pasitikrinti, kaip įsisavino jau girdėtas istorines žinias. Be istorinių klausimų, buvo dar viena, kaip pasirodė, labai nuotaikinga užduotis - lietuvių liaudies dainų dainavimas. Kiekvienai komandai paeiliui teko dainuoti po prisimintos lietuvių liaudies dainos posmą, iki kažkuri pritruks, ir liks viena, daugiausiai dainų žinojusi komanda. Tą vakarą nuskambėjo per pusšimtį dainų fragmentų, taip jų ir neišsėmus... Laikrodis rodė gan vėlų vakarą, tad, kaip gaila bebūtų, teko kilti ir skirstytis po namus.

Šis vakaras priminė, kokia kūrybinga, apdovanota, narsi yra mūsų tauta, kokia turtinga ir skambi yra mūsų kalba ir koks geras ir ištikimas yra Dievas, šimtmečiais gynęs ir išsaugojęs mūsų mažutę tautelę, ir dar nepriklausomą, laisvą. Šią laisvę dera vertinti, branginti:
Lietuvninkai mes esam gimę,
Lietuvninkai mes turim būt.
Tą garbę gavome užgimę,
Tą ir neturim leist pražūt.
J. Zauerveinas

(Nuotraukos M. Sakalausko)

Žaneta Lazauskaitė

Ekumeninės pamaldos Kaune

2013-01-30

Sausio 18-25 d. visame pasaulyje minima krikščionių vienybės savaitė. Ji buvo paminėta ir Kaune.
Sausio 23 d., trečiadienio, vakarą Kauno bažnyčioje „Tikėjimo žodis“ vyko šlovinimo tarnavimas, kuriame viešėjo ir visiems garbinti Viešpatį padėjo šlovintojų iš Vilniaus pora Remigijus ir Raimonda Kirijanovai.
Šiame tarnavime svečiavosi ir misionierius iš Vokietijos Eduardas Gossas, Lietuvoje tarnaujantis jau devintus metus, tad jau gerokai pramokęs lietuvių kalbos. Tarnavimo pabaigoje misionierius E. Gossas pastebėjo, kad mes visi esame netobuli ir netobulai pažįstame Tiesą, todėl mums reikia vieniems kitų. Mus visus jungia Jėzaus pralietas kraujas, Dievo žodis. Misionierius meldė Viešpaties suvienyti krikščionis, kad mes nekovotume vieni su kitais, bet mylėtume, gerbtume vienas kitą ir mokytumės vieni kitiems atleisti. Maldoje užtarėme visas Kauno tikinčiųjų bendruomenes, kurios remiasi Dievo žodžiu, meldėme, kad kiekviena bendruomenė augtų ir neštų Dievo šviesą tamsoje skendinčiam pasauliui. Baigdama tarnavimą Kauno bažnyčios pastorė Diana Vaškelienė dėkojo Dievui už Jo palaiminimus ir meldė drąsos bei išminties, kad atrastume vis naujų būdų, kaip skelbti Evangeliją, kad netikintieji atvertų savo širdis Dievui.

Sausio 24 d., ketvirtadienio, vakarą ekumeninės pamaldos vyko Kristaus Prisikėlimo mažojoje bažnyčioje. Pamaldose dalyvavo net 10 dvasininkų iš 6 konfesijų: Kauno evangelikų reformatų bažnyčios diakonas katechetas Jonas

Žiauka, Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios kunigas Saulius Juozaitis ir diakonas Arūnas Žydaitis, Kauno stačiatikių Apreiškimo bažnyčios kunigas Nikolajus Murašovas, Kauno jungtinės metodistų bažnyčios kunigas Remigijus Matulaitis, Kristaus Prisikėlimo parapijoje tarnaujantys katalikų kunigai, o mūsų bendrijai atstovavo pastorius Mindaugas Sakalauskas. Pamaldas pradėjo ir joms vadovavo Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas mons. Vytautas Grigaravičius.

Giesmes pamaldų metu giedojo VDU Katalikų fakulteto jaunimas, liuteronų bažnyčios atstovė Irena Paliokaitė ir stačiatikių bažnyčios giesmininkės.

Evangelikų liuteronų kun. Saulius Juozaitis atkreipė dėmesį, kad šių pamaldų tema - ne skirtumai, bet vienybė. Vienybės problema egzistuoja nuo pat krikščionybės atsiradimo, apie tai kalba ir apaštalas Paulius. Vienintelis kelias į vienybę yra tikėjimas Kristumi, malda ir Dievo žodis. Sujaudino atviras šio kunigo liudijimas apie tai, kaip vienos šeimos, kurioje žmona priklausė liuteronų, o vyras - katalikų bažnyčiai, skubiai buvo iškviestas į klinikas, kur gydytojai kovojo už kūdikio gyvybę. Deja, mamos, sirgusios mirtina liga, gydytojams išgelbėti nepavyko, bet pasaulį išvydo mažas žmogus, kurį kunigas kvietė prisiminti ir savo asmeninėse maldose. Tokiose situacijose pasirodo tikrasis ekumenizmas. Visų mūsų viltis - Viešpats, nes tik Jis vienas gali suvienyti savo žmones.

Kauno jungtinės metodistų bažnyčios kunigas Remigijus Matulaitis, perskaitęs ištrauką iš Laiško galatams (Gal 3, 26-28) ir pacitavęs Čarlzo Veslio žodžius apie tikėjimą ir bažnyčią, pabrėžė, kad mūsų vienybės pagrindas - tikėjimas Kristumi.

Mūsų bendrijos pastorius Mindaugas Sakalauskas perskaitė ištrauką iš Laiško efeziečiams (Ef 2, 11-22) ir atkreipė dėmesį, kad Kristus troško sujungti žydus ir pagonis. „Dievui rūpi taika, vienybė, viena mintis, meilė ir geranoriškumas vienas kito atžvilgiu. Mes visi esame kilę iš pagonių, ir apaštalas Paulius nurodo mums kelią į vienybę - tai sulaužytas Kristaus kūnas, Jo pralietas kraujas. Tik žvelgiant į Kristų, Jo auką, vienybė yra įmanoma“, - kalbėjo pastorius.

Evangelikų reformatų bažnyčios diakonas Jonas Žiauka apie vienybę kalbėjo remdamasis Laiško kolosiečiams ištraukomis (Kol 2, 6-15; 3, 1-4).

Kauno stačiatikių atstovas priminė, kad daugybei valstybių net nepavyko priartėti prie vienybės, tvarka jose buvo palaikoma jėga. Tačiau su Dievo karalyste yra kitaip. Mūsų pašaukimas siekti susitaikymo, vienybės, mylėti vienas kitą visų pirma maldoje. Ne tik žodžiu, bet ir mintimis, tada kils ir geri darbai. Maldoje mes priartėjame prie Dievo, atrandame ramybę ir meilę. Tad te kasdienius mūsų vargus nuolat lydi malda.

Homiliją pagal Luko evangelijos eilutes (Lk 24, 13-35) sakė katalikų kunigas mons. Vytautas Grigaravičius, iškėlęs keletą klausimų: ar kalbos apie vienybę tarp krikščionių nesibaigia ties aštuondieniu, kviečiančiu vienybei? Kaip mes gyvename kasdienybėje? Ar gali vienkartiniai susitikimai sustiprinti bendrystę, suvienyti krikščionis į vieną šeimą?

Kunigas atkreipė dėmesį, kad mokiniai, keliavę į Emausą, buvo nepaprastai susirūpinę savo padėtimi, aptarinėjo, kas buvo įvykę, nerimavo dėl savo ateities po įvykusios tragedijos - Kristaus nukryžiavimo ir nepažino prie jų priėjusio Jėzaus. Pagalvokime, kiek daug žmonių, rūpesčių ir vargų prispausti, nejaučia ir nemato Šalia Esančiojo. Kiekvienas iš mūsų, bent šiek tiek pažįstantys Viešpatį, galime padėti tiems vargų prispaustiems žmonėms pažinti Kristų, pakelti akis į Viešpatį.

