Pagrindiniai
penki Reformacijos postulatai:
Sola Scriptura –
vien tik Raštas;
Sola fide – vien tik tikėjimas;
Sola gratia – vien tik malonė;
Solus Christus – vien tiktai Kristus;
Soli Deo gloria – tik vienam Dievui garbė
Kviečiame apsilankyti svetainėje: Reformacijai
500 metų.
2023
- 2016 m.
pamokslai
2023-12-31,
Giedrius
Ažukas, "Siauras
kelias veda į
Dangų"
Evangelija
pagal Matą 7
sk.:
13
„Įeikite pro
ankštus
vartus, nes
erdvūs vartai
ir platus
kelias veda į
pražūtį, ir
daug yra juo
įeinančių.
14 O ankšti
vartai ir
siauras kelias
veda į
gyvenimą, ir
tik nedaugelis
jį randa“.
Pirmoji
Karalių knyga
8 sk.:
“46
<...> –
juk nėra
žmogaus, kuris
nenusidėtų,
<...>”
Apreiškimas
Jonui 7 sk.:
9 Paskui
regėjau: štai
milžiniška
minia, kurios
niekas
negalėjo
suskaičiuoti,
iš visų
giminių,
genčių, tautų
ir kalbų. Visi
stovėjo
priešais sostą
ir Avinėlį,
apsisiautę
baltais
apsiaustais,
su palmių
šakomis
rankose.
10 Jie šaukė
skambiu balsu:
„Išgelbėjimas
iš mūsų Dievo,
sėdinčio
soste, ir
Avinėlio!“
Ekleziasto
knyga 3 sk.:
11 <...>
Jis įdėjo
amžinybę
žmogui į
širdį, <...>
Apreiškimas
Jonui 21 sk.:
1 Ir aš
pamačiau naują
dangų ir naują
žemę, nes
pirmasis
dangus ir
pirmoji žemė
praėjo ir
jūros daugiau
nebebuvo.
2 Ir aš,
Jonas, išvydau
šventąjį
miestą –
naująją
Jeruzalę,
nužengiančią
iš dangaus nuo
Dievo; ji buvo
pasiruošusi
kaip nuotaka,
pasipuošusi
savo
sužadėtiniui.
3 Ir išgirdau
galingą balsą,
skambantį iš
dangaus: „Štai
Dievo buveinė
tarp žmonių.
Jis apsigyvens
pas juos, ir
jie bus Jo
tauta, ir pats
Dievas, jų
Dievas, bus su
jais.
4 Jis
nušluostys
kiekvieną
ašarą nuo jų
akių; nebebus
daugiau
mirties, nei
liūdesio, nei
dejonės, nei
skausmo
daugiau
nebebus, nes
kas buvo
pirmiau –
praėjo“.
5 Ir
Sėdintysis
soste tarė:
„Štai Aš visa
darau nauja!“
Jis pasakė
man: „Rašyk,
nes šitie
žodžiai
patikimi ir
tikri“.
6 Ir Jis man
pasakė:
„Įvyko! Aš esu
Alfa ir Omega,
Pradžia ir
Pabaiga.
Trokštančiam
Aš duosiu
dovanai gerti
iš gyvenimo
vandens
šaltinio.
7 Nugalėtojas
paveldės
viską, ir Aš
būsiu jo
Dievas, o jis
bus mano
sūnus.
...
15
Kalbantysis su
manimi turėjo
matą – auksinę
nendrę
išmatuoti
miestui, jo
vartams ir
sienoms.
16 Miestas
išdėstytas
keturkampiu:
jo ilgis ir
plotis lygūs.
Jis išmatavo
miestą nendre
ir rado
dvylika
tūkstančių
stadijų. Jo
ilgis, plotis
ir aukštis
lygūs.
Evangelija
pagal Luką 10
sk.:
20 Bet jūs
džiaukitės ne
tuo, kad
dvasios jums
pavaldžios;
džiaukitės,
kad jūsų
vardai įrašyti
danguje“.
Laiškas
Filipiečiams 4
sk.:
3 Taip pat
raginu tave,
tikrasis
bendradarbi,
padėk toms
moterims,
kurios
darbavosi su
manimi
Evangelijos
labui kartu su
Klemensu ir
kitais mano
bendradarbiais,
kurių vardai
gyvenimo
knygoje.
Apreiškimas
Jonui 2 sk.:
10 Nebijok
būsimųjų
kentėjimų.
Štai velnias
įmes kai
kuriuos
jūsiškius į
kalėjimą, kad
būtumėte
išbandyti.
Jūsų laukia
dešimties
dienų
priespauda.
Būk ištikimas
iki mirties,
ir Aš tau
duosiu
gyvenimo
vainiką’.
11 Kas turi
ausis,
teklauso, ką
Dvasia sako
bažnyčioms:
‘Nugalėtojas
nenukentės nuo
antrosios
mirties’„.
Apreiškimas
Jonui 3 sk.:
5 Nugalėtojas
bus aprengtas
baltais
drabužiais, ir
jo vardo
neištrinsiu iš
gyvenimo
knygos. Aš
išpažinsiu jo
vardą savo
Tėvo ir Jo
angelų
akivaizdoje’.
6 Kas turi
ausis,
teklauso, ką
Dvasia sako
bažnyčioms“.
Apreiškimas
Jonui 20 sk.:
12 Ir mačiau
mirusius,
didelius ir
mažus,
stovinčius
priešais
Dievą. Buvo
atskleistos
knygos. Ir
buvo atversta
dar viena,
būtent
gyvenimo
knyga.
Mirusieji buvo
teisiami iš
užrašų knygose
pagal jų
darbus.
13 Jūra
atidavė savo
mirusiuosius,
o mirtis ir
pragaras
atidavė
savuosius. Ir
kiekvienas
buvo teisiamas
pagal savo
darbus.
14 Mirtis ir
pragaras buvo
įmesti į
ugnies ežerą.
Tai yra
antroji
mirtis.
15 Kas tik
nebuvo rastas
įrašytas
gyvenimo
knygoje, buvo
įmestas į
ugnies ežerą.
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
4
Bet Dievas,
apstus
gailestingumo,
iš savo
didžios
meilės, kuria
mus pamilo,
5 mus,
mirusius
nusikaltimais,
atgaivino
kartu su
Kristumi, –
malone jūs
esate
išgelbėti, –
6 kartu
prikėlė ir
pasodino
danguje
Kristuje
Jėzuje,
Laiškas
Romiečiams 5
sk.:
1 Taigi,
išteisinti
tikėjimu,
turime ramybę
su Dievu per
mūsų Viešpatį
Jėzų Kristų,
2 per kurį
tikėjimu
pasiekiame tą
malonę,
kurioje
stovime ir
džiaugiamės
Dievo šlovės
viltimi.
…
8 O Dievas
mums parodė
savo meilę
tuo, kad
Kristus mirė
už mus, kai
tebebuvome
nusidėjėliai.
9 Tad dar
tikriau dabar,
kai esame
išteisinti Jo
krauju, mes
būsime per Jį
išgelbėti nuo
rūstybės.
2023-12-24,
Giedrius
Ažukas, "Kas
tiki Kristų,
turi Amžiną
gyvenimą"
Evangelija
pagal Luką 2
sk.:
9 Staiga jiems
pasirodė
Viešpaties
angelas, ir
juos apšvietė
Viešpaties
šlovė. Jie
labai
išsigando,
10 bet angelas
jiems tarė:
„Nebijokite!
Štai skelbiu
jums didelį
džiaugsmą,
kuris bus
visai tautai.
11 Šiandien
Dovydo mieste
jums gimė
Gelbėtojas.
Jis yra
Viešpats –
Kristus.
Evangelija
pagal Matą 1
sk.:
18 Jėzaus
Kristaus
gimimas buvo
toksai. Jo
motina Marija
buvo
susižadėjusi
su Juozapu;
dar nepradėjus
jiems kartu
gyventi, ji
tapo nėščia iš
Šventosios
Dvasios.
19 Jos vyras
Juozapas,
būdamas teisus
ir nenorėdamas
daryti jai
nešlovės,
sumanė tylomis
ją atleisti.
20 Kai jis
nusprendė taip
padaryti,
sapne pasirodė
jam Viešpaties
angelas ir
tarė:
„Juozapai,
Dovydo sūnau,
nebijok
parsivesti į
namus savo
žmonos
Marijos, nes
jos vaisius
yra iš
Šventosios
Dvasios.
21 Ji pagimdys
Sūnų, kuriam
tu duosi vardą
Jėzus, nes Jis
išgelbės savo
tautą iš jos
nuodėmių“.
22 Visa tai
įvyko, kad
išsipildytų,
kas buvo
Viešpaties
pasakyta per
pranašą:
23 „Štai
mergelė pradės
įsčiose ir
pagimdys Sūnų,
ir Jį pavadins
Emanueliu“,
tai reiškia:
„Dievas su
mumis“.
24 Atsikėlęs
Juozapas
padarė taip,
kaip
Viešpaties
angelas jam
įsakė, ir
parsivedė
žmoną pas
save.
25 Jam
negyvenus su
ja kaip vyrui,
ji pagimdė
Sūnų, kurį jis
pavadino
Jėzumi.”
Evangelija
pagal Joną 1
sk.:
12 Visiems,
kurie Jį
priėmė, Jis
davė galią
tapti Dievo
vaikais –
tiems, kurie
tiki Jo vardą,
13 kurie ne iš
kraujo, ne iš
kūno norų ir
ne iš vyro
norų, bet iš
Dievo gimę.
Evangelija
pagal Joną 5
sk.:
24
Iš tiesų, iš
tiesų sakau
jums: kas mano
žodžių klauso
ir mane
atsiuntusį
tiki, tas turi
amžinąjį
gyvenimą ir
nepateks į
teismą, nes iš
mirties yra
perėjęs į
gyvenimą.
Evangelija
pagal Joną 10
sk.:
27 Manosios
avys girdi
mano balsą; Aš
jas pažįstu,
ir jos seka
paskui mane.
28 Aš duodu
joms amžinąjį
gyvenimą; jos
nepražus per
amžius, ir
niekas jų
neišplėš iš
mano rankos.
Evangelija
pagal Matą 6
sk.:
19
„Nekraukite
sau turtų
žemėje, kur
kandys ir
rūdys ėda, kur
vagys
įsilaužia ir
vagia.
20 Bet
kraukite sau
turtus
danguje, kur
nei kandys,
nei rūdys
neėda, kur
vagys
neįsilaužia ir
nevagia,
21 nes kur
tavo turtas,
ten ir tavo
širdis“.
Laiškas
Kolosiečiams 1
sk.:
3 Nuolat
melsdamiesi už
jus, dėkojame
Dievui, mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
Tėvui,
4 nes girdime
apie jūsų
tikėjimą
Kristumi
Jėzumi ir jūsų
meilę visiems
šventiesiems
5 dėl vilties,
kuri jums
paruošta
danguje. Apie
ją jūs esate
girdėję
Evangelijos
tiesos žodyje,
Laiškas
Hebrajams 10
sk.:
34
..., žinodami,
jog turite
danguje
geresnį ir
išliekantį
turtą.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
5 sk.:
1 Mes žinome,
kad, mūsų
žemiškajam
namui, šiai
palapinei,
suirus, turime
pastatą iš
Dievo, ne
rankomis
statytus
amžinus namus
danguje.
Pirmasis
Petro laiškas
1 sk.:
3 Tebūnie
palaimintas
Dievas, mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
Tėvas, kuris
iš savo didžio
gailestingumo
Jėzaus
Kristaus
prikėlimu iš
numirusių
atgimdė mus
gyvai vilčiai,
4
nenykstančiam,
nesuteptam ir
nevystančiam
palikimui,
kuris
paruoštas jums
danguje.
5
Dievo jėga per
tikėjimą jūs
esate saugomi
išgelbėjimui,
kuris
parengtas
apsireikšti
paskutiniu
laiku.
6 Tuo
džiaukitės,
nors dabar,
jei reikia,
trumpai
kenčiate
įvairiuose
išmėginimuose,
7 kad jūsų
išbandytas
tikėjimas,
brangesnis už
pragaištantį
auksą, nors ir
ugnimi
ištirtą, būtų
pripažintas
vertas
gyriaus,
garbės ir
šlovės, kai
apsireikš
Jėzus Kristus.
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
13 Jie visi
mirė tikėdami,
dar negavę
pažadėtųjų
dalykų, bet iš
tolo juos
regėdami, buvo
įsitikinę jais
ir priėmė
juos,
išpažindami,
jog jie žemėje
svečiai ir
keleiviai.
14 Kurie taip
kalba, parodo,
kad ieško
tėvynės.
15 Jeigu jie
būtų minėję
aną, iš kurios
iškeliavo, jie
būtų turėję
laiko sugrįžti
atgal.
16 Bet dabar
jie siekė
geresnės
tėvynės, tai
yra
dangiškosios.
Todėl Dievas
nesigėdija
vadintis jų
Dievu: juk Jis
paruošė jiems
Miestą!
2023-12-17,
Gintautas
Gruzdys, "Esteros
knyga"
Esteros knyga
4 sk.:
14
Jei dabar
tylėsi,
pagalba ir
išgelbėjimas
ateis žydams
iš kitur, bet
tu ir tavo
tėvo namai
žūsite. Kas
žino, gal dėl
šio laiko tu
ir tapai
karaliene?
Patarlių
knyga 26 sk.:
27 Kas kasa
duobę, pats į
ją įkrinta.
Kas parita
akmenį, ant to
jis sugrįžta.
2023-12-10,
Gintautas
Miežonis, "Mylėkime
vieni kitus
(1Jn 4,7-21)"
Pirmasis Jono
laiškas 4 sk.:
7 Mylimieji,
mylėkime vieni
kitus, nes
meilė yra iš
Dievo.
Kiekvienas,
kuris myli,
yra gimęs iš
Dievo ir
pažįsta Dievą.
8 Kas nemyli,
tas nepažįsta
Dievo, nes
Dievas yra
meilė.
9 O Dievo
meilė
pasireiškė
mums tuo, jog
Dievas
atsiuntė į
pasaulį savo
viengimį Sūnų,
kad gyventume
per Jį.
10 Meilė – ne
tai, jog mes
pamilome
Dievą, bet kad
Jis mus pamilo
ir atsiuntė
savo Sūnų kaip
permaldavimą
už mūsų
nuodėmes.
11 Mylimieji,
jei Dievas mus
taip pamilo,
tai ir mes
turime mylėti
vieni kitus.
12 Dievo
niekas niekada
nėra matęs.
Jei mylime
vieni kitus,
Dievas mumyse
pasilieka, ir
Jo meilė
mumyse tobula
tampa.
13 Iš to
pažįstame, kad
pasiliekame
Jame ir Jis
mumyse: Jis
davė mums savo
Dvasios.
14 Taigi mes
matėme ir
liudijame, kad
Tėvas atsiuntė
Sūnų, pasaulio
Gelbėtoją.
15 Kiekvienas,
kas išpažįsta,
kad Jėzus yra
Dievo Sūnus,
Dievas tame ir
tas Dieve
pasilieka.
16 Mes
pažinome ir
įtikėjome
meilę, kuria
Dievas mus
myli. Dievas
yra meilė, ir
kas pasilieka
meilėje, tas
pasilieka
Dieve, ir
Dievas jame.
17 Tuo meilė
pasiekia
mumyse
tobulumą, kad
galime turėti
drąsų
pasitikėjimą
teismo dieną,
nes koks Jis
yra, tokie ir
mes esame
šiame
pasaulyje.
18 Meilėje
nėra baimės,
nes tobula
meilė išveja
baimę. Baimėje
yra kančia, ir
kas bijo, tas
nėra tobulas
meilėje.
19 Mes mylime
Jį, nes Jis
mus pirmas
pamilo.
20 Jei kas
sako: „Aš
myliu Dievą“,
o savo brolio
nekenčia, –
tas melagis.
Kas nemyli
savo brolio,
kurį mato,
kaip gali
mylėti Dievą,
kurio nemato?
21 Mes turime
tokį Jo
įsakymą: kas
myli Dievą,
turi mylėti ir
savo brolį.
Pirmasis
laiškas
Timotiejui 1
sk.:
5 Įsakymo
tikslas yra
meilė iš tyros
širdies, geros
sąžinės ir
nuoširdaus
tikėjimo.
Evangelija
pagal Joną 13
sk.:
35 Iš to visi
pažins, kad
esate mano
mokiniai, jei
mylėsite vieni
kitus“.
Laiškas
Romiečiams 5
sk.:
10 Jeigu, kai
dar buvome
priešai, mus
sutaikė su
Dievu Jo
Sūnaus mirtis,
tai tuo labiau
mus išgelbės
Jo gyvybė, kai
jau esame
sutaikinti.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
12 sk.:
3
(...) Ir nė
vienas negali
sakyti, kad
Jėzus yra
Viešpats, kaip
tik Šventąja
Dvasia.
Pirmasis
Jono laiškas 3
sk.:
14 Mes žinome,
jog iš mirties
perėjome į
gyvenimą, nes
mylime
brolius. Kas
nemyli savo
brolio, tas
pasilieka
mirtyje.
15 Kiekvienas,
kas nekenčia
savo brolio,
yra žmogžudys,
o jūs žinote,
kad joks
žmogžudys
neturi
amžinojo
gyvenimo, jame
pasiliekančio.
16 Mes iš to
pažinome
meilę, kad Jis
už mus paguldė
savo gyvybę.
Ir mes turime
guldyti savo
gyvybę už
brolius.
17 Bet jei kas
turi šio
pasaulio turtų
ir, matydamas
savo brolį
stokojantį,
užrakina jam
savo širdį, –
kaip jame
pasiliks Dievo
meilė?
18 Mano
vaikeliai,
nemylėkime
žodžiu ar
liežuviu, bet
darbu ir
tiesa.
...
23 O štai Jo
įsakymas: kad
tikėtume Jo
Sūnaus Jėzaus
Kristaus vardą
ir mylėtume
vieni kitus,
kaip Jo
įsakyta.
24 Kas laikosi
Jo įsakymų,
pasilieka Jame
ir Jis tame. O
kad Jis mumyse
pasilieka,
žinome iš
Dvasios, kurią
Jis mums davė.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
13 sk.:
1 Jeigu aš
kalbu žmonių
ir angelų
kalbomis, bet
neturiu
meilės, esu
kaip
skambantis
varis ar
žvangantys
cimbolai.
2 Ir jei turiu
pranašavimo
dovaną ir
suprantu visas
paslaptis, ir
turiu visą
pažinimą; jei
turiu visą
tikėjimą, kad
galiu kalnus
perkelti,
tačiau neturiu
meilės, esu
niekas.
3 Ir jei
išdalinu
vargšams
pamaitinti
visa, ką
turiu, ir
jeigu atiduodu
savo kūną
sudeginti, bet
neturiu
meilės, – man
nėra iš to
jokios naudos.
4 Meilė kantri
ir maloni,
meilė
nepavydi;
meilė
nesigiria ir
neišpuiksta.
5 Ji nesielgia
nepadoriai,
neieško savo
naudos,
nepasiduoda
piktumui,
nemąsto
piktai,
6 nesidžiaugia
neteisybe,
džiaugiasi
tiesa;
7 visa
pakenčia, visa
tiki, viskuo
viliasi ir
visa ištveria.
8 Meilė
niekada
nesibaigia.
(...)
...
13
Taigi dabar
pasilieka
tikėjimas,
viltis ir
meilė – šis
trejetas, bet
didžiausia iš
jų yra meilė.
Laiškas
Romiečiams 12
sk.:
9
Meilė tebūna
neveidmainiška.
(...)
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
2 Su
visu
nuolankumu bei
romumu, su
ištverme
pakęsdami
vienas kitą
meilėje,
2023-12-03,
Giedrius
Ažukas, "Kas
kėlė nerimą
Pauliui? (Ef
4,1-10)"
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
1 Taigi aš,
kalinys
Viešpatyje,
raginu jus
elgtis, kaip
dera jūsų
pašaukimui, į
kurį esate
pašaukti.
2 Su visu
nuolankumu bei
romumu, su
ištverme
pakęsdami
vienas kitą
meilėje,
3 siekite
išsaugoti
Dvasios
vienybę taikos
ryšiais.
4 Vienas kūnas
ir viena
Dvasia, kaip
ir esate
pašaukti
vienai
pašaukimo
vilčiai.
5 Vienas
Viešpats,
vienas
tikėjimas,
vienas
krikštas.
6 Vienas
Dievas ir visų
Tėvas, kuris
virš visų, per
visus ir
visuose.
7 Bet
kiekvienam iš
mūsų duota
malonė pagal
Kristaus
dovanos saiką.
8 Todėl
sakoma:
„Pakilęs
aukštyn,
nusivedė
belaisvius ir
davė žmonėms
dovanų“.
9 Ką reiškia
„Jis pakilo“,
jeigu ne tai,
kad Jis pirma
ir nusileido į
žemesniąsias
žemės vietas.
10 Tas, kuris
nužengė, yra
ir Tas, kuris
iškilo
aukščiau už
visus dangus,
kad visa
užpildytų.”
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
1 Ir jūs
buvote mirę
nusikaltimais
ir nuodėmėmis,
2 kuriuose
kadaise
gyvenote pagal
šio pasaulio
būdą,
paklusdami
kunigaikščiui,
viešpataujančiam
ore, dvasiai,
kuri dabar
veikia
neklusnumo
vaikuose.
3 Tarp jų
kadaise ir mes
visi gyvenome,
sekdami savo
kūno
geiduliais,
vykdydami kūno
ir minčių
troškimus, ir
iš prigimties
buvome
rūstybės
vaikai kaip ir
kiti.
Apaštalų
darbai 20 sk.:
27
Aš nevengiau
jums paskelbti
visų Dievo
nutarimų.
28 Būkite
rūpestingi sau
ir visai
kaimenei,
kuriai
Šventoji
Dvasia jus
paskyrė
prižiūrėtojais,
kad ganytumėte
Dievo
bažnyčią,
kurią Jis
įsigijo savo
krauju.
29 Nes aš
žinau, kad,
man
pasitraukus,
įsibraus pas
jus žiaurių
vilkų, kurie
nepagailės
kaimenės.
30 Net iš jūsų
atsiras tokių,
kurie
kreivomis
kalbomis
stengsis
patraukti
paskui save
mokinius.
31 Todėl
budėkite ir
nepamirškite,
kad aš per
trejus metus
dieną ir naktį
nepaliaudamas,
su ašaromis
įspėjinėjau
kiekvieną.
32 O dabar,
broliai,
pavedu jus
Dievui ir Jo
malonės
žodžiui, kuris
turi galią jus
išugdyti ir
duoti jums
paveldėjimą
tarp visų
pašventintųjų.
Evangelija
pagal Matą 26
sk.:
36 Tuomet
Jėzus su jais
atėjo į vietą,
vadinamą
Getsemane, ir
tarė
mokiniams:
„Pasėdėkite
čia, kol Aš
ten nuėjęs
melsiuos“.
37 Pasiėmęs
Petrą ir abu
Zebediejaus
sūnus, pradėjo
liūdėti ir
sielvartauti.
38 Tada tarė
jiems: „Mano
siela mirtinai
nuliūdusi.
Likite čia ir
budėkite su
manimi“.
39 Paėjęs kiek
toliau, Jėzus
parpuolė veidu
į žemę ir
meldėsi: „Mano
Tėve, jeigu
įmanoma,
teaplenkia
mane ši taurė.
Tačiau ne kaip
Aš noriu, bet
kaip Tu!“
40 Jis sugrįžo
pas mokinius
ir, radęs juos
miegančius,
tarė Petrui:
„Nepajėgėte nė
vienos
valandos
pabudėti su
manimi?
41 Budėkite ir
melskitės, kad
nepatektumėte
į pagundymą.
Dvasia
ryžtinga, bet
kūnas
silpnas“.
42 Ir vėl
nuėjęs antrą
kartą,
meldėsi: „Mano
Tėve, jei ši
taurė negali
praeiti mano
negerta,
tebūnie Tavo
valia!“
Laiškas
Filipiečiams 2
sk.:
9 Todėl Dievas
Jį labai
išaukštino ir
suteikė Jam
vardą aukščiau
visų kitų
vardų,
10 kad Jėzaus
vardui
priklauptų
kiekvienas
kelis danguje,
žemėje ir po
žeme
11 ir
kiekvienos
lūpos Dievo
Tėvo šlovei
išpažintų, kad
Jėzus Kristus
yra Viešpats.
Izaijo
pranašystė 57
sk.:
15 Taip sako
Aukščiausiasis
ir
Prakilnusis,
kuris gyvena
amžinybėje,
kurio vardas
šventas: „Aš
gyvenu
aukštybėje ir
šventoje
vietoje su
tais, kurie
turi
atgailaujančią
ir nuolankią
dvasią, kad
atgaivinčiau
nuolankiųjų
dvasią ir
atgailaujančiųjų
širdį.
2023-11-26,
Valerijus
Krugliakovas,
"Bažnyčia
kurios pragaro
vartai
nenugalės"
Evangelija
pagal Matą 16
sk.:
[18]
Ir Aš tau
sakau: tu esi
Petras, ir ant
šios uolos Aš
pastatysiu
savo Bažnyčią,
ir pragaro
vartai jos
nenugalės.
Evangelija
pagal Matą 3
sk
[1]
Anomis
dienomis Jonas
Krikštytojas
pasirodė
Judėjos
dykumoje,
skelbdamas ir
[2] sakydamas:
„Atgailaukite,
nes
prisiartino
Dangaus
karalystė!“
Apaštalų
darbai 2 sk.:
[36]
Tad tvirtai
žinokite, visi
Izraelio
namai: Dievas
padarė
Viešpačiu ir
Kristumi tą
Jėzų, kurį jūs
nukryžiavote.“
[37] Tie
žodžiai vėrė
jiems širdį,
ir jie klausė
Petro bei kitų
apaštalų: „Ką
mums daryti,
vyrai
broliai?“ [38]
Petras jiems
tarė:
„Atgailaukite,
ir kiekvienas
tepasikrikštija
Jėzaus
Kristaus
vardu, kad
būtų atleistos
jūsų nuodėmės,
ir jūs gausite
Šventosios
Dvasios
dovaną. [39]
Juk jums
skirtas
pažadas, taip
pat ir jūsų
vaikams ir
visiems toli
esantiems,
kuriuos tik
pasišauks
Viešpats, mūsų
Dievas.“ [40]
Dar daugeliu
kitų žodžių
jis liudijo ir
ragino juos,
sakydamas:
„Gelbėkitės iš
šios
iškrypusios
kartos!“ [41]
Kurie mielai
priėmė jo
žodį, buvo
pakrikštyti,
ir tą dieną
prisidėjo prie
jų apie tris
tūkstančius
sielų. [42]
Jie
ištvermingai
laikėsi
apaštalų
mokymo,
bendravimo,
duonos laužymo
ir maldų.
Apaštalų
darbai 10 sk.:
[1]
Cezarėjoje
gyveno vyras
vardu
Kornelijus,
vadinamosios
italų kohortos
šimtininkas.
[2] Jis buvo
dievotas ir
drauge su savo
namiškiais
bijojo Dievo,
gausiai
šelpdavo
žmones ir
nuolat
melsdavosi
Dievui. [3]
Kartą, apie
devintą
valandą,
regėjime jis
aiškiai išvydo
pas jį
ateinantį
Dievo angelą,
kuris jam
tarė:
„Kornelijau!“
[4] Tas,
pažvelgęs į
jį, išsigando
ir paklausė:
„Kas yra,
viešpatie?“
Šis jam
atsakė: „Tavo
maldos ir
gailestingumo
aukos pakilo
Dievo
akivaizdon, ir
Jis tave
prisiminė. [5]
Dabar siųsk
vyrus į Jopę
ir pasikviesk
Simoną,
vadinamą
Petru. [6] Jis
svečiuojasi
pas vieną
odininką
Simoną, kurio
namai stovi
prie jūros.
Petras pasakys
tau, ką turi
daryti.“ [7]
Kai su juo
kalbėjęs
angelas
pasitraukė,
Kornelijus
pasišaukė du
tarnus ir
vieną pamaldų
kareivį iš
nuolat šalia
esančių
valdinių [8]
ir, viską
jiems
išaiškinęs,
išsiuntė į
Jopę. [9]
Rytojaus
dieną, kai
šitie
keliaudami
artinosi prie
miesto, Petras
užlipo ant
plokščiastogio
melstis. Buvo
apie šeštą
valandą. [10]
Jis pasijuto
labai išalkęs
ir norėjo
užkąsti. Kol
jam ruošė
valgį, jį
ištiko dvasios
pagava. [11]
Jis išvydo
atsivėrusį
dangų, iš
kurio jam
leidosi žemyn
kažkoks
padėklas, lyg
didelė marška,
pririšta už
keturių kampų
ir nuleidžiama
žemėn. [12]
Jame buvo
įvairiausių
žemės
keturkojų,
laukinių
žvėrių, roplių
bei dangaus
paukščių. [13]
Ir jam
pasigirdo
balsas:
„Kelkis,
Petrai, pjauk
ir valgyk!“
[14] Bet
Petras atsakė:
„Jokiu būdu,
Viešpatie! Aš
niekuomet nesu
valgęs nieko
sutepto ar
nešvaraus.“
[15] Balsas
antrą kartą
tarė: „Ką
Dievas apvalė,
tu nevadink
suteptu!“ [16]
Taip
pasikartojo
tris kartus,
ir tuojau
padėklas vėl
pakilo į
dangų. [17]
Petrui
tebesvarstant,
ką galėtų
reikšti
matytas
regėjimas,
štai
Kornelijaus
pasiuntiniai,
išklausinėję,
kur Simono
namai, sustojo
prie vartų.
Apaštalų
darbai 10 sk.:
[34]
Tada, atvėręs
lūpas, Petras
pasakė: „Iš
tiesų dabar
suprantu, kad
Dievas
neatsižvelgia
į asmenis.
[35] Jam
priimtinas
kiekvienos
tautos žmogus,
kuris Jo bijo
ir teisiai
gyvena. [36]
Jis pasiuntė
savo žodį
Izraelio
vaikams ir per
Jėzų Kristų
paskelbė
taikos
Evangeliją.
Jis yra visų
Viešpats. [37]
Jūs žinote,
kas yra įvykę
visoje
Judėjoje,
pradedant nuo
Galilėjos, po
Jono skelbtojo
krikšto, –
[38] kaip
Dievas patepė
Šventąja
Dvasia ir jėga
Jėzų iš
Nazareto, ir
Jis
vaikščiojo,
darydamas gera
ir gydydamas
visus velnio
pavergtuosius,
nes Dievas
buvo su Juo.
[39] Mes esame
liudytojai
visko, ką Jis
yra padaręs
žydų šalyje ir
Jeruzalėje. Jį
nužudė,
pakabindami
ant medžio.
[40] Tačiau
trečią dieną
Dievas Jį
prikėlė ir
leido Jam
pasirodyti,
[41] beje, ne
visai tautai,
o Dievo iš
anksto
išrinktiems
liudytojams,
būtent mums,
kurie su Juo
valgėme ir
gėrėme, Jam
prisikėlus iš
numirusių.
[42] Jis mums
įsakė skelbti
žmonėms ir
liudyti, kad
Jis yra Dievo
paskirtasis
gyvųjų ir
mirusiųjų
teisėjas. [43]
Apie Jį visi
pranašai
liudija, kad
kiekvienas,
kuris Jį tiki,
gauna Jo vardu
nuodėmių
atleidimą.“
[44] Petrui
dar
tebekalbant,
Šventoji
Dvasia nužengė
ant visų,
kurie klausėsi
žodžio. [45]
Su Petru
atvykę žydų
kilmės
tikintieji
labai
stebėjosi, kad
ir pagonims
buvo išlieta
Šventosios
Dvasios
dovana. [46]
Jie girdėjo
juos kalbant
kalbomis ir
aukštinant
Dievą. [47]
Tuomet Petras
tarė: „Ar kas
galėtų
uždrausti
pasikrikštyti
jiems vandeniu
– šiems,
kurie, kaip ir
mes, gavo
Šventąją
Dvasią?“ [48]
Ir jis liepė
juos
pakrikštyti
Viešpaties
vardu. Po to
jie prašė jo
pasilikti dar
kelias dienas.
Laiškas
Filipiečiams 3
sk.:
[8]
O taip! Aš iš
tikrųjų visa
laikau
nuostoliu dėl
Kristaus
Jėzaus, mano
Viešpaties,
pažinimo
didybės. Dėl
Jo aš praradau
viską ir viską
laikau
sąšlavomis,
kad laimėčiau
Kristų [9] ir
būčiau
atrastas Jame,
nebeturėdamas
savo teisumo
iš įstatymo,
bet turėdamas
teisumą per
tikėjimą
Kristumi,
teisumą iš
Dievo, paremtą
tikėjimu, [10]
kad pažinčiau
Jį, Jo
prisikėlimo
jėgą ir
bendrystę Jo
kentėjimuose,
suaugčiau su
Jo mirtimi,
[11] kad
pasiekčiau
prisikėlimą iš
numirusių.
[12] Nesakau,
kad jau esu
šitai gavęs ar
tapęs tobulas,
bet vejuosi,
norėdamas
pagauti, nes
jau esu
Kristaus
Jėzaus
pagautas. [13]
Broliai, aš
nemanau, kad
jau būčiau tai
pasiekęs. Tik
viena tikra:
pamiršdamas,
kas už manęs,
ir siekdamas
to, kas
priešakyje,
[14] veržiuosi
į tikslą
aukštybėse,
siekiu
apdovanojimo
už Dievo
pašaukimą
Kristuje
Jėzuje.
2023-11-19,
Giedrius
Ažukas, "Siekime
Dvasios
vienybės
(Ef4,1-5)"
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
1 Taigi aš,
kalinys
Viešpatyje,
raginu jus
elgtis, kaip
dera jūsų
pašaukimui, į
kurį esate
pašaukti.
2 Su visu
nuolankumu bei
romumu, su
ištverme
pakęsdami
vienas kitą
meilėje,
3 siekite
išsaugoti
Dvasios
vienybę taikos
ryšiais.
4 Vienas kūnas
ir viena
Dvasia, kaip
ir esate
pašaukti
vienai
pašaukimo
vilčiai.
5 Vienas
Viešpats,
vienas
tikėjimas,
vienas
krikštas.
Antrasis
Petro laiškas
1 sk.:
4 Drauge Jis
davė mums be
galo didžius
bei brangius
pažadus, kad
per juos
taptume
dieviškosios
prigimties
dalininkais,
ištrūkę iš
sugedimo,
kuris sklinda
pasaulyje
geiduliais.
5 Todėl,
parodydami
visą stropumą,
praturtinkite
savo tikėjimą
dorybe,
dorybę—
pažinimu,
6 pažinimą –
susivaldymu,
susivaldymą –
ištverme,
ištvermę –
maldingumu,
7 maldingumą –
brolybe,
brolybę –
meile.
8 Jei šie
dalykai jumyse
gyvuoja ir
tarpsta, jie
neduoda jums
apsileisti ir
likti
bevaisiams
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
pažinime.
…
10 Todėl,
broliai, dar
uoliau
stenkitės
sutvirtinti
savąjį
pašaukimą ir
išrinkimą. Tai
darydami, jūs
niekada
nesuklupsite.
11 Šitaip dar
plačiau
atsivers jums
įėjimas į
amžinąją mūsų
Viešpaties ir
Gelbėtojo
Jėzaus
Kristaus
karalystę.
12 Todėl aš
niekad
nesiliausiu
jums priminęs
šiuos dalykus,
nors jūs ir
žinote juos ir
esate
sutvirtinti
turimoje
tiesoje.
13 Manau, kad
teisinga, kol
esu šioje
palapinėje,
žadinti jus
paraginimais.
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
30 Ir
neliūdinkite
Šventosios
Dievo Dvasios,
kuria esate
užantspauduoti
atpirkimo
dienai.
Laiškas
Efeziečiams 5
sk.:
1 Taigi būkite
Dievo sekėjai,
kaip mylimi
vaikai,
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
12 sk.:
20 Mat bijau,
kad atvykęs
nerasčiau jūsų
tokių, kokių
nenoriu, ir
kad pats
nebūčiau toks,
kokio jūs
nenorite; kad
nebūtų
nesantaikos,
pavydo,
piktumo,
barnių,
šmeižtų,
apkalbų,
pasididžiavimo,
netvarkos,
21 kad, kai
vėl atvyksiu,
Dievas
nepažemintų
manęs prieš
jus ir man
netektų
liūdėti dėl
daugelio,
kurie pirmiau
buvo nusidėję
ir dar
neatgailavo
dėl padarytų
netyrumo,
ištvirkavimo
ir gašlumo
darbų.
2023-11-12,
Dainius
Dargis, "Viską
ištirkite"
Antrasis Petro
laiškas 2 sk.:
1
Buvo tautoje
ir netikrų
pranašų, kaip
ir tarp jūsų
bus netikrų
mokytojų,
kurie
paslapčia įves
pražūtingų
erezijų,
išsigindami
net juos
atpirkusio
Viešpaties, ir
užsitrauks
greitą
žlugimą.
2 Daugelis
paseks jų
pražūtingais
keliais, ir
dėl jų bus
piktžodžiaujama
tiesos keliui.
3 Iš godumo
jie išnaudos
jus suktais
žodžiais. Bet
nuo seno
pasmerkimas jų
laukia ir
žuvimas
nesnaudžia.
4 Dievas
nepagailėjo
nusidėjusių
angelų, bet
surišo juos
tamsos
raiščiais
giliausiose
pragaro
gelmėse, kur
laiko juos
teismui.
5 Jis
nepagailėjo
senojo
pasaulio, tik
išsaugojo
teisumo šauklį
Nojų ir dar
septynetą, kai
siuntė
bedievių
pasauliui
tvaną.
6 Paversdamas
pelenais
Sodomos ir
Gomoros
miestus,
pasmerkė juos
žlugti ir taip
davė pavyzdį
ateities
bedieviams.
7 Išgelbėjo
teisųjį Lotą,
varginamą
nedorėlių
palaido
elgesio,
8 nes tarp jų
gyvenantis šis
teisusis diena
iš dienos
vargino savo
teisią sielą,
matydamas ir
girdėdamas
nedorus
darbus.
9 Viešpats
žino, kaip
išgelbėti
pamaldžiuosius
nuo išbandymo
ir kaip
išlaikyti
nedoruosius
teismo dienai
ir bausmei,
10 o ypač
tuos, kurie
pasiduoda
nešvariems
kūno geismams
ir niekina
viešpatystę.
Įžūlūs ir
savavaliai!
Jie nesudreba,
piktžodžiaudami
šlovingiesiems,
11 tuo tarpu
angelai,
aukštesni jėga
ir galia,
Viešpaties
akivaizdoje
neištaria
jiems
piktžodiško
kaltinimo.
12 Bet jie,
kaip
neprotingi
gyvuliai, gimę
sugavimui ir
užmušimui,
piktžodžiauja
tam, ko
nesupranta, ir
pražus savo
sugedime,
13 gaudami
atpildą už
nusikaltimus.
Jie laiko
pramoga
lėbauti dienos
metu. Jie
susitepę ir
iškrypę,
smarkaudami
savo
apgaulėmis
vaišinasi su
jumis.
14 Jų akys
kupinos
svetimavimo,
nepasotinamos
nuodėmės. Jie
suvedžioja
svyruojančias
sielas. Jų
širdis
išlavinta
godumo. Jie
prakeikimo
vaikai.
15 Palikę
teisingą
kelią, jie
nuklydo ir
pasuko Bosoro
sūnaus Balaamo
keliu, kuris
pamėgo
neteisumo
atlygį,
16 tačiau buvo
subartas dėl
savo
nedorybės:
nebylus asilas
prabilo
žmogaus balsu
ir sutrukdė
pranašo
beprotystę.
17 Jie yra
šaltiniai be
vandens,
audros genami
debesys; jiems
skirta
juodžiausia
tamsybė per
amžius.
18 Skelbdami
išpūstas ir
tuščias
kalbas, kūno
geismais ir
pasileidimu
jie suvilioja
tuos, kurie
yra vos
pasprukę nuo
gyvenančių
paklydime.
19 Jie žada
šiems laisvę,
patys būdami
sugedimo
vergai: juk
nugalėtasis
tampa
nugalėjusiojo
vergu.
20 Bet jeigu,
ištrūkę iš
pasaulio
purvyno
Viešpaties ir
Gelbėtojo
Jėzaus
Kristaus
pažinimu, jie
ir vėl jame
įklimpę
pralaimi, tai
jiems paskui
darosi blogiau
negu pirma.
21 Jiems būtų
buvę geriau iš
viso nepažinti
teisumo kelio,
negu, jį
pažinus,
nusigręžti nuo
jiems duoto
švento
įsakymo.
22 Jiems
nutiko, kaip
sako teisinga
patarlė: „Šuo
sugrįžta prie
savo vėmalo“,
ir: „Išmaudyta
kiaulė vėl
voliojasi
purvyne“.
Jeremijo
pranašystė 14
sk.:
15 Todėl apie
pranašus,
kurie mano
vardu
pranašauja,
sakydami:
‘Nebus nei
kardo, nei
bado šitoje
šalyje’, nors
Aš jų
nesiunčiau,
Viešpats taip
sako: ‘Nuo
kardo ir bado
žus tie
pranašai.”
Evangelija
pagal Morkų
13:5:
5
Jėzus, jiems
atsakydamas,
pradėjo
kalbėti:
„Žiūrėkite,
kad niekas
jūsų
nesuklaidintų.”
Apaštalų
darbai 20 sk.:
29
Nes aš žinau,
kad, man
pasitraukus,
įsibraus pas
jus žiaurių
vilkų, kurie
nepagailės
kaimenės.
30 Net iš jūsų
atsiras tokių,
kurie
kreivomis
kalbomis
stengsis
patraukti
paskui save
mokinius.
31 Todėl
budėkite ir
nepamirškite,
kad aš per
trejus metus
dieną ir naktį
nepaliaudamas,
su ašaromis
įspėjinėjau
kiekvieną.
32 O
dabar,
broliai,
pavedu jus
Dievui ir Jo
malonės
žodžiui, kuris
turi galią jus
išugdyti ir
duoti jums
paveldėjimą
tarp visų
pašventintųjų.
2023-11-02,
Romas
Tuominis, "Nuolankumas
Dievo valiai"
Evangelija
pagal Luką 9
sk.:
51
Artėjant
metui, kai
Jėzus turėjo
būti paimtas
aukštyn, Jis
ryžtingai
nukreipė savo
žingsnius į
Jeruzalę.
52 Jis
išsiuntė pirma
savęs
pasiuntinius.
Tie užėjo į
vieną
samariečių
kaimą, kad
paruoštų vietą
Jam apsistoti.
53 Bet tie
nesutiko Jo
priimti, nes
Jis keliavo
Jeruzalės
link.
54 Tai
girdėdami,
mokiniai
Jokūbas ir
Jonas sušuko:
„Viešpatie, ar
nori, mes
liepsime
ugniai kristi
iš dangaus ir
juos
sunaikinti,
kaip ir Elijas
padarė?“
55 Bet Jis
atsigręžęs
sudraudė juos:
„Nežinote,
kokios dvasios
esate.
56 Juk Žmogaus
Sūnus atėjo ne
pražudyti
žmonių
gyvybių, bet
išgelbėti“. Ir
jie pasuko į
kitą kaimą.
Antroji
Karalių knyga
1 sk.:
9
Karalius
siuntė pas
Eliją
penkiasdešimtininką
su jo vyrais.
Tas, užlipęs į
kalno viršūnę,
kur Elijas
sėdėjo,
kreipėsi į jį:
„Dievo vyre,
karalius įsako
tau lipti
žemyn!“
10 Elijas
atsakė
penkiasdešimtininkui:
„Jei aš Dievo
vyras, tai
tegul ugnis
krinta iš
dangaus ir
praryja tave
bei tavo
penkiasdešimt
vyrų“. Ugnis
krito iš
dangaus ir
prarijo jį bei
jo visus
vyrus.
11 Karalius
siuntė pas jį
kitą
penkiasdešimtininką
su jo vyrais.
Tas, užėjęs į
kalną, tarė
jam: „Dievo
vyre, karalius
įsako tau
skubiai lipti
žemyn!“
12 Elijas
atsakė: „Jei
aš Dievo
vyras, tai
tegul krinta
iš dangaus
ugnis ir
praryja tave
bei tavo
penkiasdešimt
vyrų“. Dievo
ugnis krito iš
dangaus ir
prarijo jį ir
visus jo
vyrus.
13 Karalius
vėl siuntė
penkiasdešimtininką
su jo vyrais.
Trečiasis
penkiasdešimtininkas,
atėjęs pas
Eliją,
atsiklaupė ant
kelių prieš jį
ir maldavo:
„Dievo vyre,
meldžiu,
pasigailėk
manęs ir šitų
penkiasdešimties
vyrų gyvybės.
14 Štai krito
ugnis iš
dangaus ir
prarijo abu
pirmuosius
penkiasdešimtininkus
ir jų vyrus.
Prašau,
pasigailėk
manęs“.
15 Viešpaties
angelas sakė
Elijui:
„Leiskis su
juo žemyn.
Nebijok“.
Elijas nuėjo
su juo pas
karalių”
Evangelija
pagal Matą 20
sk.:
17 Išvykdamas
į Jeruzalę,
Jėzus pasiėmė
skyrium
dvylika
mokinių ir
kelyje kalbėjo
jiems:
18 „Štai
einame į
Jeruzalę, ir
Žmogaus Sūnus
bus išduotas
aukštiesiems
kunigams bei
Rašto
žinovams. Jie
nuteis Jį
mirti,
19 atiduos
pagonims
tyčiotis,
nuplakti ir
nukryžiuoti,
ir trečią
dieną Jis
prisikels“.
20
Tada prie
Jėzaus priėjo
Zebediejaus
sūnų motina
kartu su savo
sūnumis ir,
pagarbinusi
Jį, ėmė kažko
prašyti.
21 Jis
paklausė jos:
„Ko nori?“
Toji atsakė:
„Leisk, kad
šitie abu mano
sūnūs Tavo
karalystėje
sėdėtų vienas
Tavo dešinėje,
o kitas
kairėje“.
22
Jėzus atsakė:
„Nežinote, ko
prašote. Ar
galite gerti
taurę, kurią
Aš gersiu, ir
būti
krikštijami
krikštu,
kuriuo Aš
krikštijamas?“
Jie atsakė:
„Galime“.
23 Tuomet Jis
tarė: „Mano
taurę, tiesa,
gersite, ir
krikštu,
kuriuo Aš
krikštijamas,
būsite
pakrikštyti,
bet vietą mano
dešinėje ar
kairėje ne Aš
duodu; tai bus
tiems, kuriems
mano Tėvo
paruošta“.
24
Tai išgirdę,
kiti dešimt
mokinių supyko
ant dviejų
brolių.
Evangelija
pagal Joną 3
sk.:
16 Nes Dievas
taip pamilo
pasaulį, jog
atidavė savo
viengimį Sūnų,
kad
kiekvienas,
kuris Jį tiki,
nepražūtų, bet
turėtų
amžinąjį
gyvenimą.
2023-10-29,
Giedrius
Ažukas, "Elkimės
nuolankiai (Ef
4,1-3)"
Evangelija
pagal Matą 24
sk.:
12
Kadangi
įsigalės
neteisumas,
daugelio meilė
atšals.
13 Bet kas
ištvers iki
galo, tas bus
išgelbėtas.
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
1
Taigi aš,
kalinys
Viešpatyje,
raginu jus
elgtis, kaip
dera jūsų
pašaukimui, į
kurį esate
pašaukti.
2 Su visu
nuolankumu bei
romumu, su
ištverme
pakęsdami
vienas kitą
meilėje,
3 siekite
išsaugoti
Dvasios
vienybę taikos
ryšiais.
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
17 Taigi aš
liepiu ir
įspėju
Viešpatyje,
kad jūs
nebesielgtumėte,
kaip elgiasi
pagonys dėl
savo proto
tuštybės.
Laiškas
Efeziečiams 5
sk.:
2 ir gyvenkite
mylėdami, kaip
ir Kristus
pamilo mus ir
atidavė už mus
save kaip
atnašą ir
kvapią auką
Dievui.
...
8
Juk kadaise
buvote tamsa,
o dabar esate
šviesa
Viešpatyje.
Elkitės kaip
šviesos
vaikai, –
...
15
Todėl
rūpestingai
žiūrėkite,
kaip elgiatės:
kad nebūtumėte
kaip kvailiai,
bet kaip
išmintingi,
Laiškas
Filipiečiams 2
sk.:
5 Būkite tokio
nusistatymo
kaip Kristus
Jėzus,
6 kuris, esybe
būdamas
Dievas,
nesilaikė
pasiglemžęs
savo lygybės
su Dievu,
7 bet apiplėšė
save ir esybe
tapo tarnu ir
panašus į
žmones.
8 Ir išore
tapęs kaip
žmogus, Jis
nusižemino,
tapdamas
paklusnus iki
mirties, iki
kryžiaus
mirties.
Jokūbo
laiškas 4 sk.:
6 Bet Jis
duoda dar
didesnę
malonę, ir
todėl sako:
„Dievas
išdidiems
priešinasi, o
nuolankiesiems
teikia
malonę“.
Pirmasis
Petro laiškas
5 sk.:
5 Taip pat
jūs,
jaunesnieji,
būkite klusnūs
vyresniesiems.
Ir visi,
paklusdami
vieni kitiems,
apsivilkite
nuolankumu,
nes „Dievas
išdidiems
priešinasi, o
nuolankiesiems
teikia
malonę“.
Pirmasis
Jono laiškas 2
sk.:
15 Nemylėkite
pasaulio, nei
to, kas yra
pasaulyje. Jei
kas myli
pasaulį, nėra
jame Tėvo
meilės,
16 nes visa,
kas pasaulyje,
tai kūno
geismas, akių
geismas ir
gyvenimo
išdidumas, o
tai nėra iš
Tėvo, bet iš
pasaulio.
17 Praeina
pasaulis ir jo
geismai, bet
kas vykdo
Dievo valią,
tas išlieka
per amžius.
Antrasis
laiškas
Timotiejui 3
sk.:
1 Žinok, kad
paskutinėmis
dienomis užeis
sunkūs laikai,
2 nes žmonės
bus savimylos,
pinigų
mylėtojai,
pagyrūnai,
išdidūs,
piktžodžiautojai,
neklusnūs
tėvams,
nedėkingi,
nešventi,
3 nemylintys,
nesutaikomi,
šmeižikai,
nesusivaldantys,
šiurkštūs,
nekenčiantys
to, kas gera,
4 išdavikai,
užsispyrę,
pasipūtėliai,
labiau
mylintys
malonumus negu
Dievą,
5 turintys
dievotumo
išvaizdą, bet
atsižadėję jo
jėgos.
Šalinkis tokių
žmonių!
6 Iš jų yra
tie, kurie
įsiskverbia į
namus ir
pavergia
silpnas
moterėles,
pilnas
nuodėmių,
geidulių
vedžiojamas,
7 nuolat
besimokančias
ir vis
nesugebančias
pasiekti
tiesos
pažinimo.
Patarlių
knyga 11 sk.:
2
Kur ateina
išdidumas, ten
ateina ir
gėda, o kur
nuolankumas –
ten išmintis.
Patarlių
knyga 13 sk.:
10
Išdidumas
sukelia
ginčus,
išmintingieji
klauso
patarimo.
Patarlių
knyga 16 sk.:
18
Išdidumas eina
sunaikinimo
priekyje,
puikybė –
prieš žlugimą.
Patarlių
knyga 29 sk.:
23 Išdidumas
pažemina
žmogų, o
nuolankus
dvasia
susilauks
pagarbos.
Evangelija
pagal Matą 5
sk.:
3 „Palaiminti
vargšai
dvasia, nes jų
yra dangaus
karalystė.
4 Palaiminti,
kurie liūdi,
nes jie bus
paguosti.
5 Palaiminti
romieji, nes
jie paveldės
žemę.
6 Palaiminti,
kurie alksta
ir trokšta
teisumo, nes
jie bus
pasotinti.
7 Palaiminti
gailestingieji,
nes jie
susilauks
gailestingumo.
8 Palaiminti
tyraširdžiai,
nes jie regės
Dievą.
9 Palaiminti
taikdariai,
nes jie bus
vadinami Dievo
vaikais.
2023-10-22,
Darius
Aškinis, "Tikėkime
Dievo
karalyste"
Evangelija
pagal Morkų 1
sk.:
14 Kai Jonas
buvo suimtas,
Jėzus atėjo į
Galilėją ir
skelbė Dievo
karalystės
Evangeliją:
Evangelija
pagal Luką 14
sk.:
15 Tai
išgirdęs,
vienas iš
sėdinčiųjų
prie stalo
tarė Jam:
„Palaimintas,
kas valgys
duoną Dievo
karalystėje!“
16 Tada Jėzus
jam pasakė:
„Vienas žmogus
iškėlė didelę
puotą ir
pakvietė daug
svečių.
17 Atėjus
puotos metui,
jis pasiuntė
tarną pranešti
pakviestiesiems:
‘Ateikite, jau
viskas
surengta’.
18 Tada jie
visi kaip
vienas pradėjo
atsiprašinėti.
Vienas jam
tarė:
‘Nusipirkau
dirvą ir
būtinai turiu
eiti jos
apžiūrėti.
Prašau mane
pateisinti’.
19 Kitas sakė:
‘Pirkau penkis
jungus jaučių
ir einu jų
išmėginti.
Prašau mane
pateisinti’.
20 Trečias
tarė: ‘Vedžiau
žmoną, todėl
negaliu
ateiti’.
Evangelija
pagal Matą 25
sk.:
1 „Tada su
dangaus
karalyste bus
panašiai kaip
su dešimtimi
mergaičių,
kurios,
pasiėmusios
savo žibintus,
išėjo
pasitikti
jaunikio.
2 Penkios iš
jų buvo
protingos ir
penkios
kvailos.
3 Kvailosios
pasiėmė
žibintus, bet
nepasiėmė
aliejaus.
4 Protingosios
kartu su
žibintais
pasiėmė
induose ir
aliejaus.
5 Jaunikiui
vėluojant,
visos pradėjo
snausti ir
užmigo.
6 Vidurnaktį
pasigirdo
šauksmas:
‘Štai jaunikis
ateina!
Išeikite jo
pasitikti!’
7 Tada visos
mergaitės
atsikėlė ir
taisėsi
žibintus.
8 Kvailosios
prašė
protingųjų:
‘Duokite mums
savo aliejaus,
nes mūsų
žibintai
gęsta!’
9 Protingosios
atsakė: ‘Kad
kartais
nepristigtų ir
mums, ir jums,
verčiau eikite
pas pardavėjus
ir
nusipirkite’.
10 Joms
beeinant
pirkti, atėjo
jaunikis.
Kurios buvo
pasiruošusios,
įėjo kartu su
juo į
vestuves, ir
durys buvo
uždarytos.
11 Vėliau
atėjo ir anos
mergaitės ir
ėmė prašyti:
‘Viešpatie,
viešpatie,
atidaryk
mums!’
12 O jis
atsakė: ‘Iš
tiesų sakau
jums: aš jūsų
nepažįstu!’
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
15 sk.:
19 Ir jei vien
tik šiame
gyvenime mes
viliamės
Kristumi, tai
mes esame
labiausiai
apgailėtini iš
visų žmonių.
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
9
Tikėjimu jis
apsigyveno
pažado žemėje,
tarytum
svetimoje,
gyvendamas
palapinėse su
Izaoku ir
Jokūbu, to
paties pažado
bendrapaveldėtojais.
10 Mat jis
laukė miesto
su pamatais,
kurio
statytojas ir
kūrėjas yra
Dievas.
...
13
Jie visi mirė
tikėdami, dar
negavę
pažadėtųjų
dalykų, bet iš
tolo juos
regėdami, buvo
įsitikinę jais
ir priėmė
juos,
išpažindami,
jog jie žemėje
svečiai ir
keleiviai.
14
Kurie taip
kalba, parodo,
kad ieško
tėvynės.
…
16 Bet dabar
jie siekė
geresnės
tėvynės, tai
yra
dangiškosios.
Todėl Dievas
nesigėdija
vadintis jų
Dievu: juk Jis
paruošė jiems
Miestą!
Evangelija
pagal Matą 8
sk.:
11 Todėl sakau
jums: daugelis
ateis iš rytų
ir vakarų ir
susės dangaus
karalystėje su
Abraomu,
Izaoku ir
Jokūbu.
Laiškas
Efeziečiams 5
sk.:
25
Jūs, vyrai,
mylėkite savo
žmonas, kaip
ir Kristus
pamilo
bažnyčią ir
atidavė už ją
save,
26 kad ją
pašventintų,
apvalydamas
vandens
nuplovimu ir
žodžiu,
27 kad
pristatytų sau
šlovingą
bažnyčią,
neturinčią
dėmės nei
raukšlės, nei
nieko tokio,
bet šventą ir
nesuteptą.
28 Taip ir
vyrai turi
mylėti savo
žmonas kaip
savo kūnus.
Kas myli savo
žmoną, myli
save patį.
Laiškas
Filipiečiams 3
sk.:
20
Tuo tarpu mūsų
tėvynė
danguje, ir iš
ten mes
karštai
laukiame
Gelbėtojo,
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus,
21 kuris
pakeis mūsų
gėdingą kūną
ir padarys jį
panašų į savo
šlovingą kūną
ta jėga, kuria
Jis visa
palenkia sau.
Evangelija
pagal Morkų 2
sk.:
19
Jėzus atsakė:
„Argi gali
vestuvininkai
pasninkauti,
kol su jais
yra jaunikis?
Kol jie turi
su savim
jaunikį, jie
negali
pasninkauti.
Giesmių
giesmė 5 sk.:
1 Aš atėjau į
savo sodą,
mano sesuo ir
sužadėtine;
rinkau mirą ir
kvepalus,
valgiau medaus
iš korių,
gėriau pieno
ir vyno.
Draugai,
valgykite ir
gerkite, mano
mylimieji!”
3
Kai Jis sėdėjo
Alyvų kalne,
priėjo vieni
mokiniai ir
klausė:
„Pasakyk mums,
kada tai
įvyks? Ir koks
Tavo atėjimo
ir pasaulio
pabaigos
ženklas?“
4 Jėzus jiems
atsakė:
„Žiūrėkite,
kad niekas
jūsų
nesuklaidintų.
5 Daug kas
ateis mano
vardu ir
sakys: ‘Aš esu
Kristus!’, ir
daugelį
suklaidins.
6 Girdėsite
apie karus ir
karų gandus.
Žiūrėkite, kad
neišsigąstumėte,
nes visa tai
turi įvykti.
Bet tai dar ne
galas.
7 Tauta sukils
prieš tautą ir
karalystė
prieš
karalystę.
Įvairiose
vietose bus
badmečių, marų
ir žemės
drebėjimų.
8 Tačiau visa
tai – gimdymo
skausmų
pradžia.
9 Tada jus
atiduos
kankinti ir
žudyti. Jūs
būsite visų
tautų
nekenčiami dėl
mano vardo.
10 Daugelis
pasipiktins,
vieni kitus
išdavinės ir
vieni kitų
nekęs.
11 Atsiras
daug netikrų
pranašų, kurie
daugelį
suvedžios.
12 Kadangi
įsigalės
neteisumas,
daugelio meilė
atšals.
13 Bet kas
ištvers iki
galo, tas bus
išgelbėtas.
14 Ir bus
paskelbta ši
karalystės
Evangelija
visame
pasaulyje
paliudyti
visoms
tautoms. Ir
tada ateis
galas“.
...
21
Tuomet bus
didelis
suspaudimas,
kokio nėra
buvę nuo
pasaulio
pradžios iki
dabar ir kokio
daugiau
nebebus.
22 Ir jeigu
tos dienos
nebūtų
sutrumpintos,
neišsigelbėtų
nė vienas
kūnas. Bet dėl
išrinktųjų tos
dienos bus
sutrumpintos.
23 Jei tada
kas nors jums
sakys: ‘Štai
čia Kristus’,
arba: ‘Jis
tenai!’, –
netikėkite,
24 nes atsiras
netikrų kristų
ir netikrų
pranašų, ir
jie darys
didelių ženklų
bei stebuklų,
kad
suklaidintų,
jei įmanoma,
net
išrinktuosius.
25 Štai Aš
jums iš anksto
tai pasakiau!“
26 „Todėl,
jeigu jums
sakytų: ‘Štai
Jis
dykumoje!’,
neikite, ‘Štai
Jis
kambariuose!’,
netikėkite.
27 Kaip žaibas
tvyksteli iš
rytų ir
nušvinta iki
vakarų, toks
bus ir Žmogaus
Sūnaus
atėjimas.
28 Kur tik bus
lavonų, ten
sulėks ir
maitvanagiai.
29 Tuoj pat po
tų suspaudimo
dienų saulė
užtems,
mėnulis
nebeduos
šviesos,
žvaigždės kris
iš dangaus, ir
dangaus jėgos
bus
sudrebintos.
30 Tada
danguje
pasirodys
Žmogaus Sūnaus
ženklas, ir
visos žemės
giminės raudos
ir pamatys
Žmogaus Sūnų,
ateinantį
dangaus
debesyse su
galybe ir
didžia šlove.
31 Jis pasiųs
savo angelus
su skardžiais
trimitų
garsais, ir
jie surinks Jo
išrinktuosius
iš keturių
žemės pusių,
nuo vieno
dangaus
pakraščio iki
kito.
32
Pasimokykite
iš palyginimo
su figmedžiu:
kai jo šaka
suminkštėja ir
sprogsta
lapai, jūs
žinote, jog
artėja vasara.
33 Taip pat,
visa šita
išvydę,
žinokite, jog
tai arti, prie
durų.
34 Iš tiesų
sakau jums: ši
karta
nepraeis, iki
visa tai
įvyks.
35 Dangus ir
žemė praeis,
bet mano
žodžiai
nepraeis.
36 Tačiau tos
dienos ir
valandos
niekas nežino,
nė dangaus
angelai, o
vien tik mano
Tėvas“.
37 „Kaip buvo
Nojaus
dienomis, taip
bus ir tada,
kai ateis
Žmogaus Sūnus.
38 Kaip
dienomis prieš
tvaną žmonės
valgė, gėrė,
tuokėsi ir
tuokė iki tos
dienos, kurią
Nojus įžengė į
laivą,
39 nieko
nenumanydami,
kol užėjo
tvanas ir
visus
nusinešė; taip
bus ir tada,
kai ateis
Žmogaus Sūnus.
40 Tada du bus
kartu lauke,
ir vienas bus
paimtas, o
kitas
paliktas.
41 Dvi mals
girnomis, ir
viena bus
paimta, o kita
palikta.
42 Todėl
budėkite, nes
nežinote,
kurią valandą
ateis jūsų
Viešpats.
43 Supraskite
ir tai: jeigu
šeimininkas
žinotų, kurią
nakties
valandą ateis
vagis, jis
budėtų ir
neleistų jam
įsilaužti į
namus.
44 Todėl ir
jūs būkite
pasiruošę, nes
Žmogaus Sūnus
ateis tą
valandą, kurią
nemanote“.
45 „Kas yra
tas ištikimas
bei protingas
tarnas, kurį
šeimininkas
paskyrė
tarnauti savo
šeimynai, kad
ją maitintų
deramu laiku?
46 Palaimintas
tarnas, kurį
sugrįžęs
šeimininkas
ras taip
darantį.
47 Iš tiesų
sakau jums: jį
paskirs
valdyti visų
savo turtų.
48 Bet jei
blogas tarnas
tartų savo
širdyje: ‘Mano
šeimininkas
neskuba
grįžti’,
49 ir pradėtų
mušti savo
tarnybos
draugus,
valgyti ir
gerti su
girtuokliais,
–
50 to tarno
šeimininkas
sugrįš tą
dieną, kai jis
nelaukia, ir
tą valandą,
kurią jis
nemano.
51 Jis perkirs
jį pusiau ir
paskirs jam
dalį su
veidmainiais.
Ten bus
verksmas ir
dantų
griežimas“.
Evangelija
pagal Luką 21
sk.:
25
„Bus ženklų
saulėje,
mėnulyje ir
žvaigždėse, o
žemėje
blaškysis
sielvarto
slegiamos
tautos, jūrai
baisiai
šniokščiant ir
šėlstant.
26 Žmonės
sustings iš
baimės,
laukdami to,
kas turės
ištikti
pasaulį, nes
dangaus
galybės bus
sudrebintos.
27 Tada jie
išvys Žmogaus
Sūnų,
ateinantį
debesyje su
jėga ir didžia
šlove.
28 Kai tai
prasidės,
atsitieskite
ir pakelkite
galvas, nes
artėja jūsų
atpirkimas“.
29 Ir Jis
jiems pasakė
palyginimą:
„Stebėkite
figmedį bei
visus kitus
medžius.
30 Kai jie ima
sprogti, jūs
patys matote
ir žinote, kad
vasara jau
arti.
31 Taip pat
pamatę visa
tai vykstant,
žinokite, kad
arti yra Dievo
karalystė.
32 Iš tiesų
sakau jums: ši
karta
nepraeis, iki
visa tai
įvyks.
33 Dangus ir
žemė praeis, o
mano žodžiai
nepraeis.
34 Saugokitės,
kad jūsų
širdys nebūtų
apsunkintos
nesaikingumo,
girtavimo ir
gyvenimo
rūpesčių, kad
toji diena
neužkluptų
jūsų
netikėtai.
35 It žabangai
ji užgrius
visus žemės
gyventojus.
36 Todėl visą
laiką budėkite
ir melskitės,
kad būtumėt
palaikyti
vertais
išvengti
visko, kas
įvyks, ir
stoti prieš
Žmogaus Sūnų“.
37 Taip Jėzus
dienomis
mokydavo
šventykloje, o
naktis
praleisdavo
vadinamajame
Alyvų kalne.
38 Ir nuo
ankstyvo ryto
visi žmonės
rinkdavosi Jo
pasiklausyti
šventykloje.
2023-10-15,
Giedrius
Ažukas, "Pokyčiai
vidiniame
žmoguje
(Ef 3,14-21)"
Evangelija
pagal Luką 6
sk.:
44
Kiekvienas
medis
pažįstamas iš
jo vaisių. Nuo
erškėčių
niekas nerenka
figų, o nuo
gervuogių
krūmo neskina
vynuogių.
45
Geras žmogus
iš gero savo
širdies lobyno
iškelia gera,
o blogas iš
blogo savo
širdies lobyno
iškelia bloga.
Jo lūpos kalba
tai, ko
pertekusi
širdis“.
Evangelija
pagal Luką 13
sk.:
6 Jis pasakė
palyginimą:
„Žmogus turėjo
savo vynuogyne
pasisodinęs
figmedį. Kartą
jis atėjo
pažiūrėti jo
vaisių, bet
nerado.
7 Ir
tarė
sodininkui:
‘Jau treji
metai, kai
ateinu ieškoti
šio figmedžio
vaisių ir vis
nerandu.
Nukirsk jį,
kam dar žemę
alina!’
8
Anas jam
atsakė:
‘Šeimininke,
palik dar jį
šiais metais.
Aš jį apkasiu
ir patręšiu.
9
Jei jis duos
vaisių, gerai.
O jei ne, tai
iškirsk jį!’
Laiškas
Efeziečiams 3
sk.:
14 Dėl to aš
klaupiuosi
prieš mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus Tėvą,
15
iš kurio visa
šeima danguje
ir žemėje turi
vardą,
16
kad iš savo
šlovės turtų
duotų jums
sustiprėti Jo
jėga per
Dvasią
vidiniame
žmoguje,
17
kad Kristus
per tikėjimą
gyventų jūsų
širdyse ir
jūs,
įsišakniję ir
įsitvirtinę
meilėje,
18
galėtumėte
suvokti kartu
su visais
šventaisiais,
koks yra
plotis, ir
ilgis, ir
gylis, ir
aukštis,
19
ir pažinti
Kristaus
meilę, kuri
pranoksta
pažinimą, kad
būtumėte
pripildyti
visos Dievo
pilnatvės.
20 O
Tam, kuris
savo jėga,
veikiančia
mumyse, gali
padaryti
nepalyginamai
daugiau, negu
mes prašome ar
suprantame,
21
Jam tebūna
šlovė
bažnyčioje
Kristuje
Jėzuje per
visas kartas
amžių amžiais!
Amen.
Laiškas
Efeziečiams 6
sk.:
10 Pagaliau,
mano broliai,
būkite stiprūs
Viešpatyje ir
Jo galybės
jėga.
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
13 Jie visi
mirė tikėdami,
dar negavę
pažadėtųjų
dalykų, bet iš
tolo juos
regėdami, buvo
įsitikinę jais
ir priėmė
juos,
išpažindami,
jog jie žemėje
svečiai ir
keleiviai.
Apaštalų
darbai 14 sk.:
22 Ten jie
stiprino
mokinių
sielas, ragino
juos pasilikti
tikėjime ir
sakė: „Per
daugelį
išmėginimų mes
turime įeiti į
Dievo
karalystę“.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
4 sk.:
16 Todėl mes
nepailstame.
Nors mūsų
išorinis
žmogus ir
nyksta,
vidinis diena
iš dienos
atsinaujina.
17
Mūsų
trumpalaikis
lengvas
sielvartas
ruošia mums
visa
pranokstančią
amžinąją
šlovę.
Patarlių
knyga 16 sk.:
3 Pavesk savo
darbus
Viešpačiui, ir
tavo sumanymai
pasiseks.
Psalmių
knyga 55 sk.:
22 Pavesk
Viešpačiui
savo naštą, ir
Jis palaikys
tave, Jis
niekados
neleis
teisiajam
svyruoti.
Laiškas
Efeziečiams 6
sk.:
10 Pagaliau,
mano broliai,
būkite stiprūs
Viešpatyje ir
Jo galybės
jėga.
Pirmasis
Petro laiškas
1 sk.:
14 Kaip
klusnūs
vaikai,
nepasiduokite
ankstesniems
savo
neišmaningumo
laikų
geiduliams,
15
bet, kaip
šventas yra
Tas, kuris jus
pašaukė, taip
ir jūs būkite
šventi visu
savo elgesiu,
2023-10-08,
Marijona
Mukomolovienė,
"Ištirkite
save"
Laiškas
Efeziečiams 5
sk.:
5
Nes jūs
žinote, kad
joks
ištvirkėlis,
netyras ar
gobšas, kuris
yra
stabmeldys,
nepaveldės
Kristaus ir
Dievo
karalystės.
6
Tegul niekas
neapgauna jūsų
tuščiais
plepalais; už
tokius dalykus
Dievo rūstybė
ištinka
neklusnumo
vaikus.
7
Todėl nebūkite
jų bendrai!
8
Juk kadaise
buvote tamsa,
o dabar esate
šviesa
Viešpatyje.
Elkitės kaip
šviesos
vaikai, –
9
nes Dvasios
vaisius
reiškiasi
visokeriopu
gerumu,
teisumu ir
tiesa, –
10
ištirdami, kas
patinka
Viešpačiui.
11
Ir
neprisidėkite
prie
nevaisingų
tamsos darbų,
o verčiau
atskleiskite
juos.
12
Nes ką jie
slapčia daro,
gėda net
sakyti.
13
Bet viskas,
kas
atskleidžiama,
tampa šviesos
apšviesta, o
kas tik
apšviesta, yra
šviesa.
14
Todėl sakoma:
„Pabusk, kuris
miegi, kelkis
iš numirusių,
ir apšvies
tave Kristus“.
Psalmių
knyga 7 sk.:
8
Viešpats teis
tautas. Teisk
mane,
Viešpatie,
pagal mano
teisumą, pagal
nekaltumą,
kuris yra
manyje.
9
Padaryk
nedorėlių
užmačioms
galą, o
teisųjį
sutvirtink. Tu
ištiri širdis
ir inkstus,
teisusis
Dieve!
10
Mano apsauga
yra nuo Dievo,
kuris
išgelbsti
tiesiaširdžius.
11
Dievas –
teisingas
teisėjas,
Dievas kasdien
rūstinasi ant
nedorėlių.
12
Neatgailaujančiam
Jis kardą
galanda,
įtempia lanką,
taiko;
Evangelija
pagal Matą 3
sk.:
2
skelbdamas:
„Atgailaukite,
nes
prisiartino
dangaus
karalystė“.
3 O
jis buvo tas,
apie kurį
pranašas
Izaijas yra
pasakęs:
„Dykumoje
šaukiančiojo
balsas:
‘Paruoškite
Viešpačiui
kelią!
Ištiesinkite
Jam takus!’
...
7
Pamatęs daug
fariziejų ir
sadukiejų,
einančių pas
jį krikštytis,
jis jiems
sakė: „Angių
išperos, kas
perspėjo jus
bėgti nuo
ateinančios
rūstybės?
8
Duokite
vaisių, vertų
atgailos!
9 Ir
nebandykite
ramintis:
‘Mūsų tėvas –
Abraomas’. Aš
jums sakau,
kad Dievas
gali pažadinti
Abraomui vaikų
iš šitų
akmenų.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
13 sk.:
2
Jau sakiau
anksčiau ir
sakau, kaip ir
antrąkart
lankydamasis
pas jus, ir,
būdamas atstu,
dabar rašau
tiems, kurie
anksčiau
nusidėjo, ir
visiems
kitiems, –
jeigu atvyksiu
vėl, būsiu
negailestingas.
3
Jūs
reikalaujate
įrodymo, kad
manyje kalba
Kristus, o Jis
nėra silpnas
prieš jus, bet
galingas
jumyse.
4
Nors Jis buvo
nukryžiuotas
dėl silpnumo,
bet dabar
gyvas Dievo
jėga. Nors mes
irgi silpni
Jame, bet jums
gyvensime su
Juo Dievo
galybe.
5
Patikrinkite
patys save, ar
esate
tikėjime.
Ištirkite
save! Ar
nepažįstate
savęs ir
nežinote, kad
jumyse yra
Jėzus Kristus,
jeigu tik
nesate
atmestini?
6
Bet turiu
vilties, kad
jūs suprasite,
jog mes nesame
atmestini.
2023-10-01,
Giedrius
Ažukas, "Bažnyčia
- Dievo
Karalystės
dalis"
Laiškas
Efeziečiams 3
sk.:
8 Man, visų
šventųjų
mažiausiajam,
atiteko malonė
skelbti
pagonims
nesuvokiamus
Kristaus
turtus
9 ir
atskleisti
visiems, kaip
turi
išsipildyti
šita
paslaptis, nuo
amžių uždengta
Dieve – viską
sukūrusiame
per Jėzų
Kristų, –
10
kad dabar per
bažnyčią taptų
žinoma
kunigaikštystėms
ir valdžioms
danguje
visokeriopa
Dievo
išmintis.
11
Tai atitinka
amžinąjį
nutarimą,
padarytą
Kristuje
Jėzuje, mūsų
Viešpatyje,
12
kuriame mes
turime drąsą
ir užtikrintą
priėjimą per
tikėjimą Juo.
13
Todėl prašau
nenusiminti
dėl mano vargų
jūsų dėlei,
nes jie yra
jūsų šlovė.
Evangelija
pagal Morkų 4
sk.:
26 Jis
kalbėjo: „Su
Dievo
karalyste yra
kaip su
žmogumi,
beriančiu
dirvon sėklą.
27
Ar jis miega
ar keliasi, ar
naktį ar
dieną, sėkla
dygsta ir
auga, jam
nežinant kaip.
28
Juk žemė
savaime duoda
vaisių:
pradžioje
želmenį,
paskui varpą,
pagaliau
pribrendusį
grūdą varpoje.
29
Derliui
prinokus,
žmogus tuojau
ima pjautuvą,
nes pjūtis
atėjo“.
…
33
Daugeliu tokių
palyginimų
Jėzus skelbė
jiems žodį,
kiek jie
sugebėjo
suprasti.
34
Be palyginimų
Jis jiems
nekalbėdavo,
...
Laiškas
Efeziečiams 1
sk.:
1 Paulius,
Dievo valia
Jėzaus
Kristaus
apaštalas,
šventiesiems,
gyvenantiems
Efeze, ir
ištikimiesiems
Kristuje
Jėzuje.
Evangelija
pagal Morkų 4
sk.:
3
„Paklausykite!
Štai sėjėjas
išėjo sėti.
4
Jam besėjant,
dalis grūdų
nukrito palei
kelią, ir
atskridę
padangių
paukščiai juos
sulesė.
5
Kiti nukrito į
uolėtą dirvą,
kur buvo
nedaug žemės,
ir greit
sudygo, nes
neturėjo
gilesnio žemės
sluoksnio.
6
Saulei
patekėjus,
daigai išdegė
ir, neturėdami
šaknų,
sudžiūvo.
7
Kiti nukrito
tarp erškėčių.
Erškėčiai
išaugo ir
nusmelkė juos,
ir jie nedavė
derliaus.
8
Dar kiti
nukrito į gerą
žemę, sudygo,
užaugo ir davė
derlių: vieni
trisdešimteriopą,
kiti
šešiasdešimteriopą,
treti
šimteriopą“.
9
Jis pasakė
jiems: „Kas
turi ausis
klausyti –
teklauso!“
…
15
Palei kelią
sėjamas žodis
– tai tie,
kuriems vos
išgirdus, tuoj
pat ateina
šėtonas ir
išplėšia jų
širdyse
pasėtąjį žodį.
16
Panašiai ir su
tais, kurie
pasėti
uolėtoje
dirvoje.
Išgirdę žodį,
jie tuojau su
džiaugsmu jį
priima.
17
Bet jie neturi
savyje šaknų
ir išsilaiko
neilgai.
Ištikus kokiam
sunkumui ar
persekiojimui
dėl žodžio,
jie tuoj pat
pasipiktina.
Patarlių
knyga 4 sk.:
23
Saugok su visu
stropumu savo
širdį, nes iš
jos teka
gyvenimo
versmė.
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
17 Taigi aš
liepiu ir
įspėju
Viešpatyje,
kad jūs
nebesielgtumėte,
kaip elgiasi
pagonys dėl
savo proto
tuštybės.
18
Jų protas
aptemęs, jie
atskirti nuo
Dievo gyvenimo
dėl savo
neišmanymo bei
širdies
užkietėjimo.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
10 sk.:
13 Jums tekęs
pagundymas
tėra tik
žmogiškas. Bet
Dievas
ištikimas. Jis
neleis jūsų
gundyti
daugiau nei
jūsų jėgos
leidžia, bet
kartu su
pagundymu duos
ir išeitį, kad
sugebėtumėte
jį atlaikyti.
(LBD-EKU:
“13 Jums tekę
išmėginimai
tėra žmogiški.
Dievas
ištikimas. Jis
neleis jūsų
mėginti virš
jūsų jėgų, bet
su išmėginimu
duos ir
išeitį, kad
galėtumėte
atsilaikyti.”)
2023-09-24,
Marijona
Mukomolovienė,
"Pavesk
Viešpačiui
savo kelią,
pasitikėk Juo"
Pirmoji
Samuelio knyga
15 sk.:
22 Samuelis
atsakė: „Argi
Viešpats
labiau vertina
deginamąsias
aukas ir
atnašas, negu
paklusnumą
Viešpaties
balsui?
Paklusti yra
geriau negu
aukoti ir
klausyti yra
geriau už
avinų taukus.
Psalmių
knyga 37 sk.:
5 Pavesk
Viešpačiui
savo kelią,
pasitikėk Juo,
ir Jis veiks.
Patarlių
knyga 16 sk.:
3 Pavesk savo
darbus
Viešpačiui, ir
tavo sumanymai
pasiseks.
Laiškas
Hebrajams 2
sk.:
16 Iš tiesų
Jam rūpėjo ne
angelai, o
Abraomo
palikuonys.
17
Todėl Jis
turėjo visu
kuo tapti
panašus į
brolius, kad
būtų
gailestingas
ir ištikimas
Dievui
vyriausiasis
Kunigas ir
permaldautų už
žmonių
nuodėmes.
18
Pats iškentęs
gundymus, Jis
gali padėti
tiems, kurie
yra gundomi.
Laiškas
Hebrajams 5
sk.:
8 Nors būdamas
Sūnus, Jis per
savo
kentėjimus
išmoko
paklusnumo
9 ir
ištobulintas
tapo amžinojo
išgelbėjimo
priežastimi
visiems, kurie
Jam paklūsta,
10
Dievo
pavadintas
vyriausiuoju
Kunigu
Melchizedeko
būdu.
Pirmasis
Petro laiškas
5 sk.:
5... „Dievas
išdidiems
priešinasi, o
nuolankiesiems
teikia
malonę“.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
4 sk.:
7 Kas gi tave
išskiria iš
kitų? Ir ką gi
turi, ko
nebūtum gavęs?
O jei esi
gavęs, tai ko
didžiuojies,
lyg nebūtum
gavęs?
8
Jūs jau esate
sotūs, jau
turtingi, jau
pradėjote be
mūsų
karaliauti! O,
kad jūs iš
tikrųjų
karaliautumėte,
kad ir mes
galėtume kartu
karaliauti!
Pirmasis
Petro laiškas
5 sk.:
7 Meskite ant
Jo savo
rūpesčius, nes
Jis jumis
rūpinasi.
8
Būkite blaivūs
ir budrūs, nes
jūsų priešas
velnias
slankioja
aplinkui kaip
riaumojantis
liūtas,
tykodamas kurį
nors praryti.
9
Pasipriešinkite
jam tvirtu
tikėjimu,
žinodami, kad
tokius pačius
kentėjimus
patiria jūsų
broliai
pasaulyje.
10 O
visokeriopos
malonės
Dievas,
pašaukęs mus į
savo amžinąją
šlovę Kristuje
Jėzuje, pats
jus, trumpai
pakentėjusius,
ištobulins,
sutvirtins,
sustiprins ir
pastatys ant
tvirto
pagrindo.
11
Jam šlovė ir
valdžia per
amžių amžius!
Amen.
Evangelija
pagal Matą 6
sk.:
33 Pirmiausia
ieškokite
Dievo
karalystės ir
Jo teisumo, o
visa tai bus
jums pridėta.
34
Taigi
nesirūpinkite
rytdiena, nes
rytojus pats
pasirūpins
savimi.
Kiekvienai
dienai užtenka
savo vargo“.
2023-09-24,
Giedrius
Ažukas, "Malonės
žinia
pagonims"
Laiškas
Efeziečiams 5
sk.:
15 Todėl
rūpestingai
žiūrėkite,
kaip elgiatės:
kad nebūtumėte
kaip kvailiai,
bet kaip
išmintingi,
16
branginantys
laiką, nes
dienos yra
piktos.
17 Nebūkite
tad
neprotingi,
bet
supraskite,
kokia yra
Viešpaties
valia.
Laiškas
Efeziečiams 3
sk.:
1 Todėl aš,
Paulius, esu
Kristaus
Jėzaus kalinys
dėl jūsų –
pagonių.
2
Jūs esate
girdėję apie
Dievo malonės
tvarkymą, man
suteiktą jūsų
labui.
3
Apreiškimu man
buvo
atskleista
paslaptis,
kaip aš ką tik
trumpai
aprašiau.
4
Skaitydami
galite
įsitikinti,
kad suvokiu
Kristaus
paslaptį,
5
kuri
ankstesnėms
žmonių kartoms
nebuvo
paskelbta
taip, kaip ji
dabar Dvasios
atskleista Jo
šventiesiems
apaštalams ir
pranašams:
6 pagonys yra
bendrapaveldėtojai,
priklauso
vienam kūnui
ir yra pažado
dalininkai
Kristuje per
Evangeliją,
7 kurios tarnu
tapau pagal
Dievo malonės
dovaną, kuri
man buvo duota
Jo jėgos
veikimu.
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
8 Nes jūs
esate
išgelbėti
malone per
tikėjimą, ir
tai ne iš jūsų
– tai Dievo
dovana,
Laiškas
Romiečiams 1
sk.:
16 Aš
nesigėdiju
Evangelijos,
nes ji yra
Dievo jėga
išgelbėti
kiekvienam,
kuris tiki,
pirma žydui,
paskui
graikui.
17
Joje
apsireiškia
Dievo teisumas
iš tikėjimo į
tikėjimą, kaip
parašyta:
„Teisusis
gyvens
tikėjimu“.
Laiškas
Romiečiams 10
sk.:
8 Bet ką jis
sako? – „Arti
tavęs yra
žodis – tavo
burnoje ir
tavo širdyje“,
– tai yra mūsų
skelbiamas
tikėjimo
žodis.
9
Jeigu lūpomis
išpažinsi
Viešpatį Jėzų
ir širdimi
tikėsi, kad
Dievas Jį
prikėlė iš
numirusių,
būsi
išgelbėtas.
10
Nes širdimi
tikima, ir
taip įgyjamas
teisumas, o
lūpomis
išpažįstama,
ir taip
įgyjamas
išgelbėjimas.
11
Raštas juk
sako:
„Kiekvienas,
kuris Jį tiki,
nebus
sugėdintas“.
Evangelija
pagal Matą 10
sk.:
32 Kas
išpažins mane
žmonių
akivaizdoje,
ir Aš jį
išpažinsiu
savo
dangiškojo
Tėvo
akivaizdoje.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
10 sk.:
13 Jums tekęs
pagundymas
tėra tik
žmogiškas. Bet
Dievas
ištikimas. Jis
neleis jūsų
gundyti
daugiau nei
jūsų jėgos
leidžia, bet
kartu su
pagundymu duos
ir išeitį, kad
sugebėtumėte
jį atlaikyti.
14
Todėl, mano
mylimieji,
bėkite nuo
stabmeldystės!
15
Kalbu kaip
išmintingiems;
apsvarstykite
patys, ką
sakau.
Antrasis
Petro laiškas
1 sk.:
10 Todėl,
broliai, dar
uoliau
stenkitės
sutvirtinti
savąjį
pašaukimą ir
išrinkimą. Tai
darydami, jūs
niekada
nesuklupsite.
2023-09-10,
Jurgita
Kučinskienė, "Apie
pašaukimą"
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
1 sk.:
1 Paulius,
Dievo valia
pašauktas
Kristaus
Jėzaus
apaštalas, ir
brolis
Sostenas –
2
Dievo
bažnyčiai
Korinte,
pašventintiems
Kristuje
Jėzuje,
pašauktiesiems
šventiesiems
su visais,
kurie šaukiasi
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus vardo
kiekvienoje
vietoje pas
jus ir pas
mus.
Laiškas
Efeziečiams 1
sk.:
4 mus
išrinkdamas
Jame prieš
pasaulio
sutvėrimą, kad
būtume šventi
ir nekalti
meile Jo
akivaizdoje.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
1 sk.:
8
kuris ir
sutvirtins jus
iki galo, kad
būtumėte
nekalti mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
dieną.
9
Ištikimas yra
Dievas, kuris
jus pašaukė į
savo Sūnaus,
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus,
bendravimą.
Efeziečiams
2 sk.:
8 Jūs juk
esate
išgelbėti
malone per
tikėjimą ir ne
iš savęs, bet
tai yra Dievo
dovana,
9 ir
ne darbais,
kad kas nors
nesigirtų.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
1 sk.:
29 kad joks
kūnas
nesigirtų
prieš Dievą.
…
31
kad, kaip
parašyta: „Kas
giriasi,
tesigiria
Viešpačiu“.”
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
30 O kuriuos
Jis iš anksto
paskyrė, tuos
ir pašaukė;
kuriuos
pašaukė, tuos
ir išteisino;
kuriuos
išteisino,
tuos ir
pašlovino.
31
Tai ką dėl
viso šito
pasakysime?
Jei Dievas už
mus, tai kas
gi prieš mus?!
32
Tas, kuris
nepagailėjo
savo Sūnaus,
bet atidavė Jį
už mus visus,
– kaipgi Jis
ir visko
nedovanotų
kartu su Juo?
33
Kas kaltins
Dievo
išrinktuosius?
Juk Dievas
išteisina!
34
Kas pasmerks?
Kristus mirė,
bet buvo
prikeltas ir
yra Dievo
dešinėje, ir
užtaria mus.
35
Kas gi mus
atskirs nuo
Kristaus
meilės? Ar
sielvartas? ar
nelaimė? ar
persekiojimas?
ar badas? ar
nuogumas? ar
pavojus? ar
kalavijas?
36
Parašyta: „Dėl
Tavęs mes
žudomi ištisą
dieną, laikomi
avimis
skerdimui“.
37
Tačiau visuose
šiuose
dalykuose mes
esame daugiau
negu
nugalėtojai
per Tą, kuris
mus pamilo.
38
Ir aš
įsitikinęs,
kad nei
mirtis, nei
gyvenimas, nei
angelai, nei
kunigaikštystės,
nei galybės,
nei dabartis,
nei ateitis,
39
nei aukštumos,
nei gelmės,
nei jokie kiti
kūriniai
negalės mūsų
atskirti nuo
Dievo meilės,
kuri yra
Kristuje
Jėzuje, mūsų
Viešpatyje.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
7 sk.:
1 Taigi,
mylimieji,
turėdami
tokius
pažadus,
apsivalykime
nuo visos kūno
ir dvasios
nešvaros,
tobulindami
šventumą Dievo
baimėje.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
13 sk.:
5 Patikrinkite
patys save, ar
esate
tikėjime.
Ištirkite
save! Ar
nepažįstate
savęs ir
nežinote, kad
jumyse yra
Jėzus Kristus,
jeigu tik
nesate
atmestini?
2023-09-03,
Raimondas
Stankevičius,
"Tikėjimas"
Pakartoto
įstatymo knyga
31 sk.:
6 Būk drąsus
ir stiprus;
nebijok ir
neišsigąsk jų,
nes Viešpats,
tavo Dievas,
yra su tavimi;
Jis
nepasitrauks
ir nepaliks
tavęs“.
(LBD-EKU:
6
Būkite stiprūs
ir ryžtingi!
Nebijokite jų
ir
neišsigąskite,
nes pats
VIEŠPATS, tavo
Dievas, eina
su tavimi; jis
nepaliks tavęs
vieno ir
nepasitrauks
nuo tavęs“.)
Laiškas
Hebrajams 10
sk.:
39 Tačiau mes
nesame tie,
kurie
atsitraukia
savo
pražūčiai, bet
tie, kurie
tiki, kad
išgelbėtume
sielą.”
(LBD-EKU:
39 Tačiau
mes nesame
bailūs
pabėgėliai
savo
pražūčiai, bet
laikomės
tikėjimo, kad
išgelbėtume
savo sielas.)
Evangelija
pagal Luką 17
sk.:
5 Apaštalai
tarė
Viešpačiui:
„Sustiprink
mūsų
tikėjimą“.
6 O
Viešpats
atsakė: „Jei
turėtumėte
tikėjimą kaip
garstyčios
grūdelį,
galėtumėte
sakyti šitam
šilkmedžiui:
‘Išsirauk ir
pasisodink
jūroje’, – ir
jis paklausytų
jūsų“.
(LBD-EKU:
5 Apaštalai
prašė:
„Sustiprink
mūsų
tikėjimą“. 6 O
Viešpats
atsakė: „Jei
turėtumėte
tikėjimą kaip
garstyčios
grūdelį ir
įsakytumėte
šitam
šilkmedžiui:
‘Išsirauk ir
pasisodink
jūroje’, – tai
jis paklausytų
jūsų.)
Pirmasis
Jono laiškas 2
sk.:
22 Kas yra
melagis, jeigu
ne tas, kuris
neigia, kad
Jėzus yra
Pateptasis?
Tas yra
antikristas,
kuris neigia
Tėvą ir Sūnų.
(LBD-EKU:
22 Kas
yra melagis,
jeigu ne tas,
kuris neigia
Jėzų esant
Mesiją? Tasai
yra
Antikristas,
kuris neigia
Tėvą ir Sūnų.)
Izaijo
pranašystė 40
sk.:
8 Žolė
nuvysta,
žiedas
nukrinta, bet
mūsų Dievo
žodis išlieka
per amžius“.
(LBD-EKU: 8
Žolė
nudžiūsta,
gėlė nuvysta,
bet Dievo
žodis tveria
amžinai“.)
Pirmasis
Jono laiškas 2
sk.:
17 Praeina
pasaulis ir jo
geismai, bet
kas vykdo
Dievo valią,
tas išlieka
per amžius.
(LBD-EKU:
17 Praeina
pasaulis ir jo
geismai. Kas
vykdo Dievo
valią, tas
išlieka per
amžius.)
Pirmasis Petro
laiškas 1 sk.:
25
bet Viešpaties
žodis išlieka
per amžius“.
Toks yra jums
paskelbtas
Evangelijos
žodis.
(LBD-EKU:
25 tik
Viešpaties
žodis išlieka
per amžius.
Toks yra
žodis,
paskelbtas
jums kaip
Geroji
naujiena.)
Pirmasis
Jono laiškas 5
sk.:
10 Kas tiki
Dievo Sūnų,
tas turi
liudijimą
savyje. Kas
netiki Dievu,
tas Jį melagiu
laiko, nes
nepatikėjo
liudijimu,
kuriuo Dievas
paliudijo apie
savo Sūnų.
(LBD-EKU:
10
Kas tiki Dievo
Sūnų, tas turi
savyje tą
liudijimą. Kas
Dievo netiki,
tas jį melagiu
verčia, nes
nepatikėjo
liudijimu,
kurį Dievas
davė apie savo
Sūnų.)
Apaštalų
darbai 16 sk.:
31 Jie atsakė:
„Tikėk
Viešpatį Jėzų
Kristų ir būsi
išgelbėtas tu
ir tavo
namai“.
(LBD-EKU:
31 Jie
atsakė: „Tikėk
Viešpatį Jėzų,
tai būsi
išgelbėtas tu
ir tavo
namai“.)
2023-08-28,
Saulius
Kalkauskas, "Garbinimo
esmė"
Psalmių knyga
68 sk.:
19
Tebūna
šlovinamas
Viešpats
kasdien! Jis
naštas mūsų
neša, Jis mūsų
išgelbėjimo
Dievas.
Psalmių
knyga 111 sk.:
1
Girkite
Viešpatį! Aš
girsiu
Viešpatį visa
širdimi
teisiųjų
susirinkime.
2
Dideli yra
Viešpaties
darbai,
tyrinėjami
visų, kurie
juos mėgsta.
3
Didingi ir
šlovingi Jo
darbai, Jo
teisumas
pasilieka per
amžius.
4
Atsimintini
yra Jo darbai.
Maloningas ir
užjaučiantis
yra Viešpats.
Psalmių
knyga 145 sk.:
10
Viešpatie,
Tavo visi
kūriniai girs
Tave ir Tavo
šventieji
laimins Tave!
11
Jie kalbės
apie Tavo
karalystės
šlovę, garsins
Tavo galybę,
12
kad žmonės
suprastų Tavo
galingus
darbus ir Tavo
karalystės
šlovingą
didingumą.
Psalmių
knyga 119 sk.:
62
Vidurnaktį
atsikėlęs,
dėkoju už
teisingus Tavo
sprendimus.
Psalmių
knyga 148 sk.:
1
Girkite
Viešpatį!
Girkite
Viešpatį iš
dangaus!
Girkite Jį
aukštybėse!
2
Girkite Jį,
visi Jo
angelai;
girkite Jį,
visa Jo
kareivija!
3
Girkite Jį,
saule ir
mėnuli;
girkite Jį,
spindinčios
žvaigždės!
4
Girkite Jį,
dangų dangūs
ir viršum jų
esantys
vandenys!
5
Visi tegiria
Viešpaties
vardą, nes Jis
įsakė, ir visa
buvo sukurta.
6
Jis amžių
amžiams viską
įtvirtino,
nustatė
nekintamą
tvarką.
7
Girkite
Viešpatį, kas
esate žemėje:
jūrų pabaisos
ir visos
gelmės,
8
ugnie ir
kruša, sniege
ir migla,
vėjai
audringi,
vykdantys Jo
žodį,
9
kalnai ir
kalvos,
vaismedžiai ir
kedrai,
10
žvėrys ir visi
gyvuliai,
žemės ropliai
ir sparnuoti
paukščiai.
Izaijo
pranašystė 44
sk.:
23 Džiaukitės,
dangūs, nes
Viešpats tai
įvykdė!
Šūkaukite,
žemės gelmės,
linksmai
giedokite,
miškai ir visi
medžiai! ...
Evangelija
pagal Matą 5
sk.:
14 Jūs esate
pasaulio
šviesa.
Neįmanoma
nuslėpti
miesto,
pastatyto ant
kalno.
15
Ir niekas,
uždegęs
žiburį,
nevožia jo
indu, bet
stato į
žibintuvą, kad
šviestų
visiems, kas
yra namuose.
16
Taip tešviečia
ir jūsų šviesa
žmonių
akivaizdoje,
kad jie matytų
jūsų gerus
darbus ir
šlovintų jūsų
Tėvą, kuris
danguje“.
Evangelija
pagal Joną 15
sk.:
8 Tuo bus
pašlovintas
mano Tėvas,
kad duosite
gausių vaisių
ir būsite mano
mokiniai.
Laiškas
Romiečiams 15
sk.:
5 Ištvermės ir
paguodos
Dievas teduoda
jums
tarpusavyje
būti vienos
minties,
Kristaus
Jėzaus
pavyzdžiu,
6
kad sutartinai
vienu balsu
šlovintumėte
Dievą, mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus Tėvą.
2023-08-20,
Juozas
Stankevičius,
"Jėzus
- pasaulio
šviesa"
Evangelija
pagal Joną 1
sk.:
1
Pradžioje buvo
Žodis, tas
Žodis buvo pas
Dievą, ir
Žodis buvo
Dievas.
2
Jis pradžioje
buvo pas
Dievą.
3
Visa per Jį
atsirado, ir
be Jo
neatsirado
nieko, kas yra
atsiradę.
4
Jame buvo
gyvybė, ir
gyvybė buvo
žmonių šviesa.
5
Šviesa šviečia
tamsoje, ir
tamsa jos
neužgožė.
6
Buvo Dievo
siųstas
žmogus, vardu
Jonas.
7
Jis atėjo kaip
liudytojas,
kad paliudytų
apie šviesą ir
kad visi per
jį įtikėtų.
8
Jis nebuvo
šviesa, bet
atėjo liudyti
apie šviesą.
9
Buvo tikroji
šviesa, kuri
apšviečia
kiekvieną
žmogų,
ateinantį į
pasaulį.
10
Jis buvo
pasaulyje, ir
pasaulis per
Jį atsirado,
bet pasaulis
Jo nepažino.
…
14
Tas Žodis tapo
kūnu ir gyveno
tarp mūsų; mes
regėjome Jo
šlovę – šlovę
Tėvo
viengimio,
pilno malonės
ir tiesos.
Evangelija
pagal Joną 3
sk.:
18
Kas Jį tiki,
tas
neteisiamas, o
kas netiki,
jau yra
pasmerktas už
tai, kad
netiki
viengimio
Dievo Sūnaus
vardo.
19 O
teismo
nuosprendis
yra toks:
šviesa atėjo į
pasaulį, bet
žmonės labiau
pamilo tamsą
nei šviesą,
nes jų darbai
buvo pikti.
Evangelija
pagal Matą 6
sk.:
19 „Nekraukite
sau turtų
žemėje, kur
kandys ir
rūdys ėda, kur
vagys
įsilaužia ir
vagia.
20
Bet kraukite
sau turtus
danguje, kur
nei kandys,
nei rūdys
neėda, kur
vagys
neįsilaužia ir
nevagia,
21
nes kur tavo
turtas, ten ir
tavo širdis“.
22
„Kūno žiburys
yra akis.
Todėl, jei
tavo akis
sveika, visas
tavo kūnas bus
šviesus.
23 O
jei tavo akis
pikta, visas
tavo kūnas bus
tamsus. Taigi,
jei tavyje
esanti šviesa
yra tamsa, tai
kokia baisi
toji tamsa!“
24
„Niekas negali
tarnauti
dviems
šeimininkams:
arba jis vieno
nekęs, o kitą
mylės, arba
vienam bus
atsidavęs, o
kitą nieku
vers. Negalite
tarnauti
Dievui ir
Mamonai“.
Apreiškimas
Jonui 3 sk.:
14 „Laodikėjos
bažnyčios
angelui rašyk:
‘Tai skelbia
Amen,
ištikimasis ir
tikrasis
Liudytojas,
Dievo
kūrinijos
pradžia.
15
Žinau tavo
darbus, jog
esi nei
šaltas, nei
karštas. O,
kad būtum arba
šaltas, arba
karštas!
16
Bet kadangi
esi drungnas
ir nei
karštas, nei
šaltas, Aš
išspjausiu
tave iš savo
burnos.
17
Tu gi sakai:
‘Aš esu
turtingas ir
pralobęs, ir
nieko man
nebereikia’, –
o nežinai, kad
esi skurdžius,
apgailėtinas,
beturtis,
aklas ir
nuogas.
18
Aš tau patariu
pirkti iš
manęs
išgryninto
ugnyje aukso,
kad pralobtum,
baltus
drabužius, kad
apsirengtum ir
nebūtų matoma
tavo nuogumo
gėda, ir
tepalo
pasitepti
akims, kad
praregėtum.
19
Tuos, kuriuos
myliu, Aš baru
ir drausminu;
būk tad uolus
ir atgailauk!
Izaijo
pranašystė 55
sk.:
1 „Visi, kurie
trokštate,
ateikite prie
vandens, visi,
kurie neturite
pinigų!
Pirkite ir
valgykite;
pirkite vyno
ir pieno be
pinigų,
veltui.
2
Kodėl jūs
leidžiate
pinigus už
tai, kas nėra
maistas, ir
dirbate už
tai, kas jūsų
nepatenkina?
Klausykite
manęs atidžiai
ir valgykite
tai, kas jūsų
sielą
atgaivins ir
sustiprins.
3
Palenkite savo
ausį ir
ateikite pas
mane,
klausykite, ir
jūsų siela bus
gyva! Aš
padarysiu
amžiną sandorą
su jumis, kaip
suteikiau
amžiną malonę
Dovydui.
Evangelija
pagal Matą 5
sk.:
14 Jūs esate
pasaulio
šviesa.
Neįmanoma
nuslėpti
miesto,
pastatyto ant
kalno.
15
Ir niekas,
uždegęs
žiburį,
nevožia jo
indu, bet
stato į
žibintuvą, kad
šviestų
visiems, kas
yra namuose.
16
Taip tešviečia
ir jūsų šviesa
žmonių
akivaizdoje,
kad jie matytų
jūsų gerus
darbus ir
šlovintų jūsų
Tėvą, kuris
danguje“.
Evangelija
pagal Matą 25
sk.:
1
„Tada su
dangaus
karalyste bus
panašiai kaip
su dešimtimi
mergaičių,
kurios,
pasiėmusios
savo žibintus,
išėjo
pasitikti
jaunikio.
2
Penkios iš jų
buvo protingos
ir penkios
kvailos.
3
Kvailosios
pasiėmė
žibintus, bet
nepasiėmė
aliejaus.
4
Protingosios
kartu su
žibintais
pasiėmė
induose ir
aliejaus.
5
Jaunikiui
vėluojant,
visos pradėjo
snausti ir
užmigo.
6
Vidurnaktį
pasigirdo
šauksmas:
‘Štai jaunikis
ateina!
Išeikite jo
pasitikti!’
7
Tada visos
mergaitės
atsikėlė ir
taisėsi
žibintus.
8
Kvailosios
prašė
protingųjų:
‘Duokite mums
savo aliejaus,
nes mūsų
žibintai
gęsta!’
9
Protingosios
atsakė: ‘Kad
kartais
nepristigtų ir
mums, ir jums,
verčiau eikite
pas pardavėjus
ir
nusipirkite’.
10
Joms beeinant
pirkti, atėjo
jaunikis.
Kurios buvo
pasiruošusios,
įėjo kartu su
juo į
vestuves, ir
durys buvo
uždarytos.
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
6 O be
tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. Kas
artinasi prie
Dievo, tam
būtina tikėti,
kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina.
Antrasis
Petro laiškas
1 sk.:
3 Jo dieviška
jėga
padovanojo
mums viską, ko
reikia
gyvenimui ir
dievotumui,
per pažinimą
To, kuris
pašaukė mus
šlove ir
dorybe.
4
Drauge Jis
davė mums be
galo didžius
bei brangius
pažadus, kad
per juos
taptume
dieviškosios
prigimties
dalininkais,
ištrūkę iš
sugedimo,
kuris sklinda
pasaulyje
geiduliais.
5
Todėl,
parodydami
visą stropumą,
praturtinkite
savo tikėjimą
dorybe,
dorybę—
pažinimu,
6
pažinimą –
susivaldymu,
susivaldymą –
ištverme,
ištvermę –
maldingumu,
7
maldingumą –
brolybe,
brolybę –
meile.
8
Jei šie
dalykai jumyse
gyvuoja ir
tarpsta, jie
neduoda jums
apsileisti ir
likti
bevaisiams
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
pažinime.
9 O
kam jų
trūksta, tas
aklas ir
trumparegis,
užmiršęs, kad
yra apvalytas
nuo savo
senųjų
nuodėmių.
10
Todėl,
broliai, dar
uoliau
stenkitės
sutvirtinti
savąjį
pašaukimą ir
išrinkimą. Tai
darydami, jūs
niekada
nesuklupsite.
11
Šitaip dar
plačiau
atsivers jums
įėjimas į
amžinąją mūsų
Viešpaties ir
Gelbėtojo
Jėzaus
Kristaus
karalystę.”
Apreiškimas
Jonui 12 sk.:
10
Aš girdėjau
danguje
galingą balsą,
sakantį:
„Dabar atėjo
mūsų Dievo
išgelbėjimas,
galybė,
karalystė ir
Jo Kristaus
valdžia, nes
išmestas mūsų
brolių
kaltintojas,
skundęs juos
mūsų Dievui
dieną ir
naktį.
11
Ir jie
nugalėjo jį
Avinėlio
krauju ir savo
liudijimo
žodžiu. Jie
nebrangino
savo gyvybės,
net iki
mirties.
2023-08-13,
Romanas
Semaška, "Apie
laimę"
Psalmių knyga
49 sk.:
1 Išgirskite
visos tautos!
Klausykitės
visi pasaulio
gyventojai:
2
prastuoliai ir
kilmingieji,
turtuoliai ir
vargšai!
3
Savo burna
skelbsiu
išmintį; mano
širdies
apmąstymai –
išmanymas.
4 Aš
klausysiuos
patarlių,
skambant arfai
įminsiu mįslę.
5 Ko
gi man
nelaimės
dienomis
bijoti, kai
priešai
klastingi
apninka,
6
kurie savo
turtais
pasitiki ir
giriasi
gausiais savo
lobiais?
7 Nė
vienas žmogus
negalės
išpirkti savo
brolio nė
Dievui duoti
išpirką už jį.
8
Didelė kaina
už sielos
išpirkimą –
tiek niekad
neturėsi,
9
kad galėtum
amžinai
gyventi ir
nematytum
sugedimo.
10
Matysi, kaip
išminčiai
miršta,
kvailiai ir
paikieji žūna,
palikdami
turtus
kitiems.
11
Jie nori, kad
jų namai
pasiliktų per
amžius, jų
buveinės kartų
kartoms, savo
vardais jie
pavadina
žemes.
12
Net ir
garbingas
žmogus
neišlieka: jis
panašus į
galviją, kuris
pražūna.
13
Toks yra
kvailai
pasitikinčiųjų
likimas ir
galas jų
pasekėjų,
kurie pritaria
jiems.
14
Mirtis juos
ganys kaip
avis. Josios
buveinei jie
skirti ir į ją
nužengs. Jų
kūnas sunyks,
pavidalas
sudūlės;
mirusiųjų
buveinė bus jų
namai.
15
Tačiau Dievas
iš kapo
išpirks mano
sielą, Jis
priims mane.
16
Nesijaudink,
jei kas
praturtėja ir
jo namų garbė
padidėja.
17
Juk mirdamas
jis to
nepasiims,
garbė
nepalydės jo.
18
Nors
gyvendamas jis
tarsis esąs
laimingas,
kiti jį dėl
sėkmės girs,
19
tačiau jis
nužengs pas
savo tėvų
kartą ir
šviesos
neregės per
amžius.
20
Žmogus, kuris
yra gerbiamas,
bet neturi
supratimo, yra
panašus į
galviją, kuris
pražus.
Psalmių
knyga 128 sk.:
1 Palaimintas
kiekvienas,
kuris bijosi
Viešpaties ir
vaikščioja Jo
keliais!
(1
LAIMINGAS
kiekvienas,
kuris bijosi
Viešpaties ir
vaikščioja Jo
keliais!)
2023-08-06,
Marijona
Mukomolovienė,
"Dievas
paklusnumą
laimina"
Evangelija
pagal Matą 5
sk.:
1 Matydamas
minias, Jėzus
užkopė į kalną
ir atsisėdo.
Prie Jo priėjo
mokiniai.
2
Atvėręs lūpas,
Jis ėmė
mokyti:
3
„Palaiminti
vargšai
dvasia, nes jų
yra dangaus
karalystė.
4
Palaiminti,
kurie liūdi,
nes jie bus
paguosti.
5
Palaiminti
romieji, nes
jie paveldės
žemę.
6
Palaiminti,
kurie alksta
ir trokšta
teisumo, nes
jie bus
pasotinti.
7
Palaiminti
gailestingieji,
nes jie
susilauks
gailestingumo.
8
Palaiminti
tyraširdžiai,
nes jie regės
Dievą.
9
Palaiminti
taikdariai,
nes jie bus
vadinami Dievo
vaikais.
Pirmasis
laiškas
Timotiejui 4
sk.:
16 Žiūrėk
savęs ir
mokymo, būk
pastovus tame.
... .
Apreiškimas
Jonui 21 sk.:
7 Nugalėtojas
paveldės
viską, ir Aš
būsiu jo
Dievas, o jis
bus mano
sūnus.
8
Bet bailiams,
netikintiems,
nešvankėliams,
žudikams,
ištvirkėliams,
burtininkams,
stabmeldžiams
ir visiems
melagiams
skirta dalis
ežere, kuris
dega ugnimi ir
siera; tai yra
antroji
mirtis“.
Evangelija
pagal Luką 1
sk.:
41 Vos tik
Elžbieta
išgirdo
Marijos
sveikinimą,
suspurdėjo
kūdikis jos
įsčiose, o
pati Elžbieta
tapo kupina
Šventosios
Dvasios.
…
44
Štai vos tik
tavo
pasveikinimas
pasiekė mano
ausis,
suspurdėjo iš
džiaugsmo
kūdikis mano
įsčiose.
45
Laiminga
patikėjusi,
nes
išsipildys,
kas Viešpaties
jai pasakyta“.
Jobo
knyga 1 sk.:
1 Uco krašte
gyveno vyras,
vardu Jobas.
Jis buvo
tobulas ir
teisus vyras,
bijojo Dievo
ir vengė
pikto.
Jobo
knyga 42 sk.:
1
Jobas atsakė
Viešpačiui,
tardamas:
2
„Žinau, kad Tu
esi Visagalis;
niekas
nesutrukdys
Tau padaryti,
ką sumanei.
3
Kas paniekina
patarimą,
neturėdamas
supratimo? Aš
kalbėjau tai,
ko nesuprantu,
kas man per
daug nuostabu
ir nežinoma.
4
Paklausyk, ir
aš kalbėsiu,
aš klausiu, o
Tu man
atsakyk.
5
Anksčiau savo
ausimis
girdėjau apie
Tave, o dabar
mano akys mato
Tave.
6
Todėl aš
baisiuosi
savimi ir
atgailauju
dulkėse ir
pelenuose“.
7 Po
pasikalbėjimo
su Jobu
Viešpats tarė
temanui
Elifazui:
„Mano rūstybė
užsidegė prieš
tave ir abu
tavo draugus,
nes jūs
nekalbėjote
teisingai apie
mane kaip mano
tarnas Jobas.
8
Dabar imkite
septynis
jaučius bei
septynis
avinus, eikite
pas mano tarną
Jobą ir juos
aukokite kaip
deginamąją
auką už save,
o mano tarnas
Jobas melsis
už jus. Aš
išklausysiu jo
maldas ir
nebausiu jūsų,
kaip esate
nusipelnę, nes
jūs
nekalbėjote
apie mane
teisingai kaip
mano tarnas
Jobas“.
9
Tuomet temanas
Elifazas,
šuachas
Bildadas ir
naamatietis
Cofaras
padarė, ką
Viešpats buvo
jiems įsakęs,
o Viešpats
išklausė Jobą.
10
Kai jis
meldėsi už
savo draugus,
Viešpats
išvadavo Jobą
ir davė jam
visko
dvigubai, negu
jis anksčiau
turėjo.
Psalmių
knyga 37 sk.:
5 Pavesk
Viešpačiui
savo kelią,
pasitikėk Juo,
ir Jis veiks.
2023-07-30,
Giedrius
Ažukas, "Sekime
Jo pėdomis
(vandens
krikštas)
Evangelija
pagal Matą 28
sk.:
19 Todėl
eikite ir
padarykite
mano mokiniais
visų tautų
žmones,
krikštydami
juos Tėvo ir
Sūnaus, ir
Šventosios
Dvasios vardu,
20
mokydami juos
laikytis
visko, ką tik
esu jums
įsakęs. Ir
štai Aš esu su
jumis per
visas dienas
iki pasaulio
pabaigos.
Amen“.
Pirmasis
Petro laiškas
2 sk.:
21 Juk jūs tam
pašaukti; ir
Kristus
kentėjo už
mus,
palikdamas
mums pavyzdį,
kad eitumėte
Jo pėdomis.
Evangelija
pagal Matą 3
sk.:
13 Tuomet
Jėzus iš
Galilėjos
atėjo prie
Jordano pas
Joną
krikštytis.
14
Jonas Jį
atkalbinėjo:
„Aš turėčiau
būti Tavo
pakrikštytas,
o Tu ateini
pas mane!“
15
Bet Jėzus jam
atsakė: „Šį
kartą
paklausyk!
Taip mudviem
dera įvykdyti
visą teisumą“.
Tada Jonas
sutiko.
16
Pakrikštytas
Jėzus tuoj
išbrido iš
vandens. Ir
štai Jam
atsivėrė
dangus, ir Jis
pamatė Dievo
Dvasią,
sklendžiančią
žemyn it
balandį ir
nusileidžiančią
ant Jo.
17
Ir štai balsas
iš dangaus
prabilo:
„Šitas yra
mano mylimas
Sūnus, kuriuo
Aš gėriuosi“.
Apaštalų
darbai 2 sk.:
37
Tie žodžiai
vėrė jiems
širdį, ir jie
klausė Petrą
bei kitus
apaštalus: „Ką
mums daryti,
vyrai
broliai?“
38
Petras jiems
tarė:
„Atgailaukite,
ir kiekvienas
tepasikrikštija
Jėzaus
Kristaus
vardu, kad
būtų atleistos
jūsų nuodėmės,
ir jūs gausite
Šventosios
Dvasios
dovaną.
…
41
Kurie mielai
priėmė jo
žodį, buvo
pakrikštyti,
ir tą dieną
prisidėjo prie
jų apie tris
tūkstančius
sielų.
Apaštalų
darbai 8 sk.:
13 Ir pats
Simonas
įtikėjo ir
pasikrikštijęs
nesitraukė nuo
Pilypo. Jis
buvo
apstulbintas,
matydamas
daromus
ženklus ir
stebuklus.
…
18
Pamatęs, kad
apaštalų rankų
uždėjimu
teikiama
Šventoji
Dvasia,
Simonas
pasiūlė jiems
pinigų,
19
sakydamas:
„Duokite ir
man tą jėgą,
kad, kam tik
uždėsiu
rankas, gautų
Šventąją
Dvasią“.
20
Bet Petras jam
tarė: „Kad tu
pražūtum kartu
su savo
pinigais, jei
sumanei už
pinigus gauti
Dievo dovaną!
21
Šiame dalyke
tu negali
turėti nė
mažiausios
dalies, nes
tavo širdis
neteisi prieš
Dievą.
22
Taigi
atgailauk dėl
šio savo
nedorumo ir
melsk Dievą –
gal Jis atleis
tavo širdies
sumanymą.
23
Matau, tu
pilnas karčios
tulžies ir esi
nedorybės
pančiuose“.