Mokiniai, keliavę į Emausą, visgi leidosi į bendrystę su Nepažįstamuoju ir net pakvietė Jį į savo namus. Taip ir mes turėtume kuo dažniau susėsti prie bendro stalo, pasidalinti ne tik materialiuoju maistu, bet svarbiausia - dvasiniu, kuris padėtų Kristaus meilės akimis pažvelgti į bendras Kristaus Bažnyčioje egzistuojančias problemas. Baigdamas homiliją klebonas kvietė melsti, kad Viešpats stiprintų mūsų vienybę, savitarpio supratimą, toleranciją ir bendravimą Bažnyčios ir žmonijos išganymo vardan.

Visiems drauge perskaičius Tikėjimo išpažinimą ir skambant giesmei „Ten, kur gailestis ir meilė, Dievas ten yra“, dvasininkai užsidegė žvakes ir, eidami per bažnyčią, uždegė tikinčiųjų žvakes. Po to visi susikibę rankomis meldėmės Jėzaus išmokyta malda „Tėve mūsų“.

Ir Krikščionių vienybės savaitei praėjus, nepamirškime savo brolių ir sesių Kristuje, užtarkime Viešpaties akivaizdoje dar nepažįstančius Kristaus ir melskime, kad Viešpaties šviesa vis ryškiau šviestų mūsų miestuose, mūsų šalyje ir visame pasaulyje.

Nuotraukos Linos Straigytės

btz.lt

Šiuo metu EBI studijuoja ir du mūsų bendruomenės nariai:
Gedvydas Valatka ir Giedrius Ažukas

Elena Kaminskienė

EBI Vilniaus studijų centre prasidėjo mokslo metai

2012-10-01

2012 m. rugsėjo 29 d. įvyko Evangelinio Biblijos instituto Vilniaus studijų centro atidarymas ir prasidėjo pirmoji sesija. Viso į Evangelinį Biblijos institutą šiemet įstojo 50 studentų. Vilniaus studijų centras, kuris įsikūrė bažnyčios Tikėjimo žodis patalpose, priėmė 39, o Šiaulių studijų centras - 11 naujų studentų.
EBI Vilniaus studijų centre studijuos tikintieji iš Krikščionių bendrijos Tikėjimo žodis, evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų, katalikų ir Klaipėdos Miesto bažnyčių. Jie susirinko iš Vilniaus, Kauno, Jonavos, Alytaus, Elektrėnų, Druskininkų, Panevėžio, Molėtų, Utenos ir net Klaipėdos bei Kretingos miestų. 13 studentų pasirinko Teologijos bakalauro studijas, 7 - Tarnystės diplomo studijas, 12 - Biblinių studijų programą, likusieji 7 - laisvieji klausytojai.

EBI Vilniaus studijų centro atidarymo ir mokslo metų pradžios proga pasveikinimo ir palinkėjimo žodį tarė Vilniaus centro dekanas dr. Giedrius Saulytis, dėstytojai Gražina Bielousova, dr. Deimantas Karvelis, Darius Širvys, dr. Giedrius Markevičius, Henrikas Žukauskas, dr. Jovita Petrulytė. Dr. Giedrius Saulytis, pabrėždamas studijų svarbą, studentams priminė apaštalą Paulių, kuris, nors ir patyręs daug apreiškimų, regėjimų, turėjęs išgydymų ir stebuklų darymo dovaną, prašė savo ištikimo bendradarbio Timotiejaus atgabenti jo knygas ir pergamentus (2 Tim 4, 13). XVI a. prancūzų filosofas Michaelis de Montaigne yra pasakęs, kad knygos - „geriausia amunicija, kokia tik galėjau pasirūpinti savo žemiškam žygiui." Tad ir studentams Vilniaus centro dekanas linkėjo, kad studijos EBI paskatintų palinkti prie knygų, kad Dievas duotų malonės su jomis susigyventi, kad po kelerių studijų metų taptume geresni, išmintingesni, labiau trokštantys vykdyti Dievo valią.

Po atidarymo studentai susirinko į pirmąsias paskaitas, kurios truko visą dieną. Rudens semestrą bus dėstomas Krikščioniškos teologijos įvadas (dėst. dr. Giedrius Saulytis), Šventojo Rašto aiškinimas ir interpretacija (dėst. Darius Širvys) bei Įvadas į Senąjį Testamentą (dėst. Gražina Bielousova).

Nuotraukos Jolantos Genytės

btz.lt

Jūratė Jovaišienė

Stovyklėlė „Kaip pelėda išmintį pažino“

2012-08-22

Jau ketvirtus metus Jonavos bendruomenė „Tikėjimo žodis" organizuoja vasaros stovyklėles vaikams (nuotraukų galerija). Kadangi didžioji dalis Jonavos bendruomenės šeimų yra daugiavaikės, tai vienas iš pradinių šių stovyklų motyvų buvo surengti stovyklą kuo palankesnėmis finansinėmis sąlygomis, kad tėveliai įstengtų išleisti stovyklauti kiekvieną norintį vaiką. Be to, norėjosi, kad bendruomenės vaikai artimiau susidraugautų, bei galėtų į stovyklą pasikviesti ir bažnyčios nelankančius savo draugus.

Šiais metais stovyklėlė vyko rugpjūčio 5-12 d. netoli Jonavos esančioje kaimo turizmo sodyboje. Joje dalyvavo 33 įvairaus amžiaus (8-18 m.) vaikai, 7 vaikai atvyko iš nelankančių bažnyčios šeimų. Vaikai gyveno palapinėse, jiems tarnavo bendruomenės žmonės. Pasitelkus Mikės Pūkuotuko pasakos motyvus, gimė stovyklėlės pavadinimas „Kaip pelėda išmintį pažino".

Išminties buvo mokomasi kasdienių pamokėlių metu, skaitant ir aptariant Patarlių knygą. Stovykloje vaikai galėjo užsiimti įvairia sportine veikla, išbandyti jėgas krepšinio, tinklinio, stalo teniso, kvadrato, plaukimo, orientacinio sporto bei šaškių varžybose. Atkakliai varžytis teko ir kelių stovyklautojų surengtoje tikrai „šlapioje" vandens šventėje. Džiugino jaukūs renginiai vakarais: šlovinimo prie laužo, kino, gurmanų, kūrybinis ir bendravimo vakarai. Vieno iš jų metu vaikai pasimėgaudami kepė lauže ir skanavo „skautų duoną". Na o šokių būrelio metu išmoktas šokis ir kelių vaikinų sukurta stovyklos daina, kurią į stovyklos uždarymą atvykusiems tėveliams jau traukė visa stovykla, buvo gražūs ir įsimintini baigiamieji drauge praleistos savaitės akordai. Stovyklėlę vainikavo penkių jaunuolių krikštas vandenyje.

Nors oras nelepino, vaikai ištvermingai atlaikė visus išbandymus ir kupini įspūdžių bei naujų patirčių nenoriai patraukė link namų. Pasak pačių vaikų, ši stovykla jiems bus vienas gražiausių vasaros prisiminimų.

Nuotraukos Miglės Kavaliukaitės

Evangelinį Biblijos institutą baigė ir diplomus gavo penki mūsų bendrijos tarnautojai

2012-05-29

Evangelinį Biblijos institutą (EBI) Šiauliuose šiemet baigė bei diplomus gavo penki bendrijos „Tikėjimos žodis" tarnautojai.

Nuoširdžiai sveikiname institutą baigusius pastorius: Darių Širvį (Vilniaus bažnyčios „Tikėjimo žodis" pastorių-asistentą bei mūsų bendrijos Vilniaus krašto bendruomenių vadovą) bei Mindaugą Sakalauską (Jonavos bažnyčios „Tikėjimo žodis" pastorių), o taip pat tarnautojas Aldoną Lembutienę (tarnaujančią Kuršėnų bažnyčioje „Tiesos žodis"), Oksaną Andriuškevičienę (tarnaujančią Naujosios Akmenės bažnyčioje „Tiesos žodis") ir Gražiną Tamulytę (tarnaujančią Panevėžio bažnyčioje „Tikėjimo žodis").

Visiems baigusiems linkime Dievo malonės tolimesnėje tarnystėje, o tęsiantiems studijas - ištvermės bei sėkmingo baigimo.

Besidomintiems galimybe studijuoti EBI Vilniuje (jau nuo šio rudens) primename, kad visa reikalinga informacija yra naujoje EBI svetainėje: http://www.ebinstitutas.lt/

btz.lt

Žaneta Lazauskaitė ir Edvinas Gerasimas

Kauno krašto konferencija „Gyvenimas Dvasia“

2012-05-15

Pirmąjį gegužės savaitgalį Krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis" bažnyčių tikintieji iš Alytaus, Druskininkų, Elektrėnų, Jonavos, Marijampolės, Prienų, Raseinių ir, žinoma, kauniečiai rinkosi į Kauno krašto konferenciją „Gyvenimas Dvasia". Šventajame Rašte skaitome apaštalo Pauliaus raginimus: Sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nevykdysite kūno geismų. <...> Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią (Gal 5, 16. 25). Ką gi reiškia gyventi Dvasia? Tai ir mėginome aiškintis šios konferencijos metu.

Penktadienio vakarą pirmasis pamokslavo Jonavos bendruomenės pastorius Mindaugas Sakalauskas, kuris priminė, kad Naujojo Testamento bažnyčioje pagrindinis veikiantis asmuo yra būtent Šventoji Dvasia. Įvardinęs, kad gyvenimas Dvasia nėra tik moralinis gyvenimas, jis atkreipė dėmesį į Šventosios Dvasios dovanas, kurios yra neatsiejama Naujojo Testamento ir apskritai bažnyčios gyvenimo dalis.

Šventosios Dvasios dovanos yra svarbios bei pasiekiamos ir šių dienų tikintiesiems, jos buvo Dievo numatytos kaip pagalba, tarnavimo įrankiai. Deja, į Dvasios dovanas dažnai mes žiūrime atsargiai, santūriai... Kodėl? Pastorius įvardijo keletą priežasčių: nelabai tikime, kad jos ir šiandien gali veikti tarp mūsų; tikėjimo kelyje esame girdėję negatyvių pavyzdžių, kai Dvasios dovanos buvo naudojamos netinkamai; galime vengti šios temos dėl nepažinimo.

Tačiau juk Dievas vakar, šiandien ir per amžius toks pats! Ir būtent Jis yra Šventosios Dvasios dovanų autorius, dalijantis jas tikslingai - kad būtų atlikta viena ar kita tarnystė. Taip, pasitaiko, kad kartais jos naudojamos netinkamai, bet juk yra mūsų gyvenime dalykų, kuriuos kas nors naudoja netinkamai, ne pagal paskirtį, bet ar todėl visi turime tų gerų dalykų atsisakyti? Ne. Dvasios malonės dovanos veikė Jėzaus gyvenime, ir savo pasekėjams Jis sakė: Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių" (Apd 1, 8).

Viešpats apdovanoja kiekvieną, tik mūsų visų dovanos skirtingos. Ne visi esame pamokslininkai ar pranašai, bet kiekvienas turime gebėjimų atlikti tam tikrus darbus. Baigdamas savo pamokslą ir pabrėždamas, kad nors mes ir esame skirtingi, bet kiekvienas esame reikalingas Dievui, pastorius Mindaugas perskaitė nuotaikingą Bruno Ferrero miniatiūrą „Staliaus akimis", kuri visus privertė nusišypsoti ir permąstyti savo požiūrį ir nuostatas savo ir šalia esančiųjų atžvilgiu.

Antrasis penktadienio vakarą pamokslavo Kėdainių bažnyčios pastorius Alvydas Stankevičius. Prisiminęs keletą Šventosios Dvasios veikimo pavyzdžių savo gyvenime, jis ragino pažinti Šventąją Dvasią kaip Asmenį ir pabrėžė, jog nuolankumas ir nusižeminimas yra būtinos sąlygos, kad Šventoji Dvasia ir Jos dovanos veiktų mūsų gyvenime. Remdamasis Laiško romiečiams 12-13 skyriais, pastorius ragino šalinti kliūtis, kurios trukdo Dievo Dvasiai veikti mumyse ir per mus, siekti Dvasios dovanų ir būti atidiems, kad jas atpažintume.

Šeštadienį sulaukėme kiek daugiau svečių iš Kauno regiono bažnyčių. Šį rytą klausėmės bendrijos vyr. pastoriaus dr. Giedriaus Saulyčio pamokslo. Pastorius Giedrius įvardijo tris Šventosios Dvasios įvaizdžius, aptinkamus Pauliaus laiškuose: (1) pirmųjų vaisių įvaizdis susieja Dvasią su laiku, mat gyventi Dvasia visų pirma reiškia gyventi nauju laiku, laiku, kurio laukė Senojo Testamento šventieji ir pranašai, - kai išsipildo Senojo Testamento pranašystės, kai išliejama Šventoji Dvasia. Mes gyvename būtent tokiu laiku, todėl negalime gyventi taip, tarsi nepažintume Kristaus. (2) Apaštalas Paulius apie Šventąją Dvasią kalbėjo ir kaip apie užstatą, kuris garantuoja, kad Viešpats mūsų tikrai neapleis. (3) Šventoji Dvasia yra ir antspaudas, o antspaudas liudija, kad tai, kas užantspauduota, tikrai yra savininko, kad tai autentiška ir originalu.

Pastorius aptarė ir tris kraštutinumus, į kuriuos kartais nukrypstama. Į kelkraščius nukrypstama, kai (1) per daug akcentuojama triumfo, pergalės pozicija arba, priešingai, kančios ir priespaudos, skausmo pozicija; (2) supriešinamos Dvasios dovanos ir Dvasios vaisiai arba (3) dirbtinai supriešinama Dvasios jėga ir biblinė teologija. Tačiau mums, tikintiesiems, svarbu eiti kelio viduriu - ištverti suspaudimus ir neprarasti džiaugsmo (1 Tes 1, 5-6), siekti Dvasios dovanų, bet puoselėti ir Dvasios vaisius: romumą, nuolankumą, prašyti Dievo jėgos, bet siekti ir išsilavinimo. Taip, ne visi yra mokytojai, bet išsilavinę mokytojai, galintys vesti bažnyčią teisingu keliu, labai reikalingi.

Po trumpos pertraukėlės laukė dar viena labai svarbi ir iškilminga dalis - pastorių ir vyresniųjų įšventinimas. Prie bendrijos pastorių būrio prisijungė dvi moterys: Diana Vaškelienė ordinuota Kauno bažnyčios pastore, o Raseinių bažnyčios pastore įšventinta Jurgita Kučinskienė. Jos iškilmingai pasižadėjo Dievui padedant būti ištikimos ganytojos ir prisiėmė atsakomybę ganyti joms patikėtas kaimenes, puoselėjant Kristaus idealus bei krikščioniškas vertybes, tiksliai perteikiant Tiesos žodį.

Įšventinome ir 13 Kauno krašto bažnyčiose tarnaujančių vyresniųjų: Daivą Karvelienę (iš Kėdainių), Virginiją Piliponienę (iš Alytaus), Ingą Jonienę (iš Druskininkų), Ričardą Davidavičių, Dalią Pranaitienę ir Jolantą Gruzdienę (iš Elektrėnų), Gedvydą Valatką ir Marijoną Mukomolovienę (iš Jonavos), Editą Sprauniutę ir Egidijų Kučinskį (iš Raseinių), Gintarą Kunigonį (iš Marijampolės), Ričardą Beniušį ir Gediminą Butkų (iš Kauno). Tokia ceremonija Kaune vyko pirmą kartą. Konferencijos dalyviai nuoširdžiai džiaugėsi ir karšta malda laimino visus ordinuotuosius.

Po įšventinimo tarnavimo, ne mažiau džiaugsmo patyrėme ir čia pat, salėje, sustačius stalus, ruošdami bendrus pietus. Stalai buvo gausiai nukrauti visokiausių gėrybių. O prie gardaus maisto vyko puikus bendravimas. Apie tik ką vykusius dalykus, kasdienybę, tikėjimą, orą ar... sodininkystę. Tai tarsi priminė pirmąją bažnyčią, kai tikintieji kartu valgydavo, dalindavosi savo gėrybėmis...