24
Simonas
atsakė:
„Melskite už
mane Viešpatį,
kad manęs
neištiktų tai,
ką jūs
sakėte“.
Laiškas
Romiečiams 6
sk.:
3 Argi
nežinote, jog
mes,
pakrikštyti
Jėzuje
Kristuje,
buvome
pakrikštyti Jo
mirtyje?
4
Taigi krikštu
mes esame
kartu su Juo
palaidoti
mirtyje, kad
kaip Kristus
buvo prikeltas
iš numirusių
Tėvo šlove,
taip ir mes
gyventume
naują
gyvenimą.
5
Jei esame
suaugę su Jo
mirties
paveikslu,
būsime suaugę
ir su
prisikėlimo,
6
žinodami, jog
mūsų senasis
žmogus buvo
nukryžiuotas
kartu su Juo,
kad būtų
sunaikintas
nuodėmės kūnas
ir kad mes
daugiau
nebevergautume
nuodėmei.
2023-07-23,
Osvaldas
Nenartavičius,
"Dievo
Žodžio svarba"
Jokūbo laiškas
1 sk.:
18 Savo valia
Jis pagimdė
mus tiesos
žodžiu, kad
būtume tarsi
Jo kūrinių
pirmieji
vaisiai.
19
Žinokite, mano
mylimi
broliai:
kiekvienas
žmogus tebūna
greitas
klausyti,
lėtas kalbėti,
lėtas pykti.
20
Žmogaus
rūstybė nedaro
Dievo teisumo.
21
Todėl, atmetę
visą nešvarą
bei piktybės
gausą, su
romumu
priimkite
įdiegtąjį
žodį, kuris
gali išgelbėti
jūsų sielas.
22
Būkite žodžio
vykdytojai, o
ne vien
klausytojai,
apgaudinėjantys
patys save.
23
Jei kas tėra
žodžio
klausytojas, o
ne vykdytojas,
tai jis
panašus į
žmogų, kuris
žiūri į savo
gimtąjį veidą
veidrodyje.
24
Pasižiūrėjo į
save ir nuėjo,
ir bematant
pamiršo, koks
buvo.
25
Bet kas
įsižiūri į
tobuląjį
laisvės
įstatymą ir jį
vykdo, kas
tampa nebe
klausytojas
užuomarša, bet
darbo
vykdytojas,
tas bus
palaimintas
savo darbuose.
26
Jei kas iš
jūsų mano esąs
pamaldus ir
nepažaboja
savo liežuvio,
bet
apgaudinėja
savo širdį, to
pamaldumas
tuščias.
27
Tyras ir
nesuteptas
pamaldumas
prieš Dievą ir
Tėvą yra:
lankyti
našlaičius ir
našles jų
sielvarte ir
saugoti save
nesuterštą
šiuo pasauliu.
Laiškas
Romiečiams 10
sk.:
17 Taigi
tikėjimas – iš
klausymo,
klausymas – iš
Dievo žodžio.
Evangelija
pagal Joną 3
sk.:
16 Nes Dievas
taip pamilo
pasaulį, jog
atidavė savo
viengimį Sūnų,
kad
kiekvienas,
kuris Jį tiki,
nepražūtų, bet
turėtų
amžinąjį
gyvenimą.
17
Dievas gi
nesiuntė savo
Sūnaus į
pasaulį, kad
Jis pasaulį
pasmerktų, bet
kad pasaulis
per Jį būtų
išgelbėtas.
18
Kas Jį tiki,
tas
neteisiamas, o
kas netiki,
jau yra
pasmerktas už
tai, kad
netiki
viengimio
Dievo Sūnaus
vardo.
19 O
teismo
nuosprendis
yra toks:
šviesa atėjo į
pasaulį, bet
žmonės labiau
pamilo tamsą
nei šviesą,
nes jų darbai
buvo pikti.
20
Kiekvienas,
kuris daro
bloga,
neapkenčia
šviesos ir
neina į
šviesą, kad jo
darbai nebūtų
atskleisti.
21 O
kas vykdo
tiesą, tas
eina į šviesą,
kad
pasirodytų,
jog jo darbai
atlikti Dieve.
Laiškas
Hebrajams 3
sk.:
15 kol yra
sakoma:
„Šiandien, jei
išgirsite Jo
balsą,
neužkietinkite
savo širdžių
...“.
Ezechielio
pranašystė 33
sk.:
30 Žmogaus
sūnau, tavo
tauta kalba
apie tave
tarpduriuose
ir
pasieniuose,
sakydami vieni
kitiems:
‘Eikime
pasiklausyti
Viešpaties
žodžio’.
31
Jie ateina pas
tave kaip
tauta, sėdi
tavo
akivaizdoje,
klausosi tavo
žodžių, tačiau
nevykdo. Jie
kalba
draugiškai,
bet jų širdis
yra klastinga.
32
Tu esi jiems
dainininkas,
turintis gražų
balsą ir gerai
skambinantis
arfa. Jie
klausosi tavo
žodžių, tačiau
nevykdo.
Izaijo
pranašystė 66
sk.:
1 Taip sako
Viešpats:
„Dangus yra
mano sostas ir
žemė – mano
pakojis. Kur
yra namai,
kuriuos jūs
man norite
statyti, ir
kur mano
poilsio vieta?
2
Mano ranka
visa tai
sukūrė, ir
taip visa
atsirado, –
sako Viešpats.
– Aš
pažvelgsiu į
žmogų, kuris
yra vargšas
bei turi
atgailaujančią
dvasią ir
dreba prieš
mano
žodį.
3
Pjaunantis
jautį yra kaip
žudantis
žmogų,
aukojantis avį
– kaip
nusukantis
sprandą
šuniui,
aukojantis
duonos auką –
kaip
aukojantis
kiaulės
kraują,
deginantis
smilkalus –
kaip
garbinantis
stabą. Taip
jie pasirinko
savo kelius,
jų siela
mėgsta jų
bjaurystes.
2023-07-16,
Valerijus
Krugliakovas,
"Dievo
malonė ir
pasaulio
išmintis"
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
1 sk.:
12 Nes mūsų
pasigyrimas
yra toks:
liudija mūsų
sąžinė, kad
pasaulyje, o
ypač pas jus,
mes elgėmės
paprastai ir
su dievišku
nuoširdumu, –
ne kūniška
išmintimi, bet
Dievo malone.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
12 sk.:
4 Yra
skirtingų
dovanų, tačiau
ta pati
Dvasia.
5
Yra skirtingų
tarnavimų,
tačiau tas
pats Viešpats.
6 Ir
yra skirtingi
veiksmai,
tačiau tas
pats Dievas,
kuris visa
veikia visame
kame.
7
Bet kiekvienam
suteikiamas
Dvasios
pasireiškimas
bendram labui.
8
Vienam Dvasia
suteikiamas
išminties
žodis, kitam
ta pačia
Dvasia –
pažinimo
žodis,
9
kitam –
tikėjimas ta
pačia Dvasia,
kitam –
išgydymų
dovanos ta
pačia Dvasia,
10
kitam –
stebuklų
darymas, kitam
–
pranašavimas,
kitam – dvasių
atpažinimas,
kitam –
skirtingos
kalbos, kitam
– kalbų
aiškinimas.
11
Bet visa tai
daro viena ir
ta pati
Dvasia, kuri
dalija
kiekvienam
atskirai, kaip
Jai patinka.
12
Nes kaip kūnas
yra vienas ir
turi daug
narių, o visi
to vieno kūno
nariai,
nepaisant
daugumo,
sudaro vieną
kūną, taip ir
Kristus.
13
Nes viena
Dvasia mes
visi esame
pakrikštyti į
vieną kūną, –
žydai ar
graikai,
vergai ar
laisvieji; ir
visi buvome
pagirdyti
viena Dvasia.
Laiškas
Romiečiams 7
sk.:
15
Aš net
neišmanau, ką
darąs, nes
darau ne tai,
ko noriu, bet
tai, ko
nekenčiu.
16 O
jei darau tai,
ko nenoriu,
tada sutinku,
kad įstatymas
geras.
17
Tada jau nebe
aš tai darau,
bet manyje
gyvenanti
nuodėmė.
18
Aš juk žinau,
kad manyje,
tai yra mano
kūne, nėra
jokio gėrio.
Gero trokšti
sugebu, o
padaryti – ne.
19
Aš nedarau
gėrio, kurio
trokštu, o
darau blogį,
kurio nenoriu.
20 O
jeigu darau,
ko nenoriu,
tada nebe aš
tai darau, bet
manyje
gyvenanti
nuodėmė.
21
Taigi aš randu
tokį įstatymą:
kai trokštu
padaryti gera,
prie manęs
prilimpa
bloga.
22
Juk kaip
vidinis žmogus
aš gėriuosi
Dievo
įstatymu.
23
Bet savo
nariuose matau
kitą įstatymą,
kovojantį su
mano proto
įstatymu, ir
paverčiantį
mane belaisviu
nuodėmės
įstatymo,
kuris yra mano
nariuose.
24
Vargšas aš
žmogus! Kas
išlaisvins
mane iš šito
mirties kūno!
Laiškas
Romiečiams 11
sk.:
6 Ir jei
malone, tai ne
dėl darbų, nes
tada malonė
nebūtų malonė.
Bet jeigu
darbais, tai
jau nebus
malonė; kitaip
darbas nebūtų
darbas.
Laiškas
Romiečiams 4
sk.:
17 kaip
parašyta: „Aš
padariau tave
daugelio tautų
tėvu“; – tėvas
prieš Dievą,
kuriuo jis ti
kėjo, kuris
atgaivina
mirusius, ir
tai, ko nėra,
vadina taip,
lyg būtų.
18
Nesant jokios
vilties,
Abraomas
patikėjo
viltimi ir
taip tapo
daugelio tautų
tėvu, kaip jam
buvo pasakyta:
„Tokie bus
tavo
palikuonys“.
Laiškas
Romiečiams 5
sk.:
15 Bet su
dovana yra ne
taip kaip su
kalte. Jei dėl
vieno žmogaus
nusikaltimo
mirė daugelis,
tai tuo labiau
Dievo malonė
ir malonės
dovana per
vieną Žmogų,
Jėzų Kristų,
gausiai
atiteko
daugybei.
16
Ne taip yra su
dovana kaip su
vieno žmogaus
nusikaltimu.
Juk teismas
vieno
nusikaltimą
pasmerkė, bet
laisva dovana
iš daugybės
nusikaltimų
atvedė į
išteisinimą.
17
Jei dėl vieno
žmogaus
nusikaltimo
mirtis
įsiviešpatavo
per tą vieną,
tai
nepalyginti
labiau tie,
kurie su
perteklium
gauna malonės
bei teisumo
dovaną,
viešpataus
gyvenime per
vieną Jėzų
Kristų.
18
Todėl kaip
vieno žmogaus
nusikaltimas
visiems
žmonėms
užtraukė
teismą ir
pasmerkimą,
taip vieno
Žmogaus
teisumas
visiems pelnė
išteisinimą,
kad gyventų.
19
Kaip vieno
žmogaus
neklusnumu
daugelis tapo
nusidėjėliais,
taip ir vieno
klusnumu
daugelis taps
teisūs.
20
Be to,
įstatymas
įsiterpė, kad
nusikaltimas
dar labiau
padidėtų. Bet
kur buvo apstu
nuodėmės, ten
dar apstesnė
tapo malonė,
21
kad kaip
nuodėmė
viešpatavo
mirtimi, taip
malonė
viešpatautų
teisumu
amžinajam
gyvenimui per
Jėzų Kristų,
mūsų Viešpatį.
2023-07-09,
Kęstas
Kundrotas, "Malda"
Evangelija
pagal Matą 6
sk.:
6
Kai meldiesi,
eik į savo
kambarėlį ir,
užsirakinęs
duris, melskis
savo Tėvui,
kuris yra
slaptoje, o
tavo Tėvas,
regintis
slaptoje, tau
atlygins
viešai.
7
Melsdamiesi
nedaugiažodžiaukite
kaip pagonys:
jie mano būsią
išklausyti dėl
žodžių
gausumo.
8
Nebūkite
panašūs į
juos, nes jūsų
Tėvas žino, ko
jums reikia,
dar prieš jums
prašant Jo.
9
Todėl
melskitės
taip: ‘Tėve
mūsų, kuris
esi danguje,
teesie šventas
Tavo vardas,
10
teateinie Tavo
karalystė,
tebūnie Tavo
valia kaip
danguje, taip
ir žemėje.
11
Kasdienės mūsų
duonos duok
mums šiandien
12
ir atleisk
mums mūsų
kaltes, kaip
ir mes
atleidžiame
savo
kaltininkams.
13
Ir nevesk mūsų
į pagundymą,
bet gelbėk mus
nuo pikto; nes
Tavo yra
karalystė,
jėga ir šlovė
per amžius.
Amen’.
14
Jeigu jūs
atleisite
žmonėms jų
nusižengimus,
tai ir jūsų
dangiškasis
Tėvas atleis
jums,
15 o
jeigu jūs
neatleisite
žmonėms jų
nusižengimų,
tai ir jūsų
Tėvas neatleis
jūsų
nusižengimų“.
Evangelija
pagal Luką 11
sk.:
1
Kartą Jėzus
vienoje
vietoje
meldėsi. Jam
baigus
melstis,
vienas iš Jo
mokinių
paprašė:
„Viešpatie,
išmokyk mus
melstis, kaip
ir Jonas
išmokė savo
mokinius“.
2
Jėzus tarė
jiems: „Kai
meldžiatės,
sakykite:
‘Tėve mūsų,
kuris esi
danguje,
teesie šventas
Tavo vardas.
Teateinie Tavo
karalystė.
Tebūnie Tavo
valia kaip
danguje, taip
ir žemėje.
3
Kasdienės mūsų
duonos duok
mums kasdien
4 ir
atleisk mums
mūsų kaltes,
nes ir mes
atleidžiame
kiekvienam,
kuris mums
kaltas. Ir
nevesk mūsų į
pagundymą, bet
gelbėk mus nuo
pikto’“.
Laiškas
Galatams 6
sk.:
2
Nešiokite
vieni kitų
naštas, ir
taip
įvykdysite
Kristaus
įstatymą.
Laiškas
Romiečiams 12
sk.:
15
Džiaukitės su
besidžiaugiančiais,
verkite su
verkiančiais.
Evangelija
pagal Matą 7
sk.:
7 „Prašykite,
ir jums bus
duota,
ieškokite, ir
rasite,
belskite, ir
bus jums
atidaryta.
8
Kiekvienas,
kas prašo,
gauna, kas
ieško, randa,
ir
beldžiančiam
atidaroma.
9
Argi atsiras
iš jūsų
žmogus, kuris
savo vaikui,
prašančiam
duonos, duotų
akmenį?!
10
Arba jeigu jis
prašytų
žuvies,
nejaugi duotų
jam gyvatę?
11
Jei tad jūs,
būdami blogi,
mokate savo
vaikams duoti
gerų dalykų,
tai juo labiau
jūsų Tėvas,
kuris yra
danguje, duos
gera tiems,
kurie Jį
prašo.”
Jonos
pranašystė 1
sk.:
1
Viešpats tarė
Amitajo sūnui
Jonai:
2
„Eik į Ninevę,
didį miestą,
ir šauk prieš
jį, nes jų
nedorybės
pasiekė mane“.
3
Jona pakilo,
kad bėgtų nuo
Viešpaties į
Taršišą. Jis
pasiekė Jafą,
kur rado
laivą,
plaukiantį į
Taršišą,
sumokėjo už
kelionę ir,
įsėdęs į jį,
su kitais
plaukė į
Taršišą nuo
Viešpaties
akivaizdos.
Jonos
pranašystė 2
sk.:
2
„Aš šaukiausi
Viešpaties
savo varguose,
ir Jis
išklausė mane.
Kai iš
mirusiųjų
buveinės pilvo
šaukiau, Tu
išgirdai mano
balsą.”
"Aš
šaukiausi
Viešpaties
savo varguose,
ir Jis
išklausė mane.
Kai iš
mirusiųjų
buveinės pilvo
šaukiau, Tu
išgirdai mano
balsą.
3 Tu
įmetei mane į
gelmę, į jūrų
širdį.
Vandenys
apsupo mane,
visos Tavo
bangos ir
vilnys ritosi
per mane.
4
Tada galvojau:
‘Esu atstumtas
nuo Tavęs,
nebepamatysiu
Tavo
šventyklos!’
5
Vandenys
apsupo mane ir
grėsė mano
gyvybei,
gelmės apgaubė
mane, jūros
žolės
vyniojosi apie
mano galvą.
6 Aš
nugrimzdau į
jūros gelmes,
žemė uždarė
mane savo
skląsčiais.
Bet Tu,
Viešpatie,
mano Dieve,
išvedei mane
gyvą iš
gelmės.
7
Mano sielai
alpstant,
prisiminiau
Viešpatį ir
mano malda
pasiekė Tave
Tavo
šventykloje.
8
Apgaulingų
tuštybių
garbintojai
apleidžia savo
Gailestingąjį.
9
Bet aš,
garsiai
dėkodamas,
atnešiu Tau
auką; ką
pažadėjau –
ištesėsiu.
Išgelbėjimas
ateina iš
Viešpaties!“
10
Viešpats
įsakė, ir
žuvis išspjovė
Joną ant
kranto.
Jonos
pranašystė 3
sk.:
5
Ninevės žmonės
patikėjo Dievu
ir paskelbė
pasninką ir
nuo mažiausio
iki didžiausio
apsisiautė
ašutinėmis.
6
Kai ta žinia
pasiekė
Ninevės
karalių, jis
pakilo iš savo
sosto,
nusivilko savo
drabužius,
apsisiautė
ašutine ir
atsisėdo
pelenuose.
7 Ir
jis išleido
Ninevėje tokį
įsakymą:
„Karalius ir
jo didžiūnai
skelbia:
žmonės ir
gyvuliai,
galvijai ir
avys privalo
pasninkauti.
Teneragauja
jie nei
maisto, nei
vandens.
8
Žmonės ir
gyvuliai turi
apsidengti
ašutinėmis ir
garsiai
šauktis Dievo,
atsisakyti
piktų kelių ir
smurto.
9
Kas žino, gal
Dievas
pasigailės
mūsų, atsileis
Jo rūstybė ir
mes
nepražūsime?“
10
Dievas,
pamatęs, kad
jie atsisakė
savo piktų
kelių,
gailėjosi jų
ir neįvykdė
to, ką buvo
jiems sakęs.
Jokūbo
laiškas 1 sk.:
5 Jei kuriam
iš jūsų
trūksta
išminties,
teprašo Dievą,
kuris visiems
dosniai duoda
ir
nepriekaištauja,
ir jam bus
suteikta.
6
Bet tegul
prašo
tikėdamas, nė
kiek
neabejodamas,
nes
abejojantis
panašus į
jūros bangą,
varinėjamą ir
blaškomą vėjo.
Jokūbo
laiškas 4 sk.:
1 Iš kur tarp
jūsų atsiranda
karai ir
kivirčai? Ar
ne iš jūsų
užgaidų,
kurios
nerimsta jūsų
nariuose?
2
Geidžiate ir
neturite;
žudote ir
pavydite – ir
negalite
pasiekti;
kovojate ir
kariaujate;
neturite, nes
neprašote.
3
Jūs prašote ir
negaunate, nes
blogo prašote
– savo
užgaidoms
išleisti.
Psalmių
knyga 24 sk.:
1 Viešpaties
yra žemė ir
visa, kas joje
yra, pasaulis
ir kas jame
gyvena.
2
Jis ant jūrų
ją pastatė,
ant srovių ją
įtvirtino.
3
Kas kops į
Viešpaties
kalną? Kas
atsistos Jo
šventoje
vietoje?
4
Tas, kas turi
švarias rankas
ir tyrą širdį,
kuris
nenukreipė
savo sielos į
tuštybes ir
neteisingai
neprisiekė.
5
Jis gaus
palaiminimą iš
Viešpaties ir
teisumą iš
savo gelbėtojo
Dievo.
6
Tai karta,
kuri ieško Jo,
ieško Jokūbo
Dievo veido.
7
Pakelkite
galvas,
vartai,
pakilkite,
senovinės
durys, ir
šlovės
Karalius įeis!
8
Kas tas šlovės
Karalius? Tai
Viešpats,
stiprus ir
galingas. Tai
Viešpats,
galiūnas
kovoje.
9
Pakelkite
galvas,
vartai,
pakilkite,
senovinės
durys, ir
šlovės
Karalius įeis!
10
Kas tas šlovės
Karalius?
Kareivijų
Viešpats – Jis
yra šlovės
Karalius.
2023-07-02,
Giedrius
Ažukas, "Kaip
statai?"
Laiškas
Efeziečiams 1
sk.:
1
Paulius, Dievo
valia Jėzaus
Kristaus
apaštalas,
šventiesiems,
gyvenantiems
Efeze, ir
ištikimiesiems
Kristuje
Jėzuje.
2
Malonė jums ir
ramybė nuo
Dievo, mūsų
Tėvo, ir
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus!
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
17
Atėjęs Jis
skelbė taiką
jums, kurie
buvote toli,
ir tiems,
kurie buvo
arti,
18
nes per Jį
vieni ir kiti
galime prieiti
prie Tėvo
viena Dvasia.
19
Todėl jūs jau
nebesate
pašaliniai nei
svetimšaliai,
bet šventųjų
bendrapiliečiai
ir Dievo
namiškiai,
20
pastatyti ant
apaštalų ir
pranašų
pamato,
turintys
kertiniu
akmeniu patį
Jėzų Kristų,
21
ant kurio
darniai auga
visas pastatas
į šventą
šventyklą
Viešpatyje,
22
ant kurio ir
jūs esate
drauge statomi
kaip Dievo
buveinė
Dvasioje.
Pirmasis
Petro laiškas
2 sk.:
4
Ženkite prie
Jo, gyvojo
akmens, tiesa,
žmonių
atmesto, bet
Dievo
išrinkto,
brangaus,
5 ir
patys, kaip
gyvieji
akmenys,
statydinkitės
į dvasinius
namus, kad
būtumėte
šventa
kunigystė ir
atnašautumėte
dvasines
aukas,
priimtinas
Dievui per
Jėzų Kristų.
6
Todėl Rašte
pasakyta:
„Štai dedu
Sione kertinį
akmenį,
rinktinį,
brangų; ir kas
tiki Jį, nebus
sugėdintas“.
Antrasis
Petro laiškas
2 sk.:
6
Paversdamas
pelenais
Sodomos ir
Gomoros
miestus,
pasmerkė juos
žlugti ir taip
davė pavyzdį
ateities
bedieviams.
7
Išgelbėjo
teisųjį Lotą,
varginamą
nedorėlių
palaido
elgesio,
8
nes tarp jų
gyvenantis šis
teisusis diena
iš dienos
vargino savo
teisią sielą,
matydamas ir
girdėdamas
nedorus
darbus.
9
Viešpats žino,
kaip išgelbėti
pamaldžiuosius
nuo išbandymo
ir kaip
išlaikyti
nedoruosius
teismo dienai
ir bausmei,
10 o
ypač tuos,
kurie
pasiduoda
nešvariems
kūno geismams
ir niekina
viešpatystę.
...
Pradžios
knyga 13 sk.:
7
Kilo vaidas
tarp Abromo ir
Loto piemenų.
Tada
tebegyveno
tame krašte
kanaaniečiai
ir perizai.
8
Abromas tarė
Lotui:
„Tenebūna
vaidų tarp
manęs ir
tavęs, tarp
mano piemenų
ir tavo
piemenų, nes
esame broliai!
9 Ar
ne visa šalis
tau atvira?
Skirkis nuo
manęs! Jei
eisi į kairę,
aš eisiu į
dešinę, o jei
tu eisi į
dešinę, tai aš
eisiu į
kairę“.
10
Lotas pakėlė
akis ir
pamatė, kad
visa Jordano
apylinkė –
prieš
Viešpačiui
sunaikinant
Sodomą ir
Gomorą – Coaro
link buvo
gerai
drėkinama kaip
Viešpaties
sodas, kaip
Egipto šalis.
11
Lotas
pasirinko
Jordano lygumą
ir patraukė į
rytus. Taip
juodu
išsiskyrė.
12
Abromas gyveno
Kanaano
šalyje, o
Lotas –
lygumos
miestuose:
Sodomos link
statėsi
palapines.
13
Sodomos žmonės
buvo nedori ir
labai nusidėję
Viešpačiui.
Pirmasis
Jono laiškas 2
sk.:
15
Nemylėkite
pasaulio, nei
to, kas yra
pasaulyje. Jei
kas myli
pasaulį, nėra
jame Tėvo
meilės,
16
nes visa, kas
pasaulyje, tai
kūno geismas,
akių geismas
ir gyvenimo
išdidumas, o
tai nėra iš
Tėvo, bet iš
pasaulio.
17
Praeina
pasaulis ir jo
geismai, bet
kas vykdo
Dievo valią,
tas išlieka
per amžius.
Laiškas
Efeziečiams 1
sk.:
22
ir visa
paklojo po Jo
kojomis, o Jį
patį pastatė
viršum visko,
kad būtų galva
bažnyčios,
Laiškas
Kolosiečiams 1
sk.:
21
Taip pat ir
jus, kurie
kadaise buvote
svetimi ir
priešiški savo
protuose
piktais
darbais,
Dievas dabar
sutaikino
22
mirtimi Jo
žemiškajame
kūne, kad
pasirodytumėte
Jo akyse
šventi, tyri
ir nekalti,
23
jei tik
pasiliekate
tikėjime
įsitvirtinę
bei
nepajudinami
ir
neatsitraukiate
nuo
Evangelijos
vilties, kurią
išgirdote,
kuri paskelbta
visai
kūrinijai po
dangumi ir
kurios tarnu
aš, Paulius,
tapau.
Laiškas
Kolosiečiams 1
sk.:
18
Ir Jis yra
kūno –
bažnyčios
galva. ...
2023-06-25,
Juozas
Kažukauskas, "Kodėl
ir kaip
turėčiau
kitiems
pasakoti apie
Jėzų"
Apaštalų
darbai 4 sk.:
23 Paleisti
jie atėjo pas
saviškius ir
išpasakojo, ką
jiems sakė
aukštieji
kunigai ir
vyresnieji.
24
Išklausę visi
vieningai
pakėlė balsus
į Dievą ir
sakė:
„Valdove, Tu
esi Dievas,
sutvėręs
dangų, žemę,
jūrą ir visa,
kas juose yra.
25
Tu kalbėjai
savo tarno
Dovydo
lūpomis:
‘Kodėl niršta
pagonys, kam
veltui tautos
sąmokslus
rengia?
26
Žemės karaliai
sukilo,
valdovai
susibūrė
draugėn prieš
Viešpatį ir Jo
Kristų’.
27
Prieš Tavo
šventąjį Sūnų
Jėzų, kurį Tu
patepei, iš
tiesų susibūrė
Erodas,
Poncijus
Pilotas su
pagonimis ir
Izraelio
tauta,
28
kad įvykdytų,
ką Tavo ranka
ir sprendimas
iš anksto buvo
nulėmę įvykti.
29 O
dabar,
Viešpatie,
pažvelk į jų
grasinimus ir
duok savo
tarnams su
didžia drąsa
skelbti Tavo
žodį,
30
ištiesdamas
savo ranką
išgydymams, ir
kad būtų
daromi ženklai
bei stebuklai
Tavo šventojo
Sūnaus Jėzaus
vardu“.
31
Jiems
pasimeldus,
sudrebėjo
susirinkimo
vieta, visi
prisipildė
Šventosios
Dvasios ir
drąsiai skelbė
Dievo žodį.
Evangelija
pagal Matą 28
sk.:
18 Tuomet
priėjęs Jėzus
jiems pasakė:
„Man duota
visa valdžia
danguje ir
žemėje.
19
Todėl eikite
ir padarykite
mano mokiniais
visų tautų
žmones,
krikštydami
juos Tėvo ir
Sūnaus, ir
Šventosios
Dvasios vardu,
Evangelija
pagal Matą 5
sk.:
13
„Jūs esate
žemės druska.
Jei druska
netenka
sūrumo, kuo gi
ją reikėtų
pasūdyti? Ji
niekam
netinka, ir
belieka ją
išberti
žmonėms
sumindžioti.
14
Jūs esate
pasaulio
šviesa.
Neįmanoma
nuslėpti
miesto,
pastatyto ant
kalno.
15
Ir niekas,
uždegęs
žiburį,
nevožia jo
indu, bet
stato į
žibintuvą, kad
šviestų
visiems, kas
yra namuose.
16
Taip tešviečia
ir jūsų šviesa
žmonių
akivaizdoje,
kad jie matytų
jūsų gerus
darbus ir
šlovintų jūsų
Tėvą, kuris
danguje“.
2023-06-18,
Giedrius
Ažukas, "Kur
esame savi"?
Pradžios knyga
2 sk.:
18 Viešpats
Dievas tarė:
„Negerai
žmogui būti
vienam. Aš
padarysiu jam
tinkamą
padėjėją“.
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
16 Jis viename
kūne abejus
sutaikino su
Dievu per
kryžių, kuriuo
ir sugriovė
priešiškumą.
17
Atėjęs Jis
skelbė taiką
jums, kurie
buvote toli,
ir tiems,
kurie buvo
arti,
18
nes per Jį
vieni ir kiti
galime prieiti
prie Tėvo
viena Dvasia.
19
Todėl jūs jau
nebesate
pašaliniai nei
svetimšaliai,
bet šventųjų
bendrapiliečiai
ir Dievo
namiškiai,
20
pastatyti ant
apaštalų ir
pranašų
pamato,
turintys
kertiniu
akmeniu patį
Jėzų Kristų,
21
ant kurio
darniai auga
visas pastatas
į šventą
šventyklą
Viešpatyje,
22
ant kurio ir
jūs esate
drauge statomi
kaip Dievo
buveinė
Dvasioje.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
3 sk.:
14 Bet jų
protai buvo
apakinti. Iki
šios dienos
tas pats
gaubtuvas
lieka
nenuimtas
skaitant
Senąjį
Testamentą,
nes jis
nuimamas
Kristuje.
15
Net iki šios
dienos, kai
skaitomas
Mozė,
gaubtuvas
tebedengia jų
širdį.
16
Bet kai žmogus
atsigręžia į
Viešpatį,
gaubtuvas
nuimamas.
17
Viešpats yra
Dvasia. O kur
Viešpaties
Dvasia, ten
laisvė.
18
Mes visi,
atidengtu
veidu lyg
veidrodyje
regėdami
Viešpaties
šlovę, esame
keičiami į tą
patį atvaizdą
iš šlovės į
šlovę,
veikiami
Viešpaties,
kuris yra
Dvasia.
Laiškas
Efeziečiams 3
sk.:
10 kad dabar
per bažnyčią
taptų žinoma
kunigaikštystėms
ir valdžioms
danguje
visokeriopa
Dievo
išmintis.
…
14
Dėl to aš
klaupiuosi
prieš mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus Tėvą,
15
iš kurio visa
šeima danguje
ir žemėje turi
vardą,
16
kad iš savo
šlovės turtų
duotų jums
sustiprėti Jo
jėga per
Dvasią
vidiniame
žmoguje,
Laiškas
Romiečiams 1
sk.:
21 Pažinę
Dievą, jie
negarbino Jo
kaip Dievo ir
Jam nedėkojo,
bet tuščiai
mąstydami
paklydo, ir
neišmani jų
širdis aptemo.
…
28
Kadangi jie
nesirūpino
pažinti Dievą,
tai Dievas
leido jiems
vadovautis
netikusiu
išmanymu ir
daryti, kas
nepridera.
29
Todėl jie
pilni visokio
neteisumo,
netyrumo,
piktybių,
godulystės ir
piktumo, pilni
pavydo,
žudynių,
nesantaikos,
klastingumo,
paniekos,
apkalbų.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
3 sk.:
9 Mes juk
esame Dievo
bendradarbiai,
o jūs – Dievo
dirva, Dievo
statinys.
2023-06-11,
Birutė
Venteraitienė,
"Visi
Dievo vaikai
turi
pašaukimą"
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
11 Ir Jis
paskyrė vienus
apaštalais,
kitus
pranašais,
evangelistais,
ganytojais ir
mokytojais,
12
kad išlavintų
šventuosius
tarnavimo
darbui,
Kristaus kūno
ugdymui,
13
kol mes visi
pasieksime
tikėjimo
vienybę ir
Dievo Sūnaus
pažinimą,
tobulai
subręsime iki
Kristaus
amžiaus
pilnatvės
saiko,
14
kad daugiau
nebebūtume
kūdikiai,
siūbuojami ir
nešiojami bet
kokio mokymo
vėjo, žmonių
apgaulės,
gudrumo,
vedančio į
paklydimą,
15
bet, kalbėdami
tiesą meilėje,
augtume visame
kame į Jį,
kuris yra
galva –
Kristus.
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
29 O kuriuos
Jis iš anksto
numatė, tuos
iš anksto ir
paskyrė tapti
panašius į Jo
Sūnaus
atvaizdą, kad
šis būtų
pirmagimis
tarp daugelio
brolių.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
1 sk.:
9 Ištikimas
yra Dievas,
kuris jus
pašaukė į savo
Sūnaus, mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus,
bendravimą.
Išėjimo
knyga 3 sk.:
6 Aš esu tavo
tėvo Dievas,
Abraomo,
Izaoko ir
Jokūbo
Dievas“. Mozė
užsidengė
veidą, nes
bijojo
pažvelgti į
Dievą.
7
Viešpats tarė:
„Aš pamačiau
savo tautos
vargą Egipte
ir išgirdau
jos šauksmą
dėl jų
prižiūrėtojų.
Aš žinau jos
sielvartą.
8 Aš
nužengiau jos
išvaduoti iš
egiptiečių
rankos ir
išvesti jos iš
tos šalies į
gerą ir plačią
šalį,
plūstančią
pienu ir
medumi: į
kanaaniečių,
hetitų,
amoritų,
perizų, hivų
ir jebusiečių
žemę.
9
Izraelio vaikų
šauksmas
pasiekė mane.
Aš mačiau jų
priespaudą,
kaip
egiptiečiai
juos engė.
10
Taigi dabar
eik. Aš
siunčiu tave
pas faraoną,
kad išvestum
iš Egipto mano
tautą,
Izraelio
vaikus!“
11
Mozė atsakė
Dievui: „Kas
aš, kad eičiau
pas faraoną ir
išvesčiau iš
Egipto
izraelitus?“
12
Dievas atsakė:
„Aš būsiu su
tavimi! Štai
ženklas, kad
Aš tave
siunčiu: kai
išvesi tautą
iš Egipto, jūs
tarnausite
Dievui ant
šito kalno“.
Išėjimo
knyga 4 sk.:
10 Mozė tarė
Viešpačiui:
„Viešpatie, aš
nesu
iškalbingas:
nebuvau toks
anksčiau nei
dabar, kai Tu
prabilai į
savo tarną.
Man sunku
kalbėti ir
mano liežuvis
pinasi“.
11
Viešpats jam
atsakė: „Kas
sutvėrė
žmogaus burną?
Kas padaro jį
nebylų,
kurčią,
matantį ar
aklą? Argi ne
Aš, Viešpats?
12
Taigi dabar
eik, o Aš
būsiu su tavo
lūpomis ir
tave
pamokysiu, ką
kalbėti“.
13
Jis atsakė:
„Prašau,
Viešpatie,
siųsk ką nors
kitą!“
14
Tada Viešpats
supykęs tarė:
„Žinau, kad
tavo brolis
Aaronas,
levitas, yra
iškalbus ir
jis pasitiks
tave. Tave
pamatęs, jis
džiaugsis savo
širdyje.
15
Tu kalbėsi jam
ir įdėsi
žodžius į jo
lūpas. Aš
būsiu su tavo
ir jo lūpomis
ir jus
pamokysiu, ką
turite daryti.
16
Jis kalbės už
tave tautai.
Jis bus tavo
lūpomis, o tu
būsi jam
vietoje Dievo.
Pirmasis
laiškas
Tesalonikiečiams
5 sk.:
24 Ištikimas
yra Tas, kuris
jus šaukia,
Jis ir
įvykdys!
Jeremijo
pranašystė 1
sk.:
4 Viešpats
kalbėjo man,
sakydamas:
5
„Pažinau tave
prieš tau
gimstant,
pašventinau
tave ir
paskyriau
pranašu
tautoms“.
6 Aš
atsakiau: „Ak,
Viešpatie
Dieve, aš
nemoku
kalbėti, nes
esu tik
vaikas“.
7
Bet Viešpats
man sakė:
„Nesakyk: ‘Aš
esu vaikas’,
bet eik, pas
ką tave
siųsiu, ir
kalbėk, ką tau
liepsiu.
8
Nebijok jų,
nes Aš esu su
tavimi ir tave
išgelbėsiu, –
sako
Viešpats“.
9
Tada Viešpats
ištiesė savo
ranką ir,
palietęs mano
lūpas, tarė
man: „Štai Aš
įdėjau savo
žodžius į tavo
lūpas.
10
Šiandien
paskyriau tave
virš tautų ir
karalysčių
rauti,
griauti,
nuversti,
naikinti,
statyti ir
sodinti“.
Teisėjų
knyga 6 sk.:
11 Atėjęs
Viešpaties
angelas
atsisėdo po
ąžuolu Ofroje,
kuris
priklausė
abiezeriui
Jehoašui. Jo
sūnus Gedeonas
kūlė kviečius
prie vyno
spaustuvo,
pasislėpęs nuo
midjaniečių.
12
Jam pasirodė
Viešpaties
angelas ir
tarė:
„Viešpats su
tavimi,
galingas
karžygy!“
13
Gedeonas jam
atsakė:
„Viešpatie,
jei Viešpats
yra su mumis,
kodėl mums
taip atsitiko?
Kur yra visi
Jo stebuklai,
apie kuriuos
pasakojo mūsų
tėvai,
sakydami:
‘Tikrai,
Viešpats
išvedė mus iš
Egipto’? Dabar
Viešpats mus
atstūmė ir
atidavė į
midjaniečių
rankas“.
14
Viešpats,
pažiūrėjęs į
Gedeoną, tarė:
„Eik šioje
savo jėgoje ir
išgelbėk
Izraelį iš
midjaniečių!
Aš tave
siunčiu“.
15
Gedeonas
klausė:
„Viešpatie,
kaip aš
išgelbėsiu
Izraelį? Mano
šeima yra
skurdžiausia
Manaso
giminėje, o aš
pats
mažiausias
savo tėvo
namuose“.
16
Viešpats jam
atsakė: „Aš
būsiu su
tavimi, ir tu
nugalėsi
midjaniečius
kaip vieną
vyrą“.
Laiškas
Filipiečiams 2
sk.:
13 nes tai
Dievas,
veikiantis
jumyse,
suteikia ir
troškimą, ir
darbą iš savo
palankumo.
Antroji
Karalių knyga
2 sk.:
1 Elijui ir
Eliziejui
einant iš
Gilgalo,
Viešpats buvo
numatęs paimti
Eliją viesulu
į dangų.
2
Elijas tarė
Eliziejui:
„Pasilik čia,
nes Viešpats
mane siunčia į
Betelį“. Bet
Eliziejus
atsakė: „Kaip
gyvas Viešpats
ir gyva tavo
siela, aš
tavęs
nepaliksiu“.
Jie nuėjo į
Betelį.
3
Pranašų sūnūs,
kurie buvo
Betelyje,
atėję pas
Eliziejų,
klausė: „Ar
žinai, kad
šiandien
Viešpats paims
tavo valdovą
nuo tavęs?“
Tas atsakė:
„Aš žinau,
tylėkite“.
4
Elijas sakė
jam:
„Eliziejau,
pasilik čia,
nes Viešpats
mane siunčia į
Jerichą“. Tas
atsakė: „Kaip
gyvas Viešpats
ir gyva tavo
siela, aš
tavęs
nepaliksiu“.
Jie atėjo į
Jerichą.
5
Pranašų
mokiniai,
kurie buvo
Jeriche, atėję
pas Eliziejų,
klausė: „Ar
žinai, kad
šiandien
Viešpats paims
tavo valdovą
nuo tavęs?“
Tas atsakė:
„Aš žinau,
tylėkite!“
…
11
Jiems
besikalbant ir
einant toliau,
pasirodė
ugninis
vežimas bei
ugniniai
žirgai ir
perskyrė
juodu. Taip
Elijas buvo
paimtas
viesulu į
dangų.
12
Eliziejus tai
matė ir šaukė:
„Mano tėve,
mano tėve!
Izraelio kovos
vežimai ir jo
raiteliai!“ Ir
jis daugiau jo
nebematė.
Tuomet jis
persiplėšė
drabužius.
13
Eliziejus,
pakėlęs Elijo
apsiaustą,
kuris nuo jo
nukrito,
sugrįžęs
atsistojo ant
Jordano
kranto.
14
Jis paėmė nuo
Elijo
nukritusį
apsiaustą ir,
sudavęs juo
per vandenį,
tarė: „Kur yra
Viešpats,
Elijo Dievas?“
Kai jis sudavė
per vandenį,
vanduo
persiskyrė, ir
Eliziejus
perėjo.
15
Pranašų sūnūs,
kurie buvo
kitoje pusėje,
Jeriche, jį
pamatę, sakė:
„Elijo dvasia
nužengė ant
Eliziejaus“.
Atėję jo
pasitikti, jie
nusilenkė
prieš jį iki
žemės”
Laiškas
Filipiečiams 3
sk.:
13 Broliai, aš
nemanau, kad
jau būčiau tai
pasiekęs. Tik
viena tikra:
pamiršdamas,
kas už manęs,
ir siekdamas
to, kas
priešakyje,
14
veržiuosi į
tikslą
aukštybėse,
siekiu
apdovanojimo
už Dievo
pašaukimą
Kristuje
Jėzuje.
2023-06-04,
Giedrius
Ažukas, "Grįžimo
pas Dievą
diena"
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
10 Jeigu
Kristus yra
jumyse, tai
kūnas yra
miręs dėl
nuodėmės, bet
dvasia – gyva
dėl teisumo.
11
Jei jumyse
gyvena Dvasia
To, kuris Jėzų
prikėlė iš
numirusių, tai
Jis – prikėlęs
iš numirusių
Kristų –
atgaivins ir
jūsų mirtingus
kūnus savo
Dvasia,
gyvenančia
jumyse.
12
Taigi,
broliai, mes
nesame
skolingi
kūnui, kad
gyventume
pagal kūną.
13
Jei jūs
gyvenate pagal
kūną –
mirsite. Bet
jei dvasia
marinate
kūniškus
darbus –
gyvensite.
14
Visi, vedami
Dievo Dvasios,
yra Dievo
vaikai.
Apaštalų
darbai 2 sk.:
2 Staiga iš
dangaus
pasigirdo
ūžesys, tarsi
pūstų smarkus
vėjas. Jis
pripildė visą
namą, kur jie
sėdėjo.
3
Jiems pasirodė
tarsi ugnies
liežuviai,
kurie
pasidaliję
nusileido ant
kiekvieno iš
jų.
4
Visi pasidarė
pilni
Šventosios
Dvasios ir
pradėjo
kalbėti
kitomis
kalbomis, kaip
Dvasia jiems
davė prabilti.
5
Jeruzalėje
gyveno žydų ir
dievobaimingų
žmonių iš visų
tautų po
dangumi.
6
Kilus tam
ūžesiui,
subėgo daugybė
žmonių. Jie
buvo
priblokšti,
kiekvienas
girdėdamas
savo kalba
juos kalbant.
7
Lyg nesavi ir
nustebę, jie
vienas kitam
kalbėjo: „Argi
štai šitie
kalbantys nėra
galilėjiečiai?
8
Tai kaipgi mes
kiekvienas
juos girdime
savo gimtąja
kalba?!
9
Mes, partai,
medai,
elamitai,
Mesopotamijos,
Judėjos ir
Kapadokijos,
Ponto ir
Azijos,
10
Frygijos ir
Pamfilijos,
Egipto bei
Libijos
pakraščio ties
Kirėne
gyventojai,
ateiviai
romiečiai,
žydai ir
prozelitai,
11
kretiečiai ir
arabai, –
girdime juos
skelbiant
didingus Dievo
darbus mūsų
kalbomis“.
12
Visi labai
stebėjosi ir,
nieko
nesuprasdami,
klausinėjo:
„Ką tai
reiškia?“
13 O
kiti
šaipydamiesi
kalbėjo: „Jie
prisigėrė
jauno vyno“.
14
Tada stojo
Petras su
vienuolika ir,
pakėlęs balsą,
prabilo į
juos: „Jūs,
vyrai
judėjiečiai
bei visi
Jeruzalės
gyventojai,
tebūnie jums
žinoma, –
įsidėmėkite
mano žodžius!
15
Šitie nėra,
kaip jūs
manote,
prisigėrę, –
juk dabar vos
trečia dienos
valanda, –
16
bet čia
išsipildė, kas
buvo pasakyta
per pranašą
Joelį:
17
‘Paskutinėmis
dienomis, –
sako Dievas, –
Aš išliesiu
savo Dvasios
kiekvienam
kūnui, ir jūsų
sūnūs bei
dukterys
pranašaus,
jūsų
jaunuoliai
matys
regėjimus, o
senieji
sapnuos
sapnus.
18
Ir savo
tarnams bei
tarnaitėms
tomis dienomis
Aš išliesiu
savo Dvasios,
ir jie
pranašaus.
Joelio
pranašystė 2
sk.:
12 „Todėl
dabar, – sako
Viešpats, –
gręžkitės į
mane visa
širdimi,
pasninkaudami,
verkdami ir
dejuodami“.
13
Persiplėškite
savo širdis,
ne rūbus!
Gręžkitės į
Viešpatį, savo
Dievą, nes Jis
yra maloningas
ir
gailestingas,
lėtas pykti ir
didžiai geras
bei
susilaikantis
nuo bausmės.
Apaštalų
darbai 2 sk.:
37 Tie žodžiai
vėrė jiems
širdį, ir jie
klausė Petrą
bei kitus
apaštalus: „Ką
mums daryti,
vyrai
broliai?“
38
Petras jiems
tarė:
„Atgailaukite,
ir kiekvienas
tepasikrikštija
Jėzaus
Kristaus
vardu, kad
būtų atleistos
jūsų nuodėmės,
ir jūs gausite
Šventosios
Dvasios
dovaną.
39
Juk jums
skirtas
pažadas, taip
pat ir jūsų
vaikams ir
visiems toli
esantiems,
kuriuos tik
pasišauks
Viešpats, mūsų
Dievas“.
40
Dar daugeliu
kitų žodžių
jis liudijo ir
ragino juos,
sakydamas:
„Gelbėkitės iš
šios
iškrypusios
kartos!“
Jeremijo
pranašystė 4
sk.:
1 „Izraeli,
jei nori
sugrįžti, –
sako Viešpats,
– grįžk pas
mane. Jei
pašalinsi savo
bjaurystes,
tau nereikės
bėgti nuo
manęs.
...
4
Apsipjaustykite
Viešpačiui ir
pašalinkite
nuo savo
širdžių
plėvelę, Judo
žmonės ir
Jeruzalės
gyventojai,
kad
neišsiveržtų
kaip ugnis
mano rūstybė
ir neužsidegtų
neužgesinamai
dėl jūsų piktų
darbų.
Apaštalų
darbai 2 sk.:
42 Jie
ištvermingai
laikėsi
apaštalų
mokymo,
bendravimo,
duonos laužymo
ir maldų.
Apaštalų
darbai 4 sk.:
32 Visa
tikinčiųjų
daugybė buvo
vienos širdies
ir vienos
sielos. ...
Evangelija
pagal Luką 18
sk.:
8 Sakau jums:
Jis apgins jų
teises labai
greitai. Bet
ar atėjęs
Žmogaus Sūnus
beras žemėje
tikėjimą?“
Evangelija
pagal Joną 16
sk.:
7 Bet sakau
jums tiesą:
jums geriau,
kad Aš išeinu,
nes jei
neišeičiau,
pas jus
neateitų
Guodėjas. O
nuėjęs Jį jums
atsiųsiu.
8
Atėjęs Jis
įtikins
pasaulį dėl
nuodėmės, dėl
teisumo ir dėl
teismo.
9
Dėl nuodėmės,
– kad netiki
manimi.
10
Dėl teisumo, –
kad Aš pas
savo Tėvą
einu, ir jūs
manęs daugiau
nebematysite.
11
Dėl teismo, –
kad šio
pasaulio
kunigaikštis
yra nuteistas.
12
Dar daug ką
turiu jums
pasakyti, bet
dabar negalite
pakelti.
13
Bet kai ateis
Ji, Tiesos
Dvasia, jus Ji
įves į visą
tiesą. Ji
nekalbės iš
savęs, bet
kalbės, ką
išgirs, ir
praneš, kas
dar turi
įvykti.
Evangelija
pagal Matą 7
sk.:
15 „Saugokitės
netikrų
pranašų, kurie
ateina pas jus
avių kailyje,
o viduje yra
plėšrūs
vilkai.
…
21
„Ne
kiekvienas,
kuris man
sako:
‘Viešpatie,
Viešpatie!’,
įeis į dangaus
karalystę, bet
tas, kuris
vykdo valią
mano Tėvo,
kuris yra
danguje.
22
Daugelis man
sakys aną
dieną:
‘Viešpatie,
Viešpatie,
argi mes
nepranašavome
Tavo vardu,
argi
neišvarinėjome
demonų Tavo
vardu, argi
nedarėme
daugybės
stebuklų Tavo
vardu?!’
23
Tada Aš jiems
pareikšiu: ‘Aš
niekuomet jūsų
nepažinojau.
Šalin nuo
manęs, jūs
piktadariai!’
2023-05-28,
Marijona
Mukomolovienė,
"Paklusnumo
arba
nepaklusnumo
Dievo Žodžiui
pamokos"
Pradžios knyga
6 sk.:
5
Viešpats,
matydamas, kad
žmonių
nedorybės
žemėje buvo
didelės ir jų
širdies
siekiai buvo
vien tik
pikti,
6
gailėjosi, kad
Jis žemėje
sutvėrė žmogų,
ir sielojosi
savo širdyje.
7 Ir
Dievas tarė:
„Aš
išnaikinsiu
žmones,
kuriuos
sutvėriau, nuo
žemės
paviršiaus;
tiek žmones,
tiek gyvulius,
roplius ir
padangių
paukščius, nes
Aš gailiuosi,
kad juos
padariau“.
8
Tačiau Nojus
rado malonę
Viešpaties
akyse.
9
Tokia yra
Nojaus giminės
istorija.
Nojus buvo
teisus ir
tobulas vyras
savo kartoje;
jis vaikščiojo
su Dievu.
Pradžios
knyga 7 sk.:
5 Ir Nojus
padarė viską,
ką Viešpats
jam įsakė.
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
7 Tikėjimu
Nojus, Dievo
perspėtas apie
tuo metu dar
nematomus
dalykus,
būdamas
dievobaimingas,
pastatė arką
savo šeimai
išgelbėti;
tikėjimu jis
pasmerkė
pasaulį ir
paveldėjo
tikėjimo
teisumą.
Evangelija
pagal Luką 9
sk.:
62 Jėzus tam
atsakė: „Nė
vienas, kuris
uždeda ranką
ant arklo ir
žvalgosi
atgal, netinka
Dievo
karalystei“.
Patarlių
knyga 15 sk.:
32 Kas
nekreipia
dėmesio į
patarimus,
kenkia pats
sau; kas
paklauso
įspėjimų,
įsigyja
daugiau
supratimo.
2023-05-21,
Nerijus
Verdingas, "Ar
Tu esi Tas?"
(Lk 7,19)
Evangelija
pagal Luką 7
sk.:
19
Tada Jonas,
pasišaukęs du
savo mokinius,
siuntė juos
pas Jėzų
paklausti: „Ar
Tu esi Tas,
kuris turi
ateiti, ar
mums laukti
kito?“
Evangelija
pagal Matą 11
sk.:
2
Jonas,
išgirdęs
kalėjime apie
Kristaus
darbus,
nusiuntė du
savo mokinius
3 Jo
paklausti: „Ar
Tu esi Tas,
kuris turi
ateiti, ar
mums laukti
kito?“
Evangelija
pagal Joną 1
sk.:
30
Čia Tas, apie
kurį pasakiau:
po manęs
ateina vyras,
kuris
pirmesnis už
mane yra, nes
anksčiau už
mane buvo.
31
Aš Jo
nepažinojau,
bet tam, kad
Jis būtų
apreikštas
Izraeliui,
atėjau
krikštyti
vandeniu“.
32
Jonas
paliudijo,
sakydamas: „Aš
mačiau Dvasią,
lyg balandį
nusileidžiančią
iš dangaus, ir
Ji pasiliko
ant Jo.
33
Aš Jo
nepažinojau,
bet Tas, kuris
mane siuntė
krikštyti
vandeniu, man
pasakė: ‘Ant
ko pamatysi
nusileidžiančią
ir
pasiliekančią
Dvasią, bus
Tas, kuris
krikštys
Šventąja
Dvasia’.
34
Ir aš mačiau,
ir liudiju,
kad šitas yra
Dievo Sūnus“.
35
Kitą dieną vėl
stovėjo Jonas
ir du jo
mokiniai.
36
Išvydęs
einantį Jėzų,
jis tarė:
„Štai Dievo
Avinėlis!“
37
Išgirdę tuos
žodžius, abu
mokiniai
nusekė paskui
Jėzų.
Evangelija
pagal Luką 7
sk.:
20
Atėję pas Jį,
tie vyrai
tarė: „Jonas
Krikštytojas
mus siuntė pas
Tave,
klausdamas:
‘Ar Tu esi
Tas, kuris
turi ateiti,
ar mums laukti
kito?’“
21
Kaip tik tuo
metu Jis
pagydė daugelį
nuo ligų bei
negalių ir nuo
piktųjų
dvasių,
daugeliui
aklųjų
dovanojo
regėjimą.
22
Tad
atsakydamas,
Jis tarė
jiems: „Nuėję
praneškite
Jonui, ką
matėte ir
girdėjote:
aklieji regi,
luošieji
vaikščioja,
raupsuotieji
apvalomi,
kurtieji
girdi,
mirusieji
prikeliami,
vargšams
skelbiama
Geroji
naujiena.
23
Ir
palaimintas,
kas
nepasipiktins
manimi
Evangelija
pagal Joną 10
sk.:
27 Manosios
avys girdi
mano balsą; Aš
jas pažįstu,
ir jos seka
paskui mane.
28
Aš duodu joms
amžinąjį
gyvenimą; jos
nepražus per
amžius, ir
niekas jų
neišplėš iš
mano rankos.
29
Mano Tėvas,
kuris man jas
davė, yra
aukščiau už
viską, ir
niekas negali
jų išplėšti iš
mano Tėvo
rankos.
Psalmių
knyga 119 sk.:
97 Kaip aš
myliu Tavo
įstatymą,
mąstau apie jį
ištisą dieną.
98
Įsakymai Tavo
padarė mane
protingesnį už
mano priešus,
nes jie
visuomet su
manimi.
99
Daugiau
suprantu už
visus savo
mokytojus, nes
mąstau apie
Tavo
liudijimus.
100
Daugiau
išmanau už
senius, nes
laikausi Tavo
potvarkių.
101
Nuo bet kokio
pikto kelio
susilaikau,
nes klausau
Tavo žodžio.
102
Nuo Tavo
sprendimų
nenukrypau,
nes Tu mokai
mane.
103
Kokie saldūs
man yra Tavo
žodžiai,
saldesni mano
burnai už
medų.
104
Dėl Tavo
potvarkių
tapau
išmintingas,
todėl nekenčiu
jokio melo.
105
Tavo žodis yra
žibintas mano
kojai ir
šviesa mano
takui.
2023-05-14,
Giedrius
Ažukas, "Būk
naujas žmogus"
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
10 Mes esame
Jo kūrinys,
sukurti
Kristuje
Jėzuje geriems
darbams,
kuriuos Dievas
iš anksto
paskyrė mums
atlikti.
11
Todėl
atsiminkite,
kad jūs
kadaise buvote
kūnu pagonys,
kuriuos vadino
neapipjaustytais
vadinamieji
apipjaustytieji,
apipjaustyti
kūne rankomis.
12
Tuo metu jūs
buvote be
Kristaus,
atskirti nuo
Izraelio
bendruomenės,
svetimi pažado
sandoroms, be
vilties ir be
Dievo
pasaulyje.
13
Bet dabar
Kristuje
Jėzuje jūs,
kadaise
buvusieji
toli, per
Kristaus
kraują tapote
artimi.
14
Nes mūsų
sutaikinimas
yra Jis, iš
abejų padaręs
viena ir
sugriovęs mus
skyrusią
sieną,
15
savo kūnu
panaikinęs
priešybę –
įsakymų
Įstatymą su jo
potvarkiais, –
kad iš dviejų
sutvertų
savyje naują
žmogų ir
atneštų taiką.
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
20 Bet jūs ne
taip pažinote
Kristų!
21
Juk iš Jo
girdėjote ir
Jame išmokote,
– nes tiesa
yra Jėzuje, –
22
kad privalu
atsižadėti
senojo žmogaus
ankstesnio
gyvenimo būdo,
žlugdančio
apgaulingais
geismais,
23
atsinaujinti
savo proto
dvasioje
24
ir apsirengti
nauju žmogumi,
sutvertu pagal
Dievą teisume
ir tiesos
šventume.
Laiškas
Galatams 6
sk.:
9
Nepavarkime
daryti gera,
nes savo metu
pjausime
derlių, jei
nepailsime!
10
Tad, kol
turime laiko,
darykime gera
visiems, o
ypač tikėjimo
namiškiams.
Pirmasis
laiškas
Tesalonikiečiams
5 sk.:
14 Raginame
jus, broliai:
įspėkite
nedrausminguosius,
padrąsinkite
liūdinčiuosius,
palaikykite
silpnuosius,
būkite kantrūs
su visais!
15
Žiūrėkite, kad
kas
neatsimokėtų
kam nors blogu
už bloga, bet
visada siekite
daryti gera
vieni kitiems
ir visiems.
Evangelija
pagal Joną 15
sk.:
1 „Aš esu
tikrasis
vynmedis, o
mano Tėvas –
vynininkas.
2
Kiekvieną
šakelę manyje,
neduodančią
vaisiaus, Jis
išpjauna, o
kiekvieną
šakelę,
nešančią
vaisių,
apvalo, kad ji
duotų daugiau
vaisiaus.
3
Jūs jau esate
švarūs dėl
žodžio, kurį
jums kalbėjau.
4
Pasilikite
manyje, ir Aš
jumyse. Kaip
šakelė negali
duoti vaisiaus
pati iš savęs,
nepasilikdama
vynmedyje, –
taip ir jūs,
jei
nepasiliksite
manyje.
5 Aš
esu vynmedis,
o jūs šakelės.
Kas pasilieka
manyje ir Aš
jame, tas
duoda daug
vaisių; nes be
manęs jūs
negalite nieko
nuveikti.
6
Kas nepasiliks
manyje, bus
išmestas
laukan ir
sudžius kaip
šakelė. Paskui
surinks
šakeles, įmes
į ugnį, ir jos
sudegs.
Patarlių
knyga 28 sk.:
13 Kas slepia
savo
nusikaltimus,
tam nesiseks,
o kas
išpažįsta ir
atsisako jų,
susilauks
gailestingumo.
Laiškas
Kolosiečiams 3
sk.:
7 Jūs irgi
kadaise taip
elgėtės,
gyvendami tarp
jų.
8
Bet dabar jūs
visa tai
nusivilkite:
rūstybę,
nirtulį,
nelabumą,
pyktį,
piktžodžiavimą,
nešvarias
kalbas nuo
savo lūpų.
9
Nebemeluokite
vienas kitam,
nusivilkę
senąjį žmogų
su jo darbais
10
ir apsivilkę
nauju, kuris
atnaujinamas
pažinimu pagal
atvaizdą To,
kuris jį
sukūrė.
2023-05-07,
Giedrius
Ažukas, "Mama
vykdanti Dievo
valią"
(Mk3,35)
Pradžios knyga
3 sk:
20 Adomas
pavadino savo
žmoną Ieva,
nes ji tapo
visų gyvųjų
motina.
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
11 Tikėjimu ir
pati Sara –
nevaisinga ir
nebe to
amžiaus – gavo
galios pastoti
ir pagimdė
vaiką, nes ji
laikė ištikimu
Tą, kuris
pažadėjo.
12
Todėl iš vieno
vyro, ir dar
apmirusio,
gimė
palikuonys,
gausūs tartum
dangaus
žvaigždės ir
nesuskaitomi
kaip jūros
pakrantės
smiltys.
Pradžios
knyga 17 sk.:
15 Dievas
toliau sakė
Abraomui:
„Savo žmonos
Sarajos
nebevadink
Saraja, bet
Sara bus jos
vardas.
16
Aš ją
palaiminsiu ir
tau duosiu iš
jos sūnų. Aš
ją taip
laiminsiu, kad
iš jos kils
tautos ir
tautų
karaliai“.
17
Tada Abraomas
puolė veidu į
žemę, juokėsi
ir sakė savo
širdyje: „Ar
šimtamečiui
begali kas
gimti ir ar
Sara,
sulaukusi
devyniasdešimties
metų amžiaus,
begali
gimdyti?“
Evangelija
pagal Luką 1
sk.:
28
Atėjęs pas ją,
angelas tarė:
„Sveika,
malonėmis
apdovanotoji!
Viešpats su
tavimi!
Palaiminta tu
tarp moterų!“
29
Jį pamačiusi,
ji sumišo nuo
jo žodžių ir
galvojo, ką
toks
pasveikinimas
reiškia.
30 O
angelas jai
tarė:
„Nebijok,
Marija, tu
radai malonę
pas Dievą!
31
Štai tu
pradėsi
įsčiose ir
pagimdysi
Sūnų, kurį
pavadinsi
Jėzumi.
32
Jis bus didis
ir vadinsis
Aukščiausiojo
Sūnus.
Viešpats
Dievas duos
Jam Jo tėvo
Dovydo sostą;
33
Jis valdys
Jokūbo namus
per amžius, ir
Jo karalystei
nebus galo“.
34
Marija
paklausė
angelą: „Kaip
tai įvyks,
jeigu aš
nepažįstu
vyro?“
35
Angelas jai
atsakė,
tardamas:
„Šventoji
Dvasia nužengs
ant tavęs, ir
Aukščiausiojo
jėga apgaubs
tave; todėl ir
gimęs iš tavęs
bus šventas ir
vadinamas
Dievo Sūnumi.”
Evangelija
pagal Morkų 3
sk.:
32 Aplink Jį
sėdėjo minia,
kai Jam
pranešė: „Štai
Tavo motina ir
broliai bei
seserys lauke
stovi ir ieško
Tavęs“.
33 O
Jis atsakė:
„Kas yra mano
motina ir mano
broliai?“
34
Ir, apžvelgęs
aplinkui
sėdinčius,
tarė: „Štai
mano motina ir
mano broliai!
35
Kas vykdo
Dievo valią,
tas mano
brolis, ir
sesuo, ir
motina“.
Evangelija
pagal Joną 19
sk.:
25 Prie Jėzaus
kryžiaus
stovėjo Jo
motina, Jo
motinos sesuo,
Marija— Kleopo
žmona, ir
Marija
Magdalietė.
26
Pamatęs
stovinčius
savo motiną ir
mokinį, kurį
mylėjo, Jėzus
tarė motinai:
„Moterie, štai
tavo sūnus!“
27
Paskui tarė
mokiniui:
„Štai tavo
motina!“ Ir
nuo tos
valandos
mokinys
pasiėmė ją pas
save.
Evangelija
pagal Joną 3
sk.:
16 Nes Dievas
taip pamilo
pasaulį, jog
atidavė savo
viengimį Sūnų,
kad
kiekvienas,
kuris Jį tiki,
nepražūtų, bet
turėtų
amžinąjį
gyvenimą.
17
Dievas gi
nesiuntė savo
Sūnaus į
pasaulį, kad
Jis pasaulį
pasmerktų, bet
kad pasaulis
per Jį būtų
išgelbėtas.
Evangelija
pagal Joną 12
sk.:
46 Aš atėjau į
pasaulį kaip
šviesa, kad
visi, kurie
mane tiki,
neliktų
tamsoje.
47
Jei kas
klausosi mano
žodžių ir
netiki, Aš jo
neteisiu, nes
atėjau ne
teisti
pasaulio, bet
gelbėti
pasaulį.
48
Kas mane
atstumia ir
mano žodžių
nepriima, tas
turi savo
teisėją:
žodis, kurį
kalbėjau, teis
jį
paskutiniąją
dieną.
Evangelija
pagal Joną 11
sk.:
25 Jėzus jai
tarė: „Aš esu
prisikėlimas
ir gyvenimas.
Kas tiki mane,
nors ir mirtų,
bus gyvas.
26
Ir kiekvienas,
kuris gyvena
ir tiki mane,
nemirs per
amžius. Ar tai
tiki?“
27
Ji atsakė:
„Taip,
Viešpatie! Aš
tikiu, jog Tu
esi Kristus,
Dievo Sūnus,
kuris turi
ateiti į šį
pasaulį“.
Evangelija
pagal Matą 15
sk.:
Ši tauta
artinasi prie
manęs savo
lūpomis ir
gerbia mane
savo liežuviu,
bet jos širdis
toli nuo
manęs.
9
Veltui jie
mane garbina,
žmogiškus
priesakus
paversdami
mokymu’“.
Evangelija
pagal Joną 2
sk.:
5 Jo motina
tarė tarnams:
„Darykite, ką
tik Jis jums
lieps“.
Laiškas
Kolosiečiams 3
sk.:
1 Jeigu esate
su Kristumi
prikelti,
siekite to,
kas
aukštybėse,
kur Kristus
sėdi Dievo
dešinėje.
2
Mąstykite apie
tai, kas
aukštybėse, o
ne apie tai,
kas žemėje.
3
Jūs juk esate
mirę, ir jūsų
gyvenimas su
Kristumi yra
paslėptas
Dieve.
4
Kai pasirodys
Kristus – mūsų
gyvenimas,
tada su Juo ir
jūs
pasirodysite
šlovėje.
5
Todėl
marinkite tuos
savo narius,
kurie yra
žemėje:
ištvirkavimą,
netyrumą,
aistringumą,
piktą
pageidimą,
taip pat
godumą, kuris
yra
stabmeldystė.
6
Dėl šių dalykų
ateina Dievo
rūstybė
neklusnumo
vaikams.
7
Jūs irgi
kadaise taip
elgėtės,
gyvendami tarp
jų.
8
Bet dabar jūs
visa tai
nusivilkite:
rūstybę,
nirtulį,
nelabumą,
pyktį,
piktžodžiavimą,
nešvarias
kalbas nuo
savo lūpų.
9
Nebemeluokite
vienas kitam,
nusivilkę
senąjį žmogų
su jo darbais
10
ir apsivilkę
nauju, kuris
atnaujinamas
pažinimu pagal
atvaizdą To,
kuris jį
sukūrė.
2023-04-30,
Darius Širvys,
"Vyrai,
moterys ir
kiti
nesusipratimai"
(1Kor 11,2-16)
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
11 sk.:
2 Aš
jus giriu, kad
visame kame
prisimenate
mane ir
laikotės
nurodymų,
kuriuos jums
daviau.
3
Noriu, kad
žinotumėte,
jog kiekvieno
vyro galva yra
Kristus,
moters galva –
vyras, o
Kristaus galva
– Dievas.
4
Kiekvienas
vyras, kuris
meldžiasi ar
pranašauja
apdengta
galva,
paniekina savo
galvą.
5 Ir
kiekviena
moteris, kuri
meldžiasi ar
pranašauja
neapdengta
galva,
paniekina savo
galvą: tai tas
pats, kaip
būti
nuskustai.
6
Jei moteris
neapsigaubia,
tai tegul ir
nusikerpa! O
jei moteriai
gėda
nusikirpti ar
nusiskusti
plaukus,
teapsigaubia.
7
Vyrui nereikia
gaubti galvos,
nes jis yra
Dievo
atvaizdas ir
šlovė. O
moteris yra
vyro šlovė.
8
Juk ne vyras
iš moters, bet
moteris iš
vyro,
9
taip pat ne
vyras buvo
sukurtas
moteriai, o
moteris vyrui.
10
Todėl moteris
privalo turėti
ant galvos
pavaldumo
ženklą dėl
angelų.
11
Bet Viešpatyje
nei vyras be
moters, nei
moteris be
vyro.
12
Kaip moteris
iš vyro, taip
vyras per
moterį, bet
visa – iš
Dievo.
13
Spręskite
patys: argi
tinka moteriai
melstis Dievui
neapsigaubusiai?
14
Argi pati
prigimtis jūsų
nemoko, jog
vyrui gėda
nešioti ilgus
plaukus?
15
Tuo tarpu
moteriai garbė
turėti ilgus
plaukus. Nes
plaukai jai
duoti kaip
dangalas.
16
Bet jei kas
norėtų
ginčytis, –
težino, jog
nei mes, nei
Dievo
bažnyčios
neturime tokio
papročio.
Pradžios
knyga 2 sk.:
18 Viešpats
Dievas tarė:
„Negerai
žmogui būti
vienam. Aš
padarysiu jam
tinkamą
padėjėją“.
2023-04-23,
Darius
Šulskis, "Kad
gyventum"
Laiškas
Romiečiams 5
sk.:
18
Todėl kaip
vieno žmogaus
nusikaltimas
visiems
žmonėms
užtraukė
teismą ir
pasmerkimą,
taip vieno
Žmogaus
teisumas
visiems pelnė
išteisinimą,
kad gyventų.
19
Kaip vieno
žmogaus
neklusnumu
daugelis tapo
nusidėjėliais,
taip ir vieno
klusnumu
daugelis taps
teisūs.
20
Be to,
įstatymas
įsiterpė, kad
nusikaltimas
dar labiau
padidėtų. Bet
kur buvo apstu
nuodėmės, ten
dar apstesnė
tapo malonė,
21
kad kaip
nuodėmė
viešpatavo
mirtimi, taip
malonė
viešpatautų
teisumu
amžinajam
gyvenimui per
Jėzų Kristų,
mūsų Viešpatį.
Laiškas
Romiečiams 3
sk.:
9 Tai ką gi?
Ar mes turime
pirmenybę?
Visai ne! Juk
jau įrodėme,
kad žydai ir
pagonys – visi
yra nuodėmės
valdžioje,
10
kaip parašyta:
„Nėra teisaus,
nėra nė vieno.
11
Nėra
išmanančio,
nėra kas Dievo
ieškotų.
12
Visi paklydo
ir tapo
netikusiais;
nėra kas
darytų gera,
nėra nė vieno!
13
Jų gerklė –
atviras kapas;
savo
liežuviais
klastas jie
raizgė,
gyvačių nuodai
jų lūpose.
14
Jų burna pilna
keiksmų ir
kartumo,
15
jų kojos
eiklios kraujo
pralieti,
16
jų keliuose
griuvimas ir
vargas.
17
Jie nepažino
taikos kelio,
18
ir prieš jų
akis nestovi
Dievo baimė“.
19
Mes gi žinome,
kad, ką
besakytų
įstatymas, jis
kalba tiems,
kurie yra
įstatymo
valdžioje, kad
visos burnos
užsičiauptų ir
visas pasaulis
pasirodytų
kaltas prieš
Dievą,
2023-04-16,
Ramūnas Jukna,
"Rūpinimasis
vieni kitais"
(Gal. 6,1-10)
Laiškas
Galatams 6
sk.:
1
Broliai, jei
žmogus įpuola
į kokią
nuodėmę, jūs,
dvasiniai
žmonės,
pataisykite
tokį romumo
dvasioje,
žiūrėdami
savęs, kad ir
patys
nebūtumėt
sugundyti.
2
Nešiokite
vieni kitų
naštas, ir
taip
įvykdysite
Kristaus
įstatymą.
3 O
kas, būdamas
niekas,
tariasi esąs
kažin kas, tas
save
apgaudinėja.
4
Tegul
kiekvienas
ištiria savo
darbą, ir tada
galės girtis
pats sau, o ne
kitam,
5
nes kiekvienas
neš savo
naštą.
6
Kas mokomas
žodžio, tegul
dalijasi
visais gerais
dalykais su
mokytoju.
7
Neapsigaukite!
Iš Dievo
nepasišaipysi.
Ką žmogus
sėja, tą ir
pjaus.
8
Kas sėja savo
kūnui, tas iš
kūno pjaus
supuvimą, o
kas sėja
Dvasiai, tas
iš Dvasios
pjaus amžinąjį
gyvenimą.
9
Nepavarkime
daryti gera,
nes savo metu
pjausime
derlių, jei
nepailsime!
10
Tad, kol
turime laiko,
darykime gera
visiems, o
ypač tikėjimo
namiškiams.
Laiškas
Galatams 5
sk.:
22 Bet Dvasios
vaisiai yra
meilė,
džiaugsmas,
ramybė,
kantrybė,
malonumas,
gerumas,
ištikimybė,
23
romumas,
susivaldymas.
Tokiems
dalykams nėra
įstatymo.
2023-04-09,
Giedrius
Ažukas, "Prikėlimu
iš numirusių,
atgimdyti
gyvai vilčiai"
(1 Pt 1,13)
Evangelija
pagal Luką 24
sk.;
5
Jos išsigando
ir nuleido
akis, o tie
vyrai tarė:
„Kam ieškote
gyvojo tarp
mirusiųjų?
6
Nėra Jo čia,
Jis prisikėlė!
Atsiminkite,
ką Jis jums
sakė, būdamas
dar
Galilėjoje:
7
‘Žmogaus Sūnus
turi būti
atiduotas į
nusidėjėlių
rankas ir
nukryžiuotas,
o trečią dieną
prisikelti!’“
8
Tuomet jos
prisiminė
Jėzaus žodžius
9
ir,
sugrįžusios
nuo kapo,
viską pranešė
vienuolikai ir
visiems
kitiems.
10
Tai buvo
Marija
Magdalietė,
Joana, Jokūbo
motina Marija
ir kitos su
jomis, kurios
papasakojo tai
apaštalams.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
15 sk.:
1
Broliai,
aiškinu jums
Evangeliją,
kurią jums
paskelbiau,
kurią jūs ir
priėmėte ir
kurioje
stovite,
2 ir
kuria esate
išgelbėti, –
jeigu jūs
laikotės to
žodžio, kurį
jums
paskelbiau;
kitaip jūs
įtikėjote
veltui.
3
Pirmiausia
jums perdaviau
tai, ką pats
gavau: kad
Kristus numirė
už mūsų
nuodėmes pagal
Raštus;
4 ir
kad Jis buvo
palaidotas, ir
kad prisikėlė
trečią dieną
pagal Raštus;
5 ir
kad Jis
pasirodė
Kefui, po to
dvylikai.
6 Po
to Jis
pasirodė iš
karto daugiau
nei penkiems
šimtams
brolių, kurių
daugumas
tebegyvena iki
šiol, o kai
kurie yra
užmigę.
7 Po
to Jis
pasirodė
Jokūbui,
paskui visiems
apaštalams.
Apaštalų
darbai 1 sk.:
3 Po savo
kančios Jis
pateikė jiems
daugelį
įrodymų, kad
yra gyvas, per
keturiasdešimt
dienų jiems
rodydamasis ir
kalbėdamas
apie Dievo
karalystę.
Apaštalų
darbai 2 sk.:
24 Dievas Jį
prikėlė,
išvaduodamas
iš mirties
skausmų, nes
buvo
neįmanoma, kad
Jis liktų jos
galioje.
...
37
Tie žodžiai
vėrė jiems
širdį, ir jie
klausė Petrą
bei kitus
apaštalus: „Ką
mums daryti,
vyrai
broliai?“
38
Petras jiems
tarė:
„Atgailaukite,
ir kiekvienas
tepasikrikštija
Jėzaus
Kristaus
vardu, kad
būtų atleistos
jūsų nuodėmės,
ir jūs gausite
Šventosios
Dvasios
dovaną.
...
41
Kurie mielai
priėmė jo
žodį, buvo
pakrikštyti,
ir tą dieną
prisidėjo prie
jų apie tris
tūkstančius
sielų.
Evangelija
pagal Joną 11
sk.:
25 Jėzus jai
tarė: „Aš esu
prisikėlimas
ir gyvenimas.
Kas tiki mane,
nors ir mirtų,
bus gyvas.
26
Ir kiekvienas,
kuris gyvena
ir tiki mane,
nemirs per
amžius. Ar tai
tiki?“
Evangelija
pagal Morkų 16
sk.:
15 Jis tarė
jiems: „Eikite
į visą pasaulį
ir skelbkite
Evangeliją
visai
kūrinijai.
16
Kas įtikės ir
krikštysis,
bus
išgelbėtas, o
kas netikės,
bus
pasmerktas.
....
20 O
jie ėjo ir
visur
pamokslavo,
Viešpačiui
drauge
veikiant ir
patvirtinant
žodį
lydinčiais
stebuklais.
Amen.
Pirmasis
Petro laiškas
1 sk.:
1 Petras,
Jėzaus
Kristaus
apaštalas,
ateiviams,
pasklidusiems
Ponte,
Galatijoje,
Kapadokijoje,
Azijoje ir
Bitinijoje,
2
išrinktiems
išankstiniu
Dievo Tėvo
numatymu,
Dvasios
pašventinimu,
kad būtų
klusnūs ir
apšlakstyti
Jėzaus
Kristaus
krauju.
Tepadaugėja
jums malonė ir
ramybė!
3
Tebūnie
palaimintas
Dievas, mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
Tėvas, kuris
iš savo didžio
gailestingumo
Jėzaus
Kristaus
prikėlimu iš
numirusių
atgimdė mus
gyvai vilčiai,
4
nenykstančiam,
nesuteptam ir
nevystančiam
palikimui,
kuris
paruoštas jums
danguje.
5
Dievo jėga per
tikėjimą jūs
esate saugomi
išgelbėjimui,
kuris
parengtas
apsireikšti
paskutiniu
laiku.
6
Tuo
džiaukitės,
nors dabar,
jei reikia,
trumpai
kenčiate
įvairiuose
išmėginimuose,
7
kad jūsų
išbandytas
tikėjimas,
brangesnis už
pragaištantį
auksą, nors ir
ugnimi
ištirtą, būtų
pripažintas
vertas
gyriaus,
garbės ir
šlovės, kai
apsireikš
Jėzus Kristus.
8
Jūs mylite Jį,
nors ir nesate
Jo matę;
tikėdami Jį,
nors ir
neregėdami,
džiaugiatės
neišsakomu ir
šlovingiausiu
džiaugsmu,
9
gaudami jūsų
tikėjimo
tikslą – sielų
išgelbėjimą.
...
22
Nuskaidrinę
savo sielas
Dvasia
klusnumu
tiesai dėl
neveidmainiškos
brolių meilės,
karštai iš
tyros širdies
mylėkite vieni
kitus.
2023-04-02,
Giedrius
Ažukas, "Išgelbėti
malone per
tikėjimą" (Ef
2,8-10)
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
8
Nes jūs esate
išgelbėti
malone per
tikėjimą, ir
tai ne iš jūsų
– tai Dievo
dovana,
9 ir
ne dėl darbų,
kad kas nors
nesigirtų.
10
Mes esame Jo
kūrinys,
sukurti
Kristuje
Jėzuje geriems
darbams,
kuriuos Dievas
iš anksto
paskyrė mums
atlikti.
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
7 kad
ateinančiais
amžiais savo
gerumu
parodytų mums
beribius savo
malonės turtus
Kristuje
Jėzuje.
Laiškas
Romiečiams 3
sk.:
22 Dievo
teisumas,
tikėjimu į
Jėzų Kristų
duodamas
visiems, kurie
tiki. Nėra
jokio
skirtumo,
23
nes visi
nusidėjo ir
stokoja Dievo
šlovės,
24 o
išteisinami
dovanai Jo
malone dėl
atpirkimo,
kuris yra
Jėzuje
Kristuje.
...
26 ir parodė
savo teisumą
dabartiniu
metu,
pasirodydamas
esąs teisus ir
išteisinantis
tą, kuris tiki
Jėzų.
Antrasis
laiškas
Timotiejui 1
sk.:
8 Todėl
nesigėdyk mūsų
Viešpaties
liudijimo, nei
manęs, Jo
kalinio, bet
drauge su
manimi kentėk
dėl
Evangelijos
jėga Dievo,
9
kuris
išgelbėjo mus
bei pašaukė
šventu
pašaukimu, ne
pagal mūsų
darbus, bet
savo paties
nutarimu bei
malone, kuri
buvo suteikta
mums Kristuje
Jėzuje prieš
amžinuosius
laikus,
10 o
dabar
apreikšta,
pasirodžius
mūsų
Gelbėtojui
Jėzui Kristui,
kuris
sunaikino
mirtį ir
nušvietė
gyvenimą bei
nemirtingumą
savo
Evangelija;
Laiškas
Efeziečiams 3
sk.:
8 Man, visų
šventųjų
mažiausiajam,
atiteko malonė
skelbti
pagonims
nesuvokiamus
Kristaus
turtus
9 ir
atskleisti
visiems, kaip
turi
išsipildyti
šita
paslaptis, nuo
amžių uždengta
Dieve – viską
sukūrusiame
per Jėzų
Kristų, –
10
kad dabar per
bažnyčią taptų
žinoma
kunigaikštystėms
ir valdžioms
danguje
visokeriopa
Dievo
išmintis.
11
Tai atitinka
amžinąjį
nutarimą,
padarytą
Kristuje
Jėzuje, mūsų
Viešpatyje,
Laiškas
Efeziečiams 6
sk.:
12 Nes mes
grumiamės ne
su kūnu ir
krauju, bet su
kunigaikštystėmis,
valdžiomis,
šio amžiaus
tamsybių
valdovais ir
dvasinėmis
blogio jėgomis
danguje.
Laiškas
Hebrajams 12
sk.:
14 Siekite
santaikos su
visais,
siekite
šventumo, be
kurio niekas
neregės
Viešpaties.”
15
Žiūrėkite, kad
kas neprarastų
Dievo malonės,
kad neišleistų
daigų kokia
karti šaknis
ir nepadarytų
vargo,
suteršdama
daugelį;
2023-03-26,
Marijona
Mukomolovienė,
"Dievo
dovanota"
Antrasis Petro
laiškas 1 sk.:
3 Jo
dieviška jėga
padovanojo
mums viską, ko
reikia
gyvenimui ir
dievotumui,
per pažinimą
To, kuris
pašaukė mus
šlove ir
dorybe.
4
Drauge Jis
davė mums be
galo didžius
bei brangius
pažadus, kad
per juos
taptume
dieviškosios
prigimties
dalininkais,
ištrūkę iš
sugedimo,
kuris sklinda
pasaulyje
geiduliais.
5
Todėl,
parodydami
visą stropumą,
praturtinkite
savo tikėjimą
dorybe,
dorybę—
pažinimu,
6
pažinimą –
susivaldymu,
susivaldymą –
ištverme,
ištvermę –
maldingumu,
7
maldingumą –
brolybe,
brolybę –
meile.
8
Jei šie
dalykai jumyse
gyvuoja ir
tarpsta, jie
neduoda jums
apsileisti ir
likti
bevaisiams
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
pažinime.
Skaičių
knyga 16 sk.:
1 Korachas,
Levio sūnaus
Kehato sūnaus
Iccharo sūnus,
ir iš Rubeno
sūnų Eliabo
sūnūs Datanas
ir Abiramas
bei Peleto
sūnus Onas
2
sukilo prieš
Mozę. Prie jų
prisidėjo du
šimtai
penkiasdešimt
izraelitų,
tautos
kunigaikščių,
žinomų
bendruomenėje
ir gerbiamų
vyrų.
3
Jie susirinkę
kalbėjo prieš
Mozę ir
Aaroną: „Gana
judviem; visi
izraelitai yra
šventi ir
Viešpats yra
tarp jų. Kodėl
judu keliatės
aukščiau
Viešpaties
tautos?
4
Tai išgirdęs,
Mozė puolė ant
žemės
...
10
Jis pašaukė
savo tarnystei
tave ir tavo
brolius
levitus, tai
kodėl dar
reikalaujate
kunigystės?
11
Kodėl sukilote
tu ir tavo
pasekėjai
prieš
Viešpatį? Kas
gi yra
Aaronas, kad
prieš jį
murmate?
12
Mozė pasiuntė
pašaukti abu
Eliabo sūnus
Dataną ir
Abiramą. Juodu
atsakė: „Mudu
neisime.
13
Ar tau dar
maža, kad mus
išvedei iš
žemės,
plūstančios
pienu ir
medum, kad
nužudytum
dykumoje? Ar
dar nori
viešpatauti
mums?
…
16
Mozė sakė
Korachui:
„Rytoj tu ir
visas tavo
būrys stokite
Viešpaties
akivaizdoje:
tu, jie ir
Aaronas.
17
Imkite
kiekvienas
savo
smilkytuvą,
įdėkite į juos
smilkalų ir
atneškite
smilkytuvus
Viešpaties
akivaizdon –
du šimtus
penkiasdešimt
smilkytuvų;
taip pat tu ir
Aaronas
atneškite savo
smilkytuvus“.
18
Visi įsidėjo
ugnies į
smilkytuvus ir
užbėrę ant jos
smilkalų
atsistojo prie
Susitikimo
palapinės
įėjimo, kartu
su Moze su
Aaronu.
19
Korachas
sušaukė visus
izraelitus
prie
Susitikimo
palapinės, ir
visiems matant
pasirodė
Viešpaties
šlovė.
20
Viešpats tarė
Mozei ir
Aaronui:
21
„Pasitraukite
iš šio
susirinkimo,
Aš juos
bematant
sunaikinsiu“.
22
Juodu puolė
ant žemės,
prašydami:
„Dieve, Tu
kiekvieno kūno
dvasios
Dievas. Argi
vienam
nusidėjus Tavo
rūstybė
sunaikins
visus?“
23
Viešpats
atsakė Mozei:
24
„Įsakyk
visiems
pasitraukti
nuo Koracho,
Datano ir
Abiramo
palapinių“.
25
Mozė ėjo prie
Datano ir
Abiramo, jį
sekė Izraelio
vyresnieji.
26
Jis tarė
tautai:
„Pasitraukite
nuo šių
piktadarių
palapinių ir
nelieskite
nieko, kas
jiems
priklauso, kad
ir jūs
nežūtumėte dėl
jų nuodėmių“.
...
33
Jie gyvi
nugrimzdo į
mirusiųjų
buveinę, ir
žemė apdengė
juos, ir jie
buvo
išnaikinti iš
susirinkusiųjų.
...
41
Kitą dieną
visi
izraelitai
murmėjo prieš
Mozę ir
Aaroną: „Judu
nužudėte
Viešpaties
žmones“.
...
46
Mozė sakė
Aaronui: „Imk
smilkytuvą,
pasisemk
žarijų nuo
aukuro, užberk
ant jų
smilkalų ir
skubiai eik
prie žmonių,
kad juos
sutaikintum,
nes jau
pasireiškė
Viešpaties
rūstybė ir
prasidėjo
maras“.
47
Ir Aaronas
padarė, kaip
Mozė įsakė, ir
nubėgo į
žmonių vidurį,
tarp kurių jau
buvo
prasidėjęs
maras. Jis
užbėrė
smilkalų ir
sutaikino
tautą.
48
Jis stovėjo
tarp mirusiųjų
ir gyvųjų.
Maras liovėsi.
Evangelija
pagal Matą 24
sk.:
45 „Kas yra
tas ištikimas
bei protingas
tarnas, kurį
šeimininkas
paskyrė
tarnauti savo
šeimynai, kad
ją maitintų
deramu laiku?
46
Palaimintas
tarnas, kurį
sugrįžęs
šeimininkas
ras taip
darantį.
Evangelija
pagal Luką 10
sk.:
16 Kas jūsų
klauso, manęs
klauso. Kas
jus niekina,
mane niekina.
O kas niekina
mane, niekina
Tą, kuris mane
siuntė“.
2023-03-19,
Giedrius
Ažukas, "Buvote
mirę, bet
Dievas
atgaivino" (Ef
2,1-7)
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
1 Ir
jūs buvote
mirę
nusikaltimais
ir nuodėmėmis,
2
kuriuose
kadaise
gyvenote pagal
šio pasaulio
būdą,
paklusdami
kunigaikščiui,
viešpataujančiam
ore, dvasiai,
kuri dabar
veikia
neklusnumo
vaikuose.
3
Tarp jų
kadaise ir mes
visi gyvenome,
sekdami savo
kūno
geiduliais,
vykdydami kūno
ir minčių
troškimus, ir
iš prigimties
buvome
rūstybės
vaikai kaip ir
kiti.
4
Bet Dievas,
apstus
gailestingumo,
iš savo
didžios
meilės, kuria
mus pamilo,
5
mus, mirusius
nusikaltimais,
atgaivino
kartu su
Kristumi, –
malone jūs
esate
išgelbėti, –
6
kartu prikėlė
ir pasodino
danguje
Kristuje
Jėzuje,
7
kad
ateinančiais
amžiais savo
gerumu
parodytų mums
beribius savo
malonės turtus
Kristuje
Jėzuje.
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
6 O be
tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. Kas
artinasi prie
Dievo, tam
būtina tikėti,
kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina.
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
5 Kurie gyvena
pagal kūną,
tie mąsto
kūniškai, o
kurie gyvena
pagal Dvasią –
dvasiškai.
6
Kūniškas
mąstymas – tai
mirtis, o
dvasiškas –
gyvenimas ir
ramybė.
7
Kūniškas
mąstymas
priešiškas
Dievui; jis
nepaklūsta
Dievo
įstatymui ir
net negali
paklusti.
8 Ir
todėl
gyvenantys
pagal kūną
negali patikti
Dievui.
Laiškas
Galatams 5
sk.:
19
Kūno darbai
aiškūs – tai
paleistuvavimas,
ištvirkavimas,
netyrumas,
gašlavimas,
20
stabmeldystė,
burtininkavimas,
priešiškumai,
nesantaikos,
pavyduliavimai,
piktumai,
vaidai,
nesutarimai,
susiskaldymai,
21
pavydai,
žmogžudystės,
girtavimai,
orgijos ir
panašūs
dalykai.
Įspėju jus,
kaip jau esu
įspėjęs, jog
tie, kurie
taip daro,
nepaveldės
Dievo
karalystės.
Pirmasis
Petro laiškas
4 sk.:
3
Gana, kad
praėjusį laiką
buvome
pasidavę
pagonių valiai
ir gyvenome
gašliai,
geidulingai,
girtuokliavome,
ūžavome,
puotavome ir
pasiduodavome
bjaurioms
stabmeldystėms.
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
13 Jei jūs
gyvenate pagal
kūną –
mirsite. Bet
jei dvasia
marinate
kūniškus
darbus –
gyvensite.
Laiškas
Romiečiams 6
sk.:
11 Taip ir jūs
laikykite save
mirusiais
nuodėmei, o
gyvais Dievui
Kristuje
Jėzuje, mūsų
Viešpatyje.
12
Todėl
neleiskite
nuodėmei
viešpatauti
jūsų
mirtingame
kūne, kad
nepasiduotumėte
jo geiduliams.
13
Neduokite
nuodėmei savo
kūno narių
kaip neteisumo
ginklų, bet
paveskite save
Dievui, kaip
iš numirusiųjų
atgijusius, ir
savo narius
Jam – kaip
teisumo
ginklus.
14
Nuodėmė neturi
jums
viešpatauti:
jūs ne
įstatymo, bet
malonės
valdžioje.
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
17
Taigi aš
liepiu ir
įspėju
Viešpatyje,
kad jūs
nebesielgtumėte,
kaip elgiasi
pagonys dėl
savo proto
tuštybės.
18
Jų protas
aptemęs, jie
atskirti nuo
Dievo gyvenimo
dėl savo
neišmanymo bei
širdies
užkietėjimo.
...
22
kad privalu
atsižadėti
senojo žmogaus
ankstesnio
gyvenimo būdo,
žlugdančio
apgaulingais
geismais,
23
atsinaujinti
savo proto
dvasioje
24
ir apsirengti
nauju žmogumi,
sutvertu pagal
Dievą teisume
ir tiesos
šventume.
Laiškas
Kolosiečiams 3
sk.:
1
Jeigu esate su
Kristumi
prikelti,
siekite to,
kas
aukštybėse,
kur Kristus
sėdi Dievo
dešinėje.
...
5 Todėl
marinkite tuos
savo narius,
kurie yra
žemėje:
ištvirkavimą,
netyrumą,
aistringumą,
piktą
pageidimą,
taip pat
godumą, kuris
yra
stabmeldystė.
6
Dėl šių dalykų
ateina Dievo
rūstybė
neklusnumo
vaikams.
7
Jūs irgi
kadaise taip
elgėtės,
gyvendami tarp
jų.
8
Bet dabar jūs
visa tai
nusivilkite:
rūstybę,
nirtulį,
nelabumą,
pyktį,
piktžodžiavimą,
nešvarias
kalbas nuo
savo lūpų.
9
Nebemeluokite
vienas kitam,
nusivilkę
senąjį žmogų
su jo darbais
10
ir apsivilkę
nauju, kuris
atnaujinamas
pažinimu pagal
atvaizdą To,
kuris jį
sukūrė.
Laiškas
Kolosiečiams 1
sk.:
2
šventiesiems
ir
ištikimiesiems
broliams
Kristuje,
gyvenantiems
Kolosuose:
malonė ir
ramybė jums
nuo Dievo,
mūsų Tėvo, ir
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus!
...
21
Taip pat ir
jus, kurie
kadaise buvote
svetimi ir
priešiški savo
protuose
piktais
darbais,
Dievas dabar
sutaikino
22
mirtimi Jo
žemiškajame
kūne, kad
pasirodytumėte
Jo akyse
šventi, tyri
ir nekalti,
23
jei tik
pasiliekate
tikėjime
įsitvirtinę
bei
nepajudinami
ir
neatsitraukiate
nuo
Evangelijos
vilties, kurią
išgirdote,
kuri paskelbta
visai
kūrinijai po
dangumi ir
kurios tarnu
aš, Paulius,
tapau.
2023-03-12,
Gintaras
Kunigonis, "Paklusnumas
Dievo Dvasiai"
Laiškas
Filipiečiams 1
sk.:
6
Esu tikras,
kad Tas, kuris
jumyse pradėjo
gerą darbą, jį
ir pabaigs iki
Jėzaus
Kristaus
dienos.
Apaštalų
darbai 16 sk.:
6
Jiems perėjus
Frygiją ir
Galatijos
šalį, Šventoji
Dvasia draudė
jiems skelbti
žodį Azijoje.
7
Atvykę iki
Myzijos, jie
mėgino eiti į
Bitiniją,
tačiau Dvasia
jų neleido.
8
Perėję Myziją,
jie nuėjo į
Troadę.
9
Čia Paulius
naktį turėjo
regėjimą: jam
pasirodė
makedonietis,
kuris maldavo:
„Ateik į
Makedoniją ir
padėk mums!“
10
Po šio
regėjimo mes
nedelsdami
pasistengėme
išvykti į
Makedoniją,
įsitikinę, kad
Viešpats mus
pašaukė
skelbti jiems
Evangeliją.
2023-03-05,
Giedrius
Ažukas, "Kokia
jėga veikia
mumyse?"
(Ef 1,19-23)
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
10 sk.:
13
Jums tekęs
pagundymas
tėra tik
žmogiškas. Bet
Dievas
ištikimas. Jis
neleis jūsų
gundyti
daugiau nei
jūsų jėgos
leidžia, bet
kartu su
pagundymu duos
ir išeitį, kad
sugebėtumėte
jį atlaikyti.
Antrasis
Petro laiškas
1 sk.:
3 Jo dieviška
jėga
padovanojo
mums viską, ko
reikia
gyvenimui ir
dievotumui,
per pažinimą
To, kuris
pašaukė mus
šlove ir
dorybe.
Laiškas
Efeziečiams 1
sk.:
15
Todėl ir aš,
išgirdęs apie
jūsų tikėjimą
Viešpačiu
Jėzumi ir apie
jūsų meilę
visiems
šventiesiems,
16
nesiliauju
dėkojęs už
jus,
prisimindamas
jus savo
maldose,
17
kad mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
Dievas, šlovės
Tėvas, duotų
jums išminties
ir apreiškimo
dvasią Jo
pažinimui
18
ir apšviestų
jūsų širdies
akis, kad
pažintumėte,
kokia yra Jo
pašaukimo
viltis, kokie
Jo palikimo
šlovės turtai
šventuosiuose
19
ir kokia
beribė Jo
jėgos didybė
mums, kurie
tikime,
veikiant jo
galingai
jėgai.
20
Ja Jis veikė
Kristuje,
prikeldamas Jį
iš numirusių
ir
pasodindamas
savo dešinėje
danguose,
21
aukščiau už
kiekvieną
kunigaikštystę,
valdžią, jėgą,
viešpatystę ir
už kiekvieną
vardą, tariamą
ne tik šiame
amžiuje, bet
ir būsimajame,
22
ir visa
paklojo po Jo
kojomis, o Jį
patį pastatė
viršum visko,
kad būtų galva
bažnyčios,
23
kuri yra Jo
kūnas,
pilnatvė To,
kuris visa
visame
pripildo.
Apaštalų
darbai 2 sk.:
24
Dievas Jį
prikėlė,
išvaduodamas
iš mirties
skausmų, nes
buvo
neįmanoma, kad
Jis liktų jos
galioje.”
...
31
Dovydas tai
numatė ir
kalbėjo apie
Kristaus
prisikėlimą,
kad ‘Jo siela
neliks pragare
ir Jo kūnas
nematys
supuvimo’.
32
Tą Jėzų Dievas
prikėlė, ir
mes visi esame
šito
liudytojai.
Laiškas
Efeziečiams 6
sk.:
10 Pagaliau,
mano broliai,
būkite stiprūs
Viešpatyje ir
Jo galybės
jėga.
11
Apsirenkite
visa Dievo
ginkluote, kad
galėtumėte
pasipriešinti
prieš velnio
klastas.
12
Nes mes
grumiamės ne
su kūnu ir
krauju, bet su
kunigaikštystėmis,
valdžiomis,
šio amžiaus
tamsybių
valdovais ir
dvasinėmis
blogio jėgomis
danguje.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
9 sk.:
25 Kiekvienas
varžybų
dalyvis nuo
visko
susilaiko; jie
taip daro,
norėdami gauti
vystantį
vainiką, o mes
– nevystantį.
26
Todėl aš bėgu
nedvejodamas
ir grumiuosi
ne kaip į orą
smūgiuodamas,
27
bet tramdau
savo kūną ir
darau jį
klusnų, kad,
kitiems
skelbdamas,
pats netapčiau
atmestinas.”
Laiškas
Filipiečiams 3
sk.:
8 O taip! Aš
iš tikrųjų
visa laikau
nuostoliu dėl
Kristaus
Jėzaus, mano
Viešpaties,
pažinimo
didybės. Dėl
Jo aš praradau
viską ir viską
laikau
sąšlavomis,
kad laimėčiau
Kristų
9 ir
būčiau
atrastas Jame,
nebeturėdamas
savo teisumo
iš įstatymo,
bet turėdamas
teisumą per
tikėjimą
Kristumi,
teisumą iš
Dievo, paremtą
tikėjimu,
10
kad pažinčiau
Jį, Jo
prisikėlimo
jėgą ir
bendravimą Jo
kentėjimuose,
suaugčiau su
Jo mirtimi,
11
kad pasiekčiau
prisikėlimą iš
numirusių.
...
13 Broliai, aš
nemanau, kad
jau būčiau tai
pasiekęs. Tik
viena tikra:
pamiršdamas,
kas už manęs,
ir siekdamas
to, kas
priešakyje,
14
veržiuosi į
tikslą
aukštybėse,
siekiu
apdovanojimo
už Dievo
pašaukimą
Kristuje
Jėzuje.
2023-03-26,
Marijona
Mukomolovienė,
"Atskirtas
Dievui"
Laiškas
Romiečiams 14
sk.:
7 Nė
vienas iš mūsų
negyvena sau
ir nė vienas
sau nemiršta.
8
Jei mes
gyvename,
gyvename
Viešpačiui, ir
jeigu
mirštame,
Viešpačiui
mirštame.
Todėl, ar mes
gyvename, ar
mirštame, –
esame
Viešpaties.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
5 sk.:
15 O Jis mirė
už visus, kad
gyvieji nebe
sau gyventų,
bet Tam, kuris
už juos mirė
ir prisikėlė.
Kunigų
knyga 20 sk.:
8 Laikykitės
mano įsakymų
ir vykdykite
juos. Aš esu
Viešpats,
kuris darau
jus šventus.
Laiškas
Hebrajams 12
sk.:
14 Siekite
santaikos su
visais,
siekite
šventumo, be
kurio niekas
neregės
Viešpaties.
Skaičių
knyga 20 sk.:
12
Bet Viešpats
tarė Mozei ir
Aaronui:
„Kadangi
manimi
netikėjote ir
neparodėte
mano šventumo
izraelitų
akivaizdoje,
judu neįvesite
šitos tautos į
žemę, kurią
jiems duosiu“.
Psalmių
knyga 34 sk.:
18 Viešpats
arti tų, kurių
širdys
sudužusios,
išgelbsti
tuos, kurių
dvasia
nusižeminusi.
Evangelija
pagal Luką 10
sk.:
20 Bet jūs
džiaukitės ne
tuo, kad
dvasios jums
pavaldžios;
džiaukitės,
kad jūsų
vardai įrašyti
danguje“.
Ozėjo
pranašystė 7
sk.:
8 Efraimas
maišosi su
tautomis! Jis
yra lyg
neapverstas
paplotis.
9
Svetimšaliai
suėdė jo jėgą,
bet jis to
nepastebėjo;
plaukai jam
pražilo, bet
jis to
nežinojo.
Evangelija
pagal Matą 21
sk.:
28 „Kaip jūs
manote? Vienas
žmogus turėjo
du sūnus.
Kartą, priėjęs
prie pirmojo,
tarė: ‘Sūnau,
eik ir
padirbėk
šiandien mano
vynuogyne’.
29
Šis atsakė:
‘Nenoriu’, bet
vėliau
apsigalvojo ir
nuėjo.
30
Paskui tėvas
kreipėsi į
antrąjį sūnų
tais pačiais
žodžiais. Šis
jam atsakė:
‘Einu,
viešpatie’,
bet nenuėjo.
31
Kuris iš jų
įvykdė tėvo
valią?“ Jie
atsakė:
„Pirmasis“.
Tada Jėzus
jiems tarė:
„Iš tiesų
sakau jums:
muitininkai ir
paleistuvės
pirma jūsų
eina į Dievo
karalystę.”
Evangelija
pagal Joną 6
sk.:
27 Darbuokitės
ne dėl
žūvančio
maisto, bet
dėl
išliekančio
amžinajam
gyvenimui! Jį
duos jums
Žmogaus Sūnus,
nes Tėvas –
Dievas Jį savo
antspaudu yra
pažymėjęs“.
28
Jie paklausė:
„Ką mums
daryti, kad
vykdytume
Dievo darbus?“
29
Jėzus atsakė:
„Tai yra Dievo
darbas:
tikėkite Tą,
kurį Jis
siuntė“.
2023-02-19,
Arnoldas
Jalianiauskas,
"Ar
tavo širdis
priklauso
Viešpačiui?"
(Ps.63)
Psalmių knyga
63 sk.:
1
Dieve, Tu esi
mano Dievas!
Nuo ankstaus
ryto Tavęs
ieškau, Tavęs
trokšta mano
siela, kūnas
ilgisi Tavęs
kaip sausa ir
nualinta žemė
be vandens.
2
Šventykloje
ieškojau
Tavęs,
pamačiau Tavo
galybę ir
šlovę.
3
Tavo malonė
yra geresnė už
gyvenimą,
todėl mano
lūpos girs
Tave.
4
Šlovinsiu
Tave, kol
gyvensiu, Tavo
vardą
minėdamas,
kelsiu į Tave
rankas.
5
Mano siela bus
pasotinta kaip
kaulų
smegenimis ir
riebalais,
lūpos
džiaugsmingai
girs Tave,
6
kai
prisiminsiu
Tave savo
lovoje,
mąstysiu apie
Tave budėdamas
naktį.
7 Tu
buvai man
pagalba, todėl
aš džiūgausiu
Tavo sparnų
pavėsyje.
8
Mano siela
įsikibo į
Tave; Tavo
dešinė palaiko
mane.
9
Kurie siekia
atimti man
gyvybę, nueis
į žemės
gelmes.
10
Jie kris nuo
kardo ir taps
grobiu
šakalams.
11 O
karalius
džiaugsis
Dievu. Girsis
kiekvienas,
kuris
prisiekia Juo,
bet melagių
burna bus
užkimšta.
(A.Rubšio
ir
Č.Kavaliausko
vertimas /
Psalmynas 63
sk.:
“1 Dovydo
psalmė, jam
esant Judo
dykumoje.
2
Dieve, tu mano
Dievas, tavęs
aš ieškau;
mano siela
tavęs ilgisi,
mano kūnas
tavęs trokšta
kaip sausa,
pavargusi ir
perdžiūvusi
žemė.
3
Leisk man
pažvelgti į
tave
šventovėje;
leisk man
pamatyti tavo
galybę ir
garbę!
4
Tavo
ištikimoji
meilė man
brangesnė už
gyvastį, mano
lūpos skelbia
tavo šlovę.
5
Šlovinsiu
tave, kol
gyvensiu;
tiesiu rankas
į tave,
šauksiuosi
tavo vardo.
6
Būsiu sotus
kaip po
turtingų
vaišių,
džiaugsmingai
giedosiu
šlovės
giesmes.
7
Gulėdamas
guolyje, tave
menu, per visą
naktį mąstau,
8
kad tu mano
pagalba, ir
tavo sparnų
ūksmėje
krykštauju iš
džiaugsmo.
9
Glaudžiuosi
prie tavęs,
tavo dešinė
mane palaiko.
10 O
tie, kurie
stengiasi mane
pražudyti,
težengia į
žemės gelmes.
11
Tesudoroja
juos
kalavijas;
tetampa jie
šakalų grobiu.
12 O
karalius
džiaugsis
Dievu; visi,
kurie Dievu
prisiekia,
džiūgaus, nes
melagių lūpos
bus
užčiauptos.”)
2023-02-12,
Giedrius
Ažukas, "Ar
matomas tavo
tikėjimas?"
Laiškas
Efeziečiams 1
sk.:
15
Todėl ir aš,
išgirdęs apie
jūsų tikėjimą
Viešpačiu
Jėzumi ir apie
jūsų meilę
visiems
šventiesiems,
16
nesiliauju
dėkojęs už
jus,
prisimindamas
jus savo
maldose,
17
kad mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
Dievas, šlovės
Tėvas, duotų
jums išminties
ir apreiškimo
dvasią Jo
pažinimui
18
ir apšviestų
jūsų širdies
akis, kad
pažintumėte,
kokia yra Jo
pašaukimo
viltis, kokie
Jo palikimo
šlovės turtai
šventuosiuose
19
ir kokia
beribė Jo
jėgos didybė
mums, kurie
tikime,
veikiant jo
galingai
jėgai.
Laiškas
Filipiečiams 2
sk.:
16 Tvirtai
laikykitės
gyvenimo
žodžio, kad
Kristaus dieną
galėčiau
pasigirti ne
veltui bėgęs
ir ne veltui
dirbęs.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
1 sk.:
21
Tas, kuris
sutvirtina mus
su jumis
Kristuje ir
mus patepė,
yra Dievas,
22
kuris ir
užantspaudavo
mus ir davė
kaip užstatą
Dvasią į mūsų
širdis.
Laiškas
Filemonui 1
sk.:
4 Aš
dėkoju Dievui,
visada
prisimindamas
tave savo
maldose,
5
nes girdžiu
apie tavo
tikėjimą ir
meilę
Viešpačiui
Jėzui ir
visiems
šventiesiems.
6
Meldžiu, kad
tavo
dalyvavimas
tikėjime taptų
veiksmingas
per pažinimą
visokio gėrio,
esančio mumyse
Kristuje
Jėzuje.
7
Mes turime
didelį
džiaugsmą ir
paguodą iš
tavo meilės,
nes tu, broli,
atgaivinai
šventųjų
širdis.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
16 sk.:
15
Prašau jūsų,
broliai (jūs
pažįstate
Stepono namus:
jie yra
Achajos
pirmatikiai ir
atsidavę
tarnauti
šventiesiems),
16
kad jūs taip
pat
paklustumėt
tokiems
žmonėms ir
visiems, kurie
mums padeda ir
su mumis
dirba.
17
Aš džiaugiuosi
Stepono,
Fortunato ir
Achaiko
apsilankymu.
Jie man
atstojo jus,
18
atgaivino mano
ir jūsų
dvasią. Todėl
pripažinkite
tokius žmones!
Laiškas
Galatams 4
sk.:
4 Bet, atėjus
laiko
pilnatvei,
Dievas
atsiuntė savo
Sūnų, gimusį
iš moters,
pavaldų
įstatymui,
5
kad atpirktų
esančius
įstatymo
valdžioje ir
kad mes
įgytume
įsūnystę.
6 O
kadangi esate
sūnūs, Dievas
atsiuntė į
mūsų širdis
savo Sūnaus
Dvasią, kuri
šaukia: „Aba,
Tėve!“
7
Taigi tu jau
nebe vergas,
bet sūnus; o
jeigu sūnus,
tai ir Dievo
paveldėtojas
per Kristų.
Pirmasis
Jono laiškas 3
sk.:
23 O štai Jo
įsakymas: kad
tikėtume Jo
Sūnaus Jėzaus
Kristaus vardą
ir mylėtume
vieni kitus,
kaip Jo
įsakyta.
24
Kas laikosi Jo
įsakymų,
pasilieka Jame
ir Jis tame. O
kad Jis mumyse
pasilieka,
žinome iš
Dvasios, kurią
Jis mums davė.
2023-02-05,
Giedrius
Ažukas, "Užantspauduoti
pažadėtąja
Šventąja
Dvasia"
(Ef1,13)
Laiškas
Efeziečiams 1
sk.:
7 Jame turime
atpirkimą per
Jo kraują ir
nuodėmių
atleidimą
pagal turtus
Jo malonės,
8
kurią Jis
dosniai
suteikė mums
su visa
išmintimi ir
supratimu,
9
paskelbdamas
mums savo
valios
paslaptį pagal
savo
palankumą,
kaip nusprendė
savyje,
10
kad, laikų
pilnatvei
atėjus, galėtų
suvienyti
Kristuje visa,
kas yra tiek
danguje, tiek
ir žemėje.
11
Jame ir gavome
palikimą, iš
anksto
paskirtą
sutvarkymu To,
kuris visa
veikia pagal
savo valios
nutarimą,
12
kad
pasitarnautume
Jo šlovės
gyriui mes,
kurie nuo seno
turėjome viltį
Kristuje.
13
Jame ir jūs,
išgirdę tiesos
žodį – jūsų
išgelbėjimo
Evangeliją –
ir įtikėję
Juo, esate
užantspauduoti
pažadėtąja
Šventąja
Dvasia,
14
kuri yra mūsų
paveldėjimo
užstatas iki
nuosavybės
atpirkimo Jo
šlovės gyriui.
Ezechielio
pranašystė 36
sk.:
26
Aš duosiu jums
naują širdį ir
įdėsiu jums
naują dvasią.
Aš išimsiu
akmeninę širdį
iš jūsų kūno
ir duosiu kūno
širdį.
27
Aš įdėsiu į
jus savo
dvasią ir
padarysiu, kad
vaikščiotumėte
pagal mano
nuostatus ir
vykdytumėte
mano
sprendimus.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
6 sk.:
19
Ar nežinote,
kad jūsų kūnas
yra šventykla
jumyse
gyvenančios
Šventosios
Dvasios, kurią
gavote iš
Dievo, ir kad
jūs
nebepriklausote
patys sau?
20
Jūs esate
nupirkti už
didelę kainą.
Tad šlovinkite
Dievą savo
kūnu ir savo
dvasia, kurie
yra Dievo.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
6 sk.:
14
Nevilkite
svetimo jungo
su
netikinčiais.
Kas gi bendro
tarp teisumo
ir
nusikaltimo?
Ir kas bendro
tarp šviesos
ir tamsos?”
...
16
Ir kaip
suderinti
Dievo
šventyklą su
stabais? Juk
jūs esate
gyvojo Dievo
šventykla,
kaip Dievas
yra pasakęs:
„Aš gyvensiu
juose ir
vaikščiosiu
tarp jų; būsiu
jų Dievas, ir
jie bus manoji
tauta“.
17
Todėl:
„Išeikite iš
jų ir
atsiskirkite,
– sako
Viešpats, – ir
nelieskite to,
kas netyra, ir
Aš jus
priimsiu
18
ir būsiu jums
Tėvas, o jūs
būsite mano
sūnūs ir
dukterys, –
sako visagalis
Viešpats“.
Laiškas
Filipiečiams 1
sk.:
9 Ir
meldžiu, kad
jūsų meilė vis
augtų ir augtų
pažinimu ir
visokeriopu
įžvalgumu,”
10
kad jūs
mokėtumėte
pasirinkti,
kas tobuliau,
kad būtumėte
tyri ir be
priekaišto iki
Kristaus
dienos,
11
pilni teisumo
vaisių per
Jėzų Kristų
Dievo šlovei
ir gyriui.
Evangelija
pagal Joną 3
sk.:
2
Jis atėjo
naktį pas Jėzų
ir kreipėsi į
Jį: „Rabi, mes
žinome, kad
esi mokytojas,
atėjęs nuo
Dievo, nes
niekas
negalėtų
daryti tokių
ženklų, kokius
Tu darai,
jeigu Dievas
nebūtų su
juo“.
3
Jėzus jam
atsakė: „Iš
tiesų, iš
tiesų sakau
tau: jei kas
negims iš
naujo, negalės
regėti Dievo
karalystės“.
4
Nikodemas
paklausė: „Bet
kaip gali
gimti žmogus,
būdamas senas?
Argi jis gali
antrą kartą
įeiti į savo
motinos įsčias
ir gimti?“
5
Jėzus atsakė:
„Iš tiesų, iš
tiesų sakau
tau: jei kas
negims iš
vandens ir
Dvasios,
negalės įeiti
į Dievo
karalystę.
6
Kas gimė iš
kūno, yra
kūnas, o kas
gimė iš
Dvasios, yra
dvasia.
7
Nesistebėk,
jog pasakiau
tau: jums
būtina gimti
iš naujo.
8
Vėjas pučia,
kur nori; jo
ošimą girdi,
bet nežinai,
iš kur ateina
ir kurlink
nueina. Taip
yra su
kiekvienu,
kuris gimė iš
Dvasios“.
9
Nikodemas
atsiliepė:
„Kaip tai gali
būti?“
10
Jėzus jam
atsakė: „Tu
esi Izraelio
mokytojas ir
šito
nesupranti?
Pakartoto
įstatymo knyga
30 sk.:
14 Žodis yra
labai arti
tavęs – tavo
burnoje ir
tavo širdyje,
kad jį
vykdytum!
15
Šiandien
leidžiu tau
pasirinkti
gyvenimą ir
gėrį ar blogį
ir mirtį.
Psalmių
knyga 1 sk.:
1 Palaimintas
žmogus, kuris
nesielgia,
kaip pataria
bedieviai,
nestoja į
nusidėjėlių
kelią, nesėdi
su
apjuokėjais,
2
bet mėgsta
Viešpaties
įstatymą ir
mąsto apie Jo
įstatymą dieną
ir naktį.
2023-01-29,
Andrius
Bernotas, "Tėvo
reikaluose"
(Lk 2,39-51)
Evangelija
pagal Luką 2
sk.:
39
Atlikę visa,
ko reikalavo
Viešpaties
Įstatymas, jie
sugrįžo į
Galilėją, į
savo miestą
Nazaretą.
40
Vaikelis augo,
stiprėjo
dvasia, buvo
pilnas
išminties, ir
Dievo malonė
buvo su Juo.
41
Jo tėvai
kasmet eidavo
į Jeruzalę
švęsti
Paschos.
42
Kai Jėzui
sukako dvylika
metų, šventės
papročiu jie
nuvyko į
Jeruzalę.