Visur, kur susirenka du ar trys Kristaus vardu, taip ir maldos bei šlovinimo vakaro metu, Kristaus Dvasia patarnavo ne vienam tikinčiajam. Skambant šlovinimo giesmėms, už žmones meldėsi ir su jais bendravo bažnyčių vyresnieji. Vieniems reikėjo užtarimo maldos, kitiems - ramiai apmąstyti girdėtą žodį, atverti Viešpačiui širdies žaizdas, pabūti su Juo skambant giesmėms ar su ašaromis ir plojimais išreikšti padėką bei pasigėrėjimą savo Kūrėju.
Nesvarbu, su kokiomis situacijomis susiduriame, Viešpaties Dvasia visuomet kreipia mūsų širdis ir žvilgsnius į Kristų. Svarbu neužkietinti savo širdžių ir būti atviriems prieš Dievą, nes ką mes slepiame, Jis atidengia, o ką mes atveriame Jam, Jis pridengia.

Sekmadienį tarnavo ir visos konferencijos metu skambėjusias mintis apibendrino Kauno bažnyčios pastorius Gabrielius Lukošius. Remdamasis Laišku galatams, pastorius Gabrielius kreipė visų žvilgsnius nuo savo darbų, savo teisuoliškumo prie pasitikėjimo Kristumi, Jo auka ir Jo meile, nes tik taip įmanoma gyventi Dvasia ir patikti Viešpačiui.

Džiugu, kad šios konferencijos metu galėjome matyti veikiančias įvairias Dvasios dovanas: girdėjome keturis skirtingus pamokslus, šlovinti Viešpatį padėjo ir Jo suteiktomis dovanomis tarnavo Elektrėnų, Alytaus, Kėdainių ir Kauno bažnyčios šlovintojai, drauge pietaudami matėme ir pasireiškiančias svetingumo, vaišingumo bei kitas dovanas. Viliamės, kad po šios konferencijos šiek tiek geriau suprasime, ką reiškia gyventi Dvasia ir galbūt darysime kiek mažiau klaidų...

Nuotraukos Miglės Kavaliukaitės

btz.lt

Jūratė Jovaišienė

Graži Jonavos bendruomenės sukaktis

2012-03-22

Kovo 17-18 d. Jonavos bendruomenė „Tikėjimo žodis" minėjo 20 metų gyvavimo sukaktį. Į šventę buvo pakviesti miesto gyventojai bei asmenys, kada nors turėję ryšių su šia bendruomene. Teko išbandyti bažnyčios svetingumą, nes susirinko sausakimša salė žmonių.
Šventinis renginys prasidėjo Dievo garbinimu, kurį vedė šlovinimo grupė iš Kėdainių „Tikėjimo žodžio" bažnyčios. Kiek vėliau mintimis apie Dievo ir žmonių sandorą, Jo troškimą įrašyti savo įsakymus mūsų širdyse, apie tai, jog Dievas nori būti pažintas ir kad Jo meilė - stipriausia jėga, dalinosi Kauno bažnyčios „Tikėjimo žodis" pastorius Gabrielius Lukošius. „Mylintis Dievas atsiveria tau, ir tai, ką tu pamatai, įrašo tavo širdyje. Jis nori būti arti mūsų, tačiau ar mes to norime?", - kalbėjo pastorius.

Istorinė bendruomenės apybraiža, tikinčiųjų liudijimai, padėkos Dievui, vaišės ir, žinoma, šventinis tortas buvo tolesni šios įsimintinos dienos akcentai.

Antrąją šventės dieną, per sekmadienio tarnavimą, bažnyčios vyresnieji išsakė savo linkėjimus bendruomenei. Skambėjo kvietimas gyventi tiesoje, linkėjimai asmeniškai pažinti Dievo meilę bei turėti viltį Jame, raginimas atsiverti Viešpačiui bei žmonėms. Bendruomenės pastorius Mindaugas Sakalauskas linkėjo bažnyčiai būti budriai, įsišaknyti Dievo žodyje, nes teks susidurti ir su piktojo bandymais apgauti, supriešinti brolius ir seses.

Bažnyčios gimtadienio šventę papuošė ir vienos šeimos santuokinių įžadų atnaujinimo ceremonija 25 metų bendro gyvenimo sukakties proga. Ketvirtį amžiaus besitęsianti dviejų žmonių šeimos sandora iliustravo ir šeštadienį girdėtą pamokslą apie Dievo sandorą su žmogumi bei simboliškai liudijo, kaip Viešpats jau du dešimtmečius ištikimai veda ir globoja mūsų bendruomenę.

Šventę vainikavo vyresniųjų palaiminimo malda, kurios metu kiekvienas atsiliepęs ir atvėręs širdį buvo išklausytas, paguostas ir palaimintas.

Šis neeilinis buvimas kartu pasižymėjo ypatinga atmosfera - jaudinančiu Viešpaties artumu, širdžių atsivėrimu ir džiaugsmo ašaromis, kurios nespėjo džiūti. Daugumai bendruomenės žmonių tai buvo puiki proga įsitikinti, jog nieko nėra brangiau už Viešpaties meilę ir dvasios bendrystę bažnyčioje.

Ekumeninės pamaldos Jonavoje

2011-05-20

Gegužės 17 d. Jonavoje, Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje, vyko ekumeninės pamaldos. Jos buvo surengtos Jonavos parapijos Romos katalikų bažnyčios kunigų iniciatyva, parapijai minint Dievo gailestingumo šventimo savaitę.
Per pamaldas dvasininkai, skaitydami Šventąjį Raštą ir dalindamiesi savo refleksijomis, skatino dėkingomis širdimis apmąstyti Dievo gailestingumą ir melsti jo nuodėmės varginamam pasauliui.

Pamaldose tarnavo Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Arvydas Malinauskas, Jonavos šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas Audrius Mikitiukas ir Jonavos bažnyčios „Tikėjimo žodis“ pastorius Mindaugas Sakalauskas.

Jurgita Kučinskienė

Apie Kauno regiono konferenciją „Tėvo namuose“

2011-04-27

Štai ir prasidėjo didžiųjų švenčių metas. Bundanti gamta žadina sielas ir kūnus pasijudinti, susitelkti didesniems darbams. Įprastą bendruomenių gyvenimą viena po kitos sujudina regioninės konferencijos.
Balandžio 8-10 d. Kaune vyko šio regiono metų renginys, kaip girdėjau brolius juokaujant: „didieji atlaidai“.

Visi, kas dalyvavo šioje konferencijoje, galėjo patirti tikrą Tėvo namų šilumą, namiškių bendrystę, geranorišką patarnavimą. Šįkart šventė tikrai buvo neįprasta - iš ankstesnių išsiskyrė savo forma, ypač šeštadienio tarnavimai ir kitos detalės, kurių svečias iš karto galėjo ir nepastebėti. Kaip ir namuose: kai namai tvarkingi, namiškiai net nesusimąsto, kada ir kaip ta tvarka atsiranda. Čia reikia pasakyti, kad ir konferencijos metu buvo tvarką kiekvienoje srityje kūrę žmonės - namiškiai, norintys patikti Tėvui, vykdydami Jo paliepimus: „Mylėkite vieni kitus, neškite vieni kitų naštas, melskitės vieni už kitus...“

Štai čia ir atsiskleidžia pagrindinis namų principas - „vieni kitiems“, apie kurį kalbėjo Jonavos bažnyčios pastorius Mindaugas Sakalauskas šeštadienio rytiniame pamoksle „Dievo vizija - meilės bendruomenė“. Jis ragino nebūti kaip Kainas, kuris atsakė Dievui: „Neganau savo brolio“, bet, atvirkščiai, būti jautriems, pastebėti kitų poreikius, nuolankiai dalintis Dievo dovanomis, būti svetingiems, taikingiems. Tačiau tuo pat metu būti blaiviems ir nepuoselėti žmogiškų iliuzijų apie bendruomenę, kurioje apskritai nebūtų konfliktų, nes jų visgi pasitaiko... Tad mokykimės Dievo šviesoje spręsti nesutarimus. Tik jokiu būdu neignoruoti, kaip ir nuodėmės. Mes, deja, nusidedame. Todėl Mindaugas paliečia išpažinties temą ir kartu su apaštalu Jokūbu ragina: „Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus ir melskitės vieni už kitus...“(Jok 5, 16).
Po to kalbėjęs Elektrėnų pastorius Gintautas Gruzdys taip pat ragino įdėmiau pažvelgti į brolių santykius Tėvo namuose. Tėvas talpina visus - ir grįžusį sūnų palaidūną, ir ištikimąjį. O mes? Kiek plati mūsų širdis? Ar neatsistojame į teisuolių pozicijas ir nesakome: „Tokius reikia užmėtyti akmenimis“, - kaip sakė Rašto žinovai ir fariziejai Evangelijos pagal Joną 8 skyriuje?