43
Pasibaigus
šventės
dienoms ir
jiems grįžtant
atgal, vaikas
Jėzus pasiliko
Jeruzalėje,
bet Juozapas
ir Jo motina
to
nepastebėjo.
44
Manydami Jį
esant keleivių
būryje, jie,
nuėję dienos
kelią, pradėjo
ieškoti Jo
tarp giminių
ir pažįstamų.
45
Nesuradę grįžo
Jo beieškodami
į Jeruzalę.
46
Pagaliau po
trijų dienų
rado Jį
šventykloje,
sėdintį tarp
mokytojų,
besiklausantį
jų ir juos
beklausinėjantį.
47
Visi, kurie Jį
girdėjo,
stebėjosi Jo
išmanymu ir
atsakymais.
48
Pamatę Jį, jie
labai nustebo,
ir Jo motina
Jam tarė:
„Vaikeli,
kodėl mums
taip padarei?
Štai Tavo
tėvas ir aš
sielvartaudami
ieškojome
Tavęs“.
49
Jis atsakė:
„Kam gi manęs
ieškojote?
Argi nežinote,
kad man reikia
būti savo Tėvo
reikaluose?“
50
Bet jie
nesuprato Jo
pasakytų
žodžių.
51
Jis iškeliavo
su jais ir
grįžo į
Nazaretą; ir
buvo jiems
klusnus. Jo
motina laikė
visus tuos
žodžius savo
širdyje.
52 O
Jėzus augo
išmintimi,
metais ir
malone Dievo
ir žmonių
akyse.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
14 sk.:
20 Broliai!
Nebūkite
vaikai
išmanymu.
Verčiau
blogybe būkite
kūdikiai, bet
išmanymu –
subrendę.
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
10 Mes esame
Jo kūrinys,
sukurti
Kristuje
Jėzuje geriems
darbams,
kuriuos Dievas
iš anksto
paskyrė mums
atlikti.
2023-01-22,
Juozas
Stankevičius,
"Palaiminti
alkstantys ir
troškantys
teisumo"
Evangelija
pagal Matą 5
sk.:
6 Palaiminti,
kurie alksta
ir trokšta
teisumo, nes
jie bus
pasotinti.
Evangelija
pagal Joną 6
sk:
26 Jėzus,
atsakydamas
jiems, tarė:
„Iš tiesų, iš
tiesų sakau
jums: jūs
ieškote manęs
ne todėl, kad
matėte ženklų,
bet kad
prisivalgėte
duonos lig
soties.
27
Darbuokitės ne
dėl žūvančio
maisto, bet
dėl
išliekančio
amžinajam
gyvenimui! Jį
duos jums
Žmogaus Sūnus,
nes Tėvas –
Dievas Jį savo
antspaudu yra
pažymėjęs“.
28
Jie paklausė:
„Ką mums
daryti, kad
vykdytume
Dievo darbus?“
29
Jėzus atsakė:
„Tai yra Dievo
darbas:
tikėkite Tą,
kurį Jis
siuntė“.
...
35 Jėzus
atsakė: „Aš
esu gyvenimo
duona! Kas
ateina pas
mane,
niekuomet
nebealks, ir
kas tiki mane,
niekuomet
nebetrokš.
...
48 Aš esu
gyvenimo
duona.
49
Jūsų tėvai
dykumoje valgė
maną ir mirė.
50 O
ši duona yra
nužengusi iš
dangaus, kad,
kas ją valgys,
nemirtų.
51
Aš esu gyvoji
duona,
nužengusi iš
dangaus. Kas
valgo šitos
duonos –
gyvens per
amžius. Duona,
kurią Aš
duosiu, yra
mano kūnas,
kurį Aš
atiduosiu už
pasaulio
gyvybę“.
Laiškas
Romiečiams 10
sk.:
6 Bet teisumas
iš tikėjimo
kalba taip:
„Nesakyk savo
širdyje: ‘Kas
įžengs į
dangų?’ – tai
yra Kristaus
atsivesti;
7
arba: ‘Kas
nusileis į
bedugnę?’ –
tai yra
Kristaus iš
numirusių
susigrąžinti“.
8
Bet ką jis
sako? – „Arti
tavęs yra
žodis – tavo
burnoje ir
tavo širdyje“,
– tai yra mūsų
skelbiamas
tikėjimo
žodis.
9
Jeigu lūpomis
išpažinsi
Viešpatį Jėzų
ir širdimi
tikėsi, kad
Dievas Jį
prikėlė iš
numirusių,
būsi
išgelbėtas.
Antrasis
Petro laiškas
1 sk.:
3 Jo dieviška
jėga
padovanojo
mums viską, ko
reikia
gyvenimui ir
dievotumui,
per pažinimą
To, kuris
pašaukė mus
šlove ir
dorybe.
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
4 Bet Dievas,
apstus
gailestingumo,
iš savo
didžios
meilės, kuria
mus pamilo,
5
mus, mirusius
nusikaltimais,
atgaivino
kartu su
Kristumi, –
malone jūs
esate
išgelbėti, –
6
kartu prikėlė
ir pasodino
danguje
Kristuje
Jėzuje,
7
kad
ateinančiais
amžiais savo
gerumu
parodytų mums
beribius savo
malonės turtus
Kristuje
Jėzuje.
8
Nes jūs esate
išgelbėti
malone per
tikėjimą, ir
tai ne iš jūsų
– tai Dievo
dovana,
9 ir
ne dėl darbų,
kad kas nors
nesigirtų.
10
Mes esame Jo
kūrinys,
sukurti
Kristuje
Jėzuje geriems
darbams,
kuriuos Dievas
iš anksto
paskyrė mums
atlikti.
Evangelija
pagal Joną 7
sk.:
37 Paskutinę,
didžiąją
šventės dieną
Jėzus stovėjo
ir šaukė: „Jei
kas trokšta,
teateina pas
mane ir
tegeria!
38
Kas mane tiki,
kaip Raštas
sako, iš jo
vidaus plūs
gyvojo vandens
upės“.
Jeremijo
pranašystė 2
sk.:
13 Dvi
piktybes
padarė mano
tauta: ji
paliko mane,
gyvojo vandens
šaltinį, ir
išsikasė
skylėtų
šulinių, kurie
nesulaiko
vandens.
Psalmių
knyga 42 sk.:
1 Kaip elnė
geidžia
upelio
vandens, taip
mano siela
geidžia
Tavęs, o
Dieve!
Psalmių
knyga 1 sk.:
1 Palaimintas
žmogus, kuris
nesielgia,
kaip pataria
bedieviai,
nestoja į
nusidėjėlių
kelią, nesėdi
su
apjuokėjais,
2
bet mėgsta
Viešpaties
įstatymą ir
mąsto apie Jo
įstatymą dieną
ir naktį.
3
Jis bus kaip
medis, prie
upelio
pasodintas,
kuris, metui
atėjus, duoda
derlių ir jo
lapai nevysta;
ką jis
bedarytų, jam
sekasi.
Patarlių
knyga 2 sk.:
1 Mano sūnau,
jei priimsi
mano žodžius
ir paslėpsi
širdyje mano
įsakymus,
2
jei tavo ausis
atidžiai
klausysis
išminties ir
širdis sieks
supratimo,
3
jei šauksiesi
pažinimo ir
pakelsi balsą,
prašydamas
supratimo,
4
jei sieksi jo
lyg sidabro ir
ieškosi lyg
paslėptų
lobių,
5
tada tu
suprasi
Viešpaties
baimę ir rasi
Dievo
pažinimą.
Pirmasis
laiškas
Timotiejui 4
sk.:
13 Kol
atvyksiu,
užsiiminėk
skaitymu,
raginimu,
mokymu.
14
Neapleisk
tavyje
esančios
dovanos, kuri
tau buvo
suteikta per
pranašystę su
vyresniųjų
rankų
uždėjimu.
15
Mąstyk apie
šituos
dalykus,
atsidėk jiems
visiškai, kad
tavo pažanga
būtų visiems
akivaizdi.
16
Žiūrėk savęs
ir mokymo, būk
pastovus tame.
Taip išgelbėsi
save ir savo
klausytojus.
Antrasis
laiškas
Timotiejui 3
sk.:
15 Tu nuo
vaikystės
žinai
šventuosius
Raštus,
galinčius tave
pamokyti
išgelbėjimui
per tikėjimą,
kuris yra
Kristuje
Jėzuje.
16
Visas Raštas
yra Dievo
įkvėptas ir
naudingas
mokyti, barti,
taisyti,
auklėti
teisumui,
17
kad Dievo
žmogus taptų
tobulas,
pasiruošęs
kiekvienam
geram darbui.
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
6 O be
tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. Kas
artinasi prie
Dievo, tam
būtina tikėti,
kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina.
Laiškas
Hebrajams 12
sk.:
1 Todėl ir
mes, tokio
didelio
debesies
liudytojų
apsupti,
nusimeskime
visus
apsunkinimus
bei lengvai
apraizgančią
nuodėmę ir
ištvermingai
bėkime mums
paskirtose
lenktynėse,
2
žiūrėdami į
mūsų tikėjimo
pradininką ir
atbaigėją
Jėzų. Jis
vietoj sau
priderančio
džiaugsmo,
nepaisydamas
gėdos,
iškentėjo
kryžių ir
atsisėdo Dievo
sosto
dešinėje.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
13 sk.:
5 Patikrinkite
patys save, ar
esate
tikėjime.
Ištirkite
save! Ar
nepažįstate
savęs ir
nežinote, kad
jumyse yra
Jėzus Kristus,
jeigu tik
nesate
atmestini?
2023-01-15,
Egidijus
Kučinskis, "Ar
mes alkani?"
Evangelija
pagal Matą 5
sk.:
3
„Palaiminti
vargšai
dvasia, nes jų
yra dangaus
karalystė.
4
Palaiminti,
kurie liūdi,
nes jie bus
paguosti.
5
Palaiminti
romieji, nes
jie paveldės
žemę.
6
Palaiminti,
kurie alksta
ir trokšta
teisumo, nes
jie bus
pasotinti.
7
Palaiminti
gailestingieji,
nes jie
susilauks
gailestingumo.
8
Palaiminti
tyraširdžiai,
nes jie regės
Dievą.
9
Palaiminti
taikdariai,
nes jie bus
vadinami Dievo
vaikais.
10
Palaiminti,
kurie
persekiojami
dėl teisumo,
nes jų yra
dangaus
karalystė.
11
Palaiminti
jūs, kai dėl
manęs jus
šmeižia ir
persekioja bei
meluodami
visaip
piktžodžiauja.
12
Būkite linksmi
ir
džiūgaukite,
nes didelis
jūsų atlygis
danguje. Juk
lygiai taip
persekiojo ir
iki jūsų
buvusius
pranašus“.
Psalmių
knyga 81 sk.:
13 O kad mano
tauta klausytų
manęs, kad
Izraelis eitų
mano keliais!
Laiškas
Romiečiams 1
sk.:
24 Todėl
Dievas per jų
širdies
geidulius
atidavė juos
neskaistumui,
kad jie patys
terštų savo
kūnus.
Psalmių
knyga 42 sk.:
2
Mano siela
trokšta Dievo,
gyvojo Dievo.
Kada ateisiu
ir pasirodysiu
Dievo
akivaizdoje?
Psalmių
knyga 63 sk.:
2
Šventykloje
ieškojau
Tavęs,
pamačiau Tavo
galybę ir
šlovę.
Izaijo
pranašystė 26
sk.:
9
Mano siela
naktį ilgisi
Tavęs, mano
dvasia ieško
Tavęs. Kai
Tavo teismai
pasireiškia
žemėje,
pasaulio
gyventojai
pasimoko
teisumo.
Evangelija
pagal Matą 5
sk.:
20
Taigi sakau
jums: jeigu
jūsų teisumas
nepranoks
Rašto žinovų
ir fariziejų
teisumo, –
neįeisite į
dangaus
karalystę“.
Laiškas
Romiečiams 6
sk.:
23
Atpildas už
nuodėmę –
mirtis, o
Dievo dovana –
amžinasis
gyvenimas per
Jėzų Kristų,
mūsų Viešpatį.
Laiškas
Romiečiams 5
sk.:
1
Taigi,
išteisinti
tikėjimu,
turime ramybę
su Dievu per
mūsų Viešpatį
Jėzų Kristų,
2
per kurį
tikėjimu
pasiekiame tą
malonę,
kurioje
stovime ir
džiaugiamės
Dievo šlovės
viltimi.
Antrasis
laiškas
Timotiejui 4
sk.:
10
nes Demas,
pamilęs šį
pasaulį,
paliko mane ir
iškeliavo į
Tesaloniką,
Krescentas – į
Galatiją,
Titas – į
Dalmatiją.
Pirmasis
Jono laiškas 3
sk.:
17 Bet jei kas
turi šio
pasaulio turtų
ir, matydamas
savo brolį
stokojantį,
užrakina jam
savo širdį, –
kaip jame
pasiliks Dievo
meilė?
Evangelija
pagal Luką 15
sk.:
17
Tada
susiprotėjęs
jis tarė:
‘Kiek mano
tėvo samdinių
apsčiai turi
duonos, o aš
čia mirštu iš
bado!
18
Kelsiuos,
eisiu pas tėvą
ir sakysiu:
‘Tėve,
nusidėjau
dangui ir tau.
19
Nesu vertas
vadintis tavo
sūnumi. Priimk
mane bent
samdiniu!’
Laiškas
Kolosiečiams 1
sk.:
27
Jiems Dievas
panorėjo
atskleisti,
kokie šios
paslapties
šlovės turtai
skirti
pagonims,
būtent Kristus
jumyse –
šlovės viltis.
Laiškas
Romiečiams 7
sk.:
24
Vargšas aš
žmogus! Kas
išlaisvins
mane iš šito
mirties kūno!
25
Bet ačiū
Dievui – per
mūsų Viešpatį
Jėzų Kristų!
Taigi aš pats
protu tarnauju
Dievo
įstatymui, o
kūnu –
nuodėmės
įstatymui.
Izaijo
pranašystė 55
sk.:
2 Kodėl jūs
leidžiate
pinigus už
tai, kas nėra
maistas, ir
dirbate už
tai, kas jūsų
nepatenkina?
Klausykite
manęs atidžiai
ir valgykite
tai, kas jūsų
sielą
atgaivins ir
sustiprins.
Evangelija
pagal Joną 6
sk.:
33 Nes Dievo
duona yra Tas,
kuris nužengia
iš dangaus ir
duoda
pasauliui
gyvybę“.
2023-01-15,
Marijona
Mukomolovienė,
"Rinkis
gyvenimą"
Danieliaus
pranašystė 10
sk.:
11 Jis man
tarė:
„Danieliau,
didžiai
mylimas vyre!
Suprask
žodžius,
kuriuos tau
kalbėsiu, ir
stovėk, nes
esu siųstas
pas tave!“ Jam
kalbant, aš
atsistojau
drebėdamas.
Danieliaus
pranašystė 9
sk.:
23 Tavo maldos
pradžioje buvo
duotas
paliepimas ir
aš atėjau tau
pranešti, nes
tu labai
mylimas.
Įsidėmėk žodį
ir suprask
regėjimą.
Pirmasis
Petro laiškas
2 sk.:
8 ... Jie
suklumpa,
neklausydami
žodžio; tam
jie ir skirti.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
2 sk.:
14 Dėkui
Dievui, kuris
visada veda
mus Kristuje
triumfo
eisenoje ir
per mus
kiekvienoje
vietoje
skleidžia
mielą Jo
pažinimo
kvapą.
15
Juk mes esame
Kristaus
malonus kvapas
Dievui tarp
išgelbėtų ir
tarp
žūstančių.
16
Vieniems –
mirties kvapas
mirčiai,
kitiems –
gyvenimo
kvapas
gyvenimui. O
kas gi yra tam
tinkamas?
17
Mes
neprekiaujame,
kaip daugelis,
Dievo žodžiu,
bet
nuoširdžiai,
kaip iš Dievo,
kalbame
Kristuje,
Dievo
akivaizdoje.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
4 sk.:
1 Todėl,
suprasdami,
kad turime šį
tarnavimą iš
gailestingumo,
mes
nepailstame.
2
Atsisakę
slaptų
begėdysčių,
nesileidžiame
į gudravimus
ir nekraipome
Dievo žodžio,
bet,
atskleisdami
tiesą,
prisistatome
kiekvieno
žmogaus
sąžinei Dievo
akivaizdoje.
Evangelija
pagal Morkų 8
sk.:
34 Pasišaukęs
minią ir savo
mokinius,
Jėzus prabilo:
„Jei kas nori
eiti paskui
mane,
teišsižada
pats savęs,
teima savo
kryžių ir
teseka manimi.
Apreiškimas
Jonui 3 sk.:
5 Nugalėtojas
bus aprengtas
baltais
drabužiais, ir
jo vardo
neištrinsiu iš
gyvenimo
knygos. Aš
išpažinsiu jo
vardą savo
Tėvo ir Jo
angelų
akivaizdoje’.
6
Kas turi
ausis,
teklauso, ką
Dvasia sako
bažnyčioms“.
Laiškas
Filipiečiams 1
sk.:
21 Man
gyvenimas –
tai Kristus, o
mirtis – tai
laimėjimas.
Evangelija
pagal Matą 11
sk.:
28 Ateikite
pas mane visi,
kurie
vargstate ir
esate
prislėgti, ir
Aš jus
atgaivinsiu.
2023-01-01,
Giedrius
Ažukas, "Mylėkime
Kristų ir savo
artimą"
Pirmasis Jono
laiškas 4 sk.:
7
Mylimieji,
mylėkime vieni
kitus, nes
meilė yra iš
Dievo.
Kiekvienas,
kuris myli,
yra gimęs iš
Dievo ir
pažįsta Dievą.
8
Kas nemyli,
tas nepažįsta
Dievo, nes
Dievas yra
meilė.
9 O
Dievo meilė
pasireiškė
mums tuo, jog
Dievas
atsiuntė į
pasaulį savo
viengimį Sūnų,
kad gyventume
per Jį.
10
Meilė – ne
tai, jog mes
pamilome
Dievą, bet kad
Jis mus pamilo
ir atsiuntė
savo Sūnų kaip
permaldavimą
už mūsų
nuodėmes.
11
Mylimieji, jei
Dievas mus
taip pamilo,
tai ir mes
turime mylėti
vieni kitus.
Evangelija
pagal Joną 21
sk.:
15
Papusryčiavus
Jėzus paklausė
Simoną Petrą:
„Simonai,
Jonos sūnau,
ar myli mane
labiau už
šituos?“ Jis
atsakė: „Taip,
Viešpatie, Tu
žinai, kad
Tave myliu“.
Jėzus jam
tarė: „Ganyk
mano
avinėlius“.
16
Ir antrą kartą
Jėzus
paklausė:
„Simonai,
Jonos sūnau,
ar myli mane?“
Tas atsiliepė:
„Taip,
Viešpatie, Tu
žinai, kad
Tave myliu“.
Jėzus jam
pasakė: „Ganyk
mano avis“.
17
Jėzus paklausė
trečią kartą:
„Simonai,
Jonos sūnau,
ar myli mane?“
Petras
nuliūdo, kad
Jis trečią
kartą klausia:
„Ar myli
mane?“, ir
atsakė:
„Viešpatie, Tu
viską žinai.
Tu žinai, kad
Tave myliu“.
Jėzus jam
tarė: „Ganyk
mano avis.
Evangelija
pagal Luką 10
sk.:
25
Štai atsistojo
vienas
Įstatymo
mokytojas ir,
mėgindamas Jį,
paklausė:
„Mokytojau, ką
turiu daryti,
kad
paveldėčiau
amžinąjį
gyvenimą?“
26
Jis tarė: „O
kas parašyta
Įstatyme? Kaip
skaitai?“
27
Tas atsakė: „
‘Mylėk
Viešpatį, savo
Dievą, visa
savo širdimi,
visa savo
siela, visomis
savo jėgomis
ir visu savo
protu, ir savo
artimą kaip
save patį’“.
28
Jėzus jam
tarė: „Gerai
atsakei. Tai
daryk, ir
gyvensi“.
Evangelija
pagal Joną 10
sk.:
10 Vagis
ateina tik
vogti, žudyti
ir naikinti.
Aš atėjau, kad
jie turėtų
gyvenimą, –
kad apsčiai jo
turėtų.
Evangelija
pagal Luką 10
sk.:
29 Norėdamas
pateisinti
save, anas
paklausė Jėzų:
„O kas gi mano
artimas?“
30
Jėzus
atsakydamas
tarė: „Vienas
žmogus keliavo
iš Jeruzalės į
Jerichą ir
pakliuvo į
plėšikų
rankas. Tie
išrengė jį,
sumušė ir
nuėjo sau,
palikdami
pusgyvį.
31
Atsitiktinai
tuo pačiu
keliu ėjo
vienas kunigas
ir, pamatęs
jį, praėjo
kita kelio
puse.
32
Taip pat ir
levitas, pro
tą vietą
eidamas, jį
pamatė ir
praėjo kita
kelio puse.
33 O
vienas
samarietis
keliaudamas
užtiko jį ir
pasigailėjo.
34
Priėjęs jis
aprišo jo
žaizdas,
užpildamas
aliejaus ir
vyno, užkėlė
ant savo
gyvulio,
nugabeno į
užeigą ir
slaugė jį.
35
Kitą dieną
iškeliaudamas
jis išsiėmė du
denarus,
padavė užeigos
šeimininkui ir
tarė: ‘Slaugyk
jį, o jeigu ką
išleisi
viršaus,
sugrįžęs
atsilyginsiu’.
36
Kas iš šitų
trijų tau
atrodo buvęs
artimas
patekusiam į
plėšikų
rankas?“
37
Jis atsakė:
„Tas, kuris jo
pasigailėjo“.
Jėzus jam
tarė: „Eik ir
tu taip
daryk!“
2022-12-25,
Giedrius
Ažukas, "Kristaus
misija"
Evangelija
pagal Matą 1
sk.:
18 Jėzaus
Kristaus
gimimas buvo
toksai. Jo
motina Marija
buvo
susižadėjusi
su Juozapu;
dar nepradėjus
jiems kartu
gyventi, ji
tapo nėščia iš
Šventosios
Dvasios.
19
Jos vyras
Juozapas,
būdamas teisus
ir nenorėdamas
daryti jai
nešlovės,
sumanė tylomis
ją atleisti.
20
Kai jis
nusprendė taip
padaryti,
sapne pasirodė
jam Viešpaties
angelas ir
tarė:
„Juozapai,
Dovydo sūnau,
nebijok
parsivesti į
namus savo
žmonos
Marijos, nes
jos vaisius
yra iš
Šventosios
Dvasios.
21
Ji pagimdys
Sūnų, kuriam
tu duosi vardą
Jėzus, nes Jis
išgelbės savo
tautą iš jos
nuodėmių“.
22
Visa tai
įvyko, kad
išsipildytų,
kas buvo
Viešpaties
pasakyta per
pranašą:
23
„Štai mergelė
pradės įsčiose
ir pagimdys
Sūnų, ir Jį
pavadins
Emanueliu“,
tai reiškia:
„Dievas su
mumis“.
24
Atsikėlęs
Juozapas
padarė taip,
kaip
Viešpaties
angelas jam
įsakė, ir
parsivedė
žmoną pas
save.
25
Jam negyvenus
su ja kaip
vyrui, ji
pagimdė Sūnų,
kurį jis
pavadino
Jėzumi.
Pirmoji
Kronikų knyga
29 sk.:
17 Mano Dieve,
žinau, kad Tu
ištiri žmonių
širdis ir
mėgsti
nuoširdumą.
...
Patarlių
knyga 17 sk.:
3
Kaip sidabras
ir auksas
ištiriamas
ugnyje, taip
Viešpats tiria
žmogaus širdį.
Malachijo
pranašystė 3
sk.:
1 „Aš siunčiu
savo
pasiuntinį
paruošti kelią
pirma manęs.
Viešpats,
kurio jūs
laukiate,
ateis
netikėtai į
savo
šventyklą.
Štai Jis
ateina,
sandoros
pasiuntinys,
kuris jums
patinka“, –
sako kareivijų
Viešpats.
2
Kas išsilaikys
tą dieną ir
kas ištvers,
Jam
pasirodžius?
Jis yra kaip
lydytojo ugnis
ir kaip
skalbėjų
šarmas.
3
Jis ateis kaip
sidabro ir
aukso
lydytojas ir
apvalys Levio
palikuonis,
išgrynins juos
kaip auksą ir
sidabrą, kad
aukotų
Viešpačiui
teisumo auką.
Laiškas
Hebrajams 3
sk.:
14 Juk mes
esame tapę
Kristaus
dalininkais, –
jei tik
išlaikysime
tvirtą pradinį
pasitikėjimą
iki galo,
15
kol yra
sakoma:
„Šiandien, jei
išgirsite Jo
balsą,
neužkietinkite
savo širdžių
kaip per
maištą“.
Psalmių
knyga 95 sk.:
7 Jis yra mūsų
Dievas, o mes
– Jo ganoma
tauta ir Jo
rankų
globojamos
avys!
Šiandien,
jeigu
išgirsite Jo
balsą, –
8
„neužkietinkite
savo širdžių
kaip Meriboje,
kaip gundymo
dieną
dykumoje,
9
kur jūsų tėvai
mane gundė ir
mėgino, nors
mano darbus
buvo matę!”
Evangelija
pagal Joną 8
sk.:
51 Iš tiesų,
iš tiesų sakau
jums: kas
laikysis mano
žodžio,
nematys
mirties per
amžius“.
Pirmasis
Petro laiškas
1 sk.:
5 Dievo jėga
per tikėjimą
jūs esate
saugomi
išgelbėjimui,
kuris
parengtas
apsireikšti
paskutiniu
laiku.
6
Tuo
džiaukitės,
nors dabar,
jei reikia,
trumpai
kenčiate
įvairiuose
išmėginimuose,
7
kad jūsų
išbandytas
tikėjimas,
brangesnis už
pragaištantį
auksą, nors ir
ugnimi
ištirtą, būtų
pripažintas
vertas
gyriaus,
garbės ir
šlovės, kai
apsireikš
Jėzus Kristus.
Laiškas
Hebrajams 9
sk.:
26
... Bet
dabar Jis
vieną kartą
pasirodė amžių
pabaigoje, kad
savo auka
sunaikintų
nuodėmę.
27
Ir kaip
žmonėms skirta
vieną kartą
mirti, o po to
– teismas,
28
taip ir
Kristus, vieną
kartą
paaukotas, kad
pasiimtų
daugelio
nuodėmes,
antrą kartą
pasirodys be
nuodėmės Jo
laukiančiųjų
išgelbėjimui.
2022-12-18,
Gintautas
Gruzdys, "Keturios
Evangelijos"
Apreiškimas
Jonui 1 sk.:
4
Jonas
septynioms
Azijos
bažnyčioms:
malonė ir
ramybė jums
nuo To, kuris
yra, kuris
buvo ir kuris
ateina, ...
…
7
Štai Jis
ateina su
debesimis, ir
išvys Jį
kiekviena
akis, net ir
tie, kurie Jį
perdūrė; ir
dėl Jo raudos
visos žemės
giminės. Taip,
amen!
8
„Aš esu Alfa
ir Omega,
Pradžia ir
Pabaiga“, –
sako Viešpats,
kuris yra,
kuris buvo ir
kuris ateina,
Visagalis.
Išėjimo
knyga 3 sk.:
14 Dievas tarė
Mozei: „AŠ
ESU, KURIS
ESU. Sakyk
izraelitams:
‘AŠ ESU mane
siuntė pas
jus’“
Laiškas
Efeziečiams 3
sk.:
17 kad Kristus
per tikėjimą
gyventų jūsų
širdyse ir
jūs,
įsišakniję ir
įsitvirtinę
meilėje,
18
galėtumėte
suvokti kartu
su visais
šventaisiais,
koks yra
plotis, ir
ilgis, ir
gylis, ir
aukštis,
19
ir pažinti
Kristaus
meilę, kuri
pranoksta
pažinimą, kad
būtumėte
pripildyti
visos Dievo
pilnatvės.
Ezechielio
pranašystė 1
sk.:
1 Tai buvo
trisdešimtaisiais
metais,
ketvirto
mėnesio penktą
dieną, man
esant tarp
tremtinių prie
Kebaro upės.
Atsivėrė
dangūs, ir aš
mačiau Dievo
regėjimus.
…
5
Liepsnų
viduryje
mačiau
keturias
būtybes. Jų
išvaizda buvo
panaši į
žmogaus.
6
Kiekviena jų
turėjo keturis
veidus ir
keturis
sparnus.
7 Jų
kojos buvo
tiesios, o
kojų pėdos
panašios į
veršio
kanopas.
Būtybės žibėjo
kaip išlydytas
varis.
8 Po
jų sparnais
keturiuose
šonuose buvo
žmogaus
rankos. Veidus
ir sparnus jos
turėjo
keturiose
pusėse.
9
Sparnai lietė
vienas kitą.
Eidamos jos
nesisuko,
kiekviena ėjo
tiesiai.
10
Visų keturių
veidai atrodė
taip: priekyje
buvo žmogaus
veidas,
dešinėje –
liūto veidas,
kairėje –
veršio veidas
ir užpakalyje
– erelio
veidas.”
Apreiškimas
Jonui 4 sk.:
2
Bematant mane
ištiko Dvasios
pagava. Ir
štai danguje
buvo sostas, o
soste –
Sėdintysis.
3 Jo
išvaizda buvo
panaši į
jaspio ir
sardžio
brangakmenius,
o vaivorykštė,
juosianti
sostą, buvo
panaši į
smaragdą.
4
Aplinkui sostą
regėjau
dvidešimt
keturis sostus
ir tuose
sostuose
sėdinčius
dvidešimt
keturis
vyresniuosius
baltais
drabužiais, o
jų galvas
puošė aukso
vainikai.
5
Nuo sosto ėjo
žaibai, aidėjo
balsai ir
griaustiniai;
septyni deglai
liepsnojo
prieš sostą, o
tai yra
septynios
Dievo Dvasios.
6
Prieš sostą
tviskėjo tarsi
stiklo jūra,
panaši į
krištolą;
sosto viduryje
ir aplinkui
sostą buvo
keturios
būtybės,
pilnos akių iš
priekio ir iš
užpakalio.
7
Pirmoji būtybė
buvo panaši į
liūtą, antroji
būtybė panaši
į veršį,
trečioji
būtybė turinti
tartum žmogaus
veidą,
ketvirtoji
būtybė panaši
į skrendantį
erelį.
8
Kiekviena iš
keturių
būtybių turėjo
po šešis
sparnus;
aplinkui ir
viduryje jos
buvo pilnos
akių. Ir be
paliovos,
dieną ir
naktį, jos
šaukė:
„Šventas,
šventas,
šventas,
Viešpats,
visagalis
Dievas, kuris
buvo, kuris
yra ir kuris
ateina!“
Evangelija
pagal Morkų 1
sk.:
1 Jėzaus
Kristaus,
Dievo Sūnaus,
Gerosios
naujienos
pradžia,
2
kaip pranašų
parašyta:
„Štai Aš
siunčiu pirma
Tavęs savo
pasiuntinį,
kuris nuties
Tau kelią.
3
Dykumoje
šaukiančiojo
balsas:
‘Paruoškite
Viešpačiui
kelią!
Ištiesinkite
Jam takus!’“
4
Jonas pasirodė
dykumoje,
krikštijo ir
skelbė
atgailos
krikštą
nuodėmėms
atleisti.
5
Pas jį traukė
visa Judėjos
šalis ir
Jeruzalės
gyventojai.
Jie
išpažindavo
savo nuodėmes
ir visi buvo
krikštijami
Jordano upėje.
6
Jonas vilkėjo
kupranugario
vilnų apdaru,
o strėnas buvo
susijuosęs
odiniu diržu.
Jis maitinosi
skėriais ir
lauko medumi.
7
Jis skelbė:
„Po manęs
ateina
galingesnis už
mane – aš
nevertas
nusilenkęs
atrišti Jo
sandalų
dirželio.
8 Aš
jus krikštijau
vandeniu, o
Jis krikštys
jus Šventąja
Dvasia“.
9
Tomis dienomis
atėjo Jėzus iš
Galilėjos
Nazareto, ir
Jonas
pakrikštijo Jį
Jordane.
Evangelija
pagal Matą 1
sk.:
1
Jėzaus
Kristaus,
Dovydo Sūnaus,
Abraomo
Sūnaus, kilmės
knyga.
2
Abraomui gimė
Izaokas,
Izaokui gimė
Jokūbas,
Jokūbui gimė
Judas ir jo
broliai.
…
16
Jokūbui gimė
Juozapas –
vyras Marijos,
iš kurios gimė
Jėzus,
vadinamas
Kristumi.”
Evangelija
pagal Luką 1
sk.:
1 Kadangi
daugelis rašė
pasakojimą
apie pas mus
buvusius
įvykius,
2
kaip mums
perdavė nuo
pradžios savo
akimis
mačiusieji ir
buvusieji
žodžio tarnai,
3
tai ir aš,
rūpestingai
viską nuo
pradžios
ištyręs,
nusprendžiau
surašyti tau,
garbingasis
Teofiliau,
sutvarkytą
pasakojimą,
4
kad
įsitikintum
tikrumu
mokymo, kurio
buvai
išmokytas.
Evangelija
pagal Luką 23
sk.:
38 Viršum Jo
buvo užrašas
graikų, lotynų
ir hebrajų
kalbomis:
„Šitas yra
žydų
karalius“.
Evangelija
pagal Joną 1
sk.:
1 Pradžioje
buvo Žodis,
tas Žodis buvo
pas Dievą, ir
Žodis buvo
Dievas.
2
Jis pradžioje
buvo pas
Dievą.
3
Visa per Jį
atsirado, ir
be Jo
neatsirado
nieko, kas yra
atsiradę.
4
Jame buvo
gyvybė, ir
gyvybė buvo
žmonių šviesa.
5
Šviesa šviečia
tamsoje, ir
tamsa jos
neužgožė.
…
9
Buvo tikroji
šviesa, kuri
apšviečia
kiekvieną
žmogų,
ateinantį į
pasaulį.
…
14
Tas Žodis tapo
kūnu ir gyveno
tarp mūsų; mes
regėjome Jo
šlovę – šlovę
Tėvo
viengimio,
pilno malonės
ir tiesos.
Pirmasis
Jono laiškas 2
sk.:
12 Rašau jums,
vaikeliai, nes
dėl Jo vardo
atleistos jums
nuodėmės.
13
Rašau jums,
tėvai, nes
pažinote Tą,
kuris yra nuo
pradžios. Ir
jums,
jaunuoliai,
rašau, nes
nugalėjote
piktąjį. Rašau
jums,
vaikeliai, nes
pažinote Tėvą.
14
Parašiau jums,
tėvai, nes
pažinote Tą,
kuris yra nuo
pradžios.
Parašiau jums,
jaunuoliai,
nes jūs
stiprūs ir
jumyse laikosi
Dievo žodis,
ir jūs
nugalėjote
piktąjį.
2022-12-11,
Rima
Bocisienė, "Atleidimas"
Laiškas
Hebrajams 12
sk.:
11
Beje,
kiekviena
auklyba tam
kartui atrodo
ne linksma, o
karti, bet
vėliau ji
atneša
taikingų
teisumo vaisių
auklėtiniams.
...
14
Siekite
santaikos su
visais,
siekite
šventumo, be
kurio niekas
neregės
Viešpaties.
15
Žiūrėkite, kad
kas neprarastų
Dievo malonės,
kad neišleistų
daigų kokia
karti šaknis
ir nepadarytų
vargo,
suteršdama
daugelį;
Evangelija
pagal Matą 6
sk.:
14
Jeigu jūs
atleisite
žmonėms jų
nusižengimus,
tai ir jūsų
dangiškasis
Tėvas atleis
jums,
15 o
jeigu jūs
neatleisite
žmonėms jų
nusižengimų,
tai ir jūsų
Tėvas neatleis
jūsų
nusižengimų“.
Evangelija
pagal Matą 18
sk.:
34
Užsirūstinęs
valdovas
atidavė jį
kankintojams,
iki jis
sumokės visą
skolą.
35
Taip ir mano
dangiškasis
Tėvas pasielgs
su jumis,
jeigu
kiekvienas iš
širdies
neatleisite
savo broliui
jo
nusižengimų“.
Evangelija
pagal Morkų 11
sk.:
25 Kai stovite
melsdamiesi,
atleiskite,
jei turite ką
nors prieš
kitus, kad ir
jūsų Tėvas,
kuris danguje,
galėtų jums
atleisti jūsų
nusižengimus.
26
Bet jeigu jūs
neatleisite,
nė jūsų Tėvas,
kuris danguje,
neatleis jūsų
nusižengimų“.”
Evangelija
pagal Matą 5
sk.:
20 Taigi sakau
jums: jeigu
jūsų teisumas
nepranoks
Rašto žinovų
ir fariziejų
teisumo, –
neįeisite į
dangaus
karalystę“.
2022-12-04,
Giedrius
Ažukas, "Gera
Dievo valia"
Laiškas
Efeziečiams 1
sk.:
5 Geros valios
nutarimu Jis
iš anksto
paskyrė mus
įsūnyti per
Jėzų Kristų
6 Jo
malonės šlovės
gyriui, kuria
padarė mus
priimtinus
Mylimajame.
7
Jame turime
atpirkimą per
Jo kraują ir
nuodėmių
atleidimą
pagal turtus
Jo malonės,
8
kurią Jis
dosniai
suteikė mums
su visa
išmintimi ir
supratimu,
9
paskelbdamas
mums savo
valios
paslaptį pagal
savo
palankumą,
kaip nusprendė
savyje,
10
kad, laikų
pilnatvei
atėjus, galėtų
suvienyti
Kristuje visa,
kas yra tiek
danguje, tiek
ir žemėje.
Pirmasis
laiškas
Timotiejui 2
sk.:
4 kuris
trokšta, kad
visi žmonės
būtų išgelbėti
ir pasiektų
tiesos
pažinimą.
5 Nes yra
vienas Dievas
ir vienas
Dievo ir
žmonių
Tarpininkas –
žmogus Kristus
Jėzus,
6
kuris atidavė
save kaip
išpirką už
visus, kad
būtų
paliudytas
reikiamu metu.
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
1 Taigi dabar
nebėra
pasmerkimo
tiems, kurie
yra Kristuje
Jėzuje, kurie
gyvena ne
pagal kūną,
bet pagal
Dvasią.
...
5 Kurie gyvena
pagal kūną,
tie mąsto
kūniškai, o
kurie gyvena
pagal Dvasią –
dvasiškai.
6
Kūniškas
mąstymas – tai
mirtis, o
dvasiškas –
gyvenimas ir
ramybė.
7
Kūniškas
mąstymas
priešiškas
Dievui; jis
nepaklūsta
Dievo
įstatymui ir
net negali
paklusti.
...
14
Visi, vedami
Dievo Dvasios,
yra Dievo
vaikai.
Laiškas
Galatams 6
sk.:
7
Neapsigaukite!
Iš Dievo
nepasišaipysi.
Ką žmogus
sėja, tą ir
pjaus.
8
Kas sėja savo
kūnui, tas iš
kūno pjaus
supuvimą, o
kas sėja
Dvasiai, tas
iš Dvasios
pjaus amžinąjį
gyvenimą.
Laiškas
Galatams 4
sk.:
4 Bet, atėjus
laiko
pilnatvei,
Dievas
atsiuntė savo
Sūnų, gimusį
iš moters,
pavaldų
įstatymui,
5
kad atpirktų
esančius
įstatymo
valdžioje ir
kad mes
įgytume
įsūnystę.
6 O
kadangi esate
sūnūs, Dievas
atsiuntė į
mūsų širdis
savo Sūnaus
Dvasią, kuri
šaukia: „Aba,
Tėve!“
Pirmasis
Jono laiškas 1
sk.:
9 Jeigu
išpažįstame
savo nuodėmes,
Jis ištikimas
ir teisingas,
kad atleistų
mums nuodėmes
ir apvalytų
mus nuo visų
nedorybių.
Laiškas
Hebrajams 3
sk.:
14 Juk mes
esame tapę
Kristaus
dalininkais, –
jei tik
išlaikysime
tvirtą pradinį
pasitikėjimą
iki galo,
2022-11-27,
Valerijus
Krugliakovas,
"Dievo
pasitikėjimas"
Evangelija
pagal Matą 25
sk.:
1 „Tada su
dangaus
karalyste bus
panašiai kaip
su dešimtimi
mergaičių,
kurios,
pasiėmusios
savo žibintus,
išėjo
pasitikti
jaunikio.
2
Penkios iš jų
buvo protingos
ir penkios
kvailos.
3
Kvailosios
pasiėmė
žibintus, bet
nepasiėmė
aliejaus.
4
Protingosios
kartu su
žibintais
pasiėmė
induose ir
aliejaus.
5
Jaunikiui
vėluojant,
visos pradėjo
snausti ir
užmigo.
6
Vidurnaktį
pasigirdo
šauksmas:
‘Štai jaunikis
ateina!
Išeikite jo
pasitikti!’
7
Tada visos
mergaitės
atsikėlė ir
taisėsi
žibintus.
8
Kvailosios
prašė
protingųjų:
‘Duokite mums
savo aliejaus,
nes mūsų
žibintai
gęsta!’
9
Protingosios
atsakė: ‘Kad
kartais
nepristigtų ir
mums, ir jums,
verčiau eikite
pas pardavėjus
ir
nusipirkite’.
10
Joms beeinant
pirkti, atėjo
jaunikis.
Kurios buvo
pasiruošusios,
įėjo kartu su
juo į
vestuves, ir
durys buvo
uždarytos.
11
Vėliau atėjo
ir anos
mergaitės ir
ėmė prašyti:
‘Viešpatie,
viešpatie,
atidaryk
mums!’
12 O
jis atsakė:
‘Iš tiesų
sakau jums: aš
jūsų
nepažįstu!’
13
Taigi
budėkite, nes
nežinote nei
dienos, nei
valandos,
kurią Žmogaus
Sūnus ateis“.
Evangelija
pagal Matą 25
sk.:
14 „Bus taip,
kaip atsitiko
žmogui, kuris,
iškeliaudamas
į tolimą šalį,
pasišaukė savo
tarnus ir
patikėjo jiems
savo turtą.
15
Vienam jis
davė penkis
talentus,
kitam du,
trečiam vieną
– kiekvienam
pagal jo
gabumus – ir
tuojau
iškeliavo.
16
Tas, kuris
gavo penkis
talentus,
nuėjęs ėmė su
jais verstis
ir pelnė kitus
penkis.
17
Taip pat tas,
kuris gavo du
talentus,
pelnė kitus
du.
18 O
kuris gavo
vieną, nuėjo,
iškasė duobę
ir paslėpė
šeimininko
pinigus.
19
Praėjus nemaža
laiko, tų
tarnų
šeimininkas
grįžo ir
pradėjo daryti
su jais
apyskaitą.
20
Atėjo tas,
kuris buvo
gavęs penkis
talentus; jis
atnešė kitus
penkis ir
tarė:
‘Šeimininke,
davei man
penkis
talentus, štai
aš pelniau
kitus penkis’.
21
Jo šeimininkas
atsakė:
‘Gerai,
šaunusis ir
ištikimasis
tarne! Kadangi
buvai
ištikimas
mažuose
dalykuose,
pavesiu tau
didelius. Eikš
į savo
šeimininko
džiaugsmą!’
22
Taip pat tas,
kuris buvo
gavęs du
talentus,
atėjęs pasakė:
‘Šeimininke,
davei man du
talentus, štai
aš pelniau
kitus du’.
23
Jo šeimininkas
tarė: ‘Gerai,
šaunusis ir
ištikimasis
tarne! Kadangi
buvai
ištikimas
mažuose
dalykuose,
pavesiu tau
didelius. Eikš
į savo
šeimininko
džiaugsmą!’
24
Priėjęs tas,
kuris buvo
gavęs vieną
talentą, sakė:
‘Šeimininke,
aš žinojau,
kad tu –
žmogus kietas:
pjauni, kur
nesėjai, ir
renki, kur
nebarstei.
25
Pabijojęs
nuėjau ir
paslėpiau tavo
talentą
žemėje. Še,
turėk, kas
tavo’.
26
Jo šeimininkas
jam atsakė:
‘Blogasis
tarne,
tinginy! Tu
žinojai, kad
aš pjaunu, kur
nesėjau, ir
renku, kur
nebarsčiau.
27
Taigi
privalėjai
duoti mano
pinigus pinigų
keitėjams, o
sugrįžęs
būčiau
atsiėmęs, kas
mano, su
palūkanomis.
28
Todėl atimkite
iš jo talentą
ir atiduokite
tam, kuris
turi dešimt
talentų.
29
Nes
kiekvienam,
kas turi, bus
duota, ir jis
turės su
perteklium, o
iš neturinčio
bus atimta ir
tai, ką jis
turi.
30
Šitą niekam
tikusį tarną
išmeskite
laukan į
tamsybes. Ten
bus verksmas
ir dantų
griežimas’“.
Evangelija
pagal Matą 6
sk.:
25 „Todėl
sakau jums:
nesirūpinkite
savo gyvybe,
ką valgysite
ar ką gersite,
nei savo kūnu,
kuo vilkėsite.
Argi gyvybė ne
daugiau už
maistą ir
kūnas už
drabužį?
26
Pažvelkite į
padangių
paukščius: nei
jie sėja, nei
pjauna, nei į
kluonus
krauna, o jūsų
dangiškasis
Tėvas juos
maitina. Argi
jūs ne daug
vertesni už
juos?
27 O
kas iš jūsų
gali savo
rūpesčiu bent
per sprindį
pridėti sau
ūgio?
28
Ir kam gi
rūpinatės
drabužiu?
Žiūrėkite,
kaip auga
lauko lelijos.
Jos
nesidarbuoja
ir neverpia,
29
bet sakau
jums: nė
Saliamonas
visoje savo
šlovėje nebuvo
taip
pasipuošęs,
kaip kiekviena
iš jų.
30
Jeigu Dievas
taip aprengia
laukų žolę,
kuri šiandien
žaliuoja, o
rytoj metama į
krosnį, tai
argi Jis dar
labiau
nepasirūpins
jumis,
mažatikiai?
31
Todėl
nesirūpinkite
ir
neklausinėkite:
‘Ką
valgysime?’,
arba: ‘Ką
gersime?’,
arba: ‘Kuo
vilkėsime?’
32
Visų tų dalykų
ieško pagonys.
Jūsų
dangiškasis
Tėvas juk
žino, kad viso
to jums
reikia.
33
Pirmiausia
ieškokite
Dievo
karalystės ir
Jo teisumo, o
visa tai bus
jums pridėta.
34
Taigi
nesirūpinkite
rytdiena, nes
rytojus pats
pasirūpins
savimi.
Kiekvienai
dienai užtenka
savo vargo“.
Pirmasis
Petro laiškas
2 sk.:
6 Todėl Rašte
pasakyta:
„Štai dedu
Sione kertinį
akmenį,
rinktinį,
brangų; ir kas
tiki Jį, nebus
sugėdintas“.
7
Tad jums,
kurie tikite,
Jis yra
brangus, o
nepaklūstantiems
„tas statytojų
atmestas akmuo
tapo kertiniu
akmeniu,
8
suklupimo
akmeniu ir
papiktinimo
uola“. Jie
suklumpa,
neklausydami
žodžio; tam
jie ir skirti.
Evangelija
pagal Joną 15
sk.:
1 „Aš esu
tikrasis
vynmedis, o
mano Tėvas –
vynininkas.
2
Kiekvieną
šakelę manyje,
neduodančią
vaisiaus, Jis
išpjauna, o
kiekvieną
šakelę,
nešančią
vaisių,
apvalo, kad ji
duotų daugiau
vaisiaus.
3
Jūs jau esate
švarūs dėl
žodžio, kurį
jums kalbėjau.
4
Pasilikite
manyje, ir Aš
jumyse. Kaip
šakelė negali
duoti vaisiaus
pati iš savęs,
nepasilikdama
vynmedyje, –
taip ir jūs,
jei
nepasiliksite
manyje.
5 Aš
esu vynmedis,
o jūs šakelės.
Kas pasilieka
manyje ir Aš
jame, tas
duoda daug
vaisių; nes be
manęs jūs
negalite nieko
nuveikti.
6
Kas nepasiliks
manyje, bus
išmestas
laukan ir
sudžius kaip
šakelė. Paskui
surinks
šakeles, įmes
į ugnį, ir jos
sudegs.
7
Jei
pasiliksite
manyje ir mano
žodžiai
pasiliks
jumyse, – jūs
prašysite, ko
tik norėsite,
ir bus jums
duota.
8
Tuo bus
pašlovintas
mano Tėvas,
kad duosite
gausių vaisių
ir būsite mano
mokiniai.
2022-11-20,
Giedrius
Ažukas, "Šventiesiems
ir
ištikimiesiems"
Apaštalų
darbai 19 sk.:
1
Apolui būnant
Korinte,
Paulius,
perėjęs
aukštutines
sritis, atvyko
į Efezą.
Užtikęs ten
kelis
mokinius,
2
paklausė: „Ar
įtikėję gavote
Šventąją
Dvasią?“ Jie
atsakė: „Mes
nė girdėti
negirdėjome,
kad yra
Šventoji
Dvasia“.
3
Jis klausė
toliau: „Kokiu
tad krikštu
jūs buvote
pakrikštyti?“
Jie atsakė:
„Jono
krikštu“.
4
Tada Paulius
tarė: „Jonas
krikštijo
atgailos
krikštu,
ragindamas
žmones tikėti
Tą, kuris
ateis po jo,
būtent Kristų
Jėzų“.
5
Tai išgirdę,
jie buvo
pakrikštyti
Viešpaties
Jėzaus vardu.
6
Kai Paulius
jiems uždėjo
rankas, ant jų
nužengė
Šventoji
Dvasia ir jie
ėmė kalbėti
kalbomis ir
pranašauti.
7 Iš
viso jų buvo
apie dvylika
vyrų.
8
Paulius nuėjo
į sinagogą ir
ten per tris
mėnesius
drąsiai
kalbėjo,
įtikinėdamas
ir aiškindamas
apie Dievo
karalystę.
9
Kai kurie
užkietėjo ir
netikėjo,
piktžodžiaudami
tam Keliui
daugumos
akyse, tad
Paulius
pasitraukė nuo
jų, atskyrė
mokinius ir
kasdien juos
mokė Tirano
mokykloje.
10
Tai truko
dvejus metus,
ir visi Azijos
gyventojai,
tiek žydai,
tiek graikai,
išgirdo
Viešpaties
Jėzaus žodį.
11
Pauliaus
rankomis
Dievas darė
ypatingų
stebuklų.
12
Žmonės net
dėdavo
ligoniams jo
kūną lietusias
skepetėles bei
prijuostes, ir
nuo jų
pasitraukdavo
ligos,
išeidavo
piktosios
dvasios.
...
18 Daug
įtikėjusiųjų
atėję
išpažindavo ir
pasisakydavo,
ką buvo darę.
19
Daugelis,
užsiiminėjusių
magija, sunešė
savo knygas ir
visų akyse
sudegino.
Apskaičiuota,
kad jos buvo
vertos
penkiasdešimties
tūkstančių
sidabro
drachmų.
20
Šitaip
galingai
Viešpaties
žodis plito ir
ėmė viršų.
Laiškas
Efeziečiams 1
sk.:
1 Paulius,
Dievo valia
Jėzaus
Kristaus
apaštalas,
šventiesiems,
gyvenantiems
Efeze, ir
ištikimiesiems
Kristuje
Jėzuje.
2
Malonė jums ir
ramybė nuo
Dievo, mūsų
Tėvo, ir
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus!
3
Tebūna
palaimintas
Dievas, mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
Tėvas, kuris
palaimino mus
Kristuje
visais
dvasiniais
palaiminimais
danguje,
4
mus
išrinkdamas
Jame prieš
pasaulio
sutvėrimą, kad
būtume šventi
ir nekalti
meile Jo
akivaizdoje.
Apaštalų
darbai 13 sk.:
1 Antiochijos
bažnyčioje
buvo pranašų
ir mokytojų:
Barnabas,
Simeonas,
pravarde
Juodasis,
Liucijus
Kirėnietis,
Manaenas,
augęs kartu su
tetrarchu
Erodu, ir
Saulius.
2
Kartą, kai jie
tarnavo
Viešpačiui ir
pasninkavo,
Šventoji
Dvasia pasakė:
„Išskirkite
man Barnabą ir
Saulių darbui,
kuriam Aš juos
pašaukiau“.
…
6
Perėję visą
salą iki Pafo,
jie susitiko
vieną magą,
netikrą
pranašą žydą,
vardu Barjėzų,
7
kuris buvo su
prokonsulu
Sergijumi
Pauliumi,
išmintingu
vyru. Šis,
pasikvietęs
Barnabą ir
Saulių, norėjo
pasiklausyti
Dievo žodžio.
8
Bet Elimas –
magas (toks
šito žodžio
vertimas) –
jiems
priešinosi,
stengdamasis
atitraukti
prokonsulą nuo
tikėjimo.
9
Tada Saulius,
kitaip
vadinamas
Pauliumi,
Šventosios
Dvasios
kupinas,
įdėmiai
pažvelgė į jį
10
ir tarė: „Ak
tu, visokių
klastų bei
piktybių
pilnas velnio
vaike! Tu,
teisumo
prieše! Ar
nesiliausi
kraipęs tiesių
Viešpaties
kelių?
11
Dabar štai
tave ištiks
Viešpaties
ranka: tu
tapsi aklas ir
kurį laiką
neregėsi
saulės“. Ir
tučtuojau
užgulė jį
migla ir
tamsa, ir jis
ėmė graibytis
aplink,
ieškodamas,
kas jam
ištiestų
ranką.
12
Tai pamatęs,
prokonsulas
įtikėjo,
apstulbintas
Viešpaties
mokslo.”
13
Išplaukę iš
Pafo, Paulius
ir jo
palydovai
atvyko į
Pergę,
Pamfilijoje.
Čia Jonas
pasitraukė nuo
jų ir sugrįžo
į Jeruzalę.
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
8 Nes jūs
esate
išgelbėti
malone per
tikėjimą, ir
tai ne iš jūsų
– tai Dievo
dovana,
9 ir
ne dėl darbų,
kad kas nors
nesigirtų.
10
Mes esame Jo
kūrinys,
sukurti
Kristuje
Jėzuje geriems
darbams,
kuriuos Dievas
iš anksto
paskyrė mums
atlikti.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
3 sk.:
1 Aš, broliai,
negalėjau
kalbėti jums
kaip
dvasiniams,
bet kaip
kūniškiems,
kaip kūdikiams
Kristuje.
2
Maitinau jus
pienu, ne
tvirtu maistu,
kurio jūs
negalėjote
priimti. Net
ir dabar
negalite,
3
nes tebesate
kūniški. Jeigu
tarp jūsų
pavydas,
nesantaika ir
susiskaldymai,
– argi nesate
kūniški? Argi
nesielgiate
grynai
žmogiškai?
4
Kol vienas
sako: „Aš –
Pauliaus“,
kitas: „Aš –
Apolo“, – argi
nesate
kūniški?
5
Kas yra
Paulius? Kas
yra Apolas?
Tarnai, kurių
dėka įtikėjote
ir kurie
tarnavo, kiek
Viešpats
kiekvienam
skyrė.
6 Aš
sodinau,
Apolas laistė,
o Dievas
augino.
7
Todėl nieko
nereiškia nei
sodintojas,
nei
laistytojas,
bet Dievas –
augintojas.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
4 sk.:
5 Todėl
neteiskite
nieko prieš
laiką, iki
ateis
Viešpats,
kuris nušvies,
kas tamsoje
paslėpta, ir
atskleis
širdžių
sumanymus.
Tada
kiekvienam
teks pagyrimas
iš Dievo.
Laiškas
Hebrajams 12
sk.:
1 Todėl ir
mes, tokio
didelio
debesies
liudytojų
apsupti,
nusimeskime
visus
apsunkinimus
bei lengvai
apraizgančią
nuodėmę ir
ištvermingai
bėkime mums
paskirtose
lenktynėse,
2022-11-13,
Gintautas
Miežonis, "Gyvenimas
dvasia"
Laiškas
Romiečiams 7
sk.:
12 Todėl
įstatymas
šventas;
įsakymas taip
pat šventas,
ir teisingas,
ir geras.
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
1 Taigi dabar
nebėra
pasmerkimo
tiems, kurie
yra Kristuje
Jėzuje, kurie
gyvena ne
pagal kūną,
bet pagal
Dvasią.
2
Nes gyvenimo
Kristuje
Jėzuje Dvasios
įstatymas
išlaisvino
mane iš
nuodėmės ir
mirties
įstatymo.
3 Ko
įstatymas
nepajėgė,
būdamas
silpnas dėl
kūno, tai
įvykdė Dievas.
Jis atsiuntė
savo Sūnų
nuodėmingo
kūno pavidalu
kaip auką už
nuodėmę ir
pasmerkė
nuodėmę kūne,
4
kad įstatymo
teisumas
išsipildytų
mumyse,
gyvenančiuose
ne pagal kūną,
bet pagal
Dvasią.
5
Kurie gyvena
pagal kūną,
tie mąsto
kūniškai, o
kurie gyvena
pagal Dvasią –
dvasiškai.
...
16
Pati Dvasia
liudija mūsų
dvasiai, kad
esame Dievo
vaikai.
Laiškas
Romiečiams 7
sk.:
21 Taigi aš
randu tokį
įstatymą: kai
trokštu
padaryti gera,
prie manęs
prilimpa
bloga.
22
Juk kaip
vidinis žmogus
aš gėriuosi
Dievo
įstatymu.
23
Bet savo
nariuose matau
kitą įstatymą,
kovojantį su
mano proto
įstatymu, ir
paverčiantį
mane belaisviu
nuodėmės
įstatymo,
kuris yra mano
nariuose.
24
Vargšas aš
žmogus! Kas
išlaisvins
mane iš šito
mirties kūno!
25
Bet ačiū
Dievui – per
mūsų Viešpatį
Jėzų Kristų!
Taigi aš pats
protu tarnauju
Dievo
įstatymui, o
kūnu –
nuodėmės
įstatymui.
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
33 Kas kaltins
Dievo
išrinktuosius?
Juk Dievas
išteisina!
34
Kas pasmerks?
Kristus mirė,
bet buvo
prikeltas ir
yra Dievo
dešinėje, ir
užtaria mus.
35
Kas gi mus
atskirs nuo
Kristaus
meilės? Ar
sielvartas? ar
nelaimė? ar
persekiojimas?
ar badas? ar
nuogumas? ar
pavojus? ar
kalavijas?
36
Parašyta: „Dėl
Tavęs mes
žudomi ištisą
dieną, laikomi
avimis
skerdimui“.
37
Tačiau visuose
šiuose
dalykuose mes
esame daugiau
negu
nugalėtojai
per Tą, kuris
mus pamilo.
38
Ir aš
įsitikinęs,
kad nei
mirtis, nei
gyvenimas, nei
angelai, nei
kunigaikštystės,
nei galybės,
nei dabartis,
nei ateitis,
39
nei aukštumos,
nei gelmės,
nei jokie kiti
kūriniai
negalės mūsų
atskirti nuo
Dievo meilės,
kuri yra
Kristuje
Jėzuje, mūsų
Viešpatyje.
Laiškas
Hebrajams 12
sk.:
14 Siekite
santaikos su
visais,
siekite
šventumo, be
kurio niekas
neregės
Viešpaties.
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
24 Šia viltimi
mes esame
išgelbėti, bet
regima viltis
nėra viltis.
Jeigu kas
mato, tai kam
jam viltis?
25
Bet jei
viliamės to,
ko nematome,
tada laukiame
ištvermingai.
26
Taip pat ir
Dvasia padeda
mūsų
silpnumui. Nes
mes nežinome,
ko turėtume
melsti, bet
pati Dvasia
užtaria mus
neišsakomom
dejonėm.
27
Širdžių
Tyrėjas žino
Dvasios
mintis, nes Ji
užtaria
šventuosius
pagal Dievo
valią.
28
Be to, mes
žinome, kad
mylintiems
Dievą viskas
išeina į gera,
būtent Jo
tikslu
pašauktiesiems.
2022-11-06,
Giedrius
Ažukas, "Siekime
geresnės
tėvynės, tai
yra
Dangiškosios"
Evangelija
pagal Joną 1
sk.:
1
Pradžioje buvo
Žodis, tas
Žodis buvo pas
Dievą, ir
Žodis buvo
Dievas.
2
Jis pradžioje
buvo pas
Dievą.
3
Visa per Jį
atsirado, ir
be Jo
neatsirado
nieko, kas yra
atsiradę.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
5 sk.:
1 Mes žinome,
kad, mūsų
žemiškajam
namui, šiai
palapinei,
suirus, turime
pastatą iš
Dievo, ne
rankomis
statytus
amžinus namus
danguje.
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
10 Mat jis
laukė miesto
su pamatais,
kurio
statytojas ir
kūrėjas yra
Dievas.
...
13
Jie visi mirė
tikėdami, dar
negavę
pažadėtųjų
dalykų, bet iš
tolo juos
regėdami, buvo
įsitikinę jais
ir priėmė
juos,
išpažindami,
jog jie žemėje
svečiai ir
keleiviai.
...
16
Bet dabar jie
siekė geresnės
tėvynės, tai
yra
dangiškosios.
Todėl Dievas
nesigėdija
vadintis jų
Dievu: juk Jis
paruošė jiems
Miestą!
Apreiškimas
Jonui 22 sk.:
1 Jis parodė
man tyrą
gyvenimo
vandens upę,
tvaskančią
tarsi
krištolas,
ištekančią nuo
Dievo ir
Avinėlio
sosto.
2
Viduryje
miesto gatvės,
abejose upės
pusėse, augo
gyvenimo
medis,
duodantis
dvylika
derlių,
kiekvieną
mėnesį
vedantis
vaisių, o to
medžio lapai –
tautoms
gydyti.
3 Ir
nebus daugiau
jokio
prakeikimo.
Mieste stovės
Dievo ir
Avinėlio
sostas, ir Jo
tarnai tarnaus
Jam.
4
Jie regės Jo
veidą, ir jų
kaktose bus Jo
vardas.
5
Ten nebebus
nakties, jiems
nereikės nei
žiburio, nei
saulės
šviesos, nes
Viešpats
Dievas jiems
švies, ir jie
viešpataus per
amžių amžius.
6
Tuomet jis man
pasakė: „Šie
žodžiai
patikimi ir
tikri.
Viešpats,
šventų pranašų
Dievas,
atsiuntė savo
angelą
parodyti savo
tarnams, kas
turi įvykti
netrukus“.
7
„Štai Aš
veikiai
ateinu!
Palaimintas,
kas laikosi
šios knygos
pranašystės
žodžių!“
Jeremijo
pranašystė 29
sk.:
10 Tik išbuvus
jums Babilone
septyniasdešimtį
metų, Aš
aplankysiu jus
ir ištesėsiu
savo pažadą,
parvesiu jus
atgal į šitą
vietą.
11
Aš žinau,
kokius
sumanymus
turiu dėl
jūsų, – sako
Viešpats. –
Sumanymus jūsų
gerovei, o ne
nelaimėms, ir
ateitį su
viltimi.
Antrasis
Petro laiškas
1 sk.:
10 Todėl,
broliai, dar
uoliau
stenkitės
sutvirtinti
savąjį
pašaukimą ir
išrinkimą. Tai
darydami, jūs
niekada
nesuklupsite.
11
Šitaip dar
plačiau
atsivers jums
įėjimas į
amžinąją mūsų
Viešpaties ir
Gelbėtojo
Jėzaus
Kristaus
karalystę.
12 Todėl aš
niekad
nesiliausiu
jums priminęs
šiuos dalykus,
nors jūs ir
žinote juos ir
esate
sutvirtinti
turimoje
tiesoje.
13
Manau, kad
teisinga, kol
esu šioje
palapinėje,
žadinti jus
paraginimais.
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
19 Todėl jūs
jau nebesate
pašaliniai nei
svetimšaliai,
bet šventųjų
bendrapiliečiai
ir Dievo
namiškiai,
20
pastatyti ant
apaštalų ir
pranašų
pamato,
turintys
kertiniu
akmeniu patį
Jėzų Kristų,
Laiškas
Efeziečiams 1
sk.:
1 Paulius,
Dievo valia
Jėzaus
Kristaus
apaštalas,
šventiesiems,
gyvenantiems
Efeze, ir
ištikimiesiems
Kristuje
Jėzuje.
2
Malonė jums ir
ramybė nuo
Dievo, mūsų
Tėvo, ir
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus!
3
Tebūna
palaimintas
Dievas, mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
Tėvas, kuris
palaimino mus
Kristuje
visais
dvasiniais
palaiminimais
danguje,
4
mus
išrinkdamas
Jame prieš
pasaulio
sutvėrimą, kad
būtume šventi
ir nekalti
meile Jo
akivaizdoje.
2022-10-30,
Gabrielius
Lukošius, "Pradžioje"
Pradžios knyga
1 sk.:
1 Pradžioje
Dievas sutvėrė
dangų ir žemę.
2
Žemė buvo be
pavidalo ir
tuščia, tamsa
gaubė gelmes,
ir Dievo
Dvasia sklandė
virš vandenų.
Psalmių
knyga 139 sk.:
1 Viešpatie,
Tu ištyrei
mane ir
pažįsti.
2 Tu
žinai, kada
keliuosi ir
kada atsisėdu,
Tu supranti
mano mintis.
3
Matai, kada
vaikštau ir
kada ilsiuosi;
žinai visus
mano kelius.
4
Dar mano
liežuvis
nepratarė
žodžio, Tu,
Viešpatie, jau
viską žinai.
5
Apglėbęs
laikai mane iš
priekio ir iš
nugaros,
uždėjai ant
manęs savo
ranką.
6
Toks pažinimas
man yra labai
nuostabus, ne
man pasiekti
Tavo
aukštybes.
7
Kur nuo Tavo
dvasios aš
pasislėpsiu,
kur nuo Tavo
veido
pabėgsiu?
8
Jei užkopčiau
į dangų, Tu
ten. Jei
nusileisčiau į
pragarą, Tu
ten.
9
Jei aušros
sparnus
pasiėmęs
nusileisčiau,
kur baigiasi
jūros,
10
ir ten Tavo
ranka vestų
mane ir
laikytų Tavo
dešinė.”
11
Jei sakyčiau:
„Tamsa
teapdengia
mane“, naktis
aplinkui mane
šviesa
pavirstų.
12
Tamsa
nepaslepia nuo
Tavęs, Tau net
naktį šviesu
kaip dieną.”
13
Tu mano širdį
sukūrei,
sutvėrei mane
motinos
įsčiose.
14
Girsiu Tave,
kad taip
nuostabiai ir
baimę
keliančiai esu
sukurtas.
Kokie
nuostabūs yra
Tavo darbai,
ir mano siela
tai gerai
žino.
15
Nė vienas
kaulas nebuvo
paslėptas nuo
Tavęs, kai
slaptoje buvau
padarytas, kai
buvau
tveriamas
žemės gelmėse.
16
Tavo akys matė
mane dar
negimusį ir
Tavo knygoje
buvo viskas
surašyta:
dienos, kurias
man skyrei,
kai dar nė
vienos jų
nebuvo.”
2022-10-23,
Marijona
Mukomolovienė,
"Vaikščiokime
tiesoje
kasdiena"
Pradžios knyga
5 sk.:
24 Henochas
vaikščiojo su
Dievu, ir jo
nebeliko, nes
Dievas jį
pasiėmė.
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
5 Tikėjimu
Henochas buvo
perkeltas, kad
nematytų
mirties, ir
„jo neberado,
nes Dievas jį
perkėlė“. Mat
prieš
perkeliamas,
jis gavo
liudijimą, kad
patikęs
Dievui.
Antrasis
Jono laiškas 1
sk.:
4 Labai
nudžiugau,
radęs tavųjų
vaikų,
vaikščiojančių
tiesoje, kaip
reikalauja iš
Tėvo gautasis
įsakymas.
Trečiasis
Jono laiškas 1
sk.:
3 Aš labai
apsidžiaugiau,
kai atvykę
broliai
paliudijo apie
tavo tiesą,
kaip tu
vaikščioji
tiesoje.
Laiškas
Hebrajams 10
sk.:
25
Neapleiskime
savųjų
susirinkimo,
kaip kai kurie
yra pratę, bet
raginkime
vieni kitus
juo labiau,
juo aiškiau
regime
besiartinančią
dieną.
Evangelija
pagal Matą 7
sk.:
1 „Neteiskite,
kad nebūtumėte
teisiami.
2
Kokiu teismu
teisiate,
tokiu ir patys
būsite
teisiami, ir
kokiu saiku
seikite, tokiu
ir jums bus
atseikėta."
Pradžios
knyga 39 sk.:
1 Juozapą
nuvedė į
Egiptą, ir
egiptietis
Potifaras,
faraono rūmų
valdininkas,
sargybos
viršininkas,
jį nupirko iš
izmaelitų.
2 Ir
Viešpats buvo
su Juozapu, ir
jam viskas
sekėsi. Jis
gyveno savo
valdovo,
egiptiečio,
namuose.”
3 Jo
valdovas
pastebėjo, kad
Viešpats buvo
su juo ir kad
visa, ką jis
darė, Viešpats
laimino.
4
Juozapas rado
Potifaro akyse
malonę; jis
tarnavo jam,
ir tas paskyrė
jį savo namų
prievaizdu, ir
visa pavedė
jam tvarkyti.
Pradžios
knyga 6 sk.:
8 Tačiau Nojus
rado malonę
Viešpaties
akyse.
9
Tokia yra
Nojaus giminės
istorija.
Nojus buvo
teisus ir
tobulas vyras
savo kartoje;
jis vaikščiojo
su Dievu.
Evangelija
pagal Luką 6
sk.:
47 Kiekvienas,
kuris ateina
pas mane,
klausosi mano
žodžių ir juos
vykdo, – Aš
parodysiu
jums, į ką jis
panašus.
48
Jis panašus į
namą statantį
žmogų, kuris
giliai iškasė
žemę ir padėjo
pamatus ant
uolos. Užėjus
potvyniui,
srovė atsimušė
į tą namą, bet
neįstengė jo
pajudinti, nes
buvo
pastatytas ant
uolos.
Evangelija
pagal Luką 22
sk.:
42
„Tėve, jei
nori, atimk
šitą taurę nuo
manęs, tačiau
tebūna ne
mano, bet Tavo
valia!“
...
44
Vidinės kovos
draskomas, Jis
dar karščiau
meldėsi. Jo
prakaitas
pasidarė tarsi
tiršto kraujo
lašai,
varvantys
žemėn.
Pirmasis
laiškas
Timotiejui 6
sk.:
12 Kovok gerą
tikėjimo kovą,
laikykis
amžinojo
gyvenimo,
kuriam esi
pašauktas ir
išpažinai gerą
išpažinimą
daugelio
liudytojų
akyse.
2022-10-16,
Giedrius
Ažukas, "Ar
naudoji savo
talentą?"
Evangelija
pagal Matą 24
sk.:
12
Kadangi
įsigalės
neteisumas,
daugelio meilė
atšals.
Evangelija
pagal Matą 24
sk.:
3 Kai Jis
sėdėjo Alyvų
kalne, priėjo
vieni mokiniai
ir klausė:
„Pasakyk mums,
kada tai
įvyks? Ir koks
Tavo atėjimo
ir pasaulio
pabaigos
ženklas?“
...
33 Taip pat,
visa šita
išvydę,
žinokite, jog
tai arti, prie
durų.
...
36 Tačiau tos
dienos ir
valandos
niekas nežino,
nė dangaus
angelai, o
vien tik mano
Tėvas“.
...
42
Todėl
budėkite, nes
nežinote,
kurią valandą
ateis jūsų
Viešpats.
Evangelija
pagal Matą 25
sk.:
13 Taigi
budėkite, nes
nežinote nei
dienos, nei
valandos,
kurią Žmogaus
Sūnus ateis“.
14
„Bus taip,
kaip atsitiko
žmogui, kuris,
iškeliaudamas
į tolimą šalį,
pasišaukė savo
tarnus ir
patikėjo jiems
savo turtą.
15
Vienam jis
davė penkis
talentus,
kitam du,
trečiam vieną
– kiekvienam
pagal jo
gabumus – ir
tuojau
iškeliavo.
16
Tas, kuris
gavo penkis
talentus,
nuėjęs ėmė su
jais verstis
ir pelnė kitus
penkis.
17
Taip pat tas,
kuris gavo du
talentus,
pelnė kitus
du.
18 O
kuris gavo
vieną, nuėjo,
iškasė duobę
ir paslėpė
šeimininko
pinigus.
19
Praėjus nemaža
laiko, tų
tarnų
šeimininkas
grįžo ir
pradėjo daryti
su jais
apyskaitą.
20
Atėjo tas,
kuris buvo
gavęs penkis
talentus; jis
atnešė kitus
penkis ir
tarė:
‘Šeimininke,
davei man
penkis
talentus, štai
aš pelniau
kitus penkis’.
21
Jo šeimininkas
atsakė:
‘Gerai,
šaunusis ir
ištikimasis
tarne! Kadangi
buvai
ištikimas
mažuose
dalykuose,
pavesiu tau
didelius. Eikš
į savo
šeimininko
džiaugsmą!’
22
Taip pat tas,
kuris buvo
gavęs du
talentus,
atėjęs pasakė:
‘Šeimininke,
davei man du
talentus, štai
aš pelniau
kitus du’.
23
Jo šeimininkas
tarė: ‘Gerai,
šaunusis ir
ištikimasis
tarne! Kadangi
buvai
ištikimas
mažuose
dalykuose,
pavesiu tau
didelius. Eikš
į savo
šeimininko
džiaugsmą!’
24
Priėjęs tas,
kuris buvo
gavęs vieną
talentą, sakė:
‘Šeimininke,
aš žinojau,
kad tu –
žmogus kietas:
pjauni, kur
nesėjai, ir
renki, kur
nebarstei.
25
Pabijojęs
nuėjau ir
paslėpiau tavo
talentą
žemėje. Še,
turėk, kas
tavo’.
26
Jo šeimininkas
jam atsakė:
‘Blogasis
tarne,
tinginy! Tu
žinojai, kad
aš pjaunu, kur
nesėjau, ir
renku, kur
nebarsčiau.
27
Taigi
privalėjai
duoti mano
pinigus pinigų
keitėjams, o
sugrįžęs
būčiau
atsiėmęs, kas
mano, su
palūkanomis.
28
Todėl atimkite
iš jo talentą
ir atiduokite
tam, kuris
turi dešimt
talentų.
29
Nes
kiekvienam,
kas turi, bus
duota, ir jis
turės su
perteklium, o
iš neturinčio
bus atimta ir
tai, ką jis
turi.
30
Šitą niekam
tikusį tarną
išmeskite
laukan į
tamsybes. Ten
bus verksmas
ir dantų
griežimas’“.
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
6 O be
tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. Kas
artinasi prie
Dievo, tam
būtina tikėti,
kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina.
7
Tikėjimu
Nojus, Dievo
perspėtas apie
tuo metu dar
nematomus
dalykus,
būdamas
dievobaimingas,
pastatė arką
savo šeimai
išgelbėti;
tikėjimu jis
pasmerkė
pasaulį ir
paveldėjo
tikėjimo
teisumą.
8
Tikėjimu
Abraomas
pakluso, kai
buvo pašauktas
keliauti į
šalį, kurią
turėjo
paveldėti, ir
išvyko,
nežinodamas
kur einąs.
9
Tikėjimu jis
apsigyveno
pažado žemėje,
tarytum
svetimoje,
gyvendamas
palapinėse su
Izaoku ir
Jokūbu, to
paties pažado
bendrapaveldėtojais.
10
Mat jis laukė
miesto su
pamatais,
kurio
statytojas ir
kūrėjas yra
Dievas.
…
16
Bet dabar jie
siekė geresnės
tėvynės, tai
yra
dangiškosios.
Todėl Dievas
nesigėdija
vadintis jų
Dievu: juk Jis
paruošė jiems
Miestą!”
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
14 sk.:
2 Kas kalba
kalbomis, ne
žmonėms kalba,
bet Dievui;
niekas jo
nesupranta,
nes jis
dvasioje kalba
paslaptis.
3
Bet kas
pranašauja,
tas kalba
žmonių
ugdymui,
paraginimui ir
paguodai.
4
Kas kalba
kalbomis, pats
save ugdo, o
kas pranašauja
– ugdo
bažnyčią.
2022-10-09,
Aleksandras
Anikinas, "Pažado
žemė"
Jozuės knyga 4
sk.:
1
Visai tautai
perėjus per
Jordaną,
Viešpats tarė
Jozuei:
2
„Paimk iš
tautos dvylika
vyrų, iš
kiekvienos
giminės po
vieną,
3 ir
jiems įsakyk:
‘Imkite iš
Jordano
vidurio, iš
tos vietos,
kur stovėjo
kunigų kojos,
dvylika
akmenų,
neškite juos
ir padėkite
ten, kur
šiąnakt
nakvosite’“.
4
Jozuė
pasišaukė
dvylika vyrų,
kuriuos buvo
paskyręs iš
kiekvienos
izraelitų
giminės.
5 Ir
Jozuė sakė
jiems:
„Nueikite prie
Viešpaties,
jūsų Dievo,
skrynios į
Jordano vidurį
ir paimkite po
akmenį ant
peties, po
vieną
kiekvienai
giminei,
6
kad tai būtų
ženklas tarp
jūsų. Kai
ateityje jūsų
vaikai klaus,
ką šitie
akmenys
reiškia,
7
jiems
atsakykite:
‘Jordano
vanduo buvo
išdžiūvęs,
Viešpaties
Sandoros
skryniai
keliantis per
Jordaną’.
Šitie akmenys
bus atminimas
izraelitams
per amžius“.
8
Izraelitai
padarė taip,
kaip Jozuė
įsakė. Jie
paėmė dvylika
akmenų iš
Jordano
vidurio, kaip
Viešpats įsakė
Jozuei, pagal
Izraelio
giminių
skaičių, juos
nunešė į
nakvynės vietą
ir ten padėjo.
9
Jozuė taip pat
sudėjo dvylika
akmenų Jordano
viduryje, kur
stovėjo
kunigai,
nešantys
Sandoros
skrynią. Jie
ten yra iki
šios dienos.
10
Kunigai,
nešantys
skrynią,
stovėjo
Jordano
viduryje, iki
viskas buvo
atlikta, ką
Viešpats įsakė
Jozuei per
Mozę. Tuo metu
tauta skubiai
perėjo
Jordaną.
11
Kai visa tauta
buvo perėjusi,
Viešpaties
skrynia kartu
su kunigais
taip pat
perėjo.
12
Rubeno, Gado
ir pusė Manaso
giminės
apsiginklavę
perėjo
izraelitų
priekyje, kaip
jiems Mozė
liepė.
13
Apie
keturiasdešimt
tūkstančių
apsiginklavusių
ir
pasirengusių
kautynėms vyrų
perėjo
Viešpaties
akivaizdoje į
Jericho
lygumas.
14
Tą dieną
Viešpats
išaukštino
Jozuę viso
Izraelio
akyse; ir jie
bijojo jo,
kaip jie
bijojo Mozės,
visą jo
gyvenimą.
15
Viešpats tarė
Jozuei:
16
„Įsakyk
kunigams,
nešantiems
Liudijimo
skrynią, kad
jie išeitų iš
Jordano“.
17
Ir Jozuė įsakė
kunigams:
„Išeikite iš
Jordano!“
18
Vos išėjus
kunigams,
nešantiems
Viešpaties
Sandoros
skrynią, iš
Jordano,
vanduo sugrįžo
į savo vietą
ir išsiliejo,
kaip anksčiau,
per jo
krantus.
19
Tauta perėjo
per Jordaną
pirmojo
mėnesio
dešimtą dieną
ir ištiesė
palapines
Gilgale,
Jericho rytų
pusėje.
20
Tuos dvylika
akmenų,
kuriuos jie
paėmė iš
Jordano, Jozuė
sustatė
Gilgale.
21
Jis kalbėjo
izraelitams:
„Kai ateityje
jūsų vaikai
klaus tėvų, ką
reiškia šitie
akmenys,
22
jūs
paaiškinsite
savo vaikams:
‘Sausu dugnu
Izraelis
perėjo per
Jordaną’.
23
Viešpats, jūsų
Dievas,
išdžiovino
Jordano
vandenį prieš
jus, kol
perėjote, kaip
Jis padarė
Raudonajai
jūrai,
išdžiovindamas
ją prieš mus,
kol perėjome;
24
kad visos
žemės tautos
žinotų, jog
Viešpats yra
galingas, ir
kad jūs
visuomet
bijotumėte
Viešpaties,
savo Dievo“.
Pakartoto
įstatymo knyga
34 sk.:
5 Viešpaties
tarnas Mozė
mirė Moabo
žemėje, kaip
Viešpats buvo
sakęs.
6
Jis jį
palaidojo
Moabo žemės
slėnyje ties
Bet Peoru; bet
nė vienas
žmogus nežino
jo kapo iki
šios dienos.
...
9
Nūno sūnus
Jozuė buvo
pilnas
išminties
dvasios, nes
Mozė buvo
uždėjęs ant jo
rankas.
Izraelitai jo
klausė ir
darė, kaip
Viešpats buvo
įsakęs Mozei.
Jozuės
knyga 1 sk.:
7
Tik būk
stiprus ir
labai drąsus,
kad galėtum
išpildyti
įstatymą, kurį
tau Mozė, mano
tarnas, įsakė.
Nenukrypk nuo
jo nei į
kairę, nei į
dešinę, ir tau
visuomet
seksis, kur
tik eisi.
8
Šita įstatymo
knyga
teneatsitraukia
nuo tavo
burnos, bet
mąstyk apie ją
dieną ir
naktį, kad
tiksliai
vykdytum
viską, kas
joje parašyta;
tada visa, ką
bedarytum,
klestės ir
visur tau
seksis.
9
Atsimink, ką
įsakiau, – būk
stiprus ir
drąsus,
nenusigąsk ir
nebijok! Aš,
Viešpats, tavo
Dievas, būsiu
su tavimi, kur
tik tu eisi“.
....
16
Jie atsakė
Jozuei: „Visa,
ką mums
įsakysi,
darysime ir
visur, kur mus
siųsi, eisime.
17
Kaip mes
klausėme
Mozės, taip ir
tavęs
klausysime.
Viešpats, tavo
Dievas, tebūna
su tavimi,
kaip Jis buvo
su Moze!
18
Kiekvienas,
kuris
priešinsis
tavo įsakymui
ir neklausys
tavo žodžių,
bus nubaustas
mirtimi. Tik
būk stiprus ir
drąsus!“
Jozuės
knyga 2 sk.:
1 Jozuė, Nūno
sūnus, slaptai
išsiuntė iš
Šitimo du
žvalgus
įsakydamas:
„Eikite ir
apžiūrėkite
kraštą ir
Jerichą!“
Juodu atėjo į
paleistuvės
Rahabos namus
ir ten
nakvojo.
2
Buvo pranešta
Jericho
karaliui:
„Naktį atėjo
du vyrai iš
Izraelio vaikų
išžvalgyti
kraštą“.
3
Jericho
karalius
nusiuntė pas
Rahabą
pasiuntinius,
įsakydamas:
„Išduok vyrus,
kurie yra tavo
namuose, nes
jie yra
žvalgai“.
4
Moteris, abu
vyrus
paslėpusi,
tarė: „Tiesa,
vyrai buvo
atėję pas
mane, bet aš
nežinojau, iš
kur jie.
5
Prieš uždarant
vartus,
temstant, tie
vyrai išėjo.
Aš nežinau,
kur jie nuėjo.
Skubiai
vykitės juos,
gal dar
pavysite“.
…
8
Jiems dar
neatsigulus,
ji užlipo pas
juos ant stogo
9 ir
tarė: „Aš
žinau, kad
Viešpats jums
atidavė šitą
šalį. Mus
apėmė siaubas
dėl jūsų, ir
visi krašto
gyventojai
nusiminė.
10
Mes girdėjome,
kaip Viešpats,
jums išeinant
iš Egipto,
išdžiovino
prieš jus
Raudonosios
jūros vandenį
ir ką jūs
padarėte abiem
amoritų
karaliams
anapus
Jordano,
Sihonui ir
Ogui, kuriuos
visai
sunaikinote.
11
Tai išgirdę,
išsigandome ir
netekome
drąsos.
Viešpats, jūsų
Dievas, yra
dangaus ir
žemės Dievas.”
...
12
Dabar
prisiekite man
Viešpačiu, kad
jūs
pasielgsite su
mano tėvo
namais taip,
kaip aš
pasielgiau su
jumis, ir
duokite man
tikrą ženklą,
13
kad paliksite
gyvus mano
tėvą, motiną,
brolius,
seseris ir
visus, kurie
jiems
priklauso, ir
išgelbėsite
mūsų gyvybes“.
14
Žvalgai jai
atsakė:
„Teištinka mus
mirtis jūsų
vietoje! Jei
neišduosi
mūsų, tai, kai
Viešpats mums
atiduos šitą
šalį, mes
gerai ir
teisingai
pasielgsime su
tavimi“.
…
17
Vyrai jai
atsakė: „Mes
laisvi būsime
nuo tau duotos
priesaikos,
18
jei, mums
įeinant į
kraštą,
nepririši
raudonos
virvės prie
lango, pro
kurį mus
nuleidai, ir
savo tėvo,
motinos,
brolių ir visų
namiškių
neatsivesi į
savo namus.
19
Kiekvienas,
kuris išeis į
gatvę iš tavo
namų, bus pats
kaltas dėl
savo mirties,
mes būsime
nekalti. O kas
pasiliks tavo
namuose ir bus
nužudytas, jo
kraujas kris
ant mūsų.
20
Tačiau jei mus
išduosi, mes
būsime laisvi
nuo tau duotos
priesaikos,
kuria mus
prisaikdinai“.
21
Ji tarė:
„Tebūna, kaip
sakote“. Ji
išleido juos,
ir jie nuėjo.
Tuomet ji
pririšo
raudoną virvę
lange.
...
23
Tuodu vyrai,
grįžę pas
Jozuę, Nūno
sūnų, jam
papasakojo
visa, kas
jiems
atsitiko.
24
Ir jie sakė:
„Viešpats
tikrai atidavė
mums visą šitą
kraštą, nes
tos šalies
gyventojai
labai
išsigando dėl
mūsų atėjimo“.
Laiškas
Romiečiams 6
sk.:
3 Argi
nežinote, jog
mes,
pakrikštyti
Jėzuje
Kristuje,
buvome
pakrikštyti Jo
mirtyje?
4
Taigi krikštu
mes esame
kartu su Juo
palaidoti
mirtyje, kad
kaip Kristus
buvo prikeltas
iš numirusių
Tėvo šlove,
taip ir mes
gyventume
naują
gyvenimą.
5
Jei esame
suaugę su Jo
mirties
paveikslu,
būsime suaugę
ir su
prisikėlimo,
6
žinodami, jog
mūsų senasis
žmogus buvo
nukryžiuotas
kartu su Juo,
kad būtų
sunaikintas
nuodėmės kūnas
ir kad mes
daugiau
nebevergautume
nuodėmei.
7
Juk kas miręs,
tas
išlaisvintas
iš nuodėmės.
8
Jeigu esame
mirę su
Kristumi,
tikime, kad ir
gyvensime su
Juo.
9
Žinome, kad,
prisikėlęs iš
numirusių,
Kristus
daugiau
nebemiršta;
mirtis jau
nebeturi Jam
galios.
10
Kad Jis mirė,
tai mirė
nuodėmei kartą
visiems
laikams, o kad
gyvena –
gyvena Dievui.
11
Taip ir jūs
laikykite save
mirusiais
nuodėmei, o
gyvais Dievui
Kristuje
Jėzuje, mūsų
Viešpatyje.
12
Todėl
neleiskite
nuodėmei
viešpatauti
jūsų
mirtingame
kūne, kad
nepasiduotumėte
jo geiduliams.
13
Neduokite
nuodėmei savo
kūno narių
kaip neteisumo
ginklų, bet
paveskite save
Dievui, kaip
iš numirusiųjų
atgijusius, ir
savo narius
Jam – kaip
teisumo
ginklus.
14
Nuodėmė neturi
jums
viešpatauti:
jūs ne
įstatymo, bet
malonės
valdžioje.
Apreiškimas
Jonui 21 sk.:
1 Ir aš
pamačiau naują
dangų ir naują
žemę, nes
pirmasis
dangus ir
pirmoji žemė
praėjo ir
jūros daugiau
nebebuvo.
2 Ir
aš, Jonas,
išvydau
šventąjį
miestą –
naująją
Jeruzalę,
nužengiančią
iš dangaus nuo
Dievo; ji buvo
pasiruošusi
kaip nuotaka,
pasipuošusi
savo
sužadėtiniui.
3 Ir
išgirdau
galingą balsą,
skambantį iš
dangaus: „Štai
Dievo buveinė
tarp žmonių.
Jis apsigyvens
pas juos, ir
jie bus Jo
tauta, ir pats
Dievas, jų
Dievas, bus su
jais.
4
Jis nušluostys
kiekvieną
ašarą nuo jų
akių; nebebus
daugiau
mirties, nei
liūdesio, nei
dejonės, nei
skausmo
daugiau
nebebus, nes
kas buvo
pirmiau –
praėjo“.
5 Ir
Sėdintysis
soste tarė:
„Štai Aš visa
darau nauja!“
Jis pasakė
man: „Rašyk,
nes šitie
žodžiai
patikimi ir
tikri“.
6 Ir
Jis man
pasakė:
„Įvyko! Aš esu
Alfa ir Omega,
Pradžia ir
Pabaiga.
Trokštančiam
Aš duosiu
dovanai gerti
iš gyvenimo
vandens
šaltinio.
7
Nugalėtojas
paveldės
viską, ir Aš
būsiu jo
Dievas, o jis
bus mano
sūnus.
8
Bet bailiams,
netikintiems,
nešvankėliams,
žudikams,
ištvirkėliams,
burtininkams,
stabmeldžiams
ir visiems
melagiams
skirta dalis
ežere, kuris
dega ugnimi ir
siera; tai yra
antroji
mirtis“.
9
Tada prie
manęs priėjo
vienas iš
septynių
angelų,
turėjusių
septynis
dubenis,
pilnus
septynių
paskutinių
negandų, ir
pasakė man:
„Eikš, aš tau
parodysiu
nuotaką,
Avinėlio
sužadėtinę“.
10
Ir jis nunešė
mane dvasioje
ant didelio ir
aukšto kalno,
ir parodė man
miestą,
šventąją
Jeruzalę,
nusileidžiančią
iš dangaus nuo
Dievo,
11
žėrinčią Dievo
šlove. Jos
švytėjimas
tarsi
brangakmenio,
tarsi jaspio
akmens,
tviskančio
kaip
krištolas.
12
Ji apjuosta
didele ir
aukšta siena
su dvylika
vartų, o ant
vartų dvylika
angelų ir
užrašyti
dvylikos
Izraelio
giminių
vardai.
13
Nuo rytų pusės
treji vartai,
nuo šiaurės
treji vartai,
nuo pietų
treji vartai
ir nuo vakarų
treji vartai.
14
Miesto sienos
turi dvylika
pamatų, ant
kurių dvylikos
Avinėlio
apaštalų
vardai.
Apreiškimas
Jonui 22 sk.:
14
„Palaiminti,
kurie vykdo Jo
įsakymus, kad
įgytų teisę į
gyvenimo medį
ir galėtų
įžengti pro
vartus į
miestą.
15 O
lauke lieka
šunys,
burtininkai,
ištvirkėliai,
žudikai,
stabmeldžiai
ir visi, kurie
mėgsta melą ir
jį daro“.
2022-10-02,
Giedrius
Ažukas, "Tikėkime
Kristumi, ir
turėkime
gyvenimą per
Jo Vardą"
Evangelija
pagal Joną 21
sk.:
25
Yra dar daug
kitų dalykų,
kuriuos Jėzus
padarė. Jeigu
juos visus
atskirai
aprašytume,
manau, kad
visas pasaulis
nesutalpintų
knygų, kurios
būtų
parašytos.
Amen.
Evangelija
pagal Joną 20
sk.:
31 O šitie yra
surašyti, kad
tikėtumėte,
jog Jėzus yra
Kristus, Dievo
Sūnus, ir kad
tikėdami
turėtumėte
gyvenimą per
Jo vardą.
Evangelija
pagal Morkų 10
sk.:
46 Jie atėjo į
Jerichą. O
iškeliaujant
Jam su
mokiniais ir
gausia minia
iš Jericho,
neregys
Bartimiejus,
Timiejaus
sūnus, sėdėjo
šalikelėje
elgetaudamas.
47
Išgirdęs, jog
čia Jėzus iš
Nazareto, jis
pradėjo
garsiai
šaukti:
„Jėzau, Dovydo
Sūnau,
pasigailėk
manęs!“
48
Daugelis jį
draudė, kad
nutiltų, bet
jis dar
garsiau šaukė:
„Dovydo Sūnau,
pasigailėk
manęs!“
49
Jėzus sustojo
ir tarė:
„Pašaukite
jį“. Žmonės
pašaukė
neregį,
sakydami:
„Pasitikėk!
Kelkis, Jis
tave šaukia“.
50
Tas, nusimetęs
apsiaustą,
pašoko ir
atėjo prie
Jėzaus.
51
Jėzus jo
paklausė: „Ko
nori, kad tau
padaryčiau? “
Neregys
atsakė:
„Rabuni, kad
praregėčiau!“
52
Tada Jėzus jam
tarė: „Eik,
tavo tikėjimas
išgydė tave“.
Jis tuoj pat
praregėjo ir
nusekė paskui
Jėzų keliu.
Evangelija
pagal Morkų 10
sk.:
35 Prie Jėzaus
priėjo
Zebediejaus
sūnūs Jokūbas
ir Jonas ir
kreipėsi:
„Mokytojau,
mes norime,
kad padarytum
mums viską, ko
tik
prašysime“.
36
Jis atsakė:
„Ko norite,
kad jums
padaryčiau?“
37
Jie tarė:
„Leisk mums
sėdėti vienam
Tavo dešinėje,
kitam –
kairėje, Tavo
šlovėje!“
38
Jėzus atsakė:
„Nežinote, ko
prašote. Ar
galite gerti
taurę, kurią
Aš geriu, ir
būti
pakrikštyti
krikštu,
kuriuo Aš
krikštijamas?“
Evangelija
pagal Matą 6
sk.:
22 „Kūno
žiburys yra
akis. Todėl,
jei tavo akis
sveika, visas
tavo kūnas bus
šviesus.
23 O
jei tavo akis
pikta, visas
tavo kūnas bus
tamsus. Taigi,
jei tavyje
esanti šviesa
yra tamsa, tai
kokia baisi
toji tamsa!“
Evangelija
pagal Luką 18
sk.:
42
Šis atsakė:
„Viešpatie,
kad
praregėčiau!“
Jėzus tarė:
„Regėk! Tavo
tikėjimas
išgydė tave“.
43
Tas iškart
praregėjo ir
nusekė paskui
Jį,
garbindamas
Dievą. Tai
matydami, visi
žmonės šlovino
Dievą.
Evangelija
pagal Luką 4
sk.:
16 Jis atėjo į
Nazaretą, kur
buvo užaugęs.
Sabato dieną,
kaip pratęs,
nuėjo į
sinagogą ir
atsistojo
skaityti.
17
Jam padavė
pranašo Izaijo
knygos ritinį.
Atvyniojęs
ritinį, Jis
rado vietą,
kur parašyta:
18
„Viešpaties
Dvasia ant
manęs, nes Jis
patepė mane
skelbti Gerąją
naujieną
vargšams,
pasiuntė mane
gydyti tų,
kurių širdys
sudužusios,
skelbti
belaisviams
išvadavimo,
akliesiems –
regėjimo,
siuntė vaduoti
prislėgtųjų
19
ir skelbti
maloningųjų
Viešpaties
metų“.
20
Suvyniojęs
knygos ritinį,
Jėzus grąžino
jį
patarnautojui
ir atsisėdo;
visų
sinagogoje
esančių akys
buvo įsmeigtos
į Jį.
21
Ir Jis pradėjo
jiems kalbėti:
„Šiandien
išsipildė ką
tik jūsų
girdėti Rašto
žodžiai“.
22
Visi Jam
pritarė ir
stebėjosi
maloniais
žodžiais,
sklindančiais
iš Jo lūpų. Ir
jie sakė:
„Argi Jis ne
Juozapo
sūnus?!“
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
13 sk.:
4 Meilė kantri
ir maloni,
meilė
nepavydi;
meilė
nesigiria ir
neišpuiksta.
5 Ji
nesielgia
nepadoriai,
neieško savo
naudos,
nepasiduoda
piktumui,
nemąsto
piktai,
6
nesidžiaugia
neteisybe,
džiaugiasi
tiesa;
7
visa pakenčia,
visa tiki,
viskuo viliasi
ir visa
ištveria.
Pirmasis
Petro laiškas
4 sk.:
8 Visų pirma
karštai
mylėkite
vienas kitą,
nes meilė
uždengia
gausybę
nuodėmių.
2022-09-05,
Marijona
Mukomolovienė,
"Koks
tavo
pagrindinis
gyvenimo
tikslas?"
Evangelija
pagal Luką 9
sk.:
62
Jėzus tam
atsakė: „Nė
vienas, kuris
uždeda ranką
ant arklo ir
žvalgosi
atgal, netinka
Dievo
karalystei“.
Laiškas
Filipiečiams 3
sk.:
13
Broliai, aš
nemanau, kad
jau būčiau tai
pasiekęs. Tik
viena tikra:
pamiršdamas,
kas už manęs,
ir siekdamas
to, kas
priešakyje,
14
veržiuosi į
tikslą
aukštybėse,
siekiu
apdovanojimo
už Dievo
pašaukimą
Kristuje
Jėzuje.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
9 sk.:
26
Todėl aš bėgu
nedvejodamas
ir grumiuosi
ne kaip į orą
smūgiuodamas,
27
bet tramdau
savo kūną ir
darau jį
klusnų, kad,
kitiems
skelbdamas,
pats netapčiau
atmestinas.
Pirmasis
laiškas
Timotiejui 4
sk.:
15 Mąstyk apie
šituos
dalykus,
atsidėk jiems
visiškai, kad
tavo pažanga
būtų visiems
akivaizdi.
16
Žiūrėk savęs
ir mokymo, būk
pastovus tame.
Taip išgelbėsi
save ir savo
klausytojus.
2022-09-18,
Giedrius
Ažukas, "Atšalusi
ir sužeista
meilė"
Evangelija
pagal Matą 24
sk.:
3 Kai Jis
sėdėjo Alyvų
kalne, priėjo
vieni mokiniai
ir klausė:
„Pasakyk mums,
kada tai
įvyks? Ir koks
Tavo atėjimo
ir pasaulio
pabaigos
ženklas?“
4
Jėzus jiems
atsakė:
„Žiūrėkite,
kad niekas
jūsų
nesuklaidintų.
5
Daug kas ateis
mano vardu ir
sakys: ‘Aš esu
Kristus!’, ir
daugelį
suklaidins.
6
Girdėsite apie
karus ir karų
gandus.
Žiūrėkite, kad
neišsigąstumėte,
nes visa tai
turi įvykti.
Bet tai dar ne
galas.
7
Tauta sukils
prieš tautą ir
karalystė
prieš
karalystę.
Įvairiose
vietose bus
badmečių, marų
ir žemės
drebėjimų.
8
Tačiau visa
tai – gimdymo
skausmų
pradžia.
9
Tada jus
atiduos
kankinti ir
žudyti. Jūs
būsite visų
tautų
nekenčiami dėl
mano vardo.
10
Daugelis
pasipiktins,
vieni kitus
išdavinės ir
vieni kitų
nekęs.
11
Atsiras daug
netikrų
pranašų, kurie
daugelį
suvedžios.
12
Kadangi
įsigalės
neteisumas,
daugelio meilė
atšals.
13
Bet kas
ištvers iki
galo, tas bus
išgelbėtas.
Evangelija
pagal Matą 7
sk.:
13 „Įeikite
pro ankštus
vartus, nes
erdvūs vartai
ir platus
kelias veda į
pražūtį, ir
daug yra juo
įeinančių.
14 O
ankšti vartai
ir siauras
kelias veda į
gyvenimą, ir
tik nedaugelis
jį randa“.
Evangelija
pagal Matą 16
sk.:
18
... Aš
pastatysiu
savo bažnyčią,
ir pragaro
vartai jos
nenugalės.
Evangelija
pagal Luką 11
sk.:
23
Kas ne su
manimi, tas
prieš mane, ir
kas nerenka su
manimi, tas
barsto“.
24
„Netyroji
dvasia,
išėjusi iš
žmogaus,
klaidžioja
bevandenėse
vietose,
ieškodama
poilsio.
Neradusi ji
sako: ‘Grįšiu
į savo namus,
iš kur
išėjau’.
25
Sugrįžusi
randa juos
iššluotus ir
išpuoštus.
26
Tuomet eina,
pasiima kitas
septynias
dvasias, dar
piktesnes už
save, ir
įėjusios jos
ten
apsigyvena. Ir
tada tam
žmogui darosi
blogiau negu
pirma“.
Laiškas
Titui 2 sk.:
11 Nes
gelbstinti
Dievo malonė
pasirodė
visiems
žmonėms
12
ir moko mus,
kad, atsisakę
bedievystės ir
pasaulio
geidulių,
santūriai,
teisiai ir
pamaldžiai
gyventume
šiame amžiuje,
13
laukdami
palaimintosios
vilties ir
mūsų didžiojo
Dievo bei
Gelbėtojo
Jėzaus
Kristaus
šlovės
pasirodymo.
Laiškas
Hebrajams 12
sk.:
15 Žiūrėkite,
kad kas
neprarastų
Dievo malonės,
kad neišleistų
daigų kokia
karti šaknis
ir nepadarytų
vargo,
suteršdama
daugelį;
Apreiškimas
Jonui 2 sk.:
2 Aš žinau
tavo darbus,
tavo triūsą ir
tavo kantrybę.
Žinau, kad tu
negali pakęsti
piktųjų ir
ištyrei tuos,
kurie sakosi
esą apaštalai,
bet tokie
nėra, ir radai
juos esant
melagius.
3 Tu
ištvėrei, esi
kantrus ir dėl
mano vardo
triūsei ir
nepailsai.
4
Bet Aš turiu
prieš tave
tai, kad
palikai savo
pirmąją meilę.
5
Taigi
prisimink, nuo
kur nupuolei,
atgailauk ir
vėl imkis
pirmykščių
darbų, o jeigu
ne, – jei
neatgailausi,
– greitai
ateisiu ir
patrauksiu iš
vietos tavo
žibintuvą.
Laiškas
Romiečiams 12
sk.:
12 Džiaukitės
viltimi,
būkite kantrūs
išmėginimuose,
nepaliaujamai
melskitės.
Evangelija
pagal Matą 6
sk.:
22 „Kūno
žiburys yra
akis. Todėl,
jei tavo akis
sveika, visas
tavo kūnas bus
šviesus.
23 O
jei tavo akis
pikta, visas
tavo kūnas bus
tamsus. Taigi,
jei tavyje
esanti šviesa
yra tamsa, tai
kokia baisi
toji tamsa!“
24
„Niekas negali
tarnauti
dviems
šeimininkams:
arba jis vieno
nekęs, o kitą
mylės, arba
vienam bus
atsidavęs, o
kitą nieku
vers. Negalite
tarnauti
Dievui ir
Mamonai“.
Evangelija
pagal Morkų 12
sk.:
30 tad mylėk
Viešpatį, savo
Dievą, visa
savo širdimi,
visa savo
siela, visu
savo protu ir
visomis savo
jėgomis’, –
tai pirmasis
įsakymas.
31
Antrasis
panašus į jį:
‘Mylėk savo
artimą kaip
save patį’.
Nėra jokio
kito įsakymo,
didesnio už
šiuodu“.
Pirmasis
Petro laiškas
1 sk.:
22 Nuskaidrinę
savo sielas
Dvasia
klusnumu
tiesai dėl
neveidmainiškos
brolių meilės,
karštai iš
tyros širdies
mylėkite vieni
kitus.
Efeziečiams
6 sk.:
24
Malonė
visiems, kurie
myli mūsų
Viešpatį Jėzų
Kristų
negęstančia
meile!”
(Kavaliausko
vertimas)
2022-09-11,
Diana
Vaškelienė, "Kad
rūpesčiai
neapsunkintų
širdies"
Evangelija
pagal Luką 21
sk.:
34
Saugokitės,
kad jūsų
širdys nebūtų
apsunkintos
nesaikingumo,
girtavimo ir
gyvenimo
rūpesčių, kad
toji diena
neužkluptų
jūsų
netikėtai.
Evangelija
pagal Matą 13
sk.:
18 „Tad
pasiklausykite
palyginimo
apie sėjėją.
19
Pas kiekvieną,
kuris girdi
karalystės
žodį ir
nesupranta,
ateina
piktasis ir
išplėšia, kas
buvo pasėta jo
širdyje. Tai
yra pasėlis
prie kelio.
20
Pasėlis
uolėtoje
vietoje – tai
tas, kuris,
girdėdamas
žodį, tuojau
su džiaugsmu
jį priima.
21
Tačiau jis be
šaknų –
nepastovus
žmogus. Kilus
kokiam
sunkumui ar
persekiojimui
dėl žodžio,
jis tuoj pat
pasipiktina.
22
Pasėlis tarp
erškėčių – tai
tas, kuris
klauso žodžio,
bet šio
pasaulio
rūpesčiai ir
turtų apgaulė
nustelbia
žodį, ir jis
lieka
nevaisingas.
23 O
pasėlis geroje
žemėje – tas,
kuris girdi ir
supranta žodį;
tas ir neša
vaisių: kas
duoda
šimteriopą,
kas
šešiasdešimteriopą,
o kas
trisdešimteriopą“.
Evangelija
pagal Luką 21
sk.:
1 Pažvelgęs
Jis pamatė
turtinguosius,
dedančius savo
dovanas į
iždinę.
2
Jis pamatė ir
vieną beturtę
našlę, kuri
įmetė du
smulkius
pinigėlius.
3 Ir
Jis tarė: „Iš
tiesų sakau
jums, ši
beturtė našlė
įmetė daugiau
už visus.
4
Nes anie visi
iš savo
pertekliaus
aukojo dovanų
Dievui, o ji
iš savo
nepritekliaus
įmetė viską,
ką turėjo
pragyvenimui“.
Laiškas
Filipiečiams 4
sk.:
6 Niekuo
nesirūpinkite,
bet visuose
reikaluose
malda ir
prašymu su
padėka jūsų
troškimai
tesidaro
žinomi Dievui.
7 Ir
Dievo ramybė,
pranokstanti
visokį
supratimą,
saugos jūsų
širdis ir
mintis
Kristuje
Jėzuje.
2022-09-04,
Giedrius
Ažukas, "Sekdamas
Jėzumi
nesidairyk
atgal"
Evangelija
pagal Matą 28
sk.:
19 Todėl
eikite ir
padarykite
mano mokiniais
visų tautų
žmones,
krikštydami
juos Tėvo ir
Sūnaus, ir
Šventosios
Dvasios vardu,
20
mokydami juos
laikytis
visko, ką tik
esu jums
įsakęs. Ir
štai Aš esu su
jumis per
visas dienas
iki pasaulio
pabaigos.
Amen“.
Evangelija
pagal Morkų 16
sk.:
15 Jis tarė
jiems: „Eikite
į visą pasaulį
ir skelbkite
Evangeliją
visai
kūrinijai.
16
Kas įtikės ir
krikštysis,
bus
išgelbėtas, o
kas netikės,
bus
pasmerktas.
Evangelija
pagal Matą 7
sk.:
13 „Įeikite
pro ankštus
vartus, nes
erdvūs vartai
ir platus
kelias veda į
pražūtį, ir
daug yra juo
įeinančių.
14 O
ankšti vartai
ir siauras
kelias veda į
gyvenimą, ir
tik nedaugelis
jį randa“.
Evangelija
pagal Luką 13
sk.:
24 „Stenkitės
įeiti pro
siaurus
vartus. Sakau
jums, daugelis
bandys įeiti,
bet neįstengs.
Evangelija
pagal Luką 9
sk.:
57 Jiems
einant keliu,
vienas žmogus
Jam pasakė:
„Aš seksiu
paskui Tave,
kur tik Tu
eisi,
Viešpatie!“
58
Jėzus jam
atsakė: „Lapės
turi urvus,
padangių
paukščiai –
lizdus, o
Žmogaus Sūnus
neturi kur
galvos
priglausti“.
59
Kitam Jis
tarė: „Sek
paskui mane!“
Tas prašė:
„Viešpatie,
leisk man
pirmiau
pareiti tėvo
palaidoti“.
60
Jėzus jam
atsakė: „Palik
mirusiems
laidoti savo
numirėlius, o
tu eik ir
skelbk Dievo
karalystę!“
61
Dar vienas
tarė: „Aš
seksiu paskui
Tave,
Viešpatie, bet
leisk man
pirmiau
atsisveikinti
su savo
namiškiais“.
62
Jėzus tam
atsakė: „Nė
vienas, kuris
uždeda ranką
ant arklo ir
žvalgosi
atgal, netinka
Dievo
karalystei“.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
10 sk.:
13 Jums tekęs
pagundymas
tėra tik
žmogiškas. Bet
Dievas
ištikimas. Jis
neleis jūsų
gundyti
daugiau nei
jūsų jėgos
leidžia, bet
kartu su
pagundymu duos
ir išeitį, kad
sugebėtumėte
jį atlaikyti.
Evangelija
pagal Matą 10
sk.:
32 Kas
išpažins mane
žmonių
akivaizdoje,
ir Aš jį
išpažinsiu
savo
dangiškojo
Tėvo
akivaizdoje.
33 O
kas išsižadės
manęs žmonių
akivaizdoje,
ir Aš jo
išsižadėsiu
savo
dangiškojo
Tėvo
akivaizdoje“.
Izaijo
pranašystė 55
sk.:
6 Ieškokite
Viešpaties,
kol galima Jį
rasti,
šaukitės Jo,
kol Jis arti.
7
Nedorėlis
tepalieka savo
kelią, o
neteisusis –
savo mintis;
tegrįžta jis
pas Viešpatį,
mūsų Dievą, ir
Jis pasigailės
jo, nes yra
gailestingas.
8
Nes mano
mintys yra ne
jūsų mintys ir
mano keliai –
ne jūsų
keliai, – sako
Viešpats. –
9
Nes kiek
dangūs yra
aukščiau už
žemę, tiek
mano keliai
aukštesni už
jūsų kelius ir
mano mintys –
už jūsų
mintis.
10
Kaip lietus ir
sniegas krinta
iš dangaus ir
nesugrįžta,
bet sudrėkina
žemę, padaro
ją derlingą ir
duoda sėklos
sėjėjui bei
duonos
valgytojui,
11
taip ir mano
žodis, kuris
išeina iš mano
burnos, negrįš
tuščias, bet
įvykdys mano
valią ir
atliks tai,
kam yra
siųstas.
2022-08-28,
Valerijus
Krugliakovas,
"Bendravimas
- tikėjimas"
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
6 O be
tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. Kas
artinasi prie
Dievo, tam
būtina tikėti,
kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina.
Laiškas
Romiečiams 10
sk.:
17 Taigi
tikėjimas – iš
klausymo,
klausymas – iš
Dievo žodžio.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
13 sk.:
12 Dabar mes
matome kaip
per stiklą,
miglotai, bet
tada – veidas
į veidą. Dabar
žinau iš
dalies, bet
tada pažinsiu,
kaip ir pats
esu pažintas.
13
Taigi dabar
pasilieka
tikėjimas,
viltis ir
meilė – šis
trejetas, bet
didžiausia iš
jų yra meilė.
2022-08-21,
Darius
Aškinis, "Pirmas
= paskutinis"
(Mk 9,35)
Evangelija
pagal Morkų 9
sk.:
33
Jie atėjo į
Kafarnaumą.
Namie Jėzus
juos paklausė:
„Apie ką
kalbėjotės
kelyje?“
34
Jie tylėjo.
Mat kelyje jie
ginčijosi,
kuris iš jų
didžiausias.
35
Atsisėdęs Jis
pasišaukė
dvylika ir
tarė: „Jei kas
trokšta būti
pirmas,
tebūnie
paskutinis ir
visų tarnas!
Laiškas
Filipiečiams 2
sk.:
3
Nedarykite
nieko
varžydamiesi
ar iš tuščios
puikybės, bet
nuolankiai
vienas kitą
laikykite
aukštesniu už
save
4 ir
žiūrėkite
kiekvienas ne
savo naudos,
bet kitų.
5
Būkite tokio
nusistatymo
kaip Kristus
Jėzus,
6
kuris, esybe
būdamas
Dievas,
nesilaikė
pasiglemžęs
savo lygybės
su Dievu,
7
bet apiplėšė
save ir esybe
tapo tarnu ir
panašus į
žmones.
8 Ir
išore tapęs
kaip žmogus,
Jis
nusižemino,
tapdamas
paklusnus iki
mirties, iki
kryžiaus
mirties.
9
Todėl Dievas
Jį labai
išaukštino ir
suteikė Jam
vardą aukščiau
visų kitų
vardų,
Laiškas
Kolosiečiams 3
sk.:
23 Ir ką tik
darytumėte,
darykite iš
širdies, kaip
Viešpačiui, o
ne žmonėms,
24
žinodami, kad
iš Viešpaties
gausite
palikimą kaip
atlyginimą, –
nes jūs
tarnaujate
Viešpačiui
Kristui.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
4 sk.:
5 Mes ne save
pačius
skelbiame, bet
Kristų Jėzų
kaip Viešpatį,
o mes – jūsų
tarnai dėl
Jėzaus.
...
Laiškas
Galatams 2
sk.:
20 Esu
nukryžiuotas
su Kristumi.
Ir daugiau ne
aš gyvenu, o
gyvena manyje
Kristus. Ir
dabar,
gyvendamas
kūne, gyvenu
tikėjimu į
Dievo Sūnų,
kuris pamilo
mane ir
paaukojo save
už mane.
2022-08-14,
Romanas
Semaška, "Dievo
teismai"
Apaštalų
darbai 1 sk.:
26
Iš vieno
kraujo Jis
išvedė visas
žmonių tautas,
kad šios
gyventų visoje
žemėje. Jis
nustatė iš
anksto
paskirtus
laikus ir
apsigyvenimo
ribas,
27
kad žmonės
ieškotų
Viešpaties ir
tartum
apgraibomis Jį
atrastų, nors
Jis netoli nuo
kiekvieno iš
mūsų.
Jeremijo
pranašystė 48
sk.:
1
Kareivijų
Viešpats,
Izraelio
Dievas, apie
Moabą sako:
„Vargas
Nebojui, jis
apiplėštas;
Kirjataimai
paimti,
tvirtovė
sugėdinta ir
sunaikinta.
2
Moabo garbė
praėjo.
Priešai
Hešbone
galvojo tave
sunaikinti:
‘Pulkime,
sunaikinkime
Moabą ir
pašalinkime jį
iš tautų
tarpo!’ Tu,
Madmeno
mieste, irgi
nutilsi,
kardas
sunaikins
tave!
3
Šauksmas
girdimas
Horonaimuose,
plėšimas ir
didelis
sunaikinimas.
4
Moabas
sunaikintas,
verkia jo
kūdikiai.
5
Jie kyla
Luhito šlaitu
verkdami,
nusileidžia į
Horonaimus, jų
priešai girdi
verksmą dėl
sunaikinimo.
6
Bėkite, būkite
kaip kadagys
dykumoje.
7
Kadangi
pasitikėjai
savo darbais
ir turtais, tu
būsi paimtas.
Kemošas išeis
į nelaisvę
kartu su
kunigais ir
kunigaikščiais.
8
Sunaikinimas
pasieks
kiekvieną
miestą, nė
vienas
neišsigelbės.
Slėniai ir
lygumos bus
sunaikintos.
9
Duokite Moabui
sparnus, kad
jis galėtų
pabėgti! Jis
bus visai
sunaikintas,
miestai
ištuštės.
10
Prakeiktas,
kas Viešpaties
įsakymą
nenoriai vykdo
ir kas saugo
savo kardą nuo
kraujo.
11
Moabas gyveno
be rūpesčių
nuo pat savo
jaunystės, jo
mielės nusėdo;
jis nebuvo
perpilamas iš
indo į indą ir
nebuvo
ištremtas.
Todėl jo
skonis liko
tas pats ir
kvapas
nepasikeitė.
12
Ateis laikas,
kai Aš siųsiu
jam
pilstytojų,
kurie jį
perpils, jo
ąsočius
ištuštins ir
sudaužys.
13
Moabas gėdysis
Kemošo, kaip
Izraelis
gėdijosi
Betelio,
kuriuo
pasitikėjo.
…
16
Moabo
sunaikinimas
artėja.
2022-08-07,
Giedrius
Ažukas, "Ką
keičia sekimas
paskui Jėzų"
Psalmių knyga
119 sk.:
103
Kokie saldūs
man yra Tavo
žodžiai,
saldesni mano
burnai už
medų.
...
147
Prieš aušrą
keliuosi ir
šaukiu, nes
pasitikiu Tavo
žodžiu.
148
Atmerkiu akis
dar prieš
aušrą, mąstau
apie Tavo
žodį.
149
Viešpatie,
išgirsk mane,
būdamas
maloningas;
atgaivink
mane, kaip esi
nusprendęs.
Psalmių
knyga 1 sk.:
1 Palaimintas
žmogus, kuris
nesielgia,
kaip pataria
bedieviai,
nestoja į
nusidėjėlių
kelią, nesėdi
su
apjuokėjais,
2
bet mėgsta
Viešpaties
įstatymą ir
mąsto apie Jo
įstatymą dieną
ir naktį.
3
Jis bus kaip
medis, prie
upelio
pasodintas,
kuris, metui
atėjus, duoda
derlių ir jo
lapai nevysta;
ką jis
bedarytų, jam
sekasi.
Evangelija
pagal Luką 6
sk.:
43 Nėra gero
medžio, kuris
duotų blogus
vaisius, ir
nėra blogo,
kuris duotų
gerus vaisius.
44
Kiekvienas
medis
pažįstamas iš
jo vaisių. Nuo
erškėčių
niekas nerenka
figų, o nuo
gervuogių
krūmo neskina
vynuogių.
45
Geras žmogus
iš gero savo
širdies lobyno
iškelia gera,
o blogas iš
blogo savo
širdies lobyno
iškelia bloga.
Jo lūpos kalba
tai, ko
pertekusi
širdis“.
46
„Kodėl
vadinate mane:
‘Viešpatie,
Viešpatie’, o
nedarote, ką
sakau?
47
Kiekvienas,
kuris ateina
pas mane,
klausosi mano
žodžių ir juos
vykdo, – Aš
parodysiu
jums, į ką jis
panašus.
48
Jis panašus į
namą statantį
žmogų, kuris
giliai iškasė
žemę ir padėjo
pamatus ant
uolos. Užėjus
potvyniui,
srovė atsimušė
į tą namą, bet
neįstengė jo
pajudinti, nes
buvo
pastatytas ant
uolos.
49 O
kas klausosi,
bet nevykdo,
panašus į
žmogų,
pasistačiusį
namą be
pamato, ant
žemės. Vos tik
srovė į jį
atsimušė, jis
kaipmat
sugriuvo, ir
to namo
griuvimas buvo
smarkus“.
Malachijo
pranašystė 3
sk.:
14
Jūs sakėte:
‘Jokios naudos
iš tarnavimo
Dievui. Kas iš
to, kad
laikėmės Jo
nuostatų ir
vaikščiojome
nuleidę galvas
Viešpaties
akivaizdoje?
15
Dabar mes
vadiname
laimingais
išdidžiuosius.
Jiems sekasi,
nors jie
elgiasi
nedorai. Jie
gundo Dievą,
bet
nebaudžiami’“.
16
Dievo bijantys
kalbėjosi
vienas su
kitu. Viešpats
stebėjo ir
klausė. Buvo
parašyta Jo
akivaizdoje
atminimo knyga
apie tuos,
kurie bijo
Viešpaties ir
gerbia Jo
vardą.
17
„Jie bus mano,
– sako
kareivijų
Viešpats. – Tą
dieną Aš
padarysiu juos
savo
brangenybėmis.
Aš jų
gailėsiuos,
kaip gailisi
žmogus savo
sūnaus, kuris
jam tarnauja.
18
Tada jūs
matysite
skirtumą tarp
teisiojo ir
nedorėlio,
tarp to, kuris
tarnauja
Dievui, ir to,
kuris Jam
netarnauja“.
2022-07-31,
Jurgita
Kučinskienė, "Tobulumo
ilgesys"
Evangelija
pagal Matą 7
sk.:
13 „Įeikite
pro ankštus
vartus, nes
erdvūs vartai
ir platus
kelias veda į
pražūtį, ir
daug yra juo
įeinančių.
14 O
ankšti vartai
ir siauras
kelias veda į
gyvenimą, ir
tik nedaugelis
jį randa“.
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
6 Kūniškas
mąstymas – tai
mirtis, o
dvasiškas –
gyvenimas ir
ramybė.
7
Kūniškas
mąstymas
priešiškas
Dievui; jis
nepaklūsta
Dievo
įstatymui ir
net negali
paklusti.
8 Ir
todėl
gyvenantys
pagal kūną
negali patikti
Dievui.
Evangelija
pagal Luką 10
sk.:
25 Štai
atsistojo
vienas
Įstatymo
mokytojas ir,
mėgindamas Jį,
paklausė:
„Mokytojau, ką
turiu daryti,
kad
paveldėčiau
amžinąjį
gyvenimą?“
26
Jis tarė: „O
kas parašyta
Įstatyme? Kaip
skaitai?“
27
Tas atsakė: „
‘Mylėk
Viešpatį, savo
Dievą, visa
savo širdimi,
visa savo
siela, visomis
savo jėgomis
ir visu savo
protu, ir savo
artimą kaip
save patį’“.
28
Jėzus jam
tarė: „Gerai
atsakei. Tai
daryk, ir
gyvensi“.
2022-07-24,
Giedrius
Ažukas, "Ar
lengva sekti
Jėzumi?"
Evangelija
pagal Morkų 10
sk.:
17 Jėzui
išeinant į
kelią, vienas
žmogus
pribėgęs puolė
prieš Jį ant
kelių ir
klausė:
„Gerasis
Mokytojau, ką
turiu daryti,
kad
paveldėčiau
amžinąjį
gyvenimą?“
18
Jėzus jam
tarė: „Kam
vadini mane
geru? Nė vieno
nėra gero, tik
vienas Dievas.
19
Žinai
įsakymus:
‘Nesvetimauk,
nežudyk,
nevok,
melagingai
neliudyk,
neapgaudinėk,
gerbk savo
tėvą ir
motiną’“.
20
Tas atsakė:
„Mokytojau, aš
viso to
laikausi nuo
savo
jaunystės“.
21
Jėzus,
pažvelgęs į
jį, jį pamilo
ir tarė:
„Vieno dalyko
tau trūksta:
eik, parduok
visa, ką turi,
išdalink
vargšams ir
turėsi turtą
danguje. Tada
ateik, paimk
kryžių ir sek
paskui mane“.
22
Po šitų žodžių
jis nuliūdo ir
nusiminęs
pasitraukė,
nes turėjo
daug turto.
23
Jėzus
apsidairė ir
prabilo į
mokinius:
„Kaip sunkiai
turtingi įeis
į Dievo
karalystę!“
24
Mokiniai buvo
priblokšti Jo
žodžių. Tada
Jėzus vėl
jiems tarė:
„Vaikeliai,
kaip sunku
tiems, kurie
pasitiki
turtais, įeiti
į Dievo
karalystę!
25
Lengviau
kupranugariui
išlįsti pro
adatos ausį,
negu turtingam
įeiti į Dievo
karalystę“.
26
Mokiniai dar
labiau nustebo
ir kalbėjosi:
„Kas tada gali
būti
išgelbėtas?“
27
Jėzus pažvelgė
į juos ir
tarė: „Žmonėms
tai neįmanoma,
bet ne Dievui,
nes Dievui
viskas
įmanoma“.
28
Tada Petras
sakė Jam:
„Štai mes
viską palikome
ir sekame
paskui Tave!“
29
Jėzus tarė:
„Iš tiesų
sakau jums:
nėra nė vieno,
kuris paliktų
namus ar
brolius, ar
seseris, ar
motiną, ar
tėvą, ar
vaikus, ar
laukus dėl
manęs ir dėl
Evangelijos
30
ir kuris jau
dabar, šiuo
metu, negautų
šimteriopai
namų, brolių,
seserų,
motinų, vaikų
ir laukų kartu
su
persekiojimais
ir būsimajame
amžiuje –
amžinojo
gyvenimo.
31
Tačiau daug
pirmųjų bus
paskutiniai,
ir paskutiniai
– pirmi“.
32
Jiems
bekeliaujant į
Jeruzalę,
Jėzus ėjo
priekyje, o
mokiniai
stebėjosi.
Sekdami iš
paskos, jie
nuogąstavo.
...
Evangelija
pagal Luką 10
sk.:
27 Tas atsakė:
„ ‘Mylėk
Viešpatį, savo
Dievą, visa
savo širdimi,
visa savo
siela, visomis
savo jėgomis
ir visu savo
protu, ir savo
artimą kaip
save patį’“.
Evangelija
pagal Luką 16
sk.:
13 Joks tarnas
negali
tarnauti dviem
šeimininkams,
nes jis arba
vieno nekęs, o
kitą mylės,
arba prie
vieno
prisiriš, o
kitą nieku
vers. Negalite
tarnauti
Dievui ir
Mamonai“.
2022-07-17, Ramūnas
Grunskis,
"Moterys
Jėzaus
genealoginiame
medyje"
(Mt.1,1-16)
Evangelija
pagal Matą 1
sk.:
1
Jėzaus
Kristaus,
Dovydo Sūnaus,
Abraomo
Sūnaus, kilmės
knyga.
2
Abraomui gimė
Izaokas,
Izaokui gimė
Jokūbas,
Jokūbui gimė
Judas ir jo
broliai.
3
Judui gimė
Faras ir Zara
iš Tamaros,
Farui gimė
Esromas,
Esromui gimė
Aramas.
4
Aramui gimė
Aminadabas,
Aminadabui
gimė Naasonas,
Naasonui gimė
Salmonas.
5
Salmonui gimė
Boozas iš
Rahabos,
Boozui gimė
Jobedas iš
Rūtos, Jobedui
gimė Jesė.
6
Jesei gimė
karalius
Dovydas.
Dovydui gimė
Saliamonas iš
Ūrijos žmonos.
7
Saliamonui
gimė Roboamas,
Roboamui gimė
Abija, Abijai
gimė Asa.
8
Asai gimė
Juozapatas,
Juozapatui
gimė Joramas,
Joramui gimė
Ozijas.
9
Ozijui gimė
Joatamas,
Joatamui gimė
Achazas,
Achazui gimė
Ezekijas.
10
Ezekijui gimė
Manasas,
Manasui gimė
Amonas, Amonui
gimė Jozijas.
11
Jozijui gimė
Jechonijas ir
jo broliai
ištrėmimo į
Babiloniją
laikais.
12
Po ištrėmimo į
Babiloniją
Jechonijui
gimė
Salatielis,
Salatieliui
gimė
Zorobabelis.
13
Zorobabeliui
gimė Abijudas,
Abijudui gimė
Eliakimas,
Eliakimui gimė
Azoras.
14
Azorui gimė
Sadokas,
Sadokui gimė
Achimas,
Achimui gimė
Elijudas.
15
Elijudui gimė
Eleazaras,
Eleazarui gimė
Matanas,
Matanui gimė
Jokūbas.
16
Jokūbui gimė
Juozapas –
vyras Marijos,
iš kurios gimė
Jėzus,
vadinamas
Kristumi.
2022-07-10,
Osvaldas
Nenartavičius,
"Kopkime
į Viešpaties
kalną"
Psalmių knyga
24 sk.:
1 Viešpaties
yra žemė ir
visa, kas joje
yra, pasaulis
ir kas jame
gyvena.
2 Jis ant jūrų
ją pastatė,
ant srovių ją
įtvirtino.
3 Kas kops į
Viešpaties
kalną? Kas
atsistos Jo
šventoje
vietoje?
4 Tas, kas
turi švarias
rankas ir tyrą
širdį, kuris
nenukreipė
savo sielos į
tuštybes ir
neteisingai
neprisiekė.
5 Jis gaus
palaiminimą iš
Viešpaties ir
teisumą iš
savo gelbėtojo
Dievo.
6 Tai karta,
kuri ieško Jo,
ieško Jokūbo
Dievo veido.
7 Pakelkite
galvas,
vartai,
pakilkite,
senovinės
durys, ir
šlovės
Karalius įeis!
8 Kas tas
šlovės
Karalius? Tai
Viešpats,
stiprus ir
galingas. Tai
Viešpats,
galiūnas
kovoje.
9 Pakelkite
galvas,
vartai,
pakilkite,
senovinės
durys, ir
šlovės
Karalius įeis!
10 Kas tas
šlovės
Karalius?
Kareivijų
Viešpats – Jis
yra šlovės
Karalius.
2022-07-03,
Giedrius
Ažukas, "Kokia
Simono Petro,
ir kokia mūsų
reakcija į
Jėzaus žodžius
Lk5,4?"
Evangelija
pagal Luką 5
sk.:
1 Kartą, kai
minios veržėsi
prie Jo
klausytis
Dievo žodžio,
Jis stovėjo
prie
Genezareto
ežero
2 ir pamatė
dvi valtis,
stovinčias
prie ežero
kranto. Žvejai
buvo išlipę iš
jų ir plovė
tinklus.
3 Įlipęs į
vieną valtį,
kuri buvo
Simono, Jis
paprašė
truputį
atsistumti nuo
kranto ir
atsisėdęs mokė
minias iš
valties.
4 Baigęs
kalbėti, Jis
tarė Simonui:
„Irkis į
gilumą ir
išmeskite
tinklus
valksmui“.
5 Simonas Jam
atsakė:
„Mokytojau,
visą naktį
vargę, mes
nieko
nesugavome,
bet dėl Tavo
žodžio užmesiu
tinklą“.
6 Tai padarę,
jie užgriebė
didelę daugybę
žuvų, kad net
jų tinklas
pradėjo
trūkinėti.
7 Jie pamojo
savo
bendrininkams,
buvusiems
kitoje
valtyje,
atplaukti į
pagalbą. Tie
atplaukė ir
pripildė žuvų
abi valtis,
kad jos beveik
skendo.
8 Tai
matydamas,
Simonas Petras
puolė Jėzui po
kojų,
sakydamas:
„Pasitrauk nuo
manęs,
Viešpatie, nes
aš –
nusidėjėlis!“”
2022-06-26,
Kęstas
Kundrotas, "Ar
tikrai Dievas
pasakė?"
Pradžios knyga
3 sk.:
1 Gyvatė buvo
gudresnė už
visus žemės
gyvūnus,
kuriuos
Viešpats
Dievas
sutvėrė. Ji
tarė moteriai:
„Ar tikrai
Dievas pasakė:
‘Nevalgykite
nuo visų sodo
medžių’?“
Psalmių
knyga 42 sk.:
3 Ašaros buvo
man duona
dieną ir
naktį, kai jie
kasdien man
sakė: „Kur yra
tavo Dievas?“
Pirmasis
Petro laiškas
3 sk.:
15 Šventu
laikykite
Viešpatį Dievą
savo širdyse,
visada
pasiruošę
atsakyti
kiekvienam
klausiančiam
apie jumyse
esančią viltį
romiai ir
pagarbiai,
2022-06-26,
Marijona
Mukomolovienė,
"Žiūrėk
savęs ir
mokymo, būk
pastovus tame"
(1Tim 4,
14-16)
Pirmasis
laiškas
Timotiejui 4
sk.:
14
Neapleisk
tavyje
esančios
dovanos, kuri
tau buvo
suteikta per
pranašystę su
vyresniųjų
rankų
uždėjimu.
15
Mąstyk apie
šituos
dalykus,
atsidėk jiems
visiškai, kad
tavo pažanga
būtų visiems
akivaizdi.
16
Žiūrėk savęs
ir mokymo, būk
pastovus tame.
Taip išgelbėsi
save ir savo
klausytojus.
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
16
Iš Jo visas
kūnas,
suderintas ir
stipriai
sujungtas
įvairių
raiščių, pagal
savo saiką
veikiant
kiekvienai
daliai, auga,
kad ugdytų
save meilėje.
17
Taigi aš
liepiu ir
įspėju
Viešpatyje,
kad jūs
nebesielgtumėte,
kaip elgiasi
pagonys dėl
savo proto
tuštybės.
18
Jų protas
aptemęs, jie
atskirti nuo
Dievo gyvenimo
dėl savo
neišmanymo bei
širdies
užkietėjimo.
19
Jie
sustabarėję,
pasidavę
gašlumui,
nepasotinamai
daro visus
nešvarius
darbus.
20
Bet jūs ne
taip pažinote
Kristų!
21
Juk iš Jo
girdėjote ir
Jame išmokote,
– nes tiesa
yra Jėzuje, –
22
kad privalu
atsižadėti
senojo žmogaus
ankstesnio
gyvenimo būdo,
žlugdančio
apgaulingais
geismais,
23
atsinaujinti
savo proto
dvasioje
24
ir apsirengti
nauju žmogumi,
sutvertu pagal
Dievą teisume
ir tiesos
šventume.
Laiškas
Efeziečiams 5
sk.:
11 Ir
neprisidėkite
prie
nevaisingų
tamsos darbų,
o verčiau
atskleiskite
juos.
12
Nes ką jie
slapčia daro,
gėda net
sakyti.
13
Bet viskas,
kas
atskleidžiama,
tampa šviesos
apšviesta, o
kas tik
apšviesta, yra
šviesa.
14
Todėl sakoma:
„Pabusk, kuris
miegi, kelkis
iš numirusių,
ir apšvies
tave Kristus“.
15
Todėl
rūpestingai
žiūrėkite,
kaip elgiatės:
kad nebūtumėte
kaip kvailiai,
bet kaip
išmintingi,
16
branginantys
laiką, nes
dienos yra
piktos.
17
Nebūkite tad
neprotingi,
bet
supraskite,
kokia yra
Viešpaties
valia.
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
3 Tarp jų
kadaise ir mes
visi gyvenome,
sekdami savo
kūno
geiduliais,
vykdydami kūno
ir minčių
troškimus, ir
iš prigimties
buvome
rūstybės
vaikai kaip ir
kiti.
4
Bet Dievas,
apstus
gailestingumo,
iš savo
didžios
meilės, kuria
mus pamilo,
5
mus, mirusius
nusikaltimais,
atgaivino
kartu su
Kristumi, –
malone jūs
esate
išgelbėti, –
6
kartu prikėlė
ir pasodino
danguje
Kristuje
Jėzuje,
7
kad
ateinančiais
amžiais savo
gerumu
parodytų mums
beribius savo
malonės turtus
Kristuje
Jėzuje.
8
Nes jūs esate
išgelbėti
malone per
tikėjimą, ir
tai ne iš jūsų
– tai Dievo
dovana,
9 ir
ne dėl darbų,
kad kas nors
nesigirtų.
10
Mes esame Jo
kūrinys,
sukurti
Kristuje
Jėzuje geriems
darbams,
kuriuos Dievas
iš anksto
paskyrė mums
atlikti.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
11 sk.:
28
Teištiria
žmogus pats
save ...
Evangelija
pagal Luką 8
sk.:
17 Nėra nieko
paslėpta, kas
nebūtų
atskleista,
nieko slapta,
kas
nepasidarytų
žinoma ir
neišeitų
aikštėn.
18
Tad žiūrėkite,
kaip
klausotės. Kas
turi, tam bus
duota, o iš
neturinčio bus
atimta ir tai,
ką jis tariasi
turįs“.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
3 sk.:
10
... Tegul
kiekvienas
žiūri, kaip
stato.
2022-06-12,
Dainius
Dargis, "Dieviškos
prigimties
dalininkai"
Antrasis Petro
laiškas 1 sk.:
1
Simonas
Petras, Jėzaus
Kristaus
tarnas ir
apaštalas,
gavusiems su
mumis lygiai
brangų
tikėjimą mūsų
Dievo ir
Gelbėtojo
Jėzaus
Kristaus
teisumu.
2
Malonė ir
ramybė
tepadaugėja
jums Dievo ir
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
pažinimu.
3 Jo
dieviška jėga
padovanojo
mums viską, ko
reikia
gyvenimui ir
dievotumui,
per pažinimą
To, kuris
pašaukė mus
šlove ir
dorybe.
4
Drauge Jis
davė mums be
galo didžius
bei brangius
pažadus, kad
per juos
taptume
dieviškosios
prigimties
dalininkais,
ištrūkę iš
sugedimo,
kuris sklinda
pasaulyje
geiduliais.
5
Todėl,
parodydami
visą stropumą,
praturtinkite
savo tikėjimą
dorybe,
dorybę—
pažinimu,
6
pažinimą –
susivaldymu,
susivaldymą –
ištverme,
ištvermę –
maldingumu,
7
maldingumą –
brolybe,
brolybę –
meile.
8
Jei šie
dalykai jumyse
gyvuoja ir
tarpsta, jie
neduoda jums
apsileisti ir
likti
bevaisiams
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
pažinime.
9 O
kam jų
trūksta, tas
aklas ir
trumparegis,
užmiršęs, kad
yra apvalytas
nuo savo
senųjų
nuodėmių.
10
Todėl,
broliai, dar
uoliau
stenkitės
sutvirtinti
savąjį
pašaukimą ir
išrinkimą. Tai
darydami, jūs
niekada
nesuklupsite.
11
Šitaip dar
plačiau
atsivers jums
įėjimas į
amžinąją mūsų
Viešpaties ir
Gelbėtojo
Jėzaus
Kristaus
karalystę.
12
Todėl aš
niekad
nesiliausiu
jums priminęs
šiuos dalykus,
nors jūs ir
žinote juos ir
esate
sutvirtinti
turimoje
tiesoje.
13
Manau, kad
teisinga, kol
esu šioje
palapinėje,
žadinti jus
paraginimais.
14
Žinau, kad
greitai ateis
mano palapinės
nugriovimo
metas, kaip ir
mūsų Viešpats
Jėzus Kristus
man apreiškė.
15
Bet aš
pasistengsiu,
kad ir man
iškeliavus,
jūs kiekvienu
metu
galėtumėte tai
prisiminti.
Evangelija
pagal Luką 10
sk.:
16 Kas jūsų
klauso, manęs
klauso. Kas
jus niekina,
mane niekina.
O kas niekina
mane, niekina
Tą, kuris mane
siuntė“.
Laiškas
Filipiečiams 3
sk.:
8 O taip! Aš
iš tikrųjų
visa laikau
nuostoliu dėl
Kristaus
Jėzaus, mano
Viešpaties,
pažinimo
didybės. Dėl
Jo aš praradau
viską ir viską
laikau
sąšlavomis,
kad laimėčiau
Kristų”
Evangelija
pagal Luką 22
sk.:
32 Bet Aš
meldžiau už
tave, kad tavo
tikėjimas
nepalūžtų, ir
tu atsivertęs
stiprink savo
brolius!“
Antrasis
Petro laiškas
3 sk.:
18 Aukite
malone ir mūsų
Viešpaties ir
Gelbėtojo
Jėzaus
Kristaus
pažinimu. Jam
šlovė dabar ir
per amžius!
Amen.
2022-06-05,
Giedrius
Ažukas, "Pašaukti
nešti vaisių"
Evangelija
pagal Matą 7
sk.:
17
Juk kiekvienas
geras medis
duoda gerus
vaisius, o
blogas medis –
blogus.
18
Geras medis
negali duoti
blogų vaisių,
o blogas –
gerų.
19
Kiekvienas
medis, kuris
neduoda gerų
vaisių,
nukertamas ir
įmetamas į
ugnį.
20
Taigi jūs
pažinsite juos
iš vaisių“.
21
„Ne
kiekvienas,
kuris man
sako:
‘Viešpatie,
Viešpatie!’,
įeis į dangaus
karalystę, bet
tas, kuris
vykdo valią
mano Tėvo,
kuris yra
danguje.”
Evangelija
pagal Matą 12
sk.:
33
Arba sakykite
medį esant
gerą ir jo
vaisių gerą,
arba sakykite
medį esant
blogą ir jo
vaisių blogą,
nes medis
pažįstamas iš
vaisių.
Evangelija
pagal Luką 6
sk.:
43
Nėra gero
medžio, kuris
duotų blogus
vaisius, ir
nėra blogo,
kuris duotų
gerus vaisius.
44
Kiekvienas
medis
pažįstamas iš
jo vaisių. Nuo
erškėčių
niekas nerenka
figų, o nuo
gervuogių
krūmo neskina
vynuogių.
Evangelija
pagal Luką 11
sk.:
27
Jėzui
bekalbant,
viena moteris
iš minios Jam
garsiai
sušuko:
„Palaimintos
įsčios, kurios
Tave nešiojo,
ir krūtys,
kurias
žindai!“
28
Jis atsiliepė:
„Labiau
palaiminti
tie, kurie
klausosi Dievo
žodžio ir jo
laikosi“.
Jobo
knyga 14
sk.:
7
Medžiui yra
viltis, kad ir
nukirstas
atžels ir iš
kelmo išaugs
atžalos.
8
Nors žemėje jo
šaknys
pasensta ir jo
kelmas
apmiršta
dulkėse,
9
bet, gavęs
vandens, jis
atželia,
krauna
pumpurus ir
išleidžia
šakeles kaip
jaunas
augalas.
Laiškas
Romiečiams 12
sk.:
1
Dievo
gailestingumu
aš prašau jus,
broliai,
aukoti savo
kūnus kaip
gyvą, šventą,
Dievui
patinkančią
auką, – tai
jūsų
sąmoningas
tarnavimas.
2 Ir
neprisitaikykite
prie šio
pasaulio, bet
pasikeiskite,
atnaujindami
savo protą,
kad galėtumėte
ištirti, kas
yra gera,
priimtina ir
tobula Dievo
valia.
Laiškas
Filipiečiams 4
sk.:
7 Ir
Dievo ramybė,
pranokstanti
visokį
supratimą,
saugos jūsų
širdis ir
mintis
Kristuje
Jėzuje.
8
Pagaliau,
broliai,
mąstykite apie
tai, kas
tikra,
garbinga,
teisinga,
tyra, mylima,
giriama, –
apie visa, kas
dora ir
šlovinga.
9
Darykite, ką
tik iš manęs
išmokote, ką
gavote, ką
girdėjote ir
matėte manyje,
ir ramybės
Dievas bus su
jumis.
Antrasis
laiškas
Tesalonikiečiams
3 sk.:
1
Pagaliau,
broliai,
melskitės už
mus, kad
Viešpaties
žodis skintųsi
kelią ir būtų
pašlovintas,
kaip ir pas
jus,
2 ir
kad mes būtume
išgelbėti nuo
netikusių ir
nedorų žmonių,
nes ne visi
turi tikėjimą.
3 O
Viešpats
ištikimas; Jis
sustiprins jus
ir apsaugos
nuo pikto.
Pirmasis
laiškas
Tesalonikiečiams
2 sk.:
13
Todėl ir mes
be paliovos
dėkojame
Dievui, kad,
priėmę Dievo
žodį, kurį
girdėjote iš
mūsų, priėmėte
jį ne kaip
žmonių žodį,
bet, kas jis
iš tikro yra,
– kaip Dievo
žodį, kuris ir
veikia jumyse,
tikinčiuosiuose.
Pirmasis
laiškas
Tesalonikiečiams
3 sk.:
5
Todėl, ilgiau
nebeiškęsdamas,
pasiunčiau
pasiuntinį,
norėdamas
sužinoti apie
jūsų tikėjimą,
ar kartais
jūsų nesugundė
gundytojas ir
ar nėra
niekais
pavirtęs mūsų
triūsas.
Evangelija
pagal Joną 6
sk.:
27
Darbuokitės ne
dėl žūvančio
maisto, bet
dėl
išliekančio
amžinajam
gyvenimui! Jį
duos jums
Žmogaus Sūnus,
nes Tėvas –
Dievas Jį savo
antspaudu yra
pažymėjęs“.
28
Jie paklausė:
„Ką mums
daryti, kad
vykdytume
Dievo darbus?“
29
Jėzus atsakė:
„Tai yra Dievo
darbas:
tikėkite Tą,
kurį Jis
siuntė“.
Izaijo
pranašystė 11
sk.:
1 Iš
Jesės kelmo
išdygs atžala
ir iš jo
šaknies išaugs
šaka.
2
Viešpaties
dvasia bus ant
jo: dvasia
išminties ir
supratimo,
dvasia
patarimo ir
galybės,
dvasia
pažinimo ir
Viešpaties
baimės.
Jozuės
knyga 23 sk.:
6 Būkite
drąsūs ir
tvirtai
pasiryžę
vykdyti visa,
kas parašyta
Mozės įstatymo
knygoje, ir
nenukrypkite
nuo jos.
7
Nesimaišykite
su šitomis
tautomis,
kurios
tebegyvena
tame krašte.
Neminėkite jų
dievų vardų,
neprisiekite
jais,
negarbinkite
jų ir
netarnaukite
jiems;
8
būkite
ištikimi
Viešpačiui,
savo Dievui,
kaip iki šios
dienos.
2022-05-29,
Gintautas
Gruzdys, "Perlas,
arba tai, kas
svarbiausia"
Evangelija
pagal Matą 13
sk.:
44 „Dangaus
karalystė yra
kaip dirvoje
paslėptas
lobis. Atradęs
jį, žmogus tai
nuslepia; iš
to džiaugsmo
eina, parduoda
visa, ką turi,
ir perka tą
dirvą.
45
Vėl su dangaus
karalyste yra
kaip su
pirkliu,
ieškančiu gerų
perlų.
46
Atradęs vieną
brangų perlą,
jis eina,
parduoda visa,
ką turi, ir
nusiperka jį“.
Apaštalų
darbai 17 sk.:
22
Tada Paulius,
atsistojęs
Areopago
viduryje,
prabilo:
„Atėnų vyrai,
matau, kad jūs
visais
atžvilgiais
labai
religingi.
23
Vaikščiodamas
ir
apžiūrinėdamas
jūsų
šventenybes,
radau aukurą
su užrašu:
‘Nežinomam
dievui’. Taigi
Tą, kurį
nepažindami
garbinate, aš
jums ir
skelbiu.
24
Dievas,
pasaulio ir
visko, kas
jame yra,
Kūrėjas,
būdamas
dangaus ir
žemės
Viešpats,
negyvena
žmonių
rankomis
statytose
šventyklose
25
ir nėra žmonių
rankomis
aptarnaujamas,
tarsi Jam ko
nors trūktų.
Jis gi pats
visiems duoda
gyvybę,
alsavimą ir
visa kita.
26
Iš vieno
kraujo Jis
išvedė visas
žmonių tautas,
kad šios
gyventų visoje
žemėje. Jis
nustatė iš
anksto
paskirtus
laikus ir
apsigyvenimo
ribas,
27
kad žmonės
ieškotų
Viešpaties ir
tartum
apgraibomis Jį
atrastų, nors
Jis netoli nuo
kiekvieno iš
mūsų.
Evangelija
pagal Matą 7
sk.:
6 „Neduokite
to, kas
šventa, šunims
ir
nebarstykite
savo perlų
kiaulėms, kad
kartais
kojomis jų
nesutryptų ir
atsigręžusios
jūsų pačių
nesudraskytų“.
Laiškas
Filipiečiams 3
sk.:
4 Nors aš
galėčiau
pasitikėti ir
kūnu! Jei kas
nors mano
galįs
pasitikėti
kūnu, tai aš
juo labiau;
5
aštuntą dieną
apipjaustytas,
iš Izraelio
tautos,
Benjamino
giminės, žydas
iš žydų,
įstatymu –
fariziejus,
6
uolumu –
bažnyčios
persekiotojas,
įstatymo
teisumu –
nepeiktinas.
7
Bet tai, kas
man buvo
laimėjimas,
dėl Kristaus
palaikiau
nuostoliu.
8 O
taip! Aš iš
tikrųjų visa
laikau
nuostoliu dėl
Kristaus
Jėzaus, mano
Viešpaties,
pažinimo
didybės. Dėl
Jo aš praradau
viską ir viską
laikau
sąšlavomis,
kad laimėčiau
Kristų
9 ir
būčiau
atrastas Jame,
nebeturėdamas
savo teisumo
iš įstatymo,
bet turėdamas
teisumą per
tikėjimą
Kristumi,
teisumą iš
Dievo, paremtą
tikėjimu,
10
kad pažinčiau
Jį, Jo
prisikėlimo
jėgą ir
bendravimą Jo
kentėjimuose,
suaugčiau su
Jo mirtimi,
11
kad pasiekčiau
prisikėlimą iš
numirusių.
12
Nesakau, kad
jau esu šitai
gavęs ar tapęs
tobulas, bet
vejuosi,
norėdamas
pagauti, nes
jau esu
Kristaus
Jėzaus
pagautas.
13
Broliai, aš
nemanau, kad
jau būčiau tai
pasiekęs. Tik
viena tikra:
pamiršdamas,
kas už manęs,
ir siekdamas
to, kas
priešakyje,
14
veržiuosi į
tikslą
aukštybėse,
siekiu
apdovanojimo
už Dievo
pašaukimą
Kristuje
Jėzuje.
2022-05-22,
Juozas
Kažukauskas, "Dievo
sandora su
žmogumi"
Pradžios knyga
12 sk.:
1 Viešpats
tarė Abromui:
„Palik savo
šalį, gimines,
tėvų namus ir
eik į kraštą,
kurį tau
parodysiu.
2 Aš
padarysiu tave
didele tauta,
tave laiminsiu
ir padarysiu
tavo vardą
garsų; ir tu
būsi
palaiminimu.
3 Aš
laiminsiu
tuos, kurie
tave laimina,
ir prakeiksiu
tuos, kurie
tave keikia,
ir tavyje bus
palaimintos
visos žemės
giminės“.
Pradžios
knyga 15 sk.:
5 Ir, išvedęs
jį laukan,
tarė: „Pažvelk
į dangų ir,
jei gali,
suskaičiuok
žvaigždes!
Tiek bus tavo
palikuonių!“
6
Abromas
patikėjo
Dievu, ir tai
jam buvo
įskaityta
teisumu.
7
Dievas
kalbėjo: „Aš
esu Viešpats,
kuris tave
išvedžiau iš
Chaldėjos
miesto Ūro,
kad tu
paveldėtum
šitą šalį“.
8
Abromas tarė:
„Viešpatie
Dieve! Iš kur
galiu žinoti,
kad ją
paveldėsiu?“
9
Tada Jis tarė
jam: „Atvesk
man trejų metų
karvę, trejų
metų ožką,
trejų metų
aviną, balandį
ir jauną
karvelį“.
10
Abromas,
atvedęs visus
gyvulius,
padalino
pusiau ir
padėjo
kiekvieną
gabalą vienas
prieš kitą,
tačiau
paukščių
nedalino.
11
Plėšrieji
paukščiai
atskrido prie
mėsos, bet
Abromas juos
nubaidė.
12
Saulei
leidžiantis,
gilus miegas
apėmė Abromą,
siaubas ir
didelė tamsa
jį apėmė.
13
Tada Viešpats
tarė Abromui:
„Žinok, kad
tavo
palikuonys bus
ateiviai
svetimame
krašte, jie
vergaus ir bus
spaudžiami
keturis šimtus
metų.
…
17
Nusileidus
saulei ir
sutemus, štai
pasirodė
rūkstanti
krosnis ir
liepsnojantis
deglas ir
praėjo tarp tų
mėsos gabalų.
18
Tą dieną
Viešpats
padarė su
Abromu
sandorą,
sakydamas:
„Tavo
palikuonims
atidaviau visą
žemę nuo
Egipto upės
iki didžiosios
Eufrato upės:
2022-05-17,
Giedrius
Ažukas, "Kovok,
ir nepalik
Tėvo namų"
Pirmasis
laiškas
Timotiejui 6
sk.:
12 Kovok gerą
tikėjimo kovą,
laikykis
amžinojo
gyvenimo,
kuriam esi
pašauktas ir
išpažinai gerą
išpažinimą
daugelio
liudytojų
akyse.
Antrasis
laiškas
Timotiejui 2
sk.:
3 Iškęsk
sunkumus kaip
geras Kristaus
Jėzaus karys.
Apaštalų
darbai 11 sk.:
26 ir, radęs
jį, atsivedė į
Antiochiją.
Jiedu ištisus
metus
darbavosi
bažnyčioje ir
mokė gausų
būrį.
Antiochijoje
pirmą kartą
imta vadinti
mokinius
„krikščionimis“.
Evangelija
pagal Luką 15
sk.:
11 Jis kalbėjo
toliau:
„Vienas žmogus
turėjo du
sūnus.
12
Kartą
jaunesnysis
tarė tėvui:
‘Tėve, atiduok
man
priklausančią
palikimo
dalį’. Tėvas
padalijo
sūnums turtą.
13
Praėjus
kelioms
dienoms,
jaunesnysis
sūnus,
pasiėmęs savo
dalį,
iškeliavo į
tolimą šalį.
Ten, palaidai
gyvendamas,
iššvaistė savo
turtą.
14
Kai viską
išleido, toje
šalyje kilo
didelis badas,
ir jis pradėjo
stokoti.
15
Tada apsistojo
pas vieną tos
šalies
gyventoją. Tas
jį pasiuntė į
laukus kiaulių
ganyti.
16
Jis geidė
prikimšti
pilvą bent
ankštimis,
kurias ėdė
kiaulės, bet
ir tų niekas
jam neduodavo.
17
Tada
susiprotėjęs
jis tarė:
‘Kiek mano
tėvo samdinių
apsčiai turi
duonos, o aš
čia mirštu iš
bado!
18
Kelsiuos,
eisiu pas tėvą
ir sakysiu:
‘Tėve,
nusidėjau
dangui ir tau.
19
Nesu vertas
vadintis tavo
sūnumi. Priimk
mane bent
samdiniu!’
20
Jis pakilo ir
iškeliavo pas
tėvą. Jam dar
toli esant,
tėvas jį
pamatė ir,
apimtas
gailesčio,
pribėgo, puolė
ant kaklo ir
meiliai
pabučiavo.
21 O
sūnus jam
tarė: ‘Tėve,
nusidėjau
dangui ir tau,
nebesu vertas
vadintis tavo
sūnumi’.
22
Bet tėvas
įsakė savo
tarnams: ‘Kuo
greičiau
atneškite
geriausią
drabužį ir
apvilkite jį.
Užmaukite jam
ant piršto
žiedą,
apaukite
kojas!
23
Atveskite
nupenėtą veršį
ir papjaukite!
Valgysim ir
linksminsimės!
24
Nes šis mano
sūnus buvo
miręs ir vėl
atgijo, buvo
pražuvęs ir
atsirado’. Ir
jie pradėjo
linksmintis.”
Ekleziasto
knyga 1 sk.:
9 Kas buvo,
tas vėl bus;
kas padaryta,
tas vėl bus
daroma. Nieko
naujo nėra po
saule.
10
Jei yra kas,
apie ką būtų
galima sakyti:
„Žiūrėk, tai
nauja!“, tai
jau buvo
senais laikais
prieš mus.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
10 sk.:
18 Pažiūrėkite
į Izraelį
pagal kūną:
argi tie,
kurie valgo
aukas, nėra
aukuro
bendrininkai?
Pradžios
knyga 8 sk.:
21 Viešpats,
užuodęs malonų
kvapą, tarė
savo širdyje:
„Aš daugiau
nebeprakeiksiu
žemės dėl
žmogaus, nes
žmogaus širdis
palinkusi į
pikta nuo pat
jo jaunystės,
ir daugiau
nebeišnaikinsiu
viso to, kas
gyva, kaip esu
padaręs.
22
Kol žemė bus,
nenustos sėja
ir pjūtis,
šaltis ir
šiluma, vasara
ir žiema,
diena ir
naktis!“
Pirmasis
laiškas
Timotiejui 4
sk.:
7 Bedieviškų
ir bobiškų
pasakų venk, o
ugdykis
dievotumą.
8
Kūno lavinimas
nedaug naudos
duoda, o
dievotumas
viskam
naudingas; jis
turi esamojo
ir būsimojo
gyvenimo
pažadą.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
11 sk.:
2 Aš
pavyduliauju
dėl jūsų Dievo
pavydu, nes
sužiedavau jus
su vienu vyru,
kad nuvesčiau
jus Kristui
kaip skaisčią
mergelę.
3
Bet bijau, kad
kaip gyvatė
savo gudrumu
suvedžiojo
Ievą, taip ir
jūsų mintys
nesugestų be
paprastumo
Kristuje.
2022-05-08,
Marijona
Mukomolovienė,
"Kadangi
įsigalės
neteisumas,
daugelio meilė
atšals"
Evangelija
pagal Matą 24
sk.:
11 Atsiras
daug netikrų
pranašų, kurie
daugelį
suvedžios.
12
Kadangi
įsigalės
neteisumas,
daugelio meilė
atšals.
13
Bet kas
ištvers iki
galo, tas bus
išgelbėtas.
14
Ir bus
paskelbta ši
karalystės
Evangelija
visame
pasaulyje
paliudyti
visoms
tautoms. Ir
tada ateis
galas“.
Pirmasis
laiškas
Timotiejui 4
sk.:
1 Dvasia
aiškiai sako,
kad
paskutiniais
laikais kai
kurie
atsitrauks nuo
tikėjimo,
pasidavę
klaidinančioms
dvasioms ir
demonų
mokymams,
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
5 sk.:
17
Taigi, jei kas
yra Kristuje,
tas yra naujas
kūrinys. Kas
sena – praėjo,
štai visa tapo
nauja.
18 O
visa tai iš
Dievo, kuris
per Jėzų
Kristų
sutaikino mus
su savimi ir
davė mums
sutaikinimo
tarnavimą.
19
Tai Dievas
Kristuje
sutaikino su
savimi
pasaulį,
nebeįskaitydamas
žmonėms jų
nusikaltimų,
ir davė mums
sutaikinimo
žodį.
20
Taigi mes
esame Kristaus
pasiuntiniai,
tarsi pats
Dievas prašytų
per mus.
Kristaus vardu
maldaujame:
„Susitaikinkite
su Dievu!“
21
Nes Tą, kuris
nepažino
nuodėmės, Jis
padarė nuodėme
dėl mūsų, kad
mes Jame
taptume Dievo
teisumu.
Ozėjo
pranašystė 13
sk.:
4
„Aš esu
Viešpats, tavo
Dievas nuo
dienų Egipto
krašte. Tu
nepažinsi kito
dievo, tik
mane, nes be
manęs nėra
gelbėtojo.
5 Aš
pažinau tave
dykumoje,
išdžiūvusioje
žemėje.
6
Kai jie
prasigyveno ir
pasisotino, jų
širdis
išpuiko, jie
pamiršo mane.
...
9
Izraeli, tu
sunaikinai
save, nes tik
manyje tavo
pagalba.
10
Kur yra tavo
karalius,
kuris tave
išgelbėtų? Kur
tavo teisėjai,
apie kuriuos
sakei: ‘Duok
man karalių ir
kunigaikščių’?
11
Aš tau daviau
karalių
supykęs ir
atėmiau jį
užsirūstinęs.
1
„Izraeli,
sugrįžk pas
Viešpatį, savo
Dievą, nes tu
suklupai dėl
savo kaltės.”
Pirmoji
Samuelio knyga
15 sk.:
17
Samuelis tarė:
„Kai tu buvai
mažas savo
akyse, tapai
Izraelio
giminių galva
ir Viešpats
tave patepė
Izraelio
karaliumi.”
Pirmoji
Samuelio knyga
13 sk.:
11
Samuelis
klausė: „Ką tu
padarei?“
Saulius
atsakė:
„Pamačiau, kad
mano žmonės
pradėjo
skirstytis, o
tu neatvykai
skirtu laiku;
ir filistinai
susirinko
Michmaše.
12
Aš galvojau:
‘Filistinai
ateis į
Gilgalą, o aš
dar nebūsiu
maldavęs
Viešpaties’.
Aš įsidrąsinau
ir aukojau
deginamąją
auką“.
Laiškas
Efeziečiams 6
sk.:
10
Pagaliau, mano
broliai,
būkite stiprūs
Viešpatyje ir
Jo galybės
jėga.
11
Apsirenkite
visa Dievo
ginkluote, kad
galėtumėte
pasipriešinti
prieš velnio
klastas.
12
Nes mes
grumiamės ne
su kūnu ir
krauju, bet su
kunigaikštystėmis,
valdžiomis,
šio amžiaus
tamsybių
valdovais ir
dvasinėmis
blogio jėgomis
danguje.
13
Todėl imkitės
visų Dievo
ginklų, kad
galėtumėte
piktą dieną
pasipriešinti
ir, visa
atlaikę,
išstovėti.
14
Tad stovėkite
susijuosę savo
strėnas tiesa,
apsivilkę
teisumo
šarvais
15
ir apsiavę
kojas
pasiruošimu
skelbti taikos
Evangeliją.
16 O
svarbiausia,
pasiimkite
tikėjimo
skydą, su
kuriuo
užgesinsite
visas
liepsnojančias
piktojo
strėles.
17
Pasiimkite ir
išgelbėjimo
šalmą bei
Dvasios
kalaviją, tai
yra Dievo
žodį,
Laiškas
Kolosiečiams 2
sk.:
18 Niekas
teneatima jūsų
atlygio,
pamėgęs
tariamą
nusižeminimą
ir angelų
garbinimą,
pasinėręs į
tai, ko nėra
matęs, be
pagrindo
pasipūtęs savo
kūniškais
samprotavimais,
19
nesijungdamas
su Galva, iš
kurios visas
kūnas,
sąnariais ir
raiščiais
aprūpinamas
bei jungiamas
vienybėn, auga
Dievo teikiamu
ūgiu.
2022-05-01,
Giedrius
Ažukas, "Būkime
dėmesingi"
Evangelija
pagal Joną 10
sk.:
27 Manosios
avys girdi
mano balsą; Aš
jas pažįstu,
ir jos seka
paskui mane.
28
Aš duodu joms
amžinąjį
gyvenimą; jos
nepražus per
amžius, ir
niekas jų
neišplėš iš
mano rankos.
Laiškas
Filipiečiams 1
sk.:
1
Paulius ir
Timotiejus,
Jėzaus
Kristaus
tarnai,
visiems
šventiesiems
Kristuje
Jėzuje,
gyvenantiems
Filipuose,
kartu su
vyskupais ir
diakonais.
2
Malonė jums ir
ramybė nuo
mūsų Dievo
Tėvo ir
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus!
3 Aš
dėkoju savo
Dievui, kada
tik jus
prisimenu,
4
visada
kiekvienoje
savo maldoje
su džiaugsmu
už jus visus
besimelsdamas,
5 už
jūsų
dalyvavimą
skelbiant
Evangeliją nuo
pirmosios
dienos iki
šiandien.
6
Esu tikras,
kad Tas, kuris
jumyse pradėjo
gerą darbą, jį
ir pabaigs iki
Jėzaus
Kristaus
dienos.
7
Šitaip manyti
apie jus visus
teisinga, nes
turiu savo
širdyje jus,
kurie, tiek
man esant
surakintam,
tiek ginant ir
įtvirtinant
Evangeliją,
visi tebesate
mano malonės
dalininkai.
8
Dievas man
liudytojas,
kaip aš jūsų
visų pasiilgau
Kristaus
Jėzaus
nuoširdumu.
9 Ir
meldžiu, kad
jūsų meilė vis
augtų ir augtų
pažinimu ir
visokeriopu
įžvalgumu,
10
kad jūs
mokėtumėte
pasirinkti,
kas tobuliau,
kad būtumėte
tyri ir be
priekaišto iki
Kristaus
dienos,
11
pilni teisumo
vaisių per
Jėzų Kristų
Dievo šlovei
ir gyriui.
...
27
Tiktai jūsų
elgesys tebūna
vertas
Kristaus
Evangelijos,
kad atvykęs
matyčiau, o
jei neatvyksiu
– išgirsčiau,
kad gyvenate
vienoje
dvasioje,
viena siela
kartu kovojate
už Evangelijos
tikėjimą.
Antrasis
laiškas
Timotiejui 3
sk.:
1 Žinok, kad
paskutinėmis
dienomis užeis
sunkūs laikai,
2
nes žmonės bus
savimylos,
pinigų
mylėtojai,
pagyrūnai,
išdidūs,
piktžodžiautojai,
neklusnūs
tėvams,
nedėkingi,
nešventi,
3
nemylintys,
nesutaikomi,
šmeižikai,
nesusivaldantys,
šiurkštūs,
nekenčiantys
to, kas gera,
4
išdavikai,
užsispyrę,
pasipūtėliai,
labiau
mylintys
malonumus negu
Dievą,
5
turintys
dievotumo
išvaizdą, bet
atsižadėję jo
jėgos.
Šalinkis tokių
žmonių!
6 Iš
jų yra tie,
kurie
įsiskverbia į
namus ir
pavergia
silpnas
moterėles,
pilnas
nuodėmių,
geidulių
vedžiojamas,
7
nuolat
besimokančias
ir vis
nesugebančias
pasiekti
tiesos
pažinimo.
Pirmasis
laiškas
Timotiejui 4
sk.:
1
Dvasia aiškiai
sako, kad
paskutiniais
laikais kai
kurie
atsitrauks nuo
tikėjimo,
pasidavę
klaidinančioms
dvasioms ir
demonų
mokymams,
...
3
Jei kas nors
moko kitaip ir
nesutinka su
sveikais mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
žodžiais bei
dievotumo
mokymu,
4
tas yra
išdidus, nieko
neišmano,
serga nuo
ginčų ir nuo
svaidymosi
žodžiais, iš
kurių
atsiranda
pavydas,
nesutarimas,
piktžodžiavimas,
blogi
įtarinėjimai
5 ir
kivirčai tarp
sugedusio
proto žmonių,
praradusių
tiesos nuovoką
ir manančių,
jog dievotumas
esąs
pasipelnymas.
Šalinkis
tokių.
Jonos
pranašystė 2
sk.:
8
Apgaulingų
tuštybių
garbintojai
apleidžia savo
Gailestingąjį.
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
11
Ir Jis paskyrė
vienus
apaštalais,
kitus
pranašais,
evangelistais,
ganytojais ir
mokytojais,
12
kad išlavintų
šventuosius
tarnavimo
darbui,
Kristaus kūno
ugdymui,
Laiškas
Galatams 5
sk.:
22 Bet Dvasios
vaisiai yra
meilė,
džiaugsmas,
ramybė,
kantrybė,
malonumas,
gerumas,
ištikimybė,
23
romumas,
susivaldymas.
Tokiems
dalykams nėra
įstatymo.
Laiškas
Kolosiečiams 1
sk.:
21 Taip pat ir
jus, kurie
kadaise buvote
svetimi ir
priešiški savo
protuose
piktais
darbais,
Dievas dabar
sutaikino
22
mirtimi Jo
žemiškajame
kūne, kad
pasirodytumėte
Jo akyse
šventi, tyri
ir nekalti,
23
jei tik
pasiliekate
tikėjime
įsitvirtinę
bei
nepajudinami
ir
neatsitraukiate
nuo
Evangelijos
vilties, kurią
išgirdote,
kuri paskelbta
visai
kūrinijai po
dangumi ir
kurios tarnu
aš, Paulius,
tapau.
24
Dabar aš
džiaugiuosi
savo
kentėjimais už
jus ir savo
kūne papildau,
ko dar trūksta
Kristaus
vargams dėl Jo
kūno –
bažnyčios.
25
Jos tarnu aš
tapau Dievo
patvarkymu,
kuris duotas
man dėl jūsų,
kad
išpildyčiau
Dievo žodį,
26
tą paslaptį,
kuri buvo
paslėpta
amžiams ir
kartoms, o
dabar
apreikšta Jo
šventiesiems.
Evangelija
pagal Joną 12
sk.:
24 Iš tiesų,
iš tiesų sakau
jums: jei
kviečio grūdas
nekris į žemę
ir nenumirs,
jis pasiliks
vienas, o jei
numirs, jis
duos gausių
vaisių.
25
Kas myli savo
gyvybę, ją
praras, o kas
nekenčia savo
gyvybės šiame
pasaulyje,
išsaugos ją
amžinajam
gyvenimui.
26
Kas man
tarnauja,
tegul seka
paskui mane;
ir kur Aš esu,
ten bus ir
mano tarnas.
Kas man
tarnauja, tą
pagerbs mano
Tėvas.
2022-04-24,
Stasys
Pancekauskas,
"Mūsų
Ganytojas"
Ezechielio
pranašystė 34
sk.:
2
„Žmogaus
sūnau,
pranašauk
prieš Izraelio
ganytojus ir
jiems sakyk:
‘Taip sako
Viešpats
Dievas:
‘Vargas
Izraelio
ganytojams,
kurie patys
save gano. Juk
ganytojai
turėtų ganyti
bandą!
…
5
Jos buvo
išblaškytos,
nes nebuvo
ganytojų, jos
tapo ėdesiu
laukiniams
žvėrims.
6
Mano avys
klajojo visame
krašte,
kalnuose ir
aukštumose; nė
vienas
nesirūpino
jomis ir jų
neieškojo’.
…
11
Aš pats
ieškosiu savo
avių ir jomis
rūpinsiuosi.
12
Kaip ganytojas
ieško savo
avių tą dieną,
kai jos
išsklaidomos,
taip Aš
ieškosiu savo
avių,
išgelbėsiu jas
ir surinksiu
iš visų vietų,
kuriose jos
buvo
išsklaidytos
debesuotą ir
tamsią dieną.
13
Aš jas
surinksiu iš
tautų ir iš
kraštų,
grąžinsiu į jų
kraštą ir
ganysiu
Izraelio
kalnuose prie
upelių.
14
Aš ganysiu jas
gražiuose
slėniuose,
aukštuose
Izraelio
kalnuose ir
žaliuojančiose,
vešliose
lankose.
15
Aš pats
ganysiu savo
avis ir
surasiu joms
poilsio vietą,
– sako
Viešpats
Dievas. –
…
19
Mano avys turi
maitintis tuo,
kas jūsų
sumindžiota,
ir gerti, kas
sudrumsta’.
…
23
Aš joms
paskirsiu
vieną
ganytoją,
kuris bus mano
tarnas
Dovydas. Jis
jas ganys ir
bus jų
ganytojas.
24
Aš, Viešpats,
būsiu jų
Dievas ir mano
tarnas Dovydas
bus jų
kunigaikštis.
Aš, Viešpats,
taip pasakiau.
…
30
Jie žinos, kad
Aš, Viešpats,
jų Dievas, esu
su jais ir kad
Izraelis –
mano tauta, –
sako Viešpats
Dievas. –
31
Jūs esate mano
avys, mano
ganyklos avys,
jūs – žmonės,
o Aš –
Viešpats, jūsų
Dievas, – sako
Viešpats
Dievas’“.
Evangelija
pagal Joną 10
sk.:
1 „Iš tiesų,
iš tiesų sakau
jums: kas
neįeina pro
vartus į avių
gardą, bet
įlipa pro kur
kitur, tas
vagis ir
plėšikas.
2 O
kas pro vartus
įeina, tas
avių
ganytojas.
3
Jam sargas
atidaro, ir
avys klauso jo
balso. Jis
šaukia
savąsias avis
vardais ir jas
išveda.
4
Išsivaręs
savąsias avis,
jis eina
priešakyje, o
avys paskui jį
seka, nes
pažįsta jo
balsą.
5 O
paskui svetimą
jos neseks,
bet nuo jo
bėgs, nes
nepažįsta
svetimųjų
balso“.
6
Jėzus pasakė
jiems tą
palyginimą,
bet jie
nesuprato, ką
tai reiškia.
7
Tuomet Jėzus
kalbėjo jiems
toliau: „Iš
tiesų, iš
tiesų sakau
jums: Aš –
avių vartai.
8
Visi, kurie
pirma manęs
atėjo, buvo
vagys ir
plėšikai,
todėl avys jų
neklausė.
9 Aš
esu vartai.
Jei kas įeis
per mane, bus
išgelbėtas.
Jis įeis ir
išeis ir
ganyklą sau
ras.
10
Vagis ateina
tik vogti,
žudyti ir
naikinti. Aš
atėjau, kad
jie turėtų
gyvenimą, –
kad apsčiai jo
turėtų.
11
Aš esu gerasis
ganytojas.
Geras
ganytojas už
avis guldo
savo gyvybę.
12 O
samdinys, ne
ganytojas,
kuriam avys ne
savos, pamatęs
sėlinantį
vilką, palieka
avis ir
pabėga, o
vilkas griebia
jas ir
išsklaido.
13
Samdinys
pabėga, nes
jis samdinys,
jam avys
nerūpi.
14
Aš esu gerasis
ganytojas: Aš
pažįstu
savąsias, ir
manosios
pažįsta mane.
15
Kaip mane
pažįsta Tėvas,
taip ir Aš
pažįstu Tėvą
ir už avis
guldau savo
gyvybę.
16
Ir kitų avių
turiu, kurios
ne iš šios
avidės; ir jas
man reikia
atvesti; jos
girdės mano
balsą, ir bus
viena kaimenė,
vienas
ganytojas.
17
Todėl Tėvas
myli mane, kad
Aš guldau savo
gyvybę, jog ir
vėl ją
pasiimčiau.
18
Niekas neatima
jos iš manęs,
bet Aš pats ją
atiduodu. Aš
turiu galią ją
atiduoti ir
turiu galią
vėl ją
pasiimti; tokį
įsakymą gavau
iš savo Tėvo“.
Psalmių
knyga 28 sk.:
7 Viešpats yra
mano jėga ir
skydas; Juo
pasitikėjo
mano širdis,
ir Jis man
padėjo. Todėl
džiūgauja mano
širdis, ir
savo giesme
girsiu Jį.
Psalmių
knyga 9 sk.:
10
Kas pažįsta
Tavo vardą,
pasitiki
Tavimi. Tu
niekad
nepalikai tų,
kurie Tavęs
ieško.
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
9
... O kas
neturi
Kristaus
Dvasios, tas
nėra Jo.
Laiškas
Filipiečiams 2
sk.:
5 Būkite tokio
nusistatymo
kaip Kristus
Jėzus,
6
kuris, esybe
būdamas
Dievas,
nesilaikė
pasiglemžęs
savo lygybės
su Dievu,
7
bet apiplėšė
save ir esybe
tapo tarnu ir
panašus į
žmones.
8 Ir
išore tapęs
kaip žmogus,
Jis
nusižemino,
tapdamas
paklusnus iki
mirties, iki
kryžiaus
mirties.
2022-04-17,
Giedrius
Ažukas, "Ką
tau kalba
Velykos?"
Evangelija
pagal Joną 8
sk.:
12
Jėzus vėl
prabilo: „Aš –
pasaulio
šviesa. Kas
seka manimi,
nebevaikščios
tamsoje, bet
turės gyvenimo
šviesą“.
Evangelija
pagal Joną 14
sk.:
6
Jėzus jam
sako: „Aš esu
kelias, tiesa
ir gyvenimas.
Niekas
nenueina pas
Tėvą kitaip,
kaip tik per
mane.
Evangelija
pagal Joną 17
sk.:
26
Aš paskelbiau
jiems Tavo
vardą ir dar
skelbsiu, kad
meilė, kuria
mane pamilai,
būtų juose ir
Aš juose“.
Evangelija
pagal Joną 12
sk.:
32 O
Aš, kai būsiu
pakeltas nuo
žemės, visus
patrauksiu
prie savęs“.
Evangelija
pagal Matą 16
sk.:
16
Tada Simonas
Petras atsakė:
„Tu esi
Kristus,
gyvojo Dievo
Sūnus“.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
4 sk.:
18 Tuo tarpu
mes nežiūrime
į tai, kas
regima, bet į
tai, kas
neregima, nes
kas regima,
yra laikina, o
kas neregima –
amžina.
Evangelija
pagal Joną 4
sk.:
40 Atėję
samariečiai
prašė Jį
pasilikti pas
juos, ir Jis
ten pasiliko
dvi dienas.
41
Ir dar daug
žmonių įtikėjo
dėl Jo žodžių.
42 O
moteriai jie
pasakė: „Dabar
tikime ne dėl
tavo šnekos.
Mes patys
išgirdome ir
žinome, kad
Jis iš tiesų
yra Kristus,
pasaulio
Gelbėtojas“.
Ekleziasto
knyga 3 sk.:
11
Jis skirtu
laiku viską
puikiai
padarė. Jis
įdėjo amžinybę
žmogui į
širdį, kad nė
vienas žmogus
nesuvoktų
Dievo darbų
nuo pradžios
iki galo.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
15 sk.:
1 Broliai,
aiškinu jums
Evangeliją,
kurią jums
paskelbiau,
kurią jūs ir
priėmėte ir
kurioje
stovite,
2 ir
kuria esate
išgelbėti, –
jeigu jūs
laikotės to
žodžio, kurį
jums
paskelbiau;
kitaip jūs
įtikėjote
veltui.
3
Pirmiausia
jums perdaviau
tai, ką pats
gavau: kad
Kristus numirė
už mūsų
nuodėmes pagal
Raštus;
4 ir
kad Jis buvo
palaidotas, ir
kad prisikėlė
trečią dieną
pagal Raštus;
5 ir
kad Jis
pasirodė
Kefui, po to
dvylikai.
6 Po
to Jis
pasirodė iš
karto daugiau
nei penkiems
šimtams
brolių, kurių
daugumas
tebegyvena iki
šiol, o kai
kurie yra
užmigę.
7 Po
to Jis
pasirodė
Jokūbui,
paskui visiems
apaštalams.
8 O
visų
paskiausiai,
lyg ne laiku
gimusiam, Jis
pasirodė ir
man.
9
Juk aš esu
mažiausias iš
apaštalų,
nevertas
vadintis
apaštalu, nes
persekiojau
Dievo
bažnyčią.
10
Bet Dievo
malone esu,
kas esu, ir Jo
malonė man
neliko
bergždžia, bet
aš darbavausi
daug daugiau
už juos visus,
nors ne aš,
bet Dievo
malonė, esanti
su manimi.
…
14 O
jei Kristus
nebuvo
prikeltas, tai
tuščias mūsų
skelbimas ir
tuščias jūsų
tikėjimas.
…
20
Bet dabar
Kristus yra
prikeltas iš
numirusių –
pirmasis iš
užmigusiųjų.
21
Kaip per žmogų
– mirtis, taip
per žmogų ir
mirusiųjų
prisikėlimas.
22
Kaip Adome
visi miršta,
taip Kristuje
visi bus
atgaivinti,
23
tačiau
kiekvienas
pagal savo
eilę: Kristus
– pirmasis,
vėliau –
priklausantys
Kristui Jo
atėjimo metu.
24
Po to bus
galas, kai Jis
perduos
karalystę
Dievui Tėvui,
sunaikinęs
visas
kunigaikštystes,
visas valdžias
ir jėgas.
25
Nes Jis turi
valdyti, kol
paguldys visus
priešus po
savo kojomis.
26
Kaip
paskutinis
priešas bus
sunaikinta
mirtis.
Evangelija
pagal Joną 11
sk.:
25 Jėzus jai
tarė: „Aš esu
prisikėlimas
ir gyvenimas.
Kas tiki mane,
nors ir mirtų,
bus gyvas.
26
Ir kiekvienas,
kuris gyvena
ir tiki mane,
nemirs per
amžius. Ar tai
tiki?“
Laiškas
Romiečiams 10
sk.:
9 Jeigu
lūpomis
išpažinsi
Viešpatį Jėzų
ir širdimi
tikėsi, kad
Dievas Jį
prikėlė iš
numirusių,
būsi
išgelbėtas.
10
Nes širdimi
tikima, ir
taip įgyjamas
teisumas, o
lūpomis
išpažįstama,
ir taip
įgyjamas
išgelbėjimas.
2022-04-10,
Marijona
Mukomolovienė,
"Žmogus
pagal Dievo
širdį - II d."
Pirmoji
Samuelio knyga
16 sk.:
13 Samuelis
paėmė ragą su
aliejumi ir jį
patepė tarp jo
brolių. Tą
dieną
Viešpaties
Dvasia nužengė
ant Dovydo ir
pasiliko su
juo. Samuelis
sugrįžo į
Ramą.
14
Bet Viešpaties
Dvasia
pasitraukė nuo
Sauliaus, ir
piktoji dvasia
nuo Dievo
kankino jį.
Pirmoji
Samuelio knyga
18 sk.:
14 Dovydas
išmintingai
elgėsi visuose
savo keliuose,
ir Viešpats
buvo su juo.
Jokūbo
laiškas 3 sk.:
17
Bet išmintis,
kilusi iš
aukštybių,
pirmiausia yra
tyra, paskui
taikinga,
švelni,
klusni, pilna
gailestingumo
ir gerų
vaisių,
bešališka ir
neveidmainiška.
Pirmoji
Samuelio knyga
19 sk.:
1 Saulius
kalbėjo savo
sūnui
Jehonatanui ir
visiems
tarnams, kad
jie nužudytų
Dovydą. Bet
Sauliaus sūnus
Jehonatanas
labai mėgo
Dovydą.
...
4
Jehonatanas
kalbėjo gera
apie Dovydą
savo tėvui
Sauliui:
„Karaliau,
nenusikalsk
prieš savo
tarną Dovydą,
nes jis
nenusikalto
tau ir jo
darbai tau
buvo labai
naudingi.
5
Jis statė į
pavojų savo
gyvybę,
kovodamas su
filistinu, ir
jo dėka
Viešpats
suteikė didelį
išgelbėjimą
Izraeliui. Tu
matei tai ir
džiaugeisi.
Kodėl dabar
nori nusidėti
prieš nekaltą
kraują ir be
priežasties
nužudyti
Dovydą?“
6
Saulius
paklausė
Jehonatano ir
prisiekė:
„Kaip Viešpats
gyvas, jis
nebus
nužudytas“.
...
9
Pikta dvasia
nuo Viešpaties
apėmė Saulių,
ir jis sėdėjo
namuose,
laikydamas
ietį rankoje,
o Dovydas
skambino arfa.
10
Saulius norėjo
prismeigti
ietimi Dovydą
prie sienos,
bet jis
išsisuko ir
ietis įsmigo į
sieną. Dovydas
išsigelbėjęs
pabėgo tą
pačią naktį.
...
18
Dovydas pabėgo
ir
išsigelbėjo.
Jis nuvyko pas
Samuelį į Ramą
ir papasakojo
viską, ką
Saulius jam
padarė. Po to
jis ir
Samuelis išėjo
ir apsigyveno
Najote.
19
Sauliui buvo
pranešta, kad
Dovydas yra
Najote,
Ramoje.
20
Jis siuntė
vyrus suimti
Dovydą. Kai
jie pamatė
pranašaujančių
pranašų būrį
ir Samuelį,
stovintį jų
priekyje,
Dievo Dvasia
nužengė ant
pasiuntinių,
ir jie taip
pat pranašavo.
21
Tai sužinojęs,
Saulius
pasiuntė kitus
pasiuntinius,
bet ir tie
pradėjo
pranašauti. Ir
Saulius
pasiuntė vyrus
trečią kartą,
ir jie taip
pat pranašavo.
22
Tada Saulius
pats ėjo į
Ramą ir,
atėjęs prie
didžiojo
šulinio
Sechuve,
paklausė: „Kur
yra Samuelis
ir Dovydas?“
Jam atsakė:
„Jie yra
Najote,
Ramoje“.
23
Jis ėjo iš ten
į Ramos
Najotą. Dievo
Dvasia nužengė
ant jo, ir jis
pranašavo visą
kelią iki
Ramos Najoto.
24
Nusivilkęs
drabužius, jis
pranašavo
Samuelio
akivaizdoje ir
gulėjo
neapsirengęs
visą tą dieną
ir naktį.
Todėl yra
sakoma: „Ar ir
Saulius tarp
pranašų?“
Pirmoji
Samuelio knyga
20 sk.:
1 Dovydas,
pabėgęs iš
Ramos Najoto,
atėjo pas
Jehonataną ir
klausė: „Ką
padariau, kuo
nusikaltau,
kuo nusidėjau
tavo tėvui,
kad jis ieško
mano gyvybės?“
2
Jis jam
atsakė: „Dieve
gink! Tu
nemirsi; štai
mano tėvas
visais
reikalais
tariasi su
manimi. Kodėl
jis šitą
reikalą slėptų
nuo manęs?
Taip nebus“.
...
30
Tada Saulius
labai
užsirūstino ir
tarė
Jehonatanui:
„Tu iškrypėlės
ir
maištininkės
sūnau, argi aš
nežinau, kad
tu išsirinkai
Jesės sūnų
savo ir savo
motinos gėdai?
31
Kol Jesės
sūnus bus
gyvas, tu
nebūsi
karaliumi ir
neturėsi
karalystės.
Pasiųsk, kad
jis būtų
atvestas pas
mane, nes jis
turi mirti“.
32
Jehonatanas
atsakė savo
tėvui Sauliui:
„Kodėl jis
turi būti
nužudytas? Ką
jis padarė?“
33
Tada Saulius
sviedė ietį,
norėdamas jį
perdurti. Taip
Jehonatanas
suprato, kad
jo tėvas buvo
apsisprendęs
Dovydą
nužudyti.
34
Jehonatanas
labai supykęs
atsikėlė nuo
stalo ir nieko
nevalgė antrą
mėnesio dieną;
jis buvo labai
susirūpinęs
dėl Dovydo,
kurį jo tėvas
paniekino.
Evangelija
pagal Joną 15
sk.:
14
Jūs esate mano
draugai, jei
darote, ką
jums įsakau.
15
Jau nebevadinu
jūsų tarnais,
nes tarnas
nežino, ką
veikia jo
šeimininkas.
Jus Aš
draugais
vadinu, nes
jums viską
paskelbiau, ką
iš savo Tėvo
girdėjau.
Pirmoji
Samuelio knyga
23 sk.:
1 Dovydui
pranešė, kad
filistinai
kariauja prieš
Keilą ir
plėšia
klojimus.
2
Dovydas klausė
Viešpatį: „Ar
man eiti ir
mušti
filistinus?“
Viešpats
atsakė
Dovydui: „Eik,
sumušk
filistinus ir
išgelbėk
Keilą“.
3
Dovydo vyrai
jam tarė:
„Štai mes
bijome jau
čia, Judo
žemėje. Kaip
mes eisime į
Keilą prieš
filistinų
kariuomenę?“
4
Dovydas dar
kartą klausė
Viešpatį.
Viešpats jam
atsakė:
„Kelkis ir eik
į Keilą; Aš
atiduosiu
filistinus į
tavo rankas“.
5
Dovydas ir jo
vyrai, nuėję į
Keilą, kariavo
su
filistinais,
nuvarė jų
galvijus ir
smarkiai juos
sumušė. Taip
Dovydas
išgelbėjo
Keilos
gyventojus.
...
16 Sauliaus
sūnus
Jehonatanas
atėjo pas
Dovydą į mišką
ir sustiprino
jo ranką
Dieve.
17
Ir jis tarė
jam: „Nebijok,
mano tėvas
Saulius tavęs
neras. Tu
tapsi Izraelio
karaliumi, o
aš būsiu šalia
tavęs. Mano
tėvas Saulius
tai žino“.
18
Juodu
Viešpaties
akivaizdoje
padarė
sandorą.
Dovydas
pasiliko
miške, o
Jehonatanas
sugrįžo į savo
namus.
19
Zifiečiai
nuėjo pas
Saulių į
Gibėją ir
pranešė:
„Dovydas
slapstosi pas
mus kalnų
tvirtovėse,
miškuose ir
Hachilos
kalvose, į
pietus nuo
Jesimono.
20
Taigi dabar,
karaliau,
ateik, kaip
tavo siela to
trokšta, o
mūsų darbas
bus atiduoti
jį į karaliaus
rankas“.
21
Saulius tarė:
„Viešpats
telaimina jus,
kad manęs
pasigailėjote.
22
Eikite, viską
paruoškite ir
sužinokite
vietą, kur jis
yra ir kas jį
ten matė; man
pranešta, kad
jis esąs labai
gudrus.”
...
25
Saulius ir jo
vyrai išėjo jo
ieškoti.
Dovydui apie
tai buvo
pranešta,
todėl jis
pasitraukė į
Maono dykumą
prie uolos.
Saulius, tai
išgirdęs,
vijosi Dovydą
į Maono
dykumą.
26
Saulius ėjo
viena kalno
puse, o
Dovydas su
savo vyrais –
kita. Dovydas
skubiai
traukėsi nuo
Sauliaus, nes
Saulius su
savo vyrais
supo Dovydą ir
jo vyrus,
norėdami juos
sugauti.
27
Tačiau pas
Saulių atėjo
pasiuntinys su
pranešimu:
„Skubiai
sugrįžk, nes
filistinai
užpuolė
kraštą“.
28
Saulius
liovėsi vijęs
Dovydą,
sugrįžo ir
kariavo su
filistinais.
Todėl ta vieta
pavadinta
Perskyrimo
uola.
2022-04-03,
Giedrius
Ažukas,
"Atsiliepkime
Dievo
kvietimui"
Teisėjų knyga
6 sk.:
1 Izraelitai
darė pikta
Viešpaties
akivaizdoje,
ir Viešpats
juos atidavė į
midjaniečių
rankas
septyneriems
metams.
2
Midjaniečiai
spaudė
izraelitus,
todėl jie
pasidarė
kalnuose
lindynių, olų
ir tvirtovių.
…
6
Midjaniečiai
labai
nuskurdino
Izraelį, ir
izraelitai
šaukėsi
Viešpaties.
…
11
Atėjęs
Viešpaties
angelas
atsisėdo po
ąžuolu Ofroje,
kuris
priklausė
abiezeriui
Jehoašui. Jo
sūnus Gedeonas
kūlė kviečius
prie vyno
spaustuvo,
pasislėpęs nuo
midjaniečių.
12
Jam pasirodė
Viešpaties
angelas ir
tarė:
„Viešpats su
tavimi,
galingas
karžygy!“
13
Gedeonas jam
atsakė:
„Viešpatie,
jei Viešpats
yra su mumis,
kodėl mums
taip atsitiko?
Kur yra visi
Jo stebuklai,
apie kuriuos
pasakojo mūsų
tėvai,
sakydami:
‘Tikrai,
Viešpats
išvedė mus iš
Egipto’? Dabar
Viešpats mus
atstūmė ir
atidavė į
midjaniečių
rankas“.
14
Viešpats,
pažiūrėjęs į
Gedeoną, tarė:
„Eik šioje
savo jėgoje ir
išgelbėk
Izraelį iš
midjaniečių!
Aš tave
siunčiu“.
15
Gedeonas
klausė:
„Viešpatie,
kaip aš
išgelbėsiu
Izraelį? Mano
šeima yra
skurdžiausia
Manaso
giminėje, o aš
pats
mažiausias
savo tėvo
namuose“.
16
Viešpats jam
atsakė: „Aš
būsiu su
tavimi, ir tu
nugalėsi
midjaniečius
kaip vieną
vyrą“.
17
Gedeonas
atsakė: „Jei
radau malonę
Tavo akyse,
tai parodyk
ženklą, kad Tu
kalbi su
manimi.
18
Prašau,
nepasitrauk iš
čia, kol
sugrįšiu ir
atnešiu Tau
dovaną“. Jis
atsakė: „Aš
palauksiu, iki
sugrįši“.
19
Gedeonas
nuskubėjo į
namus.
Paruošęs
ožiuką ir
neraugintos
duonos iš
vienos efos
miltų, mėsą
sudėjo į
pintinę,
sriubą supylė
į puodą ir
viską atnešė
po ąžuolu, ir
davė Jam.
20
Dievo angelas
jam tarė:
„Paimk mėsą
bei neraugintą
duoną ir padėk
čia ant uolos,
o sriubą
išpilk!“ Jis
taip ir
padarė.
21
Viešpaties
angelas
ištiesė lazdą,
kurią laikė
rankoje, ir
jos galu
palietė mėsą.
Iš uolos
pakilo ugnis
ir sudegino
mėsą bei
duoną. Tada
Viešpaties
angelas
pradingo jam
iš akių.
22
Kada Gedeonas
suprato, kad
čia buvo
Viešpaties
angelas, jis
tarė:
„Viešpatie
Dieve! Vargas
man! Aš mačiau
Viešpaties
angelą veidas
į veidą“.
23
Viešpats jam
atsakė:
„Ramybė tau!
Nebijok,
nemirsi!“
24
Gedeonas ten
pastatė aukurą
Viešpačiui ir
pavadino jį
„Viešpats yra
ramybė“. Jis
tebestovi iki
šios dienos
abiezerių
Ofroje.
25
Tą pačią naktį
Viešpats jam
liepė: „Imk
jauną jautį,
priklausantį
tavo tėvui, ir
antrą
septynmetį
jautį,
nugriauk
Baalio aukurą,
kurį pastatė
tavo tėvas, ir
iškirsk prie
jo esančią
giraitę.
...
27
Gedeonas su
dešimčia savo
tarnų padarė,
kaip Viešpats
jam įsakė.
Tačiau,
bijodamas savo
tėvo namiškių
ir miesto
žmonių, jis
padarė tai ne
dienos metu,
bet naktį.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
5 sk.:
9
Todėl mes
siekiame, –
tiek nebūdami,
tiek būdami su
Juo, – Jam
patikti.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
1 sk.:
26
Juk jūs matote
savo
pašaukimą,
broliai, –
nedaug tarp
jūsų kūno
atžvilgiu
išmintingų,
nedaug
galingų,
nedaug
kilmingų.
27
Bet Dievas
išsirinko, kas
pasaulyje
kvaila, kad
sugėdintų
išminčius.
Dievas
išsirinko, kas
pasaulyje
silpna, kad
sugėdintų, kas
galinga.
28
Ir kas
pasaulyje
žemos kilmės,
kas
paniekinta,
kas yra
niekas, Dievas
išsirinko, kad
niekais
paverstų tai,
kas laikoma
kažkuo, –
29
kad joks kūnas
nesigirtų
prieš Dievą.
Malachijo
pranašystė 3
sk.:
14 Jūs sakėte:
‘Jokios naudos
iš tarnavimo
Dievui. Kas iš
to, kad
laikėmės Jo
nuostatų ir
vaikščiojome
nuleidę galvas
Viešpaties
akivaizdoje?
15
Dabar mes
vadiname
laimingais
išdidžiuosius.
Jiems sekasi,
nors jie
elgiasi
nedorai. Jie
gundo Dievą,
bet
nebaudžiami’“.
16
Dievo bijantys
kalbėjosi
vienas su
kitu. Viešpats
stebėjo ir
klausė. Buvo
parašyta Jo
akivaizdoje
atminimo knyga
apie tuos,
kurie bijo
Viešpaties ir
gerbia Jo
vardą.
17
„Jie bus mano,
– sako
kareivijų
Viešpats. – Tą
dieną Aš
padarysiu juos
savo
brangenybėmis.
Aš jų
gailėsiuos,
kaip gailisi
žmogus savo
sūnaus, kuris
jam tarnauja.
18
Tada jūs
matysite
skirtumą tarp
teisiojo ir
nedorėlio,
tarp to, kuris
tarnauja
Dievui, ir to,
kuris Jam
netarnauja“.
Teisėjų
knyga 7 sk.:
2 Viešpats
tarė Gedeonui:
„Turi per daug
vyrų, kad
atiduočiau
Midjaną į tavo
rankas, kad
Izraelis
negalėtų
didžiuotis
prieš mane,
sakydamas: ‘Aš
išsilaisvinau
savo jėgomis’.
3
Paskelbk
žmonėms: ‘Kas
bijo ir
nedrąsus,
tegrįžta
namo!’“
Pasitraukė
dvidešimt du
tūkstančiai, o
dešimt
tūkstančių
vyrų pasiliko.
4
Viešpats tarė
Gedeonui: „Dar
per daug
žmonių. Nuvesk
juos prie
vandens. Ten
Aš juos tau
atrinksiu.
Apie kuriuos
sakysiu: ‘Tas
eis su
tavimi’, tuos
pasiimk, o
apie kuriuos
sakysiu: ‘Tas
neis su
tavimi’, tie
tegrįžta!“
5
Gedeonas
nuvedė žmones
prie vandens.
Viešpats tarė
Gedeonui:
„Atskirk
kiekvieną,
kuris laks
vandenį kaip
šuo ir kuris
klaupsis gerti
ant kelių“.
6
Skaičius
lakusių iš
rankos buvo
trys šimtai
vyrų, o
likusieji gėrė
atsiklaupę ant
kelių.
7
Tada Viešpats
tarė Gedeonui:
„Per tuos tris
šimtus vyrų,
kurie gėrė iš
rankos, Aš jus
išgelbėsiu ir
atiduosiu
midjaniečius į
tavo rankas;
visi kiti
žmonės
tegrįžta į
savo namus“.
8
Paėmęs maisto
atsargas ir
trimitus iš
žmonių,
pasiuntė juos
į savo
palapines, o
tuos tris
šimtus vyrų
paliko
stovykloje.
Midjaniečių
stovykla buvo
žemiau,
slėnyje.
9 Tą
pačią naktį
Viešpats tarė
Gedeonui:
„Pulk
midjaniečių
stovyklą, Aš
juos atidaviau
į tavo rankas.
10 O
jei bijai
eiti, tai su
savo tarnu
Pura nusileisk
į stovyklą
11
ir
pasiklausyk,
ką jie kalba.
Tuomet
sutvirtės tavo
rankos kovoti
prieš juos“.
Jis nusileido
su savo tarnu
Pura prie
stovyklos
sargybų.
…
15
Gedeonas,
išgirdęs sapną
ir jo
aiškinimą,
pagarbino ir,
sugrįžęs į
Izraelio
stovyklą,
tarė:
„Kilkite,
Viešpats
atidavė
midjaniečių
stovyklą į
jūsų rankas“.
16
Gedeonas
padalino tris
šimtus vyrų į
tris būrius,
padavė jiems į
rankas
trimitus ir
ąsočius su
deglais viduje
…
20
Visi trys
būriai
trimitavo,
sudaužė
ąsočius ir,
laikydami
trimitus
dešinėje
rankoje bei
deglus
kairėje,
šaukė:
„Viešpaties ir
Gedeono
kardas!“
…
22
Trys šimtai
trimitavo, ir
Viešpats
atgręžė
midjaniečių
kardus vienas
prieš kitą
visoje
stovykloje.
Jie bėgo ligi
Bet Šitos,
Cereros link,
ligi Abel
Meholos
sienos, prie
Tabato.
23
Susirinko
izraelitai iš
Neftalio,
Ašero ir
Manaso ir
vijosi
midjaniečius.”
Evangelija
pagal Morkų 1
sk.:
17 Jėzus jiems
tarė: „Sekite
paskui mane,
ir Aš jus
padarysiu
žmonių
žvejais“.
Apaštalų
darbai 1 sk.:
8 Kai ant jūsų
nužengs
Šventoji
Dvasia, jūs
gausite jėgos
ir tapsite
mano
liudytojais
Jeruzalėje ir
visoje
Judėjoje bei
Samarijoje ir
lig pat žemės
pakraščių“.
9
Tai pasakęs,
jiems
bežiūrint,
Jėzus pakilo
aukštyn, ir
debesis Jį
paslėpė nuo jų
akių.
10
Kai jie, akių
nenuleisdami,
žiūrėjo į
žengiantį
dangun Jėzų,
štai prie jų
atsirado du
vyrai baltais
drabužiais
11
ir tarė:
„Vyrai
galilėjiečiai,
ko stovite,
žiūrėdami į
dangų? Tas
pats Jėzus,
paimtas nuo
jūsų į dangų,
sugrįš taip
pat, kaip Jį
matėte
žengiantį į
dangų“.
Evangelija
pagal Luką 22
sk.:
31 Ir Viešpats
tarė:
„Simonai,
Simonai! Štai
šėtonas prašė
persijoti jus
tarsi
kviečius.
32
Bet Aš
meldžiau už
tave, kad tavo
tikėjimas
nepalūžtų, ir
tu atsivertęs
stiprink savo
brolius!“
Laiškas
Filipiečiams 1
sk.:
2
Malonė jums ir
ramybė nuo
mūsų Dievo
Tėvo ir
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus!
3 Aš
dėkoju savo
Dievui, kada
tik jus
prisimenu,
4
visada
kiekvienoje
savo maldoje
su džiaugsmu
už jus visus
besimelsdamas,
5 už
jūsų
dalyvavimą
skelbiant
Evangeliją nuo
pirmosios
dienos iki
šiandien.
6
Esu tikras,
kad Tas, kuris
jumyse pradėjo
gerą darbą, jį
ir pabaigs iki
Jėzaus
Kristaus
dienos.
7
Šitaip manyti
apie jus visus
teisinga, nes
turiu savo
širdyje jus,
kurie, tiek
man esant
surakintam,
tiek ginant ir
įtvirtinant
Evangeliją,
visi tebesate
mano malonės
dalininkai.
2022-03-27,
Valerijus
Krugliakovas,
"Bendravimas"
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
6 O
be tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. Kas
artinasi prie
Dievo, tam
būtina tikėti,
kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina.
Evangelija
pagal Matą 3
sk.:
1 Anomis
dienomis
pasirodė Jonas
Krikštytojas
ir pamokslavo
Judėjos
dykumoje,
2
skelbdamas:
„Atgailaukite,
nes
prisiartino
dangaus
karalystė“.”
Evangelija
pagal Matą 3
sk.:
8
Duokite
vaisių, vertų
atgailos!
…
10
Štai kirvis
jau prie
medžių šaknų,
ir kiekvienas
medis, kuris
neduoda gerų
vaisių, yra
nukertamas ir
įmetamas į
ugnį.”
Evangelija
pagal Luką 13
sk.:
1 Tuo pačiu
metu atėjo
keli žmonės ir
papasakojo Jam
apie
galilėjiečius,
kurių kraują
Pilotas
sumaišė su jų
aukomis.
2
Jėzus,
atsakydamas
jiems, tarė:
„Ar manote,
kad tie
galilėjiečiai
buvo didesni
nusidėjėliai
už visus kitus
galilėjiečius
ir todėl taip
nukentėjo?
3
Ne, sakau
jums! Bet jei
neatgailausite,
visi taip pat
pražūsite.
4
Arba anie
aštuoniolika,
kuriuos
užgriuvo
bokštas prie
Siloamo ir
užmušė; jūs
manote, kad
jie buvo
kaltesni už
visus kitus
Jeruzalės
gyventojus?
5
Ne, sakau
jums, bet jei
neatgailausite,
visi taip pat
pražūsite“.
6
Jis pasakė
palyginimą:
„Žmogus turėjo
savo vynuogyne
pasisodinęs
figmedį. Kartą
jis atėjo
pažiūrėti jo
vaisių, bet
nerado.
7 Ir
tarė
sodininkui:
‘Jau treji
metai, kai
ateinu ieškoti
šio figmedžio
vaisių ir vis
nerandu.
Nukirsk jį,
kam dar žemę
alina!’
8
Anas jam
atsakė:
‘Šeimininke,
palik dar jį
šiais metais.
Aš jį apkasiu
ir patręšiu.
9
Jei jis duos
vaisių, gerai.
O jei ne, tai
iškirsk jį!’
Apaštalų
darbai 3 sk.:
1 Kartą Petras
ir Jonas
devintą maldos
valandą ėjo
drauge į
šventyklą.
2
Ten buvo
nešamas ir
vienas žmogus,
luošas nuo
motinos įsčių.
Jį kasdien
sodindavo prie
šventyklos
vartų,
vadinamų
Gražiaisiais,
kad prašytų
išmaldos iš
ateinančių į
šventyklą.
3
Pastebėjęs
beįeinančius į
šventyklą
Petrą ir Joną,
jis paprašė
išmaldos.
4
Petras,
įdėmiai
pažvelgęs į jį
drauge su
Jonu, tarė:
5
„Pažiūrėk į
mudu“. Jis
pažvelgė į
juos,
tikėdamasis ką
nors iš jų
gauti.
6
Bet Petras
pasakė:
„Sidabro nei
aukso neturiu,
bet ką turiu,
tą duodu.
Jėzaus
Kristaus iš
Nazareto vardu
kelkis ir
vaikščiok!“
7
Ir, paėmęs už
dešinės
rankos, pakėlė
jį. Jo pėdos
ir keliai
bematant
sustiprėjo.
8
Jis pašokęs
atsistojo,
pradėjo
vaikščioti ir
kartu su
apaštalais
įėjo į
šventyklą. Ten
vaikščiodamas
ir
pasišokinėdamas
šlovino Dievą.
9
Visi žmonės
pamatė jį
vaikščiojant
ir šlovinant
Dievą.
10
Jie pažino,
kad tai tas
pats, kuris
sėdėdavo
elgetaudamas
prie Gražiųjų
vartų. Visi
nustėro ir
nustebo dėl
to, kas buvo
jam atsitikę.
11
Kadangi
išgydytas
luošys laikėsi
Petro ir Jono,
prie jų į
vadinamąją
Saliamono
stoginę
didžiai
nustebinti
susibėgo visi
žmonės.
12
Tai matydamas,
Petras
kreipėsi į
žmones:
„Izraelio
vyrai! Ko
stebitės tuo
ir ko taip
žiūrite į
mudu, tarsi
mes savo jėga
ar savo
šventumu
būtume padarę,
kad šis
vaikščiotų?!
13
Abraomo,
Izaoko ir
Jokūbo Dievas,
mūsų tėvų
Dievas,
pašlovino savo
tarną Jėzų,
kurį jūs
išdavėte ir
kurio
išsižadėjote
Piloto
akivaizdoje,
kai tas buvo
nusprendęs Jį
paleisti.
14
Jūs
išsižadėjote
Šventojo ir
Teisiojo, o
pareikalavote
atiduoti jums
žmogžudį.
15
Jūs nužudėte
gyvybės
Kūrėją, kurį
Dievas prikėlė
iš numirusių,
ir mes esame
to liudytojai.
16
Jėzaus vardas
– dėl tikėjimo
Jo vardu –
tvirtą padarė
tą, kurį jūs
matote ir
pažįstate. Iš
Jėzaus
kylantis
tikėjimas
suteikė jam
visišką
sveikatą jūsų
visų akyse.
17 O
dabar,
broliai, aš
žinau, kad jūs
taip padarėte
iš nežinojimo,
kaip ir jūsų
vadai.
18
Taip Dievas
įvykdė, ką iš
anksto buvo
paskelbęs visų
savo pranašų
lūpomis,
būtent, kad
Kristus
kentėsiąs.
19
Tad
atgailaukite
ir
atsiverskite,
kad būtų
panaikintos
jūsų nuodėmės,
kad nuo
Viešpaties
veido ateitų
atgaivos
laikai
20
ir Jis
atsiųstų jums
iš anksto
paskelbtąjį
Jėzų Kristų.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
10 sk.:
16 Argi
laiminimo
taurė, kurią
laiminame,
nėra
bendravimas
Kristaus
kraujyje? Argi
duona, kurią
laužome, nėra
bendravimas
Kristaus kūne?
17
Nors mūsų
daug, mes visi
esame viena
duona ir
vienas kūnas:
juk mes visi
dalijamės
viena duona.
Pirmasis
Jono laiškas 5
sk.:
1 Kiekvienas,
kas tiki, jog
Jėzus yra
Pateptasis,
yra gimęs iš
Dievo, ir
kiekvienas,
kuris myli
Gimdytoją,
myli ir iš Jo
gimusį.
2 Iš
to pažįstame
mylį Dievo
vaikus, kad
mylime Dievą
ir laikomės Jo
įsakymų.
3
Nes tai yra
Dievo meilė –
Jo įsakymus
vykdyti. O Jo
įsakymai nėra
sunkūs.
4
Juk, kas tik
gimė iš Dievo,
nugali
pasaulį; ir
štai pergalė,
nugalinti
pasaulį – mūsų
tikėjimas!
5 O
kas gi nugali
pasaulį, jei
ne tas, kuris
tiki, kad
Jėzus yra
Dievo Sūnus?
6
Jis yra Tas,
kuris atėjo
per vandenį ir
kraują, –
Jėzus Kristus;
ne vien per
vandenį, bet
per vandenį ir
kraują. Ir
Dvasia tai
liudija, nes
Dvasia yra
tiesa.
7
Mat yra trys
liudytojai
danguje:
Tėvas, Žodis
ir Šventoji
Dvasia; ir
šitie trys yra
viena.
8 Ir
yra trys
liudytojai
žemėje:
Dvasia, vanduo
ir kraujas; ir
šie trys
sutaria kaip
vienas.
9
Jeigu priimame
žmonių
liudijimą, tai
Dievo
liudijimas
didesnis. O
Dievo
liudijimas
toks: Jis
paliudijo apie
savo Sūnų.
10
Kas tiki Dievo
Sūnų, tas turi
liudijimą
savyje. Kas
netiki Dievu,
tas Jį melagiu
laiko, nes
nepatikėjo
liudijimu,
kuriuo Dievas
paliudijo apie
savo Sūnų.
11 O
liudijimas
toks: Dievas
mums suteikė
amžinąjį
gyvenimą, ir
tas gyvenimas
yra Jo Sūnuje.
12
Kas turi Sūnų,
turi gyvenimą.
Kas neturi
Dievo Sūnaus,
tas neturi
gyvenimo.
13
Tai parašiau
jums,
tikintiems
Dievo Sūnaus
vardą, kad
žinotumėte
turį amžinąjį
gyvenimą ir
kad tikėtumėte
Dievo Sūnaus
vardą.
14
Ir štai kokį
pasitikėjimą
mes turime
Juo: jei ko
tik prašome
pagal Jo
valią, Jis
girdi mus.
15 O
jeigu žinome,
kad Jis girdi
mus, ko tik
prašome, tai
ir žinome, kad
turime tai, ko
Jo prašėme.
Evangelija
pagal Joną 14
sk.:
10 Nejaugi tu
netiki, kad Aš
esu Tėve ir
Tėvas manyje?
Žodžius,
kuriuos jums
kalbu, ne iš
savęs kalbu;
Tėvas, esantis
manyje – Jis
daro darbus.
11
Tikėkite
manimi, kad Aš
esu Tėve ir
Tėvas manyje,
arba tikėkite
mane dėl pačių
darbų!
2022-03-20,
Mindaugas
Palionis, "Bažnyčios
misija" (Ef
2,1-10; Lk
10,1-4)
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
1 Ir
jūs buvote
mirę
nusikaltimais
ir nuodėmėmis,
2
kuriuose
kadaise
gyvenote pagal
šio pasaulio
būdą,
paklusdami
kunigaikščiui,
viešpataujančiam
ore, dvasiai,
kuri dabar
veikia
neklusnumo
vaikuose.
3
Tarp jų
kadaise ir mes
visi gyvenome,
sekdami savo
kūno
geiduliais,
vykdydami kūno
ir minčių
troškimus, ir
iš prigimties
buvome
rūstybės
vaikai kaip ir
kiti.
4
Bet Dievas,
apstus
gailestingumo,
iš savo
didžios
meilės, kuria
mus pamilo,
5
mus, mirusius
nusikaltimais,
atgaivino
kartu su
Kristumi, –
malone jūs
esate
išgelbėti, –
6
kartu prikėlė
ir pasodino
danguje
Kristuje
Jėzuje,
7
kad
ateinančiais
amžiais savo
gerumu
parodytų mums
beribius savo
malonės turtus
Kristuje
Jėzuje.
8
Nes jūs esate
išgelbėti
malone per
tikėjimą, ir
tai ne iš jūsų
– tai Dievo
dovana,
9 ir
ne dėl darbų,
kad kas nors
nesigirtų.
10
Mes esame Jo
kūrinys,
sukurti
Kristuje
Jėzuje geriems
darbams,
kuriuos Dievas
iš anksto
paskyrė mums
atlikti.”
Evangelija
pagal Luką 10
sk.:
1 Po
to Viešpats
paskyrė dar
kitus
septyniasdešimt
mokinių ir
išsiuntė juos
po du, kad
eitų pirma Jo
į visus
miestus bei
vietoves, kur
Jis pats
ketino vykti.
2
Jis sakė
jiems: „Pjūtis
tikrai didelė,
o darbininkų
maža. Todėl
melskite
pjūties
Viešpatį, kad
atsiųstų
darbininkų į
savo pjūtį.
3
Eikite! Štai
Aš siunčiu jus
lyg avinėlius
tarp vilkų.
4
Nesineškite
nei piniginės,
nei krepšio,
nei sandalų ir
nieko kelyje
nesveikinkite.
5 Į
kuriuos tik
namus
užeisite,
pirmiausia
tarkite:
‘Ramybė šiems
namams!’
6 Ir
jei ten bus
ramybės sūnus,
jūsų ramybė
nužengs ant
jo, o jei ne,
– sugrįš pas
jus.
7
Pasilikite
tuose namuose,
valgykite ir
gerkite, kas
duodama, nes
darbininkas
vertas savo
užmokesčio.
Nesikilnokite
iš namų į
namus.
8
Kai nueisite į
kurį nors
miestą ir jus
priims,
valgykite, kas
bus jums
padėta.
9
Gydykite jame
esančius
ligonius ir
sakykite
jiems: ‘Jums
prisiartino
Dievo
karalystė!’
10 O
kai užeisite į
tokį miestą,
kur jūsų
nepriims,
išėję į
gatves,
sakykite:
11
‘Mes
nusikratome
prieš jus net
jūsų miesto
dulkes,
prilipusias
prie mūsų
kojų. Tačiau
vis tiek
žinokite:
Dievo
karalystė
prisiartino
prie jūsų!’
12
Sakau jums:
aną dieną
Sodomai bus
lengviau negu
tam miestui.
13
Vargas tau,
Chorazine!
Vargas tau,
Betsaida!
Jeigu Tyre ir
Sidone būtų
padaryta
stebuklų,
kokie padaryti
pas jus, jie
seniai būtų
atgailavę,
sėdėdami su
ašutine ir
pelenuose.
14
Todėl Tyrui ir
Sidonui teisme
bus lengviau
negu jums.
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
11
Ir Jis paskyrė
vienus
apaštalais,
kitus
pranašais,
evangelistais,
ganytojais ir
mokytojais,
12
kad išlavintų
šventuosius
tarnavimo
darbui,
Kristaus kūno
ugdymui,
2021-03-13,
Saulius
Kalkauskas, "Neieškok
sielvartui
paaiškinimų,
siek geriau
pažinti Dievą"
Išėjimo knyga
3 sk.:
1 Mozė ganė
savo uošvio,
midjaniečių
kunigo Jetro,
avis. Kartą
jis buvo
nusivaręs avis
už dykumos,
prie Dievo
kalno Horebo.
2
Jam pasirodė
Viešpaties
angelas ugnies
liepsnoje,
kylančioje iš
krūmo vidurio.
Jis matė krūmą
degantį,
tačiau
nesudegantį.
3
Mozė pasakė:
„Eisiu ir
pažiūrėsiu į
šį didingą
reginį. Kodėl
nesudega tas
krūmas?“
4
Viešpats
pamatė jį
artėjant ir
pašaukė iš
krūmo: „Moze!
Moze!“ Tas
atsiliepė: „Aš
čia!“
5
Jis sakė:
„Nesiartink
prie šios
vietos!
Nusiauk nuo
kojų apavą,
nes vieta, ant
kurios stovi,
yra šventa
žemė!
6 Aš
esu tavo tėvo
Dievas,
Abraomo,
Izaoko ir
Jokūbo
Dievas“. Mozė
užsidengė
veidą, nes
bijojo
pažvelgti į
Dievą.
7
Viešpats tarė:
„Aš pamačiau
savo tautos
vargą Egipte
ir išgirdau
jos šauksmą
dėl jų
prižiūrėtojų.
Aš žinau jos
sielvartą.
8 Aš
nužengiau jos
išvaduoti iš
egiptiečių
rankos ir
išvesti jos iš
tos šalies į
gerą ir plačią
šalį,
plūstančią
pienu ir
medumi: į
kanaaniečių,
hetitų,
amoritų,
perizų, hivų
ir jebusiečių
žemę.
9
Izraelio vaikų
šauksmas
pasiekė mane.
Aš mačiau jų
priespaudą,
kaip
egiptiečiai
juos engė.
10
Taigi dabar
eik. Aš
siunčiu tave
pas faraoną,
kad išvestum
iš Egipto mano
tautą,
Izraelio
vaikus!“
11
Mozė atsakė
Dievui: „Kas
aš, kad eičiau
pas faraoną ir
išvesčiau iš
Egipto
izraelitus?“
12
Dievas atsakė:
„Aš būsiu su
tavimi! Štai
ženklas, kad
Aš tave
siunčiu: kai
išvesi tautą
iš Egipto, jūs
tarnausite
Dievui ant
šito kalno“.
Skaičių
knyga 12 sk.:
8 Su juo Aš
kalbuosi
veidas į
veidą,
atvirai, o ne
neaiškiais
žodžiais, ir
jis mato mano
pavidalą. Kaip
judu nebijote
kalbėti prieš
mano tarną
Mozę?“
2022-03-06,
Giedrius
Ažukas, "Neišsigąskime,
bet
pasitikėkime
Viešpačiu"
Evangelija
pagal Matą 24
sk.:
6 Girdėsite
apie karus ir
karų gandus.
Žiūrėkite, kad
neišsigąstumėte,
nes visa tai
turi įvykti.
Bet tai dar ne
galas.
Antroji
Kronikų knyga
20 sk.:
6 ir sakė:
„Viešpatie,
mūsų tėvų
Dieve, argi ne
Tu esi Dievas
danguje ir
argi ne Tu
valdai visas
pagonių
karalystes?
Tavo rankose
yra jėga ir
galybė, ir
niekas negali
atsilaikyti
prieš Tave.
…
9
‘Jei mus
užpuls
nelaimės,
kardas, maras
ar badas, tai
mes, atsistoję
ties šitais
namais, Tavo
akivaizdoje, –
nes Tavo
vardas yra
šituose
namuose, –
šauksimės
Tavęs savo
suspaudime, o
Tu mus išgirsi
ir išgelbėsi’.
...
12
Dieve, argi
neteisi jų?
Mes esame
bejėgiai prieš
šitą daugybę,
kuri išėjo
prieš mus, ir
nežinome, ką
mums daryti.
Bet mūsų akys
nukreiptos į
Tave“.
13
Visi Judo
gyventojai
stovėjo
Viešpaties
akivaizdoje su
kūdikiais,
žmonomis ir
vaikais.
14
Tada ant
Jahazielio,
sūnaus
Zacharijo,
sūnaus
Benajos,
sūnaus
Jejelio,
sūnaus
Matanijos,
levito iš
Asafo sūnų,
nužengė
Viešpaties
Dvasia, jam
stovint tarp
susirinkusiųjų,
15
ir jis tarė:
„Klausykite,
Judo ir
Jeruzalės
gyventojai ir
tu, karaliau
Juozapatai!
Taip sako
Viešpats:
‘Nebijokite ir
neišsigąskite
šitos
daugybės, nes
kova yra ne
jūsų, bet
Dievo.
...
16
Rytoj išeikite
prieš juos.
Jie eis Zizo
įkalne ir jūs
sutiksite juos
slėnio
pabaigoje,
ties Jeruelio
dykuma.
17
Jums nereikės
kovoti.
Išsirikiuokite,
stovėkite ir
stebėkite,
kaip Viešpats
jus išgelbės.
Judo ir
Jeruzalės
gyventojai,
nenusigąskite
ir nebijokite!
Rytoj išeikite
prieš juos,
nes Viešpats
bus su jumis!
...
20
Anksti rytą
atsikėlę, jie
išėjo į
Tekojos
dykumą. Jiems
išeinant,
Juozapatas
tarė:
„Paklausykite
manęs, Judo ir
Jeruzalės
gyventojai.
Tikėkite
Viešpačiu,
savo Dievu,
tai būsite
įtvirtinti.
Tikėkite Jo
pranašais, tai
klestėsite“.
21
Pasitaręs su
tauta, jis
paskyrė
giedotojus
Viešpačiui,
kad jie eitų
kariuomenės
priekyje,
girdami
šventumo
grožį, ir
sakytų:
„Dėkokite
Viešpačiui,
nes Jo
gailestingumas
amžinas!“
22
Kai jie
pradėjo
giedoti ir
girti,
Viešpats
sukėlė paniką
tarp amonitų,
moabitų ir
Seyro aukštumų
gyventojų,
kurie buvo
išėję prieš
Judą, ir jie
vieni kitus
sunaikino.
23
Amonitai ir
moabitai
sukilo prieš
Seyro aukštumų
gyventojus,
žudydami juos
ir naikindami.
Išžudę Seyro
gyventojus,
jie ėmė
naikinti vieni
kitus.
24
Kai Judas
atėjo į vietą,
iš kur buvo
matoma dykuma,
jie pamatė
žemę, nuklotą
lavonais.
25
Juozapatas su
žmonėmis atėjo
surinkti
grobio ir rado
daugybę turtų,
brangių daiktų
ir kitų
gėrybių, kurių
prisirinko
daugiau negu
galėjo
panešti. Tris
dienas jie
rinko grobį,
nes jo buvo
tiek daug.
26
Ketvirtą dieną
jie susirinko
į Berako slėnį
ir laimino
Viešpatį.
Todėl ta vieta
vadinama
Berako slėniu
iki šios
dienos.
Pirmasis
Petro laiškas
3 sk.:
10 „Kas
trokšta mylėti
gyvenimą ir
matyti gerų
dienų,
tepažaboja
liežuvį nuo
pikto ir lūpas
nuo klastingų
kalbų.
11
Tegu jis
nusigręžia nuo
pikto ir daro
gera, teieško
ramybės ir
tesiveja ją.
12
Viešpaties
žvilgsnis lydi
teisiuosius,
ir Jo ausys
girdi jų
maldas, bet
Viešpaties
veidas – prieš
darančius
pikta“.
13
Kas gi jums
pakenks, jei
darysite gera?
14
Bet jei jums
ir tektų
kentėti už
teisumą, – jūs
palaiminti!
„Jų gąsdinimo
neišsigąskite
ir
nesutrikite“.
15
Šventu
laikykite
Viešpatį Dievą
savo širdyse,
visada
pasiruošę
atsakyti
kiekvienam
klausiančiam
apie jumyse
esančią viltį
romiai ir
pagarbiai,
16
turėdami tyrą
sąžinę, kad
šmeižiantys
jūsų gerą
elgesį
Kristuje liktų
sugėdinti.
17
Geriau, jei
tokia būtų
Dievo valia,
kentėti už
gerus darbus
negu už
piktus.
Laiškas
Romiečiams 12
sk.:
12 Džiaukitės
viltimi,
būkite kantrūs
išmėginimuose,
nepaliaujamai
melskitės.
Apaštalų
darbai 14 sk.:
22 Ten jie
stiprino
mokinių
sielas, ragino
juos pasilikti
tikėjime ir
sakė: „Per
daugelį
išmėginimų mes
turime įeiti į
Dievo
karalystę“.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
10 sk.:
13 Jums tekęs
pagundymas
tėra tik
žmogiškas. Bet
Dievas
ištikimas. Jis
neleis jūsų
gundyti
daugiau nei
jūsų jėgos
leidžia, bet
kartu su
pagundymu duos
ir išeitį, kad
sugebėtumėte
jį atlaikyti.
2022-02-27,
Marijona
Mukomolovienė,
"Pasilikime
siaurame
kelyje, kuris
veda į
gyvenimą"
Evangelija
pagal Matą 24
sk.:
6
Girdėsite apie
karus ir karų
gandus.
Žiūrėkite, kad
neišsigąstumėte,
nes visa tai
turi įvykti.
Bet tai dar ne
galas.
7
Tauta sukils
prieš tautą ir
karalystė
prieš
karalystę.
Įvairiose
vietose bus
badmečių, marų
ir žemės
drebėjimų.
8
Tačiau visa
tai – gimdymo
skausmų
pradžia.
Evangelija
pagal Matą 7
sk.:
13
„Įeikite pro
ankštus
vartus, nes
erdvūs vartai
ir platus
kelias veda į
pražūtį, ir
daug yra juo
įeinančių.
14 O
ankšti vartai
ir siauras
kelias veda į
gyvenimą, ir
tik nedaugelis
jį randa“.
15
„Saugokitės
netikrų
pranašų, kurie
ateina pas jus
avių kailyje,
o viduje yra
plėšrūs
vilkai.
16
Jūs pažinsite
juos iš
vaisių. Argi
kas gali
priskinti
vynuogių nuo
erškėčių ar
figų nuo
usnių?!
17
Juk kiekvienas
geras medis
duoda gerus
vaisius, o
blogas medis –
blogus.
18
Geras medis
negali duoti
blogų vaisių,
o blogas –
gerų.
19
Kiekvienas
medis, kuris
neduoda gerų
vaisių,
nukertamas ir
įmetamas į
ugnį.
20
Taigi jūs
pažinsite juos
iš vaisių“.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
2 sk.:
14
Dėkui Dievui,
kuris visada
veda mus
Kristuje
triumfo
eisenoje ir
per mus
kiekvienoje
vietoje
skleidžia
mielą Jo
pažinimo
kvapą.
15
Juk mes esame
Kristaus
malonus kvapas
Dievui tarp
išgelbėtų ir
tarp
žūstančių.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
2 sk.:
9 Bet
skelbiame,
kaip parašyta:
„Ko akis
neregėjo, ko
ausis
negirdėjo, kas
žmogui į širdį
neatėjo, tai
paruošė Dievas
tiems, kurie
Jį myli".
10
Dievas mums
tai apreiškė
per savo
Dvasią, nes
Dvasia visa
ištiria, net
Dievo gelmes.
11
Kas iš žmonių
žino, kas yra
žmogaus, jei
ne paties
žmogaus
dvasia? Taip
pat niekas
nežino, kas
yra Dievo, tik
Dievo Dvasia.
12 O
mes gavome ne
pasaulio
dvasią, bet
Dvasią iš
Dievo, kad
suvoktume, kas
mums Dievo
dovanota.
13
Apie tai ir
kalbame ne
žodžiais,
kurių moko
žmogiškoji
išmintis, bet
tais, kurių
moko Šventoji
Dvasia, –
dvasinius
dalykus
gretindami su
dvasiniais.
14
Bet sielinis
žmogus
nepriima to,
kas yra iš
Dievo Dvasios,
nes jam tai
kvailystė; ir
negali
suprasti, nes
tai dvasiškai
vertinama.
15 O
dvasinis
žmogus gali
spręsti apie
viską, bet
niekas negali
spręsti apie
jį.
16
„Kas gi suvokė
Viešpaties
mintį, kad
galėtų Jį
pamokyti?“ O
mes turime
Kristaus
protą.
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
15 Jūs gi
gavote ne
vergystės
dvasią, kad
vėl
bijotumėte,
bet gavote
įsūnystės
Dvasią, kuria
šaukiame:
„Aba, Tėve!“
Jobo knyga
1 sk.:
7 Viešpats
klausė šėtoną:
„Iš kur
ateini?“
Šėtonas atsakė
Viešpačiui:
„Aš
vaikštinėjau
po visą žemę“.
8
Viešpats vėl
klausė šėtoną:
„Ar atkreipei
dėmesį į mano
tarną Jobą?
Juk žemėje
nėra nė vieno
jam lygaus.
Jis yra
tobulas ir
teisus, bijo
Dievo ir
vengia
pikto“.”
9
Šėtonas atsakė
Viešpačiui:
„Ne veltui
Jobas bijo
Dievo.
10
Juk Tu saugoji
jį, jo namus
ir viską, ką
jis turi! Jo
darbus Tu
laimini ir jo
turtas didėja.
11
Bet ištiesk
savo ranką ir
paliesk tai,
ką jis turi,
ir jis keiks
Tave į akis“.
12
Viešpats tarė
šėtonui:
„Visa, ką jis
turi, atiduodu
tavo valdžion,
bet prieš jį
neištiesk
rankos“.
Šėtonas
pasišalino iš
Viešpaties
akivaizdos.
Jobo
knyga 2 sk.:
1 Vieną dieną
Dievo sūnūs
vėl susirinko
Viešpaties
akivaizdoje;
šėtonas atėjo
su jais ir
stojo prieš
Dievą.
2
Viešpats
paklausė jo:
„Iš kur
ateini?“
Šėtonas atsakė
Viešpačiui:
„Aš
vaikštinėjau
po visą žemę“.
3
Viešpats
klausė šėtoną:
„Ar atkreipei
dėmesį į mano
tarną Jobą?
Juk žemėje
nėra jam
lygaus. Jis
yra tobulas ir
teisus, bijo
Dievo ir
vengia pikto.
Jis ir toliau
lieka man
ištikimas,
nors tu mane
sukurstei
prieš jį, kad
be priežasties
jam kenkčiau“.
4
Šėtonas atsakė
Viešpačiui:
„Oda už odą,
bet žmogus
viską atiduos,
kad liktų
gyvas.”
5
Bet ištiesk
savo ranką ir
paliesk jo
kaulus ir
kūną, ir jis
keiks Tave į
akis“.
6
Viešpats tarė
šėtonui: „Jis
tavo rankose.
Tik nepaliesk
jo gyvybės“
8
Jis sėdėjo
pelenuose ir,
paėmęs šukę,
gramdė pūlius.
9 Jo
žmona jam
tarė: „Ar tu
vis dar
laikaisi savo
ištikimybės?
Prakeik Dievą
ir mirk“.
10
Jobas jai
atsakė: „Tu
kalbi kaip
viena iš
kvailų moterų.
Argi priimtume
gera iš Dievo
rankos, o
pikta
nepriimtume?“
Visu tuo Jobas
nenusidėjo
savo lūpomis.”
Pirmasis
laiškas
Tesalonikiečiams
4 sk.:
9 Apie
brolišką meilę
nebereikia
jums rašyti,
nes jūs patys
esate Dievo
išmokyti
mylėti vienas
kitą,
10
ir jūs taip
darote visiems
broliams
visoje
Makedonijoje.
Mes tik
raginame jus,
broliai,
daryti vis
daugiau
pažangos,
2022-02-20,
Giedrius
Ažukas, "Nesidairyk
atgal,
negyvenk
praeitim"
Laiškas
Romiečiams 1
sk.:
5
Per Jį gavome
malonę ir
apaštalystę,
kad Jo vardu
padarytume
klusnias
tikėjimui
visas tautas,
...
16
Aš nesigėdiju
Evangelijos,
nes ji yra
Dievo jėga
išgelbėti
kiekvienam,
kuris tiki,
pirma žydui,
paskui
graikui.
Laiškas
Romiečiams 12
sk.:
10
Švelniai
mylėkite
vienas kitą
broliška
meile;
pagarbiai
vertinkite
kitus aukščiau
nei save.
11
Uolumu
nebūkite
tingūs; būkite
liepsnojančios
dvasios,
tarnaukite
Viešpačiui.
12
Džiaukitės
viltimi,
būkite kantrūs
išmėginimuose,
nepaliaujamai
melskitės.
13
Dalinkitės
šventųjų
poreikiais,
puoselėkite
svetingumą.
Evangelija
pagal Luką 9
sk.:
57 Jiems
einant keliu,
vienas žmogus
Jam pasakė:
„Aš seksiu
paskui Tave,
kur tik Tu
eisi,
Viešpatie!“
58
Jėzus jam
atsakė: „Lapės
turi urvus,
padangių
paukščiai –
lizdus, o
Žmogaus Sūnus
neturi kur
galvos
priglausti“.
59
Kitam Jis
tarė: „Sek
paskui mane!“
Tas prašė:
„Viešpatie,
leisk man
pirmiau
pareiti tėvo
palaidoti“.
60
Jėzus jam
atsakė: „Palik
mirusiems
laidoti savo
numirėlius, o
tu eik ir
skelbk Dievo
karalystę!“
61
Dar vienas
tarė: „Aš
seksiu paskui
Tave,
Viešpatie, bet
leisk man
pirmiau
atsisveikinti
su savo
namiškiais“.