Kauno regiono pastorius Gabrielius
Lukošius

Kupinas meilės gyvenimas įmanomas tik nuoširdžiai trokštant Dievo, Jam atsiveriant ir Jame pasiliekant. Ne veltui dar penktadienio vakare, pradėdamas šią konferenciją, tai akcentavo Kauno bažnyčios pastorius Gabrielius Lukošius, pasitelkdamas 27 Dovydo psalmę: „Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu - gyventi Viešpaties namuose per visas savo gyvenimo dienas, stebėti Viešpaties grožį ir lankyti Jo šventyklą“ (Ps 27, 4). Jo Žodis - tai Jo namai. Ar aš trokštu pasilikti Jo namuose? Žmogų galima priversti daryti daug dalykų, bet kas iš tokių priverstinių darbų? Tik alkstančiai širdžiai atsiliepus į Dievo kvietimą, iš jos ima tekėti gyvieji šaltiniai.

Grožėtis Viešpačiu, matyti Jo grožį... Kad tai patirtume, turi būti atviros širdies akys - tai žinia, skambėjusi Alytaus bažnyčios vyresniojo Dariaus Šulskio pamoksle. Jis perfrazavo Jėzaus žodžius iš Evangelijos pagal Luką: kas menkai mato, kiek jam atleista, tas menkai myli (Lk 7, 47). Kaip svarbu, kad akys būtų sveikos, kad matytume, pamatę mylėtume, o pamilę - ištvermingai vykdytume!

Šventės metu turėjome ir galimybę vykdyti girdėtą Žodį - melstis ir užtarti.. Šeštadienį prieš pietus salė valandai tapo tikra Šventosios Dvasios viešpatyste: po visą erdvę švelniame muzikos fone sklandė tylūs pokalbiai, maldos, raudojimai. Vieni susibūrę meldėsi teminių maldų rateliuose, kiti tiesiog mėgavosi Dievo artumu. Pastoriai ir vyresnieji poromis tarnavo kiekvienam, norėjusiam atverti asmeninį poreikį.

Tėvo namų pojūtis dar sustiprėjo kartu čia pat, salėje, pietaujant, niekur neskubant, šnekučiuojantis. O atėjus 16 val., padėkos popietės metui, buvo taip natūralu garbinti Viešpatį, išlieti visą padėką Jam. Tarp garbinimo giesmių į sceną vis pakildavo dviejų regiono bendruomenių atstovai, kurie liudijo apie Dievo darbus kiekvienoje kaimenėje ir Jam dėkojo. Kaip smagu buvo klausyti, kokių nuostabių dalykų padarė Viešpats!

Sekmadienį atviromis širdimis gausiai susirinkusi kaimenė (salėje vos visi tilpo!) buvo palaiminta bendrijos vyr. pastoriaus dr. Giedriaus Saulyčio įžvalgomis apie laiką tarp neregimos, jau atėjusios Dievo karalystės, ir regimos, dar ateisiančios. Jis ragino gyventi laukiant Viešpaties, budint, ištikimai tarnaujant, mylint savo artimą, nes nežinome nei dienos, nei valandos (Mt 24, 36; Mk 13, 32-33; Lk 21)!
Viešpaties vakarienė šventės pabaigoje dar kartą paliudijo apie mūsų vienybę Kristuje. O Kauno regiono pastorius Gabrielius Lukošius apibendrino visą konferenciją „Tėvo namuose“ viena eilute iš laiško Hebrajams: „O Kristus kaip Sūnus viešpatauja Jo namuose, ir tie namai esame mes, jei pasitikėjimą ir tvirtą vilties pasigyrimą išsaugosime iki galo“ (Hbr 3, 6).

btz.lt

Pirmasis susirinkimas naujose patalpose

Kiwi Jonava, 2010-06-06.

Jonavos bažnyčia "Tikėjimo Žodis" persikėlė iš Vasario g. 16., į Sodų g. 19, Jonavoje.

Šią dieną įvyko pirmas susirinkimas naujose patalpose.

Pasižiūrėti žemėlapyje

Kviečiame ne tik apsilankyti, bet ir lankyti :)

Laiškas Hebrajams, 10 sk.:
25: Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną.

Skaityti visą Bibliją

Jurgita Kučinskienė

Kauno regiono konferencija. Apie maldą ir tikėjimą

2010-02-09

Nors sausio 22-24 dienos stebino ypatingais šalčiais, bet prisiminus Kauno regiono konferenciją, į širdį plūsteli šiluma. Buvo gera matyti ir sveikinti atvykusius iš Kėdainių, Jonavos, Elektrėnų, Raseinių, Alytaus, Druskininkų bendruomenių. Galbūt konferencijos tema, o gal broliškas ilgesys susitikti su tikėjimo namiškiais iki sekmadienio sukvietė pilnutėlę Kauno bažnyčios „Tikėjimo žodis" salę.

Penktadienio vakare konferenciją pradėjo pastorius Gabrielius Lukošius, kalbėdamas apie tikėjimo ir maldos ryšį. Vienas be kito jie negali egzistuoti: tikėjimas be maldos ir malda be tikėjimo. Tai kaip gi melstis, iš kur gauti tikėjimo? Šventasis Raštas atsako: Tikėjimas - iš klausymo, klausymas - iš Dievo žodžio (Rom 10, 17). Pastorius ragino skirti daugiau dėmesio tam, kas sakoma, įsiklausyti į Dievo žodžius. Verta prieš maldą ir pamąstyti apie tai, ko ketini prašyti, ką apie tai kalba Dievo žodis. Neskubėkime berti maldos žodžių, lyg dėl jų gausos būtume išklausyti. Yra dalykų, kurių visada verta prašyti, tai - sveikos nuovokos, minkštos širdies, šviesių minčių. Kitais žodžiais tariant: „Teateina Tavo karalystė". Tokia malda - visada pagal Dievo valią. To gali melsti sau bei kitam ir būti tikras, kad Dievas atsakys, nes pats šitaip moko.

„Kodėl maldos ne visada atsakomos?" - klausė pastorius. Apaštalas Jokūbas sako: Negaunate, nes blogo prašote - savo užgaidoms išleisti (Jok 4, 3). Peržiūrėkime savo prašymų motyvus. Jei susipainiojame, melskime šviesos, išminties, sveikos nuovokos, o Jis gi dosniai duoda ir nepriekaištauja (Jok 1, 5). Bet, Raštas iškelia ir dar vieną sąlygą: Tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas.

Šeštadienio rytą pradėjome garbindami Viešpatį kartu su šlovinimo grupe iš Kėdainių. Regis, tai tapo gražia konferencijos tradicija - šeštadienio rytines pamaldas pavesti Kauno krašto pastoriams ir regiono šlovintojams.

Tą rytą Elektrėnų bendruomenės pastorius Gintautas Gruzdys kalbėjo apie kiekvieno unikalų tikėjimą, nes tikėjimas - tai gyvas santykis su Dievu. Su Dievu, kuris save apreiškia iš kartos į kartą, vadina save Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievu (Iš 3, 6). Toks Dievo prisistatymas rodo į Jo asmeninį santykį su kiekvienu žmogumi, su kiekviena karta. Laiško hebrajams 11 skyriuje kalbama apie tikėjimą, kuris užtikrina, parodo, ko nematome. Pastorius Gintautas atkreipė mūsų dėmesį į čia aprašomą daugybę skirtingų tikėjimo pasireiškimų: Abraomo tikėjimas pasireiškė laukimu, Nojus tikėdamas statė, o Jozuė - griovė ir t.t. Pastorius pastebėjo, kad tikėjimas ne visada yra pergalingas, kaip mes tai suprantame, bet jis būtinas, kad ištvertume kančias (Hbr 11, 36-39). Todėl ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, savo maratono distanciją, ir nesuglebkime savo sielomis, bet žiūrėkime į mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų! (Hbr 12, 1-3).

Tęsdamas pastoriaus Gintauto Gruzdžio mintį, Darius Šulskis iš Alytaus subtiliai atvėrė maldos pamatą - uolą, ant kurios stovėdami galime drąsiai šauktis savojo Dievo. Tai - įsūnijimas. Mes esame Jo vaikai, Jo kūnas ir kraujas Jėzaus Kristaus dėka (Hbr 2, 14). Todėl Dievas girdi kiekvieną maldą. Iliustruodamas šią mintį Darius parodė trumpą filmuką, po kurio daugelis braukė ašaras ir, turbūt, atsimins jį visam gyvenimui: sraunioje kalnų upėje atsiduria mažas lokiukas. Jis bando išlipti į krantą, bet ant uolos jo tyko puma. Lokiukas mėgina pasprukti nuo plėšrūno, bet puma pasiveja ir sužeidžia mažylį. Netekęs vilties, mažasis gauruotis ima iš visų jėgų rėkti. Staiga puma ima trauktis nuo savo grobio ir klupdama pasileidžia per upę į kitą krantą. Kas gi atsitiko? Pasirodo, kiek toliau už rėkiančio meškiuko netikėtai atsirado milžiniškas lokys. Jis savo grėsmingu ūgiu ir išgąsdino pumą. Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo (Lk 11, 13). Pumą galime prilyginti pasauliui, - ji nebijo meškiuko, nebijo ir jo rėkimo. Tačiau mažylio riksmas pakviečia tėtį. Tik dėl jo plėšrūnas ima trauktis. Daug pajėgia veiksminga, karšta teisiojo malda,- tada į pagalbą ateina Viešpats (Jok 5, 15-16).

Šeštadienio popietę konferencijos dalyviai buvo palaiminti galimybe dalyvauti viename iš krikščionių vienybės savaitės renginių - ekumeniniame susirinkime. Atvyko svečiai iš Kauno evangelikų krikščionių baptistų bendruomenės, Kauno krikščionių bažnyčios, „Naujosios kartos" bendruomenės. Šventiškai pakilia nuotaika nuo scenos tryško Vilniaus bažnyčios „Tikėjimo žodis" choras „Maranata". Gospel muzikos koncertas, lietuviškas garbinimas, nuoširdūs kalbėtojų žodžiai ir bendra malda artino širdis prie visų mūsų Tėvo. Gera buvo visiems kartu garbinti Viešpatį Jėzų Kristų ir džiaugtis Dievo Dvasia.

Sekmadienį konferenciją ir kartu krikščionių vienybės savaitę tarsi užantspaudavo Bendrijos vyresniojo pastoriaus Giedriaus Saulyčio pasakytas pamokslas pagal Jn 17, 9-23 apie tai, kaip siejasi malda, tikėjimas ir vienybė. Čia užrašytoje Jėzaus maldoje mes išgirstame vienybės prašymą: „kad jie visi būtų viena", viena trivieniame Dieve. Įsiklausant į šią Viešpaties maldą, auga tikėjimas, kad taip ir bus (nes tikėjimas gimsta iš klausymo). Tikinčiųjų vienybė - Dievo valia, siekiant galutinio tikslo. Tas tikslas - „kad pasaulis įtikėtų". Pastorius pastebėjo, kad žvelgiant į istoriją, į akis krenta ne vienybė, bet kovos tarp krikščionių. Tačiau dabar, kai pasaulis taip sekuliarėja, yra proga parodyti krikščionių vienybę - ne vienodumą, o skirtybių vienovę. Būkime tie, kurie ne stato sienas tarp brolių, o jas griauna, kurie rodo pagarbą ir toleranciją kitiems krikščionių ganytojams ir bažnyčioms plėsdami savo širdis. Nes taikdariai bus vadinami Dievo vaikais. Ir pasaulis pažins Dievo meilę, matydamas ją Jo vaikuose.

* * *

Miglė Kavaliukaitė

Jaunimo akimis

Kokių tikslų turime bendraudami su žmonėmis? O su artimais? O kodėl vyrui ir žmonai reikėtų bendrauti ir pasitikėti vienas kitu? Tokius klausimus kėlėme Kauno regiono konferencijoje vykusio jaunimo susitikimo metu.

Klausimai padėjo patyrinėti bendravimo intencijas, palyginti, kaip skiriasi mūsų bendravimas su skirtingais žmonėmis. Galiausiai vienam iš bendravimo lygmenų priskyrėme ir savo asmeninį santykį su Dievu.

Kad ir kaip šiandien įvardintume savo bendravimą su Viešpačiu, visada galime jį gilinti. Aptarėme būdus, kurie padeda tai padaryti. Taip, eidami visai kitu takeliu, „atėjome" ir prie Kauno regiono konferencijos temos: malda ir tikėjimas yra santykių su Dievu pagrindas.

Juk vien žinodami nemažai informacijos apie kokį nors asmenį, dar netampame jo draugu, ryšys užsimezga tik bendraujant. Bendravimas padeda pažinti asmenį ir juo pasitikėti, o augant pasitikėjimui gilėja ir bendravimas. Draugystė - tai kartu praleidžiamas laikas. Būnant drauge perimamos vertybės, pažiūros ir įpročiai, taigi ir bendraudami su Dievu imame panašėti į Jį.

Galiausiai, mes tegalime atsakyti į Dievo meilę, nes Jis pirmas mus pamilo (1 Jn 4, 19), ir įrodė savo meilę atiduodamas gyvybę už savo draugus (Jn 15, 13). Už santykius, į kuriuos mus kviečia Dievas, sumokėta didelė kaina, o bendravimas (malda) ir pasitikėjimas (tikėjimas) yra logiškas atsakas į mus mylinčio Asmens kvietimą būti drauge.

btz.lt

Edvinas Gerasimas

„Pelkę“ prisiminus

2009-11-04

Šeštadienis, spalio 17 d., Druskininkai.

Vertingiausia ir maloniausia dienos dalis - bendravimas ir buvimas su broliais ir sesėmis. Visa kita arba padėjo, arbra trukdė pasilikti šiame gėryje. Žinoma, kiekvienam skirtingai. Aplankyta bene garsiausia Druskininkų „pelkė" - Grūto parkas. Pelkė tikriausiai labiau perkeltine nei tiesiogine prasme. Kad aptiktum tikrąją mūsų įsivaizduojamą pelkę, reikėtų gerai apsidairyti. Tačiau dvasinė ir ideologinė pelkė - viena nekvestionuojama tiesa, vienas vadas, kuriuo aklai tikima, jokios laisvės rinktis ir t.t. - savo maurais veikė kiekvieną, vėlgi skirtingai, pagal turimą patirtį. Prisiminėm (ne vienam tai nebuvo regėta) ir tokius sovietinių laikų atributus, kaip aliuminiai ar metaliniai indai valgykloje, „gazirofkės" aparatas ar metalinė giros „bačka" ant ratų.

Ištrūkę iš „pelkės", lengvai pailsę ir kiek sužvarbę, apsilankėme ten, kur gaivinančios versmės niekada nenustoja tekėjusios, jei yra nors vienas jų laukiantis - buvome šiltai sutikti Druskininkų bendruomenės „Tikėjimo žodis" tikinčiųjų. Pasistiprinę ir sušilę, sužaidėme keletą nuotaikingų žaidimų, dalinomės refleksijomis apie Grūto parką, anuos, įvairiopos priespaudos, laikus lyginant su dabartine tiek asmenine, tiek valstybine laisve, šlovinome Dievą, meldėmės už savo šalį bei keletą brangių jaunų žmonių.