62
Jėzus tam
atsakė: „Nė
vienas, kuris
uždeda ranką
ant arklo ir
žvalgosi
atgal, netinka
Dievo
karalystei“.
Laiškas
Romiečiams 14
sk.:
12
Taigi
kiekvienas iš
mūsų duos
Dievui
apyskaitą už
save.
Izaijo
pranašystė 43
sk.:
18
„Nebegalvokite
apie buvusius
dalykus,
nekreipkite
dėmesio į
praeitį.
19
Štai Aš darau
nauja – jau
pasirodo, ar
nepastebite?
Aš padarysiu
kelią tyruose,
upės tekės
dykumose.
20
Laukiniai
žvėrys,
šakalai ir
stručiai gerbs
mane. Aš
duosiu vandens
tyruose ir
dykumose gerti
mano
išrinktajai
tautai.
2022-02-13,
Juozas
Stankevičius,
"Kol
esame šioje
palapinėje"
Antrasis Petro
laiškas 1 sk.:
1
Simonas
Petras, Jėzaus
Kristaus
tarnas ir
apaštalas,
gavusiems su
mumis lygiai
brangų
tikėjimą mūsų
Dievo ir
Gelbėtojo
Jėzaus
Kristaus
teisumu.
2
Malonė ir
ramybė
tepadaugėja
jums Dievo ir
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
pažinimu.
3 Jo
dieviška jėga
padovanojo
mums viską, ko
reikia
gyvenimui ir
dievotumui,
per pažinimą
To, kuris
pašaukė mus
šlove ir
dorybe.
4
Drauge Jis
davė mums be
galo didžius
bei brangius
pažadus, kad
per juos
taptume
dieviškosios
prigimties
dalininkais,
ištrūkę iš
sugedimo,
kuris sklinda
pasaulyje
geiduliais.
5
Todėl,
parodydami
visą stropumą,
praturtinkite
savo tikėjimą
dorybe,
dorybę—
pažinimu,
6
pažinimą –
susivaldymu,
susivaldymą –
ištverme,
ištvermę –
maldingumu,
7
maldingumą –
brolybe,
brolybę –
meile.
8
Jei šie
dalykai jumyse
gyvuoja ir
tarpsta, jie
neduoda jums
apsileisti ir
likti
bevaisiams
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
pažinime.
9 O
kam jų
trūksta, tas
aklas ir
trumparegis,
užmiršęs, kad
yra apvalytas
nuo savo
senųjų
nuodėmių.
10
Todėl,
broliai, dar
uoliau
stenkitės
sutvirtinti
savąjį
pašaukimą ir
išrinkimą. Tai
darydami, jūs
niekada
nesuklupsite.
11
Šitaip dar
plačiau
atsivers jums
įėjimas į
amžinąją mūsų
Viešpaties ir
Gelbėtojo
Jėzaus
Kristaus
karalystę.
12
Todėl aš
niekad
nesiliausiu
jums priminęs
šiuos dalykus,
nors jūs ir
žinote juos ir
esate
sutvirtinti
turimoje
tiesoje.
13
Manau, kad
teisinga, kol
esu šioje
palapinėje,
žadinti jus
paraginimais.
14
Žinau, kad
greitai ateis
mano palapinės
nugriovimo
metas, kaip ir
mūsų Viešpats
Jėzus Kristus
man apreiškė.
...
20
Pirmiausia
žinokite, kad
jokia Rašto
pranašystė
negali būti
savavališkai
aiškinama,
21
nes pranašystė
niekada nėra
atėjusi
žmogaus valia,
bet kalbėjo
Šventosios
Dvasios
įkvėpti šventi
Dievo žmonės.
Laiškas
Romiečiams 12
sk.:
1 Dievo
gailestingumu
aš prašau jus,
broliai,
aukoti savo
kūnus kaip
gyvą, šventą,
Dievui
patinkančią
auką, – tai
jūsų
sąmoningas
tarnavimas.
2 Ir
neprisitaikykite
prie šio
pasaulio, bet
pasikeiskite,
atnaujindami
savo protą,
kad galėtumėte
ištirti, kas
yra gera,
priimtina ir
tobula Dievo
valia.
Laiškas
Romiečiams 1
sk.:
21 Pažinę
Dievą, jie
negarbino Jo
kaip Dievo ir
Jam nedėkojo,
bet tuščiai
mąstydami
paklydo, ir
neišmani jų
širdis aptemo.
22
Vadindami save
išmintingais,
tapo kvaili.
23
Jie išmainė
nenykstančiojo
Dievo šlovę į
nykstančius
žmogaus,
paukščių,
keturkojų bei
šliužų
atvaizdus.
24
Todėl Dievas
per jų širdies
geidulius
atidavė juos
neskaistumui,
kad jie patys
terštų savo
kūnus.
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
6 O be
tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. Kas
artinasi prie
Dievo, tam
būtina tikėti,
kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina.
Psalmių
knyga 90 sk.:
12 Pamokyk mus
skaičiuoti
mūsų dienas,
kad įgytume
išmintingą
širdį!
Psalmių
knyga 119 sk.:
9 Kaip gali
jaunuolis savo
kelią
išlaikyti
tyrą?
Laikydamasis
Tavo žodžių.
10
Visa širdimi
ieškojau
Tavęs, neleisk
man nuo
įsakymų Tavo
nuklysti.
11
Giliai širdyje
paslėpiau Tavo
žodį, kad Tau
nenusidėčiau.
...
27
Leisk man
suvokti Tavo
potvarkių
kelią, tai
kalbėsiu apie
Tavo
stebuklus.
…
34
Duok suprasti
Tavo įstatymą,
kad vykdyčiau
ir nuoširdžiai
jo
laikyčiausi.
...
89
Viešpatie,
Tavo žodis
amžinai
įtvirtintas
danguje.
90
Tavo
ištikimybė
kartų kartoms;
Tu sutvėrei
žemę, ir ji
pasilieka.
91
Ligi šiol
viskas
laikosi, kaip
Tavo nutarta,
Tau viskas
tarnauja.
92
Jei Tavo
įstatymu
nesigėrėčiau,
seniai būčiau
žuvęs.
...
97
Kaip aš myliu
Tavo įstatymą,
mąstau apie jį
ištisą dieną.
98
Įsakymai Tavo
padarė mane
protingesnį už
mano priešus,
nes jie
visuomet su
manimi.
99
Daugiau
suprantu už
visus savo
mokytojus, nes
mąstau apie
Tavo
liudijimus.
100
Daugiau
išmanau už
senius, nes
laikausi Tavo
potvarkių.
101
Nuo bet kokio
pikto kelio
susilaikau,
nes klausau
Tavo žodžio.
...
105
Tavo žodis yra
žibintas mano
kojai ir
šviesa mano
takui.
Antrasis
Petro laiškas
1 sk.:
3 Jo dieviška
jėga
padovanojo
mums viską, ko
reikia
gyvenimui ir
dievotumui,
per pažinimą
To, kuris
pašaukė mus
šlove ir
dorybe.
Evangelija
pagal Joną 17
sk.:
9 Aš meldžiu
už juos. Ne už
pasaulį
meldžiu, bet
už tuos,
kuriuos man
davei, nes jie
yra Tavo!
10
Ir visa, kas
mano, yra
Tavo, o kas
Tavo, yra
mano, ir Aš
pašlovintas
juose.
...
20 Ne tik už
juos meldžiu,
bet ir už
tuos, kurie
per jų žodį
mane įtikės, –
21
kad jie visi
būtų viena.
Kaip Tu, Tėve,
manyje ir Aš
Tavyje, kad ir
jie būtų viena
mumyse, kad
pasaulis
įtikėtų, jog
Tu mane
siuntei.
Laiškas
Kolosiečiams 3
sk.:
1 Jeigu esate
su Kristumi
prikelti,
siekite to,
kas
aukštybėse,
kur Kristus
sėdi Dievo
dešinėje.
2
Mąstykite apie
tai, kas
aukštybėse, o
ne apie tai,
kas žemėje.
3
Jūs juk esate
mirę, ir jūsų
gyvenimas su
Kristumi yra
paslėptas
Dieve.
4
Kai pasirodys
Kristus – mūsų
gyvenimas,
tada su Juo ir
jūs
pasirodysite
šlovėje.
5
Todėl
marinkite tuos
savo narius,
kurie yra
žemėje:
ištvirkavimą,
netyrumą,
aistringumą,
piktą
pageidimą,
taip pat
godumą, kuris
yra
stabmeldystė.
6
Dėl šių dalykų
ateina Dievo
rūstybė
neklusnumo
vaikams.
7
Jūs irgi
kadaise taip
elgėtės,
gyvendami tarp
jų.
8
Bet dabar jūs
visa tai
nusivilkite:
rūstybę,
nirtulį,
nelabumą,
pyktį,
piktžodžiavimą,
nešvarias
kalbas nuo
savo lūpų.
9
Nebemeluokite
vienas kitam,
nusivilkę
senąjį žmogų
su jo darbais
10
ir apsivilkę
nauju, kuris
atnaujinamas
pažinimu pagal
atvaizdą To,
kuris jį
sukūrė.
2022-02-06,
Giedrius
Ažukas, "Nepririškime
širdies prie
žemiškų
dalykų"
Apreiškimas
Jonui 19 sk.:
5 O
nuo sosto
nuskambėjo
balsas:
„Šlovinkite
mūsų Dievą
visi Jo tarnai
ir tie, kurie
bijote Jo:
maži ir
dideli!“
6 Ir
išgirdau
gausios minios
balsą, lyg
daugybės
vandenų
šniokštimą ar
galingų
griaustinių
dundėjimą,
sakantį:
„Aleliuja!
Užviešpatavo
Viešpats
Dievas,
Visagalis.
7
Džiūgaukime ir
linksminkimės,
ir duokime Jam
šlovę! Nes
atėjo Avinėlio
vestuvės ir Jo
nuotaka
pasiruošė“.
8
Jai buvo duota
apsirengti
spindinčia,
tyra drobe, o
ta drobė – tai
šventųjų
teisūs darbai.
9 Ir
angelas sako
man: „Rašyk:
‘Palaiminti,
kurie
pakviesti į
Avinėlio
vestuvių
pokylį’“. Jis
pridūrė: „Šie
žodžiai yra
tikri Dievo
žodžiai!“
Evangelija
pagal Luką 14
sk.:
1 Kartą sabato
dieną Jėzus
atėjo į vieno
fariziejų
vyresniojo
namus valgyti,
o jie atidžiai
stebėjo Jį.
2 Ir
štai Jį
pasitiko
vandenlige
sergantis
žmogus.
3
Jėzus kreipėsi
į Įstatymo
mokytojus ir
fariziejus:
„Leistina per
sabatą gydyti
ar ne?“
4
Tie tylėjo.
Tada Jis ėmė,
išgydė jį ir
paleido.
Evangelija
pagal Luką 14
sk.:
15
Tai išgirdęs,
vienas iš
sėdinčiųjų
prie stalo
tarė Jam:
„Palaimintas,
kas valgys
duoną Dievo
karalystėje!“
16
Tada Jėzus jam
pasakė:
„Vienas žmogus
iškėlė didelę
puotą ir
pakvietė daug
svečių.
17
Atėjus puotos
metui, jis
pasiuntė tarną
pranešti
pakviestiesiems:
‘Ateikite, jau
viskas
surengta’.
18
Tada jie visi
kaip vienas
pradėjo
atsiprašinėti.
Vienas jam
tarė:
‘Nusipirkau
dirvą ir
būtinai turiu
eiti jos
apžiūrėti.
Prašau mane
pateisinti’.
19
Kitas sakė:
‘Pirkau penkis
jungus jaučių
ir einu jų
išmėginti.
Prašau mane
pateisinti’.
20
Trečias tarė:
‘Vedžiau
žmoną, todėl
negaliu
ateiti’.
21
Tarnas
sugrįžęs viską
papasakojo
šeimininkui.
Šis supyko ir
įsakė tarnui:
‘Skubiai eik į
miesto gatves
ir
skersgatvius
ir vesk čia
vargšus,
paliegėlius,
luošus ir
aklus’.
22
Tarnas vėl
pranešė:
‘Šeimininke,
kaip liepei, –
padaryta, bet
dar yra
vietos’.
23
Tada
šeimininkas
tarė tarnui:
‘Eik į kelius
bei patvorius
ir priversk
ateiti, kad
mano namai
būtų pilni.
24
Sakau jums, –
nė vienas iš
anų
pakviestųjų
žmonių
neragaus mano
vaišių’“.
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
7
Kūniškas
mąstymas
priešiškas
Dievui; jis
nepaklūsta
Dievo
įstatymui ir
net negali
paklusti.
Evangelija
pagal Luką 9
sk.:
24 Kas nori
išgelbėti savo
gyvybę, tas ją
praras, o kas
praras savo
gyvybę dėl
manęs, tas ją
išgelbės.
Evangelija
pagal Luką 17
sk.:
33 Kas
stengsis
išgelbėti
savo gyvybę,
tas ją
praras, o kas
ją praras,
tas atgaivins
ją.
Evangelija
pagal Luką 12
sk.:
21 Taip yra
tam, kuris
krauna turtus
sau, bet
nesirūpina
tapti
turtingas pas
Dievą
...
33
...
Įsitaisykite
sau piniginių,
kurios
nesusidėvi,
kraukite
nenykstantį
turtą danguje,
kur joks vagis
neprieina ir
kandys
nesuėda.
34
Nes kur jūsų
turtas, ten ir
jūsų
širdis.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
7 sk.:
32 Norėčiau,
kad jūs
gyventumėte be
rūpesčių.
Nesusituokęs
rūpinasi
Viešpaties
reikalais –
stengiasi
patikti
Viešpačiui.
33 O
susituokęs
rūpinasi
pasaulio
reikalais –
stengiasi
patikti
žmonai.
Patarlių
knyga 19 sk.:
14 Namai ir
turtai
paveldimi iš
tėvų, o
išmintinga
žmona – nuo
Viešpaties.
Patarlių
knyga 18 sk.:
22 Kas randa
gerą žmoną,
randa laimės
ir Viešpaties
palankumą.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
7 sk.:
29 Sakau jums,
broliai:
laikas
trumpas!
Belieka tiems,
kurie turi
žmonas,
gyventi, tarsi
jų neturėtų,
30
ir kurie
verkia, tarsi
neverktų, ir
kurie
džiaugiasi,
tarsi
nesidžiaugtų,
ir kurie
perka, tarsi
neįsigytų,
31
ir kurie
naudojasi šiuo
pasauliu, –
tarsi
nesinaudotų.
Nes šio
pasaulio
pavidalas
praeina.
32
Norėčiau, kad
jūs
gyventumėte be
rūpesčių.
Nesusituokęs
rūpinasi
Viešpaties
reikalais –
stengiasi
patikti
Viešpačiui.
33 O
susituokęs
rūpinasi
pasaulio
reikalais –
stengiasi
patikti
žmonai.
34
Yra skirtumas
tarp žmonos ir
mergaitės.
Netekėjusi
moteris
rūpinasi
Viešpaties
reikalais, kad
būtų šventa
kūnu ir
dvasia, o
ištekėjusi
rūpinasi
pasaulio
reikalais –
kaip patikti
vyrui.
35
Tai kalbu jūsų
pačių labui,
ne norėdamas
užnerti jums
kilpą, bet dėl
to, kad tai
yra tinkama ir
kad jūs
neblaškomi
galėtumėte
atsiduoti
Viešpačiui.
Evangelija
pagal Luką 10
sk.:
27 Tas atsakė:
„ ‘Mylėk
Viešpatį, savo
Dievą, visa
savo širdimi,
visa savo
siela, visomis
savo jėgomis
ir visu savo
protu, ir savo
artimą kaip
save patį’“.
2022-01-30,
Gintaras
Kunigonis, "Dovanos"
Evangelija
pagal Joną 1
sk.:
11 Jis atėjo
pas savuosius,
ir savieji Jo
nepriėmė.
12
Visiems, kurie
Jį priėmė, Jis
davė galią
tapti Dievo
vaikais –
tiems, kurie
tiki Jo vardą,
Evangelija
pagal Matą 10
sk.:
8
... Dovanai
gavote,
dovanai ir
duokite!
2022-01-23,
Birutė
Venteraitienė,
"Mūsų
išbandytas
tikėjimas
brangesnis už
pragaištantį
auksą"
Pirmasis Petro
laiškas 1 sk.:
3
Tebūnie
palaimintas
Dievas, mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
Tėvas, kuris
iš savo didžio
gailestingumo
Jėzaus
Kristaus
prikėlimu iš
numirusių
atgimdė mus
gyvai vilčiai,
4
nenykstančiam,
nesuteptam ir
nevystančiam
palikimui,
kuris
paruoštas jums
danguje.
5
Dievo jėga per
tikėjimą jūs
esate saugomi
išgelbėjimui,
kuris
parengtas
apsireikšti
paskutiniu
laiku.
6
Tuo
džiaukitės,
nors dabar,
jei reikia,
trumpai
kenčiate
įvairiuose
išmėginimuose,
7
kad jūsų
išbandytas
tikėjimas,
brangesnis už
pragaištantį
auksą, nors ir
ugnimi
ištirtą, būtų
pripažintas
vertas
gyriaus,
garbės ir
šlovės, kai
apsireikš
Jėzus Kristus.
8
Jūs mylite Jį,
nors ir nesate
Jo matę;
tikėdami Jį,
nors ir
neregėdami,
džiaugiatės
neišsakomu ir
šlovingiausiu
džiaugsmu,
9
gaudami jūsų
tikėjimo
tikslą – sielų
išgelbėjimą.
Apaštalų
darbai 12 sk.:
1 Tuo metu
karalius
Erodas pakėlė
ranką prieš
kai kuriuos
bažnyčios
žmones.
2
Jis nukirsdino
kalaviju
Jokūbą, Jono
brolį.
3
Pamatęs, kad
tai patinka
žydams, įsakė
suimti ir
Petrą. Buvo
Neraugintos
duonos dienos.
4
Suėmęs jį,
įmesdino į
kalėjimą ir
pavedė saugoti
keturgubai
sargybai po
keturis
kareivius, o
po Paschos
ketino išvesti
jį prieš
minią.
5
Taigi Petras
buvo uždarytas
kalėjime. O
bažnyčia
nepaliaujamai
meldėsi už jį
Dievui.
6
Paskutinę
naktį prieš
Erodui
išvedant
Petrą, tas,
supančiotas
dviem
grandinėmis,
miegojo tarp
dviejų
kareivių. Prie
durų kalėjimą
saugojo
sargybiniai.
7 Ir
štai ten
atsirado
Viešpaties
angelas, ir
kamerą
nutvieskė
šviesa. Jis
sudavė Petrui
į šoną ir
žadindamas
tarė: „Kelkis
greičiau!“ Ir
nukrito jam
grandinės nuo
rankų.
8
Angelas
kalbėjo
toliau:
„Susijuosk ir
apsiauk
sandalus!“ Jis
taip ir
padarė.
Angelas tęsė:
„Užsimesk
apsiaustą ir
eik paskui
mane!“
9
Petras išėjo
ir sekė paskui
jį,
nesuvokdamas,
kad angelo
veiksmai
tikri, nes jis
tarėsi matąs
regėjimą.
10
Praėję pro
pirmą ir antrą
sargybą, jie
prisiartino
prie geležinių
vartų į
miestą, kurie
savaime
atsidarė.
Išėję pro
juos, jie
leidosi tolyn
viena gatve.
Staiga šalia
ėjęs angelas
nuo jo
pasitraukė.
11
Petras
atsipeikėjęs
tarė: „Dabar
tikrai žinau,
kad Viešpats
atsiuntė savo
angelą ir
išvadavo mane
iš Erodo rankų
ir nuo viso
to, ko
tikėjosi žydų
minia“.
Evangelija
pagal Matą 14
sk.:
24 Tuo tarpu
valtis jau
buvo ežero
viduryje,
blaškoma
bangų, nes
pūtė
priešingas
vėjas.
25
Ketvirtos
nakties
sargybos metu
Jėzus atėjo
pas juos,
žengdamas
ežero
paviršiumi.
26
Pamatę Jį
einantį ežero
paviršiumi,
mokiniai
nusigando ir
iš baimės ėmė
šaukti: „Tai
šmėkla!“
27
Jėzus tuojau
juos
prakalbino:
„Drąsos! Tai
Aš.
Nebijokite!“
28
Petras
atsiliepė:
„Viešpatie,
jei čia Tu,
liepk man
ateiti pas
Tave
vandeniu“.
29
Jis atsakė:
„Ateik!“
Petras,
išlipęs iš
valties, ėjo
vandeniu,
norėdamas
ateiti pas
Jėzų.
30
Bet, pamatęs
vėjo smarkumą,
jis išsigando
ir, pradėjęs
skęsti,
sušuko:
„Viešpatie,
gelbėk mane!“
31
Tuojau
ištiesęs
ranką, Jėzus
sugriebė jį ir
tarė:
„Mažatiki, ko
suabejojai?“
32
Jiems įlipus į
valtį, vėjas
nurimo.
33
Tie, kurie
buvo valtyje,
prisiartinę
pagarbino Jį,
sakydami:
„Tikrai Tu esi
Dievo Sūnus!“
Evangelija
pagal Morkų 4
sk.:
35 Tą pačią
dieną, atėjus
vakarui, Jis
tarė
mokiniams:
„Irkimės į aną
pusę!“
36
Atleidę
žmones, jie Jį
pasiėmė, nes
Jis tebebuvo
valtyje. Kartu
plaukė ir
kitos mažos
valtys.
37
Pakilo
didžiulė vėtra
ir bangos
daužėsi į
valtį taip,
kad ją jau
sėmė.
38
Jėzus buvo
valties gale
ir miegojo ant
pagalvės.
Mokiniai
pažadino Jį,
šaukdami:
„Mokytojau,
Tau nerūpi,
kad mes
žūvame?!“
39
Pabudęs Jis
sudraudė vėją
ir įsakė
ežerui:
„Nutilk,
nusiramink!“
Tuojau pat
vėjas nutilo,
ir pasidarė
visiškai ramu.
40
Jis tarė
jiems: „Kodėl
jūs tokie
bailūs? Ar vis
dar neturite
tikėjimo?“
41
Juos apėmė
didelė baimė,
ir jie kalbėjo
vienas kitam:
„Kas gi Jis
toks? Net
vėjas ir
ežeras Jo
klauso!“
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
6 O be
tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. Kas
artinasi prie
Dievo, tam
būtina tikėti,
kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina.
Laiškas
Filipiečiams 1
sk.:
21
Man gyvenimas
– tai Kristus,
o mirtis – tai
laimėjimas.
22
Bet jei aš,
gyvendamas
kūne, dar
galiu
vaisingai
pasidarbuoti,
tuomet
nebežinau, ką
pasirinkti.
23
Mane traukia
ir viena, ir
kita, nors
verčiau man
iškeliauti ir
būti su
Kristumi, nes
tai visų
geriausia.
24 O
mano
pasilikimas
kūne
reikalingesnis
jums.
25
Taip
įsitikinęs, aš
žinau, jog
liksiu ir
būsiu su jumis
visais jūsų
pažangai ir
tikėjimo
džiaugsmui,
Evangelija
pagal Matą 5
sk.:
9 Palaiminti
taikdariai,
nes jie bus
vadinami Dievo
vaikais.
Laiškas
Efeziečiams 5
sk.:
18
Ir
nepasigerkite
vynu, kuriame
pasileidimas,
bet būkite
pilni Dvasios,
19
kalbėdami
vieni kitiems
psalmėmis,
himnais bei
dvasinėmis
giesmėmis,
giedodami ir
šlovindami
savo širdyse
Viešpatį,
20
visada ir už
viską dėkodami
Dievui Tėvui
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
vardu,
21
paklusdami
vieni kitiems
Dievo baimėje.
Antrasis
laiškas
Timotiejui 1
sk.:
7
Nes Dievas
davė mums ne
baimės dvasią,
bet jėgos,
meilės ir
savitvardos
dvasią.
Evangelija
pagal Matą 18
sk.:
18 Iš tiesų
sakau jums: ką
tik jūs
surišite
žemėje, bus
surišta ir
danguje, ir ką
tik atrišite
žemėje, bus
atrišta ir
danguje“.
19
„Ir dar sakau
jums: jeigu du
iš jūsų
susitars
žemėje prašyti
bet kokio
dalyko, jiems
mano
dangiškasis
Tėvas jį
suteiks.
20
Kur du ar trys
susirinkę mano
vardu, ten ir
Aš esu tarp
jų“.
2022-01-16,
Giedrius
Ažukas, "Išbandytas
tikėjimas
brangesnis už
auksą"
Pirmasis Petro
laiškas 1 sk.:
1 Petras,
Jėzaus
Kristaus
apaštalas,
ateiviams,
pasklidusiems
Ponte,
Galatijoje,
Kapadokijoje,
Azijoje ir
Bitinijoje,
2 išrinktiems
išankstiniu
Dievo Tėvo
numatymu,
Dvasios
pašventinimu,
kad būtų
klusnūs ir
apšlakstyti
Jėzaus
Kristaus
krauju.
Tepadaugėja
jums malonė ir
ramybė!
3
Tebūnie
palaimintas
Dievas, mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
Tėvas, kuris
iš savo didžio
gailestingumo
Jėzaus
Kristaus
prikėlimu iš
numirusių
atgimdė mus
gyvai vilčiai,
4
nenykstančiam,
nesuteptam ir
nevystančiam
palikimui,
kuris
paruoštas jums
danguje.
5
Dievo jėga per
tikėjimą jūs
esate saugomi
išgelbėjimui,
kuris
parengtas
apsireikšti
paskutiniu
laiku.
6
Tuo
džiaukitės,
nors dabar,
jei reikia,
trumpai
kenčiate
įvairiuose
išmėginimuose,
7
kad jūsų
išbandytas
tikėjimas,
brangesnis už
pragaištantį
auksą, nors ir
ugnimi
ištirtą, būtų
pripažintas
vertas
gyriaus,
garbės ir
šlovės, kai
apsireikš
Jėzus Kristus.
8
Jūs mylite Jį,
nors ir nesate
Jo matę;
tikėdami Jį,
nors ir
neregėdami,
džiaugiatės
neišsakomu ir
šlovingiausiu
džiaugsmu,
9
gaudami jūsų
tikėjimo
tikslą – sielų
išgelbėjimą.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
4 sk.:
18
Tuo tarpu mes
nežiūrime į
tai, kas
regima, bet į
tai, kas
neregima, nes
kas regima,
yra laikina, o
kas neregima –
amžina.
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
24
Tikėjimu Mozė
užaugęs
atsisakė
vadintis
faraono
dukters
sūnumi.
25
Jis verčiau
pasirinko su
Dievo tauta
kęsti sunkumus
negu laikinai
džiaugtis
nuodėmės
malonumais.
26
Jis Kristaus
paniekinimą
laikė didesniu
turtu negu
Egipto
brangenybes,
nes jis žvelgė
į atlygį.
27
Tikėjimu jis
paliko Egiptą,
neišsigandęs
karaliaus
rūstybės, nes
liko
nepajudinamas,
tarsi regėtų
Neregimąjį.
Pirmasis
Petro laiškas
1 sk.:
10 Šito
išgelbėjimo
ieškojo ir
kruopščiai jį
tyrinėjo
pranašai,
kurie
pranašavo apie
jums skirtąją
malonę.
11
Jie tyrinėjo,
kurį ir kokį
laiką skelbė
juose esanti
Kristaus
Dvasia, iš
anksto
nurodžiusi
Kristaus
kentėjimus ir
juos lydinčią
šlovę.
12
Jiems buvo
apreikšta, kad
jie ne sau,
bet mums
tarnavo tuo,
kas dabar
pranešta jums
per tuos,
kurie paskelbė
Evangeliją
Šventąja
Dvasia,
pasiųsta iš
dangaus; į tai
trokšta
pažvelgti
angelai.
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
17 Taigi aš
liepiu ir
įspėju
Viešpatyje,
kad jūs
nebesielgtumėte,
kaip elgiasi
pagonys dėl
savo proto
tuštybės.
18
Jų protas
aptemęs, jie
atskirti nuo
Dievo gyvenimo
dėl savo
neišmanymo bei
širdies
užkietėjimo.
19
Jie
sustabarėję,
pasidavę
gašlumui,
nepasotinamai
daro visus
nešvarius
darbus.
20
Bet jūs ne
taip pažinote
Kristų!
21
Juk iš Jo
girdėjote ir
Jame išmokote,
– nes tiesa
yra Jėzuje, –
22
kad privalu
atsižadėti
senojo žmogaus
ankstesnio
gyvenimo būdo,
žlugdančio
apgaulingais
geismais,
23
atsinaujinti
savo proto
dvasioje
24
ir apsirengti
nauju žmogumi,
sutvertu pagal
Dievą teisume
ir tiesos
šventume.
25
Tad, atmetę
melą,
„kiekvienas
tekalba tiesą
savo artimui“,
nes esame
vieni kitų
nariai.
26
„Rūstaukite ir
nenusidėkite“.
Tegul saulė
nenusileidžia
ant jūsų
rūstybės!
27
Ir neduokite
vietos
velniui.
28
Kas vogdavo,
tegu daugiau
nebevagia, bet
dirba,
darydamas savo
rankomis gerus
darbus, kad
turėtų iš ko
padėti
stokojančiam.
29
Joks bjaurus
žodis
teneišeina iš
jūsų lūpų; bet
tik tai, kas
gera, kas
tinka ugdymui
ir suteikia
malonę
klausytojams.
30
Ir
neliūdinkite
Šventosios
Dievo Dvasios,
kuria esate
užantspauduoti
atpirkimo
dienai.
31
Tebūna toli
nuo jūsų
visoks
kartėlis,
piktumas,
rūstybė,
riksmai ir
keiksmai su
visomis
piktybėmis.
32
Būkite
malonūs,
gailestingi,
atlaidūs vieni
kitiems, kaip
ir Dievas
Kristuje
atleido jums.
Laiškas
Hebrajams 10
sk.:
35
Tad
nepameskite
savo
pasitikėjimo,
už kurį
skirtas
didelis
atlygis!
36
Taip, reikia
jums
ištvermės,
kad, įvykdę
Dievo valią,
gautumėte, kas
pažadėta.
37
Nes „dar
trumpa, trumpa
valandėlė, ir
ateis Tas,
kuris turi
ateiti, ir
neužtruks.
38
Bet teisusis
gyvens
tikėjimu, ir,
jeigu jis
atsitrauktų,
mano siela juo
nebesigėrės“.
39
Tačiau mes
nesame tie,
kurie
atsitraukia
savo
pražūčiai, bet
tie, kurie
tiki, kad
išgelbėtume
sielą.
2022-01-09,
Darius
Šulskis, "Širdies
paslaptys"
Evangelija
pagal Luką 15
sk.:
11
Jis kalbėjo
toliau:
„Vienas žmogus
turėjo du
sūnus.
12
Kartą
jaunesnysis
tarė tėvui:
‘Tėve, atiduok
man
priklausančią
palikimo
dalį’. Tėvas
padalijo
sūnums turtą.
13
Praėjus
kelioms
dienoms,
jaunesnysis
sūnus,
pasiėmęs savo
dalį,
iškeliavo į
tolimą šalį.
Ten, palaidai
gyvendamas,
iššvaistė savo
turtą.
14
Kai viską
išleido, toje
šalyje kilo
didelis badas,
ir jis pradėjo
stokoti.
15
Tada apsistojo
pas vieną tos
šalies
gyventoją. Tas
jį pasiuntė į
laukus kiaulių
ganyti.
16
Jis geidė
prikimšti
pilvą bent
ankštimis,
kurias ėdė
kiaulės, bet
ir tų niekas
jam neduodavo.
17
Tada
susiprotėjęs
jis tarė:
‘Kiek mano
tėvo samdinių
apsčiai turi
duonos, o aš
čia mirštu iš
bado!
18
Kelsiuos,
eisiu pas tėvą
ir sakysiu:
‘Tėve,
nusidėjau
dangui ir tau.
19
Nesu vertas
vadintis tavo
sūnumi. Priimk
mane bent
samdiniu!’
20
Jis pakilo ir
iškeliavo pas
tėvą. Jam dar
toli esant,
tėvas jį
pamatė ir,
apimtas
gailesčio,
pribėgo, puolė
ant kaklo ir
meiliai
pabučiavo.
21 O
sūnus jam
tarė: ‘Tėve,
nusidėjau
dangui ir tau,
nebesu vertas
vadintis tavo
sūnumi’.
22
Bet tėvas
įsakė savo
tarnams: ‘Kuo
greičiau
atneškite
geriausią
drabužį ir
apvilkite jį.
Užmaukite jam
ant piršto
žiedą,
apaukite
kojas!
23
Atveskite
nupenėtą veršį
ir papjaukite!
Valgysim ir
linksminsimės!
24
Nes šis mano
sūnus buvo
miręs ir vėl
atgijo, buvo
pražuvęs ir
atsirado’. Ir
jie pradėjo
linksmintis.
Evangelija
pagal Joną 7
sk.:
37 Paskutinę,
didžiąją
šventės dieną
Jėzus stovėjo
ir šaukė: „Jei
kas trokšta,
teateina pas
mane ir
tegeria!
38
Kas mane tiki,
kaip Raštas
sako, iš jo
vidaus plūs
gyvojo vandens
upės“.
Evangelija
pagal Joną 14
sk.:
27 Aš palieku
jums ramybę,
duodu jums
savo ramybę.
Ne kaip
pasaulis
duoda, Aš jums
duodu.
Tenebūgštauja
jūsų širdys ir
teneišsigąsta.
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
1 Ir jūs
buvote mirę
nusikaltimais
ir nuodėmėmis,
Giedrius
Ažukas,
2022-02-02, "Bažnyčia
- kaip šeima"
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
17
Atėjęs Jis
skelbė taiką
jums, kurie
buvote toli,
ir tiems,
kurie buvo
arti,
18
nes per Jį
vieni ir kiti
galime prieiti
prie Tėvo
viena Dvasia.
19
Todėl jūs jau
nebesate
pašaliniai nei
svetimšaliai,
bet šventųjų
bendrapiliečiai
ir Dievo
namiškiai,
Laiškas
Efeziečiams 1
sk.:
5
Geros valios
nutarimu Jis
iš anksto
paskyrė mus
įsūnyti per
Jėzų Kristų
6 Jo
malonės šlovės
gyriui, kuria
padarė mus
priimtinus
Mylimajame.
7
Jame turime
atpirkimą per
Jo kraują ir
nuodėmių
atleidimą
pagal turtus
Jo malonės,
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
13
kol mes visi
pasieksime
tikėjimo
vienybę ir
Dievo Sūnaus
pažinimą,
tobulai
subręsime iki
Kristaus
amžiaus
pilnatvės
saiko,
14
kad daugiau
nebebūtume
kūdikiai,
siūbuojami ir
nešiojami bet
kokio mokymo
vėjo, žmonių
apgaulės,
gudrumo,
vedančio į
paklydimą,
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
3 sk.:
1 Aš, broliai,
negalėjau
kalbėti jums
kaip
dvasiniams,
bet kaip
kūniškiems,
kaip kūdikiams
Kristuje.
2
Maitinau jus
pienu, ne
tvirtu maistu,
kurio jūs
negalėjote
priimti. Net
ir dabar
negalite,
3
nes tebesate
kūniški. Jeigu
tarp jūsų
pavydas,
nesantaika ir
susiskaldymai,
– argi nesate
kūniški? Argi
nesielgiate
grynai
žmogiškai?
Laiškas
Efeziečiams 5
sk.:
1 Taigi būkite
Dievo sekėjai,
kaip mylimi
vaikai,
Laiškas
Galatams 6
sk.:
9
Nepavarkime
daryti gera,
nes savo metu
pjausime
derlių, jei
nepailsime!
10
Tad, kol
turime laiko,
darykime gera
visiems, o
ypač tikėjimo
namiškiams.
Pirmasis
Jono laiškas 2
sk.:
12 Rašau jums,
vaikeliai, nes
dėl Jo vardo
atleistos jums
nuodėmės.
13
Rašau jums,
tėvai, nes
pažinote Tą,
kuris yra nuo
pradžios. Ir
jums,
jaunuoliai,
rašau, nes
nugalėjote
piktąjį. Rašau
jums,
vaikeliai, nes
pažinote Tėvą.
Evangelija
pagal Joną 1
sk.:
12
Visiems, kurie
Jį priėmė, Jis
davė galią
tapti Dievo
vaikais –
tiems, kurie
tiki Jo vardą,
13
kurie ne iš
kraujo, ne iš
kūno norų ir
ne iš vyro
norų, bet iš
Dievo gimę.
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
14 Visi,
vedami Dievo
Dvasios, yra
Dievo vaikai.
15
Jūs gi gavote
ne vergystės
dvasią, kad
vėl
bijotumėte,
bet gavote
įsūnystės
Dvasią, kuria
šaukiame:
„Aba, Tėve!“
16
Pati Dvasia
liudija mūsų
dvasiai, kad
esame Dievo
vaikai.
17 O
jei esame
vaikai, tai ir
paveldėtojai.
Dievo
paveldėtojai
ir Kristaus
bendrapaveldėtojai,
jeigu tik su
Juo kenčiame,
kad su Juo
būtume
pašlovinti.
Laiškas
Efeziečiams 5
sk.:
15 Todėl
rūpestingai
žiūrėkite,
kaip elgiatės:
kad nebūtumėte
kaip kvailiai,
bet kaip
išmintingi,
16
branginantys
laiką, nes
dienos yra
piktos.
17
Nebūkite tad
neprotingi,
bet
supraskite,
kokia yra
Viešpaties
valia.
Ekleziasto
knyga 3 sk.:
11
Jis skirtu
laiku viską
puikiai
padarė. Jis
įdėjo amžinybę
žmogui į
širdį, kad nė
vienas žmogus
nesuvoktų
Dievo darbų
nuo pradžios
iki galo.
12
Aš supratau,
kad žmonėms
nėra nieko
geresnio, kaip
linksmintis ir
daryti gera
savo gyvenime.
Giedrius
Ažukas,
2021-12-25, "Laukime
Jėzaus
sugrįžimo"
Evangelija
pagal Luką 2
sk.:
10 bet angelas
jiems tarė:
„Nebijokite!
Štai skelbiu
jums didelį
džiaugsmą,
kuris bus
visai tautai.
11
Šiandien
Dovydo mieste
jums gimė
Gelbėtojas.
Jis yra
Viešpats –
Kristus.”
Evangelija
pagal Joną 14
sk.:
6 Jėzus jam
sako: „Aš esu
kelias, tiesa
ir gyvenimas.
Niekas
nenueina pas
Tėvą kitaip,
kaip tik per
mane.
Izaijo
pranašystė 25
sk.:
9 Tuomet jie
sakys: „Štai
Jis, mūsų
Dievas; mes
laukėme Jo, ir
Jis išgelbės
mus. Jis yra
Viešpats,
kurio laukėme;
džiaukimės ir
džiūgaukime
dėl Jo
išgelbėjimo!“
Izaijo
pranašystė 7
sk.:
14
Pats Viešpats
duos jums
ženklą. Štai
mergelė taps
nėščia,
pagimdys sūnų
ir pavadins jį
Emanueliu.
Izaijo
pranašystė 11
sk.:
1 Iš
Jesės kelmo
išdygs atžala
ir iš jo
šaknies išaugs
šaka.
2
Viešpaties
dvasia bus ant
jo: dvasia
išminties ir
supratimo,
dvasia
patarimo ir
galybės,
dvasia
pažinimo ir
Viešpaties
baimės.
3
Bijoti
Viešpaties jam
bus
džiaugsmas.
Jis teis ne
kaip akys mato
ir pasmerks ne
kaip ausys
girdi.
Izaijo
pranašystė 61
sk.:
1
Viešpaties
Dievo Dvasia
ant manęs, nes
Viešpats
patepė mane
skelbti gerą
žinią
vargšams, Jis
siuntė mane
gydyti tų,
kurių širdys
sudužusios,
skelbti
belaisviams
išlaisvinimą
ir kaliniams
atidaryti
kalėjimą;
2
skelbti
Viešpaties
malonės metus
ir mūsų Dievo
keršto dieną,
paguosti visus
liūdinčius,
3
įteikti
liūdintiems
Sione grožybę
vietoj pelenų,
džiaugsmo
aliejaus
vietoj gedulo,
gyriaus
drabužį vietoj
apsunkusios
dvasios. Juos
vadins teisumo
medžiais,
Viešpaties
sodiniais Jo
šlovei.
Izaijo
pranašystė 25
sk.:
6
Kareivijų
Viešpats
šitame kalne
suruoš pokylį
visoms
tautoms;
pokylį su
geriausiu
maistu ir senu
bei
nusistovėjusiu
vynu.
Apreiškimas
Jonui 21 sk.:
1 Ir
aš pamačiau
naują dangų ir
naują žemę,
nes pirmasis
dangus ir
pirmoji žemė
praėjo ir
jūros daugiau
nebebuvo.
2 Ir
aš, Jonas,
išvydau
šventąjį
miestą –
naująją
Jeruzalę,
nužengiančią
iš dangaus nuo
Dievo; ji buvo
pasiruošusi
kaip nuotaka,
pasipuošusi
savo
sužadėtiniui.
3 Ir
išgirdau
galingą balsą,
skambantį iš
dangaus: „Štai
Dievo buveinė
tarp žmonių.
Jis apsigyvens
pas juos, ir
jie bus Jo
tauta, ir pats
Dievas, jų
Dievas, bus su
jais.
4
Jis nušluostys
kiekvieną
ašarą nuo jų
akių; nebebus
daugiau
mirties, nei
liūdesio, nei
dejonės, nei
skausmo
daugiau
nebebus, nes
kas buvo
pirmiau –
praėjo“.
Evangelija
pagal Luką 2
sk.:
25 Jeruzalėje
gyveno žmogus,
vardu
Simeonas,
teisus ir
dievobaimingas
vyras, kuris
laukė Izraelio
paguodos, ir
Šventoji
Dvasia buvo
ant jo.
26
Jam buvo
apreikšta
Šventąja
Dvasia, kad
jis nemirsiąs,
kol pamatysiąs
Viešpaties
Kristų.
27
Dvasios
paragintas,
jis atėjo į
šventyklą.
Įnešant tėvams
kūdikį Jėzų,
kad pasielgtų
su Juo, kaip
Įstatymas
reikalauja,
28
Simeonas paėmė
Jį į rankas,
laimino Dievą
ir tarė:
29
„Dabar,
Valdove,
leidi, kaip
žadėjai, savo
tarnui ramiai
iškeliauti,
30
nes mano akys
išvydo Tavo
išgelbėjimą,
31
kurį paruošei
visų tautų
akivaizdoje:
32
šviesą
pagonims
apšviesti ir
Tavo Izraelio
tautos šlovę“.
...
36
Ten buvo ir
pranašė Ona,
Fanuelio duktė
iš Asero
giminės. Ji
buvo seno
amžiaus. Po
mergystės ji
išgyveno
septynerius
metus su vyru,
37 o
paskui
našlaudama
sulaukė
aštuoniasdešimt
ketverių metų.
Ji
nesitraukdavo
nuo
šventyklos,
tarnaudama
Dievui per
dienas ir
naktis
pasninkais bei
maldomis.
38
Ir ji, tuo
pačiu metu
priėjusi,
dėkojo Dievui
ir kalbėjo
apie kūdikį
visiems, kurie
laukė
Jeruzalės
atpirkimo.
Laiškas
Filipiečiams 2
sk.:
8 Ir
išore tapęs
kaip žmogus,
Jis
nusižemino,
tapdamas
paklusnus iki
mirties, iki
kryžiaus
mirties.
9
Todėl Dievas
Jį labai
išaukštino ir
suteikė Jam
vardą aukščiau
visų kitų
vardų,
10
kad Jėzaus
vardui
priklauptų
kiekvienas
kelis danguje,
žemėje ir po
žeme
11
ir kiekvienos
lūpos Dievo
Tėvo šlovei
išpažintų, kad
Jėzus Kristus
yra Viešpats.
Laiškas
Hebrajams 9
sk.:
27 Ir kaip
žmonėms skirta
vieną kartą
mirti, o po to
– teismas,
28
taip ir
Kristus, vieną
kartą
paaukotas, kad
pasiimtų
daugelio
nuodėmes,
antrą kartą
pasirodys be
nuodėmės Jo
laukiančiųjų
išgelbėjimui.”
Habakuko
pranašystė 2
sk.:
3
Regėjimas yra
skirtam
laikui, bet
galiausiai jis
kalbės ir
nemeluos. Jei
jis uždelstų –
lauk, nes jis
tikrai
išsipildys ir
nevėluos.
Antrasis
laiškas
Timotiejui 2
sk.:
19 Bet tvirtai
stovi Dievo
pamatas,
turintis tokį
antspaudą:
„Viešpats
pažįsta
savuosius“ ir:
„Tepasitraukia
nuo neteisybės
kiekvienas,
kuris šaukiasi
Kristaus
vardo“.
Pirmasis
laiškas
Tesalonikiečiams
4 sk.:
15 Ir tai jums
sakome
Viešpaties
žodžiu, jog
mes, gyvieji,
išlikusieji
iki Viešpaties
atėjimo,
nepralenksime
užmigusiųjų.
16
Nes pats
Viešpats
nužengs iš
dangaus,
nuskambėjus
paliepimui,
arkangelo
balsui ir
Dievo
trimitui, ir
mirusieji
Kristuje
prisikels
pirmiausia,
17
paskui mes,
gyvieji,
išlikusieji,
kartu su jais
būsime pagauti
į debesis
susitikti su
Viešpačiu ore
ir taip
visuomet
pasiliksime su
Viešpačiu.
18
Todėl guoskite
vieni kitus
šiais
žodžiais.
Gabrielius
Lukošius,
2021-12-19, "Jėzus
svečiuose"
Evangelija
pagal Luką 7
sk.:
36
Vienas
fariziejus
pakvietė Jėzų
kartu valgyti.
Atėjęs į
fariziejaus
namus, Jis
sėdo prie
stalo.
37
Ir štai
moteris, kuri
buvo žinoma
mieste
nusidėjėlė,
sužinojusi,
kad Jis
fariziejaus
namuose,
atsinešė
alebastrinį
indą kvapaus
tepalo
38
ir, verkdama
priėjusi iš
užpakalio prie
Jo kojų, ėmė
laistyti jas
ašaromis,
šluostyti savo
galvos
plaukais,
bučiavo Jo
kojas ir tepė
jas tepalu.
39
Tai matydamas,
fariziejus,
kuris Jėzų
pasikvietė,
samprotavo:
„Jeigu šitas
būtų pranašas,
Jis žinotų,
kas tokia ši
moteris, kuri
Jį liečia, nes
ji –
nusidėjėlė!“
40 O
Jėzus tarė:
„Simonai,
turiu tau ką
pasakyti“. Tas
atsiliepė:
„Sakyk,
Mokytojau!“
41
„Skolintojas
turėjo du
skolininkus.
Vienas buvo
skolingas
penkis šimtus
denarų, o
kitas –
penkiasdešimt.
42
Jiems neturint
iš ko
atiduoti, jis
dovanojo
abiem. Kuris
labiau jį
mylės?“
43
Simonas
atsakė:
„Manau, jog
tas, kuriam
daugiau
dovanota“.
Jėzus tarė:
„Teisingai
nusprendei“.
44
Ir, atsisukęs
į moterį, Jis
tarė Simonui:
„Matai šitą
moterį? Aš
atėjau į tavo
namus, tu
nedavei man
vandens kojoms
nusimazgoti, o
ji laistė jas
ašaromis ir
šluostė savo
plaukais.
45
Tu manęs
nepabučiavai,
o ji, vos man
atėjus,
nesiliauja
bučiavusi mano
kojų.
46
Tu aliejumi
man galvos
nepatepei, o
ji tepalu
patepė man
kojas.
47
Todėl sakau
tau: jos
gausios
nuodėmės jai
atleidžiamos,
nes ji labai
pamilo. Kam
mažai
atleista, tas
menkai myli“.
48
Jis tarė jai:
„Tavo nuodėmės
atleistos“.
49
Esantieji
kartu su Juo
už stalo ėmė
svarstyti:
„Kas gi Jis
toks, kad net
ir nuodėmes
atleidžia?!“
50 O
Jis tarė
moteriai:
„Tavo
tikėjimas
išgelbėjo
tave. Eik
rami“.
Evangelija
pagal Luką 4
sk.:
16 Jis atėjo į
Nazaretą, kur
buvo užaugęs.
Sabato dieną,
kaip pratęs,
nuėjo į
sinagogą ir
atsistojo
skaityti.
17
Jam padavė
pranašo Izaijo
knygos ritinį.
Atvyniojęs
ritinį, Jis
rado vietą,
kur parašyta:
18
„Viešpaties
Dvasia ant
manęs, nes Jis
patepė mane
skelbti Gerąją
naujieną
vargšams,
pasiuntė mane
gydyti tų,
kurių širdys
sudužusios,
skelbti
belaisviams
išvadavimo,
akliesiems –
regėjimo,
siuntė vaduoti
prislėgtųjų
19
ir skelbti
maloningųjų
Viešpaties
metų“.
Evangelija
pagal Luką 7
sk.:
12 Kai Jis
prisiartino
prie miesto
vartų, štai
nešė numirėlį
– vienintelį
motinos sūnų,
o ji buvo
našlė. Kartu
su ja ėjo
didelė miesto
minia.
13
Pamačiusiam
motiną
Viešpačiui
pagailo jos,
ir Jis tarė:
„Neverk!“
14
Priėjęs Jis
palietė
neštuvus.
Nešėjai
sustojo, ir
Jis pasakė:
„Jaunuoli,
sakau tau:
kelkis!“
15
Numirėlis
atsisėdo ir
pradėjo
kalbėti. Jėzus
atidavė jį
motinai.
16
Visus apėmė
baimė, ir jie
šlovino Dievą,
sakydami:
„Didis
pranašas
iškilo tarp
mūsų“, ir:
„Dievas
aplankė savo
tautą“.
Evangelija
pagal Luką 11
sk.:
16 Kiti,
mėgindami Jį,
reikalavo
ženklo iš
dangaus.
…
29
Minioms
gausėjant, Jis
pradėjo
kalbėti: „Ši
karta yra
pikta karta.
Ji reikalauja
ženklo, bet
jai nebus
duota jokio
kito ženklo,
kaip tik Jonos
ženklas.
30
Kaip Jona buvo
ženklas
nineviečiams,
taip Žmogaus
Sūnus bus šiai
kartai.
31
Pietų šalies
karalienė
teismo dieną
prisikels
drauge su šios
kartos
žmonėmis ir
juos pasmerks,
nes ji
atkeliavo nuo
žemės
pakraščių
pasiklausyti
Saliamono
išminties, o
štai čia
daugiau negu
Saliamonas.
32
Ninevės
gyventojai
stos teisme
drauge su šita
karta ir ją
pasmerks, nes
jie atsivertė,
išgirdę Jonos
pamokslą, o
čia daugiau
negu Jona“.
33
„Niekas
uždegto
žiburio nededa
į slėptuvę ar
po indu, bet
stato jį į
žibintuvą, kad
įeinantys
matytų šviesą.
34
Kūno žiburys
yra tavoji
akis. Todėl,
jei tavo akis
sveika, visas
tavo kūnas bus
šviesus. O
jeigu tavo
akis pikta,
visas tavo
kūnas bus
tamsus.
35
Todėl žiūrėk,
kad tavoji
šviesa nebūtų
tamsa!
36
Taigi, jei
visas tavo
kūnas pilnas
šviesos ir
neturi jokios
tamsios
dalies, jis
bus visas
šviesus, lyg
žiburio
spindulių
apšviestas“.
Izaijo
pranašystė 40
sk.:
26 Pakelkite
akis ir
pažiūrėkite
aukštyn, kas
visa tai
sutvėrė? Jis
suskaitęs veda
jų pulkus ir
kiekvieną
vadina vardu.
Jo galia ir
jėga yra tokia
didelė, kad nė
vieno
netrūksta.
27
Kodėl sakai,
Jokūbai, kodėl
taip kalbi,
Izraeli:
„Viešpačiui
mano keliai
nežinomi ir
mano teisių
Dievas
nemato“.
28
Ar nežinai? Ar
negirdėjai?
Viešpats,
amžinasis
Dievas, kuris
sutvėrė žemę,
niekada
nepailsta ir
nepavargsta,
Jo išmintis
neišsemiama.
Marijona
Mukomolovienė,
2021-12-12, "Žmogus
pagal Dievo
širdį"
Pirmasis
laiškas
Timotiejui 4
sk.:
16 Žiūrėk
savęs ir
mokymo, būk
pastovus tame.
Taip išgelbėsi
save ir savo
klausytojus.
Pirmoji
Samuelio knyga
13 sk.:
5 Filistinai
susirinko
kovoti prieš
Izraelį. Jų
buvo
trisdešimt
tūkstančių
kovos vežimų,
šeši
tūkstančiai
raitelių ir
pėstininkų
kaip smilčių
ant jūros
kranto. Jie
atžygiavo ir
pasistatė
stovyklą
Michmaše, į
rytus nuo Bet
Aveno.
6
Izraelitai
pamatė, kad
jiems gresia
pavojus;
priešo
spaudžiami,
žmonės
slapstėsi
olose,
urvuose, tarp
uolų,
aukštumose ir
daubose.
7
Kai kurie
perėjo Jordaną
ir pabėgo į
Gado ir
Gileado šalį.
Tačiau Saulius
pasiliko
Gilgale, ir
visi žmonės
drebėdami sekė
jį.
8
Jis laukė
septynias
dienas, kaip
Samuelis buvo
paskyręs.
Samueliui
nepasirodžius
Gilgale,
žmonės pradėjo
skirstytis.
9
Saulius įsakė
atnešti
deginamąją ir
padėkos aukas,
ir jis aukojo
deginamąją
auką.
10
Jam baigus
aukoti
deginamąją
auką, pasirodė
Samuelis.
Saulius išėjo
jį sutikti ir
pasveikinti.
11
Samuelis
klausė: „Ką tu
padarei?“
Saulius
atsakė:
„Pamačiau, kad
mano žmonės
pradėjo
skirstytis, o
tu neatvykai
skirtu laiku;
ir filistinai
susirinko
Michmaše.
12
Aš galvojau:
‘Filistinai
ateis į
Gilgalą, o aš
dar nebūsiu
maldavęs
Viešpaties’.
Aš įsidrąsinau
ir aukojau
deginamąją
auką“.
13
Samuelis tarė
Sauliui: „Tu
neprotingai
pasielgei,
nesilaikydamas
Viešpaties,
savo Dievo,
įsakymo.
Viešpats būtų
patvirtinęs
tavo
karaliavimą
Izraelyje
amžiams.
14
Dabar tavo
karalystė
nebus ilga.
Viešpats
surado vyrą
pagal savo
širdį ir
paskyrė jį
vadu savo
tautai, nes tu
nesilaikei
Viešpaties
įsakymo“.
Pirmoji
Samuelio knyga
16 sk.:
1 Viešpats
tarė: „Ar
ilgai liūdėsi
dėl Sauliaus,
kurį Aš
atmečiau, kad
nebūtų
Izraelio
karaliumi?
Prisipildyk
savo ragą
aliejaus ir
eik; Aš
pasiųsiu tave
į Betliejų pas
Jesę, nes
vieną jo sūnų
pasirinkau
karaliumi“.
2
Samuelis
atsakė: „Kaip
aš galiu eiti?
Jei išgirs
Saulius, jis
mane nužudys“.
Viešpats tarė:
„Pasiimk veršį
ir nuėjęs
sakyk: ‘Atėjau
Viešpačiui
aukoti’.
3
Pasikviesk
Jesę prie
aukos, o Aš
tau parodysiu,
ką reikia
daryti. Tu
patepsi tą,
kurį tau
nurodysiu“.
4
Samuelis
padarė, kaip
Viešpats jam
sakė. Jam
atėjus į
Betliejų,
miesto
vyresnieji
nusigando ir,
jį pasitikę,
klausė: „Ar su
taika ateini?“
5
Jis atsakė:
„Su taika!
Atėjau
Viešpačiui
aukoti.
Pasišventinkite
ir eikite su
manimi prie
aukos“. Jis
pašventino
Jesę bei jo
sūnus ir juos
pakvietė prie
aukos.
6
Kai jie atėjo,
Samuelis
pažiūrėjo į
Eliabą ir
sakė: „Tikrai
šis yra
Viešpaties
pateptasis“.
7
Viešpats tarė
Samueliui:
„Nežiūrėk į jo
išvaizdą nė į
jo ūgį, nes Aš
jį atmečiau.
Viešpats mato
ne taip, kaip
žmogus. Žmogus
žiūri į išorę,
bet Viešpats
žiūri į
širdį“.
8
Tada Jesė
pašaukė
Abinadabą ir
jam leido
praeiti pro
Samuelį. Ir
jis sakė: „Ir
šito Viešpats
neišsirinko“.
9
Jesė leido
praeiti Šamui.
Ir jis sakė:
„Šito Viešpats
irgi
neišsirinko“.
10
Taip Jesė
leido visiems
septyniems
sūnums praeiti
pro Samuelį.
Samuelis tarė
Jesei:
„Viešpats šitų
neišsirinko“.
11
Ir Samuelis
sakė Jesei:
„Ar čia jau
visi tavo
sūnūs?“ Jesė
atsakė: „Liko
dar
jauniausias,
jis gano
avis“.
Samuelis tarė:
„Pasiųsk ir
atvesk jį, nes
mes nesėsime,
kol jis
neateis“.
12
Jis pasiuntė
ir atvedė jį.
Jis buvo
raudonskruostis,
gražaus veido
ir dailios
išvaizdos
jaunuolis.
Viešpats tarė:
„Patepk jį,
nes tai jis“.
13
Samuelis paėmė
ragą su
aliejumi ir jį
patepė tarp jo
brolių. Tą
dieną
Viešpaties
Dvasia nužengė
ant Dovydo ir
pasiliko su
juo. Samuelis
sugrįžo į
Ramą.
14
Bet Viešpaties
Dvasia
pasitraukė nuo
Sauliaus, ir
piktoji dvasia
nuo Dievo
kankino jį.
...
23 Kai piktoji
dvasia nuo
Dievo apimdavo
Saulių,
Dovydas
skambindavo
arfa. Sauliui
palengvėdavo,
ir piktoji
dvasia nuo jo
pasitraukdavo.
Pirmoji
Samuelio knyga
17 sk.:
1 Filistinai
surinko savo
kariuomenę
karui. Jie
susirinko
Sochojo
mieste, kuris
priklauso
Judui, ir
pastatė
stovyklą tarp
Sochojo ir
Azekos, Efes
Damime.
2
Saulius ir
Izraelio vyrai
susirinko ir
pasistatė
stovyklą Elos
slėnyje, ir
pasiruošė
kautynėms su
filistinais.
3
Filistinai
stovėjo ant
kalno vienoje
kelio pusėje,
o izraelitai –
ant kalno
kitoje; tarp
jų buvo
slėnis.
4 Iš
filistinų
stovyklos
išėjo
galiūnas,
vardu
Galijotas iš
Gato, šešių
uolekčių ir
vieno
sprindžio
ūgio.
5
Ant galvos jis
turėjo varinį
šalmą ir buvo
apsivilkęs
šarvų
marškiniais,
kurie svėrė
penkis
tūkstančius
šekelių vario.
6
Variniai
antblauzdžiai
dengė jo
blauzdas ir
varinis skydas
pečius.
7 Jo
ieties kotas
buvo kaip
audėjo staklių
riestuvas, o
jo ieties
smaigalys
svėrė šešis
šimtus šekelių
geležies;
prieš jį ėjo
ginklanešys.
8
Jis sustojo ir
šaukė Izraelio
kariuomenei,
sakydamas:
„Kodėl išėjote
kariauti? Argi
aš ne
filistinas, o
jūs ne
Sauliaus
tarnai?
Išrinkite
vyrą, ir tegul
jis ateina pas
mane.
9
Jei jis
sugebės
nugalėti ir
užmušti mane,
tai mes jums
tarnausime, o
jei aš jį
nugalėsiu ir
užmušiu, tai
jūs tapsite
mūsų tarnais“.
10
Filistinas
tarė: „Aš
šiandien
tyčiojuos iš
Izraelio
kariuomenės;
duokite vyrą,
kad su manim
kautųsi“.
11
Saulius ir
visas
Izraelis,
išgirdę šituos
filistino
žodžius, labai
nusigando.
12
Dovydas buvo
efratiečio
Jesės iš Judo
Betliejaus
sūnus. Jesė
turėjo
aštuonis
sūnus, jis
pats Sauliaus
dienomis buvo
pasenęs ir
vienas iš
seniausių
vyrų.
13
Trys
vyresnieji
Jesės sūnūs
išėjo su
Sauliumi į
karą:
pirmagimis
Eliabas,
antrasis
Abinadabas ir
Šama.
14
Dovydas buvo
jauniausias.
Trys
vyresnieji
išėjo su
Sauliumi,
15 o
Dovydas
sugrįžo iš
Sauliaus pas
tėvą į
Betliejų avių
ganyti.
...
22
Dovydas,
palikęs
daiktus pas
kariuomenės
mantos sargą,
nubėgo į
kautynių lauką
ir pasveikino
savo brolius.
23
Jam su jais
besikalbant,
pasirodė
galiūnas,
filistinas
Galijotas iš
Gato. Jis
išėjo iš
filistinų
eilių į priekį
ir kalbėjo
tuos pačius
žodžius.
Dovydas tai
girdėjo.
24
Izraelio
vyrai, pamatę
tą vyrą, bėgo
nuo jo ir
labai bijojo.
25
Jie kalbėjosi:
„Ar matote
šitą vyrą? Jis
ateina
tyčiotis iš
Izraelio. Kas
jį užmuš, tą
karalius
apdovanos
dideliais
turtais, duos
jam savo
dukterį ir jo
tėvo namus
atleis nuo
mokesčių
Izraelyje“.
26
Dovydas klausė
šalia jo
stovėjusių
vyrų: „Ką gaus
tas vyras,
kuris nukaus
šitą filistiną
ir pašalins
Izraelio gėdą?
Kas yra šitas
neapipjaustytas
filistinas,
kad tyčiotųsi
iš gyvojo
Dievo
kariuomenės?“
27
Vyrai jam
atsakė tais
žodžiais,
sakydami: „Tai
bus vyrui,
kuris jį
nužudys“.
28
Jo vyriausias
brolis
Eliabas,
išgirdęs
Dovydą kalbant
su vyrais,
labai supyko
ir tarė: „Ko
čia atėjai,
palikęs savo
kelias avis
dykumoje? Aš
žinau tavo
išdidumą ir
tavo širdies
sugedimą. Tu
atėjai
norėdamas
pamatyti
mūšį“.
29
Dovydas
atsakė: „Ką aš
padariau? Ar
tai nėra tik
žodžiai?“
30
Nusisukęs nuo
jo, Dovydas
atsisuko į
kitą ir
kalbėjo tą
patį. Žmonės
jam atsakydavo
kaip pirma.
31
Dovydo žodžiai
buvo perduoti
Sauliui. Jis
įsakė atvesti
Dovydą.
32
Dovydas tarė
Sauliui: „Te
nė vieno
žmogaus širdis
nenusigąsta
jo. Tavo
tarnas eis ir
kausis su
šituo
filistinu“.
33
Saulius atsakė
Dovydui: „Tu
negali kautis
su šituo
filistinu, nes
esi jaunas, o
jis yra karys
nuo pat
jaunystės“.
34
Dovydas atsakė
Sauliui: „Tavo
tarnas ganė
savo tėvo
avis. Jei
ateidavo
liūtas ar
lokys ir
pagriebdavo
ėriuką iš
bandos,
35
aš
pasileisdavau
jam iš paskos,
mušdavau jį ir
išplėšdavau
grobį iš
nasrų. Jei jis
puldavo mane,
nutverdavau jį
už barzdos ir
užmušdavau.
36
Tavo tarnas
yra užmušęs
liūtą ir lokį,
ir šitam
neapipjaustytam
filistinui
atsitiks taip,
kaip jiems,
nes jis
tyčiojasi iš
gyvojo Dievo
kariuomenės.
37
Viešpats,
kuris
išgelbėjo mane
iš liūto ir
lokio nagų,
išgelbės ir iš
šito filistino
rankų“.
Saulius tarė
Dovydui: „Eik,
ir Viešpats
tebūna su
tavimi“.
38
Saulius
apginklavo
Dovydą savo
ginklais,
uždėjo varinį
šalmą jam ant
galvos ir
apvilko šarvų
marškiniais.
39
Dovydas
prisijuosė ir
jo kardą prie
savo aprangos
ir bandė eiti,
nes nebuvo
įpratęs.
Dovydas tarė
Sauliui: „Aš
negaliu
paeiti, nes
esu
neįpratęs“. Ir
Dovydas
nusirengė visa
tai.
40
Jis pasiėmė
lazdą,
pasirinko iš
upelio penkis
glotnius
akmenis, juos
įsidėjo į
piemens
maišelį, kurį
turėjo su
savimi, ir
laikydamas
mėtyklę
rankoje artėjo
prie
filistino.
41
Ir filistinas
išėjo, ir
artinosi prie
Dovydo, o
priešais jį
ėjo
ginklanešys su
skydu.
42
Kai filistinas
apsidairė ir
pamatė Dovydą,
paniekino jį,
nes šis buvo
raudonskruostis
gražaus veido
jaunuolis.
43
Filistinas
sakė Dovydui:
„Ar aš šuo,
kad tu eini
prieš mane su
lazda?“ Ir
filistinas
keikė Dovydą
savo dievais.
44
Filistinas
sakė Dovydui:
„Ateik, aš
atiduosiu tavo
kūną padangių
paukščiams ir
lauko
žvėrims“.
45
Dovydas atsakė
filistinui:
„Tu eini prieš
mane su kardu,
ietimi ir
skydu, o aš
einu kareivijų
Viešpaties,
Izraelio
kariuomenės,
iš kurios
tyčiojiesi,
Dievo vardu.
46
Šiandien
Viešpats
atiduos tave į
mano rankas.
Aš nugalėsiu
tave, nukirsiu
tau galvą ir
atiduosiu visų
filistinų
karių lavonus
padangių
paukščiams ir
lauko žvėrims,
kad visa žemė
žinotų, jog
yra Dievas
Izraelyje.
47
Ir kad visi
čia susirinkę
žinotų, jog ne
kardu ir
ietimi
Viešpats
gelbsti. Kova
yra
Viešpaties, ir
Jis atiduos
jus į mūsų
rankas“.
48
Filistinui
artėjant prie
Dovydo, šis
skubiai bėgo
jam priešais.
49
Įkišęs ranką į
maišelį, jis
išsiėmė akmenį
ir metė iš
mėtyklės, ir
pataikė
filistinui į
kaktą taip,
kad akmuo
įsmigo jam į
kaktą, ir jis
griuvo
kniūbsčias ant
žemės.
50
Taip Dovydas
nugalėjo
filistiną
mėtykle ir
akmeniu,
partrenkė ir
nužudė jį.
Dovydas
neturėjo
kardo,
Pirmoji
Samuelio knyga
18 sk.:
2 Nuo to laiko
Saulius priėmė
jį ir
nebeleido
grįžti į tėvo
namus.
3
Jehonatanas
padarė sandorą
su Dovydu, nes
mylėjo jį kaip
savo sielą.
4
Jehonatanas
atidavė
Dovydui savo
apsiaustą,
drabužius, net
ir kardą,
lanką bei
diržą.
5
Dovydas
išmintingai
elgėsi visur,
kur tik
Saulius jį
pasiųsdavo;
todėl Saulius
jį paskyrė
karių
viršininku, ir
tai patiko
visai tautai
ir Sauliaus
tarnams.
6
Dovydui
nugalėjus
filistiną ir
visiems
grįžtant į
namus, moterys
iš visų miestų
išeidavo
sutikti
karalių Saulių
dainuodamos,
šokdamos ir
grodamos
būgneliais bei
cimbolais.
7
Moterys
dainuodamos
kartojo:
„Saulius
nukovė
tūkstančius, o
Dovydas –
dešimtis
tūkstančių“.
8
Saulius labai
supyko, jam
nepatiko
tokios kalbos.
Jis tarė:
„Dovydui jos
priskyrė
dešimtis
tūkstančių, o
man tik
tūkstančius;
jam betrūksta
tik
karalystės“.
9
Nuo tos dienos
Saulius ėmė
stebėti
Dovydą.
10
Kitą dieną
piktoji dvasia
nuo Dievo taip
apėmė Saulių,
kad jis siautė
savo namuose.
Tuo metu
Dovydas
skambino arfa
kaip kasdien.
Saulius laikė
rankoje ietį.
11
Jis sviedė ją
į Dovydą,
galvodamas:
„Prismeigsiu
jį prie
sienos“. Bet
Dovydas
išsisuko du
kartus.
12
Saulius bijojo
Dovydo, nes
Viešpats buvo
su juo, o nuo
Sauliaus Jis
buvo
pasitraukęs.
13
Saulius
pašalino
Dovydą nuo
savęs ir
paskyrė
tūkstantininku.
Dovydas
įeidavo ir
išeidavo
priešais
tautą.
14
Dovydas
išmintingai
elgėsi visuose
savo keliuose,
ir Viešpats
buvo su juo.
15
Saulius,
matydamas, kad
jis elgiasi
labai
išmintingai,
bijojo jo.
16
Visas Izraelis
ir Judas
mylėjo Dovydą,
nes jis
įeidavo ir
išeidavo
priešais juos.
17
Kartą Saulius
tarė: „Štai
mano
vyresnioji
duktė Meraba!
Ją duosiu tau
į žmonas. Tik
būk narsus ir
kovok
Viešpaties
kovas“.
Saulius
galvojo:
„Tegul ne mano
ranka būna
prieš jį, bet
filistinų
ranka“.
18
Dovydas atsakė
Sauliui: „Kas
aš, kas yra
mano gyvenimas
ir kas mano
tėvo giminė
Izraelyje, kad
būčiau
karaliaus
žentu?“
19
Bet tuo metu,
kai Meraba,
Sauliaus
duktė, turėjo
būti atiduota
Dovydui, ją
vedė Adrielis
iš Meholos.
20
Sauliaus duktė
Mikalė pamilo
Dovydą. Kai
Saulius
sužinojo, jam
tai patiko.
21
Ir Saulius
sakė: „Aš jam
duosiu ją, kad
ji būtų jam
spąstai ir kad
filistinų
ranka būtų
prieš jį“.
Saulius sakė
Dovydui:
„Šiandien tu
tapsi mano
žentu su
antrąja“.
22
Jis įsakė savo
tarnams:
„Kalbėkite
Dovydui
slaptai:
‘Karalius
mėgsta tave ir
visiems jo
tarnams tu
patinki. Todėl
būk karaliaus
žentu’“.
23
Sauliaus
tarnai kalbėjo
Dovydui šiuos
žodžius.
Dovydas
atsakė: „Ar
jūs manote,
kad lengva
būti karaliaus
žentu? Aš juk
esu
neturtingas ir
menkas
žmogus“.
24
Tarnai pranešė
Sauliui, ką
girdėjo iš
Dovydo.
25
Tada Saulius
sakė: „Taip
sakykite
Dovydui:
‘Karalius
nenori jokio
kraičio, tik
šimto
filistinų
odelių nuo
apipjaustymo,
kad būtų
atkeršyta
karaliaus
priešams’“.
Saulius
galvojo, kad
Dovydas žus
nuo filistinų
rankos.
26
Kai jo tarnai
perdavė
Dovydui tuos
žodžius,
Dovydui patiko
tapti
karaliaus
žentu. Dar
nebuvo praėjęs
paskirtas
laikas,
27
kai Dovydas su
savo vyrais
nuėjęs nužudė
du šimtus
filistinų.
Dovydas atnešė
jų odeles ir
atidavė visas
karaliui, kad
galėtų tapti
jo žentu. Ir
Saulius
atidavė jam
savo dukterį
Mikalę į
žmonas.
28
Saulius matė
ir suprato,
kad Viešpats
buvo su Dovydu
ir kad jo
duktė Mikalė
myli jį.
29
Ir Saulius dar
labiau ėmė
bijoti Dovydo;
ir Saulius
tapo Dovydo
priešu visam
gyvenimui.
30
Filistinų
kunigaikščiai
kariavo su
izraelitais,
ir nuo karo
pradžios
Dovydas elgėsi
išmintingiau
už visus
Sauliaus
tarnus, ir jo
vardas
išgarsėjo.
Jokūbo
laiškas 3 sk.:
13 Kas tarp
jūsų
išmintingas ir
sumanus?
Teparodo geru
elgesiu savo
darbus su
išmintingu
romumu.
14
Bet jeigu jūs
savo širdyje
puoselėjate
kartų pavydą
ir
savanaudiškumą,
tuomet
nesigirkite ir
nemeluokite
tiesai.
15
Tai nėra
išmintis,
nužengusi iš
aukštybių, bet
žemiška,
sielinė ir
demoniška.
16
Kur pavydas ir
savanaudiškumas,
ten netvarka
bei įvairūs
pikti darbai.
17
Bet išmintis,
kilusi iš
aukštybių,
pirmiausia yra
tyra, paskui
taikinga,
švelni,
klusni, pilna
gailestingumo
ir gerų
vaisių,
bešališka ir
neveidmainiška.
18 O
teisumo
vaisius su
ramybe sėjamas
tų, kurie neša
ramybę.
Evangelija
pagal Matą 5
sk.:
8 Palaiminti
tyraširdžiai,
nes jie regės
Dievą.
9
Palaiminti
taikdariai,
nes jie bus
vadinami Dievo
vaikais.
Giedrius
Ažukas,
2021-12-05, "Atsiduokime
Dievui,
priešinkimės
piktajam"
Antrasis
laiškas
Timotiejui 3
sk.:
16
Visas Raštas
yra Dievo
įkvėptas ir
naudingas
mokyti, barti,
taisyti,
auklėti
teisumui,
17
kad Dievo
žmogus taptų
tobulas,
pasiruošęs
kiekvienam
geram darbui.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
4 sj.:
1
Tegul
kiekvienas
laiko mus
Kristaus
tarnais ir
Dievo
paslapčių
tvarkytojais.
2 O
iš tvarkytojų
reikalaujama,
kad būtų
ištikimi.
Jeremijo
pranašystė 29
sk.:
11 Aš žinau,
kokius
sumanymus
turiu dėl
jūsų, – sako
Viešpats. –
Sumanymus jūsų
gerovei, o ne
nelaimėms, ir
ateitį su
viltimi.
Laiškas
Efeziečiams 6
sk.:
10 Pagaliau,
mano broliai,
būkite stiprūs
Viešpatyje ir
Jo galybės
jėga.
11
Apsirenkite
visa Dievo
ginkluote, kad
galėtumėte
pasipriešinti
prieš velnio
klastas.
12
Nes mes
grumiamės ne
su kūnu ir
krauju, bet su
kunigaikštystėmis,
valdžiomis,
šio amžiaus
tamsybių
valdovais ir
dvasinėmis
blogio jėgomis
danguje.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
10 sk.:
4
Mūsų kovos
ginklai ne
kūniški, bet
galingi Dieve
griauti
tvirtoves.
5
Jais mes
nugalime
samprotavimus
ir bet kokią
puikybę, kuri
sukyla prieš
Dievo
pažinimą, ir
paimame
nelaisvėn
kiekvieną
mintį, kad
paklustų
Kristui,
6
esame
pasiruošę
nubausti
kiekvieną
neklusnumą,
kai tik jūsų
klusnumas taps
tobulas.
7
Negi viską
vertinate
pagal
išorę?...
Psalmių
knyga 32 sk.:
8 Pamokysiu
tave ir
parodysiu
kelią, kuriuo
turi eiti;
tave mano akys
lydės.
9
Nebūk kaip
arklys ar
mulas, kurie
neturi
supratimo.
Kamanomis ir
žąslais juos
reikia
pažaboti, kad
jie priartėtų
prie tavęs.
Jokūbo
laiškas 4 sk.:
7
Todėl
atsiduokite
Dievui;
priešinkitės
velniui, ir
jis bėgs nuo
jūsų.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
11 sk.:
3
Bet bijau, kad
kaip gyvatė
savo gudrumu
suvedžiojo
Ievą, taip ir
jūsų mintys
nesugestų be
paprastumo
Kristuje.
Laiškas
Galatams 3
sk.:
1 O neprotingi
galatai! Kas
jus, kuriems
akivaizdžiai
buvo nupieštas
Jėzus Kristus
tarsi pas jus
nukryžiuotas,
apkerėjo, kad
nepaklustumėte
tiesai?
Laiškas
Galatams 1
sk.:
3
Malonė ir
ramybė jums
nuo Dievo Tėvo
ir mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus,
4
kuris atidavė
save už mūsų
nuodėmes, kad
išgelbėtų mus
nuo dabartinio
blogo amžiaus
pagal mūsų
Dievo ir Tėvo
valią,
Apreiškimas
Jonui 2 sk.:
23
... Aš esu
Tas, kuris
ištiria protus
ir širdis; Aš
atsilyginsiu
jums
kiekvienam
pagal jūsų
darbus.
Laiškas
Romiečiams 14
sk.:
11 Parašyta:
„Kaip Aš
gyvas, – sako
Viešpats, –
prieš mane
suklups
kiekvienas
kelis, ir
kiekvienos
lūpos išpažins
Dievą“.
12
Taigi
kiekvienas iš
mūsų duos
Dievui
apyskaitą už
save.
Laiškas
Hebrajams 10
sk.:
35 Tad
nepameskite
savo
pasitikėjimo,
už kurį
skirtas
didelis
atlygis!
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
11 Ir Jis
paskyrė vienus
apaštalais,
kitus
pranašais,
evangelistais,
ganytojais ir
mokytojais,
12
kad išlavintų
šventuosius
tarnavimo
darbui,
Kristaus kūno
ugdymui,
13
kol mes visi
pasieksime
tikėjimo
vienybę ir
Dievo Sūnaus
pažinimą,
tobulai
subręsime iki
Kristaus
amžiaus
pilnatvės
saiko,
14
kad daugiau
nebebūtume
kūdikiai,
siūbuojami ir
nešiojami bet
kokio mokymo
vėjo, žmonių
apgaulės,
gudrumo,
vedančio į
paklydimą,
15
bet, kalbėdami
tiesą meilėje,
augtume visame
kame į Jį,
kuris yra
galva –
Kristus.”
Apaštalų
darbai 19 sk.:
13 Panašiai ir
kai kurie
keliaujantys
žydų
egzorcistai
mėgino
turėjusiems
piktųjų dvasių
prišaukti
Viešpaties
Jėzaus vardą,
sakydami: „Mes
jus saikdiname
Jėzaus vardu,
kurį skelbia
Paulius“.
14
Taip darė
vieno žydų
vyresniojo
kunigo Skėvo
septyni sūnūs.
15
Bet piktoji
dvasia jiems
atsakė:
„Pažįstu Jėzų
ir žinau
Paulių. O kas
jūs esate?“
16
Ir žmogus,
turįs piktąją
dvasią,
užpuolė juos
ir nugalėjo su
tokia jėga,
kad jie nuogi
ir sužaloti
išbėgo iš anų
namų.
17
Apie tai
sužinojo visi
žydai ir
graikai,
gyvenantys
Efeze. Visus
apėmė baimė, o
Viešpaties
Jėzaus vardas
buvo
išaukštintas.
18
Daug
įtikėjusiųjų
atėję
išpažindavo ir
pasisakydavo,
ką buvo darę.
19
Daugelis,
užsiiminėjusių
magija, sunešė
savo knygas ir
visų akyse
sudegino.
Apskaičiuota,
kad jos buvo
vertos
penkiasdešimties
tūkstančių
sidabro
drachmų.
20
Šitaip
galingai
Viešpaties
žodis plito ir
ėmė viršų.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
12 sk.:
10 kitam –
stebuklų
darymas, kitam
–
pranašavimas,
kitam – dvasių
atpažinimas,
kitam –
skirtingos
kalbos, kitam
– kalbų
aiškinimas.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
2 sk.:
11
kad neapgautų
mūsų šėtonas.
Nes mums nėra
nežinomi jo
kėslai.
Antroji
Samuelio knyga
15 sk.:
1 Abšalomas
įsigijo vežimų
bei žirgų ir
penkiasdešimt
vyrų, kurie
bėgdavo pirma
jo.
2
Jis keldavosi
anksti ir
atsistodavo
šalia kelio
prie vartų.
Jei koks
žmogus su savo
byla ateidavo
į karaliaus
teismą,
Abšalomas
pasišaukdavo
jį ir
klausdavo: „Iš
kurio tu
miesto?“ Kai
tas
atsakydavo:
„Tavo tarnas
yra iš tokios
Izraelio
giminės“,
3
Abšalomas jam
sakydavo:
„Tavo reikalas
yra geras ir
teisingas, bet
nėra pas
karalių kas
tave
išklausytų.
4
Jei mane
paskirtų
krašto
teisėju, tai
pas mane
galėtų ateiti
kiekvienas,
turįs bylą ar
skundą, ir aš
apginčiau jo
teises“.
5
Jei kas
norėdavo
Abšalomui
nusilenkti,
jis ištiesęs
ranką tą
apkabindavo ir
pabučiuodavo.
6
Taip Abšalomas
elgėsi su
visais
izraelitais,
kurie ateidavo
į karaliaus
teismą.
Abšalomas
tokiu būdu
pavogė
izraelitų
širdis.
7
Praėjus
keturiasdešimčiai
metų,
Abšalomas tarė
karaliui:
„Prašau, leisk
man eiti į
Hebroną ir
įvykdyti
įžadą, kurį
daviau
Viešpačiui.
…
11
Iš Jeruzalės
su Abšalomu
išvyko du
šimtai
pakviestų
vyrų. Jie ėjo
nieko pikto
nemanydami ir
nieko
nežinodami.
12
Abšalomas
aukodamas dar
pasikvietė iš
Gilojo miesto
Ahitofelį,
Dovydo
patarėją. Taip
sąmokslas
išsiplėtė, nes
žmonės nuolat
ėjo pas
Abšalomą.”
Apaštalų
darbai 20 sk.:
27 Aš
nevengiau jums
paskelbti visų
Dievo
nutarimų.
28
Būkite
rūpestingi sau
ir visai
kaimenei,
kuriai
Šventoji
Dvasia jus
paskyrė
prižiūrėtojais,
kad ganytumėte
Dievo
bažnyčią,
kurią Jis
įsigijo savo
krauju.
29
Nes aš žinau,
kad, man
pasitraukus,
įsibraus pas
jus žiaurių
vilkų, kurie
nepagailės
kaimenės.
30
Net iš jūsų
atsiras tokių,
kurie
kreivomis
kalbomis
stengsis
patraukti
paskui save
mokinius.
31
Todėl budėkite
ir
nepamirškite,
kad aš per
trejus metus
dieną ir naktį
nepaliaudamas,
su ašaromis
įspėjinėjau
kiekvieną.
Juozas
Kažukauskas,
2021-11-28, "Skola
Dievui"
Laiškas
Kolosiečiams 2
sk.:
14 Jis ištrynė
skolos raštą
su mus
kaltinančiais
reikalavimais,
raštą, kuris
buvo prieš
mus, ir
panaikino jį,
prikaldamas
prie kryžiaus.
Laiškas
Romiečiams 1
sk.:
14
Juk aš
skolingas
graikams ir
barbarams,
mokytiems ir
nemokytiems.
15
Štai kodėl
mano širdį
traukia ir
jums Romoje
skelbti
Evangeliją.
16
Aš nesigėdiju
Evangelijos,
nes ji yra
Dievo jėga
išgelbėti
kiekvienam,
kuris tiki,
pirma žydui,
paskui
graikui.
17
Joje
apsireiškia
Dievo teisumas
iš tikėjimo į
tikėjimą, kaip
parašyta:
„Teisusis
gyvens
tikėjimu“.”
Laiškas
Romiečiams 13
sk.:
8
Niekam
nebūkite ką
nors skolingi,
išskyrus meilę
vienas kitam,
nes kas myli,
tas įvykdo
įstatymą.
Evangelija
pagal Luką 17
sk.:
11 Keliaujant
į Jeruzalę,
teko Jėzui
eiti tarp
Samarijos ir
Galilėjos.
12
Jam įeinant į
vieną kaimą,
Jį pasitiko
dešimt
raupsuotų
vyrų. Jie
sustojo atstu
13
ir garsiai
šaukė: „Jėzau,
Mokytojau,
pasigailėk
mūsų!“
14
Pamatęs juos,
Jis tarė:
„Eikite,
pasirodykite
kunigams!“ Ir
beeidami jie
pasveiko.”
15
Vienas iš jų,
patyręs, kad
išgijo,
sugrįžo atgal,
garsiai
garbindamas
Dievą.
16
Jis dėkodamas
parpuolė Jėzui
po kojų. Tai
buvo
samarietis.
17
Jėzus
paklausė:
„Argi ne
dešimt
pasveiko? Kur
dar devyni?
18
Ar neatsirado
nė vieno,
kuris grįžtų
atiduoti
Dievui garbę,
išskyrus šitą
svetimtautį?“
19
Ir tarė jam:
„Kelkis, eik!
Tavo tikėjimas
išgydė tave“.
Evangelija
pagal Matą 18
sk.:
23 „Todėl su
dangaus
karalyste yra
panašiai kaip
su karaliumi,
kuris sumanė
atsiskaityti
su savo
tarnais.
24
Jam pradėjus
apyskaitą,
atvedė pas jį
vieną, kuris
buvo jam
skolingas
dešimt
tūkstančių
talentų.
25
Kadangi šis
neturėjo iš ko
grąžinti
skolą,
valdovas įsakė
parduoti jį,
jo žmoną ir
vaikus bei
visą jo
nuosavybę, kad
būtų sumokėta
skola.
26
Tada parpuolęs
tarnas jį
pagarbino ir
tarė: ‘Turėk
man kantrybės!
Aš viską tau
sumokėsiu’.
27
Pasigailėjęs
to tarno,
valdovas
paleido jį ir
dovanojo
skolą.
28
Vos išėjęs,
tas tarnas
sutiko vieną
savo tarnybos
draugą, kuris
buvo jam
skolingas
šimtą denarų,
ir nutvėręs
smaugė jį,
sakydamas:
‘Atiduok
skolą!’
29
Puolęs ant
kelių, draugas
maldavo:
‘Turėk man
kantrybės! Aš
viską
sumokėsiu’.
30
Bet tas
nesutiko, ėmė
ir įmetė jį į
kalėjimą, iki
atiduos skolą.
31
Matydami, kas
nutiko, kiti
tarnai labai
nuliūdo. Jie
nuėjo ir
papasakojo
valdovui, kas
įvyko.
32
Tada,
pasišaukęs jį,
valdovas tarė:
‘Nedorasis
tarne, visą
tavo skolą aš
tau dovanojau,
nes labai
manęs prašei.
33
Argi neturėjai
ir tu
pasigailėti
savo draugo,
kaip aš
pasigailėjau
tavęs?!’
34
Užsirūstinęs
valdovas
atidavė jį
kankintojams,
iki jis
sumokės visą
skolą.
35
Taip ir mano
dangiškasis
Tėvas pasielgs
su jumis,
jeigu
kiekvienas iš
širdies
neatleisite
savo broliui
jo
nusižengimų“.
Darius Širvys,
2021-11-21, "Jėzus
valdiškuose
namuose (Jn.
5sk.)"
Evangelija
pagal Joną 5
sk.:
15
Žmogus nuėjo
ir pranešė
žydams, kad jį
išgydė Jėzus.
16
Žydai dėl to
persekiojo
Jėzų ir norėjo
Jį nužudyti,
kad Jis taip
darė per
sabatą.
17 O
Jėzus jiems
atsakė: „Mano
Tėvas
darbuojasi lig
šiolei, ir Aš
darbuojuosi".
18
Dėl to žydai
dar labiau
ieškojo progos
Jį nužudyti,
nes Jis ne tik
laužė sabatą,
bet ir vadino
Dievą savo
Tėvu,
lygindamas
save su Dievu.
19
Jėzus jiems
atsakė: „Iš
tiesų, iš
tiesų sakau
jums: Sūnus
nieko negali
daryti iš
savęs, o vien
tai, ką mato
darant Tėvą;
nes ką Jisai
daro, lygiai
daro ir Sūnus.
20
Nes Tėvas myli
Sūnų ir rodo
Jam visa, ką
pats daro. Ir
Jam parodys
dalykų, dar
didesnių už
šituos, kad
jūs
stebėsitės.
21
Kaip Tėvas
prikelia
numirusius ir
juos
atgaivina,
taip ir Sūnus
grąžina
gyvybę, kam
nori.
22
Ir Tėvas nieko
neteisia, bet
visą teismą
pavedė Sūnui,
23
kad visi
gerbtų Sūnų,
kaip gerbia
Tėvą. Kas
negerbia
Sūnaus, tas
negerbia Jį
siuntusio
Tėvo.
24
Iš tiesų, iš
tiesų sakau
jums: kas mano
žodžių klauso
ir mane
atsiuntusį
tiki, tas turi
amžinąjį
gyvenimą ir
nepateks į
teismą, nes iš
mirties yra
perėjęs į
gyvenimą.
25
Iš tiesų, iš
tiesų sakau
jums: ateina
valanda, – ir
dabar jau yra,
– kada
mirusieji
išgirs Dievo
Sūnaus balsą,
ir kurie
išgirs, tie
atgis.
26
Nes kaip Tėvas
turi gyvybę
pats savyje,
taip davė ir
Sūnui turėti
gyvybę pačiam
savyje,
27
ir taip pat
suteikė Jam
valdžią
teisti, nes
Jis – Žmogaus
Sūnus.
28
Nesistebėkite
tuo, nes
ateina
valanda, kai
visi, esantys
kapuose,
išgirs Jo
balsą.
29
Ir tie, kurie
darė gera,
išeis gyvenimo
prisikėlimui,
o kurie darė
bloga – teismo
prisikėlimui.
30
Iš savęs Aš
nieko negaliu
daryti. Aš
teisiu, kaip
girdžiu, ir
mano teismas
teisingas, nes
Aš ieškau ne
savo valios,
bet valios
Tėvo, kuris
mane siuntė“.
31
„Jei Aš pats
apie save
liudiju, mano
liudijimas
nėra tikras.
32
Bet apie mane
liudija kitas,
ir Aš žinau,
kad Jo
liudijimas,
kuriuo Jis
liudija apie
mane, yra
tikras.
33
Jūs buvote
nusiuntę pas
Joną, ir jis
paliudijo
tiesą.
34
Aš neieškau
žmogaus
liudijimo, bet
šitai kalbu
tam, kad
būtumėte
išgelbėti.
35
Jonas buvo
degantis ir
šviečiantis
žiburys,
tačiau jūs
panorėjote tik
valandėlę jo
šviesa
pasidžiaugti.
36 O
Aš turiu
aukštesnį
liudijimą negu
Jono: tie
darbai,
kuriuos man
skyrė nuveikti
Tėvas, – patys
darbai,
kuriuos Aš
darau, –
liudija apie
mane, kad mane
siuntė Tėvas.
37
Ir mane
pasiuntęs
Tėvas pats
paliudijo apie
mane. Bet jūs
niekad nesate
girdėję Jo
balso, nei
regėję Jo
pavidalo,
38
ir neturite Jo
žodžio, jumyse
pasiliekančio,
nes netikite
Tuo, kurį Jis
siuntė.
39
Jūs tyrinėjate
Raštus, nes
manote juose
turį amžinąjį
gyvenimą. O
Raštai liudija
apie mane,
40
bet jūs
nenorite
ateiti pas
mane, kad
turėtumėte
gyvenimą“.
41
„Šlovės iš
žmonių Aš
nepriimu.
42
Aš žinau, kad
neturite
savyje Dievo
meilės.
43
Aš atėjau savo
Tėvo vardu, o
jūs manęs
nepriimate.
Jei kitas
ateitų savo
vardu, tą jūs
priimtumėte.
44
Kaipgi jūs
galite tikėti,
jeigu vienas
iš kito
priimate
šlovę, o tos
šlovės, kuri
iš vieno Dievo
ateina,
neieškote?
45
Nemanykite,
kad Aš jus
kaltinsiu
Tėvui! Jūsų
kaltintojas
yra Mozė, į
kurį esate
savo viltis
sudėję.
46
Jeigu jūs
tikėtumėte
Moze, tai
tikėtumėte ir
manimi, nes
jis rašė apie
mane.
47
Bet jeigu jūs
netikite jo
raštais,
kaipgi
patikėsite
mano
žodžiais?!“
Pirmasis
Jono laiškas 2
sk.:
1 Mano
vaikeliai,
rašau jums
tai, kad
nenusidėtumėte.
O jei kuris
nusidėtų, tai
mes turime
Užtarėją pas
Tėvą, teisųjį
Jėzų Kristų.
Gintautas
Miežonis,
2021-11-14, "Kas
- mūsų
kryžius?"
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
1 sk.:
30
Jo dėka jūs
esate Kristuje
Jėzuje, kuris
mums tapo
išmintimi iš
Dievo,
teisumu,
pašventinimu
ir atpirkimu,
Laiškas
Galatams 5
sk.:
16 Sakau:
gyvenkite
Dvasia, ir jūs
nevykdysite
kūno geismų.
17
Nes kūnas
geidžia
priešingo
Dvasiai, o
Dvasia –
kūnui; jie
vienas kitam
priešingi,
todėl negalite
daryti visko,
ko norėtumėte.
18
Bet jei jūs
Dvasios
vedami,
nebesate
įstatymo
valdžioje.
19
Kūno darbai
aiškūs – tai
paleistuvavimas,
ištvirkavimas,
netyrumas,
gašlavimas,
20
stabmeldystė,
burtininkavimas,
priešiškumai,
nesantaikos,
pavyduliavimai,
piktumai,
vaidai,
nesutarimai,
susiskaldymai,
...
22
Bet Dvasios
vaisiai yra
meilė,
džiaugsmas,
ramybė,
kantrybė,
malonumas,
gerumas,
ištikimybė,
23
romumas,
susivaldymas.
Tokiems
dalykams nėra
įstatymo.
Laiškas
Romiečiams 6
sk.:
5 Jei esame
suaugę su Jo
mirties
paveikslu,
būsime suaugę
ir su
prisikėlimo,
6
žinodami, jog
mūsų senasis
žmogus buvo
nukryžiuotas
kartu su Juo,
kad būtų
sunaikintas
nuodėmės kūnas
ir kad mes
daugiau
nebevergautume
nuodėmei.
...
13
Neduokite
nuodėmei savo
kūno narių
kaip neteisumo
ginklų, bet
paveskite save
Dievui, kaip
iš numirusiųjų
atgijusius, ir
savo narius
Jam – kaip
teisumo
ginklus.
Laiškas
Galatams 3
sk.:
13 Kristus mus
atpirko iš
įstatymo
prakeikimo,
tapdamas už
mus
prakeikimu,
nes parašyta:
„Prakeiktas
kiekvienas,
kuris kybo ant
medžio“,
Laiškas
Galatams 6
sk.:
14 Aš nieku
nesigirsiu,
tik mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
kryžiumi,
kuriuo
pasaulis man
yra
nukryžiuotas
ir aš
pasauliui.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
1 sk.:
18 Mat žodis
apie kryžių
tiems, kurie
žūsta, yra
kvailystė, bet
mums,
išgelbėtiems,
jis yra Dievo
jėga.
Laiškas
Kolosiečiams 3
sk.:
1 Jeigu esate
su Kristumi
prikelti,
siekite to,
kas
aukštybėse,
kur Kristus
sėdi Dievo
dešinėje.
2
Mąstykite apie
tai, kas
aukštybėse, o
ne apie tai,
kas žemėje.
…
5
Todėl
marinkite tuos
savo narius,
kurie yra
žemėje:
ištvirkavimą,
netyrumą,
aistringumą,
piktą
pageidimą,
taip pat
godumą, kuris
yra
stabmeldystė.
…
8
Bet dabar jūs
visa tai
nusivilkite:
rūstybę,
nirtulį,
nelabumą,
pyktį,
piktžodžiavimą,
nešvarias
kalbas nuo
savo lūpų.
9
Nebemeluokite
vienas kitam,
nusivilkę
senąjį žmogų
su jo darbais
10
ir apsivilkę
nauju, kuris
atnaujinamas
pažinimu pagal
atvaizdą To,
kuris jį
sukūrė.
…
12
Todėl, kaip
Dievo
išrinktieji,
šventieji ir
numylėtiniai,
apsivilkite
nuoširdžiu
gailestingumu,
gerumu,
nuolankumu,
romumu ir
ištverme.
…
14 O
virš viso šito
apsivilkite
meile, kuri
yra tobulumo
raištis.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
10 sk.:
3 Nors mes
gyvename kūne,
kovojame ne
pagal kūną.
4
Mūsų kovos
ginklai ne
kūniški, bet
galingi Dieve
griauti
tvirtoves.
5
Jais mes
nugalime
samprotavimus
ir bet kokią
puikybę, kuri
sukyla prieš
Dievo
pažinimą, ir
paimame
nelaisvėn
kiekvieną
mintį, kad
paklustų
Kristui,
6
esame
pasiruošę
nubausti
kiekvieną
neklusnumą,
kai tik jūsų
klusnumas taps
tobulas.
Evangelija
pagal Luką 14
sk.:
27 Kas neneša
savo kryžiaus
ir neseka
manimi, negali
būti mano
mokinys.
Evangelija
pagal Luką 9
sk.:
23 O visiems
Jis kalbėjo:
„Jei kas nori
eiti paskui
mane,
teišsižada
pats savęs,
teneša kasdien
savo kryžių ir
teseka manimi.
Laiškas
Romiečiams 12
sk.:
14 Laiminkite
savo
persekiotojus,
laiminkite, o
ne keikite.
Evangelija
pagal Joną 14
sk.:
15 Jei mylite
mane,
laikykitės
mano įsakymų.
Laiškas
Galatams 5
sk.:
13 Jūs,
broliai, esate
pašaukti
laisvei!
Tiktai
tenebūna ši
laisvė proga
kūnui, bet
meile
tarnaukite
vieni kitiems.
14
Juk visas
įstatymas
išsipildo
viename
žodyje: „Mylėk
savo artimą
kaip save
patį“.
…
16
Sakau:
gyvenkite
Dvasia, ir jūs
nevykdysite
kūno geismų.
Giedrius
Ažukas,
2021-11-07, "Kas
įtakoja mūsų
gyvenimą?"
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
2 Su
visu
nuolankumu bei
romumu, su
ištverme
pakęsdami
vienas kitą
meilėje,
3
siekite
išsaugoti
Dvasios
vienybę taikos
ryšiais.
4
Vienas kūnas
ir viena
Dvasia, kaip
ir esate
pašaukti
vienai
pašaukimo
vilčiai.
5
Vienas
Viešpats,
vienas
tikėjimas,
vienas
krikštas.
6
Vienas Dievas
ir visų Tėvas,
kuris virš
visų, per
visus ir
visuose.
7
Bet kiekvienam
iš mūsų duota
malonė pagal
Kristaus
dovanos saiką.
Laiškas
Efeziečiams 2
sk.:
1 Ir jūs
buvote mirę
nusikaltimais
ir nuodėmėmis,
2
kuriuose
kadaise
gyvenote pagal
šio pasaulio
būdą,
paklusdami
kunigaikščiui,
viešpataujančiam
ore, dvasiai,
kuri dabar
veikia
neklusnumo
vaikuose.
3
Tarp jų
kadaise ir mes
visi gyvenome,
sekdami savo
kūno
geiduliais,
vykdydami kūno
ir minčių
troškimus, ir
iš prigimties
buvome
rūstybės
vaikai kaip ir
kiti.
4
Bet Dievas,
apstus
gailestingumo,
iš savo
didžios
meilės, kuria
mus pamilo,
5
mus, mirusius
nusikaltimais,
atgaivino
kartu su
Kristumi, –
malone jūs
esate
išgelbėti, –
6
kartu prikėlė
ir pasodino
danguje
Kristuje
Jėzuje,
7
kad
ateinančiais
amžiais savo
gerumu
parodytų mums
beribius savo
malonės turtus
Kristuje
Jėzuje.
Psalmių
knyga 119 sk.:
15 Apie Tavo
potvarkius
nuolat
mąstysiu ir
žiūrėsiu į
Tavo kelius.
16
Nuostatais
Tavo
gėrėsiuos,
nepamiršiu
Tavo žodžių.
17
Suteik savo
tarnui malonę,
kad aš
gyvendamas
Tavo žodžio
laikyčiausi.
18
Atverk man
akis, kad
stebuklus Tavo
įstatyme
regėčiau.
19
Esu žemėje
svečias,
neslėpk nuo
manęs savo
įsakymų.
{A.Rubšio ir
Č.Kavaliausko
vertime:
Psalmynas
119:15-19: “15
Gilinuosi į
tavo įsakymus
ir įsižiūriu į
tavo kelius.
16
Mėgaujuosi
tavo įstatais,
paisysiu tavo
žodžio.
17
Būk dosnus
savo tarnui
kad galėčiau
gyventi,
laikydamasis
tavo žodžio.
18
Atmerk man
akis, kad
galėčiau
suprasti tavo
Įstatymo
nuostabius
vaisius.
19
Gyvenu tik
kaip ateivis
žemėje, tad
neslėpk nuo
manęs savo
įsakymų.}
Laiškas
Kolosiečiams 3
sk.:
2 Mąstykite
apie tai, kas
aukštybėse, o
ne apie tai,
kas žemėje.
3
Jūs juk esate
mirę, ir jūsų
gyvenimas su
Kristumi yra
paslėptas
Dieve.
4
Kai pasirodys
Kristus – mūsų
gyvenimas,
tada su Juo ir
jūs
pasirodysite
šlovėje.
5
Todėl
marinkite tuos
savo narius,
kurie yra
žemėje:
ištvirkavimą,
netyrumą,
aistringumą,
piktą
pageidimą,
taip pat
godumą, kuris
yra
stabmeldystė.
6
Dėl šių dalykų
ateina Dievo
rūstybė
neklusnumo
vaikams.
7
Jūs irgi
kadaise taip
elgėtės,
gyvendami tarp
jų.
8
Bet dabar jūs
visa tai
nusivilkite:
rūstybę,
nirtulį,
nelabumą,
pyktį,
piktžodžiavimą,
nešvarias
kalbas nuo
savo lūpų.
9
Nebemeluokite
vienas kitam,
nusivilkę
senąjį žmogų
su jo darbais
10
ir apsivilkę
nauju, kuris
atnaujinamas
pažinimu pagal
atvaizdą To,
kuris jį
sukūrė.
Evangelija
pagal Matą 6
sk.:
33 Pirmiausia
ieškokite
Dievo
karalystės ir
Jo teisumo, o
visa tai bus
jums pridėta.
Psalmių
knyga 119 sk.:
162 Tavo
žodžiu
džiaugiuosi,
kaip didelį
lobį suradęs.
Pirmasis
Petro laiškas
1 sk.:
23
Jūs esate
atgimę ne iš
pranykstančios,
bet iš
nenykstančios
sėklos gyvu ir
amžinai
pasiliekančiu
Dievo žodžiu.
24
Mat
„kiekvienas
kūnas – tartum
žolynas, ir
visa žmogaus
garbė tarsi
žolyno žiedas.
Žolynas
sudžiūsta, ir
jo žiedas
nubyra,
25
bet Viešpaties
žodis išlieka
per amžius“.
Toks yra jums
paskelbtas
Evangelijos
žodis.
Giedrius
Ažukas,
2021-10-31, "Sola
Sriptura -
Vien tik
Raštas,
kuriame mūsų
tikėjimo
pagrindas,
Jėzus Kristus"
Evangelija
pagal Matą 16
sk.:
18
Ir Aš tau
sakau: tu esi
Petras, ir ant
šios uolos Aš
pastatysiu
savo bažnyčią,
ir pragaro
vartai jos
nenugalės.
Evangelija
pagal Morkų 16
sk.:
17 Ir kurie
tikės, tuos
lydės šie
ženklai: mano
vardu jie
išvarinės
demonus,
kalbės
naujomis
kalbomis,
18
ims plikomis
rankomis
gyvates ir,
jei išgertų
mirtinų nuodų,
jiems
nepakenks. Jie
dės rankas ant
ligonių, ir
tie pasveiks“.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
7 sk.:
10 Dieviškas
liūdesys gimdo
atgailą
išgelbėjimui,
dėl kurio
nereikia
gailėtis; o
pasaulio
liūdesys gimdo
mirtį.
Apaštalų
darbai 6 sk.:
7 Dievo žodis
klestėjo, ir
mokinių
skaičius
Jeruzalėje
smarkiai augo.
Ir didelis
kunigų būrys
pakluso
tikėjimui.
Psalmių
knyga 119 sk.:
147
Prieš aušrą
keliuosi ir
šaukiu, nes
pasitikiu Tavo
žodžiu.
148
Atmerkiu akis
dar prieš
aušrą, mąstau
apie Tavo
žodį.
Patarlių
knyga 8 sk.:
17
Aš myliu tuos,
kurie mane
myli. Kas
anksti manęs
ieško, suras
mane.
18
Aš turiu
turtus ir
garbę,
išliekančius
turtus ir
teisumą.
19
Mano vaisius
yra brangesnis
už gryną
auksą, ir
pelno iš manęs
daugiau negu
iš rinktinio
sidabro.
20
Aš vedu
teisumo keliu,
viduriu
teisingumo
tako,
21
kad mane
mylintiems
duočiau
paveldėti
turtus ir
pripildyčiau
jų sandėlius.
Laiškas
Filipiečiams 4
sk.:
8 Pagaliau,
broliai,
mąstykite apie
tai, kas
tikra,
garbinga,
teisinga,
tyra, mylima,
giriama, –
apie visa, kas
dora ir
šlovinga.
Laiškas
Romiečiams 12
sk.:
1 Dievo
gailestingumu
aš prašau jus,
broliai,
aukoti savo
kūnus kaip
gyvą, šventą,
Dievui
patinkančią
auką, – tai
jūsų
sąmoningas
tarnavimas.
2 Ir
neprisitaikykite
prie šio
pasaulio, bet
pasikeiskite,
atnaujindami
savo protą,
kad galėtumėte
ištirti, kas
yra gera,
priimtina ir
tobula Dievo
valia.
Apaštalų
darbai 6 sk.:
2 Tuomet
dvylika
sušaukė
mokinių
susirinkimą ir
tarė: „Nedera
mums palikus
Dievo žodį
tarnauti prie
stalų.
Andrius
Bernotas,
2021-10-24, "Gelbėtojas
ir Viešpats"
Evangelija
pagal Joną 3
sk.:
16
Nes Dievas
taip pamilo
pasaulį, jog
atidavė savo
viengimį Sūnų,
kad
kiekvienas,
kuris Jį tiki,
nepražūtų, bet
turėtų
amžinąjį
gyvenimą.
17
Dievas gi
nesiuntė savo
Sūnaus į
pasaulį, kad
Jis pasaulį
pasmerktų, bet
kad pasaulis
per Jį būtų
išgelbėtas.
18
Kas Jį tiki,
tas
neteisiamas, o
kas netiki,
jau yra
pasmerktas už
tai, kad
netiki
viengimio
Dievo Sūnaus
vardo.
19 O
teismo
nuosprendis
yra toks:
šviesa atėjo į
pasaulį, bet
žmonės labiau
pamilo tamsą
nei šviesą,
nes jų darbai
buvo pikti.
20
Kiekvienas,
kuris daro
bloga,
neapkenčia
šviesos ir
neina į
šviesą, kad jo
darbai nebūtų
atskleisti.
21 O kas vykdo
tiesą, tas
eina į šviesą,
kad
pasirodytų,
jog jo darbai
atlikti Dieve.
Evangelija
pagal Joną 8
sk.:
21 Jėzus vėl
jiems kalbėjo:
„Aš išeinu, ir
jūs ieškosite
manęs ir
mirsite savo
nuodėmėse. Kur
Aš einu, jūs
negalite
nueiti“.
...
24
Dėl to Aš jums
sakiau, kad
mirsite savo
nuodėmėse.
Jeigu
netikėsite,
kad Aš Esu, –
mirsite savo
nuodėmėse“.
Laiškas
Romiečiams 5
sk.:
6 Mums dar
esant
silpniems,
Kristus savo
metu numirė už
bedievius.
7
Vargu ar kas
sutiktų mirti
už teisųjį;
nebent kas
ryžtųsi mirti
už geradarį.
8 O
Dievas mums
parodė savo
meilę tuo, kad
Kristus mirė
už mus, kai
tebebuvome
nusidėjėliai.
9
Tad dar
tikriau dabar,
kai esame
išteisinti Jo
krauju, mes
būsime per Jį
išgelbėti nuo
rūstybės.
10
Jeigu, kai dar
buvome
priešai, mus
sutaikė su
Dievu Jo
Sūnaus mirtis,
tai tuo labiau
mus išgelbės
Jo gyvybė, kai
jau esame
sutaikinti.
Evangelija
pagal Joną 6
sk.:
27 Darbuokitės
ne dėl
žūvančio
maisto, bet
dėl
išliekančio
amžinajam
gyvenimui! Jį
duos jums
Žmogaus Sūnus,
nes Tėvas –
Dievas Jį savo
antspaudu yra
pažymėjęs“.
28
Jie paklausė:
„Ką mums
daryti, kad
vykdytume
Dievo darbus?“
29
Jėzus atsakė:
„Tai yra Dievo
darbas:
tikėkite Tą,
kurį Jis
siuntė“.
Evangelija
pagal Joną 7
sk.:
7 Pasaulis
negali jūsų
nekęsti, o
manęs jis
nekenčia, nes
Aš liudiju,
kad jo darbai
pikti.
Evangelija
pagal Joną 2
sk.:
23 Per Paschos
šventę, Jam
būnant
Jeruzalėje,
daugelis
įtikėjo Jo
vardą,
matydami Jo
daromus
ženklus.
24
Bet Jėzus,
gerai visus
pažindamas,
jais
nepasitikėjo.
25
Jam
nereikėdavo,
kad kas
paliudytų apie
žmogų, nes Jis
pats žinojo,
kas yra
žmoguje.
Marijona
Mukomolovienė,
2021-10-17, "Būkime
blaivūs ir
budrūs.
Budėkime"
Laiškas
Romiečiams 12
sk.:
3 Iš man
suteiktos
malonės raginu
kiekvieną iš
jūsų nemanyti
apie save
geriau negu
dera manyti,
bet manyti
apie save
blaiviai,
pagal
kiekvienam
Dievo duotąjį
tikėjimo
saiką.
4
Juk kaip
viename kūne
turime daug
narių, bet ne
visi nariai
atlieka tą
patį uždavinį,
5
taip ir mūsų
daugybė yra
vienas kūnas
Kristuje, o
pavieniui –
vieni kitų
nariai.
Pirmasis
laiškas
Tesalonikiečiams
5 sk.:
3 Kai žmonės
kalbės:
„Ramybė ir
saugumas“,
tada juos ir
ištiks
netikėtas
žlugimas,
tarytum
gimdymo
skausmai
nėščią moterį,
ir jie niekur
nepaspruks.
4
Bet jūs,
broliai,
nesate
tamsoje, kad
toji diena jus
užkluptų lyg
vagis.
5
Juk jūs visi
esate šviesos
ir dienos
vaikai. Mes
nepriklausome
nei nakčiai,
nei tamsai.
6
Todėl
nemiegokime
kaip kiti, bet
budėkime ir
būkime
blaivūs!
7
Mat kas miega,
miega naktį,
ir kas
pasigeria,
pasigeria
naktį.
8 O
mes,
priklausydami
dienai, būkime
blaivūs ir
apsirengę
tikėjimo bei
meilės šarvus
ir užsidėję
išgelbėjimo
vilties šalmą.
9
Juk Dievas mus
paskyrė ne
rūstybei, bet
kad įgytume
išgelbėjimą
per mūsų
Viešpatį Jėzų
Kristų,
10
kuris mirė už
mus, kad mes
ar budėdami,
ar miegodami
gyventume
kartu su Juo.
Pirmasis
Petro laiškas
1 sk.:
5 Dievo jėga
per tikėjimą
jūs esate
saugomi
išgelbėjimui,
kuris
parengtas
apsireikšti
paskutiniu
laiku.
6
Tuo
džiaukitės,
nors dabar,
jei reikia,
trumpai
kenčiate
įvairiuose
išmėginimuose,
7
kad jūsų
išbandytas
tikėjimas,
brangesnis už
pragaištantį
auksą, nors ir
ugnimi
ištirtą, būtų
pripažintas
vertas
gyriaus,
garbės ir
šlovės, kai
apsireikš
Jėzus Kristus.
8
Jūs mylite Jį,
nors ir nesate
Jo matę;
tikėdami Jį,
nors ir
neregėdami,
džiaugiatės
neišsakomu ir
šlovingiausiu
džiaugsmu,
9
gaudami jūsų
tikėjimo
tikslą – sielų
išgelbėjimą.
...
13
Todėl,
susijuosę savo
proto strėnas,
būkite blaivūs
ir visiškai
pasitikėkite
malone, kuri
bus jums
suteikta, kai
apsireikš
Jėzus Kristus.
14
Kaip klusnūs
vaikai,
nepasiduokite
ankstesniems
savo
neišmaningumo
laikų
geiduliams,
15
bet, kaip
šventas yra
Tas, kuris jus
pašaukė, taip
ir jūs būkite
šventi visu
savo elgesiu,
16
nes parašyta:
„Būkite
šventi, nes Aš
esu šventas“.
17
Ir jei kaip
Tėvo šaukiatės
To, kuris
nešališkai
teisia pagal
kiekvieno
darbą, su
baime elkitės
savo viešnagės
metu,
18
žinodami, kad
esate atpirkti
nuo betikslio
iš protėvių
paveldėto
gyvenimo būdo
ne
nykstančiais
turtais,
sidabru ar
auksu,
19
bet brangiuoju
krauju
Kristaus, to
avinėlio be
kliaudos ir
dėmės.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
13 sk.:
11 Kai buvau
vaikas,
kalbėjau kaip
vaikas,
supratau kaip
vaikas,
mąsčiau kaip
vaikas, bet
tapęs vyru,
palikau tai,
kas vaikiška.
Jeremijo
pranašystė 1
sk.:
5 „Pažinau
tave prieš tau
gimstant,
pašventinau
tave ir
paskyriau
pranašu
tautoms“.
6 Aš
atsakiau: „Ak,
Viešpatie
Dieve, aš
nemoku
kalbėti, nes
esu tik
vaikas“.
7
Bet Viešpats
man sakė:
„Nesakyk: ‘Aš
esu vaikas’,
bet eik, pas
ką tave
siųsiu, ir
kalbėk, ką tau
liepsiu.
8
Nebijok jų,
nes Aš esu su
tavimi ir tave
išgelbėsiu, –
sako
Viešpats“.
9
Tada Viešpats
ištiesė savo
ranką ir,
palietęs mano
lūpas, tarė
man: „Štai Aš
įdėjau savo
žodžius į tavo
lūpas.
10
Šiandien
paskyriau tave
virš tautų ir
karalysčių
rauti,
griauti,
nuversti,
naikinti,
statyti ir
sodinti“.
11
Viešpats
klausė manęs:
„Ką matai,
Jeremijau?“ Aš
atsakiau:
„Matau migdolo
šaką“.
12
Viešpats
atsakė: „Gerai
matei, nes Aš
budėsiu, kad
mano žodis
būtų
įvykdytas“.
Pirmasis
Petro laiškas
4 sk.:
7 Visų dalykų
galas arti.
Todėl būkite
blaivūs ir
budėkite
maldose.
8
Visų pirma
karštai
mylėkite
vienas kitą,
nes meilė
uždengia
gausybę
nuodėmių.
9
Būkite
tarpusavyje
svetingi be
murmėjimo.
10
Tarnaukite
vieni kitiems
kaip geri
visokeriopos
Dievo malonės
tvarkytojai,
sulig
kiekvieno
gautąja
dovana.
Romanas
Semaška,
2021-10-10, "Atpažinti
laiko ženklus"
Evangelija
pagal Matą 16
sk.:
1 Atėjo
fariziejų ir
sadukiejų ir
mėgindami
prašė Jį
parodyti jiems
ženklą iš
dangaus.