Ačiū tau, Dieve, kad esi ten, kur susirenkame Tavo vardu.

„Pasidruskinime" dalyvavo Kauno, Jonavos ir Druskininkų jaunuoliai. Mūsų buvo virš dvidešimt.

btz.lt

Jurgita Kučinskienė, Milda Brunzaitė

Kauno krašto konferencija: IŠ JO, PER JĮ IR JAM!

2009-02-04

Taip skambėjo sausio 23-25 d. vykusios Kauno krašto konferencijos tema - ašis, verianti ne tik šį laikotarpį, bet ir visą krikščionio gyvenimą, visą krikščionybę ir visą žmonijos egzistenciją.

Konferencijos pradžioje dalyviai išvydo palyginimo apie 10 mergaičių inscenizaciją, gyvai priminusią apie kiekvieno tikinčiojo atsakomybę budėti ir būti pasiruošusiam susitikti su Kristumi amžinybės puotoje. Palyginimo mintį užtvirtino ne tik po to nuskambėjusios giesmės žodžiai „Žmonės budėkit, Jėzus jau grįžta!", bet ir visi pamokslai.

„Dirbkite! Aš esu su jumis"

Tramplynu į konferencijos temą buvo Agėjo pranašystės eilutės: ‘Kas iš jūsų matė šiuos namus pirmykštėje šlovėje? Kaip jie jums dabar atrodo? Ar jie neatrodo jums mažos vertės? Bet būk drąsus, Zorobabeli, - sako Viešpats. - Būk drąsus, Jozue, Jehocadako sūnau, vyriausiasis kunige! Būkite drąsūs, visi krašto žmonės! Dirbkite! Aš esu su jumis, - sako kareivijų Viešpats. - Kaip jums pažadėjau išeinant iš Egipto, taip ir dabar mano dvasia yra tarp jūsų. Nebijokite!' Nes taip sako kareivijų Viešpats: ‘Netrukus Aš dar kartą sudrebinsiu dangus ir žemę, jūrą ir sausumą. Aš supurtysiu visas tautas ir visų tautų laukiamasis ateis. Ir Aš pripildysiu šiuos namus šlove, - sako kareivijų Viešpats'. ‘Mano yra sidabras ir mano - auksas', - sako kareivijų Viešpats. ‘Šitų paskutinių namų šlovė bus didesnė už pirmųjų. Šioje vietoje Aš suteiksiu ramybę savo tautai', - sako kareivijų Viešpats (Ag 2, 2-9).

Kiekvienas konferencijos kalbėtojas savitai palietė šią pranašystę ir atskleidė šio laiko bažnyčios aktualijas.

Pastorius Gabrielius Lukošius atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai pranašavo Agėjas, izraelitai buvo grįžę iš tremties, jų buvo nedaug, jie atstatinėjo šventyklą, bet, lyginant su ankstesnės šventyklos šlove, tai atrodė menka. Tačiau tuomet jiems ir prabilo Dievas: Būkite drąsūs! Dirbkite! Pastarojo žodžio reikšmę mes, lietuviai, galime suprasti labai įprastai: kaip baudžiauninko darbą iki nukritimo. Tačiau taip mąstydami prasilenktume su tuo, ką Dievas nori čia pasakyti. Čia pavartotas tas pats hebrajiškas žodis, kaip ir Pradžios knygoje, reiškiantis „kūrimą", kai Dievas kūrė pasaulį, kalbantis ir apie vaisių nešimą. Tai įkvepia ir rodo, jog pats Dievas dalyvauja šiame procese. Padrąsinęs ir paraginęs dirbti, Viešpats užtikrina: „Aš esu su jumis".

Pastorius Gabrielius įžvelgė tris raginimo „Dirbkite! Aš esu su jumis" aspektus: 1) asmeninį, 2) bendruomeninį ir 3) bendrakrikščioniškąjį. Visų pirma, tai kalba apie asmeninį santykį, apie gyvenimo su Dievu atstatymą. Antra, svarbus ir santykis su kitais tikinčiaisiais. Krikščionys - tai sudužusios širdies žmonės, tikėjimo akimis matantys Dievą kitame. Trečia, Dievas ragina dalintis Evangelija su kitais. Jei mes nenorime pasakoti apie Dievą kitiems, kyla klausimas: ar mums patiems įdomu? Nes natūralu, jog tuo, kas mus išties domina, mes norime dalytis ir su kitais. Pamesti Evangelijos grožį - tas pats, kas pamiršti gimtąją kalbą.

Pastorius ragino įsiklausyti į Dievo žodžius, būti dėmesingiems. Tai stiprins bei maitins mus, ir paskutinių namų šlovė bus didesnė už pirmųjų (Ag 2, 9).

„Gyvensiu juose ir vaikščiosiu tarp jų"

Jonavos bažnyčios pastorius Mindaugas Sakalauskas pabrėžė Agėjo pranašystės eilutes, kalbančias apie šventyklą. Juk mes ir esame gyvojo Dievo šventykla, kaip Dievas yra pasakęs: Aš gyvensiu juose ir vaikščiosiu tarp jų (2 Kor 6, 16). Būtent šioje šventykloje, širdyje, atsiveria Jėzaus gyvybė, Dievo pilnatvė - šalom, nes Jis - ramybės kunigaikštis.

Pastoriaus Mindaugo lūpomis Dievas drąsino: „Nebijokite! Aš esu su jumis". Taip Dievas primena savo pažadą sugrįžti ir kartu perspėja budėti. Laukime Viešpaties ramybėje, bet atsakingai. Pastorius Mindaugas akcentavo buitinę santykio su Kristumi išraišką - santykius su kitais žmonėmis: kaip svarbu pamatyti artimą Jo akimis.

Kristaus triumfo eisenoje

Paraginimas nebijoti skambėjo ir Kėdainių bažnyčios pastoriaus Alvydo Stankevičiaus pamoksle. Jis kvietė nepamiršti, kad Dievas visada veda mus Kristaus triumfo eisenoje (2 Kor 2, 14). Kad ir kokios sunkios aplinkybės mus suptų, išgirskime Jo žodžius: Pasaulyje jūs turėsite priespaudą, bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį! (Jn 16, 33). Apie triumfo eiseną rašė apaštalas Paulius, kuris Makedonijoje kartu su Silu buvo sumušti ir įmesti į kalėjimą (Apd 16, 23-40), buvo visokeriopai varginami ir bijojo (2 Kor 7, 5), tačiau nepametė tikėjimo: meldėsi ir giedojo Dievui. Jie tikėjo Tuo, kuris yra daugiau nei nugalėtojas (Rom 8, 37) ir matė Jo pergalės eiseną!
Tai ir yra tikroji pergalė - tikėkime Jo Sūnų (1 Jn 5, 5)!

Kristus mumyse - šlovės viltis!

Konferencija vyko krikščionių vienybės savaitės metu, tad šeštadienio popietę turėjome progą ta vienybe pasidžiaugti su broliais iš kitų krikščioniškų bendruomenių.

Įsiminė Kauno evangelikų baptistų bažnyčios pastoriaus Vladimiro Seredos žodžiai: Ne mes turime Tiesą, bet Jėzus yra Tiesa, kuri mus keičia ir jungia. Pats didžiausias stebuklas - kai keičiasi žmogaus širdis. Mes visi esame Jo stebuklai.

O Kauno Laisvųjų krikščionių bažnyčios pastorius Eduardas Goss iškėlė paprastą klausimą: ar mes tikime, kad Jėzus gyvena mumyse? Jei Jėzus many, tai ar galiu sakyti: „Man sunku?" Teisinga būtų sakyti: „Mums (su Jėzumi) sunku". Bet ar Jam sunku? Pasilikime Jame ir kartu su Juo mes daug nuveiksime (Jn 15, 16)!