2
Jis jiems
atsakė:
„Atėjus
vakarui, jūs
sakote: ‘Bus
giedra, nes
dangus
raudonas’,
3 ir
rytmetį:
‘Šiandien bus
lietaus, nes
rausta
apsiniaukęs
dangus’.
Veidmainiai!
Jūs mokate
atpažinti
dangaus veidą,
o laiko ženklų
– ne.
Evangelija
pagal Luką 12
sk.:
54 Jėzus
pasakė ir
minioms:
„Matydami
debesį,
kylantį
vakaruose,
tuoj pat
sakote:
‘Ateina
lietus’, ir
taip
atsitinka.
55
Pučiant pietų
vėjui,
tvirtinate:
‘Bus karšta’,
ir taip būna.
56
Veidmainiai!
Jūs mokate
atpažinti
žemės ir
dangaus veidą,
tai kodėl gi
neatpažįstate
šio laiko?
57
Kodėl patys
nenusprendžiate,
kas teisu?
Laiškas
Romiečiams 13
sk.:
11 Taip
elkitės,
suprasdami,
koks dabar
laikas....
Antroji
Karalių knyga
5 sk.:
25 Gehazis
atėjo pas
Eliziejų,
kuris
paklausė: „Iš
kur ateini,
Gehazi?“ Tas
atsakė: „Tavo
tarnas niekur
nebuvo
išėjęs“.
26
Bet jis jam
atsakė: „Argi
mano širdis
nebuvo su
tavimi, kai
vyras iššoko
iš vežimo
tavęs
pasitikti? Ar
dabar metas
paimti pinigus
ir drabužius,
alyvų sodus ir
vynuogynus,
avis ir
galvijus,
tarnus ir
tarnaites?
27
Todėl ir
Naamano
raupsai
prilips tau ir
tavo
palikuonims
per amžius“.
Jis išėjo nuo
jo raupsuotas
kaip sniegas.
Evangelija
pagal Luką 19
sk.:
41
Prisiartinęs
prie Jeruzalės
ir išvydęs
miestą, Jėzus
verkė dėl jo
ir sakė:
42
„O kad tu nors
šiandien
suprastum, kas
tau atneša
ramybę! Deja,
tai paslėpta
nuo tavo akių.
43
Tu sulauksi
dienų, kai
tavo priešai
apjuos tave
pylimu, apguls
iš visų pusių
ir suspaus
tave;
44
jie parblokš
ant žemės tave
ir tavo vaikus
ir nepaliks
tavyje akmens
ant akmens,
nes tu
nepažinai savo
aplankymo
meto“.
Danieliaus
pranašystė 11
sk.:
32 Neištikimus
sandorai jis
suklaidins
klastingomis
kalbomis, bet
žmonės, kurie
pažįsta savo
Dievą, bus
stiprūs ir
veiks.
Pakartoto
įstatymo knyga
6 sk.:
10 Kai
Viešpats, tavo
Dievas, įves
tave į žemę,
kurią pažadėjo
tavo tėvams,
Abraomui,
Izaokui ir
Jokūbui, tu
gausi didelius
ir gerus
miestus, kurių
nestatei,
11
namus pilnus
visokių
gėrybių, kurių
nekaupei,
šulinius,
kurių nekasei,
vynuogynus ir
alyvmedžių
sodus, kurių
nesodinai. Kai
tu valgysi ir
pasisotinsi,
12
saugokis, kad
nepamirštum
Viešpaties,
kuris tave
išvedė iš
Egipto žemės,
iš vergijos
namų.
13
Bijok
Viešpaties,
savo Dievo,
Jam vienam
tarnauk ir Jo
vardu prisiek.
14
Negarbink
dievų svetimų
tautų, kurios
gyvena aplink
jus,
15
nes Viešpats,
tavo Dievas,
kuris yra tarp
jūsų, yra
pavydus
Dievas; kad
Viešpaties,
tavo Dievo,
pyktis
neužsidegtų
prieš tave ir
Jis
neišnaikintų
tavęs nuo
žemės
paviršiaus.
16
Negundykite
Viešpaties,
savo Dievo,
kaip gundėte
Jį Masoje.
Ozėjo
pranašystė 13
sk.:
4 „Aš esu
Viešpats, tavo
Dievas nuo
dienų Egipto
krašte. Tu
nepažinsi kito
dievo, tik
mane, nes be
manęs nėra
gelbėtojo.
5 Aš
pažinau tave
dykumoje,
išdžiūvusioje
žemėje.
6
Kai jie
prasigyveno ir
pasisotino, jų
širdis
išpuiko, jie
pamiršo mane.
7 Aš
būsiu jiems
kaip liūtas,
kaip šalia
kelio
tykojantis
leopardas.
8 Aš
juos užpulsiu
kaip lokė,
netekusi
jauniklių, ir
draskysiu jų
krūtines. Ten
surysiu juos
kaip liūtas,
sudraskysiu
kaip laukiniai
žvėrys.
9
Izraeli, tu
sunaikinai
save, nes tik
manyje tavo
pagalba.
Laiškas
Romiečiams 13
sk.:
11
Taip elkitės,
suprasdami,
koks dabar
laikas. Išmušė
valanda mums
pabusti iš
miego. Dabar
mūsų
išgelbėjimas
arčiau negu
tada, kai
įtikėjome.
12
Naktis
nuslinko,
diena
prisiartino.
Todėl
nusimeskime
tamsos darbus,
apsiginkluokime
šviesos
ginklais!
13
Kaip dieną,
elkimės dorai:
nepasiduokime
apsirijimui ir
girtavimui,
gašlavimui ir
paleistuvavimui,
vaidams ir
pavydui,
14
bet
apsirenkite
Viešpačiu
Jėzumi
Kristumi ir
netenkinkite
kūno geidulių.
Giedrius
Ažukas,
2021-10-03, "Nedera
mums palikti
Dievo žodį
(Apd.6,2)"
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
21
Juk iš Jo
girdėjote ir
Jame išmokote,
– nes tiesa
yra Jėzuje,
22
kad privalu
atsižadėti
senojo žmogaus
ankstesnio
gyvenimo būdo,
žlugdančio
apgaulingais
geismais,
23
atsinaujinti
savo proto
dvasioje
24
ir apsirengti
nauju žmogumi,
sutvertu pagal
Dievą teisume
ir tiesos
šventume.
Patarlių
knyga 6 sk.:
23 Įsakymas
yra žiburys,
įstatymas –
šviesa, o
pamokantis
pabarimas –
gyvenimo
kelias.
Psalmių
knyga 119 sk.:
105 Tavo žodis
yra žibintas
mano kojai ir
šviesa mano
takui.
Apaštalų
darbai 6 sk.:
1 Tomis
dienomis,
mokinių
skaičiui
augant, tarp
graikiškai
kalbančiųjų
kilo
nepasitenkinimas
vietiniais
žydais, nes
kasdieniniame
aprūpinime
būdavo
aplenkiamos jų
našlės.
2
Tuomet dvylika
sušaukė
mokinių
susirinkimą ir
tarė: „Nedera
mums palikus
Dievo žodį
tarnauti prie
stalų.
3
Todėl,
broliai,
išsirinkite iš
savųjų
septynis
vyrus,
turinčius gerą
vardą, kupinus
Šventosios
Dvasios ir
išminties. Mes
juos
paskirsime tam
darbui,
4 o
patys toliau
atsidėsime
maldai ir
žodžio
tarnavimui“.
5
Šis pasiūlymas
patiko visam
susirinkimui,
ir jie
išsirinko
Steponą, vyrą
pilną tikėjimo
ir Šventosios
Dvasios,
Pilypą,
Prochorą,
Nikanorą,
Timoną,
Parmeną ir
Mikalojų,
prozelitą iš
Antiochijos.
6
Juos pastatė
prieš
apaštalus, o
šie
melsdamiesi
uždėjo ant jų
rankas.
7
Dievo žodis
klestėjo, ir
mokinių
skaičius
Jeruzalėje
smarkiai augo.
Ir didelis
kunigų būrys
pakluso
tikėjimui.
Apaštalų
darbai 12 sk.:
24 O
Viešpaties
žodis augo ir
plito.
Apaštalų
darbai 2 sk.:
42 Jie ištvermingai
laikėsi
apaštalų
mokymo,
bendravimo,
duonos laužymo
ir maldų.
Marijona
Mukomolovienė,
2021-09-26, "Mes
pašaukti
laisvei
Viešpatyje"
Evangelija
pagal Joną 8
sk.:
25 Tada jie
klausė: „Kas
Tu esi?“ Jėzus
atsakė: „Tas,
ką nuo
pradžios jums
sakiau.
...
28 O
Jėzus tęsė:
„Kai Žmogaus
Sūnų būsite
aukštyn
iškėlę, tuomet
suprasite, kad
Aš Esu ir kad
nieko nedarau
iš savęs, bet
skelbiu tai,
ko mane Tėvas
išmokė.
29
Mano Siuntėjas
yra su manimi;
Tėvas nepaliko
manęs vieno,
nes visuomet
darau, kas Jam
patinka“.
30
Jam tai
kalbant,
daugelis
įtikėjo Jį.
31
Jėzus kalbėjo
įtikėjusiems
Jį žydams:
„Jei jūs
pasiliekate
mano žodyje,
iš tiesų esate
mano mokiniai;
32
ir jūs
pažinsite
tiesą, ir
tiesa padarys
jus laisvus“.
Evangelija
pagal Luką 21
sk.:
37 Taip Jėzus
dienomis
mokydavo
šventykloje, o
naktis
praleisdavo
vadinamajame
Alyvų kalne.
Evangelija
pagal Joną 4
sk.:
32 O
Jis jiems
tarė: „Aš
turiu valgyti
maisto, kurio
jūs nežinote“.
…
34
Bet Jėzus
tarė: „Mano
maistas –
vykdyti valią
To, kuris mane
siuntė, ir
baigti Jo
darbą.
Evangelija
pagal Joną 5
sk.:
30
Iš savęs Aš
nieko negaliu
daryti. Aš
teisiu, kaip
girdžiu, ir
mano teismas
teisingas, nes
Aš ieškau ne
savo valios,
bet valios
Tėvo, kuris
mane siuntė“.
Izaijo
pranašystė 1
sk.:
3
Jautis pažįsta
savo savininką
ir asilas –
savo
šeimininko
ėdžias, bet
Izraelis
nepažįsta,
mano tauta
nesupranta“.
4
Vargas
nuodėmingai
giminei, nuo
nedorybių
apsunkusiai
tautai,
piktadarių
palikuonims,
nepaklusniems
vaikams! Jie
paliko
Viešpatį,
supykdė
Izraelio
Šventąjį,
nusigręžė nuo
Jo.
Izaijo
pranašystė 30
sk.:
15 Taip sako
Viešpats,
Izraelio
Šventasis:
„Jei
atsigręšite ir
nusiraminsite,
būsite
išgelbėti.
Ramume ir
pasitikėjime
yra jūsų
stiprybė“. Bet
jūs nenorite.
16
Jūs sakote:
„Ne, mes
bėgsime ant
žirgų“. Todėl
jūs bėgsite.
„Mes josime
ant eikliųjų“.
Ir jūsų
persekiotojai
bus eiklūs.
17
Tūkstantis
bėgsite,
išsigandę
vieno, o,
gąsdinant
penkiems,
bėgsite, kol
liksite kaip
pušies
stuobrys kalno
viršūnėje,
kaip vėliava
kalvoje.
18
Viešpats nori
jūsų
pasigailėti ir
suteikti jums
malonę.
Viešpats yra
teisingumo
Dievas;
palaiminti,
kurie Jo
laukia.
Pirmasis
Petro laiškas
2 sk.:
16 Elkitės
kaip laisvi;
ne kaip tie,
kurie laisve
pridengia
blogį, bet
kaip Dievo
tarnai.
Laiškas
Hebrajams 3
sk.:
5 Ir Mozė buvo
ištikimas
visuose Jo
namuose kaip
tarnas, kad
paliudytų tai,
kas ateity
turėjo būti
pasakyta.
6 O
Kristus kaip
Sūnus
viešpatauja Jo
namuose, ir
tie namai
esame mes, jei
pasitikėjimą
ir tvirtą
vilties
pasigyrimą
išsaugosime
iki galo.
7
Todėl, kaip
Šventoji
Dvasia sako:
„Jei šiandien
išgirsite Jo
balsą,
8
neužkietinkite
savo širdžių,
kaip per
maištą,
gundymo dieną
dykumoje,
9
kur jūsų tėvai
gundė mane,
mėgino ir matė
mano darbus
per
keturiasdešimt
metų.
Laiškas
Filipiečiams 3
sk.:
12 Nesakau,
kad jau esu
šitai gavęs ar
tapęs tobulas,
bet vejuosi,
norėdamas
pagauti, nes
jau esu
Kristaus
Jėzaus
pagautas.
13
Broliai, aš
nemanau, kad
jau būčiau tai
pasiekęs. Tik
viena tikra:
pamiršdamas,
kas už manęs,
ir siekdamas
to, kas
priešakyje,
14
veržiuosi į
tikslą
aukštybėse,
siekiu
apdovanojimo
už Dievo
pašaukimą
Kristuje
Jėzuje.
15
Taigi visi,
kurie esame
subrendę, taip
mąstykime. O
jeigu jūs apie
ką nors manote
kitaip, tai
Dievas jums ir
tai apreikš.
16
Kiek
bebūtumėme
pasiekę,
vadovaukimės
ta pačia
taisykle ir
taip
mąstykime.
17
Broliai,
būkite mano
sekėjai ir
žiūrėkite į
tuos, kurie
elgiasi pagal
pavyzdį, kurį
matote mumyse.
2021-09-19,
Juozas
Stankevičius,
"Pažinti
Dievo valią"
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
1 sk.:
1
Paulius, Dievo
valia Kristaus
Jėzaus
apaštalas, ir
brolis
Timotiejus –
Dievo
bažnyčiai
Korinte ir
visiems
šventiesiems,
gyvenantiems
visoje
Achajoje.
2
Malonė jums ir
ramybė nuo
Dievo, mūsų
Tėvo, ir
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus!
3
Tebūna
palaimintas
Dievas, mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
Tėvas,
gailestingumo
Tėvas ir
visokios
paguodos
Dievas,
4
kuris guodžia
mus
kiekviename
mūsų
sielvarte, kad
mes galėtume
paguosti bet
kokio
sielvarto
ištiktuosius
ta paguoda,
kuria patys
Dievo
guodžiami.
Laiškas
Romiečiams 12
sk.:
1 Dievo
gailestingumu
aš prašau jus,
broliai,
aukoti savo
kūnus kaip
gyvą, šventą,
Dievui
patinkančią
auką, – tai
jūsų
sąmoningas
tarnavimas.
2 Ir
neprisitaikykite
prie šio
pasaulio, bet
pasikeiskite,
atnaujindami
savo protą,
kad galėtumėte
ištirti, kas
yra gera,
priimtina ir
tobula Dievo
valia.
Pirmasis
Petro laiškas
4 sk.:
1 Kadangi
Kristus
kentėjo kūnu
už mus, tai ir
jūs
apsiginkluokite
ta pačia
mintimi, – nes
kas kenčia
kūnu, tas
pametė
nuodėmę,
2
kad likusį
laiką kūne
gyventų nebe
žmonių
aistromis, o
Dievo valia.
Antrasis
Petro laiškas
1 sk.:
3 Jo
dieviška jėga
padovanojo
mums viską, ko
reikia
gyvenimui ir
dievotumui,
per pažinimą
To, kuris
pašaukė mus
šlove ir
dorybe.
4
Drauge Jis
davė mums be
galo didžius
bei brangius
pažadus, kad
per juos
taptume
dieviškosios
prigimties
dalininkais,
ištrūkę iš
sugedimo,
kuris sklinda
pasaulyje
geiduliais.
5
Todėl,
parodydami
visą stropumą,
praturtinkite
savo tikėjimą
dorybe,
dorybę—
pažinimu,
6
pažinimą –
susivaldymu,
susivaldymą –
ištverme,
ištvermę –
maldingumu,
7
maldingumą –
brolybe,
brolybę –
meile.
8
Jei šie
dalykai jumyse
gyvuoja ir
tarpsta, jie
neduoda jums
apsileisti ir
likti
bevaisiams
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
pažinime.
9 O
kam jų
trūksta, tas
aklas ir
trumparegis,
užmiršęs, kad
yra apvalytas
nuo savo
senųjų
nuodėmių.
10
Todėl,
broliai, dar
uoliau
stenkitės
sutvirtinti
savąjį
pašaukimą ir
išrinkimą. Tai
darydami, jūs
niekada
nesuklupsite.
11
Šitaip dar
plačiau
atsivers jums
įėjimas į
amžinąją mūsų
Viešpaties ir
Gelbėtojo
Jėzaus
Kristaus
karalystę.
Pradžios
knyga 3 sk.:
15
Aš sukelsiu
priešiškumą
tarp tavęs ir
moters, tarp
tavo sėklos ir
moters sėklos.
Ji sutrins tau
galvą, o tu
gelsi jai į
kulnį“.
Evangelija
pagal Joną 3
sk.:
16
Nes Dievas
taip pamilo
pasaulį, jog
atidavė savo
viengimį Sūnų,
kad
kiekvienas,
kuris Jį tiki,
nepražūtų, bet
turėtų
amžinąjį
gyvenimą.”
Antrasis
laiškas
Timotiejui 3
sk.:
15
Tu nuo
vaikystės
žinai
šventuosius
Raštus,
galinčius tave
pamokyti
išgelbėjimui
per tikėjimą,
kuris yra
Kristuje
Jėzuje.
16
Visas Raštas
yra Dievo
įkvėptas ir
naudingas
mokyti, barti,
taisyti,
auklėti
teisumui,
17
kad Dievo
žmogus taptų
tobulas,
pasiruošęs
kiekvienam
geram darbui.
Pirmasis
Petro laiškas
2 sk.:
9 O jūs esate
„išrinktoji
giminė,
karališkoji
kunigystė,
šventoji
tauta,
ypatingi
žmonės, kad
skelbtumėte
dorybes“ To,
kuris pašaukė
jus iš
tamsybių į
savo nuostabią
šviesą.
10
Seniau ne
tauta, dabar
Dievo tauta,
seniau neradę
gailestingumo,
dabar jį
suradę.
11
Mylimieji,
maldauju jus
kaip svečius
ir ateivius:
susilaikykite
nuo kūno
geidulių,
kurie kovoja
prieš sielą.
12
Jūsų elgesys
tarp pagonių
tebūna kilnus,
kad jie už
tai, už ką
šmeižia jus
kaip
piktadarius,
pamatę jūsų
gerus darbus,
imtų šlovinti
Dievą
aplankymo
dieną.
Ozėjo
pranašystė 4
sk.:
6
Mano tauta
žūsta dėl
pažinimo
stokos!
Psalmių
knyga 119 sk.:
105
Tavo žodis yra
žibintas mano
kojai ir
šviesa mano
takui.
Laiškas
Kolosiečiams 1
sk.:
3
Nuolat
melsdamiesi už
jus, dėkojame
Dievui, mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
Tėvui,
4
nes girdime
apie jūsų
tikėjimą
Kristumi
Jėzumi ir jūsų
meilę visiems
šventiesiems
…
9
Todėl ir mes
nuo tos
dienos, kada
tai išgirdome,
nesiliaujame
už jus meldę
ir prašę, kad
jūs būtumėte
pilni Dievo
valios
pažinimo su
visa išmintimi
ir dvasiniu
supratimu,
Laiškas
Kolosiečiams 3
sk.:
1 Jeigu esate
su Kristumi
prikelti,
siekite to,
kas
aukštybėse,
kur Kristus
sėdi Dievo
dešinėje.
2
Mąstykite apie
tai, kas
aukštybėse, o
ne apie tai,
kas žemėje.
3
Jūs juk esate
mirę, ir jūsų
gyvenimas su
Kristumi yra
paslėptas
Dieve.
4
Kai pasirodys
Kristus – mūsų
gyvenimas,
tada su Juo ir
jūs
pasirodysite
šlovėje.
5
Todėl
marinkite tuos
savo narius,
kurie yra
žemėje:
ištvirkavimą,
netyrumą,
aistringumą,
piktą
pageidimą,
taip pat
godumą, kuris
yra
stabmeldystė.
6
Dėl šių dalykų
ateina Dievo
rūstybė
neklusnumo
vaikams.
7
Jūs irgi
kadaise taip
elgėtės,
gyvendami tarp
jų.
8
Bet dabar jūs
visa tai
nusivilkite:
rūstybę,
nirtulį,
nelabumą,
pyktį,
piktžodžiavimą,
nešvarias
kalbas nuo
savo lūpų.
9
Nebemeluokite
vienas kitam,
nusivilkę
senąjį žmogų
su jo darbais
10
ir apsivilkę
nauju, kuris
atnaujinamas
pažinimu pagal
atvaizdą To,
kuris jį
sukūrė.
2021-09-12,
Gintautas
Miežonis, "Kristaus
kryžius"
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
1 sk.:
17
Kristus
nesiuntė manęs
krikštyti, bet
Evangelijos
skelbti, – ne
žodžių
išmintimi, kad
Kristaus
kryžius
netaptų
bereikšmis.
18
Mat žodis apie
kryžių tiems,
kurie žūsta,
yra kvailystė,
bet mums,
išgelbėtiems,
jis yra Dievo
jėga.
19
Nes parašyta:
„Sunaikinsiu
išmintingųjų
išmintį,
niekais
paversiu
protingųjų
išmanymą“.
20
Kur išminčius?
Kur Rašto
žinovas? Kur
šio amžiaus
tyrinėtojas?
Argi Dievas
nepavertė šio
pasaulio
išminties
kvailyste?
21
Kadangi
pasaulis
išmintimi
nepažino Dievo
pagal Jo
išmintį, tai
Dievui patiko
skelbimo
kvailumu
išgelbėti
tuos, kurie
tiki.
22
Žydai
reikalauja
ženklų,
graikai ieško
išminties,
23
bet mes
skelbiame
Kristų
nukryžiuotąjį,
kuris žydams
yra
papiktinimas,
o pagonims –
kvailystė.
24
Bet
pašauktiesiems
– tiek žydams,
tiek graikams
– skelbiame
Kristų – Dievo
jėgą ir Dievo
išmintį.
25
Dievo
kvailystė
išmintingesnė
už žmones ir
Dievo silpnybė
stipresnė už
žmones.
26
Juk jūs matote
savo
pašaukimą,
broliai, –
nedaug tarp
jūsų kūno
atžvilgiu
išmintingų,
nedaug
galingų,
nedaug
kilmingų.
27
Bet Dievas
išsirinko, kas
pasaulyje
kvaila, kad
sugėdintų
išminčius.
Dievas
išsirinko, kas
pasaulyje
silpna, kad
sugėdintų, kas
galinga.
28
Ir kas
pasaulyje
žemos kilmės,
kas
paniekinta,
kas yra
niekas, Dievas
išsirinko, kad
niekais
paverstų tai,
kas laikoma
kažkuo, –
29
kad joks kūnas
nesigirtų
prieš Dievą.
30
Jo dėka jūs
esate Kristuje
Jėzuje, kuris
mums tapo
išmintimi iš
Dievo,
teisumu,
pašventinimu
ir atpirkimu,
31
kad, kaip
parašyta: „Kas
giriasi,
tesigiria
Viešpačiu“.
Laiškas
Romiečiams 1
sk.:
16
Aš nesigėdiju
Evangelijos,
nes ji yra
Dievo jėga
išgelbėti
kiekvienam,
kuris tiki,
pirma žydui,
paskui
graikui.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
2 sk.:
2 Nes aš
nusprendžiau
tarp jūsų
nežinoti
nieko,
išskyrus Jėzų
Kristų, ir Tą
nukryžiuotą.
3 Aš
buvau pas jus
silpnas,
išsigandęs ir
labai
drebėjau.
4
Mano kalba ir
skelbimas
pasižymėjo ne
įtikinančiais
žmogiškos
išminties
žodžiais, bet
Dvasios ir
jėgos
parodymu,
5
kad ir jūsų
tikėjimas
remtųsi ne
žmogiška
išmintimi, bet
Dievo jėga.”
Evangelija
pagal Luką 9
sk.:
23 O visiems
Jis kalbėjo:
„Jei kas nori
eiti paskui
mane,
teišsižada
pats savęs,
teneša kasdien
savo kryžių ir
teseka manimi.
Antrasis
laiškas
Timotiejui 3
sk.:
1 Žinok, kad
paskutinėmis
dienomis užeis
sunkūs laikai,
2
nes žmonės bus
savimylos,
pinigų
mylėtojai,
pagyrūnai,
išdidūs,
piktžodžiautojai,
neklusnūs
tėvams,
nedėkingi,
nešventi,
3
nemylintys,
nesutaikomi,
šmeižikai,
nesusivaldantys,
šiurkštūs,
nekenčiantys
to, kas gera,
4
išdavikai,
užsispyrę,
pasipūtėliai,
labiau
mylintys
malonumus negu
Dievą,
5
turintys
dievotumo
išvaizdą, bet
atsižadėję jo
jėgos.
Šalinkis tokių
žmonių!
Laiškas
Galatams 2
sk.:
20 Esu
nukryžiuotas
su Kristumi.
Ir daugiau ne
aš gyvenu, o
gyvena manyje
Kristus. Ir
dabar,
gyvendamas
kūne, gyvenu
tikėjimu į
Dievo Sūnų,
kuris pamilo
mane ir
paaukojo save
už mane.
Evangelija
pagal Matą 16
sk.:
24 Tuomet
Jėzus savo
mokiniams
pasakė: „Jei
kas nori eiti
paskui mane,
teišsižada
pats savęs,
teima savo
kryžių ir
teseka
manimi.”
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
1 sk.:
31 kad, kaip
parašyta: „Kas
giriasi,
tesigiria
Viešpačiu“.
2021-09-05,
Giedrius
Ažukas, "Gyvenimo
šaltinis -
malda"
Psalmių knyga
1 sk.:
1 Palaimintas
žmogus, kuris
nesielgia,
kaip pataria
bedieviai,
nestoja į
nusidėjėlių
kelią, nesėdi
su
apjuokėjais,
2
bet mėgsta
Viešpaties
įstatymą ir
mąsto apie Jo
įstatymą dieną
ir naktį.
3
Jis bus kaip
medis, prie
upelio
pasodintas,
kuris, metui
atėjus, duoda
derlių ir jo
lapai nevysta;
ką jis
bedarytų, jam
sekasi.
4 Ne
tokie yra
bedieviai. Jie
kaip pelai,
sklaidomi
vėjo.
5
Todėl teisme
neišstovės
bedieviai, nė
nusidėjėliai
teisiųjų
susirinkime.
6
Nes Viešpats
žino teisiojo
kelią, o
bedievių
kelias pražus.
Laiškas
Hebrajams 4
sk.:
12
Dievo žodis
yra gyvas ir
veiksmingas,
aštresnis už
bet kokį
dviašmenį
kalaviją. Jis
prasiskverbia
iki pat sielos
ir dvasios
atšakos, iki
sąnarių ir
kaulų smegenų,
ir teisia
širdies mintis
bei sumanymus.
13
Ir joks
kūrinys nėra
paslėptas nuo
Jo žvilgsnio,
bet visa yra
nuoga ir
atidengta
akims To,
kuriam
turėsime duoti
apyskaitą.
Apaštalų
darbai 16 sk.:
12
Iš čia
atvykome į
Filipus –
pirmąjį šios
Makedonijos
dalies ir
kolonijos
miestą. Šiame
mieste
užtrukome
kelias dienas.
13
Sabato dieną
išėjome už
miesto prie
upės, kur
pagal paprotį
buvo maldos
vieta, ir
atsisėdę
kalbėjome
susirinkusioms
moterims.
14
Viena
dievobaiminga
moteris, vardu
Lidija,
prekiaujanti
purpuro
drabužiais,
kilusi iš
Tiatyrų
miesto,
klausėsi, ir
Viešpats
atvėrė jos
širdį tam, ką
kalbėjo
Paulius.
Psalmių
knyga 42 sk.:
1 Kaip elnė
geidžia
(ilgisi)
upelio
vandens, taip
mano siela
geidžia
(ilgisi)
Tavęs, o
Dieve!
2
Mano siela
trokšta Dievo,
gyvojo Dievo.
Kada ateisiu
ir pasirodysiu
Dievo
akivaizdoje?”
Izaijo
pranašystė 65
sk.:
24
Prieš jiems
šaukiant, Aš
atsakysiu;
jiems dar
tebekalbant,
Aš išgirsiu.
Izaijo
pranašystė 58
sk.:
9 Tu šauksies,
ir Viešpats
atsakys,
prašysi
pagalbos, ir
Jis tars: ‘Aš
čia!’ Jei
pašalinsi iš
savo tarpo
priespaudą,
negrasinsi ir
nekalbėsi
tuštybių,
Izaijo
pranašystė 59
sk.:
1 Viešpaties
ranka
nesutrumpėjo
gelbėti ir Jo
ausis
neapkurto
girdėti,
Jokūbo
laiškas 5 sk.:
16 ... Daug
pajėgia
veiksminga,
karšta
teisiojo
malda.
Apaštalų
darbai 1 sk.:
14 Jie visi
ištvermingai
ir vieningai
atsidėjo
maldai ir
prašymui kartu
su moterimis
ir Jėzaus
motina Marija
bei Jo
broliais.
...
24
Po to meldėsi,
sakydami: „Tu,
Viešpatie,
kuris pažįsti
visų širdis,
parodyk, kurį
iš šių dviejų
pasirenki,
Evangelija
pagal Luką 18
sk.:
7 Tad nejaugi
Dievas
neapgins savo
išrinktųjų,
kurie Jo
šaukiasi dieną
ir naktį, ir
dels jiems
padėti?
Zacharijo
pranašystė 8
sk.:
21 Vieno
miesto
gyventojai
kalbės kito
miesto
gyventojams:
‘Eikime drauge
melstis
Viešpačiui ir
ieškoti
kareivijų
Viešpaties’.
22
Daug tautų ir
giminių ateis
Jeruzalėn
ieškoti
kareivijų
Viešpaties ir
melstis
Viešpačiui’.
23
Taip sako
kareivijų
Viešpats:
‘Tuomet dešimt
vyrų iš
įvairių tautų
atėję įsikibs
žydui už
skverno ir
sakys: ‘Mes
eisime su
jumis, nes
girdėjome, kad
su jumis yra
Dievas’“.
Antrasis
Petro laiškas
3 sk.:
6 Todėl ir ano
meto pasaulis
žuvo, vandeniu
užtvindytas.
7 O
dabartiniai
dangūs ir žemė
tuo pačiu
žodžiu
palaikomi
ugniai,
saugomi teismo
dienai ir
bedievių
žmonių
žuvimui.”
2021-08-29,
Nerijus
Verdingas, "Dievas
mums kaip
priemonė, ar
kaip tikslas
mūsų
gyvenime?"
Jobo knyga 1
sk.:
4 Jo
sūnūs keldavo
vaišes
kiekvienas
savo namuose
savo dieną,
pasikvietę
tris seseris
kartu su jais
valgyti ir
gerti.
5
Vaišių dienoms
pasibaigus,
Jobas juos
šventindavo.
Atsikėlęs
anksti rytą,
jis aukodavo
deginamąsias
aukas pagal jų
skaičių,
galvodamas:
„Gal mano
sūnūs nusidėjo
ir keikė Dievą
savo širdyse“.
Taip Jobas
visuomet
darydavo.
Pirmoji
Samuelio knyga
15 sk.:
22 Samuelis
atsakė: „Argi
Viešpats
labiau vertina
deginamąsias
aukas ir
atnašas, negu
paklusnumą
Viešpaties
balsui?
Paklusti yra
geriau negu
aukoti ir
klausyti yra
geriau už
avinų taukus.
23
Nepaklusnumas
yra kaip
žyniavimo
nuodėmė ir
užsispyrimas
yra kaip
stabmeldystė.
Kadangi tu
atmetei
Viešpaties
žodį, Jis
atmetė tave,
kad nebebūtum
karaliumi“.
24
Saulius atsakė
Samueliui: „Aš
nusidėjau, nes
nepaklausiau
Viešpaties
įsakymo ir
tavo žodžių,
bet, bijodamas
žmonių,
paklusau jų
balsui.
25
Prašau,
atleisk mano
nuodėmę ir
grįžk su
manimi, kad
galėčiau
pagarbinti
Viešpatį“.
26
Bet Samuelis
atsakė
Sauliui: „Aš
neisiu su
tavimi.
Kadangi tu
atmetei
Viešpaties
žodį, Viešpats
atmetė tave,
kad nebūtum
Izraelio
karaliumi“.
27
Samueliui
apsisukus
eiti, Saulius
nutvėrė už jo
apsiausto
skverno ir tas
suplyšo.
28
Ir Samuelis
jam pasakė:
„Viešpats
šiandien
atplėšė nuo
tavęs Izraelio
karalystę ir
ją atidavė
tavo artimui,
geresniam už
tave.
29
Izraelio
Galybė
nemeluoja ir
nepersigalvoja,
nes Jis ne
žmogus, kad
persigalvotų“.
30
Saulius tarė:
„Aš nusidėjau.
Tačiau dabar,
prašau,
pagerbk mane
tautos
vyresniųjų bei
Izraelio
akivaizdoje ir
grįžk su
manimi, kad
galėčiau
pagarbinti
Viešpatį, tavo
Dievą“.
Apaštalų
darbai 8 sk.:
13
Ir pats
Simonas
įtikėjo ir
pasikrikštijęs
nesitraukė nuo
Pilypo. Jis
buvo
apstulbintas,
matydamas
daromus
ženklus ir
stebuklus.
14
Apaštalai
Jeruzalėje,
išgirdę, jog
Samarija
priėmė Dievo
žodį, nusiuntė
ten Petrą ir
Joną,
15
kurie atvykę
ėmė melstis už
samariečius,
kad jie
priimtų
Šventąją
Dvasią.
16
Mat Ji dar
nebuvo nė
vienam jų
nužengusi, ir
jie tebuvo
pakrikštyti
Viešpaties
Jėzaus vardu.
17
Tuomet
apaštalai dėjo
ant jų rankas,
ir tie gavo
Šventąją
Dvasią.
18
Pamatęs, kad
apaštalų rankų
uždėjimu
teikiama
Šventoji
Dvasia,
Simonas
pasiūlė jiems
pinigų,
19
sakydamas:
„Duokite ir
man tą jėgą,
kad, kam tik
uždėsiu
rankas, gautų
Šventąją
Dvasią“.
20
Bet Petras jam
tarė: „Kad tu
pražūtum kartu
su savo
pinigais, jei
sumanei už
pinigus gauti
Dievo dovaną!
Jobo
knyga 42 sk.:
5 Anksčiau
savo ausimis
girdėjau apie
Tave, o dabar
mano akys mato
Tave.
Darius
Aškinis,
2021-08-22, "Maistas
teikia jėgų"
Mato
evangelija 4
sk.:
1
Tuomet Jėzus
buvo Dvasios
nuvestas į
dykumą, kad
būtų velnio
gundomas.
2
Išpasninkavęs
keturiasdešimt
dienų ir
keturiasdešimt
naktų, Jis
buvo alkanas.
3
Prie Jo
prisiartino
gundytojas ir
tarė: “Jei Tu
Dievo Sūnus,
liepk, kad šie
akmenys
pavirstų
duona”.
4
Bet Jėzus
atsakė:
“Parašyta:
‘Žmogus gyvens
ne viena
duona, bet
kiekvienu
žodžiu,
išeinančiu iš
Dievo lūpų’ ”.
Pakartoto
Įstatymo 8
sk.:
2 Atsimink
kelią, kuriuo
Viešpats, tavo
Dievas, vedė
tave
keturiasdešimt
metų per
dykumą, kad
palenktų ir
išmėgintų
tave, ir
sužinotų, kas
yra tavo
širdyje, ar tu
vykdysi Jo
paliepimus.
3
Jis pažemino
tave alkiu ir
davė valgyti
maną, kurios
nepažinai nei
tu, nei tavo
tėvai, kad
suprastum, jog
žmogus gyvas
ne vien duona,
bet kiekvienu
Dievo žodžiu.
Mato
evangelija 8
sk.:
5
Jėzui sugrįžus
į Kafarnaumą,
prie Jo priėjo
šimtininkas,
maldaudamas:
6
“Viešpatie,
mano tarnas
guli namie
paralyžiuotas
ir baisiai
kankinasi”.
7
Jėzus jam
tarė: “Einu ir
išgydysiu jį”.
8
Šimtininkas
atsakė:
“Viešpatie,
nesu vertas,
kad užeitum po
mano stogu,
bet tik tark
žodį, ir mano
tarnas
pasveiks.
9
Juk ir aš,
būdamas
valdinys,
turiu sau
pavaldžių
kareivių.
Sakau vienam:
‘Eik!’, ir jis
eina; sakau
kitam:
‘Ateik!’, ir
jis ateina;
sakau tarnui:
‘Daryk tai!’,
ir jis daro”.
10
Tai
girdėdamas,
Jėzus
stebėjosi ir
kalbėjo
einantiems iš
paskos: “Iš
tiesų sakau
jums: net
Izraelyje
neradau tokio
tikėjimo!"
Mato
evangelija 15
sk.:
21
Iš ten išėjęs,
Jėzus
pasitraukė į
Tyro ir Sidono
sritį.
22
Ir štai iš ano
krašto atėjo
moteris
kanaanietė ir
šaukė Jam:
“Pasigailėk
manęs,
Viešpatie,
Dovydo Sūnau!
Mano dukterį
baisiai
kankina
demonas!”
23
Bet Jėzus
neatsakė nė
žodžio. Tada
priėjo
mokiniai ir
ėmė Jį
maldauti:
“Paleisk ją,
nes ji šaukia
mums iš
paskos!”
24
Bet Jis
atsakė: “Aš
esu siųstas
tik pas
pražuvusias
Izraelio namų
avis”.
25
Tada ji
priėjusi Jį
pagarbino ir
tarė:
“Viešpatie,
padėk man!”
26
Jis atsakė:
“Nedera imti
vaikų duoną ir
mesti
šunyčiams”.
27 O
ji atsiliepė:
“Taip,
Viešpatie, bet
ir šunyčiai
ėda trupinius,
nukritusius
nuo jų
šeimininko
stalo”.
28
Tada Jėzus jai
tarė: “O
moterie, didis
tavo
tikėjimas!
Tebūnie tau,
kaip tu nori”.
Ir tą pačią
valandą jos
duktė
pasveiko."
Jokūbo
1 sk.:
19
Žinokite, mano
mylimi
broliai:
kiekvienas
žmogus tebūna
greitas
klausyti,
lėtas kalbėti,
lėtas pykti.
Psalmynas
42 sk.:
5 Ko taip
nusiminei,
mano siela, ir
ko nerimsti
manyje? Lauk
Dievo, nes aš
dar girsiu Jį
už Jo veido
pagalbą!"
Mato
evangelija 6
sk.:
7 Melsdamiesi
nedaugiažodžiaukite
kaip pagonys:
jie mano būsią
išklausyti dėl
žodžių
gausumo.
8
Nebūkite
panašūs į
juos, nes jūsų
Tėvas žino, ko
jums reikia,
dar prieš jums
prašant Jo.
2021-08-15,
Gintautas
Gruzdys, "Bažnyčia,
kaip laivas -
Nojaus Arka"
Mato
evangelija 24
sk.:
36
Tačiau tos
dienos ir
valandos
niekas nežino,
nė dangaus
angelai, o
vien tik mano
Tėvas”.
37
“Kaip buvo
Nojaus
dienomis, taip
bus ir tada,
kai ateis
Žmogaus Sūnus.
38
Kaip dienomis
prieš tvaną
žmonės valgė,
gėrė, tuokėsi
ir tuokė iki
tos dienos,
kurią Nojus
įžengė į
laivą,
39
nieko
nenumanydami,
kol užėjo
tvanas ir
visus
nusinešė; taip
bus ir tada,
kai ateis
Žmogaus Sūnus.
40
Tada du bus
kartu lauke,
ir vienas bus
paimtas, o
kitas
paliktas.
41
Dvi mals
girnomis, ir
viena bus
paimta, o kita
palikta.
42
Todėl
budėkite, nes
nežinote,
kurią valandą
ateis jūsų
Viešpats.
Pradžios
6 sk.:
11
Dievo
akivaizdoje
žemė buvo
sugedusi ir
pilna
nusikaltimų.
12
Dievas
pažiūrėjo į
žemę ir matė,
kad ji
sugedusi, nes
kiekvienas
kūnas žemėje
iškreipė savo
kelius.
…
18
Bet Aš
padarysiu
sandorą su
tavimi. Į arką
įeisite tu,
tavo sūnūs,
tavo žmona ir
tavo sūnų
žmonos su
tavimi.
Pradžios
7 sk.:
1
Viešpats tarė
Nojui: “Eik į
arką tu ir
visi tavo
artimieji, nes
tave radau
teisų šioje
kartoje.
…
7
Tuomet Nojus,
jo sūnūs, jo
žmona ir sūnų
žmonos suėjo
su juo į arką,
gelbėdamiesi
nuo tvano.
1
Petro 3 sk.:
18
Ir Kristus
vieną kartą
kentėjo už
nuodėmes,
teisusis už
neteisiuosius,
kad mus
nuvestų pas
Dievą, beje,
kūnu
numarintas,
bet
atgaivintas
Dvasia.
19
Ja Jis nužengė
žemyn ir
skelbė
kalėjime
esančioms
dvasioms,
20
kurios kadaise
buvo
neklusnios,
kai Nojaus
dienomis Dievo
kantrybė
laukė,
bestatant
arką, kuria
nedaugelis,
tai yra
aštuonios
sielos, buvo
išgelbėtos
vandeniu.
21
Ir mus dabar
gelbsti tų
įvykių
vaizdinys
krikštas. Jis
nėra kūno
nešvaros
nuplovimas,
bet grynos
sąžinės
atsakas Dievui
per
prisikėlimą
Jėzaus
Kristaus,
22
kuris, įžengęs
į dangų, yra
Dievo
dešinėje; Jam
yra pavaldūs
angelai,
valdžios ir
jėgos.
Mato
evangelija 14
sk.:
23
Paleidęs
minią, Jis
užkopė
nuošaliai į
kalną melstis.
Atėjus
vakarui, Jis
buvo ten
vienas.
24
Tuo tarpu
valtis jau
buvo ežero
viduryje,
blaškoma
bangų, nes
pūtė
priešingas
vėjas.
25
Ketvirtos
nakties
sargybos metu
Jėzus atėjo
pas juos,
žengdamas
ežero
paviršiumi.
26
Pamatę Jį
einantį ežero
paviršiumi,
mokiniai
nusigando ir
iš baimės ėmė
šaukti: “Tai
šmėkla!”
27
Jėzus tuojau
juos
prakalbino:
“Drąsos! Tai
Aš.
Nebijokite!”
28
Petras
atsiliepė:
“Viešpatie,
jei čia Tu,
liepk man
ateiti pas
Tave
vandeniu”.
29
Jis atsakė:
“Ateik!”
Petras,
išlipęs iš
valties, ėjo
vandeniu,
norėdamas
ateiti pas
Jėzų.
30
Bet, pamatęs
vėjo smarkumą,
jis išsigando
ir, pradėjęs
skęsti,
sušuko:
“Viešpatie,
gelbėk mane!”
31
Tuojau
ištiesęs
ranką, Jėzus
sugriebė jį ir
tarė:
“Mažatiki, ko
suabejojai?”
32
Jiems įlipus į
valtį, vėjas
nurimo.
1
Timotiejui 1
sk.:
18 Šį įsakymą
perduodu tau,
sūnau
Timotiejau,
pagal
ankstesnes
pranašystes
apie tave,
kad, jomis
remdamasis,
kovotum gerą
kovą,
19
turėdamas
tikėjimą ir
gerą sąžinę.
Jos
atsižadėjus,
kai kurių
tikėjimo
laivas sudužo.
Apaštalų
darbai 27 sk.:
9 Prabėgo daug
laiko, ir
laivyba tapo
pavojinga, nes
jau buvo
pasibaigęs
rudens
pasninko
metas. Paulius
juos įspėjo,
10
sakydamas:
“Vyrai,
numatau, jog
šis plaukimas
bus grėsmingas
ir pražūtingas
ne tik
kroviniams bei
laivui, bet ir
mūsų
gyvybėms”.
11
Tačiau
šimtininkas
labiau tikėjo
vairininku ir
laivo
savininku negu
tuo, ką
kalbėjo
Paulius.
Hebrajams
2 sk.:
1 Todėl turime
būti labai
dėmesingi tam,
ką girdėjome,
kad
nepraplauktume
pro šalį.
Valerijus
Krugliakovas,
2021-08-08, "Evangelija
ir Įstatymas"
Romiečiams 3
sk.:
10 kaip
parašyta:
“Nėra teisaus,
nėra nė vieno.
11
Nėra
išmanančio,
nėra kas Dievo
ieškotų.
12
Visi paklydo
ir tapo
netikusiais;
nėra kas
darytų gera,
nėra nė
vieno!"
Jokūbo
2 sk.:
8 Jeigu tik
įvykdote
karališkąjį
įstatymą, kaip
sako Raštas:
“Mylėk savo
artimą kaip
save patį”,
jūs gerai
darote;
9
bet, jeigu
atsižvelgiate
į asmenis,
darote nuodėmę
ir esate
įstatymo
kaltinami kaip
nusižengėliai.
10
Mat, kas
laikosi viso
įstatymo, bet
nusižengia
vienu dalyku,
tas kaltas dėl
visų.
11
Juk Tas, kuris
pasakė:
“Nesvetimauk!”,
taip pat
pasakė ir:
“Nežudyk”. Tad
jeigu tu
nesvetimauji,
bet žudai,
vis tiek esi
įstatymo
laužytojas."
Romiečiams
1 sk.:
18
Dievo rūstybė
apsireiškia iš
dangaus už
visokią žmonių
bedievystę ir
neteisybę, kai
teisybę jie
užgniaužia
neteisumu.
19
Juk tai, kas
gali būti
žinoma apie
Dievą, jiems
aišku, nes
Dievas jiems
tai apreiškė.
20
Jo
neregimosios
ypatybėsJo
amžinoji
galybė ir
dievystėnuo
pat pasaulio
sukūrimo
aiškiai
suvokiamos iš
Jo kūrinių,
todėl jie
nepateisinami.
Romiečiams
2 sk.:
14
Kai jokio
įstatymo
neturintys
pagonys iš
prigimties
vykdo įstatymo
reikalavimus,
tada
jieneturintys
įstatymopatys
sau yra
įstatymas.
15
Jie parodo,
kad įstatymo
reikalavimai
įrašyti jų
širdyse, ir
tai liudija jų
sąžinė bei
mintys, kurios
tai kaltina,
tai teisina
viena kitą.
Romiečiams
7 sk.:
18 Aš juk
žinau, kad
manyje, tai
yra mano kūne,
nėra jokio
gėrio. Gero
trokšti
sugebu, o
padaryti ne.
19
Aš nedarau
gėrio, kurio
trokštu, o
darau blogį,
kurio nenoriu.
20 O
jeigu darau,
ko nenoriu,
tada nebe aš
tai darau, bet
manyje
gyvenanti
nuodėmė.
21
Taigi aš randu
tokį įstatymą:
kai trokštu
padaryti gera,
prie manęs
prilimpa
bloga.
22
Juk kaip
vidinis žmogus
aš gėriuosi
Dievo
įstatymu.
23
Bet savo
nariuose matau
kitą įstatymą,
kovojantį su
mano proto
įstatymu, ir
paverčiantį
mane belaisviu
nuodėmės
įstatymo,
kuris yra mano
nariuose.
24
Vargšas aš
žmogus! Kas
išlaisvins
mane iš šito
mirties kūno!
Romiečiams
3 sk.:
19 Mes gi
žinome, kad,
ką besakytų
įstatymas, jis
kalba tiems,
kurie yra
įstatymo
valdžioje, kad
visos burnos
užsičiauptų ir
visas pasaulis
pasirodytų
kaltas prieš
Dievą,
20
nes įstatymo
darbais Jo
akivaizdoje
nebus
išteisintas nė
vienas žmogus.
Per įstatymą
tik pažįstame
nuodėmę."
21
Bet dabar,
nepriklausomai
nuo įstatymo,
yra apreikštas
Dievo
teisumas, kurį
paliudijo
Įstatymas ir
Pranašai,
22
Dievo
teisumas,
tikėjimu į
Jėzų Kristų
duodamas
visiems, kurie
tiki. Nėra
jokio
skirtumo,
23
nes visi
nusidėjo ir
stokoja Dievo
šlovės,
24 o
išteisinami
dovanai Jo
malone dėl
atpirkimo,
kuris yra
Jėzuje
Kristuje.
Galatams
3 sk.:
19 Tad kam gi
reikalingas
įstatymas? Jis
buvo pridėtas
dėl
nusižengimų,
kol ateis
palikuonis,
kuriam buvo
skirtas
pažadas;
įstatymas buvo
perduotas per
angelus,
tarpininko
ranka.
20
Tarpininkas
neatstovauja
vienai pusei,
bet Dievas yra
vienas.
21
Tad gal
įstatymas
priešingas
Dievo
pažadams?
Anaiptol! Jei
būtų duotas
įstatymas,
galintis
suteikti
gyvenimą, tai
iš tikrųjų
teisumas būtų
iš įstatymo.
22
Bet Raštas
viską apjuosė
nuodėme, kad
pažadas dėl
tikėjimo
Jėzumi
Kristumi tektų
tiems, kurie
tiki.
23
Prieš ateinant
tikėjimui,
buvome
įstatymo
įkalinti, kad
lauktume
apsireiškiant
tikėjimo.
Romiečiams
6 sk.:
5 Jei esame
suaugę su Jo
mirties
paveikslu,
būsime suaugę
ir su
prisikėlimo,
6
žinodami, jog
mūsų senasis
žmogus buvo
nukryžiuotas
kartu su Juo,
kad būtų
sunaikintas
nuodėmės kūnas
ir kad mes
daugiau
nebevergautume
nuodėmei.
7
Juk kas miręs,
tas
išlaisvintas
iš nuodėmės.
8
Jeigu esame
mirę su
Kristumi,
tikime, kad ir
gyvensime su
Juo.
9
Žinome, kad,
prisikėlęs iš
numirusių,
Kristus
daugiau
nebemiršta;
mirtis jau
nebeturi Jam
galios.
10
Kad Jis mirė,
tai mirė
nuodėmei kartą
visiems
laikams, o kad
gyvenagyvena
Dievui.
11
Taip ir jūs
laikykite save
mirusiais
nuodėmei, o
gyvais Dievui
Kristuje
Jėzuje, mūsų
Viešpatyje.
Luko
evangelija 18
sk.:
10 “Du žmonės
atėjo į
šventyklą
melstis:
vienasfariziejus,
o
kitasmuitininkas.
11
Fariziejus
stovėdamas
taip sau
vienas
meldėsi:
‘Dėkoju Tau,
Dieve, kad
nesu toks,
kaip kiti
žmonėsplėšikai,
sukčiai,
svetimautojaiarba
kaip šis va
muitininkas.
12
Aš pasninkauju
du kartus per
savaitę, duodu
dešimtinę iš
visko, ką
įsigyju’.
13 O
muitininkas,
atokiai
stovėdamas,
nedrįso nė
akių pakelti į
dangų, tik,
mušdamasis į
krūtinę,
maldavo:
‘Dieve, būk
gailestingas
man,
nusidėjėliui!’
14
Sakau jums:
šitas nuėjo į
namus
išteisintas, o
ne anas.
Kiekvienas,
kuris save
aukština, bus
pažemintas, o
kuris save
žemina, bus
išaukštintas”.
Mato
evangelija 23
sk.:
23 Vargas
jums,
veidmainiai
Rašto žinovai
ir fariziejai!
Nes jūs
duodate
dešimtinę nuo
mėtų, krapų ir
kmynų, o
paliekate, kas
Įstatyme
svarbiau,teisingumą,
gailestingumą
ir tikėjimą.
Tai turite
daryti ir ano
nepalikti!
24
Akli vadai,
jūs iškošiate
uodą, o
praryjate
kupranugarį.
25
Vargas jums,
veidmainiai
Rašto žinovai
ir fariziejai!
Nes jūs valote
taurės bei
dubens išorę,
o viduje esate
pilni gobšumo
ir
nesusilaikymo.
26
Aklas
fariziejau!
Pirmiau
išvalyk taurės
ir dubens
vidų, kad būtų
švari ir
išorė!
27
Vargas jums,
veidmainiai
Rašto žinovai
ir fariziejai!
Nes jūs
panašūs į
pabaltintus
kapus, kurie
iš paviršiaus
atrodo
gražiai, o
viduje pilni
numirėlių
kaulų ir
visokių
nešvarumų.
28
Taip ir jūs iš
paviršiaus
atrodote
žmonėms
teisūs, o
viduje esate
pilni
veidmainystės
ir nedorumo."
Mato
evangelija 7
sk.:
21 “Ne
kiekvienas,
kuris man
sako:
‘Viešpatie,
Viešpatie!’,
įeis į dangaus
karalystę, bet
tas, kuris
vykdo valią
mano Tėvo,
kuris yra
danguje.
22
Daugelis man
sakys aną
dieną:
‘Viešpatie,
Viešpatie,
argi mes
nepranašavome
Tavo vardu,
argi
neišvarinėjome
demonų Tavo
vardu, argi
nedarėme
daugybės
stebuklų Tavo
vardu?!’
23
Tada Aš jiems
pareikšiu: ‘Aš
niekuomet jūsų
nepažinojau.
Šalin nuo
manęs, jūs
piktadariai!’"
Giedrius
Ažukas,
2021-08-01, "Atsinaujinimas"
Kolosiečiams 2
sk.:
6 Taigi, kaip
esate priėmę
Viešpatį Jėzų
Kristų, taip
ir gyvenkite
Jame,
7
įsišakniję bei
statydindamiesi
Jame ir
įsitvirtinę
tikėjime, kaip
esate
išmokyti,
kupini
dėkingumo.
Efeziečiams
4 sk.:
20 Bet jūs ne
taip pažinote
Kristų!
21
Juk iš Jo
girdėjote ir
Jame
išmokote,nes
tiesa yra
Jėzuje,
22
kad privalu
atsižadėti
senojo žmogaus
ankstesnio
gyvenimo būdo,
žlugdančio
apgaulingais
geismais,
23
atsinaujinti
savo proto
dvasioje
24
ir apsirengti
nauju žmogumi,
sutvertu pagal
Dievą teisume
ir tiesos
šventume.
Efeziečiams
6 sk.:
12 Nes mes
grumiamės ne
su kūnu ir
krauju, bet su
kunigaikštystėmis,
valdžiomis,
šio amžiaus
tamsybių
valdovais ir
dvasinėmis
blogio jėgomis
danguje.
2
Korintiečiams
10 sk.:
3 Nors mes
gyvename kūne,
kovojame ne
pagal kūną.
4
Mūsų kovos
ginklai ne
kūniški, bet
galingi Dieve
griauti
tvirtoves.
5
Jais mes
nugalime
samprotavimus
ir bet kokią
puikybę, kuri
sukyla prieš
Dievo
pažinimą, ir
paimame
nelaisvėn
kiekvieną
mintį, kad
paklustų
Kristui,
Efeziečiams
2 sk.:
19
Todėl jūs jau
nebesate
pašaliniai nei
svetimšaliai,
bet šventųjų
bendrapiliečiai
ir Dievo
namiškiai,
20
pastatyti ant
apaštalų ir
pranašų
pamato,
turintys
kertiniu
akmeniu patį
Jėzų Kristų,
21
ant kurio
darniai auga
visas pastatas
į šventą
šventyklą
Viešpatyje,
22
ant kurio ir
jūs esate
drauge statomi
kaip Dievo
buveinė
Dvasioje.
1
Petro 2 sk.:
4 Ženkite prie
Jo, gyvojo
akmens, tiesa,
žmonių
atmesto, bet
Dievo
išrinkto,
brangaus,
5 ir
patys, kaip
gyvieji
akmenys,
statydinkitės
į dvasinius
namus, kad
būtumėte
šventa
kunigystė ir
atnašautumėte
dvasines
aukas,
priimtinas
Dievui per
Jėzų Kristų.
Filipiečiams
3 sk.:
13 Broliai, aš
nemanau, kad
jau būčiau tai
pasiekęs. Tik
viena tikra:
pamiršdamas,
kas už manęs,
ir siekdamas
to, kas
priešakyje,
14
veržiuosi į
tikslą
aukštybėse,
siekiu
apdovanojimo
už Dievo
pašaukimą
Kristuje
Jėzuje.
15
Taigi visi,
kurie esame
subrendę, taip
mąstykime. O
jeigu jūs apie
ką nors manote
kitaip, tai
Dievas jums ir
tai apreikš.
1
Timotiejui 1
sk.:
15 Tikras
žodis ir
vertas visiško
pritarimo, kad
Kristus Jėzus
atėjo į
pasaulį
išgelbėti
nusidėjėlių,
kurių pirmasis
esu aš.
Filipiečiams
3 sk.:
17 Broliai,
būkite mano
sekėjai ir
žiūrėkite į
tuos, kurie
elgiasi pagal
pavyzdį, kurį
matote mumyse.
18
Daugelisapie
juos ne kartą
esu jums
kalbėjęs ir
dabar net su
ašaromis
kalbuelgiasi
kaip Kristaus
kryžiaus
priešai.
19
Jų
galaspražūtis,
jų dievas
pilvas ir jų
garbė— gėda.
Jie temąsto
apie žemiškus
dalykus.
20
Tuo tarpu mūsų
tėvynė
danguje, ir iš
ten mes
karštai
laukiame
Gelbėtojo,
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus,
Romiečiams
12 sk.:
1
gailestingumu
aš prašau jus,
broliai,
aukoti savo
kūnus kaip
gyvą, šventą,
Dievui
patinkančią
auką,tai jūsų
sąmoningas
tarnavimas.
2 Ir
neprisitaikykite
prie šio
pasaulio, bet
pasikeiskite,
atnaujindami
savo protą,
kad galėtumėte
ištirti, kas
yra gera,
priimtina ir
tobula Dievo
valia.
2
Tesalonikiečiams
2 sk.:
9 Ano
nedorėlio
atėjimą,
šėtonui
veikiant,
lydės visokios
jėgos, ženklai
ir netikri
stebuklai
10
ir visokia
neteisumo
apgaulė
žūstantiems už
tai, kad
atsisakė
mylėti tiesą
savo
išgelbėjimui.
11
Todėl Dievas
jiems pasiųs
stiprų
paklydimą, kad
jie tikėtų
melu
12
ir būtų
nuteisti visi,
kurie netikėjo
tiesa, bet
pamėgo
neteisumą.
13
Mes jaučiame
pareigą visada
dėkoti Dievui
už jus,
Viešpaties
numylėti
broliai, kad
Dievas jus nuo
pradžios
išsirinko
išgelbėjimui
per Dvasios
pašventinimą
ir tiesos
tikėjimą,
Hebrajams
11 sk.:
6 O be
tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. ...
Juozas
Stankevičius,
2021-07-25, "Koks
yra kiekvieno
tikinčiojo
"darbas"?"
Romiečiams 1
sk.:
15
Štai kodėl
mano širdį
traukia ir
jums Romoje
skelbti
Evangeliją.
16
Aš nesigėdiju
Evangelijos,
nes ji yra
Dievo jėga
išgelbėti
kiekvienam,
kuris tiki,
pirma žydui,
paskui
graikui.
17
Joje
apsireiškia
Dievo teisumas
iš tikėjimo į
tikėjimą, kaip
parašyta:
“Teisusis
gyvens
tikėjimu”."
1
Korintiečiams
15 sk.:
1 Broliai,
aiškinu jums
Evangeliją,
kurią jums
paskelbiau,
kurią jūs ir
priėmėte ir
kurioje
stovite,
2 ir
kuria esate
išgelbėti,jeigu
jūs laikotės
to žodžio,
kurį jums
paskelbiau;
kitaip jūs
įtikėjote
veltui.
3 Pirmiausia
jums perdaviau
tai, ką pats
gavau: kad
Kristus numirė
už mūsų
nuodėmes pagal
Raštus;
4 ir
kad Jis buvo
palaidotas, ir
kad prisikėlė
trečią dieną
pagal Raštus;
5 ir
kad Jis
pasirodė
Kefui, po to
dvylikai.
6 Po
to Jis
pasirodė iš
karto daugiau
nei penkiems
šimtams
brolių, kurių
daugumas
tebegyvena iki
šiol, o kai
kurie yra
užmigę.
7 Po
to Jis
pasirodė
Jokūbui,
paskui visiems
apaštalams.
8 O
visų
paskiausiai,
lyg ne laiku
gimusiam, Jis
pasirodė ir
man.
9
Juk aš esu
mažiausias iš
apaštalų,
nevertas
vadintis
apaštalu, nes
persekiojau
Dievo
bažnyčią.
10
Bet Dievo
malone esu,
kas esu, ir Jo
malonė man
neliko
bergždžia, bet
aš darbavausi
daug daugiau
už juos visus,
nors ne aš,
bet Dievo
malonė, esanti
su manimi.
Romiečiams
10 sk.:
6 Bet teisumas
iš tikėjimo
kalba taip:
“Nesakyk savo
širdyje: ‘Kas
įžengs į
dangų?’tai
yra Kristaus
atsivesti;
7
arba: ‘Kas
nusileis į
bedugnę?’ tai
yra Kristaus
iš numirusių
susigrąžinti”.
8
Bet ką jis
sako?“Arti
tavęs yra
žodistavo
burnoje ir
tavo
širdyje”,tai
yra mūsų
skelbiamas
tikėjimo
žodis.
9
Jeigu lūpomis
išpažinsi
Viešpatį Jėzų
ir širdimi
tikėsi, kad
Dievas Jį
prikėlė iš
numirusių,
būsi
išgelbėtas.
10
Nes širdimi
tikima, ir
taip įgyjamas
teisumas, o
lūpomis
išpažįstama,
ir taip
įgyjamas
išgelbėjimas.
...
14
Kaip žmonės
šauksis To,
kurio
neįtikėjo? Ir
kaip jie
įtikės Tą,
apie kurį
negirdėjo?
Kaip išgirs be
skelbėjo?
...
17
Taigi
tikėjimasiš
klausymo,
klausymasiš
Dievo žodžio.
2
Petro 1 sk.:
3 Jo dieviška
jėga
padovanojo
mums viską, ko
reikia
gyvenimui ir
dievotumui,
per pažinimą
To, kuris
pašaukė mus
šlove ir
dorybe.
Jono
evangelija 8
sk.:
32
ir jūs
pažinsite
tiesą, ir
tiesa padarys
jus laisvus”.
2
Petro 1 sk.:
3 Jo dieviška
jėga
padovanojo
mums viską, ko
reikia
gyvenimui ir
dievotumui,
per pažinimą
To, kuris
pašaukė mus
šlove ir
dorybe.
Marijona
Mukomolovienė,
2021-07-18, "Nesiduokime
suklaidinami"
Raudų 1 sk.:
3
Judas
ištremtas
vargsta ir
vergauja,
gyvena tarp
pagonių tautų,
neturi
ramybės. Jo
persekiotojai
pasivijo jį
siaurose
vietose.
4
Siono keliai
tušti, niekas
jais
nekeliauja į
šventes.
Miesto vartai
sunaikinti,
kunigai
dūsauja. Jo
mergaitės
liūdi, jis
apimtas
kartėlio.
5
Prispaudėjai
viešpatauja,
priešai
džiaugiasi.
Viešpats
siuntė tą
bausmę
Jeruzalei dėl
daugybės jos
kalčių. Jos
vaikai priešų
išvesti
nelaisvėn.
6
Siono dukters
grožispraeitis.
Jos
kunigaikščiai
lyg elniai,
nerandantys
ganyklos,
bejėgiai jie
eina savo
priešų
priekyje.
7
Jeruzalė,
pavergta ir
pamiršta,
prisimena
laimingus
praeities
laikus. Ji
pateko į
priešo rankas,
niekas jai
nepadėjo.
Prispaudėjai
tyčiojasi iš
jos sabatų.
Raudų
2 sk.:
13 Jeruzale,
kuo paguosiu
ir kam
prilyginsiu
tavo kančias?
Siono
dukterie, kuo
pastiprinsiu
tave? Tavo
žaizda yra
didelė kaip
jūra. Kas gali
pagydyti
tave?"
14
Tavo pranašai
pranašavo
tuštybes ir
kvailystes.
Jie neatidengė
tavo kalčių,
kad apsaugotų
nuo tremties.
Jie matė
melagingų
regėjimų dėl
tavęs ir
apgaulę.
15
Dabar
praeiviai
ploja
rankomis,
švilpia ir
kraipo galvas,
žiūrėdami į
Jeruzalę: “Ar
taip atrodo
miestas, kurį
vadino grožio
tobulybe ir
visos žemės
džiaugsmu?”
16
Tavo priešai
atvėrė burnas
prieš tave,
švilpia,
griežia
dantimis. Jie
sako: “Mes
prarijome ją!
Tai diena,
kurios
laukėme. Mes
sulaukėme ir
matome tai!”
Skaičių
12 sk.:
1
Mirjama ir
Aaronas
priekaištavo
Mozei dėl jo
vedybų, nes
jis buvo vedęs
etiopę.
2
Jie sakė:
“Argi Viešpats
kalbėjo tik
per vieną
Mozę? Argi Jis
nekalbėjo taip
pat ir per
mus?” Viešpats
tai išgirdo.
3
Mozė gi buvo
labai romus,
romiausias iš
visų žmonių
žemėje.
4
Viešpats
staiga prabilo
į Mozę, Aaroną
bei Mirjamą:
“Jūs trys
išeikite prie
Susitikimo
palapinės”.
Jiems išėjus,
5
Viešpats
nužengė
debesies
stulpe ir,
stovėdamas
palapinės
įėjime,
pašaukė Aaroną
ir Mirjamą.
Kai juodu
priėjo,
6
Jis tarė
jiems:
“Klausykite!
Jei kas tarp
jūsų yra
Viešpaties
pranašas, Aš
jam
apsireiškiu
regėjime arba
kalbu sapne.
7 Ne
taip yra su
mano tarnu
Moze, kuris
yra ištikimas
visuose mano
namuose.
8 Su
juo Aš
kalbuosi
veidas į
veidą,
atvirai, o ne
neaiškiais
žodžiais, ir
jis mato mano
pavidalą. Kaip
judu nebijote
kalbėti prieš
mano tarną
Mozę?”
9
Užsirūstinęs
Viešpats
pasitraukė.
10
Pasitraukė ir
debesis nuo
palapinės.
Staiga Mirjamą
išbėrė
raupsai, ji
pabalo kaip
sniegas.
Aaronas,
pažvelgęs į ją
ir pamatęs ją
apdengtą
raupsais,
…
13
Mozė šaukėsi
Viešpaties:
“Maldauju, o
Dieve, išgydyk
ją”.
Skaičių
13 sk.:
1 Ir Viešpats
kalbėjo Mozei:
2
“Siųsk vyrus,
po vieną
vyresnįjį iš
kiekvienos
giminės,
išžvalgyti
Kanaano žemės,
kurią duosiu
izraelitams”.
3
Mozė padarė,
ką Viešpats
įsakė. Jis
išsiuntė iš
Parano dykumos
kiekvienos
giminės
vyresnįjį:
...
31
Bet vyrai,
buvę su juo,
sakė: “Mes
negalime eiti
prieš tas
tautas, nes
jos už mus
stipresnės”.
32
Ir jie skleidė
tarp Izraelio
vaikų blogus
atsiliepimus
apie tą žemę,
kurią buvo
išžvalgę,
kalbėdami:
“Žemė, kurią
išžvalgėme,
ryja savo
gyventojus, o
žmonės,
kuriuos
matėme, yra
labai aukšto
ūgio.
33
Ten matėme
milžinus iš
Anako giminės,
ir mes buvome
prieš juos
kaip žiogai,
ir tokie mes
buvome jų
akyse”."
Skaičių
14 sk.:
6
Nūno sūnus
Jozuė ir
Jefunės sūnus
Kalebas iš tų,
kurie žvalgė
kraštą,
perplėšė savo
rūbus
…
9
Tik
nesukilkite
prieš Viešpatį
ir nebijokite
to krašto
žmonių. Mes
juos valgysime
kaip duoną,
jie neturi
apsaugos, o
Viešpats yra
su mumis,
nebijokime!”
...
19
Maldauju,
atleisk šitos
tautos
nusikaltimus
dėl Tavo
didelio
gailestingumo,
kaip
atleisdavai
jai nuo
išėjimo iš
Egipto iki
šiol”.
20
Viešpats
atsakė:
“Atleidžiu,
kaip prašei."
...
28
Sakyk jiems:
‘Kaip Aš
gyvas, sako
Viešpats,padarysiu
jums taip,
kaip jūs
kalbėjote.
29
Šioje dykumoje
liks jūsų
lavonai. Visi,
kurie buvote
suskaičiuoti,
dvidešimties
metų ir
vyresni, ir
murmėjote
prieš mane,"
30
neįeisite į
žemę, kurią
jums
pažadėjau,
išskyrus
Jefunės sūnų
Kalebą ir Nūno
sūnų Jozuę.
31
Jūsų vaikus,
apie kuriuos
sakėte, kad
jie bus priešų
grobis, įvesiu
į tą žemę,
kurią jūs
paniekinote.
32
Jūsų lavonai
kris šioje
dykumoje.
Skaičių
16 sk.:
10 Jis pašaukė
savo tarnystei
tave ir tavo
brolius
levitus, tai
kodėl dar
reikalaujate
kunigystės?
11
Kodėl sukilote
tu ir tavo
pasekėjai
prieš
Viešpatį? Kas
gi yra
Aaronas, kad
prieš jį
murmate?”
...
20
Viešpats tarė
Mozei ir
Aaronui:
21
“Pasitraukite
iš šio
susirinkimo,
Aš juos
bematant
sunaikinsiu”.
22
Juodu puolė
ant žemės,
prašydami:
“Dieve, Tu
kiekvieno kūno
dvasios
Dievas. Argi
vienam
nusidėjus Tavo
rūstybė
sunaikins
visus?"
…
33
Jie gyvi
nugrimzdo į
mirusiųjų
buveinę, ir
žemė apdengė
juos, ir jie
buvo
išnaikinti iš
susirinkusiųjų."
Galatams
1 sk.:
6 Stebiuosi,
kad jūs nuo
To, kuris
pašaukė jus į
Kristaus
malonę, taip
greitai
persimetate
prie kitokios
evangelijos,
7
kuri, tarp
kitko, nėra
kitokia, o yra
tik jus
klaidinantys
žmonės,
norintys
iškreipti
Kristaus
Evangeliją.
8
Bet nors ir
mes patys ar
angelas iš
dangaus jums
skelbtų
kitokią
evangeliją,
negu mes jums
paskelbėme,tebūnie
prakeiktas! …
…
10
Ar aš ieškau
žmonių
palankumo, ar
Dievo? Gal
stengiuosi
patikti
žmonėms? Jei
dar norėčiau
patikti
žmonėms,
nebūčiau
Kristaus
tarnas.
1
Korintiečiams
3 sk.:
5 Kas yra
Paulius? Kas
yra Apolas?
Tarnai, kurių
dėka įtikėjote
ir kurie
tarnavo, kiek
Viešpats
kiekvienam
skyrė.
6 Aš
sodinau,
Apolas laistė,
o Dievas
augino.
7
Todėl nieko
nereiškia nei
sodintojas,
nei
laistytojas,
bet
Dievasaugintojas.
8
Kas sodina ir
kas laisto,
yra viena, ir
kiekvienas
gaus savąjį
užmokestį
pagal savo
triūsą.
9
Mes juk esame
Dievo
bendradarbiai,
o jūsDievo
dirva, Dievo
statinys.
Linas
Kučinskas,
2021-07-11, "Kai
Jėzus išeina
iš šventyklos"
Luko
evangelija 21
sk.:
5
Kai kuriems
kalbant apie
šventyklą, kad
ji išpuošta
gražiais
akmenimis bei
dovanomis,
Jėzus prabilo:
6
“Ateis dienos,
kai iš to, ką
matote, neliks
akmens ant
akmens, viskas
bus
išgriauta”.
Mato
evangelija 24
sk.:
1
Išėjęs iš
šventyklos,
Jėzus ėjo
tolyn. Priėjo
Jo mokiniai,
rodydami Jam
šventyklos
pastatus.
2 O
Jis jiems
tarė: “Ar
matote visa
tai? Iš tiesų
sakau jums:
čia neliks
akmens ant
akmens, viskas
bus
išgriauta!”
Morkaus
evangelija 13
sk.:
1
Jam išeinant
iš šventyklos,
vienas iš
mokinių Jam
sako:
“Mokytojau,
pažvelk, kokie
akmenys ir
kokie
pastatai!”
2
Jėzus jam
atsakė: “Matai
šituos
didžiulius
pastatus? Čia
neliks akmens
ant akmens,
viskas bus
išgriauta”.
Luko
evangelija 21
sk.:
20
“Kai
pamatysite
Jeruzalę
supamą
kariuomenės,
žinokite, jog
prisiartino
jos
sunaikinimas."
1
Korintiečiams
6 sk.:
19
Ar nežinote,
kad jūsų kūnas
yra šventykla
jumyse
gyvenančios
Šventosios
Dvasios, kurią
gavote iš
Dievo, ir kad
jūs
nebepriklausote
patys sau?
2
Korintiečiams
6 sk.:
16
Ir kaip
suderinti
Dievo
šventyklą su
stabais? Juk
jūs esate
gyvojo Dievo
šventykla,
kaip Dievas
yra pasakęs:
“Aš gyvensiu
juose ir
vaikščiosiu
tarp jų; būsiu
jų Dievas, ir
jie bus manoji
tauta”.
1
Petro 2 sk.:
5 ir patys,
kaip gyvieji
akmenys,
statydinkitės
į dvasinius
namus, kad
būtumėte
šventa
kunigystė ir
atnašautumėte
dvasines
aukas,
priimtinas
Dievui per
Jėzų Kristų.
6
Todėl Rašte
pasakyta:
“Štai dedu
Sione kertinį
akmenį,
rinktinį,
brangų; ir kas
tiki Jį, nebus
sugėdintas”.
7
Tad jums,
kurie tikite,
Jis yra
brangus, o
nepaklūstantiems
“tas statytojų
atmestas akmuo
tapo kertiniu
akmeniu,
Luko
evangelija 19
sk.:
47 Ir Jis
kasdien mokė
šventykloje. O
aukštieji
kunigai ir
Rašto žinovai
bei tautos
vyresnieji
troško Jį
pražudyti,
Luko
evangelija 22
sk.:
52
Atėjusiems
aukštiesiems
kunigams,
šventyklos
apsaugos
viršininkams
ir
vyresniesiems
Jis pasakė:
“Kaip prieš
plėšiką
išėjote prieš
mane su
kalavijais ir
vėzdais.
53
Kai buvau
kasdien su
jumis
šventykloje,
jūs nepakėlėte
prieš mane
rankos. Bet ši
valanda jūsų,
tamsos
valdžia”.
Mato
evangelija 5
sk.:
44 O Aš jums
sakau:
mylėkite savo
priešus,
laiminkite jus
keikiančius,
darykite gera
tiems, kurie
nekenčia jūsų,
ir melskitės
už savo
skriaudėjus ir
persekiotojus,
1
Jono 4 sk.:
4 Jūs esate iš
Dievo,
vaikeliai, ir
nugalėjote
juos, nes Tas,
kuris jumyse,
didesnis už
tą, kuris
pasaulyje.
Giedrius
Ažukas,
2021-07-04, "Priimkime
įdiegtąjį
tiesos žodį ne
iš įstatymo, o
iš meilės"
Jokūbo 1 sk.:
17
Kiekvienas
geras davinys
ir kiekviena
tobula dovana
yra iš
aukštybių,
nužengia nuo
šviesybių
Tėvo, kuriame
nėra permainų
ir nė šešėlio
keitimosi.
18
Savo valia Jis
pagimdė mus
tiesos žodžiu,
kad būtume
tarsi Jo
kūrinių
pirmieji
vaisiai.
19
Žinokite, mano
mylimi
broliai:
kiekvienas
žmogus tebūna
greitas
klausyti,
lėtas kalbėti,
lėtas pykti.
20
Žmogaus
rūstybė nedaro
Dievo teisumo.
21
Todėl, atmetę
visą nešvarą
bei piktybės
gausą, su
romumu
priimkite
įdiegtąjį
žodį, kuris
gali išgelbėti
jūsų sielas.
22
Būkite žodžio
vykdytojai, o
ne vien
klausytojai,
apgaudinėjantys
patys save.
Ekleziasto
11 sk.:
5 Kaip nežinai
dvasios kelių
ir kūdikio
kaulų augimo
įsčiose, taip
nežinai ir
darbų Dievo,
kuris viską
sukūrė.
6
Sėk sėklą rytą
ir vakare, nes
nežinai, kuri
geriau
užderės; o gal
abi bus
vienodai
geros.
Jokūbo
5 sk.:
7
Tad būkite
kantrūs,
broliai, iki
Viešpaties
atėjimo. Antai
žemdirbys
ilgai ir
kantriai
laukia
brangaus žemės
vaisiaus, kol
šis gauna
ankstyvojo ir
vėlyvojo
lietaus.
Jokūbo
5:8: "8 Ir jūs
būkite
kantrūs,
sustiprinkite
savo širdis,
nes Viešpaties
atėjimas arti.
Psalmyno
62 sk.:
8 Pasitikėkite
Juo, žmonės,
visais
laikais!
Išliekite Jo
akivaizdoje
savo širdį.
Dievas yra
mums apsauga.
Izaijo
26 sk.:
3 Tu suteiksi
tobulą ramybę
tiems, kurie
pasitiki
Tavimi.
4
Pasitikėkite
Viešpačiu
visados, nes
Viešpats Jahvė
yra amžina
stiprybė.
Pakartoto
Įstatymo 8
sk.:
5 Suprask, kad
kaip žmogus
auklėja sūnų,
taip Viešpats,
tavo Dievas,
auklėja tave.
6
Vykdyk
Viešpaties,
savo Dievo,
paliepimus,
vaikščiok Jo
keliais ir
bijokis Jo.
7
Viešpats, tavo
Dievas, įves
tave į gerą,
upelių ir
vandens
šaltinių,
kurie trykšta
lygumose ir
kalnuose,
žemę;
8 į
kviečių,
miežių ir
vynuogynų
žemę, kurioje
auga figos ir
granatai, į
žemę
alyvmedžių ir
medaus,
9
kurioje
nestokosi
duonos ir
džiaugsiesi
derliaus
gausumu; į
žemę, kurioje
akmenys yra
geležis, o
kalnuose
galėsi kasti
varį.
10
Pavalgęs ir
būdamas sotus,
garbink
Viešpatį, savo
Dievą, už gerą
žemę, kurią
Jis tau davė.
11
Saugokis, kad
neužmirštum
Viešpaties,
savo Dievo,
nesilaikydamas
Jo paliepimų,
įsakymų ir
įstatymų,
kuriuos tau
šiandien
skelbiu.
12
Kai sotus
būdamas
pasistatysi
gerus namus,
juose gyvensi
13
ir turėsi
galvijų
bandas, avių
būrius, aukso
ir daugybę
visokių
dalykų,
saugokis,
14
kad
nepasididžiuotum
ir neužmirštum
Viešpaties,
savo Dievo,
kuris tave
išvedė iš
Egipto, iš
vergijos namų,
Jokūbo
1 sk.:
22
Būkite žodžio
vykdytojai, o
ne vien
klausytojai,
apgaudinėjantys
patys save.
Pakartoto
Įstatymo 11
sk.:
11
Žemė, į kurią
einate, yra
kalnų ir
slėnių šalis,
kurią laisto
dangaus
lietus,
12
Viešpats, jūsų
Dievas, visada
aprūpina ją,
Jo akys stebi
ją ištisus
metus.
13
Jei klausysite
mano įsakymų,
kuriuos
šiandien jums
duodu,
mylėsite
Viešpatį, savo
Dievą, ir Jam
tarnausite
visa širdimi
ir visa siela,
14
Jis duos žemei
lietaus
reikiamu metu:
ankstyvąjį
lietų ir
vėlyvąjį
lietų;
suvalysi
javus,
vynuoges ir
aliejų.
15
Jis duos tavo
gyvuliams
žolės
laukuose; ir
tu valgysi, ir
pasisotinsi.
16
Saugokitės,
kad jūsų
širdys nebūtų
apgautos,
nenuklyskite,
netarnaukite
svetimiems
dievams ir jų
negarbinkite."
...
18
Įsidėkite
šiuos žodžius
į savo širdį
ir sielą,
nešiokite juos
kaip ženklą
ant rankų ir
ant kaktos.
19
Mokykite jų
savo vaikus,
kalbėkite apie
juos, sėdėdami
namuose,
eidami keliu,
guldami ir
keldamiesi.
20
Užrašykite
juos ant savo
namų durų
staktų ir ant
vartų,
21
kad jūs ir
jūsų vaikai
gyventų
krašte, kurį
Viešpats jūsų
tėvams
prisiekė
duoti, kol
dangus bus
virš žemės.
22
Jei uoliai
laikysitės šių
paliepimų,
juos
vykdysite,
mylėsite
Viešpatį, savo
Dievą,
vaikščiosite
Jo keliais ir
glausitės prie
Jo,
Titui
2 sk.:
11
Nes gelbstinti
Dievo malonė
pasirodė
visiems
žmonėms
12
ir moko mus,
kad, atsisakę
bedievystės ir
pasaulio
geidulių,
santūriai,
teisiai ir
pamaldžiai
gyventume
šiame amžiuje,
13
laukdami
palaimintosios
vilties ir
mūsų didžiojo
Dievo bei
Gelbėtojo
Jėzaus
Kristaus
šlovės
pasirodymo.
2
Petro 1 sk.:
10 Todėl,
broliai, dar
uoliau
stenkitės
sutvirtinti
savąjį
pašaukimą ir
išrinkimą. Tai
darydami, jūs
niekada
nesuklupsite.
11
Šitaip dar
plačiau
atsivers jums
įėjimas į
amžinąją mūsų
Viešpaties ir
Gelbėtojo
Jėzaus
Kristaus
karalystę.
12
Todėl aš
niekad
nesiliausiu
jums priminęs
šiuos dalykus,
nors jūs ir
žinote juos ir
esate
sutvirtinti
turimoje
tiesoje.
Jokūbo
1 sk.:
12 Palaimintas
žmogus, kuris
ištveria
pagundymą,
nes, kai bus
išbandytas,
jis gaus
gyvenimo
vainiką, kurį
Viešpats
pažadėjo Jį
mylintiems.
Hebrajams
4 sk.:
12
Dievo žodis
yra gyvas ir
veiksmingas,
aštresnis už
bet kokį
dviašmenį
kalaviją. Jis
prasiskverbia
iki pat sielos
ir dvasios
atšakos, iki
sąnarių ir
kaulų smegenų,
ir teisia
širdies mintis
bei sumanymus.
13
Ir joks
kūrinys nėra
paslėptas nuo
Jo žvilgsnio,
bet visa yra
nuoga ir
atidengta
akims To,
kuriam
turėsime duoti
apyskaitą.
14
Taigi,
turėdami didį
vyriausiąjį
Kunigą,
praėjusį pro
dangus Dievo
Sūnų Jėzų,
tvirtai
laikykimės
mūsų
išpažinimo.
15
Juk mes turime
ne tokį
vyriausiąjį
Kunigą, kuris
negalėtų
atjausti mūsų
silpnybių,
bet, kaip ir
mes, visaip
gundytą,
tačiau
nenusidėjusį.
16
Todėl drąsiai
artinkimės
prie malonės
sosto, kad
gautume
gailestingumą
ir rastume
malonę
pagalbai
reikiamu metu.
Giedrius
Ažukas,
2021-06-27, "Ištirkime
save"
Morkaus
evangelija 4
sk.:
13
Ir Jis
paklausė:
“Nejaugi
nesuprantate
šito
palyginimo?
Tai kaip
suprasite
visus kitus
palyginimus?
14
Sėjėjas sėja
žodį.
15
Palei kelią
sėjamas
žodistai tie,
kuriems vos
išgirdus, tuoj
pat ateina
šėtonas ir
išplėšia jų
širdyse
pasėtąjį žodį.
16
Panašiai ir su
tais, kurie
pasėti
uolėtoje
dirvoje.
Išgirdę žodį,
jie tuojau su
džiaugsmu jį
priima.
17
Bet jie neturi
savyje šaknų
ir išsilaiko
neilgai.
Ištikus kokiam
sunkumui ar
persekiojimui
dėl žodžio,
jie tuoj pat
pasipiktina.
18
Kiti sėjami
tarp erškėčių.
Jie išgirsta
žodį,
19
bet pasaulio
rūpesčiai,
turtų apgaulė
ir sukilę
geismai
kitiems
dalykams
nusmelkia žodį
ir jis tampa
nevaisingas.
20
Geroje žemėje
pasėta
sėklatai tie,
kurie išgirsta
žodį, priima
jį ir duoda
vaisių: kas
trisdešimteriopą,
kas
šešiasdešimteriopą,
o kas
šimteriopą”.
2
Korintiečiams
13 sk.:
5
Patikrinkite
patys save, ar
esate
tikėjime.
Ištirkite
save!
1
Petro 3 sk.:
15
Šventu
laikykite
Viešpatį Dievą
savo širdyse,
visada
pasiruošę
atsakyti
kiekvienam
klausiančiam
apie jumyse
esančią viltį
romiai ir
pagarbiai,
16
turėdami tyrą
sąžinę, kad
šmeižiantys
jūsų gerą
elgesį
Kristuje liktų
sugėdinti.
Apreiškimas
Jonui 2 sk.:
4
Bet Aš turiu
prieš tave
tai, kad
palikai savo
pirmąją meilę.
Mato
evangelija 13
sk.:
20 Pasėlis
uolėtoje
vietoje tai
tas, kuris,
girdėdamas
žodį, tuojau
su džiaugsmu
jį priima
21
Tačiau jis be
šaknųnepastovus
žmogus. Kilus
kokiam
sunkumui ar
persekiojimui
dėl žodžio,
jis tuoj pat
pasipiktina.
Apaštalų
darbai 17 sk.:
11
... Jie noriai
priėmė žodį ir
kasdien
tyrinėjo
Raštus, ar
taip esą iš
tikrųjų.
Apaštalų
darbai 14 sk.:
22
... "Per
daugelį
išmėginimų mes
turime įeiti į
Dievo
karalystę”
1
Korintiečiams
10 sk.:
13 Jums tekęs
pagundymas
tėra tik
žmogiškas. Bet
Dievas
ištikimas. Jis
neleis jūsų
gundyti
daugiau nei
jūsų jėgos
leidžia, bet
kartu su
pagundymu duos
ir išeitį, kad
sugebėtumėte
jį atlaikyti.
Filipiečiams
1 sk.:
9 Ir
meldžiu, kad
jūsų meilė vis
augtų ir augtų
pažinimu ir
visokeriopu
įžvalgumu,
10
kad jūs
mokėtumėte
pasirinkti,
kas tobuliau,
kad būtumėte
tyri ir be
priekaišto iki
Kristaus
dienos,
11
pilni teisumo
vaisių per
Jėzų Kristų
Dievo šlovei
ir gyriui.
Birutė
Venteraitienė,
2021-06-20, "Pasitikrink,
ar tavo
tikėjimas
nešlubuoja"
Antrasis
laiškas
Timotiejui 3
sk.:
1
Žinok, kad
paskutinėmis
dienomis užeis
sunkūs laikai,
2
nes žmonės bus
savimylos,
pinigų
mylėtojai,
pagyrūnai,
išdidūs,
piktžodžiautojai,
neklusnūs
tėvams,
nedėkingi,
nešventi,
3
nemylintys,
nesutaikomi,
šmeižikai,
nesusivaldantys,
šiurkštūs,
nekenčiantys
to, kas gera,
4
išdavikai,
užsispyrę,
pasipūtėliai,
labiau
mylintys
malonumus negu
Dievą,
5
turintys
dievotumo
išvaizdą, bet
atsižadėję jo
jėgos.
Šalinkis tokių
žmonių!
Mato
evangelija 9
sk.:
35
Jėzus ėjo per
visus miestus
ir kaimus,
mokydamas jų
sinagogose,
skelbdamas
karalystės
Evangeliją ir
gydydamas
visas žmonių
ligas bei
negalias.
36
Matydamas
minias, Jis
gailėjosi
žmonių, nes
jie buvo
suvargę ir
išsklaidyti
lyg avys be
piemens.
37
Tuomet Jis
tarė savo
mokiniams:
“Pjūtis
didelė, o
darbininkų
maža.
38
Todėl melskite
pjūties
Viešpatį, kad
siųstų
darbininkų į
savo pjūtį”.
Jono
evangelija 15
sk.:
4
Pasilikite
manyje, ir Aš
jumyse. Kaip
šakelė negali
duoti vaisiaus
pati iš savęs,
nepasilikdama
vynmedyje,taip
ir jūs, jei
nepasiliksite
manyje.
…
8
Tuo bus
pašlovintas
mano Tėvas,
kad duosite
gausių vaisių
ir būsite mano
mokiniai. …
…
15
Jau nebevadinu
jūsų tarnais,
nes tarnas
nežino, ką
veikia jo
šeimininkas.
Jus Aš
draugais
vadinu, nes
jums viską
paskelbiau, ką
iš savo Tėvo
girdėjau.
16
Ne jūs mane
išsirinkote,
bet Aš jus
išsirinkau ir
paskyriau, kad
eitumėte,
duotumėte
vaisių ir jūsų
vaisiai
išliktų,kad
ko tik
prašytumėte
Tėvą mano
vardu, Jis
jums duotų."
Jokūbo
2 sk.:
23 Taip
išsipildė
Rašto žodžiai:
“Abraomas
patikėjo
Dievu, ir tai
buvo jam
įskaityta
teisumu”, o
jis buvo
pramintas
Dievo draugu.
Pradžios
18 sk.:
17 Viešpats
tarė: “Ar Aš
slėpsiu nuo
Abraomo, ką
ketinu
daryti?"
Luko
evangelija 2
sk.:
8 Toje
apylinkėje
laukuose buvo
piemenys,
kurie,
budėdami
naktį, saugojo
savo bandą.
9
Staiga jiems
pasirodė
Viešpaties
angelas, ir
juos apšvietė
Viešpaties
šlovė. Jie
labai
išsigando,
10
bet angelas
jiems tarė:
“Nebijokite!
Štai skelbiu
jums didelį
džiaugsmą,
kuris bus
visai tautai.
11
Šiandien
Dovydo mieste
jums gimė
Gelbėtojas.
Jis yra
Viešpats
Kristus.
Luko
evangelija 10
sk.:
19 Štai Aš
duodu jums
valdžią
mindžioti
gyvates bei
skorpionus,
aukštesnę už
visą priešo
jėgą, ir
niekas jokiais
būdais jums
nepakenks."
Mato
evangelija 26
sk.:
17 Pirmąją
Neraugintos
duonos dieną
mokiniai
priėjo prie
Jėzaus ir
paklausė: “Kur
nori, kad Tau
paruoštume
valgyti
Paschą?”
18
Jis atsakė:
“Eikite į
miestą pas
tokį žmogų ir
sakykite jam:
‘Mokytojas
sako: Mano
metas arti.
Pas tave
švęsiu Paschą
su savo
mokiniais’ ”.
19
Mokiniai
padarė, kaip
Jėzus nurodė,
ir paruošė
Paschą.
20
Atėjus
vakarui, Jėzus
su dvylika
sėdosi prie
stalo.
21
Jiems
bevalgant,
Jėzus tarė:
“Iš tiesų
sakau jums:
vienas iš jūsų
mane išduos”.
22
Jie labai
nuliūdo ir
kiekvienas
klausė Jo:
“Nejaugi aš,
Viešpatie?”
23
Jis atsakė:
“Mane išduos
dažantis kartu
su manim duoną
dubenyje.
24
Žmogaus Sūnus,
tiesa, eina,
kaip apie Jį
parašyta, bet
vargas tam
žmogui, per
kurį Žmogaus
Sūnus
išduodamas.
Geriau būtų
buvę tam
žmogui
negimti”.
25
Jo išdavėjas
Judas
paklausė:
“Nejaugi aš,
Rabi?!” Jis
atsakė: “Tu
pasakei”."
Luko
evangelija 6
sk.:
46 “Kodėl
vadinate mane:
‘Viešpatie,
Viešpatie’, o
nedarote, ką
sakau?"
Luko
evangelija 19
sk.:
12 Tad Jis
kalbėjo:
“Vienas
aukštos kilmės
žmogus
iškeliavo į
tolimą šalį,
kad gautų
karalystę ir
sugrįžtų.
13
Pasišaukęs
dešimt savo
tarnų,
padalijo jiems
dešimt minų ir
tarė:
‘Verskitės,
kol sugrįšiu’.
14
Piliečiai
nekentė jo ir
nusiuntė iš
paskos
pasiuntinius
pareikšti:
‘Mes nenorime,
kad šitas mums
viešpatautų’.
15
Gavęs
karalystę, jis
sugrįžo ir
liepė pašaukti
tarnus,
kuriems buvo
davęs pinigų,
norėdamas
sužinoti, kiek
kuris uždirbo.
16
Atėjo pirmasis
ir tarė:
‘Valdove, tavo
mina pelnė
dešimt minų’.
17
Jis atsakė:
‘Gerai,
stropusis
tarne! Kadangi
pasirodei
ištikimas
mažuose
dalykuose, tu
gauni valdyti
dešimtį
miestų’.
18
Atėjo antrasis
ir pareiškė:
‘Valdove, tavo
mina pelnė
penkias
minas’.
19
Ir šitam jis
pasakė: ‘Tu
valdyk penkis
miestus’.
20
Atėjo dar
vienas ir
tarė:
‘Valdove, štai
tavo mina,
kurią laikiau
suvyniotą į
skepetą.
21
Aš bijojau
tavęs, nes esi
griežtas
žmogus: imi
tai, ko
nepadėjai, ir
pjauni tai, ko
nepasėjai’.
22
Jis atsiliepė:
‘Tavo paties
žodžiais
teisiu tave,
netikęs tarne.
Tu žinojai,
kad aš
griežtas
žmogus: imu,
ko nepadėjau,
ir pjaunu, ko
nesėjau.
23
Tai kodėl
neleidai mano
pinigų
apyvarton, kad
sugrįžęs
išreikalaučiau
su
palūkanomis?’
24
Šalia
stovėjusiems
jis tarė:
‘Atimkite iš
jo miną ir
atiduokite
tam, kuris
turi dešimt
minų’.
25
Tie atsakė:
‘Valdove, bet
anas jau turi
dešimt minų!’
26
Jis tarė: ‘Aš
sakau jums:
kiekvienam,
kas turi, bus
duota, o iš
neturinčio bus
atimta net ir
tai, ką turi.
Marijona
Mukomolovienė,
2021-06-13, "Rinkis
tiesą, o ne
melą"
Laiškas
Romiečiams 1
sk.:
16
Aš nesigėdiju
Evangelijos,
nes ji yra
Dievo jėga
išgelbėti
kiekvienam,
kuris tiki,
pirma žydui,
paskui
graikui.
17
Joje
apsireiškia
Dievo teisumas
iš tikėjimo į
tikėjimą, kaip
parašyta:
„Teisusis
gyvens
tikėjimu“
18
Dievo rūstybė
apsireiškia iš
dangaus už
visokią žmonių
bedievystę ir
neteisybę, kai
teisybę jie
užgniaužia
neteisumu.
19
Juk tai, kas
gali būti
žinoma apie
Dievą, jiems
aišku, nes
Dievas jiems
tai apreiškė.
20
Jo
neregimosios
ypatybės – Jo
amžinoji
galybė ir
dievystė – nuo
pat pasaulio
sukūrimo
aiškiai
suvokiamos iš
Jo kūrinių,
todėl jie
nepateisinami.
21
Pažinę Dievą,
jie negarbino
Jo kaip Dievo
ir Jam
nedėkojo, bet
tuščiai
mąstydami
paklydo, ir
neišmani jų
širdis aptemo.
22
Vadindami save
išmintingais,
tapo kvaili.
23
Jie išmainė
nenykstančiojo
Dievo šlovę į
nykstančius
žmogaus,
paukščių,
keturkojų bei
šliužų
atvaizdus.
24
Todėl Dievas
per jų širdies
geidulius
atidavė juos
neskaistumui,
kad jie patys
terštų savo
kūnus.
25
Jie Dievo
tiesą iškeitė
į melą ir
garbino
kūrinius bei
tarnavo jiems,
o ne Kūrėjui,
kuris
palaimintas
per amžius.
Amen!
26
Todėl Dievas
paliko juos
gėdingų aistrų
valiai. Jų
moterys
prigimtinius
santykius
pakeitė
priešingais
prigimčiai.
27
Panašiai ir
vyrai, pametę
prigimtinius
santykius su
moterimis,
užsigeidė
vienas kito,
ištvirkavo
vyrai su
vyrais, ir
gaudavo už
savo paklydimą
vertą atpildą.
28
Kadangi jie
nesirūpino
pažinti Dievą,
tai Dievas
leido jiems
vadovautis
netikusiu
išmanymu ir
daryti, kas
nepridera.
29
Todėl jie
pilni visokio
neteisumo,
netyrumo,
piktybių,
godulystės ir
piktumo, pilni
pavydo,
žudynių,
nesantaikos,
klastingumo,
paniekos,
apkalbų.
30
Tai šmeižikai,
nekenčiantys
Dievo,
akiplėšos,
išpuikėliai,
pagyrūnai,
išradingi
piktadariai,
neklausantys
tėvų,
31
neprotingi,
nepatikimi,
nemylintys,
neatlaidūs,
negailestingi.
32
Nors jie žino
teisingą Dievo
nuosprendį,
kad visa tai
darantys verti
mirties, jie
ne tik patys
taip daro, bet
ir palaiko
taip
darančius.
Antrasis
laiškas
Timotiejui 4
sk.:
3
Nes ateis
laikas, kai
žmonės
nebepakęs
sveiko mokslo,
bet, pasidavę
savo
įgeidžiams,
pasikvies sau
mokytojus, kad
tie dūzgentų
ausyse;
4
jie nukreips
ausis nuo
tiesos ir
atvers
pasakoms.
Laiškas
Hebrajams 10
sk.:
36 Taip,
reikia jums
ištvermės,
kad, įvykdę
Dievo valią,
gautumėte, kas
pažadėta.
37
Nes „dar
trumpa, trumpa
valandėlė, ir
ateis Tas,
kuris turi
ateiti, ir
neužtruks.
38
Bet teisusis
gyvens
tikėjimu, ir,
jeigu jis
atsitrauktų,
mano siela juo
nebesigėrės“.
39
Tačiau mes
nesame tie,
kurie
atsitraukia
savo
pražūčiai, bet
tie, kurie
tiki, kad
išgelbėtume
sielą.
Antrasis
Petro laiškas
2:9:
9
Viešpats žino,
kaip išgelbėti
pamaldžiuosius
nuo išbandymo
...
Giedrius
Ažukas,
2021-06-06, "Ką
matome
veidrodyje?"
Psalmių knyga
84 sk.:
1
Kokios mielos
Tavo buveinės,
kareivijų
Viešpatie!
2
Alpsta mano
siela ir
ilgisi
Viešpaties
kiemų. Mano
širdis ir
kūnas šaukiasi
gyvojo Dievo.
3
Net ir
žvirblis randa
namus, kregždė
– lizdą perėti
vaikams prie
Tavo aukurų,
kareivijų
Viešpatie,
mano Karaliau
ir Dieve!
4
Palaiminti,
kurie gyvena
Tavo namuose:
jie nuolat
giria Tave!
5
Palaimintas
žmogus, kuris
randa stiprybę
Tavyje, kuris
yra keleivis
savo širdy.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
3 sk.:
18
Mes visi,
atidengtu
veidu lyg
veidrodyje
regėdami
Viešpaties
šlovę, esame
keičiami į tą
patį atvaizdą
iš šlovės į
šlovę,
veikiami
Viešpaties,
kuris yra
Dvasia.
Apreiškimas
Jonui 2 sk.:
2 Aš žinau
tavo darbus,
tavo triūsą ir
tavo kantrybę.
...
Apreiškimas
Jonui 1 sk.:
7
Štai Jis
ateina su
debesimis, ir
išvys Jį
kiekviena
akis, net ir
tie, kurie Jį
perdūrė; ir
dėl Jo raudos
visos žemės
giminės. Taip,
amen!
Išėjimo
knyga 19 sk.:
1 Trečią
mėnesį po to,
kai išėjo iš
Egipto,
Izraelio
vaikai tą
pačią dieną
atvyko į
Sinajaus
dykumą.
2
Nes jie buvo
išėję iš
Refidimo ir,
atėję į
Sinajaus
dykumą,
apsistojo. Jie
pasistatė
stovyklą ties
kalnu,
3 ir
Mozė užkopė
ant kalno pas
Dievą.
Viešpats
pašaukė jį nuo
kalno,
sakydamas:
„Taip sakysi
Jokūbo namams
ir Izraelio
vaikams:
4
‘Jūs matėte,
ką padariau
egiptiečiams,
kaip nešiau
jus lyg ant
erelio sparnų
ir atgabenau
jus prie
savęs.
5
Taigi dabar,
jei paklusite
mano balsui ir
laikysitės
mano sandoros,
būsite
ypatinga mano
nuosavybė tarp
visų tautų.
Man priklauso
visa žemė.
Pirmoji
Samuelio knyga
16 sk.:
7 Viešpats
tarė
Samueliui:
„Nežiūrėk į jo
išvaizdą nė į
jo ūgį, nes Aš
jį atmečiau.
Viešpats mato
ne taip, kaip
žmogus. Žmogus
žiūri į išorę,
bet Viešpats
žiūri į
širdį“.
Evangelija
pagal Luką 6
sk.:
47 Kiekvienas,
kuris ateina
pas mane,
klausosi mano
žodžių ir juos
vykdo, – Aš
parodysiu
jums, į ką jis
panašus.
Pirmasis
Jono laiškas 5
sk.:
12 Kas turi
Sūnų, turi
gyvenimą. Kas
neturi Dievo
Sūnaus, tas
neturi
gyvenimo.
13
Tai parašiau
jums,
tikintiems
Dievo Sūnaus
vardą, kad
žinotumėte
turį amžinąjį
gyvenimą ir
kad tikėtumėte
Dievo Sūnaus
vardą.
Saulius
Kalkauskas,
2021-05-30, "Partnerystė,
bendradarbiavimas
su Dievu"
Laiškas
Kolosiečiams 1
sk.:
9
Todėl ir mes
nuo tos
dienos, kada
tai išgirdome,
nesiliaujame
už jus meldę
ir prašę, kad
jūs būtumėte
pilni Dievo
valios
pažinimo su
visa išmintimi
ir dvasiniu
supratimu,
10
kad
elgtumėtės,
kaip verta
Viešpaties, ir
Jam tobulai
patiktumėte,
nešdami vaisių
gerais darbais
ir augdami
Dievo
pažinimu;
Pradžios
knyga 1 sk.:
26
Dievas tarė:
„Padarykime
žmogų pagal
mūsų atvaizdą
ir panašumą.
Jie tevaldo
jūros žuvis,
padangių
paukščius,
gyvulius ir
visą žemę bei
visus roplius,
kurie gyvena
ant žemės!“
27
Ir Dievas
sutvėrė žmogų
pagal savo
atvaizdą;
pagal Dievo
atvaizdą
sutvėrė Jis
jį; vyrą ir
moterį sutvėrė
Jis.
Laiškas
Kolosiečiams 1
sk.:
15 Jis yra
neregimojo
Dievo
atvaizdas,
visos
kūrinijos
pirmagimis,
Laiškas
Hebrajams 5
sk.:
8
Nors būdamas
Sūnus, Jis per
savo
kentėjimus
išmoko
paklusnumo
9 ir
ištobulintas
tapo amžinojo
išgelbėjimo
priežastimi
visiems, kurie
Jam paklūsta,
10
Dievo
pavadintas
vyriausiuoju
Kunigu
Melchizedeko
būdu.
Pradžios
knyga 2 sk.:
24 Todėl vyras
paliks savo
tėvą bei
motiną ir
susijungs su
savo žmona; ir
juodu taps
vienu kūnu.
Pakartoto
įstatymo knyga
15 sk.:
8 bet atverk
jam plačiai
savo ranką ir
skolink jam,
kiek reikia
patenkinti jo
poreikiui.
…
10
Tu duosi jam
ir neliūdėsi
duodamas, nes
už tai
Viešpats, tavo
Dievas,
palaimins tave
visuose tavo
darbuose ir
kur tu
bepridėtum
savo ranką.
Marijona
Mukomolovienė,
2021-05-23, "Rinkis
gyvenimą, o ne
mirtį"
Evangelija
pagal Joną 14
sk.:
1
„Tenebūgštauja
jūsų širdys!
Tikite Dievą –
tikėkite ir
mane!"
2
Mano Tėvo
namuose daug
buveinių.
Jeigu taip
nebūtų, būčiau
jums pasakęs.
Einu jums
vietos
paruošti.
3
Kai nuėjęs
paruošiu, vėl
sugrįšiu ir
jus pas save
pasiimsiu, kad
jūs būtumėte
ten, kur ir
Aš.
4
Kur Aš einu,
jūs žinote, ir
kelią jūs
žinote“.
5
Tomas Jam
sako:
„Viešpatie,
mes nežinome,
kur Tu eini,
tai kaip
žinosime
kelią?“
6
Jėzus jam
sako: „Aš esu
kelias, tiesa
ir gyvenimas.
Niekas
nenueina pas
Tėvą kitaip,
kaip tik per
mane.
7
Jeigu pažinote
mane, tai
pažinsite ir
mano Tėvą. Jau
nuo šiol Jį
pažįstate ir
esate Jį
matę“.
Jokūbo
laiškas 1 sk.:
12
Palaimintas
žmogus, kuris
ištveria
pagundymą,
nes, kai bus
išbandytas,
jis gaus
gyvenimo
vainiką, kurį
Viešpats
pažadėjo Jį
mylintiems.
13
Nė vienas
gundomas
tenesako: „Esu
Dievo
gundomas“.
Dievas negali
būti gundomas
blogiu ir pats
nieko negundo.
14
Kiekvienas yra
gundomas, savo
paties geismo
pagrobtas ir
suviliotas.
15
Paskui
užsimezgęs
geismas
pagimdo
nuodėmę, o
užbaigta
nuodėmė gimdo
mirtį.
16
Neapsigaukite,
mano mylimi
broliai!
17
Kiekvienas
geras davinys
ir kiekviena
tobula dovana
yra iš
aukštybių,
nužengia nuo
šviesybių
Tėvo, kuriame
nėra permainų
ir nė šešėlio
keitimosi.
18
Savo valia Jis
pagimdė mus
tiesos žodžiu,
kad būtume
tarsi Jo
kūrinių
pirmieji
vaisiai.
19
Žinokite, mano
mylimi
broliai:
kiekvienas
žmogus tebūna
greitas
klausyti,
lėtas kalbėti,
lėtas pykti.
20
Žmogaus
rūstybė nedaro
Dievo teisumo.
21
Todėl, atmetę
visą nešvarą
bei piktybės
gausą, su
romumu
priimkite
įdiegtąjį
žodį, kuris
gali išgelbėti
jūsų sielas.
22
Būkite žodžio
vykdytojai, o
ne vien
klausytojai,
apgaudinėjantys
patys save.
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
6 O be
tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. Kas
artinasi prie
Dievo, tam
būtina tikėti,
kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina.
7
Tikėjimu
Nojus, Dievo
perspėtas apie
tuo metu dar
nematomus
dalykus,
būdamas
dievobaimingas,
pastatė arką
savo šeimai
išgelbėti;
tikėjimu jis
pasmerkė
pasaulį ir
paveldėjo
tikėjimo
teisumą.
...
13
Jie visi mirė
tikėdami, dar
negavę
pažadėtųjų
dalykų, bet iš
tolo juos
regėdami, buvo
įsitikinę jais
ir priėmė
juos,
išpažindami,
jog jie žemėje
svečiai ir
keleiviai.
Jokūbo
laiškas 2 sk.:
18
Bet kažkas
pasakys: „Tu
turi tikėjimą,
o aš turiu
darbus“.
Parodyk man
savo tikėjimą
be darbų, o aš
tau darbais
parodysiu savo
tikėjimą.
19
Tu tiki, kad
yra vienas
Dievas? Gerai
darai. Ir
demonai tiki
ir dreba!
20
Ar nori
žinoti,
neišmintingas
žmogau, kad
tikėjimas be
darbų miręs?
Laiškas
Romiečiams 12
sk.:
1 Dievo
gailestingumu
aš prašau jus,
broliai,
aukoti savo
kūnus kaip
gyvą, šventą,
Dievui
patinkančią
auką, – tai
jūsų
sąmoningas
tarnavimas.
Giedrius
Ažukas,
2021-05-16, "Kas
už auksą
brangiau?"
Psalmių knyga
19 sk.:
10
Brangesni jie
už auksą, už
gryniausią
auksą; jie
saldesni už
medų, už korių
syvą.
Apaštalų
darbai 17 sk.:
26
Iš vieno
kraujo Jis
išvedė visas
žmonių tautas,
kad šios
gyventų visoje
žemėje. Jis
nustatė iš
anksto
paskirtus
laikus ir
apsigyvenimo
ribas,
27
kad žmonės
ieškotų
Viešpaties ir
tartum
apgraibomis Jį
atrastų, nors
Jis netoli nuo
kiekvieno iš
mūsų.
Izaijo
pranašystė 55
sk.:
6
Ieškokite
Viešpaties,
kol galima Jį
rasti,
šaukitės Jo,
kol Jis arti.
7
Nedorėlis
tepalieka savo
kelią, o
neteisusis –
savo mintis;
tegrįžta jis
pas Viešpatį,
mūsų Dievą, ir
Jis pasigailės
jo, nes yra
gailestingas.
Izaijo
pranašystė 53
sk.:
2
Jis išaugs Jo
akivaizdoje
kaip gležnas
augalas, kaip
šaknis iš
sausos žemės.
Neturi jis nei
išvaizdos, nei
patrauklumo,
kai žiūrime į
jį, nėra jokio
grožio, kuris
mus prie jo
trauktų.
3
Jis
paniekintas ir
žmonių
atmestas,
skausmų vyras,
negalią
pažinęs; mes
slėpėme nuo jo
savo veidus,
jis buvo
paniekintas,
ir mes jį
nieku laikėme.
4
Tikrai jis
nešė mūsų
negalias ir
sau pasiėmė
mūsų skausmus.
O mes laikėme
jį nubaustu,
Dievo ištiktu
ir pažemintu.
5
Jis buvo
sužeistas už
mūsų kaltes ir
sumuštas už
mūsų nuodėmes.
Bausmė dėl
mūsų ramybės
krito ant jo;
jo žaizdomis
esame
išgydyti.
6
Mes visi
buvome paklydę
kaip avys,
kiekvienas
ėjome savo
keliu. Bet
Viešpats
uždėjo ant jo
visus mūsų
nusikaltimus.
Laiškas
Kolosiečiams 1
sk.:
9
Todėl ir mes
nuo tos
dienos, kada
tai išgirdome,
nesiliaujame
už jus meldę
ir prašę, kad
jūs būtumėte
pilni Dievo
valios
pažinimo su
visa išmintimi
ir dvasiniu
supratimu,
10
kad
elgtumėtės,
kaip verta
Viešpaties, ir
Jam tobulai
patiktumėte,
nešdami vaisių
gerais darbais
ir augdami
Dievo
pažinimu;
11
kad,
sustiprinti
visokeriopa
jėga iš Jo
šlovės galios
didžiai
kantrybei ir
ištvermei, su
džiaugsmu
12
dėkotumėte
Tėvui, kuris
padarė mus
tinkamus
paveldėti
šventųjų dalį
šviesoje,
13
kuris
išlaisvino mus
iš tamsybių
valdžios ir
perkėlė į savo
mylimojo
Sūnaus
karalystę.
14
Jame mes
turime
atpirkimą Jo
krauju ir
nuodėmių
atleidimą.
15
Jis yra
neregimojo
Dievo
atvaizdas,
visos
kūrinijos
pirmagimis,
16
nes Juo
sutverta visa,
kas yra
danguje ir
žemėje, kas
regima ir
neregima; ar
sostai, ar
viešpatystės,
ar
kunigaikštystės,
ar valdžios, –
visa sutverta
per Jį ir Jam.
17
Jis yra pirma
visų daiktų,
ir visa Juo
laikosi.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
3 sk.:
11 Juk niekas
negali dėti
kito pamato,
kaip tik tą,
kuris jau
padėtas, kuris
yra Jėzus
Kristus.
12
Jei kas stato
ant šio pamato
iš aukso,
sidabro,
brangakmenių,
medžio, šieno
ar šiaudų, –
13
kiekvieno
darbas
išaiškės.
Todėl, kad
diena jį
atskleis, nes
tai bus
atskleista
ugnimi ir
ugnis ištirs,
koks kieno
darbas.
Laiškas
Kolosiečiams 2
sk.:
5 Nors kūnu
esu toli nuo
jūsų, tačiau
dvasia su
jumis ir
džiaugiuosi,
matydamas jūsų
tvarką ir jūsų
tikėjimo
Kristumi
tvirtumą.
6 Taigi, kaip
esate priėmę
Viešpatį Jėzų
Kristų, taip
ir gyvenkite
Jame,
7 įsišakniję
bei
statydindamiesi
Jame ir
įsitvirtinę
tikėjime, kaip
esate
išmokyti,
kupini
dėkingumo.
Gintautas
Gruzdys,
2021-05-09, "Apie
nuodėmę"
Pirmasis Jono
laiškas 1 sk.:
8
Jei sakome,
kad neturime
nuodėmės, –
klaidiname
patys save, ir
nėra mumyse
tiesos.
9
Jeigu
išpažįstame
savo nuodėmes,
Jis ištikimas
ir teisingas,
kad atleistų
mums nuodėmes
ir apvalytų
mus nuo visų
nedorybių.
Pirmasis
Jono laiškas 2
sk.:
1
Mano
vaikeliai,
rašau jums
tai, kad
nenusidėtumėte.
O jei kuris
nusidėtų, tai
mes turime
Užtarėją pas
Tėvą, teisųjį
Jėzų Kristų.
2
Jis yra
permaldavimas
už mūsų
nuodėmes, ir
ne tik už
mūsų, bet ir
už viso
pasaulio.
Pirmasis
Jono laiškas 3
sk.:
4
Kiekvienas,
kuris daro
nuodėmę, laužo
įstatymą.
Nuodėmė – tai
įstatymo
laužymas.
Pirmasis
Jono laiškas 5
sk.:
17
Kiekviena
neteisybė yra
nuodėmė,
tačiau esama
nuodėmės ne
iki mirčiai.
Jokūbo
laiškas 1 sk.:
15
Paskui
užsimezgęs
geismas
pagimdo
nuodėmę, o
užbaigta
nuodėmė gimdo
mirtį.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
5 sk.:
1
Tenka girdėti
apie
ištvirkimą
tarp jūsų ir
net apie tokį
ištvirkimą,
kokio
nesigirdi net
pas pagonis:
būtent kažkas
gyvena su savo
tėvo žmona!
...
3
Aš, nebūdamas
pas jus kūnu,
tačiau būdamas
dvasia, jau
nuteisiau tą
nusikaltimą
padariusį, lyg
būdamas tarp
jūsų.
4
Jums
susirinkus
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
vardu,
dalyvaujant
mano dvasiai,
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus jėga
5
atiduokite
tokį šėtonui,
kad sužlugdytų
kūną, o dvasia
būtų išgelbėta
Viešpaties
Jėzaus dieną.
...
9
Jums rašiau
savo laiške,
kad
nebendrautumėte
su
ištvirkėliais.
10
Suprantama, ne
su visais šio
pasaulio
ištvirkėliais,
gobšais,
plėšikais ar
stabmeldžiais,
nes tada
reikėtų
pasitraukti iš
šio pasaulio.
11
Bet jums
rašiau, kad
nebendrautumėte
su tuo, kuris
vadinasi
brolis, o yra
ištvirkėlis,
gobšas,
stabmeldys,
keikūnas,
girtuoklis ar
plėšikas. Su
tokiu net
nevalgykite
kartu.
12
Kam man teisti
svetimus? Argi
ir jūs ne
savuosius
teisiate?
13
Tuos, kurie ne
mūsiškiai,
Dievas teis.
Todėl
„pašalinkite
piktadarį iš
savo pačių
tarpo“.
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
6 sk.:
9 Ar nežinote,
kad neteisieji
nepaveldės
Dievo
karalystės?
Neapsigaukite!
Nei
ištvirkėliai,
nei
stabmeldžiai,
nei
svetimautojai,
nei
homoseksualistai,
10
nei vagys, nei
gobšai, nei
girtuokliai,
nei keikūnai,
nei plėšikai
nepaveldės
Dievo
karalystės.
11
Kai kurie iš
jūsų buvote
tokie, bet
dabar esate
nuplauti,
pašventinti,
išteisinti
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus vardu
ir mūsų Dievo
Dvasia.
Laiškas
Romiečiams 2
sk.:
1
Esi
nepateisinamas,
kas bebūtum,
žmogau, kuris
teisi kitą.
Juk teisdamas
kitą, pasmerki
save, nes ir
pats tai
darai, už ką
teisi.
...
16
Aną dieną
Dievas per
Jėzų Kristų
teis žmonių
slėpinius,
kaip sako mano
skelbiama
Evangelija.
17
Štai tu
vadiniesi
žydas,
pasikliauji
įstatymu ir
giriesi Dievu.
18
Tu žinai Jo
valią ir,
įstatymo
pamokytas,
išmanai, kas
geriau.
19
Įsitikinęs,
kad esi aklųjų
vadovas,
šviesa tamsoje
esantiems,
20
neišmanančių
mokytojas,
kūdikių
auklėtojas,
turįs įstatyme
išreikštą
pažinimą ir
tiesą.
21
Tai kodėl tu,
mokydamas
kitus,
nepamokai pats
savęs? Kodėl,
liepdamas
nevogti, pats
vagi?
22
Sakydamas
nesvetimauti,
pats
svetimauji?
Bjaurėdamasis
stabais, pats
apiplėši
šventyklas?
23
Giriesi
įstatymu, o
paniekini
Dievą,
laužydamas
įstatymą?
24
Juk parašyta:
„Dėl jūsų
piktžodžiauja
Dievo vardui
pagonys“.
Giedrius
Ažukas,
2021-05-02, "Būkime
atidūs"
Evangelija
pagal Matą 16
sk.:
1
Atėjo
fariziejų ir
sadukiejų ir
mėgindami
prašė Jį
parodyti jiems
ženklą iš
dangaus.
2
Jis jiems
atsakė:
„Atėjus
vakarui, jūs
sakote: ‘Bus
giedra, nes
dangus
raudonas’,
3 ir
rytmetį:
‘Šiandien bus
lietaus, nes
rausta
apsiniaukęs
dangus’.
Veidmainiai!
Jūs mokate
atpažinti
dangaus veidą,
o laiko ženklų
– ne.
4
Pikta ir
svetimaujanti
karta ieško
ženklo, tačiau
jai nebus
duota kito
ženklo, kaip
tik pranašo
Jonos
ženklas“. Ir,
palikęs juos,
nuėjo šalin.
5
Keldamiesi į
kitą ežero
pusę, mokiniai
buvo užmiršę
pasiimti
duonos.
6
Jėzus jiems
tarė: „Būkite
atidūs ir
saugokitės
fariziejų bei
sadukiejų
raugo“.
Evangelija
pagal Luką 11
sk.:
29 Minioms
gausėjant, Jis
pradėjo
kalbėti: „Ši
karta yra
pikta karta.
Ji reikalauja
ženklo, bet
jai nebus
duota jokio
kito ženklo,
kaip tik Jonos
ženklas.
30
Kaip Jona buvo
ženklas
nineviečiams,
taip Žmogaus
Sūnus bus šiai
kartai. …
…
32
Ninevės
gyventojai
stos teisme
drauge su šita
karta ir ją
pasmerks, nes
jie atsivertė,
išgirdę Jonos
pamokslą, o
čia daugiau
negu Jona“.
Laiškas
Efeziečiams 5
sk.:
14 Todėl
sakoma:
„Pabusk, kuris
miegi, kelkis
iš numirusių,
ir apšvies
tave Kristus“.
15 Todėl
rūpestingai
žiūrėkite,
kaip elgiatės:
kad nebūtumėte
kaip kvailiai,
bet kaip
išmintingi,
16
branginantys
laiką, nes
dienos yra
piktos.
17
Nebūkite tad
neprotingi,
bet
supraskite,
kokia yra
Viešpaties
valia.
Izaijo
pranašystė 55
sk.:
6 Ieškokite
Viešpaties,
kol galima Jį
rasti,
šaukitės Jo,
kol Jis arti.
Sofonijo
pranašystė 2
sk.:
3 Visi krašto
romieji, kurie
vykdote Jo
įsakymus,
ieškokite
Viešpaties,
ieškokite
teisumo,
ieškokite
nuolankumo!
Gal išvengsite
Viešpaties
rūstybės?"
Mindaugas
Sakalauskas,
2021-04-25, "Galas
artėja. Jam
dera ruoštis"
Evangelija
pagal Matą 24
sk.:
3 Kai Jis
sėdėjo Alyvų
kalne, priėjo
vieni mokiniai
ir klausė:
„Pasakyk mums,
kada tai
įvyks? Ir koks
Tavo atėjimo
ir pasaulio
pabaigos
ženklas?“
4
Jėzus jiems
atsakė:
„Žiūrėkite,
kad niekas
jūsų
nesuklaidintų.
5
Daug kas ateis
mano vardu ir
sakys: ‘Aš esu
Kristus!’, ir
daugelį
suklaidins.
6
Girdėsite apie
karus ir karų
gandus.
Žiūrėkite, kad
neišsigąstumėte,
nes visa tai
turi įvykti.
Bet tai dar ne
galas.
7
Tauta sukils
prieš tautą ir
karalystė
prieš
karalystę.
Įvairiose
vietose bus
badmečių, marų
ir žemės
drebėjimų.
8
Tačiau visa
tai – gimdymo
skausmų
pradžia.
9
Tada jus
atiduos
kankinti ir
žudyti. Jūs
būsite visų
tautų
nekenčiami dėl
mano vardo.
10
Daugelis
pasipiktins,
vieni kitus
išdavinės ir
vieni kitų
nekęs.
11
Atsiras daug
netikrų
pranašų, kurie
daugelį
suvedžios.
12
Kadangi
įsigalės
neteisumas,
daugelio meilė
atšals.
13
Bet kas
ištvers iki
galo, tas bus
išgelbėtas.
...
21
Tuomet bus
didelis
suspaudimas,
kokio nėra
buvę nuo
pasaulio
pradžios iki
dabar ir kokio
daugiau
nebebus.
22
Ir jeigu tos
dienos nebūtų
sutrumpintos,
neišsigelbėtų
nė vienas
kūnas. Bet dėl
išrinktųjų tos
dienos bus
sutrumpintos.
...
29
Tuoj pat po tų
suspaudimo
dienų saulė
užtems,
mėnulis
nebeduos
šviesos,
žvaigždės kris
iš dangaus, ir
dangaus jėgos
bus
sudrebintos.
30
Tada danguje
pasirodys
Žmogaus Sūnaus
ženklas, ir
visos žemės
giminės raudos
ir pamatys
Žmogaus Sūnų,
ateinantį
dangaus
debesyse su
galybe ir
didžia šlove.
Evangelija
pagal Luką 21
sk.:
25
„Bus ženklų
saulėje,
mėnulyje ir
žvaigždėse, o
žemėje
blaškysis
sielvarto
slegiamos
tautos, jūrai
baisiai
šniokščiant ir
šėlstant.
26
Žmonės
sustings iš
baimės,
laukdami to,
kas turės
ištikti
pasaulį, nes
dangaus
galybės bus
sudrebintos.
27
Tada jie išvys
Žmogaus Sūnų,
ateinantį
debesyje su
jėga ir didžia
šlove.
Evangelija
pagal Luką 17
sk.:
24 Kaip
tvykstelėjęs
žaibas
nušviečia
viską nuo
vieno dangaus
pakraščio iki
kito, taip
savo dieną
pasirodys ir
Žmogaus Sūnus.
25
Bet pirmiau
Jis turės daug
iškentėti ir
būti šitos
kartos
atmestas.
26
Kaip buvo
Nojaus
dienomis, taip
bus ir Žmogaus
Sūnaus
dienomis.
27
Jie valgė,
gėrė, tuokėsi
ir tuokė, kol
atėjo diena,
kai Nojus
įlipo į laivą.
Tada užėjo
tvanas ir
visus
sunaikino.
28
Taip pat buvo
ir Loto
dienomis. Jie
valgė ir gėrė,
pirko ir
pardavinėjo,
sodino ir
statė.
29 O
tą dieną, kada
Lotas paliko
Sodomą, iš
dangaus krito
ugnis ir siera
ir visus
sunaikino.
30
Šitaip bus ir
tą dieną, kai
pasirodys
Žmogaus Sūnus.
Evangelija
pagal Luką 21
sk.:
33
Dangus ir žemė
praeis, o mano
žodžiai
nepraeis.
34
Saugokitės,
kad jūsų
širdys nebūtų
apsunkintos
nesaikingumo,
girtavimo ir
gyvenimo
rūpesčių, kad
toji diena
neužkluptų
jūsų
netikėtai.
35
It žabangai ji
užgrius visus
žemės
gyventojus.
36
Todėl visą
laiką budėkite
ir melskitės,
kad būtumėt
palaikyti
vertais
išvengti
visko, kas
įvyks, ir
stoti prieš
Žmogaus Sūnų“.
Evangelija
pagal Luką 21
sk.:
28
Kai tai
prasidės,
atsitieskite
ir pakelkite
galvas, nes
artėja jūsų
atpirkimas“.
Pirmasis
laiškas
Tesalonikiečiams
5 sk.:
1
Dėl valandos
ir laiko,
broliai, nėra
reikalo jums
rašyti.
2
Jūs patys
gerai žinote,
kad Viešpaties
diena užklups
lyg vagis
naktį.
3
Kai žmonės
kalbės:
„Ramybė ir
saugumas“,
tada juos ir
ištiks
netikėtas
žlugimas,
tarytum
gimdymo
skausmai
nėščią moterį,
ir jie niekur
nepaspruks.
4
Bet jūs,
broliai,
nesate
tamsoje, kad
toji diena jus
užkluptų lyg
vagis.
5
Juk jūs visi
esate šviesos
ir dienos
vaikai. Mes
nepriklausome
nei nakčiai,
nei tamsai.
6
Todėl
nemiegokime
kaip kiti, bet
budėkime ir
būkime
blaivūs!
7
Mat kas miega,
miega naktį,
ir kas
pasigeria,
pasigeria
naktį.
8 O
mes,
priklausydami
dienai, būkime
blaivūs ir
apsirengę
tikėjimo bei
meilės šarvus
ir užsidėję
išgelbėjimo
vilties šalmą.
Evangelija
pagal Joną 1
sk.:
12 Visiems,
kurie Jį
priėmė, Jis
davė galią
tapti Dievo
vaikais –
tiems, kurie
tiki Jo vardą,
Antrasis
Petro laiškas
2 sk.:
5 Jis
nepagailėjo
senojo
pasaulio, tik
išsaugojo
teisumo šauklį
Nojų ir dar
septynetą, kai
siuntė
bedievių
pasauliui
tvaną.
6
Paversdamas
pelenais
Sodomos ir
Gomoros
miestus,
pasmerkė juos
žlugti ir taip
davė pavyzdį
ateities
bedieviams."
Antrasis
Petro laiškas
2:7-9: "7
Išgelbėjo
teisųjį Lotą,
varginamą
nedorėlių
palaido
elgesio,
8
nes tarp jų
gyvenantis šis
teisusis diena
iš dienos
vargino savo
teisią sielą,
matydamas ir
girdėdamas
nedorus
darbus.
9
Viešpats žino,
kaip išgelbėti
pamaldžiuosius
nuo išbandymo
ir kaip
išlaikyti
nedoruosius
teismo dienai
ir bausmei,
Antrasis
Petro laiškas
3 sk.:
6 Todėl ir ano
meto pasaulis
žuvo, vandeniu
užtvindytas.
7 O
dabartiniai
dangūs ir žemė
tuo pačiu
žodžiu
palaikomi
ugniai,
saugomi teismo
dienai ir
bedievių
žmonių
žuvimui.
8
Tačiau,
mylimieji,
vienas dalykas
neturi likti
jūsų
nepastebėtas:
viena diena
pas Viešpatį
yra kaip
tūkstantis
metų, ir
tūkstantis
metų – kaip
viena diena.
9
Viešpats
nedelsia
ištesėti savo
pažado, kaip
kai kurie
mano, bet
kantriai
elgiasi su
mumis,
nenorėdamas,
kad kuris
pražūtų, bet
kad visi
atsiverstų.
10 O
Viešpaties
diena ateis
kaip vagis
naktį. Tada
dangūs praeis
su smarkiu
ūžesiu,
elementai
sutirps
karštyje, ir
žemė su savo
kūriniais
sudegs."
11
Jeigu visa
taip suirs,
tai kaip
reikėtų
pasižymėti
šventu elgesiu
ir dievotumu
jums,
12
laukiantiems
ir
skubinantiems
Dievo dienos
atėjimą, kai
dangūs suirs
liepsnose ir
elementai
sutirps iš
karščio!"
13
Tačiau mes
pagal Jo
pažadą
laukiame naujo
dangaus ir
naujos žemės,
kuriuose
gyvena
teisumas.
14
Todėl,
mylimieji,
šito laukdami,
stenkitės, kad
Jis rastų jus
taikoje,
nesuteptus ir
nepeiktinus.
15
Mūsų
Viešpaties
kantrumą
laikykite
išgelbėjimu,
kaip jums
parašė ir mūsų
mylimas brolis
Paulius pagal
jam duotą
išmintį;
Marijona
Mukomolovienė,
2021-04-18, "Koks
tavo gyvenimo
tikslas?"
Pirmasis Petro
laiškas 2 sk.:
9 O
jūs esate
„išrinktoji
giminė,
karališkoji
kunigystė,
šventoji
tauta,
ypatingi
žmonės, kad
skelbtumėte
dorybes“ To,
kuris pašaukė
jus iš
tamsybių į
savo nuostabią
šviesą.
10
Seniau ne
tauta, dabar
Dievo tauta,
seniau neradę
gailestingumo,
dabar jį
suradę.
Išėjimo
knyga 20 sk.:
18
Visi žmonės
girdėjo
griaustinį ir
trimito garsą,
matė žaibus ir
rūkstantį
kalną.
Matydami tai
žmonės
atsitraukė ir
stovėjo
atokiai.
19
Jie sakė
Mozei: „Tu
kalbėk su
mumis! Mes
klausysime.
Tačiau
tenekalba su
mumis Dievas,
kad
nemirtume!“
20
Mozė atsakė
žmonėms:
„Nebijokite!
Dievas atėjo
tam, kad jus
išmėgintų, ir
kad Jo baimė
būtų prieš jus
ir jūs
nenusidėtumėte“.
21
Žmonės stovėjo
toli, o Mozė
priartėjo prie
tamsaus
debesies, kur
buvo Dievas.
22
Viešpats liepė
Mozei pasakyti
izraelitams:
„Jūs patys
girdėjote, kad
Aš iš dangaus
kalbėjau su
jumis.
23
Nedarykite
šalia manęs
sau sidabrinių
ar auksinių
dievų.
24
Padaryk man iš
žemės aukurą
ir aukok ant
jo
deginamąsias
ir padėkos
aukas, savo
avis ir
galvijus.
Kiekvienoje
vietoje,
kurioje bus
minimas mano
vardas, Aš
ateisiu ir
laiminsiu
tave.
Evangelija
pagal Joną 8
sk.:
1
Jėzus nuėjo į
Alyvų kalną.
2
Anksti rytą
Jis vėl atėjo
į šventyklą.
Visi žmonės
rinkosi prie
Jo, ir Jis
atsisėdęs juos
mokė.
3
Rašto žinovai
ir fariziejai
atvedė pas Jį
moterį,
sugautą
svetimaujant.
Pastatė ją
viduryje
4 ir
kreipėsi į Jį:
„Mokytojau, ši
moteris buvo
pagauta
svetimaujant.
5
Mozė Įstatyme
mums įsakė
tokias
užmėtyti
akmenimis. O
ką Tu
pasakysi?“
6
Jie tai sakė,
mėgindami Jį,
kad turėtų kuo
apkaltinti.
Bet Jėzus, jų
nepaisydamas,
pasilenkęs
rašė pirštu
ant žemės.
7
Jiems
nesiliaujant
klausinėti,
Jis atsitiesė
ir tarė: „Kas
iš jūsų be
nuodėmės,
tegul pirmas
sviedžia į ją
akmenį“.
8 Ir
vėl pasilenkęs
rašė ant
žemės.
9
Tai išgirdę,
sąžinės
apkaltinti jie
vienas po kito
ėmė trauktis
šalin,
pradedant nuo
vyresniųjų iki
paskutiniojo."
10
Atsitiesęs ir
nebematydamas
nė vieno, tik
moterį, Jėzus
paklausė:
„Moterie, kur
tie tavo
kaltintojai?
Niekas tavęs
nepasmerkė?“
11
Ji atsiliepė:
„Niekas,
Viešpatie“.
Jėzus jai
tarė: „Nė Aš
tavęs
nesmerkiu. Eik
ir daugiau
nebenusidėk“.
12
Jėzus vėl
prabilo: „Aš –
pasaulio
šviesa. Kas
seka manimi,
nebevaikščios
tamsoje, bet
turės gyvenimo
šviesą“.
13
Tada
fariziejai Jam
pasakė: „Tu
pats apie save
liudiji, –
tavo
liudijimas
netikras“.
14
Jėzus jiems
atsakė: „Nors
Aš ir liudiju
pats apie
save, mano
liudijimas yra
tikras, nes Aš
žinau, iš kur
atėjau ir kur
einu. O jūs
nežinote, nei
iš kur Aš
atėjau, nei
kur einu."
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
9 sk.:
26
Todėl aš bėgu
nedvejodamas
ir grumiuosi
ne kaip į orą
smūgiuodamas,
27
bet tramdau
savo kūną ir
darau jį
klusnų, kad,
kitiems
skelbdamas,
pats netapčiau
atmestinas.
Evangelija
pagal Joną 8
sk.:
25 Tada jie
klausė: „Kas
Tu esi?“ Jėzus
atsakė: „Tas,
ką nuo
pradžios jums
sakiau.
26
Daug turiu ką
apie jus
kalbėti ir
teisti, bet
teisingas yra
mano
Siuntėjas, ir
Aš skelbiu
pasauliui, ką
iš Jo
girdėjau“.
27
Jie nesuprato,
kad Jis
kalbėjo jiems
apie Tėvą.
28 O
Jėzus tęsė:
„Kai Žmogaus
Sūnų būsite
aukštyn
iškėlę, tuomet
suprasite, kad
Aš Esu ir kad
nieko nedarau
iš savęs, bet
skelbiu tai,
ko mane Tėvas
išmokė."
29 Mano Siuntėjas yra su manimi; Tėvas
nepaliko manęs
vieno, nes
visuomet
darau, kas Jam
patinka“.
...
49
Jėzus jiems
atsakė: „Nėra
manyje demono.
Aš gerbiu savo
Tėvą, o jūs
negerbiate
manęs.
50
Aš neieškau
sau šlovės:
yra, kas ieško
ir teisia.
51
Iš tiesų, iš
tiesų sakau
jums: kas
laikysis mano
žodžio,
nematys
mirties per
amžius“.
Evangelija
pagal Joną
8:53-55: "53
Argi Tu
didesnis už
mūsų tėvą
Abraomą, kuris
mirė? Pranašai
irgi mirė. Kuo
Tu dediesi?“
54
Jėzus atsakė:
„Jei Aš save
šlovinčiau,
mano šlovė
būtų niekai.
Mane šlovina
mano Tėvas,
apie kurį jūs
sakote: ‘Jis
yra mūsų
Dievas’.
55
Ir jūs Jo
nepažįstate, o
Aš Jį pažįstu.
Jei sakyčiau,
kad Jo
nepažįstu,
būčiau toks
kaip jūs –
melagis. Bet
Aš Jį pažįstu
ir laikausi Jo
žodžio.
Evangelija
pagal Matą 7
sk.:
22
Daugelis man
sakys aną
dieną:
‘Viešpatie,
Viešpatie,
argi mes
nepranašavome
Tavo vardu,
argi
neišvarinėjome
demonų Tavo
vardu, argi
nedarėme
daugybės
stebuklų Tavo
vardu?!’
23
Tada Aš jiems
pareikšiu: ‘Aš
niekuomet jūsų
nepažinojau.
Šalin nuo
manęs, jūs
piktadariai!’
Alvydas
Stankevičius,
2021-04-11, "Mes
gyvename taip,
kaip mes
mąstome"
Laiškas
Filipiečiams 4
sk.:
8 Pagaliau,
broliai,
mąstykite apie
tai, kas
tikra,
garbinga,
teisinga,
tyra, mylima,
giriama, –
apie visa, kas
dora ir
šlovinga.
Laiškas
Kolosiečiams 3
sk.:
2 Mąstykite
apie tai, kas
aukštybėse, o
ne apie tai,
kas žemėje.
Laiškas
Filipiečiams 3
sk.:
8 O taip! Aš
iš tikrųjų
visa laikau
nuostoliu dėl
Kristaus
Jėzaus, mano
Viešpaties,
pažinimo
didybės. Dėl
Jo aš praradau
viską ir viską
laikau
sąšlavomis,
kad laimėčiau
Kristų
9 ir
būčiau
atrastas Jame,
nebeturėdamas
savo teisumo
iš įstatymo,
bet turėdamas
teisumą per
tikėjimą
Kristumi,
teisumą iš
Dievo, paremtą
tikėjimu,
10
kad pažinčiau
Jį, Jo
prisikėlimo
jėgą ir
bendravimą Jo
kentėjimuose,
suaugčiau su
Jo mirtimi,
11
kad pasiekčiau
prisikėlimą iš
numirusių.
12
Nesakau, kad
jau esu šitai
gavęs ar tapęs
tobulas, bet
vejuosi,
norėdamas
pagauti, nes
jau esu
Kristaus
Jėzaus
pagautas.
13
Broliai, aš
nemanau, kad
jau būčiau tai
pasiekęs. Tik
viena tikra:
pamiršdamas,
kas už manęs,
ir siekdamas
to, kas
priešakyje,
14
veržiuosi į
tikslą
aukštybėse,
siekiu
apdovanojimo
už Dievo
pašaukimą
Kristuje
Jėzuje.
15
Taigi visi,
kurie esame
subrendę, taip
mąstykime. O
jeigu jūs apie
ką nors manote
kitaip, tai
Dievas jums ir
tai apreikš.
16
Kiek
bebūtumėme
pasiekę,
vadovaukimės
ta pačia
taisykle ir
taip
mąstykime.
Pirmasis
laiškas
Timotiejui 6
sk.:
3 Jei kas nors
moko kitaip ir
nesutinka su
sveikais mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
žodžiais bei
dievotumo
mokymu,
4
tas yra
išdidus, nieko
neišmano,
serga nuo
ginčų ir nuo
svaidymosi
žodžiais, iš
kurių
atsiranda
pavydas,
nesutarimas,
piktžodžiavimas,
blogi
įtarinėjimai
5 ir
kivirčai tarp
sugedusio
proto žmonių,
praradusių
tiesos nuovoką
ir manančių,
jog dievotumas
esąs
pasipelnymas.
Šalinkis
tokių.
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
17 Taigi aš
liepiu ir
įspėju
Viešpatyje,
kad jūs
nebesielgtumėte,
kaip elgiasi
pagonys dėl
savo proto
tuštybės.
18
Jų protas
aptemęs, jie
atskirti nuo
Dievo gyvenimo
dėl savo
neišmanymo bei
širdies
užkietėjimo.
19
Jie
sustabarėję,
pasidavę
gašlumui,
nepasotinamai
daro visus
nešvarius
darbus.
20
Bet jūs ne
taip pažinote
Kristų!
21
Juk iš Jo
girdėjote ir
Jame išmokote,
– nes tiesa
yra Jėzuje, –
22
kad privalu
atsižadėti
senojo žmogaus
ankstesnio
gyvenimo būdo,
žlugdančio
apgaulingais
geismais,
23
atsinaujinti
savo proto
dvasioje
24
ir apsirengti
nauju žmogumi,
sutvertu pagal
Dievą teisume
ir tiesos
šventume.
Laiškas
Romiečiams 8
sk.:
1 Taigi dabar
nebėra
pasmerkimo
tiems, kurie
yra Kristuje
Jėzuje, kurie
gyvena ne
pagal kūną,
bet pagal
Dvasią.
2
Nes gyvenimo
Kristuje
Jėzuje Dvasios
įstatymas
išlaisvino
mane iš
nuodėmės ir
mirties
įstatymo.
3 Ko
įstatymas
nepajėgė,
būdamas
silpnas dėl
kūno, tai
įvykdė Dievas.
Jis atsiuntė
savo Sūnų
nuodėmingo
kūno pavidalu
kaip auką už
nuodėmę ir
pasmerkė
nuodėmę kūne,
4
kad įstatymo
teisumas
išsipildytų
mumyse,
gyvenančiuose
ne pagal kūną,
bet pagal
Dvasią.
5
Kurie gyvena
pagal kūną,
tie mąsto
kūniškai, o
kurie gyvena
pagal Dvasią –
dvasiškai.
6
Kūniškas
mąstymas – tai
mirtis, o
dvasiškas –
gyvenimas ir
ramybė.
7
Kūniškas
mąstymas
priešiškas
Dievui; jis
nepaklūsta
Dievo
įstatymui ir
net negali
paklusti.
8 Ir
todėl
gyvenantys
pagal kūną
negali patikti
Dievui.
Giedrius
Ažukas,
2021-04-04, "Ar
viską padarei
ką galėjai?"
Išėjimo knyga
12 sk.:
14
Ta diena
tebūna jums
atmintina
diena; jūs
privalote ją
švęsti kaip
šventę
Viešpačiui per
kartų kartas.
Išėjimo
knyga 12 sk.:
5
Avinėlis
privalo būti
be trūkumų,
metinis
patinėlis;
paimsite jį iš
avių ar ožkų.
Evangelija
pagal Morkų 14
sk.:
1
Iki Paschos ir
Neraugintos
duonos šventės
buvo likę dvi
dienos.
Aukštieji
kunigai ir
Rašto žinovai
ieškojo būdo
klasta suimti
Jėzų ir
nužudyti.
2
Bet jie sakė:
„Tik ne per
šventes, kad
žmonėse
nekiltų
sąmyšio“.
3
Jėzui esant
Betanijoje,
Simono
Raupsuotojo
namuose, ir
sėdint prie
stalo, atėjo
moteris su
alebastriniu
labai brangaus
gryno nardo
tepalo indu.
Sudaužiusi
indą, ji
išpylė tepalą
Jam ant
galvos.
4
Kai kurie ten
esantys
pasipiktino ir
kalbėjo vienas
kitam: „Kam
toks tepalo
eikvojimas?
5
Juk jį buvo
galima
parduoti
daugiau negu
už tris šimtus
denarų ir
pinigus
išdalyti
vargšams!“ Ir
jie murmėjo
prieš tą
moterį.
6
Bet Jėzus
atsiliepė:
„Palikite ją
ramybėje! Kam
ją skaudinate?
Ji man padarė
gerą darbą.
7
Vargšų jūs
visuomet
turite su
savimi ir,
kada tik
panorėję,
galėsite jiems
gera daryti, o
mane ne
visuomet
turėsite.
8 Ji
padarė, ką
galėjo. Ji iš
anksto patepė
mano kūną
laidotuvėms.
9 Iš
tiesų sakau
jums: visame
pasaulyje, kur
tik bus
skelbiama ši
Evangelija,
jos atminimui
bus pasakojama
ir tai, ką ji
padarė“.
Evangelija
pagal Luką 7
sk.:
36 Vienas
fariziejus
pakvietė Jėzų
kartu valgyti.
Atėjęs į
fariziejaus
namus, Jis
sėdo prie
stalo.
37
Ir štai
moteris, kuri
buvo žinoma
mieste
nusidėjėlė,
sužinojusi,
kad Jis
fariziejaus
namuose,
atsinešė
alebastrinį
indą kvapaus
tepalo
38
ir, verkdama
priėjusi iš
užpakalio prie
Jo kojų, ėmė
laistyti jas
ašaromis,
šluostyti savo
galvos
plaukais,
bučiavo Jo
kojas ir tepė
jas tepalu.
39
Tai matydamas,
fariziejus,
kuris Jėzų
pasikvietė,
samprotavo:
„Jeigu šitas
būtų pranašas,
Jis žinotų,
kas tokia ši
moteris, kuri
Jį liečia, nes
ji –
nusidėjėlė!“
40 O
Jėzus tarė:
„Simonai,
turiu tau ką
pasakyti“. Tas
atsiliepė:
„Sakyk,
Mokytojau!“
41
„Skolintojas
turėjo du
skolininkus.
Vienas buvo
skolingas
penkis šimtus
denarų, o
kitas –
penkiasdešimt.
42
Jiems neturint
iš ko
atiduoti, jis
dovanojo
abiem. Kuris
labiau jį
mylės?“
43
Simonas
atsakė:
„Manau, jog
tas, kuriam
daugiau
dovanota“.
Jėzus tarė:
„Teisingai
nusprendei“.
44
Ir, atsisukęs
į moterį, Jis
tarė Simonui:
„Matai šitą
moterį? Aš
atėjau į tavo
namus, tu
nedavei man
vandens kojoms
nusimazgoti, o
ji laistė jas
ašaromis ir
šluostė savo
plaukais.
45
Tu manęs
nepabučiavai,
o ji, vos man
atėjus,
nesiliauja
bučiavusi mano
kojų.
46
Tu aliejumi
man galvos
nepatepei, o
ji tepalu
patepė man
kojas.
47
Todėl sakau
tau: jos
gausios
nuodėmės jai
atleidžiamos,
nes ji labai
pamilo. Kam
mažai
atleista, tas
menkai myli“.
48
Jis tarė jai:
„Tavo nuodėmės
atleistos“.
49
Esantieji
kartu su Juo
už stalo ėmė
svarstyti:
„Kas gi Jis
toks, kad net
ir nuodėmes
atleidžia?!“
50 O
Jis tarė
moteriai:
„Tavo
tikėjimas
išgelbėjo
tave. Eik
rami“.
Pirmasis
Jono laiškas 3
sk.:
18 Mano
vaikeliai,
nemylėkime
žodžiu ar
liežuviu, bet
darbu ir
tiesa.
Laiškas
Filipiečiams 3
sk.:
17 Broliai,
būkite mano
sekėjai ir
žiūrėkite į
tuos, kurie
elgiasi pagal
pavyzdį, kurį
matote mumyse.
18
Daugelis –
apie juos ne
kartą esu jums
kalbėjęs ir
dabar net su
ašaromis kalbu
– elgiasi kaip
Kristaus
kryžiaus
priešai.
19
Jų galas –
pražūtis, jų
dievas –
pilvas ir jų
garbė— gėda.
Jie temąsto
apie žemiškus
dalykus.
Evangelija
pagal Matą 19
sk.:
16 Ir štai
vienas, prie
Jo priėjęs,
klausė:
„Gerasis
Mokytojau, ką
gero turiu
daryti, kad
turėčiau
amžinąjį
gyvenimą?“
17
Jis jam
atsakė: „Kodėl
vadini mane
geru? Nė vieno
nėra gero, tik
vienas Dievas.
O jei nori
įeiti į
gyvenimą,
laikykis
įsakymų“.
18
Tas paklausė
Jo: „Kokių?“
Jėzus atsakė:
„Nežudyk,
nesvetimauk,
nevok,
melagingai
neliudyk;
19
gerbk savo
tėvą ir
motiną; mylėk
savo artimą
kaip save
patį“.
20
Jaunuolis Jam
tarė: „Viso to
laikausi nuo
savo
jaunystės. Ko
dar man
trūksta?“
21
Jėzus atsakė:
„Jei nori būti
tobulas, eik,
parduok, ką
turi, išdalink
vargšams, ir
turėsi turtą
danguje. Tada
ateik ir sek
paskui mane“.
22
Išgirdęs tuos
žodžius,
jaunuolis
nuliūdęs
pasitraukė,
nes turėjo
daug turto.
Rima
Bosicienė,
2021-03-28, "Lūžio
taškas"
Evangelija
pagal Joną 12
sk.:
23 O
Jėzus jiems
tarė: „Atėjo
valanda, kad
būtų
pašlovintas
Žmogaus Sūnus.
24
Iš tiesų, iš
tiesų sakau
jums: jei
kviečio grūdas
nekris į žemę
ir nenumirs,
jis pasiliks
vienas, o jei
numirs, jis
duos gausių
vaisių.
25
Kas myli savo
gyvybę, ją
praras, o kas
nekenčia savo
gyvybės šiame
pasaulyje,
išsaugos ją
amžinajam
gyvenimui.
Evangelija
pagal Luką
22 sk.:
41
Ir Jis
atsitolino nuo
jų maždaug per
akmens metimą
ir atsiklaupęs
ėmė melstis:
42
„Tėve, jei
nori, atimk
šitą taurę nuo
manęs, tačiau
tebūna ne
mano, bet Tavo
valia!“
43
Jam pasirodė
iš dangaus
angelas ir Jį
sustiprino.
44
Vidinės kovos
draskomas, Jis
dar karščiau
meldėsi. Jo
prakaitas
pasidarė tarsi
tiršto kraujo
lašai,
varvantys
žemėn.
Habakuko
pranašystė 3
sk.:
17 Nors
figmedis
nežydėtų ir
nebūtų vaisių
ant vynmedžių
ir alyvmedžių,
nors laukai
neduotų
derliaus,
garduose
dingtų avys ir
ožkos ir
nebūtų gyvulių
tvartuose,
18
tačiau aš
džiaugsiuosi
Viešpačiu,
džiūgausiu
savo
išgelbėjimo
Dievu!
19
Viešpats
Dievas yra
mano stiprybė.
Jis padarys
mano kojas
kaip elnių ir
leis man
pasiekti
aukštumas“.
Choro vadovui.
Styginiais
instrumentais.
Laiškas
Filipiečiams 2
sk.:
5
Būkite tokio
nusistatymo
kaip Kristus
Jėzus,
6
kuris, esybe
būdamas
Dievas,
nesilaikė
pasiglemžęs
savo lygybės
su Dievu,
7
bet apiplėšė
save ir esybe
tapo tarnu ir
panašus į
žmones.
8 Ir
išore tapęs
kaip žmogus,
Jis
nusižemino,
tapdamas
paklusnus iki
mirties, iki
kryžiaus
mirties.
9
Todėl Dievas
Jį labai
išaukštino ir
suteikė Jam
vardą aukščiau
visų kitų
vardų,
10
kad Jėzaus
vardui
priklauptų
kiekvienas
kelis danguje,
žemėje ir po
žeme
11
ir kiekvienos
lūpos Dievo
Tėvo šlovei
išpažintų, kad
Jėzus Kristus
yra Viešpats.
Markus Geibel,
2021-03-21, "Susiderintas
gyvenimas su
Dievu -
turėjimas
jėgų"
Skaičių knyga
11 sk.:
11 Jis
skundėsi
Viešpačiui:
„Kam vargini
savo tarną?
Kodėl nerandu
malonės Tavo
akyse? Ir
kodėl uždėjai
man visos
šitos tautos
naštą?
12
Argi šita
tauta yra mano
vaikai, ar aš
ją pagimdžiau,
kad man sakai:
‘Nunešk juos,
paėmęs į
glėbį, kaip
auklė nešioja
kūdikį, į
žemę, kurią Tu
pažadėjai jų
tėvams?’
13
Iš kur aš
imsiu mėsos,
kad
pasotinčiau
tokią daugybę?
Jie rauda ir
šaukia: ‘Duok
mums mėsos!’
14
Aš negaliu
vienas nešti
visos šitos
tautos, nes
man tai per
sunku.
15
Jeigu taip su
manimi
elgiesi,
geriau nužudyk
mane, jei
atradau malonę
Tavo akyse,
kad nebūčiau
varginamas
tokių didelių
bėdų“.
16
Viešpats
atsakė Mozei:
„Surink
septyniasdešimt
Izraelio
vyresniųjų,
apie kuriuos
žinai, kad jie
yra tautos
vadovai,
nuvesk juos
prie
Susitikimo
palapinės ir
atsistok ten
kartu su jais.
Pirmoji
Karalių knyga
19 sk.:
4 pats ėjo į
dykumą visą
dieną. Atėjęs
jis atsisėdo
po vienu
kadagiu ir
meldė sau
mirties:
„Viešpatie,
gana, pasiimk
mano gyvenimą,
aš nesu
geresnis už
savo tėvus“.
5
Jis atsigulė
ir užmigo po
kadagiu.
Angelas
palietė jį ir
tarė: „Kelkis
ir valgyk“.
6
Elijas
pažiūrėjo ir
pamatė
galvūgalyje
paplotį ir
indą su
vandeniu.
Pavalgęs ir
atsigėręs jis
vėl atsigulė.
Laiškas
Filipiečiams 4
sk.:
12 Esu patyręs
ir skurdą, ir
perteklių.
Visa ko esu
ragavęs: buvau
sotus ir
alkanas,
turtingas ir
beturtis.
13
Aš visa galiu
Kristuje,
kuris mane
stiprina.
Evangelija
pagal Matą 11
sk.:
28 Ateikite
pas mane visi,
kurie
vargstate ir
esate
prislėgti, ir
Aš jus
atgaivinsiu.
Giedrius
Ažukas,
2021-03-14, "Neabejok,
rinkis tikėti
tiesos mokymu"
Laiškas
Hebrajams 11
sk.:
24
Tikėjimu Mozė
užaugęs
atsisakė
vadintis
faraono
dukters
sūnumi.
25
Jis verčiau
pasirinko su
Dievo tauta
kęsti sunkumus
negu laikinai
džiaugtis
nuodėmės
malonumais.
26
Jis Kristaus
paniekinimą
laikė didesniu
turtu negu
Egipto
brangenybes,
nes jis žvelgė
į atlygį.
27
Tikėjimu jis
paliko Egiptą,
neišsigandęs
karaliaus
rūstybės, nes
liko
nepajudinamas,
tarsi regėtų
Neregimąjį.
Laiškas
Romiečiams 2
sk.:
16
Aną dieną
Dievas per
Jėzų Kristų
teis žmonių
slėpinius,
kaip sako mano
skelbiama
Evangelija.
Evangelija
pagal Matą 25
sk.:
31
„Kai ateis
Žmogaus Sūnus
savo šlovėje
ir kartu su
Juo visi
šventi
angelai, tada
Jis atsisės
savo šlovės
soste.
32
Jo akivaizdoje
bus surinkti
visų tautų
žmonės, ir Jis
atskirs juos
vienus nuo
kitų, kaip
piemuo
atskiria avis
nuo ožių.
Jokūbo
laiškas 1 sk.:
5 Jei kuriam
iš jūsų
trūksta
išminties,
teprašo Dievą,
kuris visiems
dosniai duoda
ir
nepriekaištauja,
ir jam bus
suteikta.
6
Bet tegul
prašo
tikėdamas, nė
kiek
neabejodamas,
nes
abejojantis
panašus į
jūros bangą,
varinėjamą ir
blaškomą vėjo.
7
Toksai žmogus
tenemano ką
nors gausiąs
iš Viešpaties,
–
8
toks
svyruojantis,
visuose savo
keliuose
nepastovus
žmogus.
Giedrius
Ažukas,
2021-03-07, "Siek
nevystančio
vainiko
nedvejodamas,
neabejodamas,
bet su tvirtu
užtikrintumu"
Pirmasis
laiškas
Korintiečiams
9 sk.:
24 Argi
nežinote, kad
lenktynėse
bėga visi, bet
tik vienas
gauna
laimėtojo
apdovanojimą?
Taigi bėkite
taip, kad
laimėtumėte!
25
Kiekvienas
varžybų
dalyvis nuo
visko
susilaiko; jie
taip daro,
norėdami gauti
vystantį
vainiką, o mes
– nevystantį.
26
Todėl aš bėgu
nedvejodamas
ir grumiuosi
ne kaip į orą
smūgiuodamas,
27
bet tramdau
savo kūną ir
darau jį
klusnų, kad,
kitiems
skelbdamas,
pats netapčiau
atmestinas.
Antrasis
laiškas
Timotiejui 4
sk.:
7
Aš kovojau
gerą kovą,
baigiau
bėgimą,
išlaikiau
tikėjimą.
Antrasis
laiškas
Timotiejui 4
sk.:
8
Nuo šiol manęs
laukia teisumo
vainikas, kurį
aną dieną man
duos Viešpats,
teisingasis
Teisėjas, – ir
ne tik man,
bet ir
visiems, kurie
pamilo Jo
pasirodymą.
Laiškas
Filipiečiams 3
sk.:
14
veržiuosi į
tikslą
aukštybėse,
siekiu
apdovanojimo
už Dievo
pašaukimą
Kristuje
Jėzuje.
Laiškas
Efeziečiams 4
sk.:
21
Juk iš Jo
girdėjote ir
Jame išmokote,
– nes tiesa
yra Jėzuje, –
22
kad privalu
atsižadėti
senojo žmogaus
ankstesnio
gyvenimo būdo,
žlugdančio
apgaulingais
geismais,
24
ir apsirengti
nauju žmogumi,
sutvertu pagal
Dievą teisume
ir tiesos
šventume.
Laiškas
Efeziečiams 1
sk.:
22
ir visa
paklojo po Jo
kojomis, o Jį
patį pastatė
viršum visko,
kad būtų galva
bažnyčios,
23
kuri yra Jo
kūnas,
pilnatvė To,
kuris visa
visame
pripildo.
Malachijo
pranašystė 3
sk.:
10
Atneškite
visas
dešimtines į
sandėlius, kad
būtų maisto
mano namuose,
ir tuo
išmėginkite
mane, – sako
kareivijų
Viešpats. – Ar
Aš neatversiu
jums dangaus
langų ir
neišliesiu
jums apsčiai
palaiminimų?
11
Ar nesudrausiu
kenkėjo, kad
jis
nesunaikintų
jūsų laukų
derliaus ir
vynmedis
neliktų be
vaisių? – sako
kareivijų
Viešpats. –
12
Tada visos
tautos vadins
jus
palaimintais,
nes būsite
graži šalis, –
sako kareivijų
Viešpats. –
13
Įžūlios yra
jūsų kalbos
prieš mane,
tačiau jūs
sakote: ‘Ką gi
sakėme prieš
Tave?’
14
Jūs sakėte:
‘Jokios naudos
iš tarnavimo
Dievui. Kas iš
to, kad
laikėmės Jo
nuostatų ir
vaikščiojome
nuleidę galvas
Viešpaties
akivaizdoje?
15
Dabar mes
vadiname
laimingais
išdidžiuosius.
Jiems sekasi,
nors jie
elgiasi
nedorai. Jie
gundo Dievą,
bet
nebaudžiami’“.
16
Dievo bijantys
kalbėjosi
vienas su
kitu. Viešpats
stebėjo ir
klausė. Buvo
parašyta Jo
akivaizdoje
atminimo knyga
apie tuos,
kurie bijo
Viešpaties ir
gerbia Jo
vardą.
17
„Jie bus mano,
– sako
kareivijų
Viešpats. – Tą
dieną Aš
padarysiu juos
savo
brangenybėmis.
Aš jų
gailėsiuos,
kaip gailisi
žmogus savo
sūnaus, kuris
jam tarnauja.
18
Tada jūs
matysite
skirtumą tarp
teisiojo ir
nedorėlio,
tarp to, kuris
tarnauja
Dievui, ir to,
kuris Jam
netarnauja“.
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
5 sk.:
1 Mes žinome,
kad, mūsų
žemiškajam
namui, šiai
palapinei,
suirus, turime
pastatą iš
Dievo, ne
rankomis
statytus
amžinus namus
danguje.
...
6
Todėl mes
visada
užtikrinti,
žinodami, kad,
kol gyvename
namuose –
kūne, mes
nesame su
Viešpačiu, –
7
mes gyvename
tikėjimu, o ne
regėjimu,–
8
tačiau esame
užtikrinti ir
norėtume
verčiau
palikti kūną
ir būti kartu
su Viešpačiu.
9
Todėl mes
siekiame, –
tiek nebūdami,
tiek būdami su
Juo, – Jam
patikti.
10
Nes mums
visiems reikės
stoti prieš
Kristaus
teismo krasę,
kad kiekvienas
atsiimtų pagal
tai, ką jis,
gyvendamas
kūne, darė –
gera ar bloga.
11
Todėl,
pažindami
Viešpaties
baimę, mes
stengiamės
įtikinti
žmones. Dievui
mes esame
atviri,
tikiuosi, kad
esame atviri
ir jūsų
sąžinėms.
12
Neprisistatome
jums iš naujo,
bet duodame
progą
pasigirti
mumis, kad
turėtumėte, ką
sakyti
žmonėms,
besigiriantiems
savo išore, o
ne širdimi.
Laiškas
Efeziečiams 5
sk.:
15 Todėl
rūpestingai
žiūrėkite,
kaip elgiatės:
kad nebūtumėte
kaip kvailiai,
bet kaip
išmintingi,
16
branginantys
laiką, nes
dienos yra
piktos.
Darius
Šulskis,
2021-02-28, "Kaip
ten slaptoje?"
Pradžios knyga
4 sk.:
1 Ir Adomas
pažino savo
žmoną Ievą, ir
ji tapo
nėščia. Ji
pagimdė Kainą
ir tarė:
„Įsigijau sūnų
Viešpaties
pagalba“.
2 Ji
dar pagimdė jo
brolį Abelį.
Abelis buvo
avių piemuo, o
Kainas –
žemdirbys.
3
Kuriam laikui
praėjus,
Kainas aukojo
Viešpačiui iš
žemės vaisių.
4
Taip pat ir
Abelis aukojo
iš savo bandos
riebiausių
pirmagimių.
Viešpats
pažvelgė į
Abelį ir jo
auką,
5
tačiau į Kainą
ir jo auką Jis
nepažvelgė.
Todėl Kainas
labai supyko,
ir jo veidas
paniuro.
6
Viešpats tarė
Kainui: „Kodėl
tu supykai ir
tavo veidas
paniuro?
7
Darydamas
gera, argi
nebūsi
priimtas? O
jei gera
nedarai,
nuodėmė tyko
prie durų. Ji
traukia tave,
tačiau tu turi
viešpatauti
jai“.
8
Kainas kalbėjo
savo broliui
Abeliui. Jiems
esant
laukuose,
Kainas užpuolė
savo brolį
Abelį ir jį
užmušė.
9
Tada Viešpats
paklausė
Kaino: „Kur
yra tavo
brolis
Abelis?“ O jis
atsakė:
„Nežinau. Argi
aš esu savo
brolio
sargas?“
10
Tada Viešpats
tarė: „Ką
padarei? Tavo
brolio kraujas
šaukiasi manęs
nuo žemės.
11
Taigi dabar
esi prakeiktas
ant žemės,
kuri atsivėrė
ir priėmė iš
tavo rankos
tavo brolio
kraują.
12
Kai tu ją
dirbsi, ji
nebeduos tau
derliaus. Tu
būsi klajūnas
ir benamis
žemėje“.
Pradžios
knyga 4 sk.:
25 Adomas vėl
pažino savo
žmoną, ir ji
pagimdė sūnų,
vardu Setas,
sakydama:
„Dievas man
davė kitą sūnų
vietoje
Abelio, kurį
Kainas
užmušė“.
Habakuko
pranašystė 3
sk.:
17 Nors
figmedis
nežydėtų ir
nebūtų vaisių
ant vynmedžių
ir alyvmedžių,
nors laukai
neduotų
derliaus,
garduose
dingtų avys ir
ožkos ir
nebūtų gyvulių
tvartuose,
18
tačiau aš
džiaugsiuosi
Viešpačiu,
džiūgausiu
savo
išgelbėjimo
Dievu!
19
Viešpats
Dievas yra
mano stiprybė.
Jis padarys
mano kojas
kaip elnių ir
leis man
pasiekti
aukštumas“.
Choro vadovui.
Styginiais
instrumentais.
2021-02-21,
Juozas
Kažukauskas, "Šypsojimas,
juokas ir
džiaugsmas
krikščionio
gyvenime"
(video)
Ekleziasto
knyga 2 sk.:
2 Apie juoką
pasakiau:
„Kvailystė“, o
apie
linksmybes:
„Kokia iš jų
nauda?“
Ekleziasto
knyga 7 sk.:
3 Geriau yra
liūdėti negu
juoktis, nes
liūdnas veidas
daro širdį
geresnę.
Psalmių
knyga 30 sk.:
11 Tu pavertei
mano raudą
džiaugsmu;
atrišai mano
ašutinę ir
apjuosei
linksmybe,
Laiškas
Filipiečiams 3
sk.:
1 Pagaliau,
mano broliai,
džiaukitės
Viešpatyje!
Man rašyti vis
tą patį
nesunku, o
jums tai
pastiprinimas.
Jobo
knyga 8 sk.:
21 Jis
pripildys tavo
burną juoko ir
tavo lūpas
džiaugsmo.
Pirmoji
Kronikų knyga
16 sk.:
31
Tesilinksmina
dangūs ir
tedžiūgauja
žemė. Tegul
skamba
tautose:
‘Viešpats
karaliauja!’
Laiškas
Filipiečiams 4
sk.:
4 Džiaukitės
Viešpatyje
visuomet! Ir
vėl kartoju:
džiaukitės!
Pirmasis
laiškas
Tesalonikiečiams
5 sk.:
16 Visada
džiaukitės,
2021-02-14,
Marijona
Mukomolovienė,
"Jūsų
širdyse
teviešpatauja
Dievo ramybė,
į kurią esate
pašaukti"
Pirmasis Petro
laiškas 2 sk.:
9 O jūs esate
„išrinktoji
giminė,
karališkoji
kunigystė,
šventoji
tauta,
ypatingi
žmonės, kad
skelbtumėte
dorybes“ To,
kuris pašaukė
jus iš
tamsybių į
savo nuostabią
šviesą.
10
Seniau ne
tauta, dabar
Dievo tauta,
seniau neradę
gailestingumo,
dabar jį
suradę.
11
Mylimieji,
maldauju jus
kaip svečius
ir ateivius:
susilaikykite
nuo kūno
geidulių,
kurie kovoja
prieš sielą.
12
Jūsų elgesys
tarp pagonių
tebūna kilnus,
kad jie už
tai, už ką
šmeižia jus
kaip
piktadarius,
pamatę jūsų
gerus darbus,
imtų šlovinti
Dievą
aplankymo
dieną.
13
Būkite klusnūs
kiekvienai
žmonių
valdžiai dėl
Viešpaties:
tiek karaliui,
kaip
vyriausiajam,
14
tiek
valdytojams,
kaip jo
pasiųstiems
bausti
piktadarių ir
pagirti
geradarių.
15
Mat tokia
Dievo valia,
kad, darydami
gera,
nutildytumėte
neprotingų
žmonių
neišmanymą.
16
Elkitės kaip
laisvi; ne
kaip tie,
kurie laisve
pridengia
blogį, bet
kaip Dievo
tarnai.
Laiškas
Filipiečiams 4
sk.:
6 Niekuo
nesirūpinkite,
bet visuose
reikaluose
malda ir
prašymu su
padėka jūsų
troškimai
tesidaro
žinomi Dievui.
7 Ir
Dievo ramybė,
pranokstanti
visokį
supratimą,
saugos jūsų
širdis ir
mintis
Kristuje
Jėzuje.
8
Pagaliau,
broliai,
mąstykite apie
tai, kas
tikra,
garbinga,
teisinga,
tyra, mylima,
giriama, –
apie visa, kas
dora ir
šlovinga.
9
Darykite, ką
tik iš manęs
išmokote, ką
gavote, ką
girdėjote ir
matėte manyje,
ir ramybės
Dievas bus su
jumis.
Izaijo
pranašystė 9
sk.:
6 Kūdikis mums
gimė, sūnus
mums duotas.
Ant jo peties
viešpatavimas,
jis bus
vadinamas
Nuostabusis,
Patarėjas,
Galingasis
Dievas,
Amžinasis
Tėvas, Ramybės
Kunigaikštis.
Evangelija
pagal Matą 12
sk.:
19 Jis
nesiginčys,
nešauks, ir
niekas gatvėje
negirdės Jo
balso.
20
Jis nenulauš
palūžusios
nendrės ir
neužgesins
rusenančio
dagčio, kol
nenuves
teisingumo į
pergalę;darbininkų
maža. Todėl
melskite
pjūties
Viešpatį, kad
atsiųstų
darbininkų į
savo pjūtį.
21 o
Jo vardas
teiks viltį
pagonims!
Evangelija
pagal Luką 10
sk.:
1 Po to
Viešpats
paskyrė dar
kitus
septyniasdešimt
mokinių ir
išsiuntė juos
po du, kad
eitų pirma Jo
į visus
miestus bei
vietoves, kur
Jis pats
ketino vykti.
2
Jis sakė
jiems: „Pjūtis
tikrai didelė,
o darbininkų
maža. Todėl
melskite
pjūties
Viešpatį, kad
atsiųstų
darbininkų į
savo pjūtį.
3
Eikite! Štai
Aš siunčiu jus
lyg avinėlius
tarp vilkų.
4
Nesineškite
nei piniginės,
nei krepšio,
nei sandalų ir
nieko kelyje
nesveikinkite.
5 Į
kuriuos tik
namus
užeisite,
pirmiausia
tarkite:
‘Ramybė šiems
namams!’
6 Ir
jei ten bus
ramybės sūnus,
jūsų ramybė
nužengs ant
jo, o jei ne,
– sugrįš pas
jus.
7
Pasilikite
tuose namuose,
valgykite ir
gerkite, kas
duodama, nes
darbininkas
vertas savo
užmokesčio.
Nesikilnokite
iš namų į
namus.
8
Kai nueisite į
kurį nors
miestą ir jus
priims,
valgykite, kas
bus jums
padėta.
9
Gydykite jame
esančius
ligonius ir
sakykite
jiems: ‘Jums
prisiartino
Dievo
karalystė!’
...
13
Ir jeigu namai
bus verti,
teateinie
jiems jūsų
ramybė. O
jeigu nebus
verti – jūsų
ramybė
tesugrįžta
jums.
14
Jei kas jūsų
nepriimtų ir
neklausytų
jūsų žodžių,
tai, išėję iš
tokių namų ar
tokio miesto,
nusikratykite
ir dulkes nuo
kojų.
15
Iš tiesų sakau
jums: Sodomos
ir Gomoros
žemei bus
lengviau
teismo dieną
negu tokiam
miestui“.
16
„Štai Aš
siunčiu jus
kaip avis tarp
vilkų. Todėl
būkite gudrūs
kaip žalčiai
ir neklastingi
kaip
balandžiai.
Pirmoji
Samuelio knyga
25 sk.:
1 Samuelis
mirė, visi
izraelitai
susirinko,
apraudojo jį
ir palaidojo
jo namuose
Ramoje.
Dovydas pakilo
ir nuėjo į
Parano dykumą.
2
Maone gyveno
vyras, kuris
turėjo
nuosavybę
Karmelyje. Jis
buvo labai
turtingas:
turėjo tris
tūkstančius
avių ir
tūkstantį
ožkų. Kartą
jis kirpo avis
Karmelyje.
3 Jo
vardas buvo
Nabalas, o jo
žmonos –
Abigailė.
Moteris buvo
išmintinga ir
graži, bet jos
vyras
šiurkštus ir
blogo elgesio;
jis buvo iš
Kalebo namų.
4
Dovydas
išgirdo
dykumoje, kad
Nabalas kerpa
avis.
5
Jis pasiuntė
dešimt
jaunuolių ir
sakė jiems:
„Eikite į
Karmelį pas
Nabalą ir
pasveikinkite
jį mano vardu.
6
Sakykite jam:
‘Ramybė tebūna
tau, ramybė
tavo namams ir
ramybė viskam,
ką turi.
7
Sužinojau, kad
kerpamos tavo
avys. Tavo
piemenys buvo
su mumis. Mes
jiems nieko
blogo
nepadarėme ir
jiems nieko
netrūko, kol
jie buvo
Karmelyje.
8
Paklausk savo
jaunuolių, ir
jie tau
patvirtins.
Teatranda
šitie
jaunuoliai
malonę tavo
akyse, nes
atėjome gerą
dieną. Todėl
prašau, duok,
ką ras tavo
ranka, savo
tarnams ir
savo sūnui
Dovydui’“.
Pirmoji
Samuelio knyga
25 sk.:
9 Dovydo
jaunuoliai
atėję kalbėjo
Nabalui visus
tuos žodžius
Dovydo vardu
ir laukė
atsakymo.
10
Nabalas atsakė
Dovydo
tarnams: „Kas
yra Dovydas?
Kas yra Jesės
sūnus?
Šiandien yra
daug pabėgusių
nuo savo
valdovų tarnų.
11
Argi aš
atiduosiu
duoną, vandenį
ir mėsą, kurią
prirengiau
kirpėjams,
žmonėms, apie
kuriuos
nežinau, iš
kur jie?“
12
Dovydo
jaunuoliai
grįžo atgal ir
papasakojo jam
viską, ką buvo
girdėję.
13
Dovydas tarė
savo vyrams:
„Kiekvienas
prisijuoskite
kardą“. Visi
apsiginklavo
ir maždaug
keturi šimtai
vyrų sekė
Dovydą, o du
šimtai
pasiliko prie
daiktų.
14
Tuo metu
vienas Nabalo
tarnų pranešė
Nabalo žmonai
Abigailei:
„Dovydas
atsiuntė iš
dykumos
pasiuntinius
mūsų
šeimininko
pasveikinti, o
tas juos
išplūdo.
15
Tie vyrai buvo
mums labai
geri. Jie mums
nepadarė
jokios
skriaudos, mes
nieko
nepasigedome
per visą
laiką, kurį
praleidome
drauge su
jais.
16
Jie buvo mums
siena naktį ir
dieną, kai
bandą ganėme
netoli jų.
Laiškas
Kolosiečiams 3
sk.:
13 Būkite
vieni kitiems
pakantūs ir
atleiskite
vieni kitiems,
jei vienas
prieš kitą
turite skundą.
Kaip Kristus
atleido, taip
ir jūs
atleiskite.
14 O
virš viso šito
apsivilkite
meile, kuri
yra tobulumo
raištis.
15
Jūsų širdyse
teviešpatauja
Dievo ramybė,
į kurią esate
pašaukti
viename kūne.
Ir būkite
dėkingi.
16
Kristaus žodis
tegul tarpsta
jumyse.
Mokykite ir
įspėkite vieni
kitus
visokeriopa
išmintimi, su
dėkinga
širdimi
giedokite
Viešpačiui
psalmes,
himnus ir
dvasines
giesmes.
17
Ir visa, ką
bedarytumėte
žodžiu ar
darbu, visa
darykite
Viešpaties
Jėzaus vardu,
per Jį
dėkodami
Dievui Tėvui.
Giedrius
Ažukas,
2021-02-07, "Kokiu
mokymu sekti,
renkamės mes
patys"
(video)
Laiškas Titui
2 sk.:
11
Nes gelbstinti
Dievo malonė
pasirodė
visiems
žmonėms
12
ir moko mus,
kad, atsisakę
bedievystės ir
pasaulio
geidulių,
santūriai,
teisiai ir
pamaldžiai
gyventume
šiame amžiuje,
13
laukdami
palaimintosios
vilties ir
mūsų didžiojo
Dievo bei
Gelbėtojo
Jėzaus
Kristaus
šlovės
pasirodymo.
Laiškas
Titui 1 sk.:
1 Paulius,
Dievo tarnas
ir Jėzaus
Kristaus
apaštalas,
pagal Dievo
išrinktųjų
tikėjimą bei
dievotumą
atitinkantį
tiesos
pažinimą
2 su
viltimi
amžinojo
gyvenimo, kurį
nemeluojantis
Dievas
pažadėjo prieš
amžinuosius
laikus,
3 o
nustatytam
metui atėjus,
apreiškė savo
žodį skelbimu,
kuris man
patikėtas
Dievo, mūsų
Gelbėtojo,
įsakymu, –
4
Titui, tikram
sūnui bendrame
tikėjime:
malonė,
gailestingumas
ir ramybė nuo
Dievo Tėvo ir
mūsų Gelbėtojo
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus!
5 Aš
tam palikau
tave Kretoje,
kad
sutvarkytum,
kas buvo likę
nesutvarkyta,
ir paskirtum
kiekviename
mieste
vyresniuosius,
kaip esu
įsakęs:
6
jei kas yra be
priekaištų,
vienos žmonos
vyras, turįs
ištikimus
vaikus, kurie
nekaltinami
palaidu
gyvenimu ar
neklusnumu.
7
Nes vyskupas,
kaip Dievo
ūkvedys, turi
būti be
priekaištų: ne
savavaliautojas,
ne
karštakošis,
ne girtuoklis,
ne kivirčius,
ne geidžiantis
nešvaraus
pelno,
8
bet svetingas,
trokštantis
gero, blaiviai
mąstantis,
teisingas,
šventas,
susivaldantis,
9
tvirtai
besilaikantis
patikimo
žodžio kaip
buvo
išmokytas, kad
sveiku mokymu
sugebėtų ir
paraginti, ir
įtikinti
prieštaraujančius.
10
Nes daug yra
neklusnių,
tuščiakalbių
ir apgavikų,
ypač iš
apipjaustytųjų.
11
Juos reikia
užčiaupti, nes
jie apverčia
aukštyn
kojomis
ištisas
šeimynas,
mokydami, kas
nedera, dėl
nesąžiningo
pelno.
12
Vienas iš jų,
jų pačių
pranašas, yra
pasakęs:
„Kretiečiai
visada
melagiai,
pikti žvėrys,
tingūs
pilvai“.
13
Šis liudijimas
teisingas.
Todėl sudrausk
juos griežtai,
kad būtų
sveiki
tikėjimu,
14
nekreipdami
dėmesio į žydų
pasakas ir į
žmonių
priesakus,
nukreipiančius
nuo tiesos.
15
Tyriems viskas
tyra, o
susitepusiems
ir
netikintiems
nieko nėra
tyro, net ir
jų protas bei
sąžinė
suteršti.
16
Jie skelbiasi
pažįstą Dievą,
o darbais Jį
neigia; jie
pasibjaurėtini,
nepaklusnūs,
netikę jokiam
geram darbui.
Laiškas
Titui 2 sk.:
1 Kalbėk, kas
sutinka su
sveiku mokymu:
2
kad pagyvenę
vyrai būtų
blaivūs,
rimti,
santūrūs,
sveiki
tikėjimu,
meile,
kantrybe.
3
Taip pat, kad
pagyvenusios
moterys
elgtųsi
garbingai,
nebūtų
apkalbinėtojos,
besaikės vyno
gėrėjos,
mokytų gero,
…
5
būti
santūrias,
tyras,
rūpestingas
šeimininkes,
geras,
klusnias savo
vyrams, – kad
nebūtų
šmeižiamas
Dievo žodis.
6
Taip pat
jaunuosius
ragink, kad
būtų santūrūs.
7
Pats visais
atžvilgiais
rodyk gerų
darbų pavyzdį:
mokymo
grynumą,
garbingumą,
nepažeidžiamumą,
8
sveiką ir
nepriekaištingą
kalbą, kad
priešininkas
liktų
sugėdintas,
neturėdamas
apie tave
pasakyti nieko
blogo.
Pirmasis
laiškas
Timotiejui 4
sk.:
1 Dvasia
aiškiai sako,
kad
paskutiniais
laikais kai
kurie
atsitrauks nuo
tikėjimo,
pasidavę
klaidinančioms
dvasioms ir
demonų
mokymams,
2
veidmainingiems
melo
skelbėjams,
turintiems
sudegintą
sąžinę,
Laiškas
Hebrajams 3
sk.:
1 Todėl,
šventieji
broliai,
dangiškojo
pašaukimo
dalininkai,
įsižiūrėkite
mūsų
išpažinimo
Apaštalą ir
vyriausiąjį
Kunigą Jėzų
Kristų, …
6 O
Kristus kaip
Sūnus
viešpatauja Jo
namuose, ir
tie namai
esame mes, jei
pasitikėjimą
ir tvirtą
vilties
pasigyrimą
išsaugosime
iki galo.
7
Todėl, kaip
Šventoji
Dvasia sako:
„Jei šiandien
išgirsite Jo
balsą,
8
neužkietinkite
savo širdžių,
kaip per
maištą,
gundymo dieną
dykumoje,
Antrasis
laiškas
Tesalonikiečiams
2 sk.:
1 Mes prašome
jus, broliai,
dėl mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
atėjimo ir dėl
mūsų surinkimo
pas Jį:
2
nesiduokite
taip greitai
nukreipiami
nuo sveiko
proto ir
įbauginami ar
dvasia, ar
žodžiu, ar
neva mūsų
parašytu
laišku, esą
Kristaus diena
jau atėjo.
3
Tegul niekas
jūsų neapgauna
kuriuo nors
būdu! Pirmiau
turi ateiti
atkritimas ir
būti
apreikštas
nuodėmės
žmogus,
pražūties
sūnus,
Evangelija
pagal Matą 22
sk.:
23 Tą pačią
dieną atėjo
pas Jį
sadukiejų,
kurie
nepripažįsta
mirusiųjų
prisikėlimo,
ir klausė:
24
„Mokytojau,
Mozė yra
pasakęs: ‘Jei
kas mirtų
bevaikis,
tegul jo
brolis veda jo
žmoną ir
pažadina savo
broliui
palikuonių’.
25
Štai pas mus
buvo septyni
broliai.
Pirmasis vedęs
mirė ir,
neturėdamas
vaikų, paliko
žmoną savo
broliui.
26
Taip atsitiko
antrajam ir
trečiajam iki
septintojo.
27
Po jų visų
numirė ir ta
moteris.
28
Tad kurio iš
septynių ji
bus žmona
prisikėlime?
Juk visi yra
ją turėję“.
29
Jėzus jiems
atsakė: „Jūs
klystate,
nepažindami
nei Raštų, nei
Dievo jėgos.
30
Prisikėlime
nei ves, nei
tekės, bet bus
kaip Dievo
angelai
danguje.
31 O
apie mirusiųjų
prisikėlimą ar
neskaitėte,
kas jums Dievo
pasakyta:
32
‘Aš esu
Abraomo
Dievas, Izaoko
Dievas ir
Jokūbo
Dievas’.
Dievas nėra
mirusiųjų
Dievas, bet
gyvųjų!“
33
Tai girdėdama,
minia
stebėjosi Jo
mokymu.
Laiškas
Kolosiečiams 2
sk.:
8 Žiūrėkite,
kad kas jūsų
nepavergtų
filosofija ir
tuščia
apgaule, kuri
remiasi žmonių
tradicijomis
ir pasaulio
pradmenimis, o
ne Kristumi.
Antrasis
laiškas
Timotiejui 3
sk.:
16 Visas
Raštas yra
Dievo įkvėptas
ir naudingas
mokyti, barti,
taisyti,
auklėti
teisumui,
17
kad Dievo
žmogus taptų
tobulas,
pasiruošęs
kiekvienam
geram darbui.
Marijona
Mukomolovienė,
2021-01-25, "Kas
yra tiesa?"
(video)
Evangelija
pagal Joną 18
sk.:
29 Todėl
Pilotas išėjo
laukan pas
juos ir
paklausė: „Kuo
kaltinate šitą
žmogų?“
30
Jie atsakė:
„Jeigu Jis
nebūtų
piktadarys,
nebūtume tau
Jo atvedę“. …
33
Tada Pilotas
vėl įėjo į
pretorijų,
pasišaukė Jėzų
ir paklausė:
„Ar Tu esi
žydų
karalius?“
34
Jėzus jam
atsakė: „Ar
nuo savęs šito
klausi, ar
kiti apie mane
tau pasakė?“
35
Pilotas tarė:
„Bene aš
žydas?! Tavoji
tauta ir
aukštieji
kunigai man
Tave atvedė.
Ką padarei?“
36
Jėzus atsakė:
„Mano
karalystė ne
iš šio
pasaulio. Jei
mano karalystė
būtų iš šio
pasaulio, mano
tarnai kovotų,
kad nebūčiau
atiduotas
žydams. Bet
mano karalystė
ne iš čia“.
37
Tada Pilotas
Jį paklausė:
„Vadinasi, Tu
esi karalius?“
Jėzus atsakė:
„Taip yra,
kaip sakai: Aš
esu karalius.
Aš tam gimiau
ir atėjau į šį
pasaulį, kad
liudyčiau
tiesą.
Kiekvienas,
kas laikosi
tiesos, klauso
mano balso“.
38
Pilotas Jo
paklausė: „O
kas yra
tiesa?!“ Po
šių žodžių jis
vėl išėjo pas
žydus ir tarė
jiems: „Aš
nerandu Jame
jokios
kaltės."
Apaštalų
darbai 19 sk.:
8 Paulius
nuėjo į
sinagogą ir
ten per tris
mėnesius
drąsiai
kalbėjo,
įtikinėdamas
ir aiškindamas
apie Dievo
karalystę.
9
Kai kurie
užkietėjo ir
netikėjo,
piktžodžiaudami
tam Keliui
daugumos
akyse, tad
Paulius
pasitraukė nuo
jų, atskyrė
mokinius ir
kasdien juos
mokė Tirano
mokykloje.
10
Tai truko
dvejus metus,
ir visi Azijos
gyventojai,
tiek žydai,
tiek graikai,
išgirdo
Viešpaties
Jėzaus žodį.
Malachijo
pranašystė 3
sk.:
10 Atneškite
visas
dešimtines į
sandėlius, kad
būtų maisto
mano namuose,
ir tuo
išmėginkite
mane, – sako
kareivijų
Viešpats. – Ar
Aš neatversiu
jums dangaus
langų ir
neišliesiu
jums apsčiai
palaiminimų?
11
Ar nesudrausiu
kenkėjo, kad
jis
nesunaikintų
jūsų laukų
derliaus ir
vynmedis
neliktų be
vaisių? – sako
kareivijų
Viešpats. –
12
Tada visos
tautos vadins
jus
palaimintais,
nes būsite
graži šalis, –
sako kareivijų
Viešpats. –"
Psalmių
knyga 4 sk.:
8 Atsigulu
ramus ir
užmiegu, nes
Tu
vienintelis,
Viešpatie,
leidi man
saugiai
gyventi.
Patarlių
knyga 14 sk.:
30 Sveika
širdis – kūno
gyvybė, o
pavydas pūdo
kaulus.
Malachijo
pranašystė 3
sk.:
13 Įžūlios yra
jūsų kalbos
prieš mane,
tačiau jūs
sakote: ‘Ką gi
sakėme prieš
Tave?’
14
Jūs sakėte:
‘Jokios naudos
iš tarnavimo
Dievui. Kas iš
to, kad
laikėmės Jo
nuostatų ir
vaikščiojome
nuleidę galvas
Viešpaties
akivaizdoje?
15
Dabar mes
vadiname
laimingais
išdidžiuosius.
Jiems sekasi,
nors jie
elgiasi
nedorai. Jie
gundo Dievą,
bet
nebaudžiami’“.
16
Dievo bijantys
kalbėjosi
vienas su
kitu. Viešpats
stebėjo ir
klausė. Buvo
parašyta Jo
akivaizdoje
atminimo knyga
apie tuos,
kurie bijo
Viešpaties ir
gerbia Jo
vardą.
17
„Jie bus mano,
– sako
kareivijų
Viešpats. – Tą
dieną Aš
padarysiu juos
savo
brangenybėmis.
Aš jų
gailėsiuos,
kaip gailisi
žmogus savo
sūnaus, kuris
jam tarnauja.
18
Tada jūs
matysite
skirtumą tarp
teisiojo ir
nedorėlio,
tarp to, kuris
tarnauja
Dievui, ir to,
kuris Jam
netarnauja“.
Laiškas
Hebrajams 12
sk.:
25 Žiūrėkite,
kad
neatstumtumėte
kalbančiojo,
nes jeigu anie
neištrūko, kai
atmetė Tą,
kuris žemėje
davė įspėjimų,
tai juo labiau
neištrūksime
mes, nusigręžę
nuo To, kuris
kalba iš
dangaus.
26
Jo balsas
anuomet
drebino žemę,
o dabar Jis
pažadėjo,
sakydamas: „Aš
dar kartą
sudrebinsiu ne
tik žemę, bet
ir dangų!“
27
Žodžiai „dar
kartą“ rodo,
kad iš
sutvertųjų
dalykų bus
pašalinti
sudrebinamieji,
kad pasiliktų
tai, kas
nesudrebinama."
Evangelija
pagal Luką 15
sk.:
17 Tada
susiprotėjęs
jis tarė:
‘Kiek mano
tėvo samdinių
apsčiai turi
duonos, o aš
čia mirštu iš
bado!
18
Kelsiuos,
eisiu pas tėvą
ir sakysiu:
‘Tėve,
nusidėjau
dangui ir tau.
Giedrius
Ažukas,
2021-01-17, "Siekime
tikro ir
sveiko
dievotumo,
būdami
pastovūs ir
nesvyruojantys"
Mato 6 sk.:
19
„Nekraukite
sau turtų
žemėje, kur
kandys ir
rūdys ėda, kur
vagys
įsilaužia ir
vagia.
20
Bet kraukite
sau turtus
danguje, kur
nei kandys,
nei rūdys
neėda, kur
vagys
neįsilaužia ir
nevagia,
21
nes kur tavo
turtas, ten ir
tavo širdis“.
I
Timotiejui 4
sk.:
4 Kiekvienas
gi Dievo
kūrinys yra
geras, ir
niekas
neatmestina,
jei priimama
su padėka,
5
nes tai
pašventinama
Dievo žodžiu
ir malda.
6
Jeigu šitaip
aiškinsi
broliams, būsi
geras Jėzaus
Kristaus
tarnas,
besimaitinantis
tikėjimo
žodžiais ir
geru mokymu,
kuriuo tu
rūpestingai
pasekei.
7
Bedieviškų ir
bobiškų pasakų
venk, o
ugdykis
dievotumą.
8
Kūno lavinimas
nedaug naudos
duoda, o
dievotumas
viskam
naudingas; jis
turi esamojo
ir būsimojo
gyvenimo
pažadą.
9
Šis žodis yra
tikras, vertas
visiško
pritarimo.
10
Mes todėl ir
triūsiame bei
kenčiame
panieką, nes
pasitikime
gyvuoju Dievu,
kuris yra visų
žmonių, o ypač
tikinčiųjų,
Gelbėtojas.
11
Taip įsakinėk
ir mokyk!
12
Niekas tegul
neniekina tavo
jaunystės.
Tiktai pats
būk
tikintiesiems
pavyzdys
žodžiu,
elgesiu,
meile, dvasia,
tikėjimu,
skaistumu.
13
Kol atvyksiu,
užsiiminėk
skaitymu,
raginimu,
mokymu.
14
Neapleisk
tavyje
esančios
dovanos, kuri
tau buvo
suteikta per
pranašystę su
vyresniųjų
rankų
uždėjimu.
15
Mąstyk apie
šituos
dalykus,
atsidėk jiems
visiškai, kad
tavo pažanga
būtų visiems
akivaizdi.
16
Žiūrėk savęs
ir mokymo, būk
pastovus tame.
Taip išgelbėsi
save ir savo
klausytojus.
Izaijo
26 sk.:
3 Tu suteiksi
tobulą ramybę
tiems, kurie
pasitiki
Tavimi.
4
Pasitikėkite
Viešpačiu
visados, nes
Viešpats Jahvė
yra amžina
stiprybė.
Psalmių
119 sk.:
1 Palaiminti,
kurių kelias
nepeiktinas,
kurie pagal
Viešpaties
įstatymą
vaikšto.
2
Palaiminti,
kurie klauso
Jo liudijimų
ir visa
širdimi Jo
ieško,
3
nedaro jie
neteisybės,
vaikšto Jo
keliais.
Romiečiams
12 sk.:
1
Dievo
gailestingumu
aš prašau jus,
broliai,
aukoti savo
kūnus kaip
gyvą, šventą,
Dievui
patinkančią
auką, – tai
jūsų
sąmoningas
tarnavimas.
2 Ir
neprisitaikykite
prie šio
pasaulio, bet
pasikeiskite,
atnaujindami
savo protą,
kad galėtumėte
ištirti, kas
yra gera,
priimtina ir
tobula Dievo
valia.
Mato
6 sk.:
33 Pirmiausia
ieškokite
Dievo
karalystės ir
Jo teisumo, o
visa tai bus
jums pridėta.
Gintautas
Gruzdys,
2021-01-10, "Viešpaties
malda" (video)
Mato 6 sk.:
9 Todėl
melskitės
taip: ‘Tėve
mūsų, kuris
esi danguje,
teesie šventas
Tavo vardas,
10 teateinie
Tavo
karalystė,
tebūnie Tavo
valia kaip
danguje, taip
ir žemėje.
11 Kasdienės
mūsų duonos
duok mums
šiandien
12 ir atleisk
mums mūsų
kaltes, kaip
ir mes
atleidžiame
savo
kaltininkams.
13 Ir nevesk
mūsų į
pagundymą, bet
gelbėk mus nuo
pikto; nes
Tavo yra
karalystė,
jėga ir šlovė
per amžius.
Amen’.
1Kor14:15
15 Ką gi
tada daryti?
Melsiuosi
dvasia ir
melsiuosi
protu;
giedosiu
dvasia ir
giedosiu
protu.
Luko 11 sk.:
2 Jėzus
tarė jiems:
„Kai
meldžiatės,
sakykite:
‘Tėve mūsų,
kuris esi
danguje,
teesie šventas
Tavo vardas.
Teateinie Tavo
karalystė.
Tebūnie Tavo
valia kaip
danguje, taip
ir žemėje.
3 Kasdienės
mūsų duonos
duok mums
kasdien
4 ir atleisk
mums mūsų
kaltes, nes ir
mes
atleidžiame
kiekvienam,
kuris mums
kaltas. Ir
nevesk mūsų į
pagundymą, bet
gelbėk mus nuo
pikto’
Mato 6 sk.:
6 Kai
meldiesi, eik
į savo
kambarėlį ir,
užsirakinęs
duris, melskis
savo Tėvui,
kuris yra
slaptoje, o
tavo Tėvas,
regintis
slaptoje, tau
atlygins
viešai.
7 Melsdamiesi
nedaugiažodžiaukite
kaip pagonys:
jie mano būsią
išklausyti dėl
žodžių
gausumo.
Giedrius
Ažukas,
2021-01-03, "Dar
vienas
gyvenimo
puslapis"
Hebrajams 1
sk.:
1 Daugel kartų
ir įvairiais
būdais
praeityje
Dievas yra
kalbėjęs
tėvams per
pranašus,
2 o
šiomis
paskutinėmis
dienomis
prakalbo mums
per Sūnų, kurį
paskyrė visa
ko paveldėtoju
ir per kurį
sutvėrė
pasaulius.
3
Jis, Dievo
šlovės
spindesys ir
Jo esybės
tikslus
atvaizdas,
viską
laikantis savo
jėgos žodžiu,
pats nuplovęs
mūsų nuodėmes,
atsisėdo
Didybės
dešinėje
aukštybėse,
4
tapdamas tiek
pranašesnis už
angelus, kiek
prakilnesnį už
juos paveldėjo
vardą.
Apreiškimo
20 sk.:
11 Paskui
mačiau didelį
baltą sostą ir
jame
Sėdintįjį, nuo
kurio veido
pabėgo žemė ir
dangus, ir
nebeliko jiems
vietos.
12
Ir mačiau
mirusius,
didelius ir
mažus,
stovinčius
priešais
Dievą. Buvo
atskleistos
knygos. Ir
buvo atversta
dar viena,
būtent
gyvenimo
knyga.
Mirusieji buvo
teisiami iš
užrašų knygose
pagal jų
darbus.
13
Jūra atidavė
savo
mirusiuosius,
o mirtis ir
pragaras
atidavė
savuosius. Ir
kiekvienas
buvo teisiamas
pagal savo
darbus.
14
Mirtis ir
pragaras buvo
įmesti į
ugnies ežerą.
Tai yra
antroji
mirtis.
15
Kas tik nebuvo
rastas
įrašytas
gyvenimo
knygoje, buvo
įmestas į
ugnies ežerą.
Luko
10 sk.:
20 Bet jūs
džiaukitės ne
tuo, kad
dvasios jums
pavaldžios;
džiaukitės,
kad jūsų
vardai įrašyti
danguje“.
Kolosiečiams
2 sk.:
14 Jis ištrynė
skolos raštą
su mus
kaltinančiais
reikalavimais,
raštą, kuris
buvo prieš
mus, ir
panaikino jį,
prikaldamas
prie kryžiaus.
15
Jis nuginklavo
kunigaikštystes
bei valdžias
ir viešai jas
pažemino,
triumfuodamas
prieš jas ant
kryžiaus.
3
Jono 1 sk.:
2 Mylimasis,
aš meldžiu,
kad tau visame
kame gerai
sektųsi, kad
būtum sveikas,
– taip, kaip
gerai sekasi
tavo sielai.
3 Aš
labai
apsidžiaugiau,
kai atvykę
broliai
paliudijo apie
tavo tiesą,
kaip tu
vaikščioji
tiesoje.
4
Neturiu
didesnio
džiaugsmo,
kaip girdėti,
jog mano
vaikai gyvena
tiesoje.
1
Jono 5 sk.:
19 Mes žinome,
jog esame iš
Dievo, o visas
pasaulis yra
piktojo.
20
Ir mes žinome,
kad Dievo
Sūnus atėjo ir
suteikė mums
supratimo, kad
pažintume
Tikrąjį. Ir
mes esame
Tikrajame – Jo
Sūnuje Jėzuje
Kristuje. Šis
yra tikrasis
Dievas ir
amžinasis
gyvenimas.
21
Vaikeliai,
saugokitės
stabų! Amen.
1
Jono 2 sk.:
14 Parašiau
jums, tėvai,
nes pažinote
Tą, kuris yra
nuo pradžios.
Parašiau jums,
jaunuoliai,
nes jūs
stiprūs ir
jumyse laikosi
Dievo žodis,
ir jūs
nugalėjote
piktąjį.
15
Nemylėkite
pasaulio, nei
to, kas yra
pasaulyje. Jei
kas myli
pasaulį, nėra
jame Tėvo
meilės,
16
nes visa, kas
pasaulyje, tai
kūno geismas,
akių geismas
ir gyvenimo
išdidumas, o
tai nėra iš
Tėvo, bet iš
pasaulio.
17
Praeina
pasaulis ir jo
geismai, bet
kas vykdo
Dievo valią,
tas išlieka
per amžius.
Hebrajams
3 sk.:
12 Žiūrėkite,
broliai, kad
kuris iš jūsų
nebūtų piktos,
netikinčios
širdies,
atitolusios
nuo gyvojo
Dievo.
13
Verčiau
raginkite
vieni kitus
kasdien, – kol
dar sakoma
„šiandien“, –
kad kurio iš
jūsų
neužkietintų
nuodėmės
klasta.
Romiečiams
12 sk.:
1 Dievo
gailestingumu
aš prašau jus,
broliai,
aukoti savo
kūnus kaip
gyvą, šventą,
Dievui
patinkančią
auką, – tai
jūsų
sąmoningas
tarnavimas.
2 Ir
neprisitaikykite
prie šio
pasaulio, bet
pasikeiskite,
atnaujindami
savo protą,
kad galėtumėte
ištirti, kas
yra gera,
priimtina ir
tobula Dievo
valia.
Marijona
Mukomolovienė,
2020-12-27, "Paklusnumas
Dievui"
Galatams 1
sk.:
10 Ar aš
ieškau žmonių
palankumo, ar
Dievo? Gal
stengiuosi
patikti
žmonėms? Jei
dar norėčiau
patikti
žmonėms,
nebūčiau
Kristaus
tarnas.
Morkaus
8 sk.:
34 Pasišaukęs
minią ir savo
mokinius,
Jėzus prabilo:
„Jei kas nori
eiti paskui
mane,
teišsižada
pats savęs,
teima savo
kryžių ir
teseka manimi.
35
Kas nori
išgelbėti savo
gyvybę, tas ją
praras; o kas
praras savo
gyvybę dėl
manęs ir dėl
Evangelijos,
tas ją
išgelbės.
36
Kokia gi
žmogui nauda,
jeigu jis
laimėtų visą
pasaulį, o
pakenktų savo
sielai?
37
Arba kuo
žmogus galėtų
išsipirkti
savo sielą?!
38
Jei kas gėdisi
manęs ir mano
žodžių šios
svetimaujančios
ir nuodėmingos
kartos
akivaizdoje,
to gėdysis ir
Žmogaus Sūnus,
kai Jis ateis
savo Tėvo
šlovėje su
šventaisiais
angelais“.
1
Samuelio 15
sk.:
1 Samuelis
tarė Sauliui:
„Mane Viešpats
siuntė tave
patepti
karaliumi Jo
tautai
Izraeliui.
Taigi dabar
klausyk
Viešpaties
žodžių.
2
Taip sako
kareivijų
Viešpats: ‘Aš
prisimenu, ką
Amalekas
padarė
Izraeliui:
kaip jis
tykojo kelyje,
kai tas
žygiavo iš
Egipto.
3
Dabar eik ir
užpulk
Amaleką, ir
visiškai
sunaikink
viską, kas jam
priklauso,
nieko
nesigailėdamas.
Išžudyk vyrus,
moteris,
vaikus ir
kūdikius,
jaučius, avis,
kupranugarius
ir
asilus’“.
…
9
Bet Saulius ir
žmonės
pagailėjo
Agago,
geriausių
avių, galvijų,
penimų avinų
ir apskritai
viso, kas buvo
gera, jie
nenorėjo
sunaikinti.
Kas buvo
nedidelės
vertės, tą jie
visiškai
sunaikino.
...
17 Samuelis
tarė: „Kai tu
buvai mažas
savo akyse,
tapai Izraelio
giminių galva
ir Viešpats
tave patepė
Izraelio
karaliumi.
18
Ir Jis siuntė
tave į kelią,
sakydamas:
‘Eik ir
visiškai
sunaikink
Amaleko
nusidėjėlius.
Kariauk su
jais, iki
visai juos
išnaikinsi’.
19
Kodėl
nepaklusai
Viešpaties
balsui ir
puolei prie
grobio, piktai
pasielgdamas
Viešpaties
akyse?“
...
21 Bet žmonės
ėmė iš grobio
geriausias
avis ir
galvijus,
kurie turėjo
būti
sunaikinti,
norėdami
aukoti
Viešpačiui,
tavo Dievui,
Gilgale“.
22 Samuelis
atsakė: „Argi
Viešpats
labiau vertina
deginamąsias
aukas ir
atnašas, negu
paklusnumą
Viešpaties
balsui?
Paklusti yra
geriau negu
aukoti ir
klausyti yra
geriau už
avinų taukus.
23
Nepaklusnumas
yra kaip
žyniavimo
nuodėmė ir
užsispyrimas
yra kaip
stabmeldystė.
Kadangi tu
atmetei
Viešpaties
žodį, Jis
atmetė tave,
kad nebebūtum
karaliumi“."
24
Saulius atsakė
Samueliui: „Aš
nusidėjau, nes
nepaklausiau
Viešpaties
įsakymo ir
tavo žodžių,
bet, bijodamas
žmonių,
paklusau jų
balsui."
Skaičių
20 sk.:
1 Izraelitai
atvyko į Cino
dykumą pirmą
mėnesį ir
sustojo
Kadeše. Ten
mirė Mirjama
ir buvo
palaidota.
2
Toje vietoje
nebuvo
vandens.
Izraelitai,
susirinkę pas
Mozę ir
Aaroną,
3
priekaištaudami
kalbėjo:
„Geriau būtume
žuvę su savo
broliais
Viešpaties
akivaizdoje.
4
Kodėl jūs
atvedėte
Viešpaties
susirinkimą į
šitą dykumą,
kad mes ir
mūsų gyvuliai
čia numirtume?
5
Kam mus
išvedėte iš
Egipto ir
atvedėte į
šitą netikusią
vietą, kur
negalime sėti
ir neauga nei
figos, nei
vynuogės, nei
granatai ir
nėra net
vandens?“
6
Mozė ir
Aaronas,
palikę minią,
įėjo į
Susitikimo
palapinę ir
puolė ant
žemės. Jiems
pasirodė
Viešpaties
šlovė.
7
Viešpats tarė
Mozei:
8
„Imk lazdą,
abu su Aaronu
surinkite
žmones ir jų
akyse
kalbėkite
uolai, ir ji
duos vandens.
Tu išgausi
jiems vandens
iš uolos, ir
atsigers
žmonės bei jų
galvijai“.
9
Mozė ėmė
Viešpaties
akivaizdoje
buvusią lazdą,
kaip Jis jam
įsakė.
10
Mozė ir
Aaronas
surinko žmones
prie uolos ir
jiems kalbėjo:
„Klausykite,
maištininkai!
Ar mudu turime
iš šitos uolos
išgauti jums
vandens?“
11
Mozė pakėlė
ranką, smogė
du kartus
lazda į uolą,
ir pasipylė
apsčiai
vandens;
atsigėrė
žmonės ir jų
gyvuliai.
12
Bet Viešpats
tarė Mozei ir
Aaronui:
„Kadangi
manimi
netikėjote ir
neparodėte
mano šventumo
izraelitų
akivaizdoje,
judu neįvesite
šitos tautos į
žemę, kurią
jiems
duosiu“."
Mato
26 sk.:
53 O gal
manai, jog
negaliu
paprašyti savo
Tėvą ir Jis
bematant
neatsiųstų man
daugiau kaip
dvylika
legionų
angelų?
54
Bet kaip tada
išsipildytų
Raštai, kad
šitaip turi
įvykti?!“
Luko
1 sk.:
45 Laiminga
patikėjusi,
nes
išsipildys,
kas Viešpaties
jai pasakyta“.
Giedrius
Ažukas,
2020-12-25, "Kristus
pasirodys Jo
laukiančiųjų
išgelbėjimjui"
(Hbr.9,28)
Luko 12 sk.:
16 Jis pasakė
jiems
palyginimą:
„Vieno
turtingo
žmogaus laukai
davė gausų
derlių.
17
Jis ėmė sau
vienas
svarstyti: ‘Ką
man dabar
daryti?
Neturiu kur
sukrauti
derliaus’.
18
Pagaliau jis
tarė: ‘Štai ką
padarysiu:
nugriausiu
savo klojimus,
statysiuos
didesnius ir į
juos
sugabensiu
visus javus ir
visas gėrybes.
19
Tuomet sakysiu
savo sielai:
‘Siela, tu
turi daug
gėrybių,
sukrautų
ilgiems
metams.
Ilsėkis,
valgyk, gerk
ir
linksminkis!’
20 O
Dievas jam
tarė: ‘Kvaily,
dar šiąnakt
bus
pareikalauta
tavo sielos.
Kam gi
atiteks, ką
susikrovei?’
21
Taip yra tam,
kuris krauna
turtus sau,
bet nesirūpina
tapti
turtingas pas
Dievą“.
Jokūbo
4 sk.:
13 Nagi jūs,
kurie sakote:
„Šiandien arba
rytoj
keliausime į
tą ir tą
miestą, tenai
išbūsime
metus,
versimės
prekyba ir
pasipelnysime“,
–
14
jūs nežinote,
kas atsitiks
rytoj! Ir kas
gi jūsų
gyvybė? Garas,
kuris trumpam
pasirodo ir
paskui
išnyksta.
15
Verčiau
sakytumėte:
„Jei Viešpats
panorės,
gyvensime ir
darysime šį
bei tą“.
Hebrajams
9 sk.:
27 Ir kaip
žmonėms skirta
vieną kartą
mirti, o po to
– teismas,
28
taip ir
Kristus, vieną
kartą
paaukotas, kad
pasiimtų
daugelio
nuodėmes,
antrą kartą
pasirodys be
nuodėmės Jo
laukiančiųjų
išgelbėjimui.
Hebrajams
11 sk.:
6 O
be tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. Kas
artinasi prie
Dievo, tam
būtina tikėti,
kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina.
Agėjo
2 sk.:
6 Nes taip
sako kareivijų
Viešpats:
‘Netrukus Aš
dar kartą
sudrebinsiu
dangus ir
žemę, jūrą ir
sausumą.
7 Aš
supurtysiu
visas tautas
ir visų tautų
laukiamasis
ateis. Ir Aš
pripildysiu
šiuos namus
šlove, – sako
kareivijų
Viešpats’.
Ekleziasto
3 sk.:
11 ... Jis
įdėjo amžinybę
žmogui į
širdį,
…
14
Aš žinau, kad
visa, ką
Dievas daro,
yra amžina,
...
Hebrajams
11 sk.:
7 Tikėjimu
Nojus, Dievo
perspėtas apie
tuo metu dar
nematomus
dalykus,
būdamas
dievobaimingas,
pastatė arką
savo šeimai
išgelbėti;
tikėjimu jis
pasmerkė
pasaulį ir
paveldėjo
tikėjimo
teisumą.
8
Tikėjimu
Abraomas
pakluso, kai
buvo pašauktas
keliauti į
šalį, kurią
turėjo
paveldėti, ir
išvyko,
nežinodamas
kur einąs.
9
Tikėjimu jis
apsigyveno
pažado žemėje,
tarytum
svetimoje,
gyvendamas
palapinėse su
Izaoku ir
Jokūbu, to
paties pažado
bendrapaveldėtojais.
10
Mat jis laukė
miesto su
pamatais,
kurio
statytojas ir
kūrėjas yra
Dievas.
Mato
24 sk.:
37 „Kaip buvo
Nojaus
dienomis, taip
bus ir tada,
kai ateis
Žmogaus Sūnus.
38
Kaip dienomis
prieš tvaną
žmonės valgė,
gėrė, tuokėsi
ir tuokė iki
tos dienos,
kurią Nojus
įžengė į
laivą,
39
nieko
nenumanydami,
kol užėjo
tvanas ir
visus
nusinešė; taip
bus ir tada,
kai ateis
Žmogaus Sūnus.
…
44
Todėl ir jūs
būkite
pasiruošę, nes
Žmogaus Sūnus
ateis tą
valandą, kurią
nemanote.
Egidijus
Kučinskis,
2020-12-20, "Palaiminti
dorieji"
(Mt.5,5)
Mato 5 sk.:
1
Matydamas
minias, Jėzus
užkopė į kalną
ir atsisėdo.
Prie Jo priėjo
mokiniai.
2
Atvėręs lūpas,
Jis ėmė
mokyti:
3
„Palaiminti
vargšai
dvasia, nes jų
yra dangaus
karalystė.
4
Palaiminti,
kurie liūdi,
nes jie bus
paguosti.
5
Palaiminti
romieji, nes
jie paveldės
žemę.
6
Palaiminti,
kurie alksta
ir trokšta
teisumo, nes
jie bus
pasotinti.
7
Palaiminti
gailestingieji,
nes jie
susilauks
gailestingumo.
8
Palaiminti
tyraširdžiai,
nes jie regės
Dievą.
9
Palaiminti
taikdariai,
nes jie bus
vadinami Dievo
vaikais.
10
Palaiminti,
kurie
persekiojami
dėl teisumo,
nes jų yra
dangaus
karalystė.
11
Palaiminti
jūs, kai dėl
manęs jus
šmeižia ir
persekioja bei
meluodami
visaip
piktžodžiauja.
12
Būkite linksmi
ir
džiūgaukite,
nes didelis
jūsų atlygis
danguje. Juk
lygiai taip
persekiojo ir
iki jūsų
buvusius
pranašus“.
Gabrielius
Lukošius,
2020-12-13, "Jokūbo
laiškas"
Jokūbo laiškas
1 sk.:
2
Mano broliai,
laikykite
didžiausiu
džiaugsmu, kai
patenkate į
visokius
išbandymus.
3
Žinokite, kad
jūsų tikėjimo
išbandymas
ugdo ištvermę,
4 o
ištvermė
tesubręsta iki
galo, kad
būtumėte
tobuli,
subrendę ir
nieko
nestokotumėte.
5
Jei kuriam iš
jūsų trūksta
išminties,
teprašo Dievą,
kuris visiems
dosniai duoda
ir
nepriekaištauja,
ir jam bus
suteikta.
6
Bet tegul
prašo
tikėdamas, nė
kiek
neabejodamas,
nes
abejojantis
panašus į
jūros bangą,
varinėjamą ir
blaškomą vėjo.
7
Toksai žmogus
tenemano ką
nors gausiąs
iš Viešpaties,
–
8
toks
svyruojantis,
visuose savo
keliuose
nepastovus
žmogus.
9
Tesigiria
pažemintas
brolis savo
išaukštinimu,
10 o
turtuolis savo
pažeminimu,
nes jis išnyks
kaip lauko
gėlė.
11
Juk pakyla
saulė, jos
kaitra
išdžiovina
žolyną, ir jo
žiedas nubyra,
jo išvaizdos
grožis
pranyksta.
Taip ir
turtuolis
sunyks savo
keliuose.
12
Palaimintas
žmogus, kuris
ištveria
pagundymą,
nes, kai bus
išbandytas,
jis gaus
gyvenimo
vainiką, kurį
Viešpats
pažadėjo Jį
mylintiems.
13
Nė vienas
gundomas
tenesako: „Esu
Dievo
gundomas“.
Dievas negali
būti gundomas
blogiu ir pats
nieko negundo.
14
Kiekvienas yra
gundomas, savo
paties geismo
pagrobtas ir
suviliotas.
15
Paskui
užsimezgęs
geismas
pagimdo
nuodėmę, o
užbaigta
nuodėmė gimdo
mirtį.
16
Neapsigaukite,
mano mylimi
broliai!
17
Kiekvienas
geras davinys
ir kiekviena
tobula dovana
yra iš
aukštybių,
nužengia nuo
šviesybių
Tėvo, kuriame
nėra permainų
ir nė šešėlio
keitimosi.
18
Savo valia Jis
pagimdė mus
tiesos žodžiu,
kad būtume
tarsi Jo
kūrinių
pirmieji
vaisiai.
19
Žinokite, mano
mylimi
broliai:
kiekvienas
žmogus tebūna
greitas
klausyti,
lėtas kalbėti,
lėtas pykti.
20
Žmogaus
rūstybė nedaro
Dievo teisumo.
21
Todėl, atmetę
visą nešvarą
bei piktybės
gausą, su
romumu
priimkite
įdiegtąjį
žodį, kuris
gali išgelbėti
jūsų sielas.
22
Būkite žodžio
vykdytojai, o
ne vien
klausytojai,
apgaudinėjantys
patys save.
23
Jei kas tėra
žodžio
klausytojas, o
ne vykdytojas,
tai jis
panašus į
žmogų, kuris
žiūri į savo
gimtąjį veidą
veidrodyje.
24
Pasižiūrėjo į
save ir nuėjo,
ir bematant
pamiršo, koks
buvo.
25
Bet kas
įsižiūri į
tobuląjį
laisvės
įstatymą ir jį
vykdo, kas
tampa nebe
klausytojas
užuomarša, bet
darbo
vykdytojas,
tas bus
palaimintas
savo darbuose.
Jokūbo
laiškas 5 sk.:
7
Tad būkite
kantrūs,
broliai, iki
Viešpaties
atėjimo.
Giedrius
Ažukas,
2020-12-06, "Kokios
tavo gyvenimo
šaknys?"
Pradžios knyga
4 sk.:
5 tačiau į
Kainą ir jo
auką Jis
nepažvelgė.
Todėl Kainas
labai supyko,
ir jo veidas
paniuro.
6
Viešpats tarė
Kainui: „Kodėl
tu supykai ir
tavo veidas
paniuro?
7
Darydamas
gera, argi
nebūsi
priimtas? O
jei gera
nedarai,
nuodėmė tyko
prie durų. Ji
traukia tave,
tačiau tu turi
viešpatauti
jai“.
Išėjimo
knyga 34 sk.:
29 Nužengdamas
nuo Sinajaus
kalno, Mozė
nešėsi dvi
liudijimo
plokštes ir
nežinojo, kad
jo veidas po
pašnekesio su
Viešpačiu
spindėjo.
Nehemijo
knyga 2 sk.:
2 karalius
klausė manęs:
„Kodėl tavo
veidas
nusiminęs? Juk
nesergi. Tai
ne kas kita,
kaip širdies
skausmas“. Aš
labai
nusigandau
Evangelija
pagal Matą 17
sk.:
2 Ten Jis
atsimainė jų
akivaizdoje.
Jo veidas
švietė kaip
saulė, o Jo
drabužiai tapo
balti kaip
šviesa.
Apreiškimas
Jonui 1 sk.:
16 Dešinėje
rankoje Jis
laikė
septynias
žvaigždes, iš
Jo burnos ėjo
aštrus
dviašmenis
kalavijas, o
Jo veidas buvo
tarytum saulė,
spindinti visu
skaistumu.
Evangelija
pagal Luką 13
sk.:
6 Jis pasakė
palyginimą:
„Žmogus turėjo
savo vynuogyne
pasisodinęs
figmedį. Kartą
jis atėjo
pažiūrėti jo
vaisių, bet
nerado.
7 Ir
tarė
sodininkui:
‘Jau treji
metai, kai
ateinu ieškoti
šio figmedžio
vaisių ir vis
nerandu.
Nukirsk jį,
kam dar žemę
alina!’
8
Anas jam
atsakė:
‘Šeimininke,
palik dar jį
šiais metais.
Aš jį apkasiu
ir patręšiu.
9
Jei jis duos
vaisių, gerai.
O jei ne, tai
iškirsk jį!’
Evangelija
pagal Matą 21
sk.:
18 Rytą,
grįždamas į
miestą, Jis
išalko.
19
Pamatęs
pakelėje
figmedį,
priėjo prie
jo, bet nieko
nerado, vien
tik lapus. Ir
tarė jam:
„Tegul per
amžius ant
tavęs neaugs
vaisiai!“ Ir
figmedis
kaipmat
nudžiūvo.
20
Tai pamatę,
mokiniai
nustebo ir
sakė: „Kaip
tas figmedis
taip greit
nudžiūvo?!“
Ezechielio
pranašystė 31
sk.:
3 Štai Asirija
buvo panaši į
Libano kedrą:
gražiomis
šakomis,
teikiančiomis
pavėsį,
aukštai
išaugusį. Jo
viršūnė buvo
tarp storų
šakų.
4
Vanduo augino
jį ir gelmė
išaukštino jį,
kai jos upės
tekėjo apie jo
šaknis ir
upeliai
drėkino visus
krašto
medžius.
5
Todėl jis
išaugo
aukštesnis už
kitus krašto
medžius. Jo
šakos buvo
ilgos ir jų
padaugėjo dėl
vandenų
gausybės jam
beaugant.
6
Ant šakų
krovėsi lizdus
padangių
paukščiai, po
jo šakomis
laukiniai
gyvuliai
augino vaikus.
Jo ūksmėje
gyveno didelės
tautos.
7
Jis buvo
puikus savo
dydžiu ir
šakomis, nes
jo šaknys buvo
prie gausių
vandenų.
8
Kedrai Dievo
sode negalėjo
lygintis su
juo, eglės
neprilygo jo
šakoms ir
kaštonai – jo
šakelėms. Nė
vienas medis
Dievo sode
nebuvo lygus
jam savo
grožiu.
Jobo
knyga 29 sk.:
19 Mano šaknys
įleistos prie
vandens, ir
rasa vilgo
mano šakas.
Patarlių
knyga 12 sk.:
3 Žmogus
neįsitvirtins
nedorybe, o
teisiųjų
šaknis nebus
pajudinta. …
12
Nedorėlis
trokšta
sugauti į
piktadarystės
tinklą, bet
teisiųjų
šaknis tvirta.
Laiškas
Hebrajams 12
sk.:
15 Žiūrėkite,
kad kas
neprarastų
Dievo malonės,
kad neišleistų
daigų kokia
karti šaknis
ir nepadarytų
vargo,
suteršdama
daugelį;
Psalmių
knyga 32 sk.:
1 Palaimintas,
kuriam
neteisybės
atleistos,
kurio nuodėmės
padengtos.
2
Palaimintas
žmogus, kuriam
Viešpats
neįskaito
kaltės ir
kurio dvasioje
nėra klastos.
3
Kol tylėjau,
nyko mano
kaulai nuo
kasdieninio
mano
vaitojimo.
4
Dieną ir naktį
sunkiai slėgė
mane Tavo
ranka. Mano
jėgos seko,
lyg vasaros
kaitros
džiovinamos.
5
Savo nuodėmę
Tau išpažinau
ir savo kaltės
neslėpiau.
Tariau:
„Išpažinsiu
savo
nusikaltimus
Viešpačiui“.
Tada atleidai
man kaltę.
6
Dėl to
kiekvienas
teisusis
melsis Tau,
kai Tave
galima
surasti, kol
didelis tvanas
nepriartėjo
prie jų.
7 Tu
esi mano
slėptuvė, nuo
pavojų
apsaugosi
mane,
išgelbėjimo
giesmėmis
apsupsi mane.
8
Pamokysiu tave
ir parodysiu
kelią, kuriuo
turi eiti;
tave mano akys
lydės."
9
Nebūk kaip
arklys ar
mulas, kurie
neturi
supratimo.
Kamanomis ir
žąslais juos
reikia
pažaboti, kad
jie priartėtų
prie tavęs.
Psalmių
knyga 32 sk.:
10 Daug kančių
turi
nedorėlis, bet
tas, kuris
pasitiki
Viešpačiu, bus
apsuptas
gailestingumo.
Psalmių
knyga 1 sk.:
2 bet mėgsta
Viešpaties
įstatymą ir
mąsto apie Jo
įstatymą dieną
ir naktį.
3
Jis bus kaip
medis, prie
upelio
pasodintas,
kuris, metui
atėjus, duoda
derlių ir jo
lapai nevysta;
ką jis
bedarytų, jam
sekasi.
Laiškas
Efeziečiams 3
sk.:
14 Dėl to aš
klaupiuosi
prieš mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus Tėvą,
15
iš kurio visa
šeima danguje
ir žemėje turi
vardą,
16
kad iš savo
šlovės turtų
duotų jums
sustiprėti Jo
jėga per
Dvasią
vidiniame
žmoguje,
Antrasis
laiškas
Korintiečiams
4 sk.:
16 Todėl mes
nepailstame.
Nors mūsų
išorinis
žmogus ir
nyksta,
vidinis diena
iš dienos
atsinaujina.
17
Mūsų
trumpalaikis
lengvas
sielvartas
ruošia mums
visa
pranokstančią
amžinąją
šlovę.
18
Tuo tarpu mes
nežiūrime į
tai, kas
regima, bet į
tai, kas
neregima, nes
kas regima,
yra laikina, o
kas neregima –
amžina.
Romualdas
Semaška,
2020-11-29, "Viešpats
pasveria
bažnyčią"
Apreiškimas
Jonui 1 sk.:
1 Jėzaus
Kristaus
apreiškimas,
kurį Dievas
Jam davė, kad
Jis atskleistų
savo tarnams,
kas turi
greitai
įvykti. Per
savo pasiųstą
angelą Jis
padarė jį
žinomą savajam
tarnui Jonui,
2
kuris
paliudijo
Dievo žodį bei
Jėzaus
Kristaus
liudijimą –
visa, ką buvo
matęs.
3
Palaimintas,
kas skaito bei
klauso šios
pranašystės
žodžių ir
laikosi, kas
joje parašyta,
nes laikas yra
arti.
4
Jonas
septynioms
Azijos
bažnyčioms:
malonė ir
ramybė jums
nuo To, kuris
yra, kuris
buvo ir kuris
ateina, ir nuo
septynių
dvasių,
esančių prieš
Jo sostą,
5 ir
nuo Jėzaus
Kristaus,
ištikimojo
Liudytojo,
mirusiųjų
Pirmagimio,
žemės karalių
Valdovo. Tam,
kuris pamilo
mus ir nuplovė
savo krauju
mūsų nuodėmes,
6 ir
padarė iš mūsų
karalystę bei
kunigus savo
Dievui ir
Tėvui, – Jam
šlovė ir
galybė per
amžių amžius!
Amen.
7
Štai Jis
ateina su
debesimis, ir
išvys Jį
kiekviena
akis, net ir
tie, kurie Jį
perdūrė; ir
dėl Jo raudos
visos žemės
giminės. Taip,
amen!
8
„Aš esu Alfa
ir Omega,
Pradžia ir
Pabaiga“, –
sako Viešpats,
kuris yra,
kuris buvo ir
kuris ateina,
Visagalis.
9
Aš, Jonas,
jūsų brolis ir
sielvarto,
karalystės ir
Jėzaus
Kristaus
kantrybės
bendrininkas,
buvau saloje,
vardu Patmas,
dėl Dievo
žodžio ir
Jėzaus
Kristaus
liudijimo.
10
Aš buvau
Dvasioje
Viešpaties
dieną ir
išgirdau už
savo nugaros
galingą balsą,
tarsi trimitą,
11
sakantį: „Aš
esu Alfa ir
Omega,
Pirmasis ir
Paskutinysis.
Ką matai,
surašyk į
knygą ir
pasiųsk
septynioms
bažnyčioms
Azijoje: į
Efezą, į
Smirną, į
Pergamą, į
Tiatyrus, į
Sardus, į
Filadelfiją ir
į Laodikėją“.
12
Tuomet aš
atsigręžiau
pažiūrėti
balso,
kalbančio su
manimi, ir
atsigręžęs
išvydau
septynis aukso
žibintuvus,
13 o
septynių
žibintuvų
viduryje –
panašų į
Žmogaus Sūnų,
apsivilkusį
ilga mantija
ir
persijuosusį
per krūtinę
aukso juosta.
14
Jo galva ir
plaukai buvo
balti kaip
balčiausia
vilna ar
sniegas, Jo
akys tarsi
ugnies
liepsna,
15
Jo kojos
panašios į
krosnyje
įkaitintą
skaistvarį, ir
Jo balsas buvo
tarytum
daugybės
vandenų
šniokštimas.
16
Dešinėje
rankoje Jis
laikė
septynias
žvaigždes, iš
Jo burnos ėjo
aštrus
dviašmenis
kalavijas, o
Jo veidas buvo
tarytum saulė,
spindinti visu
skaistumu.
17
Jį išvydęs, aš
puoliau Jam po
kojų tarsi
negyvas. Bet
Jis uždėjo ant
manęs savo
dešinę ir
prabilo:
„Nebijok! Aš
esu Pirmasis,
ir
Paskutinysis,
18
ir Gyvasis. Aš
buvau numiręs
ir štai esu
gyvas per
amžius. Amen.
Aš turiu
mirties ir
pragaro
raktus.
19
Tad užrašyk
tai, ką
regėjai, kas
yra ir kas
vėliau įvyks.
20
Štai septynių
žvaigždžių,
kurias matei
mano dešinėje,
ir septynių
aukso
žibintuvų
paslaptis:
septynios
žvaigždės –
tai septynių
bažnyčių
angelai, o
septyni
žibintuvai,
kuriuos matei,
– tai
septynios
bažnyčios“."
Apreiškimas
Jonui 2 sk.:
1
„Efezo
bažnyčios
angelui rašyk:
‘Tai sako Tas,
kuris laiko
savo dešinėje
septynias
žvaigždes,
kuris
vaikščioja
tarp septynių
aukso
žibintuvų.
2 Aš
žinau tavo
darbus, tavo
triūsą ir tavo
kantrybę.
Žinau, kad tu
negali pakęsti
piktųjų ir
ištyrei tuos,
kurie sakosi
esą apaštalai,
bet tokie
nėra, ir radai
juos esant
melagius.
3 Tu
ištvėrei, esi
kantrus ir dėl
mano vardo
triūsei ir
nepailsai.
4
Bet Aš turiu
prieš tave
tai, kad
palikai savo
pirmąją meilę.
5
Taigi
prisimink, nuo
kur nupuolei,
atgailauk ir
vėl imkis
pirmykščių
darbų, o jeigu
ne, – jei
neatgailausi,
– greitai
ateisiu ir
patrauksiu iš
vietos tavo
žibintuvą.
6
Savo naudai tu
turi, kad
nekenti
nikolaitų
darbų, kurių
ir Aš
nekenčiu’.
7
Kas turi
ausis,
teklauso, ką
Dvasia sako
bažnyčioms:
‘Nugalėtojui
Aš duosiu
valgyti nuo
gyvybės
medžio,
esančio Dievo
rojaus
viduryje’ „.
Gintautas
Miežonis,
2020-11-22, "Dievo
Žodžio svarba
kasdienybėje"
Ozėjo 4
sk.:
6 Mano tauta
žūsta dėl
pažinimo
stokos!
Kadangi tu
atmetei
pažinimą, tai
ir Aš tave
atmesiu, kad
nebebūtum mano
kunigu.
Kadangi
pamiršai savo
Dievo
įstatymą, tai
ir Aš pamiršiu
tavo vaikus.
2
Timotiejui
3sk.:
16 Visas
Raštas yra
Dievo įkvėptas
ir naudingas
mokyti, barti,
taisyti,
auklėti
teisumui,
17
kad Dievo
žmogus taptų
tobulas,
pasiruošęs
kiekvienam
geram darbui.
Jono
evangelija 1
sk.:
1 Pradžioje
buvo Žodis,
tas Žodis buvo
pas Dievą, ir
Žodis buvo
Dievas.
2
Jis pradžioje
buvo pas
Dievą.
3
Visa per Jį
atsirado, ir
be Jo
neatsirado
nieko, kas yra
atsiradę.
4
Jame buvo
gyvybė, ir
gyvybė buvo
žmonių šviesa.
5
Šviesa šviečia
tamsoje, ir
tamsa jos
neužgožė.
6
Buvo Dievo
siųstas
žmogus, vardu
Jonas.
7
Jis atėjo kaip
liudytojas,
kad paliudytų
apie šviesą ir
kad visi per
jį įtikėtų.
8
Jis nebuvo
šviesa, bet
atėjo liudyti
apie šviesą.
9
Buvo tikroji
šviesa, kuri
apšviečia
kiekvieną
žmogų,
ateinantį į
pasaulį.
10
Jis buvo
pasaulyje, ir
pasaulis per
Jį atsirado,
bet pasaulis
Jo nepažino.
11
Jis atėjo pas
savuosius, ir
savieji Jo
nepriėmė.
12
Visiems, kurie
Jį priėmė, Jis
davė galią
tapti Dievo
vaikais
tiems, kurie
tiki Jo vardą,
13
kurie ne iš
kraujo, ne iš
kūno norų ir
ne iš vyro
norų, bet iš
Dievo gimę.
14
Tas Žodis tapo
kūnu ir gyveno
tarp mūsų; mes
regėjome Jo
šlovęšlovę
Tėvo
viengimio,
pilno malonės
ir tiesos.
15
Jonas apie Jį
liudija ir
šaukia: “Čia
Tas, apie kurį
kalbėjau: Tas,
kuris eina
paskui mane,
pirmesnis už
mane yra, nes
Jis buvo
anksčiau už
mane”.
Apreiškimas
Jonui 19 sk.:
13 Jis
apsirengęs
kraujyje
pamirkytu
drabužiu ir Jo
vardas Dievo
žodis.
Hebrajams
4 sk.:
12 Dievo žodis
yra gyvas ir
veiksmingas,
aštresnis už
bet kokį
dviašmenį
kalaviją. Jis
prasiskverbia
iki pat sielos
ir dvasios
atšakos, iki
sąnarių ir
kaulų smegenų,
ir teisia
širdies mintis
bei sumanymus.