Apibendrindamas šį ekumeninį susirinkimą, pastorius Gabrielius Lukošius išsakė akivaizdžią, bet dažnai pamirštamą mintį: mes visi turime skirtingą patirtį ir esame vienas kitam reikalingi. Mokykimės kitose bendruomenėse ir vienas kitame matyti Dievą, laikyti kitus aukštesniais už save.

„Iš Jo, per Jį ir Jam" - jaunimo ausimis

Šeštadienį vyko ir tarnavimas jaunuoliams. Gvildenome mums visiems jautrią temą - kalbėjome apie kasdienę kovą su kūno darbais bei Dvasios vaisių augimą mūsų gyvenime (pagal Gal 5 sk.). Tiesa, šį kartą tai vyko kiek neįprastai - per istorijos prizmę. Pradžioje prisiminėme tuos Lietuvos istorijos etapus, kuriais didžiuojasi kiekvienas lietuvis (juk šiemet švenčiame Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį!), bei kai kuriuos bažnyčios istorijos faktus. Visi drauge dalyvavome švietėjiškoje viktorinoje, kūrėme eiles, „gyvas skulptūras", bendravome...

Po visų linksmybių Kauno bažnyčios vyresnioji Diana Vaškelienė pasidalijo mintimis iš laiško Galatams: aiškinomės, kaip kovoti kasdienes kovas su pačiu savimi, kad subręstume tvirti asmenys, turintys gerą charakterį, ir kaip tikintieji, statantys namą ant uolos - Jėzaus Kristaus. Juk mes esame ta karta, nuo kurios priklausys tolesnė Lietuvos bei bažnyčios ateitis. Kalbėjome ir apie Dievo žodžio skleidimą, buvimą šviesa pasaulyje - savo bendraamžių rate, mokykloje, universitete ar darbe. Supratome, kad jeigu neprašysime Kristaus pagalbos ir neieškosime Jo valios, pralaimėsime net ir mažiausias kovas su pačiu savimi. Visi turėjome progą susimąstyti, ko norime: gyventi tuščią ir beprasmį ar Dievo akyse visavertį gyvenimą.

Branginkime laiką

Paskutiniąją konferencijos dieną tarnavęs pastorius Giedrius Saulytis kvietė mus peržiūrėti savo gyvenimo kokybę, pamąstyti, kaip mes laukiame Kristaus. Parodęs, kad graikų kalboje, kalbant apie laiką, vartojami du žodžiai (chronos ir kairos), pastorius ragino mokytis nešvaistyti laiko, bet išnaudoti jį prasmingai, kad mūsų chronos, laiko tėkmė, taptų kairos - ypatingu, kokybišku laiku, kad mes pažintume Kristų ir būtume gyvi dvasia, darytume darbus, kurie yra vertingi ir Dievo akyse. Pasitelkdamas pagalbon palyginimus iš evangelijos pagal Matą 25 skyriaus, pastorius atskleidė, kaip svarbu „išpirkti laiką", mokant kainą, rūpestingai gyvenant ir naudojant kiekvienam Dievo duotas dovanas. „Viskas, kas daroma iš dėkingumo Viešpačiui, tarnauja ir neša šlovę Jam", - sakė pastorius ir atkreipė visų dėmesį į tai, kad egzistuoja žymiai daugiau nei 9 Dvasios dovanos (minimos 1 Kor 12), ir mes visi esame apdovanoti bei galime tarnauti Viešpačiui bei žmonėms.

Apibendrindamas konferenciją Kauno krašto pastorius Gabrielius Lukošius džiaugėsi Dievo ištikimybe, Jo brėžiamomis kryptimis: „Paraginimas „Dirbkite!" labai susišaukia ir su raginimu išperkant laiką, dėkojant Kristui laukti Viešpaties grįžtant", - sakė jis.

Dievo žodis, skambėjęs per pranašą Agėją, stiprino, drąsino ir guodė kiekvieną. Visi drauge dėkojome Dievui už malonę ir Jo vedimą, meldėme, kad vis aiškiau matytume savo pašaukimą tiek kiekvienas asmeniškai, tiek kaip bažnyčia konkrečiame mieste, tiek kaip bendrija, ir nepamirštume, jog viskas yra iš Jo, per Jį ir Jam.

btz.lt

2019 m.

Tai asmeninis puslapis.
Panaudotas šablonas sukurtas: Dieter Schneider 2007 | www.csstemplateheaven.com

JONAVOS KRIKŠČIONIŲ EVANGELIKŲ BAŽNYČIA

Tavo sielos išganymui

pamokslai.lt

Bendruomenė renkasi

Mums rašykite

Įvairios nuorodos

"Vaikų kalėdos" Jonavoje

Kalėdinis džiaugsmas tęsiasi

„Vaikų Kalėdų“ renginiai Jonavos rajone

Pastoriaus G.Ažuko tarnavimas Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje

Evangelikų bažnyčių šventė Kunigiškių kaime

Jonavos ir Ukmergės krikščionių evangelikų bažnyčių šventė

LEBB kalėjimų kapelionų susitikimas

Knygnešio diena Jonavoje

Vokietijos kariuomenės kapeliono viešnagė Jonavoje

Kariuomenės Evangelikų kapelionų susitikimas su Nato kariais

ALFA kursai Jonavoje

LR KARIUOMENĖJE EVANGELIKŲ KARO KAPELIONAI

Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios vasaros šventė (galerija)

EVANGELIKŲ KAPELIONŲ ĮVEDIMAS

Sveikiname naujuosius karo kapelionus M. Palionį ir G. Ažuką (vaizdo įrašai)

Iš ciklo „Lietuvos vardo ambasadoriai“: Radvilos

Sėjamas Dievo žodis savu metu atneša derlių

Dovana visada neša džiaugsmą (galerija)

"Vaikų Kalėdos" Jonavos krikščionių Evangelikų bažnyčioje

Reformacijos 500 metų jubiliejaus renginys Jonavoje

Evangeliškos poezijos ir giesmių vakaras Jonavos suaugusiųjų švietimo centre

Upninkų Biblioteka

Kunigaikščių Radvilų keliais

Mes nebeatsitrauksime nuo Tavęs (Ps 80, 18)

„Dievas yra meilė“ (galerija)

Gimtadienio šventė Jonavoje (galerija)

Jonavoje pagerbtas pirmasis LDK protestantas intelektualas (vaizdo įrašas)

„Samariečio krepšio“ dovanotas džiaugsmas Jonavoje

Atgaivos savaitgalis Jonavos bažnyčioje (galerija)

Lietuvos evangelikai LRT laidoje „Čia ir dabar“

2017 metai paskelbti Reformacijos metais

Vaikų Kalėdų renginiai Jonavoje

Jonavos krašto evangelikų istorija

Kristaus mokinių bendrystė

Jonaviečiai džiaugėsi Viešpaties malone

Bendrijos bažnyčių vadovų sinodas-susirinkimas

Pirmiesiems EBI Vilniaus studijų centro absolventams įteikti sertifikatai

Mindaugas Sakalauskas: „Gera suvokti, kad ne atsitiktinumo, o Aukščiausiojo valia esame užgimę po Lietuvos padange“

Kauno krašto šventė „Girkime Viešpatį!”

Ledus tirpdžiusi malonė

Popietė su A. Raudoniu Jonavoje

Lietuviais esame mes gimę

Ekumeninės pamaldos Kaune

EBI Vilniaus studijų centre prasidėjo mokslo metai

Stovyklėlė „Kaip pelėda išmintį pažino“

Evangelinį Biblijos institutą baigė ir diplomus gavo penki mūsų bendrijos tarnautojai

Kauno krašto konferencija „Gyvenimas Dvasia“

Graži Jonavos bendruomenės sukaktis

Ekumeninės pamaldos Jonavoje

Apie Kauno regiono konferenciją „Tėvo namuose“

Pirmasis susirinkimas naujose patalpose

Kauno regiono konferencija. Apie maldą ir tikėjimą

„Pelkę“ prisiminus

Kauno krašto konferencija: IŠ JO, PER JĮ IR JAM!