Apaštalų
darbai 2 sk.:
37 Tie žodžiai
vėrė jiems
širdį, ir jie
klausė Petrą
bei kitus
apaštalus: “Ką
mums daryti,
vyrai
broliai?”
38
Petras jiems
tarė:
“Atgailaukite,
ir kiekvienas
tepasikrikštija
Jėzaus
Kristaus
vardu, kad
būtų atleistos
jūsų nuodėmės,
ir jūs gausite
Šventosios
Dvasios
dovaną.
…
41
Kurie mielai
priėmė jo
žodį, buvo
pakrikštyti,
ir tą dieną
prisidėjo prie
jų apie tris
tūkstančius
sielų.
Romiečiams
10 sk.:
9 Jeigu
lūpomis
išpažinsi
Viešpatį Jėzų
ir širdimi
tikėsi, kad
Dievas Jį
prikėlė iš
numirusių,
būsi
išgelbėtas.
10
Nes širdimi
tikima, ir
taip įgyjamas
teisumas, o
lūpomis
išpažįstama,
ir taip
įgyjamas
išgelbėjimas.
...
17 Taigi
tikėjimas iš
klausymo,
klausymasiš
Dievo žodžio.
Luko
evangelija 4
sk.:
1 Kupinas
Šventosios
Dvasios Jėzus
grįžo nuo
Jordano, ir
Dvasia Jį
nuvedė į
dykumą
2
keturiasdešimčiai
dienų, ir Jis
buvo velnio
gundomas. Jis
nieko nevalgė
per tas dienas
ir, joms
pasibaigus,
buvo alkanas.
3
Tada velnias
Jam tarė: “Jei
Tu Dievo
Sūnus, liepk,
kad šitas
akmuo pavirstų
duona”.
4
Jėzus jam
atsakė:
“Parašyta:
‘Žmogus gyvens
ne viena
duona, bet
kiekvienu
Dievo žodžiu’
”.
5
Tada velnias,
užvedęs Jį į
aukštą kalną,
viena akimirka
parodė Jam
visas pasaulio
karalystes.
6
Velnias Jam
tarė: “Duosiu
Tau visą jų
valdžią ir
šlovę; jos man
atiduotos, ir
kam noriu, tam
jas duodu.
7
Todėl, jei
parpuolęs
pagarbinsi
mane, visa bus
Tavo”.
8 O
Jėzus jam
atsakė: “Eik
šalin nuo
manęs, šėtone!
Parašyta:
‘Viešpatį,
savo Dievą,
tegarbink ir
Jam vienam
tetarnauk!’ ”
9
Velnias
nusivedė Jį į
Jeruzalę,
pastatė ant
šventyklos
šelmens ir
tarė: “Jei Tu
Dievo Sūnus,
pulk žemyn,
10
nes parašyta:
‘Jis lieps
savo angelams
saugoti Tave,
11
ir jie nešios
Tave ant
rankų, kad
neužsigautum
kojos į
akmenį’ ”.
12
Jėzus jam
atsakė:
“Pasakyta:
‘Negundyk
Viešpaties,
savo Dievo!’ ”
13
Baigęs visus
gundymus,
velnias
pasitraukė nuo
Jo iki laiko.
14
Su Dvasios
jėga Jėzus
grįžo į
Galilėją, ir
visame krašte
pasklido apie
Jį garsas.
...
33
Sinagogoje
buvo žmogus,
kuris turėjo
netyrą
demonišką
dvasią. Jis
pradėjo
garsiai
šaukti:
34
“Šalin! Ko Tau
iš mūsų
reikia, Jėzau
iš Nazareto?!
Gal atėjai
mūsų
pražudyti? Aš
žinau, kas Tu:
Dievo
Šventasis!”
35
Jėzus sudraudė
jį: “Nutilk ir
išeik iš jo!”
Nubloškęs
žmogų į
vidurį,
demonas išėjo,
nė kiek jo
nesužeidęs.
36
Visi nustėro
ir kalbėjosi:
“Kas tai per
žodis: Jis su
valdžia ir
jėga įsakinėja
netyrosioms
dvasioms, ir
tos
pasitraukia?!”
Giedrius
Ažukas,
2020-11-05, "Nuolankumas
vedantis į
atgailą"
Apaštalų darbų
10 sk.:
37 Jūs žinote,
kas yra įvykę
visoje
Judėjoje,
pradedant nuo
Galilėjos, po
Jono skelbtojo
krikšto,
38
kaip Dievas
patepė
Šventąja
Dvasia ir jėga
Jėzų iš
Nazareto, ir
Jis
vaikščiojo,
darydamas gera
ir gydydamas
visus velnio
pavergtuosius,
nes Dievas
buvo su Juo.
39
Mes esame
liudytojai
visko, ką Jis
yra padaręs
žydų šalyje ir
Jeruzalėje. Jį
nužudė,
pakabindami
ant medžio.
40
Tačiau trečią
dieną Dievas
Jį prikėlė ir
leido Jam
pasirodyti,
41
beje, ne visai
tautai, o
Dievo iš
anksto
išrinktiems
liudytojams,
būtent mums,
kurie su Juo
valgėme ir
gėrėme, Jam
prisikėlus iš
numirusių.
42
Jis mums įsakė
skelbti
žmonėms ir
liudyti, kad
Jis yra Dievo
paskirtasis
gyvųjų ir
mirusiųjų
teisėjas.
43
Apie Jį visi
pranašai
liudija, kad
kiekvienas,
kuris Jį tiki,
gauna Jo vardu
nuodėmių
atleidimą”."
Apaštalų
darbai 10:44:
"44 Petrui dar
tebekalbant
šiuos dalykus,
Šventoji
Dvasia nužengė
ant visų,
kurie klausėsi
žodžio.
44
Petrui dar
tebekalbant
šiuos dalykus,
Šventoji
Dvasia nužengė
ant visų,
kurie klausėsi
žodžio.
45
Su Petru
atvykę žydų
kilmės
tikintieji
labai
stebėjosi, kad
ir pagonims
buvo išlieta
Šventosios
Dvasios
dovana.
46
Jie girdėjo
juos kalbant
kalbomis ir
aukštinant
Dievą.
47
Tuomet Petras
tarė: “Ar kas
galėtų
uždrausti
pasikrikštyti
jiems
vandeniušiems,
kurie, kaip ir
mes, gavo
Šventąją
Dvasią?”
48
Ir jis liepė
juos
pakrikštyti
Viešpaties
vardu. Po to
jie prašė jį
pasilikti dar
kelias dienas.
Romiečiams
1 sk.:
16 Aš
nesigėdiju
Evangelijos,
nes ji yra
Dievo jėga
išgelbėti
kiekvienam,
kuris tiki,
pirma žydui,
paskui
graikui.
17
Joje
apsireiškia
Dievo teisumas
iš tikėjimo į
tikėjimą, kaip
parašyta:
“Teisusis
gyvens
tikėjimu”.
18
Dievo rūstybė
apsireiškia iš
dangaus už
visokią žmonių
bedievystę ir
neteisybę, kai
teisybę jie
užgniaužia
neteisumu.
Hebrajams
11 sk.:
6 O be
tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. Kas
artinasi prie
Dievo, tam
būtina tikėti,
kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina.
1
Petro 1 sk.:
5
Dievo jėga per
tikėjimą jūs
esate saugomi
išgelbėjimui,
kuris
parengtas
apsireikšti
paskutiniu
laiku.
6
Tuo
džiaukitės,
nors dabar,
jei reikia,
trumpai
kenčiate
įvairiuose
išmėginimuose,
7
kad jūsų
išbandytas
tikėjimas,
brangesnis už
pragaištantį
auksą, nors ir
ugnimi
ištirtą, būtų
pripažintas
vertas
gyriaus,
garbės ir
šlovės, kai
apsireikš
Jėzus Kristus.
...
9
gaudami jūsų
tikėjimo
tikslą sielų
išgelbėjimą.
1
Jono 5 sk.:
4 Juk, kas tik
gimė iš Dievo,
nugali
pasaulį; ir
štai pergalė,
nugalinti
pasaulįmūsų
tikėjimas!
5 O
kas gi nugali
pasaulį, jei
ne tas, kuris
tiki, kad
Jėzus yra
Dievo Sūnus?
Mato
11 sk.:
29 Imkite ant
savęs mano
jungą ir
mokykitės iš
manęs, nes Aš
romus ir
nuolankios
širdies, ir
jūs rasite
savo sieloms
atgaivą."
Filipiečiams
2 sk.:
5 Būkite tokio
nusistatymo
kaip Kristus
Jėzus,
6
kuris, esybe
būdamas
Dievas,
nesilaikė
pasiglemžęs
savo lygybės
su Dievu,
7
bet apiplėšė
save ir esybe
tapo tarnu ir
panašus į
žmones.
8 Ir
išore tapęs
kaip žmogus,
Jis
nusižemino,
tapdamas
paklusnus iki
mirties, iki
kryžiaus
mirties.
Jokūbo
2 sk.:
17 Taip ir
tikėjimas: jei
neturi darbų,
jis savyje
miręs.
18
Bet kažkas
pasakys: “Tu
turi tikėjimą,
o aš turiu
darbus”.
Parodyk man
savo tikėjimą
be darbų, o aš
tau darbais
parodysiu savo
tikėjimą.
19
Tu tiki, kad
yra vienas
Dievas? Gerai
darai. Ir
demonai tiki
ir dreba!
Jokūbo
4 sk.:
4 Paleistuviai
ir
paleistuvės!
Ar nežinote,
kad draugystė
su pasauliu
yra
priešiškumas
Dievui? Taigi
kas nori būti
pasaulio
bičiulis, tas
tampa Dievo
priešu.
5
Gal manote,
kad Raštas
veltui sako:
“Pavydžiai
trokšta
Dvasia, kuri
gyvena
mumyse”.
6
Bet Jis duoda
dar didesnę
malonę, ir
todėl sako:
“Dievas
išdidiems
priešinasi, o
nuolankiesiems
teikia
malonę”.
7
Todėl
atsiduokite
Dievui;
priešinkitės
velniui, ir
jis bėgs nuo
jūsų.
8
Artinkitės
prie Dievo, ir
Jis artinsis
prie jūsų.
Nusiplaukite
rankas,
nusidėjėliai,
nusivalykite
širdis,
dvejojantys.
1
Jono 2 sk.:
15 Nemylėkite
pasaulio, nei
to, kas yra
pasaulyje. Jei
kas myli
pasaulį, nėra
jame Tėvo
meilės,
16
nes visa, kas
pasaulyje, tai
kūno geismas,
akių geismas
ir gyvenimo
išdidumas, o
tai nėra iš
Tėvo, bet iš
pasaulio.
17
Praeina
pasaulis ir jo
geismai, bet
kas vykdo
Dievo valią,
tas išlieka
per amžius.
Patarlių
21 sk.:
4 Išdidus
žvilgsnis ir
pasipūtusi
širdis, kurie
išskiria
nedorėlį, yra
nuodėmė.
Patarlių
11 sk.:
2 Kur ateina
išdidumas, ten
ateina ir
gėda, o kur
nuolankumas
ten išmintis.
Patarlių
13 sk.:
10 Išdidumas
sukelia
ginčus,
išmintingieji
klauso
patarimo.
Patarlių
16 sk.:
18 Išdidumas
eina
sunaikinimo
priekyje,
puikybėprieš
žlugimą.
Patarlių
29 sk.:
23 Išdidumas
pažemina
žmogų, o
nuolankus
dvasia
susilauks
pagarbos.
Morkaus
7 sk.:
14 Sušaukęs
visus žmones,
Jėzus kalbėjo:
“Paklausykite
manęs visi ir
supraskite:
15
nėra nieko,
kas, iš išorės
patekęs į
žmogų, galėtų
jį suteršti.
Žmogų suteršia
vien tai, kas
iš žmogaus
išeina.
16
Kas turi ausis
klausytiteklauso”.
17
Kai sugrįžo
nuo minios į
namus, Jo
mokiniai
paklausė apie
palyginimą.
18
Jis jiems
sako: “Nejaugi
ir jūs
nesuprantate?
Argi neaišku
jums, kad
visa, kas
patenka į
žmogų iš
lauko, negali
jo suteršti,
19
nes nepatenka
į jo širdį,
bet į vidurius
ir išeina
laukan, ir
taip išvalomas
visas
maistas?”
20
Ir Jis pasakė:
“Žmogų
suteršia tai,
kas iš jo
išeina.
21
Iš vidaus, iš
žmonių
širdies,
išeina pikti
sumanymai,
svetimavimai,
paleistuvystės,
vagystės,
žmogžudystės,
22
godumas,
piktumas,
klasta,
nesusilaikymas,
pavydas,
piktžodžiavimai,
išdidumas,
kvailystė.
23
Visos tos
blogybės
išeina iš
vidaus ir
suteršia
žmogų”.
Izaijo
16 sk.:
6 Mes
girdėjome apie
Moabą, koks
išdidus jis
yra! Jo
išdidumas,
akiplėšiškumas
ir įžūlumas
tėra tuščias
pasigyrimas.
Jono
3 sk.:
16 Nes Dievas
taip pamilo
pasaulį, jog
atidavė savo
viengimį Sūnų,
kad
kiekvienas,
kuris Jį tiki,
nepražūtų, bet
turėtų
amžinąjį
gyvenimą.
17
Dievas gi
nesiuntė savo
Sūnaus į
pasaulį, kad
Jis pasaulį
pasmerktų, bet
kad pasaulis
per Jį būtų
išgelbėtas.
18
Kas Jį tiki,
tas
neteisiamas, o
kas netiki,
jau yra
pasmerktas už
tai, kad
netiki
viengimio
Dievo Sūnaus
vardo.
19 O
teismo
nuosprendis
yra toks:
šviesa atėjo į
pasaulį, bet
žmonės labiau
pamilo tamsą
nei šviesą,
nes jų darbai
buvo pikti.
20
Kiekvienas,
kuris daro
bloga,
neapkenčia
šviesos ir
neina į
šviesą, kad jo
darbai nebūtų
atskleisti.
21 O
kas vykdo
tiesą, tas
eina į šviesą,
kad
pasirodytų,
jog jo darbai
atlikti Dieve.
Marijona
Mukomolovienė,
2020-11-08, "Ieškokime
Dievo
palankumo"
Galatams 1
sk.:
1
Paulius,
apaštalas ne
iš žmonių ir
ne per žmogų,
bet per Jėzų
Kristų ir Jį
prikėlusį iš
numirusių
Dievą Tėvą,
2 ir
kartu su
manimi esantys
broliaiGalatijos
bažnyčioms.
3
Malonė ir
ramybė jums
nuo Dievo Tėvo
ir mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus,
4
kuris atidavė
save už mūsų
nuodėmes, kad
išgelbėtų mus
nuo dabartinio
blogo amžiaus
pagal mūsų
Dievo ir Tėvo
valią,
5
kuriam šlovė
per amžių
amžius! Amen.
6 Stebiuosi,
kad jūs nuo
To, kuris
pašaukė jus į
Kristaus
malonę, taip
greitai
persimetate
prie kitokios
evangelijos,
7
kuri, tarp
kitko, nėra
kitokia, o yra
tik jus
klaidinantys
žmonės,
norintys
iškreipti
Kristaus
Evangeliją.
8
Bet nors ir
mes patys ar
angelas iš
dangaus jums
skelbtų
kitokią
evangeliją,
negu mes jums
paskelbėme,tebūnie
prakeiktas!
9
Kaip anksčiau
sakėme, taip
ir dabar sakau
dar kartą: jei
kas jums
skelbia
kitokią
evangeliją,
negu esate
priėmę,tebūnie
prakeiktas!
10 Ar aš
ieškau žmonių
palankumo, ar
Dievo? Gal
stengiuosi
patikti
žmonėms? Jei
dar norėčiau
patikti
žmonėms,
nebūčiau
Kristaus
tarnas.
2
Korintiečiams
2 sk.:
12 Kai atvykau
į Troadę
skelbti
Kristaus
Evangelijos,
durys man buvo
Viešpaties
atvertos,
13
bet aš
neturėjau savo
dvasioje
ramybės,
kadangi
nesutikau savo
brolio Tito;
tad
atsisveikinęs
iškeliavau į
Makedoniją.
14
Dėkui Dievui,
kuris visada
veda mus
Kristuje
triumfo
eisenoje ir
per mus
kiekvienoje
vietoje
skleidžia
mielą Jo
pažinimo
kvapą.
15
Juk mes esame
Kristaus
malonus kvapas
Dievui tarp
išgelbėtų ir
tarp
žūstančių.
16
Vieniemsmirties
kvapas
mirčiai,
kitiems
gyvenimo
kvapas
gyvenimui. O
kas gi yra tam
tinkamas?
17
Mes
neprekiaujame,
kaip daugelis,
Dievo žodžiu,
bet
nuoširdžiai,
kaip iš Dievo,
kalbame
Kristuje,
Dievo
akivaizdoje.
1
Samuelio 24
sk.:
1 Dovydas
pasitraukė į
En Gedžio
tvirtoves.
2
Kai Saulius,
nugalėjęs
filistinus,
sugrįžo, jam
buvo pranešta,
kad Dovydas
yra En Gedžio
dykumoje.
3
Saulius,
paėmęs tris
tūkstančius
rinktinių vyrų
iš viso
Izraelio,
išėjo ieškoti
Dovydo ir jo
vyrų laukinių
ožkų
gyvenamose
uolose.
4
Atėjęs prie
šalikelės
avidžių, kur
buvo ola,
Saulius į ją
įėjo atlikti
reikalo.
Dovydas ir jo
vyrai sėdėjo
olos gilumoje.
5
Dovydo vyrai
sakė jam:
“Štai diena,
apie kurią
Viešpats tau
kalbėjo: ‘Aš
atiduosiu tavo
priešą į tavo
rankas, kad
pasielgtum su
juo, kaip tau
patinka’ ”.
Prislinkęs
Dovydas
nupjovė
Sauliaus
apsiausto
skverną.
6
Dovydo širdis
smarkiai
plakė, nes jis
nupjovė
Sauliaus
skverną.
7
Jis tarė savo
vyrams:
“Apsaugok,
Viešpatie, kad
taip
padaryčiau
savo valdovui,
Viešpaties
pateptajam,
pakeldamas
prieš jį savo
ranką, nes jis
yra Viešpaties
pateptasis”.
...
16
Viešpats
tebūna
teisėjas ir
tedaro
sprendimą tarp
manęs ir
tavęs. Tegul
mato ir gina
mano bylą, ir
išgelbsti mane
nuo tavo
rankos”.
17
Kai Dovydas
baigė kalbėti,
Saulius tarė:
“Ar tai tavo
balsas, mano
sūnau
Dovydai?” Ir
Saulius pakėlė
savo balsą ir
verkė.
18
Ir jis sakė
Dovydui: “Tu
esi teisesnis
už mane, tu
man atlyginai
geru, o aš tau
atsilyginau
piktu.
19
Šiandien tu
parodei, kaip
elgiesi su
manimi, nes
Viešpats buvo
atidavęs mane
į tavo rankas,
tačiau tu
manęs
nenužudei.
20
Kas, suradęs
savo priešą,
paleidžia jį
sveiką?
Viešpats
teatlygina tau
geru už tai,
ką tu šiandien
man padarei.
21
Dabar tikrai
žinau, kad tu
tapsi
karaliumi ir
kad Izraelio
karalystė bus
įtvirtinta
tavo rankose.
22
Dabar prisiek
man Viešpačiu,
kad
neišnaikinsi
mano
palikuonių ir
neišnaikinsi
mano vardo iš
mano tėvo
namų”.
Giedrius
Ažukas,
2020-11-01, Reformacijos
žvaigždė -
"M.Liuterio
1~oji tezė"
Mato
4 sk.:
17
Nuo to laiko
Jėzus pradėjo
pamokslauti,
skelbdamas:
“Atgailaukite,
nes
prisiartino
dangaus
karalystė!”
2
Korintiečiams
13 sk.:
5
Patikrinkite
patys save, ar
esate
tikėjime.
Ištirkite
save! Ar
nepažįstate
savęs ir
nežinote, kad
jumyse yra
Jėzus Kristus,
jeigu tik
nesate
atmestini?
2
Korintiečiams
12 sk.:
15
Todėl mielai
išleisiu tai,
kas mano, ir
dar save
pridėsiu jūsų
sielų labui;
nors, kuo
daugiau jus
myliu, tuo
mažiau esu
mylimas.
1
Korintiečiams
15 sk.:
34 Pabuskite
teisumui ir
nenuodėmiaukite,
nes kai kurie
iš jūsų
nepažįsta
Dievo. Tai
sakau jūsų
gėdai.
Luko
12 sk.:
35 “Tebūna
jūsų strėnos
sujuostos ir
žiburiai
uždegti,
36
ir būkite
panašūs į
žmones, kurie
laukia savo
šeimininko,
grįžtančio iš
vestuvių, kad
kai tik jis
parvyks ir
pasibels,
tuojau
atidarytų.
37
Palaiminti tie
tarnai,
kuriuos
sugrįžęs
šeimininkas
ras budinčius.
Iš tiesų sakau
jums: jis
susijuos,
susodins juos
prie stalo ir
priėjęs
patarnaus
jiems.
38
Jeigu jis
grįžtų
antrosios ar
trečiosios
nakties
sargybos metu
ir rastų juos
budinčius,
palaiminti tie
tarnai!
39
Įsidėmėkite:
jei
šeimininkas
žinotų, kurią
valandą ateis
vagis, budėtų
ir neleistų
jam įsilaužti
į savo namus.
40
Todėl ir jūs
būkite
pasirengę, nes
Žmogaus Sūnus
ateis tą
valandą, kurią
nesitikėsite”.
Darius Širvys,
2020-10-25, "Viešpaties
išgydymas
(Apd.28sk.)"
Apaštalų darbų
28 sk.:
1
Išsigelbėję
jie sužinojo,
kad sala
vadinasi
Melitė.
2
Barbarai su
mumis elgėsi
labai
draugiškai.
Užkūrė ugnį ir
pakvietė mus
visus prie
jos, nes lijo
ir buvo šalta.
3
Paulius
pririnko glėbį
sausų šakų ir
metė į ugnį.
Čia nuo
kaitros iš
laužo iššoko
gyvatė ir
įsikirto jam į
ranką.
4
Pamatę prie
rankos
prikibusią
gyvatę,
barbarai ėmė
vienas kitam
kalbėti: “Tas
žmogus
tikriausiai
žmogžudys:
išsigelbėjo iš
jūros, o
keršto deivė
vis tiek
neduoda jam
gyventi”.
5
Tačiau jis
nupurtė šliužą
į ugnį,
nepatirdamas
nieko blogo.
6
Barbarai
laukė, kada
jis ištins ar
staiga kris
negyvas. Laukę
nesulaukę ir
pamatę, kad
jam nesidaro
nieko blogo,
jie pakeitė
nuomonę ir ėmė
kalbėti, jog
jis esąs
dievas.
7
Netoli tos
vietos buvo
vyriausiojo
salos
valdininko,
vardu
Publijus,
valdos. Jis
mus priėmė ir
tris dienas
bičiuliškai
globojo.
8
Tuo metu
Publijaus
tėvas susirgo
karštine ir
viduriavimu.
Paulius užėjo
pas jį,
pasimeldė,
uždėjęs ant jo
rankas, ir
išgydė.
9 Po
šito įvykio ir
kiti salos
gyventojai,
turėję ligų,
ėjo pas Paulių
ir buvo
pagydomi.
10
Už tai jie mus
didžiai gerbė,
o išvykstant
aprūpino
viskuo, ko
mums reikėjo.
11
Po trijų
mėnesių mes
išplaukėme
žiemojusiu
saloje
Aleksandrijos
laivu, kuris
turėjo Dvynių
ženklą.
12
Atplaukę į
Sirakūzus,
prastovėjome
tris dienas.
13
Iš ten
plaukdami,
esant
nepalankiam
vėjui,
pasiekėme
Regijų ir dar
po dienos,
ėmus pūsti
pietų vėjui,
kitą dieną
atvykome į
Puteolus.
14
Ten susitikome
su broliais;
jie pakvietė
mus septynioms
dienoms
paviešėti.
Taip mes
atvykome į
Romą.
15
Tenykščiai
broliai,
išgirdę apie
mus, atėjo
pasitikti iki
Apijaus
aikštės ir
Trijų tavernų.
Juos išvydęs,
Paulius dėkojo
Dievui ir
įgavo naujo
pasitikėjimo.
16
Kai atvykome į
Romą,
šimtininkas
perdavė
kalinius
sargybos
viršininkui, o
Pauliui buvo
leista
apsigyventi
vienam su
saugojančiu jį
kareiviu.
17
Po trijų dienų
Paulius
pakvietė pas
save žydų
vadovus. Jiems
susirinkus,
jis prabilo:
“Vyrai
broliai! Nors
aš nieku nesu
nusikaltęs nei
tautai, nei
mūsų tėvų
papročiams,
buvau
Jeruzalėje
suimtas ir
atiduotas į
romėnų rankas.
18
Tie ištardę,
norėjo mane
paleisti, nes
nerado jokio
mirties verto
nusižengimo.
19
Kadangi žydai
prieštaravo,
turėjau
šauktis
ciesoriaus,
tiktai ne tam,
kad
apkaltinčiau
savo tautą.
20
Dėl šios
priežasties ir
pakviečiau
jus, kad su
jumis
pasimatyčiau
ir
pasikalbėčiau;
nes dėl
Izraelio
vilties esu
surakintas
šita
grandine!”
21
Jie atsakė
jam: “Mes
nesame gavę
apie tave iš
Judėjos
laiškų, ir nė
vienas iš
atvykusių
brolių
nepranešė ir
nekalbėjo
nieko blogo
apie tave.
22
Vis dėlto
norėtume
išgirsti tavo
pažiūras. Mat
apie šitą
sektą tiek
težinome, jog
jai visur
prieštaraujama”.
23
Paskyrę jam
dieną, jie
gausiai
susirinko pas
jį svečių
kambaryje. Nuo
ryto iki
vakaro jis
aiškino jiems
ir liudijo
apie Dievo
karalystę,
įrodinėdamas
jiems Jėzų iš
Mozės Įstatymo
ir Pranašų.
24
Vieni jo
žodžiais
patikėjo, kiti
ne.
25
Nesutardami
tarpusavyje,
jie ėmė
skirstytis, o
Paulius
tepasakė jiems
viena:
“Teisingai
Šventoji
Dvasia yra
mūsų tėvams
pasakiusi per
pranašą
Izaiją:
26
‘Eik pas šitą
tautą ir
sakyk: girdėti
girdėsite, bet
nesuprasite,
žiūrėti
žiūrėsite, bet
nematysite.
27
Šitų žmonių
širdis aptuko,
jie prastai
girdėjo
ausimis ir
užmerkė akis,
kad kartais
nepamatytų
akimis,
neišgirstų
ausimis,
nesuprastų
širdimi ir
neatsiverstų,
ir Aš jų
nepagydyčiau’.
28
Tebūnie tad
jums žinoma:
šis Dievo
išgelbėjimas
yra pasiųstas
pagonims, ir
jie išgirs”.
29
Jam tai
pasakius,
žydai išėjo,
smarkiai
ginčydamiesi
tarpusavyje.
30
Paulius gyveno
savo
išsinuomotame
name ištisus
dvejus metus
ir
priiminėdavo
visus, kurie
pas jį
ateidavo.
31
Jis skelbė
Dievo
karalystę ir
labai drąsiai,
netrukdomas
mokė apie
Viešpatį Jėzų
Kristų.
Gintaras
Kunigonis,
2020-10-19, "Dievo
būdas"
Psalmyno
119 sk.:
2 Palaiminti,
kurie klauso
Jo liudijimų
ir visa
širdimi Jo
ieško,
Išėjimo
20 sk.:
1 Dievas
kalbėjo visus
šiuos žodžius:
2
“Aš esu
Viešpats, tavo
Dievas, kuris
tave išvedžiau
iš Egipto
žemės, iš
vergijos namų.
3
Neturėk kitų
dievų šalia
manęs.
4
Nedaryk sau
jokio drožinio
nei jokio
atvaizdo to,
kas yra
aukštai
danguje, žemai
žemėje ar po
žeme
vandenyje.
5
Nesilenk prieš
juos ir
netarnauk
jiems! Nes Aš,
Viešpats, tavo
Dievas, esu
pavydus
Dievas,
baudžiąs
vaikus už tėvų
kaltes iki
trečios ir
ketvirtos
kartos tų,
kurie manęs
nekenčia,
6
bet rodąs
gailestingumą
iki
tūkstantosios
kartos tiems,
kurie mane
myli ir
laikosi mano
įsakymų.
7
Netark
Viešpaties,
savo Dievo,
vardo be
reikalo, nes
Viešpats
nepaliks be
kaltės to,
kuris be
reikalo mini
Jo vardą.
8
Atsimink
sabato dieną,
kad ją
švęstum.
9
Šešias dienas
dirbk ir atlik
visus savo
darbus,
10 o
septintoji
diena yra
sabatas
Viešpačiui,
tavo Dievui.
Joje nevalia
dirbti jokio
darbo nei tau,
nei tavo sūnui
ar dukteriai,
nei tavo
tarnui ar
tarnaitei, nei
tavo gyvuliui,
nei ateiviui,
kuris yra tavo
namuose,
11
nes per šešias
dienas
Viešpats
sukūrė dangų,
žemę, jūrą ir
visa, kas
juose yra, o
septintąją
dieną
ilsėjosi.
Todėl Viešpats
palaimino
sabatą ir
pašventino jį.
12
Gerbk savo
tėvą ir
motiną, kad
ilgai gyventum
žemėje, kurią
Viešpats
Dievas tau
duoda.
13
Nežudyk.
14
Nesvetimauk.
15
Nevok.
16
Neliudyk
neteisingai
prieš savo
artimą.
17
Negeisk savo
artimo namų,
negeisk savo
artimo žmonos,
nei jo tarno,
nei tarnaitės,
nei jaučio,
nei
asilo—nieko,
kas yra tavo
artimo”.
18
Visi žmonės
girdėjo
griaustinį ir
trimito garsą,
matė žaibus ir
rūkstantį
kalną.
Matydami tai
žmonės
atsitraukė ir
stovėjo
atokiai.
19
Jie sakė
Mozei: “Tu
kalbėk su
mumis! Mes
klausysime.
Tačiau
tenekalba su
mumis Dievas,
kad
nemirtume!”
20
Mozė atsakė
žmonėms:
“Nebijokite!
Dievas atėjo
tam, kad jus
išmėgintų, ir
kad Jo baimė
būtų prieš jus
ir jūs
nenusidėtumėte”.
Morkaus
2 sk.:
27 Ir pridūrė:
“Sabatas
padarytas
žmogui, o ne
žmogus
sabatui;"
Marijona
Mukomolovienė,
2020-10-11, "Kantrybė"
Skaičių
21 sk.:
1 Kanaaniečių
karalius
Aradas, kuris
gyveno krašto
pietuose,
išgirdęs, kad
izraelitai
ateina iš
Atarimo, išėjo
į kovą prieš
juos ir kelis
paėmė į
nelaisvę.
2
Izraelitai
padarė įžadą
Viešpačiui:
“Jei atiduosi
šitą tautą į
mūsų rankas,
sunaikinsime
jos miestus”.
3
Viešpats
išklausė
izraelitų
prašymo ir
atidavė jiems
kanaaniečius,
kuriuos jie
nugalėjo,
sunaikino juos
ir jų miestus.
Jie praminė
aną vietą
Horma.
4
Nuo Horo kalno
jie ėjo keliu,
vedančiu
Raudonosios
jūros link,
kad aplenktų
Edomo žemę.
Kelionėje
tauta
nerimavo,
5 ji
kalbėjo prieš
Dievą ir Mozę:
“Kodėl mus
išvedėte iš
Egipto numirti
dykumoje? Nėra
duonos, nėra
vandens, mums
įgriso tas
menkavertis
maistas”.
6
Tada Viešpats
siuntė
nuodingas
gyvates. Jos
gėlė žmones,
ir daugelis
nuo jų mirė.
7
Jie kreipėsi į
Mozę,
sakydami:
“Nusidėjome,
kalbėdami
prieš Viešpatį
ir tave,
melsk, kad
pašalintų nuo
mūsų gyvates”.
Mozė meldėsi
už tautą.
8
Viešpats sakė
Mozei:
“Padaryk
varinę gyvatę
ir iškelk ją
ant stulpo;
kas įgeltas į
ją pažvelgs,
liks gyvas”.
9
Mozė
padirbdino
varinę gyvatę
ir iškėlė ją
ant stulpo. Į
ją pažvelgę,
įgeltieji
likdavo gyvi.
Michėjo
2 sk.:
7
Jūs, vadinami
Jokūbo namais!
Argi
Viešpaties
dvasia
apribota? Argi
tokie Jo
darbai? Argi
mano žodžiai
nėra geri
tiems, kurie
elgiasi
teisingai?
8
Tie, kurie
buvo mano
tauta, pakilo
kaip priešai!
Jūs
nutraukiate
apsiaustą nuo
ramiai
einančių
keliu, visai
negalvojančių
apie karą.
1
Petro 3 sk.:
18 Ir Kristus
vieną kartą
kentėjo už
nuodėmes,
teisusis už
neteisiuosius,
kad mus
nuvestų pas
Dievą, beje,
kūnu
numarintas,
bet
atgaivintas
Dvasia.
19
Ja Jis nužengė
žemyn ir
skelbė
kalėjime
esančioms
dvasioms,
20
kurios kadaise
buvo
neklusnios,
kai Nojaus
dienomis Dievo
kantrybė
laukė,
bestatant
arką, kuria
nedaugelis,
tai yra
aštuonios
sielos, buvo
išgelbėtos
vandeniu.
Mato
3 sk.:
14 Jonas Jį
atkalbinėjo:
“Aš turėčiau
būti Tavo
pakrikštytas,
o Tu ateini
pas mane!”
15
Bet Jėzus jam
atsakė: “Šį
kartą
paklausyk!
Taip mudviem
dera įvykdyti
visą teisumą”.
Tada Jonas
sutiko.
…
17
Ir štai balsas
iš dangaus
prabilo:
“Šitas yra
mano mylimas
Sūnus, kuriuo
Aš gėriuosi”.
Giedrius
Ažukas,
2020-10-04, "Dievas
turi tau
ateitį"
Jeremijo 29
sk.:
11
Aš žinau,
kokius
sumanymus
turiu dėl
jūsų,sako
Viešpats.
Sumanymus jūsų
gerovei, o ne
nelaimėms, ir
ateitį su
viltimi.
Jobo
42 sk.:
1 Jobas atsakė
Viešpačiui,
tardamas:
2
“Žinau, kad Tu
esi Visagalis;
niekas
nesutrukdys
Tau padaryti,
ką sumanei."
Psalmių 9
sk.:
10 Kas pažįsta
Tavo vardą,
pasitiki
Tavimi. Tu
niekad
nepalikai tų,
kurie Tavęs
ieško.
Galatams
6 sk.:
7
Neapsigaukite!
Iš Dievo
nepasišaipysi.
Ką žmogus
sėja, tą ir
pjaus.
8
Kas sėja savo
kūnui, tas iš
kūno pjaus
supuvimą, o
kas sėja
Dvasiai, tas
iš Dvasios
pjaus amžinąjį
gyvenimą.
Pradžios
8 sk.:
22 Kol žemė
bus, nenustos
sėja ir
pjūtis, šaltis
ir šiluma,
vasara ir
žiema, diena
ir naktis!
Hebrajams
12 sk.:
15 Žiūrėkite,
kad kas
neprarastų
Dievo malonės,
kad neišleistų
daigų kokia
karti šaknis
ir nepadarytų
vargo,
suteršdama
daugelį;
Morkaus
4 sk.:
14 Sėjėjas
sėja žodį.
15
Palei kelią
sėjamas
žodistai tie,
kuriems vos
išgirdus, tuoj
pat ateina
šėtonas ir
išplėšia jų
širdyse
pasėtąjį žodį.
16
Panašiai ir su
tais, kurie
pasėti
uolėtoje
dirvoje.
Išgirdę žodį,
jie tuojau su
džiaugsmu jį
priima.
17
Bet jie neturi
savyje šaknų
ir išsilaiko
neilgai.
Ištikus kokiam
sunkumui ar
persekiojimui
dėl žodžio,
jie tuoj pat
pasipiktina.
18
Kiti sėjami
tarp erškėčių.
Jie išgirsta
žodį,
19
bet pasaulio
rūpesčiai,
turtų apgaulė
ir sukilę
geismai
kitiems
dalykams
nusmelkia žodį
ir jis tampa
nevaisingas.
20
Geroje žemėje
pasėta
sėklatai tie,
kurie išgirsta
žodį, priima
jį ir duoda
vaisių: kas
trisdešimteriopą,
kas
šešiasdešimteriopą,
o kas
šimteriopą”.
1
Timotiejui 4
sk.:
7 Bedieviškų
ir bobiškų
pasakų venk, o
ugdykis
dievotumą.
8
Kūno lavinimas
nedaug naudos
duoda, o
dievotumas
viskam
naudingas; jis
turi esamojo
ir būsimojo
gyvenimo
pažadą.
9
Šis žodis yra
tikras, vertas
visiško
pritarimo.
Jokūbo
4 sk.:
6 Bet Jis
duoda dar
didesnę
malonę, ir
todėl sako:
“Dievas
išdidiems
priešinasi, o
nuolankiesiems
teikia
malonę”.
1
Petro 2 sk.:
1 Taigi,
atmetę visokį
blogį, visokią
klastą ir
veidmainystes,
pavyduliavimus
ir visokias
apkalbas,
2
lyg
naujagimiai
trokškite tyro
žodžio pieno,
kad nuo jo
augtumėte
išgelbėjimui,
3
jeigu tikrai
paragavote,
koks Viešpats
yra
maloningas.
Psalmių
126 sk.:
5 Kurie
ašarodami
sėja, tie su
džiaugsmu
pjaus.
6
Verkia žmogus,
į dirvą
berdamas
sėklą, bet su
džiaugsmu
grįžta,
nešdamas
pėdus.
Marijona
Mukomolovienė,
2020-09-27, "Nuolankieji
bus aprengti
baltais
drabužiais"
Giedrius
Ažukas,
2020-09-20, "Būkite
atidūs"
Filipiečiams 1
sk.:
27 Tiktai jūsų
elgesys tebūna
vertas
Kristaus
Evangelijos,
kad atvykęs
matyčiau, o
jei neatvyksiu
išgirsčiau,
kad gyvenate
vienoje
dvasioje,
viena siela
kartu kovojate
už Evangelijos
tikėjimą
Mato
16 sk.:
1
Atėjo
fariziejų ir
sadukiejų ir
mėgindami
prašė Jį
parodyti jiems
ženklą iš
dangaus.
2
Jis jiems
atsakė:
“Atėjus
vakarui, jūs
sakote: ‘Bus
giedra, nes
dangus
raudonas’,
3 ir
rytmetį:
‘Šiandien bus
lietaus, nes
rausta
apsiniaukęs
dangus’.
Veidmainiai!
Jūs mokate
atpažinti
dangaus veidą,
o laiko
ženklų ne.
4
Pikta ir
svetimaujanti
karta ieško
ženklo, tačiau
jai nebus
duota kito
ženklo, kaip
tik pranašo
Jonos
ženklas”. Ir,
palikęs juos,
nuėjo šalin.
5 Keldamiesi į
kitą ežero
pusę, mokiniai
buvo užmiršę
pasiimti
duonos.
6
Jėzus jiems
tarė: “Būkite
atidūs ir
saugokitės
fariziejų bei
sadukiejų
raugo”.
7 O
jie tarpusavy
svarstė: “Tai
todėl, kad
nepasiėmėme
duonos”.
8
Tai supratęs,
Jėzus tarė:
“Mažatikiai!
Kodėl
svarstote, kad
nepasiėmėte
duonos?
9
Argi dar
nesuprantate?
Ar
neprisimenate
penkių kepalų
penkiems
tūkstančiams
ir kiek
pintinių
surinkote
trupinių?
10
Arba septynių
kepalų
keturiems
tūkstančiams
ir kiek
pintinių
surinkote
trupinių?!
11
Tad kaip
nesuprantate,
jog kalbėjau
jums ne apie
duoną.
Fariziejų ir
sadukiejų
raugo
saugokitės!”
12
Tada jie
suprato, kad
Jis liepė
saugotis ne
duonos raugo,
bet fariziejų
ir sadukiejų
mokslo.
Efeziečiams
4 sk.:
11 Ir Jis
paskyrė vienus
apaštalais,
kitus
pranašais,
evangelistais,
ganytojais ir
mokytojais,
12
kad išlavintų
šventuosius
tarnavimo
darbui,
Kristaus kūno
ugdymui,
2
Timotiejui 3
sk.:
1 Žinok, kad
paskutinėmis
dienomis užeis
sunkūs laikai,
2
nes žmonės bus
savimylos,
pinigų
mylėtojai,
pagyrūnai,
išdidūs,
piktžodžiautojai,
neklusnūs
tėvams,
nedėkingi,
nešventi,
3
nemylintys,
nesutaikomi,
šmeižikai,
nesusivaldantys,
šiurkštūs,
nekenčiantys
to, kas gera,
4
išdavikai,
užsispyrę,
pasipūtėliai,
labiau
mylintys
malonumus negu
Dievą,
5
turintys
dievotumo
išvaizdą, bet
atsižadėję jo
jėgos.
Šalinkis tokių
žmonių!
6 Iš
jų yra tie,
kurie
įsiskverbia į
namus ir
pavergia
silpnas
moterėles,
pilnas
nuodėmių,
geidulių
vedžiojamas,
7
nuolat
besimokančias
ir vis
nesugebančias
pasiekti
tiesos
pažinimo.
...
13
Pikti žmonės
ir
suvedžiotojai
eis blogyn,
klaidindami ir
klysdami.
1
Timotiejui 1
sk.:
5 Įsakymo
tikslas yra
meilė iš tyros
širdies, geros
sąžinės ir
nuoširdaus
tikėjimo.
6
Kai kurie,
nuklydę nuo
šių dalykų,
paskendo
tuščiuose
plepaluose.
7
Jie norėtų
būti įstatymo
mokytojais,
bet nesupranta
nei ką kalba,
nei ką
tvirtina.
8 O
mes žinome,
jog įstatymas
geras, jeigu
kas teisingai
juo naudojasi,
1 Jono 4
sk.:
1 Mylimieji,
ne kiekviena
dvasia
tikėkite, bet
ištirkite
dvasias, ar
jos iš Dievo,
nes pasklido
pasaulyje daug
netikrų
pranašų.
2 Iš
to pažinsite
Dievo Dvasią:
kiekviena
dvasia, kuri
išpažįsta Jėzų
Kristų kūne
atėjusį, yra
iš Dievo,
3 ir
kiekviena
dvasia, kuri
neišpažįsta
Jėzaus
Kristaus kūne
atėjusio, nėra
iš Dievo.
Tokiaiš
antikristo,
apie kurį
girdėjote, kad
jis ateisiąs.
Jis jau dabar
yra pasaulyje.
4
Jūs esate iš
Dievo,
vaikeliai, ir
nugalėjote
juos, nes Tas,
kuris jumyse,
didesnis už
tą, kuris
pasaulyje.
5
Jie yra iš
pasaulio,
todėl kalba
kaip iš
pasaulio, ir
pasaulis jų
klauso.
6
Mes esame iš
Dievo. Kas
pažįsta Dievą,
tas mūsų
klauso, o kas
ne iš
Dievomūsų
neklauso. Iš
to pažįstame
tiesos Dvasią
ir klaidos
dvasią.
1
Jono 3 sk.:
18 Mano
vaikeliai,
nemylėkime
žodžiu ar
liežuviu, bet
darbu ir
tiesa.
Kolosiečiams
2 sk.:
18 Niekas
teneatima jūsų
atlygio,
pamėgęs
tariamą
nusižeminimą
ir angelų
garbinimą,
pasinėręs į
tai, ko nėra
matęs, be
pagrindo
pasipūtęs savo
kūniškais
samprotavimais,
19
nesijungdamas
su Galva, iš
kurios visas
kūnas,
sąnariais ir
raiščiais
aprūpinamas
bei jungiamas
vienybėn, auga
Dievo teikiamu
ūgiu.
Kolosiečiams
1 sk.:
18 Ir Jis yra
kūnobažnyčios
galva.
Jispradžia,
pirmagimis iš
mirusiųjų, kad
visame kame
turėtų
pirmenybę.
Galatams
5 sk.:
17 Nes kūnas
geidžia
priešingo
Dvasiai, o
Dvasiakūnui;
jie vienas
kitam
priešingi,
todėl negalite
daryti visko,
ko norėtumėte.
Liudmila
Gedminienė,
2020-09-13, "Kelionė.
Tikslas -
Šventa
Jeruzalė"
Apreiškimo 21
sk.:
10
Ir jis nunešė
mane dvasioje
ant didelio ir
aukšto kalno,
ir parodė man
miestą,
šventąją
Jeruzalę,
nusileidžiančią
iš dangaus nuo
Dievo,
11
žėrinčią Dievo
šlove. Jos
švytėjimas
tarsi
brangakmenio,
tarsi jaspio
akmens,
tviskančio
kaip
krištolas.
...
27
Ir ten
niekados
nepateks, kas
netyra, joks
nešvankėlis ar
melagis, o
tiktai tie,
kurie įrašyti
Avinėlio
gyvenimo
knygoje.
Hebrajams
11 sk.:
13 Jie visi
mirė tikėdami,
dar negavę
pažadėtųjų
dalykų, bet iš
tolo juos
regėdami, buvo
įsitikinę jais
ir priėmė
juos,
išpažindami,
jog jie žemėje
svečiai ir
keleiviai.
14
Kurie taip
kalba, parodo,
kad ieško
tėvynės.
15
Jeigu jie būtų
minėję aną, iš
kurios
iškeliavo, jie
būtų turėję
laiko sugrįžti
atgal.
16
Bet dabar jie
siekė geresnės
tėvynės, tai
yra
dangiškosios.
Todėl Dievas
nesigėdija
vadintis jų
Dievu: juk Jis
paruošė jiems
Miestą!
Išėjimo
32 sk.:
33 Viešpats
jam atsakė:
“Kas man
nusideda, tą
išbrauksiu iš
savo knygos.
Apreiškimo
3 sk.:
5 Nugalėtojas
bus aprengtas
baltais
drabužiais, ir
jo vardo
neištrinsiu iš
gyvenimo
knygos. Aš
išpažinsiu jo
vardą savo
Tėvo ir Jo
angelų
akivaizdoje’.
1
Korintiečiams
10 sk.:
11 Visa tai
jiems atsitiko
kaip
pavyzdžiai, ir
užrašyti
pamokyti mums,
gyvenantiems
amžių
pabaigoje.
Skaičių
26 sk.:
65 nes
Viešpats buvo
pasakęs, kad
jie visi mirs
dykumoje. Nė
vienas
neišliko,
išskyrus
Jefunės sūnų
Kalebą ir Nūno
sūnų Jozuę.
Jeremijo
7 sk.:
23 Bet jiems
įsakiau štai
ką:
‘Pakluskite
mano balsui,
ir Aš būsiu
jūsų Dievas, o
jūs būsite
mano tauta.
Vaikščiokite
keliu, kurį
jums
nurodžiau, kad
jums gerai
sektųsi’.
Jeremijo
9 sk.:
13 Viešpats
tarė: “Kadangi
jie atmetė
mano įstatymą,
kurį jiems
daviau,
nepakluso mano
balsui ir
nesielgė pagal
jį,
14
bet sekė savo
širdies
užgaidas ir
Baalą, kaip jų
tėvai juos
mokė,
15
todėl Aš juos
valgydinsiu
metėlėmis,
girdysiu
karčiu
vandeniu
1
Korintiečiams
10 sk.:
6 Tie įvykiai
yra mums
pavyzdžiai,
kad negeistume
blogio, kaip
anie geidė.
7
Nebūkite
stabmeldžiai,
kaip kai kurie
iš jų,kaip
parašyta:
“Tauta sėdosi
valgyti ir
gerti ir
kėlėsi
žaisti”.
8
Neištvirkaukime,
kaip kai kurie
iš jų
ištvirkavo ir
žuvo vieną
dieną
dvidešimt trys
tūkstančiai.
9
Negundykime
Kristaus, kaip
kai kurie iš
jų gundė ir
mirė nuo
gyvačių.
10
Nemurmėkite,
kaip kai kurie
iš jų murmėjo
ir žuvo nuo
naikintojo.
Išėjimo 32
sk.:
1 Tauta,
nesulaukdama
Mozės
grįžtant,
susirinko apie
Aaroną ir sakė
jam: “Padaryk
mums dievą,
kuris eitų
pirma mūsų,
nes mes
nežinome, kas
atsitiko tam
žmogui Mozei,
kuris mus
išvedė iš
Egipto žemės”.
2
Aaronas jiems
atsakė:
“Imkite iš
savo žmonų,
sūnų ir
dukterų
auksinius
auskarus ir
atneškite
man”.
3
Visi žmonės
išsiėmė
auksinius
auskarus iš
savo ausų ir
atnešė juos
Aaronui.
4
Tas juos
išlydė ir
nuliedino
veršį. Žmonės
tarė:
“Izraeli, štai
tavo dievas,
kuris tave
išvedė iš
Egipto žemės”.
5
Aaronas,
matydamas tai,
pastatė aukurą
ir paskelbė:
“Rytoj
Viešpaties
šventė!”
6
Atsikėlę
anksti rytą,
jie aukojo
deginamąsias
ir padėkos
aukas, sėdo
valgyti ir
gerti, ir
kėlėsi žaisti.
7 Ir
Viešpats
pasakė Mozei:
“Eik,
nusileisk
žemyn, nes
tavo tauta,
kurią išvedei
iš Egipto
žemės,
nusidėjo.
8
Jie greitai
nuklydo nuo
kelio, kurį
jiems
nurodžiau.
Nusiliedinę
veršį, jį
garbina, jam
aukoja aukas
ir sako:
‘Šitas yra
tavo dievas,
Izraeli, kuris
tave išvedė iš
Egipto žemės’.
1
Samuelio 15
sk.:
1 Samuelis
tarė Sauliui:
“Mane Viešpats
siuntė tave
patepti
karaliumi Jo
tautai
Izraeliui.
Taigi dabar
klausyk
Viešpaties
žodžių.
2
Taip sako
kareivijų
Viešpats: ‘Aš
prisimenu, ką
Amalekas
padarė
Izraeliui:
kaip jis
tykojo kelyje,
kai tas
žygiavo iš
Egipto.
3
Dabar eik ir
užpulk
Amaleką, ir
visiškai
sunaikink
viską, kas jam
priklauso,
nieko
nesigailėdamas.
Išžudyk vyrus,
moteris,
vaikus ir
kūdikius,
jaučius, avis,
kupranugarius
ir asilus’ ”.
…
8
Amaleko
karalių Agagą
jis paėmė
gyvą, o visus
žmones
sunaikino
kardu.
9
Bet Saulius ir
žmonės
pagailėjo
Agago,
geriausių
avių, galvijų,
penimų avinų
ir apskritai
viso, kas buvo
gera, jie
nenorėjo
sunaikinti.
Kas buvo
nedidelės
vertės, tą jie
visiškai
sunaikino.
10
Tada
Viešpaties
žodis atėjo
Samueliui:
11
“Gailiuosi
Saulių padaręs
karaliumi, nes
jis nusigręžė
nuo manęs ir
neįvykdė mano
įsakymų”. Tai
nuliūdino
Samuelį, ir
jis šaukėsi
Viešpaties
visą naktį.
…
22
Samuelis
atsakė: “Argi
Viešpats
labiau vertina
deginamąsias
aukas ir
atnašas, negu
paklusnumą
Viešpaties
balsui?
Paklusti yra
geriau negu
aukoti ir
klausyti yra
geriau už
avinų taukus.
23
Nepaklusnumas
yra kaip
žyniavimo
nuodėmė ir
užsispyrimas
yra kaip
stabmeldystė.
Kadangi tu
atmetei
Viešpaties
žodį, Jis
atmetė tave,
kad nebebūtum
karaliumi”.
Skaičių
25 sk.:
1 Izraelitams
gyvenant
Šitime, tauta
pradėjo
paleistuvauti
su Moabo
dukterimis.
2
Jos kvietė
izraelitus į
aukojimo
šventes. Ten
jie valgė ir
lenkėsi prieš
jų dievus.
3
Izraelitai
garbino Baal
Peorą.
Užsirūstinęs
Viešpats
4
tarė Mozei:
“Surink visus
tautos vadus
ir juos pakark
saulės
kaitroje, kad
mano rūstybė
nepaliestų
Izraelio
tautos”.
5
Mozė įsakė
Izraelio
teisėjams
užmušti visus
Baal Peoro
garbintojus.
6
Vienas
izraelitas
atsivedė
midjanietę į
savo palapinę
Mozei ir
visiems
izraelitams
matant, tuo
metu, kai jie
raudojo prie
Susitikimo
palapinės
įėjimo.
7
Tai išvydęs,
kunigo Aarono
sūnaus
Eleazaro sūnus
Finehasas
pakilo iš
susirinkusiųjų
ir, pagriebęs
ietį,
8
įėjo į
palapinę
paskui
izraelitą, ir
perdūrė juos
abu
kiauraiizraelitą
ir moterį per
jos pilvą.
Tada liovėsi
maras tarp
Izraelio sūnų.
9 Iš
viso nuo maro
mirė dvidešimt
keturi
tūkstančiai
žmonių.
Jokūbo
4 sk.:
4 Paleistuviai
ir
paleistuvės!
Ar nežinote,
kad draugystė
su pasauliu
yra
priešiškumas
Dievui? Taigi
kas nori būti
pasaulio
bičiulis, tas
tampa Dievo
priešu.
1
Jono 2 sk.:
15 Nemylėkite
pasaulio, nei
to, kas yra
pasaulyje. Jei
kas myli
pasaulį, nėra
jame Tėvo
meilės,
16
nes visa, kas
pasaulyje, tai
kūno geismas,
akių geismas
ir gyvenimo
išdidumas, o
tai nėra iš
Tėvo, bet iš
pasaulio.
Skaičių 21
sk.:
4 Nuo Horo
kalno jie ėjo
keliu,
vedančiu
Raudonosios
jūros link,
kad aplenktų
Edomo žemę.
Kelionėje
tauta
nerimavo,
5 ji
kalbėjo prieš
Dievą ir Mozę:
“Kodėl mus
išvedėte iš
Egipto numirti
dykumoje? Nėra
duonos, nėra
vandens, mums
įgriso tas
menkavertis
maistas”.
6
Tada Viešpats
siuntė
nuodingas
gyvates. Jos
gėlė žmones,
ir daugelis
nuo jų mirė.
Išėjimo
15 sk.:
23 Atėję į
Marą, jie
negalėjo gerti
Maros vandens,
nes jis buvo
kartus. Todėl
ta vieta
vadinama Mara.
24
Tauta pradėjo
murmėti prieš
Mozę sakydami:
“Ką gersime?”
Išėjimo
16 sk.:
1 Antrojo
mėnesio
penkioliktą
dieną po to,
kai jie paliko
Egiptą, visi
izraelitai
išėjo iš Elimo
ir atėjo į
Sino dykumą,
esančią tarp
Elimo ir
Sinajaus.
2
Visa Izraelio
vaikų tauta
murmėjo prieš
Mozę ir Aaroną
dykumoje.
3
Jie sakė:
“Geriau mes
būtume mirę
nuo Viešpaties
rankos Egipto
šalyje, kai
sėdėjome prie
mėsos puodų ir
valgėme duonos
sočiai! Jūs
mus atvedėte į
šią dykumą,
kad
numarintumėte
visus badu”.
4
Tada Viešpats
tarė Mozei:
“Aš jums
duosiu duonos
iš dangaus.
Žmonės
teišeina ir
tesusirenka
dienos davinį,
kad
išbandyčiau
juos, ar jie
laikysis mano
įstatymo, ar
ne.
Išėjimo
17 sk.:
1 Visi
izraelitai
keliavo toliau
iš Sino
dykumos
sustodami, kai
Viešpats
įsakydavo. Jie
pasistatė
stovyklą
Refidime. Čia
jie nerado
geriamo
vandens
2 ir
priekaištavo
Mozei,
sakydami:
“Duok mums
vandens
atsigerti!”
Mozė jiems
atsakė: “Ko
burnojate
prieš mane?
Kodėl gundote
Viešpatį?”
3
Žmonės,
ištroškę
vandens,
murmėjo prieš
Mozę: “Kodėl
mus išvedei iš
Egipto, kad
mus, mūsų
vaikus ir
gyvulius
numarintum
troškuliu?”
Skaičių
14 sk.:
36 Vyrai,
kuriuos Mozė
buvo išsiuntęs
išžvalgyti
žemę, ir kurie
grįžę sukurstė
tautą murmėti
prieš
Viešpatį,
blogai
kalbėdami apie
kraštą
37
ir skleisdami
blogus
atsiliepimus
apie tą žemę,
buvo ištikti
Viešpaties
akivaizdoje ir
mirė.
Skaičių
16 sk.:
1 Korachas,
Levio sūnaus
Kehato sūnaus
Iccharo sūnus,
ir iš Rubeno
sūnų Eliabo
sūnūs Datanas
ir Abiramas
bei Peleto
sūnus Onas
2
sukilo prieš
Mozę. Prie jų
prisidėjo du
šimtai
penkiasdešimt
izraelitų,
tautos
kunigaikščių,
žinomų
bendruomenėje
ir gerbiamų
vyrų.
…
35
Viešpaties
siųsta ugnis
sunaikino tuos
du šimtus
penkiasdešimt
vyrų, kurie
aukojo
smilkalus.
...
41 Kitą dieną
visi
izraelitai
murmėjo prieš
Mozę ir
Aaroną: “Judu
nužudėte
Viešpaties
žmones”.
…
49
Mirė
keturiolika
tūkstančių
septyni
šimtai,
neskaitant
žuvusiųjų
Koracho
maište.
Jono 12
sk.:
3 Paėmusi
svarą labai
brangaus
tepalo iš
gryno nardo,
Marija patepė
Jėzui kojas ir
nušluostė jas
savo plaukais.
Namuose
pasklido
tepalo kvapas.
Jono 13
sk.:
1
Prieš Paschos
šventę Jėzus,
žinodamas, kad
atėjo Jo
valanda iš šio
pasaulio
keliauti pas
Tėvą, ir
mylėdamas
savuosius
pasaulyje,
parodė jiems
savo meilę iki
galo.
Jono 15
sk.:
1
“Aš esu
tikrasis
vynmedis, o
mano Tėvas
vynininkas.
2
Kiekvieną
šakelę manyje,
neduodančią
vaisiaus, Jis
išpjauna, o
kiekvieną
šakelę,
nešančią
vaisių,
apvalo, kad ji
duotų daugiau
vaisiaus.
3
Jūs jau esate
švarūs dėl
žodžio, kurį
jums kalbėjau.
4
Pasilikite
manyje, ir Aš
jumyse. Kaip
šakelė negali
duoti vaisiaus
pati iš savęs,
nepasilikdama
vynmedyje,taip
ir jūs, jei
nepasiliksite
manyje.
...
16 Tavo
žodžiais
maitinuosi.
Tavo žodis
džiugina mane,
jis yra mano
širdies
linksmybė; aš
vadinuosi Tavo
vardu,
Viešpatie,
kareivijų
Dieve!
Jeremijo 16
sk.:
4
‘Baisia
mirtimi jie
mirs! Jų
niekas
neapraudos ir
nepalaidos,
jie bus kaip
mėšlas
laukuose! Nuo
kardo ir bado
jie žus, jų
lavonai bus
ėdesiu
padangių
paukščiams ir
laukiniams
žvėrims’. …
7
Nelauš duonos
gedinčiam,
nepaguos dėl
mirusio ir
neduos gerti
paguodos
taurės dėl
tėvo ar
motinos.
Jeremijo 18
sk.:
1
Viešpats
kalbėjo
Jeremijui:
2
“Eik į
puodžiaus
namus, ten tu
išgirsi mano
žodžius!”
3
Aš, nuėjęs į
puodžiaus
namus, radau
jį bedirbantį
prie žiestuvo.
4
Indas, kurį
jis darė iš
molio,
nepavyko, ir
jis iš naujo
nužiedė kitą
indą, kokį
panorėjo.
5
Tada Viešpats
tarė man:
6
“Izraelitai,
ar Aš negaliu
su jumis taip
daryti, kaip
šitas
puodžius? Kaip
molis
puodžiaus
rankoje, taip
jūs,
izraelitai,
mano rankoje.
7
Kartais Aš
grasinu tautai
ar karalystei
ją išrauti,
sužlugdyti ir
sunaikinti,
8
bet jei tauta,
kuriai
grasinu,
nusisuka nuo
savo piktų
darbų, tai Aš
susilaikau nuo
to pikto, kurį
buvau jai
numatęs.
9
Kartais Aš
pažadu tautai
ar karalystei
ją statyti ir
įtvirtinti,
10
bet jei ji
daro pikta ir
neklauso
manęs, tai Aš
susilaikau nuo
to gero, kurį
buvau
pažadėjęs
padaryti.
Giedrius
Ažukas, "Kas
tavo
šeimininkas?"
Luko 6 sk.:
43
Nėra gero
medžio, kuris
duotų blogus
vaisius, ir
nėra blogo,
kuris duotų
gerus vaisius.
44
Kiekvienas
medis
pažįstamas iš
jo vaisių. Nuo
erškėčių
niekas nerenka
figų, o nuo
gervuogių
krūmo neskina
vynuogių.
45
Geras žmogus
iš gero savo
širdies lobyno
iškelia gera,
o blogas iš
blogo savo
širdies lobyno
iškelia bloga.
Jo lūpos kalba
tai, ko
pertekusi
širdis.
Efeziečiams
2 sk.:
10 Mes esame
Jo kūrinys,
sukurti
Kristuje
Jėzuje geriems
darbams,
kuriuos Dievas
iš anksto
paskyrė mums
atlikti.
Pradžios
4 sk.:
6 Viešpats
tarė Kainui:
“Kodėl tu
supykai ir
tavo veidas
paniuro?
7
Darydamas
gera, argi
nebūsi
priimtas? O
jei gera
nedarai,
nuodėmė tyko
prie durų. Ji
traukia tave,
tačiau tu turi
viešpatauti
jai”.
…
16
Kainas
pasitraukė iš
Viešpaties
akivaizdos ir
apsigyveno
Nodo šalyje, į
rytus nuo
Edeno.
Pradžios 6
sk.:
5 Viešpats,
matydamas, kad
žmonių
nedorybės
žemėje buvo
didelės ir jų
širdies
siekiai buvo
vien tik
pikti,
6
gailėjosi, kad
Jis žemėje
sutvėrė žmogų,
ir sielojosi
savo širdyje.
7 Ir
Dievas tarė:
“Aš
išnaikinsiu
žmones,
kuriuos
sutvėriau, nuo
žemės
paviršiaus;
tiek žmones,
tiek gyvulius,
roplius ir
padangių
paukščius, nes
Aš gailiuosi,
kad juos
padariau”.
8
Tačiau Nojus
rado malonę
Viešpaties
akyse.
9
Tokia yra
Nojaus giminės
istorija.
Nojus buvo
teisus ir
tobulas vyras
savo kartoje;
jis vaikščiojo
su Dievu.
Mato
7 sk.:
13 “Įeikite
pro ankštus
vartus, nes
erdvūs vartai
ir platus
kelias veda į
pražūtį, ir
daug yra juo
įeinančių.
14 O
ankšti vartai
ir siauras
kelias veda į
gyvenimą, ir
tik nedaugelis
jį randa”.
15
“Saugokitės
netikrų
pranašų, kurie
ateina pas jus
avių kailyje,
o viduje yra
plėšrūs
vilkai.
16
Jūs pažinsite
juos iš
vaisių. Argi
kas gali
priskinti
vynuogių nuo
erškėčių ar
figų nuo
usnių?!"
...
19 Kiekvienas
medis, kuris
neduoda gerų
vaisių,
nukertamas ir
įmetamas į
ugnį.
Jono
15 sk.:
1 “Aš esu
tikrasis
vynmedis, o
mano Tėvas
vynininkas.
2
Kiekvieną
šakelę manyje,
neduodančią
vaisiaus, Jis
išpjauna, o
kiekvieną
šakelę,
nešančią
vaisių,
apvalo, kad ji
duotų daugiau
vaisiaus."
Jono 16
sk.:
16 Ne jūs mane
išsirinkote,
bet Aš jus
išsirinkau ir
paskyriau, kad
eitumėte,
duotumėte
vaisių ir jūsų
vaisiai
išliktų,kad
ko tik
prašytumėte
Tėvą mano
vardu, Jis
jums duotų.
Jono
8 sk.:
31 Jėzus
kalbėjo
įtikėjusiems
Jį žydams:
“Jei jūs
pasiliekate
mano žodyje,
iš tiesų esate
mano mokiniai;
32
ir jūs
pažinsite
tiesą, ir
tiesa padarys
jus laisvus”.
Luko
6 sk.:
45 Geras
žmogus iš gero
savo širdies
lobyno iškelia
gera, o blogas
iš blogo savo
širdies lobyno
iškelia bloga.
Jo lūpos kalba
tai, ko
pertekusi
širdis”.
...
47 Kiekvienas,
kuris ateina
pas mane,
klausosi mano
žodžių ir juos
vykdo,Aš
parodysiu
jums, į ką jis
panašus.
Romiečiams
8 sk.:
5 Kurie gyvena
pagal kūną,
tie mąsto
kūniškai, o
kurie gyvena
pagal Dvasią
dvasiškai.
6
Kūniškas
mąstymas tai
mirtis, o
dvasiškas
gyvenimas ir
ramybė.
7
Kūniškas
mąstymas
priešiškas
Dievui; jis
nepaklūsta
Dievo
įstatymui ir
net negali
paklusti.
8 Ir
todėl
gyvenantys
pagal kūną
negali patikti
Dievui.
...
12
Taigi,
broliai, mes
nesame
skolingi
kūnui, kad
gyventume
pagal kūną.
13
Jei jūs
gyvenate pagal
kūną mirsite.
Bet jei dvasia
marinate
kūniškus
darbus
gyvensite.
Galatams
5 sk.:
16 Sakau:
gyvenkite
Dvasia, ir jūs
nevykdysite
kūno geismų.
17
Nes kūnas
geidžia
priešingo
Dvasiai, o
Dvasia kūnui;
jie vienas
kitam
priešingi,
todėl negalite
daryti visko,
ko norėtumėte.
Mato 6 sk.:
24 “Niekas
negali
tarnauti
dviems
šeimininkams:
arba jis vieno
nekęs, o kitą
mylės, arba
vienam bus
atsidavęs, o
kitą nieku
vers. Negalite
tarnauti
Dievui ir
Mamonai”.
Mato 15
sk.:
7 Veidmainiai!
Gerai apie jus
pranašavo
Izaijas:
8
‘Ši tauta
artinasi prie
manęs savo
lūpomis ir
gerbia mane
savo liežuviu,
bet jos širdis
toli nuo
manęs.
9
Veltui jie
mane garbina,
žmogiškus
priesakus
paversdami
mokymu’ ”.
Luko
16 sk.:
13
Joks tarnas
negali
tarnauti dviem
šeimininkams,
nes jis arba
vieno nekęs, o
kitą mylės,
arba prie
vieno
prisiriš, o
kitą nieku
vers. Negalite
tarnauti
Dievui ir
Mamonai”.
14
Visa tai
girdėjo
mėgstantys
pinigus
fariziejai ir
šaipėsi iš
Jėzaus.
15 O
Jis jiems
pasakė: “Jūs
žmonių akyse
dedatės
teisūs, bet
Dievas mato
jūsų širdis.
Nes tai, kas
žmonėse
aukštinama,
Dievo akyse
bjauru”.
Efeziečiams
6 sk.:
5
Jūs, vergai,
klausykite
savo žemiškųjų
šeimininkų su
baime ir
drebėjimu,
nuoširdžiai
kaip Kristaus,
6 ne
dėl akių
tarnaudami,
lyg žmonėms
įtinkantys,
bet kaip
Kristaus
vergai, iš
širdies
vykdantys
Dievo valią.
7
Noriai
tarnaukite
kaip
Viešpačiui, o
ne žmonėms,
Kolosiečiams
3 sk.:
22 Jūs,
vergai, visame
kame
pakluskite
savo
šeimininkams
pagal kūną, ne
dėl akių
tarnaudami,
kaip žmonėms
patikti
norėdami, bet
iš tyros
širdies,
bijodami
Dievo.
23
Ir ką tik
darytumėte,
darykite iš
širdies, kaip
Viešpačiui, o
ne žmonėms,
24
žinodami, kad
iš Viešpaties
gausite
palikimą kaip
atlyginimą,
nes jūs
tarnaujate
Viešpačiui
Kristui.
Psalmių
78 sk.:
40 Kaip dažnai
jie pykdė Jį
dykumoje,
liūdino
tyruose!
41
Jie vis iš
naujo gundė
Dievą ir
apribojo
Izraelio
Šventąjį.
42
Jie
neprisimindavo
Jo rankos ir
tos dienos,
kai Jis
išvadavo juos
iš priešo,
Mato
6 sk.:
24
“Niekas negali
tarnauti
dviems
šeimininkams:
arba jis vieno
nekęs, o kitą
mylės, arba
vienam bus
atsidavęs, o
kitą nieku
vers. Negalite
tarnauti
Dievui ir
Mamonai”.
Jeremijo
4 sk.:
1
“Izraeli, jei
nori
sugrįžti,sako
Viešpats,grįžk
pas mane. Jei
pašalinsi savo
bjaurystes,
tau nereikės
bėgti nuo
manęs.
…
3
Taip sako
Viešpats Judo
žmonėms ir
Jeruzalei:
“Arkite
dirvonus ir
nesėkite
erškėtynuose."
Marijona
Mukomolovienė,
2020-08-30, "Rinkis
gyvenimą su
Kristumi"
Filipiečiams 1
sk.:
20 Aš karštai
laukiu ir
turiu viltį,
jog niekuo
neliksiu
sugėdintas,
bet kaip
visada, taip
ir dabar
Kristus bus
viešai
išaukštintas
mano kūnear
gyvenimu, ar
mirtimi.
21 Man
gyvenimastai
Kristus, o
mirtistai
laimėjimas.
23 Mane
traukia ir
viena, ir
kita, nors
verčiau man
iškeliauti ir
būti su
Kristumi, nes
tai visų
geriausia.
24 O mano
pasilikimas
kūne
reikalingesnis
jums.
…
27 Tiktai jūsų
elgesys tebūna
vertas
Kristaus
Evangelijos,
kad atvykęs
matyčiau, o
jei neatvyksiu
išgirsčiau,
kad gyvenate
vienoje
dvasioje,
viena siela
kartu kovojate
už Evangelijos
tikėjimą
28 ir niekuo
nesiduodate
priešininkų
išgąsdinami.
Jiems tai
žlugimo
ženklas, o
jums
išgelbėjimo,
ir jis Dievo
duotas.
Jono 11
sk.:
21 Morta tarė
Jėzui:
“Viešpatie,
jei būtum čia
buvęs, mano
brolis nebūtų
miręs.
22 Bet ir
dabar žinau:
ko tik prašysi
Dievo, Dievas
Tau duos”.
23 Jėzus jai
pasakė: “Tavo
brolis
prisikels!”
24 Morta
atsiliepė: “Aš
žinau, jog jis
prisikels
prisikėlime,
paskutinę
dieną”.
25 Jėzus jai
tarė: “Aš esu
prisikėlimas
ir gyvenimas.
Kas tiki mane,
nors ir mirtų,
bus gyvas.
26 Ir
kiekvienas,
kuris gyvena
ir tiki mane,
nemirs per
amžius. Ar tai
tiki?”
Mato 19
sk.:
16 Ir štai
vienas, prie
Jo priėjęs,
klausė:
“Gerasis
Mokytojau, ką
gero turiu
daryti, kad
turėčiau
amžinąjį
gyvenimą?”
17 Jis jam
atsakė: “Kodėl
vadini mane
geru? Nė vieno
nėra gero, tik
vienas Dievas.
O jei nori
įeiti į
gyvenimą,
laikykis
įsakymų”.
18 Tas
paklausė Jo:
“Kokių?” Jėzus
atsakė:
“Nežudyk,
nesvetimauk,
nevok,
melagingai
neliudyk;
19 gerbk savo
tėvą ir
motiną; mylėk
savo artimą
kaip save
patį”.
20 Jaunuolis
Jam tarė:
“Viso to
laikausi nuo
savo
jaunystės. Ko
dar man
trūksta?”
21 Jėzus
atsakė: “Jei
nori būti
tobulas, eik,
parduok, ką
turi, išdalink
vargšams, ir
turėsi turtą
danguje. Tada
ateik ir sek
paskui mane”.
22 Išgirdęs
tuos žodžius,
jaunuolis
nuliūdęs
pasitraukė,
nes turėjo
daug turto.
Morkaus 10
sk.:
47 Išgirdęs,
jog čia Jėzus
iš Nazareto,
jis pradėjo
garsiai
šaukti:
“Jėzau, Dovydo
Sūnau,
pasigailėk
manęs!”
48 Daugelis jį
draudė, kad
nutiltų, bet
jis dar
garsiau šaukė:
“Dovydo Sūnau,
pasigailėk
manęs!”
49 Jėzus
sustojo ir
tarė:
“Pašaukite
jį”. Žmonės
pašaukė
neregį,
sakydami:
“Pasitikėk!
Kelkis, Jis
tave šaukia”.
50 Tas,
nusimetęs
apsiaustą,
pašoko ir
atėjo prie
Jėzaus.
51 Jėzus jo
paklausė: “Ko
nori, kad tau
padaryčiau?”
Neregys
atsakė:
“Rabuni, kad
praregėčiau!”
52 Tada Jėzus
jam tarė:
“Eik, tavo
tikėjimas
išgydė tave”.
Jis tuoj pat
praregėjo ir
nusekė paskui
Jėzų keliu."
Luko 9 sk.:
22 ir pasakė:
“Žmogaus Sūnus
turės daug
iškentėti. Jis
bus
vyresniųjų,
aukštųjų
kunigų bei
Rašto žinovų
atmestas,
nužudytas ir
trečią dieną
prisikels”.
23 O visiems
Jis kalbėjo:
“Jei kas nori
eiti paskui
mane,
teišsižada
pats savęs,
teneša kasdien
savo kryžių ir
teseka manimi.
24 Kas nori
išgelbėti savo
gyvybę, tas ją
praras, o kas
praras savo
gyvybę dėl
manęs, tas ją
išgelbės.
25 Kokia būtų
nauda, jei
žmogus laimėtų
visą pasaulį,
o save
pražudytų ar
sau pakenktų?"
Apreiškimo
22 sk.:
17 Ir Dvasia,
ir sužadėtinė
kviečia:
“Ateik!” Ir
kas girdi,
teatsiliepia:
“Ateik!” Ir
kas trokšta,
teateina, ir
kas nori,
tesisemia
dovanai
gyvenimo
vandens.
Jono 12
sk.:
23 O Jėzus
jiems tarė:
“Atėjo
valanda, kad
būtų
pašlovintas
Žmogaus Sūnus.
24 Iš tiesų,
iš tiesų sakau
jums: jei
kviečio grūdas
nekris į žemę
ir nenumirs,
jis pasiliks
vienas, o jei
numirs, jis
duos gausių
vaisių.
25 Kas myli
savo gyvybę,
ją praras, o
kas nekenčia
savo gyvybės
šiame
pasaulyje,
išsaugos ją
amžinajam
gyvenimui.
26 Kas man
tarnauja,
tegul seka
paskui mane;
ir kur Aš esu,
ten bus ir
mano tarnas.
Kas man
tarnauja, tą
pagerbs mano
Tėvas.
1 Petro 2
sk.:
21 Juk jūs tam
pašaukti; ir
Kristus
kentėjo už
mus,
palikdamas
mums pavyzdį,
kad eitumėte
Jo pėdomis.
Juozas
Stankevičius,
2020-08-23, "Teateinie
Tavo
karalystė"
Kolosiečiams 1
sk.:
13
kuris
išlaisvino mus
iš tamsybių
valdžios ir
perkėlė į savo
mylimojo
Sūnaus
karalystę
Apreiškimo
Jonui 1 sk.:
4
Jonas
septynioms
Azijos
bažnyčioms:
malonė ir
ramybė jums
nuo To, kuris
yra, kuris
buvo ir kuris
ateina, ir nuo
septynių
dvasių,
esančių prieš
Jo sostą,
5 ir
nuo Jėzaus
Kristaus,
ištikimojo
Liudytojo,
mirusiųjų
Pirmagimio,
žemės karalių
Valdovo. Tam,
kuris pamilo
mus ir nuplovė
savo krauju
mūsų nuodėmes,
6 ir
padarė iš mūsų
karalystę bei
kunigus savo
Dievui ir
Tėvui, Jam
šlovė ir
galybė per
amžių amžius!
Amen.
Pradžios
1 sk.:
31
Dievas matė
visa, ką buvo
padaręs, ir
tai buvo labai
gerai. Buvo
vakaras ir
rytas šeštoji
diena.
Pradžios
2 sk.:
15
Ir paėmė
Viešpats
Dievas žmogų
ir apgyvendino
jį Edeno sode,
kad žmogus jį
įdirbtų ir
prižiūrėtų.
16
Viešpats
Dievas įsakė
žmogui: “Nuo
kiekvieno sodo
medžio tau
leista
valgyti,
17
bet nuo medžio
pažinimo gero
ir blogo
nevalgyk, nes
tą dieną,
kurią valgysi
jo vaisių,
tikrai mirsi”.
18
Viešpats
Dievas tarė:
“Negerai
žmogui būti
vienam. Aš
padarysiu jam
tinkamą
padėjėją”
...
22
Po to Viešpats
Dievas iš
šonkaulio,
kurį išėmė iš
žmogaus,
padarė moterį
ir ją atvedė
pas žmogų.
23
Tada Adomas
tarė: “Štai
kaulas iš mano
kaulų ir kūnas
iš mano kūno!
Šita bus
vadinama
moterimi, nes
iš vyro ji
paimta”.
24
Todėl vyras
paliks savo
tėvą bei
motiną ir
susijungs su
savo žmona; ir
juodu taps
vienu kūnu.
2 Petro 1
sk.:
3 Jo dieviška
jėga
padovanojo
mums viską, ko
reikia
gyvenimui ir
dievotumui,
per pažinimą
To, kuris
pašaukė mus
šlove ir
dorybe."
Pakartoto
įstatymo 8
sk.:
1 “Laikykitės
įsakymų,
kuriuos
šiandien jums
skelbiu, kad
gyventumėte,
daugėtumėte ir
paveldėtumėte
žemę, kurią
Viešpats
prisiekė duoti
jūsų tėvams.
2
Atsimink
kelią, kuriuo
Viešpats, tavo
Dievas, vedė
tave
keturiasdešimt
metų per
dykumą, kad
palenktų ir
išmėgintų
tave, ir
sužinotų, kas
yra tavo
širdyje, ar tu
vykdysi Jo
paliepimus."
Pakartoto
Įstatymo 8:20:
"20 Kaip žuvo
tautos, kurias
Viešpats
išnaikino jums
įeinant, taip
ir jūs žūsite,
jei
neklausysite
Viešpaties,
jūsų Dievo,
balso”.
Hebrajams
3 sk.:
15 kol yra
sakoma:
“Šiandien, jei
išgirsite Jo
balsą,
neužkietinkite
savo širdžių
kaip per
maištą”.
Pakartoto
įstatymo 30
sk.:
19 Šaukiu
šiandien
liudytojais
dangų ir žemę,
kad leidau tau
pasirinkti
gyvenimą ar
mirtį,
palaiminimą ar
prakeikimą.
Tad pasirink
gyvenimą, kad
būtum gyvas tu
ir tavo
palikuonys,
20
mylėtum
Viešpatį, savo
Dievą,
klausytum Jo
balso ir
glaustumeis
prie Jo, nes
Jis yra tavo
gyvenimas ir
tavo dienų
ilgumas; kad
gyventum
žemėje, kurią
duoti Viešpats
prisiekė tavo
tėvams:
Abraomui,
Izaokui ir
Jokūbui”.
Mato
4 sk.:
1 Tuomet Jėzus
buvo Dvasios
nuvestas į
dykumą, kad
būtų velnio
gundomas.
2
Išpasninkavęs
keturiasdešimt
dienų ir
keturiasdešimt
naktų, Jis
buvo alkanas.
3
Prie Jo
prisiartino
gundytojas ir
tarė: “Jei Tu
Dievo Sūnus,
liepk, kad šie
akmenys
pavirstų
duona”.
4
Bet Jėzus
atsakė:
“Parašyta:
‘Žmogus gyvens
ne viena
duona, bet
kiekvienu
žodžiu,
išeinančiu iš
Dievo lūpų’ ”.
5
Tada velnias
paėmė Jį į
šventąjį
miestą,
pastatė ant
šventyklos
šelmens
6 ir
tarė Jam: “Jei
Tu Dievo
Sūnus, pulk
žemyn, nes
parašyta: ‘Jis
lieps savo
angelams
globoti Tave,
ir jie nešios
Tave ant
rankų, kad
neužsigautum
kojos į
akmenį’ ”.
7
Jėzus jam
atsakė: “Taip
pat parašyta:
‘Negundyk
Viešpaties,
savo Dievo’ ”.
8
Velnias vėl
paėmė Jį į
labai aukštą
kalną ir,
rodydamas viso
pasaulio
karalystes bei
jų šlovę,
9
tarė Jam:
“Visa tai aš
Tau atiduosiu,
jei parpuolęs
pagarbinsi
mane”.
10
Tada Jėzus jam
atsakė: “Eik
šalin nuo
manęs, šėtone!
Nes parašyta:
‘Viešpatį,
savo Dievą,
tegarbink ir
Jam vienam
tetarnauk!’
Romiečiams
10 sk.:
17 Taigi
tikėjimas iš
klausymo,
klausymas iš
Dievo žodžio.
Jokūbo
1 sk.:
12 Palaimintas
žmogus, kuris
ištveria
pagundymą,
nes, kai bus
išbandytas,
jis gaus
gyvenimo
vainiką, kurį
Viešpats
pažadėjo Jį
mylintiems.
13
Nė vienas
gundomas
tenesako: “Esu
Dievo
gundomas”.
Dievas negali
būti gundomas
blogiu ir pats
nieko negundo.
14
Kiekvienas yra
gundomas, savo
paties geismo
pagrobtas ir
suviliotas.
15
Paskui
užsimezgęs
geismas
pagimdo
nuodėmę, o
užbaigta
nuodėmė gimdo
mirtį.
16
Neapsigaukite,
mano mylimi
broliai! …
22
Būkite žodžio
vykdytojai, o
ne vien
klausytojai,
apgaudinėjantys
patys save.
Romiečiams
5 sk.:
14 Vis dėlto
nuo Adomo iki
Mozės
viešpatavo
mirtis net
tiems, kurie
nebuvo padarę
nuodėmių,
panašių į
nusikaltimą
Adomo, kuris
buvo Būsimojo
provaizdis.
15
Bet su dovana
yra ne taip
kaip su kalte.
Jei dėl vieno
žmogaus
nusikaltimo
mirė daugelis,
tai tuo labiau
Dievo malonė
ir malonės
dovana per
vieną Žmogų,
Jėzų Kristų,
gausiai
atiteko
daugybei.
…
18
Todėl kaip
vieno žmogaus
nusikaltimas
visiems
žmonėms
užtraukė
teismą ir
pasmerkimą,
taip vieno
Žmogaus
teisumas
visiems pelnė
išteisinimą,
kad gyventų.
Kolosiečiams
3 sk.:
1 Jeigu esate
su Kristumi
prikelti,
siekite to,
kas
aukštybėse,
kur Kristus
sėdi Dievo
dešinėje.
2
Mąstykite apie
tai, kas
aukštybėse, o
ne apie tai,
kas žemėje.
3
Jūs juk esate
mirę, ir jūsų
gyvenimas su
Kristumi yra
paslėptas
Dieve.
4
Kai pasirodys
Kristusmūsų
gyvenimas,
tada su Juo ir
jūs
pasirodysite
šlovėje.
5
Todėl
marinkite tuos
savo narius,
kurie yra
žemėje:
ištvirkavimą,
netyrumą,
aistringumą,
piktą
pageidimą,
taip pat
godumą, kuris
yra
stabmeldystė.
6
Dėl šių dalykų
ateina Dievo
rūstybė
neklusnumo
vaikams.
7
Jūs irgi
kadaise taip
elgėtės,
gyvendami tarp
jų.
8
Bet dabar jūs
visa tai
nusivilkite:
rūstybę,
nirtulį,
nelabumą,
pyktį,
piktžodžiavimą,
nešvarias
kalbas nuo
savo lūpų.
9
Nebemeluokite
vienas kitam,
nusivilkę
senąjį žmogų
su jo darbais
10
ir apsivilkę
nauju, kuris
atnaujinamas
pažinimu pagal
atvaizdą To,
kuris jį
sukūrė.
Efeziečiams
2 sk.:
1 Ir jūs
buvote mirę
nusikaltimais
ir nuodėmėmis,
2
kuriuose
kadaise
gyvenote pagal
šio pasaulio
būdą,
paklusdami
kunigaikščiui,
viešpataujančiam
ore, dvasiai,
kuri dabar
veikia
neklusnumo
vaikuose.
3
Tarp jų
kadaise ir mes
visi gyvenome,
sekdami savo
kūno
geiduliais,
vykdydami kūno
ir minčių
troškimus, ir
iš prigimties
buvome
rūstybės
vaikai kaip ir
kiti.
4
Bet Dievas,
apstus
gailestingumo,
iš savo
didžios
meilės, kuria
mus pamilo,
5
mus, mirusius
nusikaltimais,
atgaivino
kartu su
Kristumi,malone
jūs esate
išgelbėti,
6
kartu prikėlė
ir pasodino
danguje
Kristuje
Jėzuje,
7
kad
ateinančiais
amžiais savo
gerumu
parodytų mums
beribius savo
malonės turtus
Kristuje
Jėzuje.
8
Nes jūs esate
išgelbėti
malone per
tikėjimą, ir
tai ne iš
jūsųtai Dievo
dovana,
9 ir
ne dėl darbų,
kad kas nors
nesigirtų.
10
Mes esame Jo
kūrinys,
sukurti
Kristuje
Jėzuje geriems
darbams,
kuriuos Dievas
iš anksto
paskyrė mums
atlikti.
Valerijus
Krugliakovas,
2020-08-16,
"Budėkime"
Mato 25 sk.:
1. Tada su
dangaus
karalyste bus
panašiai kaip
su dešimtimi
mergaičių,
kurios,
pasiėmusios
savo žibintus,
išėjo
pasitikti
jaunikio.
2
Penkios iš jų
buvo protingos
ir penkios
kvailos.
3
Kvailosios
pasiėmė
žibintus, bet
nepasiėmė
aliejaus.
4
Protingosios
kartu su
žibintais
pasiėmė
induose ir
aliejaus.
5
Jaunikiui
vėluojant,
visos pradėjo
snausti ir
užmigo.
6
Vidurnaktį
pasigirdo
šauksmas:
‘Štai jaunikis
ateina!
Išeikite jo
pasitikti!’
7
Tada visos
mergaitės
atsikėlė ir
taisėsi
žibintus.
8
Kvailosios
prašė
protingųjų:
‘Duokite mums
savo aliejaus,
nes mūsų
žibintai
gęsta!’
9
Protingosios
atsakė: ‘Kad
kartais
nepristigtų ir
mums, ir jums,
verčiau eikite
pas pardavėjus
ir
nusipirkite’.
10
Joms beeinant
pirkti, atėjo
jaunikis.
Kurios buvo
pasiruošusios,
įėjo kartu su
juo į
vestuves, ir
durys buvo
uždarytos.
11
Vėliau atėjo
ir anos
mergaitės ir
ėmė prašyti:
‘Viešpatie,
viešpatie,
atidaryk
mums!’
12 O
jis atsakė:
‘Iš tiesų
sakau jums: aš
jūsų
nepažįstu!’
13
Taigi
budėkite, nes
nežinote nei
dienos, nei
valandos,
kurią Žmogaus
Sūnus ateis“.
Apaštalų
darbų 10 sk.:
1
Cezarėjoje
gyveno vyras,
vardu
Kornelijus,
vadinamosios
italų kohortos
šimtininkas.
2
Jis buvo
dievotas ir
drauge su savo
namiškiais
bijojo Dievo,
gausiai
šelpdavo
žmones ir
nuolat
melsdavosi
Dievui.
3
Kartą, apie
devintą
valandą, jis
regėjime
aiškiai išvydo
pas jį
ateinantį
Dievo angelą,
kuris jam
tarė:
„Kornelijau!“
4
Tas, pažvelgęs
į jį,
išsigando ir
paklausė: „Kas
yra,
viešpatie?“
Šis jam
atsakė: „Tavo
maldos ir
gailestingumo
aukos pakilo
Dievo
akivaizdon, ir
Jis tave
prisiminė.
5
Dabar siųsk
vyrus į Jopę
ir pasikviesk
Simoną,
vadinamą
Petru.
6
Jis
svečiuojasi
pas vieną
odininką,
Simoną, kurio
namai stovi
prie jūros.
Petras pasakys
tau, ką turi
daryti“.
7
Kai su juo
kalbėjęs
angelas
pasitraukė,
Kornelijus
pasišaukė du
tarnus ir
vieną pamaldų
kareivį iš
nuolat šalia
esančių
valdinių
8
ir, viską
jiems
išaiškinęs,
išsiuntė į
Jopę.
9
Rytojaus
dieną, kai
šitie
keliaudami
artinosi prie
miesto, Petras
užlipo ant
plokščiastogio
melstis. Buvo
apie šeštą
valandą.
10
Jis pasijuto
labai išalkęs
ir norėjo
užkąsti. Kol
jam ruošė
valgį, jį
ištiko dvasios
pagava.
11
Jis išvydo
atsivėrusį
dangų, iš
kurio jam
leidosi žemyn
kažkoks
padėklas, lyg
didelė marška,
pririšta už
keturių kampų
ir nuleidžiama
žemėn.
12
Jame buvo
įvairiausių
žemės
keturkojų,
laukinių
žvėrių, roplių
ir padangės
paukščių.
13
Ir jam
pasigirdo
balsas:
„Kelkis,
Petrai, pjauk
ir valgyk!“
14
Bet Petras
atsakė: „Jokiu
būdu,
Viešpatie! Aš
niekuomet nesu
valgęs nieko
sutepto ar
nešvaraus“.
15
Balsas antrą
kartą tarė:
„Ką Dievas
apvalė, tu
nevadink
suteptu!“
16
Taip
pasikartojo
tris kartus,
ir tuojau
padėklas vėl
pakilo į
dangų.
17
Petrui
tebesvarstant,
ką galėtų
reikšti
matytas
regėjimas,
štai
Kornelijaus
pasiuntiniai,
išklausinėję,
kur Simono
namai, sustojo
prie vartų.
18
Jie sušukę
paklausė: „Ar
čia vieši
Simonas,
vadinamas
Petru?“
19
Petrui, vis
tebemąstančiam
apie regėjimą,
Dvasia tarė:
„Štai trys
vyrai ieško
tavęs.
20
Kelkis, lipk
žemyn ir
keliauk su
jais nė kiek
nedvejodamas,
nes Aš juos
atsiunčiau“.
21
Taigi Petras
nulipo žemyn
pas
Kornelijaus
siųstus vyrus
ir tarė: „Štai
aš, kurio
ieškote. Su
kokiu reikalu
atėjote?“
22
Tie atsakė:
„Šimtininkas
Kornelijus,
teisus ir
dievobaimingas
vyras,
turintis gerą
vardą visoje
žydų tautoje,
gavo iš
šventojo
angelo
nurodymą
pakviesti tave
į savo namus
ir išklausyti
tavo žodžių“.
23
Tada Petras
paprašė juos į
vidų ir
svetingai
priėmė. Kitą
rytą iškeliavo
su jais. Jį
lydėjo keli
broliai iš
Jopės.
24
Rytojaus dieną
jie atvyko į
Cezarėją.
Kornelijus jų
laukė,
susikvietęs
savo gimines
ir
artimiausius
draugus.
25
Įeinantį Petrą
Kornelijus
pasitiko ir,
puldamas po
kojų, išreiškė
jam pagarbą.
26
Bet Petras
pakėlė
Kornelijų,
tardamas:
„Kelkis! Juk
ir aš esu
žmogus!“
27
Paskui,
kalbėdamasis
su juo, įėjo
vidun ir,
radęs daug
susirinkusių,
28
prabilo: „Jūs
žinote, kad
žydui nevalia
bendrauti ar
užeiti pas
svetimtautį.
Bet Dievas
parodė man,
jog negalima
jokio žmogaus
laikyti
suteptu ar
netyru.
Darius
Aškinis,
2020-08-09, "Tikėjimo
požymis"
Kolosiečiams 2
sk.:
6
Taigi, kaip
esate priėmę
Viešpatį Jėzų
Kristų, taip
ir gyvenkite
Jame,
7
įsišakniję bei
statydindamiesi
Jame ir
įsitvirtinę
tikėjime, kaip
esate
išmokyti,
kupini
dėkingumo.
1
Tesalonikiečiams
5 sk.:
15 Žiūrėkite,
kad kas
neatsimokėtų
kam nors blogu
už bloga, bet
visada siekite
daryti gera
vieni kitiems
ir visiems.
16
Visada
džiaukitės,
17
be paliovos
melskitės!
18
Už viską
dėkokite, nes
tokia Dievo
valia jums
Kristuje
Jėzuje.
Romiečiams
8 sk.:
28 Be to, mes
žinome, kad
mylintiems
Dievą viskas
išeina į gera,
būtent Jo
tikslu
pašauktiesiems.
Jokūbo
1 sk.:
2 Mano
broliai,
laikykite
didžiausiu
džiaugsmu, kai
patenkate į
visokius
išbandymus.
3
Žinokite, kad
jūsų tikėjimo
išbandymas
ugdo ištvermę,
4 o
ištvermė
tesubręsta iki
galo, kad
būtumėte
tobuli,
subrendę ir
nieko
nestokotumėte.
Luko
17 sk.:
11 Keliaujant
į Jeruzalę,
teko Jėzui
eiti tarp
Samarijos ir
Galilėjos.
12
Jam įeinant į
vieną kaimą,
Jį pasitiko
dešimt
raupsuotų
vyrų. Jie
sustojo atstu
13
ir garsiai
šaukė: „Jėzau,
Mokytojau,
pasigailėk
mūsų!“"
Evangelija
pagal Luką
17:14: "14
Pamatęs juos,
Jis tarė:
„Eikite,
pasirodykite
kunigams!“ Ir
beeidami jie
pasveiko."
Evangelija
pagal Luką
17:15-19: "15
Vienas iš jų,
patyręs, kad
išgijo,
sugrįžo atgal,
garsiai
garbindamas
Dievą.
16
Jis dėkodamas
parpuolė Jėzui
po kojų. Tai
buvo
samarietis.
17
Jėzus
paklausė:
„Argi ne
dešimt
pasveiko? Kur
dar devyni?
18
Ar neatsirado
nė vieno,
kuris grįžtų
atiduoti
Dievui garbę,
išskyrus šitą
svetimtautį?“
19
Ir tarė jam:
„Kelkis, eik!
Tavo tikėjimas
išgydė tave“.
Efeziečiams 5
sk.:
17
Nebūkite tad
neprotingi,
bet
supraskite,
kokia yra
Viešpaties
valia.
…
20
visada ir už
viską dėkodami
Dievui Tėvui
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
vardu,
21
paklusdami
vieni kitiems
Dievo baimėje.
Žilvinas
Škuliavičius,
2020-08-02, "Praktiškas
gyvenimas"
Psalmių 95
sk.:
1
Ateikite,
giedokime
Viešpačiui!
Džiaugsmingą
triukšmą
kelkime savo
išgelbėjimo
uolai!
2
Ateikime į Jo
akivaizdą su
padėka,
džiaugsmingai
giedokime Jam
psalmes!
3
Viešpats yra
didis Dievas
ir didis
Karalius,
didesnis už
visus dievus.
4 Jo
rankoje yra
žemės gelmės
ir Jam
priklauso
kalnų
viršūnės.
5 Jo
yra jūra, nes
Jis ją
sutvėrė, ir
sausuma Jo
rankų darbas.
6
Ateikite,
pulkime žemėn
prieš Dievą ir
pagarbinkime,
atsiklaupkime
prieš
Viešpatį,
kuris sutvėrė
mus!"
Jurigita
Kučinskienė,
2020-07-12, "Kad
nesuglebtumėte
dvasia!
(Hbr.12,3)
Ezechielio 36
sk.:
22
Sakyk
izraelitams:
‘Taip sako
Viešpats
Dievas:
‘Izraelitai,
ne dėl jūsų Aš
tai darau, bet
dėl savo
švento vardo,
kurį jūs
sutepėte tarp
pagonių, pas
kuriuos
gyvenote.
23
Aš
pašventinsiu
savo didingą
vardą, kurį
jūs sutepėte,
ir tautos
žinos, kad Aš
esu Viešpats,
kai
pasirodysiu
šventas jumyse
jų
akivaizdoje.
24
Aš išvesiu jus
iš tautų,
surinksiu iš
visų kraštų ir
parvesiu jus į
jūsų kraštą.
25
Aš
apšlakstysiu
jus švariu
vandeniu, ir
jūs tapsite
švarūs. Nuo
jūsų netyrumo
ir nuo jūsų
stabų
apvalysiu jus.
26
Aš duosiu jums
naują širdį ir
įdėsiu jums
naują dvasią.
Aš išimsiu
akmeninę širdį
iš jūsų kūno
ir duosiu kūno
širdį.
27
Aš įdėsiu į
jus savo
dvasią ir
padarysiu, kad
vaikščiotumėte
pagal mano
nuostatus ir
vykdytumėte
mano
sprendimus.
28
Jūs gyvensite
krašte, kurį
daviau jūsų
tėvams, ir
būsite mano
tauta, o Aš
būsiu jūsų
Dievas.
Hebrajams
12 sk.:
1 Todėl ir
mes, tokio
didelio
debesies
liudytojų
apsupti,
nusimeskime
visus
apsunkinimus
bei lengvai
apraizgančią
nuodėmę ir
ištvermingai
bėkime mums
paskirtose
lenktynėse,
2
žiūrėdami į
mūsų tikėjimo
pradininką ir
atbaigėją
Jėzų. Jis
vietoj sau
priderančio
džiaugsmo,
nepaisydamas
gėdos,
iškentėjo
kryžių ir
atsisėdo Dievo
sosto
dešinėje.
3
Apsvarstykite,
kaip Jis
iškentė nuo
nusidėjėlių
tokį
priešiškumą,
kad
nepailstumėte
ir
nesuglebtumėte
savo sielomis!
4
Jums dar
neteko
priešintis iki
kraujų,
kovojant su
nuodėme.
5
Jūs pamiršote
paraginimą,
kuris sako
jums kaip
sūnums: “Mano
sūnau,
nepaniekink
Viešpaties
auklybos ir
nenusimink Jo
baramas:
6
nes kurį
Viešpats myli,
tą griežtai
auklėja, ir
plaka
kiekvieną
sūnų, kurį
priima”.
7
Jeigu jūs
pakenčiat
drausmę,
Dievas elgiasi
su jumis kaip
su sūnumis. O
kurio gi
sūnaus tėvas
griežtai
neauklėja?
8
Bet jeigu jūs
be drausmės,
kuri visiems
privaloma,
vadinasi, jūs
ne sūnūs, o
pavainikiai.
2
Korintiečiams
3 sk.:
18 Mes visi,
atidengtu
veidu lyg
veidrodyje
regėdami
Viešpaties
šlovę, esame
keičiami į tą
patį atvaizdą
iš šlovės į
šlovę,
veikiami
Viešpaties,
kuris yra
Dvasia.
1
Jono 2 sk.:
3 Iš to mes
patiriame, kad
Jį pažįstame,
jei laikomės
Jo įsakymų.
4
Kas sako: „Aš
Jį pažįstu“,
bet Jo įsakymų
nesilaiko, tas
melagis, ir
nėra jame
tiesos.
5 O
kas laikosi Jo
žodžių, tame
iš tiesų Dievo
meilė tobula
tapo. Iš to ir
pažįstame, jog
Jame esame.
Giedrius
Ažukas,
2020-07-05, "Kantrybė
ir ištvermė"
Hebrajams 12
sk.:
1
Todėl ir mes,
tokio didelio
debesies
liudytojų
apsupti,
nusimeskime
visus
apsunkinimus
bei lengvai
apraizgančią
nuodėmę ir
ištvermingai
bėkime mums
paskirtose
lenktynėse,
2
žiūrėdami į
mūsų tikėjimo
pradininką ir
atbaigėją
Jėzų. Jis
vietoj sau
priderančio
džiaugsmo,
nepaisydamas
gėdos,
iškentėjo
kryžių ir
atsisėdo Dievo
sosto
dešinėje.
3
Apsvarstykite,
kaip Jis
iškentė nuo
nusidėjėlių
tokį
priešiškumą,
kad
nepailstumėte
ir
nesuglebtumėte
savo sielomis!
4
Jums dar
neteko
priešintis iki
kraujų,
kovojant su
nuodėme.
Mato
7 sk.:
13
„Įeikite pro
ankštus
vartus, nes
erdvūs vartai
ir platus
kelias veda į
pražūtį, ir
daug yra juo
įeinančių.
14 O
ankšti vartai
ir siauras
kelias veda į
gyvenimą, ir
tik nedaugelis
jį randa“.
Hebrajams
3 sk.:
1
Todėl,
šventieji
broliai,
dangiškojo
pašaukimo
dalininkai,
įsižiūrėkite
mūsų
išpažinimo
Apaštalą ir
vyriausiąjį
Kunigą Jėzų
Kristų,
2
kuris buvo
ištikimas Jį
paskyrusiam,
kaip ir Mozė
visuose Jo
namuose.
Hebrajams 2
sk.:
17
Todėl Jis
turėjo visu
kuo tapti
panašus į
brolius, kad
būtų
gailestingas
ir ištikimas
Dievui
vyriausiasis
Kunigas ir
permaldautų už
žmonių
nuodėmes.
18
Pats iškentęs
gundymus, Jis
gali padėti
tiems, kurie
yra gundomi.
Galatams
5 sk.:
22 Bet Dvasios
vaisiai yra
meilė,
džiaugsmas,
ramybė,
kantrybė,
malonumas,
gerumas,
ištikimybė,
Jokūbo
5 sk.:
7 Tad būkite
kantrūs,
broliai, iki
Viešpaties
atėjimo. Antai
žemdirbys
ilgai ir
kantriai
laukia
brangaus žemės
vaisiaus, kol
šis gauna
ankstyvojo ir
vėlyvojo
lietaus.
8 Ir
jūs būkite
kantrūs,
sustiprinkite
savo širdis,
nes Viešpaties
atėjimas arti.
2
Petro 3 sk.:
8
Tačiau,
mylimieji,
vienas dalykas
neturi likti
jūsų
nepastebėtas:
viena diena
pas Viešpatį
yra kaip
tūkstantis
metų, ir
tūkstantis
metų – kaip
viena diena.
9
Viešpats
nedelsia
ištesėti savo
pažado, kaip
kai kurie
mano, bet
kantriai
elgiasi su
mumis,
nenorėdamas,
kad kuris
pražūtų, bet
kad visi
atsiverstų.
10 O
Viešpaties
diena ateis
kaip vagis
naktį. Tada
dangūs praeis
su smarkiu
ūžesiu,
elementai
sutirps
karštyje, ir
žemė su savo
kūriniais
sudegs.
11
Jeigu visa
taip suirs,
tai kaip
reikėtų
pasižymėti
šventu elgesiu
ir dievotumu
jums,
12
laukiantiems
ir
skubinantiems
Dievo dienos
atėjimą, kai
dangūs suirs
liepsnose ir
elementai
sutirps iš
karščio!
13
Tačiau mes
pagal Jo
pažadą
laukiame naujo
dangaus ir
naujos žemės,
kuriuose
gyvena
teisumas.
14
Todėl,
mylimieji,
šito laukdami,
stenkitės, kad
Jis rastų jus
taikoje,
nesuteptus ir
nepeiktinus.
15
Mūsų
Viešpaties
kantrumą
laikykite
išgelbėjimu,
kaip jums
parašė ir mūsų
mylimas brolis
Paulius pagal
jam duotą
išmintį;
Marijona
Mukomolovienė,
2020-06-28, "Tik
nuolankiesiems
Viešpats
teikia malonę"
Danieliaus 10
sk.:
1
Trečiaisiais
Persijos
karaliaus Kyro
metais
Danieliui,
vadinamam
Beltšacaru,
buvo suteiktas
apreiškimas.
Tai buvo
teisingas
apreiškimas,
bet jam
skirtas laikas
buvo toli. Jis
suprato
apreiškimą ir
suvokė
regėjimą.
2
Tuomet aš,
Danielius,
gedėjau tris
savaites.
3
Skanios duonos
nevalgiau,
mėsos ir vyno
neėmiau į
burną ir
nesitepiau,
kol praėjo
trys savaitės.
4
Pirmo mėnesio
dvidešimt
ketvirtą dieną
stovėjau ant
didelės
Hidekelio upės
kranto.
5
Pakėlęs akis,
pamačiau ten
stovintį vyrą,
apsivilkusį
drobiniais ir
susijuosusį
grynu Ufazo
auksu.
6 Jo
kūnas buvo
kaip berilas,
veidas – kaip
žaibas, akys –
kaip fakelai,
rankos ir
kojos – kaip
žėrintis
varis, o
žodžių garsas
– kaip didelės
minios
triukšmas.
7
Aš, Danielius,
vienas
temačiau tą
regėjimą.
Vyrai, kurie
buvo su
manimi, nematė
jo, bet didelė
baimė apėmė
juos ir jie
pasislėpė.
8 Aš
likau vienas.
Kai pamačiau
šitą didingą
regėjimą,
manyje neliko
jėgų. Mano
veidas
persikreipė,
aš netekau
jėgų.
9
Išgirdau
žodžių garsą
ir kritau be
jausmų veidu į
žemę.
10
Ranka palietė
mane ir
pastatė mane
ant kelių ir
delnų.
11
Jis man tarė:
„Danieliau,
didžiai
mylimas vyre!
Suprask
žodžius,
kuriuos tau
kalbėsiu, ir
stovėk, nes
esu siųstas
pas tave!“ Jam
kalbant, aš
atsistojau
drebėdamas.
12
Jis toliau
kalbėjo:
„Danieliau,
nebijok! Nuo
pirmos dienos,
kai nusprendei
širdyje
suprasti ir
nusižeminti
savo Dievo
akivaizdoje,
tavo žodžiai
buvo išgirsti,
ir aš atėjau
dėl tavo
žodžių.
Danieliaus
9 sk.:
4 Meldžiau
Viešpatį, savo
Dievą:
„Viešpatie,
didis ir baimę
keliantis
Dieve! Tu
laikaisi
sandoros ir
esi
gailestingas
tiems, kurie
Tave myli ir
laikosi Tavo
įsakymų.
5
Mes nusidėjome
ir
nusikaltome,
nedorai
elgėmės,
maištavome,
atmetėme Tavo
potvarkius ir
nuostatus.
6
Mes neklausėme
Tavo tarnų
pranašų, kurie
kalbėjo Tavo
vardu mūsų
karaliams,
kunigaikščiams,
tėvams ir
visai tautai.
7
Tu, Viešpatie,
esi teisus, o
mums – Judo ir
Jeruzalės
gyventojams ir
visiems
izraelitams
visose šalyse,
po kurias juos
išsklaidei dėl
jų nusikaltimų
– gėda, kaip
šiandien
matome.
8
Viešpatie,
mums, mūsų
karaliams,
kunigaikščiams
ir mūsų tėvams
gėda, nes mes
nusidėjome
Tau.
9
Viešpatie,
mūsų Dieve, Tu
esi
gailestingas
ir atlaidus,
nors mes
sukilome prieš
Tave.
10
Mes
nepaklusome
Viešpaties,
savo Dievo
balsui, kad
elgtumėmės
pagal Jo
įsakymus,
kuriuos Jis
mums davė per
savo tarnus
pranašus.
...
18
Mano Dieve,
palenk savo
ausį ir
išgirsk,
atverk akis ir
pažvelk į mūsų
dykvietes ir į
miestą, kuris
pavadintas
Tavo vardu.
Mes maldaujame
ne dėl savo
teisumo, bet
dėl didelio
Tavo
gailestingumo.
19
Viešpatie,
išgirsk!
Viešpatie,
atleisk!
Viešpatie,
išklausyk ir
veik! Nedelsk
dėl savęs
paties, mano
Dieve. Juk
Tavo vardu
pavadintas
Tavo miestas
ir Tavo
tauta“.
20
Kai aš
meldžiausi ir
išpažinau savo
bei Izraelio
tautos
nuodėmę,
maldaudamas
Viešpatį dėl
mano Dievo
šventojo
kalno,
21
man dar
besimeldžiant,
vakarinės
aukos metu,
greitai
atskridęs,
prie manęs
prisilietė
Gabrielius,
kurį anksčiau
buvau matęs
regėjime.
22
Jis pamokė
mane, kalbėjo
man ir tarė:
„Danieliau, aš
atėjau duoti
tau nuovokos
bei supratimo.
23
Tavo maldos
pradžioje buvo
duotas
paliepimas ir
aš atėjau tau
pranešti, nes
tu labai
mylimas.
Įsidėmėk žodį
ir suprask
regėjimą.
Danieliaus 10
sk.:
13 Persų
karalystės
kunigaikštis
priešinosi man
dvidešimt
vieną dieną.
Bet štai
Mykolas,
vienas iš
vyresniųjų
kunigaikščių,
atėjo man į
pagalbą. Aš
palikau jį
ten, prie
Persijos
karalių,
14
ir atėjau tau
paaiškinti,
kas atsitiks
tavo tautai
paskutinėmis
dienomis, nes
šitas
regėjimas yra
tolimai
ateičiai“.
15
Jam taip
kalbant su
manimi, aš
nuleidau akis
ir negalėjau
kalbėti.
16
Štai kažkas,
panašus į
žmogaus sūnų,
palietė mano
lūpas. Tada aš
kalbėjau
stovinčiam
prieš mane:
„Mano
viešpatie!
Regėjimo metu
mane apėmė
skausmai ir aš
netekau jėgų.
17
Kaipgi aš,
viešpaties
tarnas,
galėčiau
kalbėti su
savo
viešpačiu?
Manyje nebėra
jėgų ir aš
neatgaunu
kvapo“.
18
Tada mane vėl
palietė ir
sustiprino tas
pats žmogaus
pavidalas.
19
Jis tarė:
„Nebijok,
didžiai
mylimas vyre!
Ramybė tau!
Būk stiprus.
Taip, būk
stiprus!“ Jam
kalbant su
manimi, aš
buvau
sustiprintas
ir tariau:
„Tekalba mano
viešpats, nes
tu mane
sustiprinai!“
Hebrajams
4 sk.:
1 Todėl, kol
tebegalioja
pažadas įeiti
į Jo poilsį,
bijokime, kad
kuris nors iš
jūsų
nepasirodytų
pavėlavęs.
2
Mums, kaip ir
jiems, buvo
paskelbta
Evangelija.
Bet išgirstas
žodis neišėjo
jiems į naudą,
nes nebuvo
sujungtas su
girdėjusiųjų
tikėjimu.
3 O
mes,
įtikėjusieji,
einame į tą
poilsį, kaip
Jo pasakyta:
„Aš prisiekiau
savo
rūstybėje:
‘Jie neįeis į
mano poilsį’
„, nors darbai
buvo užbaigti
nuo pasaulio
sutvėrimo."
Jono
6 sk.:
35 Jėzus
atsakė: „Aš
esu gyvenimo
duona! Kas
ateina pas
mane,
niekuomet
nebealks, ir
kas tiki mane,
niekuomet
nebetrokš.
Giedrius
Ažukas,
2020-06-28, "Tikėjimas,
ištikimybė"
Hebrajams 11
sk.:
23 Tikėjimu
Mozė tris
mėnesius buvo
tėvų
paslėptas, nes
jie matė, koks
kūdikis
dailus, ir
neišsigando
karaliaus
įsakymo.
24
Tikėjimu Mozė
užaugęs
atsisakė
vadintis
faraono
dukters
sūnumi.
25
Jis verčiau
pasirinko su
Dievo tauta
kęsti sunkumus
negu laikinai
džiaugtis
nuodėmės
malonumais.
26
Jis Kristaus
paniekinimą
laikė didesniu
turtu negu
Egipto
brangenybes,
nes jis žvelgė
į atlygį.
27
Tikėjimu jis
paliko Egiptą,
neišsigandęs
karaliaus
rūstybės, nes
liko
nepajudinamas,
tarsi regėtų
Neregimąjį.
Pakartoto
įstatymo 34
sk.:
10 Niekad
nebebuvo
Izraelyje
tokio pranašo,
kaip Mozė, su
kuriuo
Viešpats būtų
kalbėjęs
veidas į
veidą,
11
kuris darytų
tokius ženklus
ir stebuklus,
kuriuos daryti
Viešpats
pasiuntė Mozę
į Egipto žemę
faraonui, jo
tarnams, ir
visam jo
kraštui;
12
kuris parodytų
galingą ranką
ir baisius
dalykus,
kuriuos Mozė
darė izraelitų
akivaizdoje.
Hebrajams
3 sk.:
1 Todėl,
šventieji
broliai,
dangiškojo
pašaukimo
dalininkai,
įsižiūrėkite
mūsų
išpažinimo
Apaštalą ir
vyriausiąjį
Kunigą Jėzų
Kristų,
2
kuris buvo
ištikimas Jį
paskyrusiam,
kaip ir Mozė
visuose Jo
namuose.
3
Juk Jis yra
pripažintas
vertu didesnės
šlovės už
Mozę, kaip
didesnės
pagarbos
vertas
statytojas už
namą.
4
Mat kiekvienas
namas kažkieno
pastatytas, o
viską pastatęs
yra Dievas.
5 Ir
Mozė buvo
ištikimas
visuose Jo
namuose kaip
tarnas, kad
paliudytų tai,
kas ateity
turėjo būti
pasakyta.
6 O
Kristus kaip
Sūnus
viešpatauja Jo
namuose, ir
tie namai
esame mes, jei
pasitikėjimą
ir tvirtą
vilties
pasigyrimą
išsaugosime
iki galo.
7
Todėl, kaip
Šventoji
Dvasia sako:
„Jei šiandien
išgirsite Jo
balsą,"
2
Korintiečiams
5 sk.:
7 mes gyvename
tikėjimu, o ne
regėjimu,—
8
tačiau esame
užtikrinti ir
norėtume
verčiau
palikti kūną
ir būti kartu
su Viešpačiu.
9
Todėl mes
siekiame, –
tiek nebūdami,
tiek būdami su
Juo, – Jam
patikti.
Išėjimo
2 sk.:
1
Vienas Levio
giminės vyras
pasirinko ir
vedė tos
pačios giminės
mergaitę.
2
Moteris
pastojo ir
pagimdė sūnų.
Kai ji pamatė,
koks jis buvo
gražus, slėpė
jį tris
mėnesius.
3
Negalėdama
ilgiau jo
slėpti, ji
paėmė iš
papiruso
nendrių
nupintą
krepšį, ištepė
jį derva ir
sakais, įdėjo
į jį kūdikį ir
nunešusi
padėjo
nendryne prie
upės kranto.
4 Jo
sesuo
atsistojo kiek
toliau,
norėdama
pamatyti, kas
atsitiks.
5
Faraono duktė
atėjo prie
upės praustis.
Jos tarnaitės
vaikščiojo
upės
pakraščiu. Ji
pamatė
nendryne
pintinę ir
pasiuntė
tarnaitę ją
atnešti.
6
Atidarius ją,
rado verkiantį
berniuką. Jai
pagailo jo ir
ji tarė:
„Šitas yra
vienas iš
hebrajų
kūdikių!“
7 Jo
sesuo tarė
faraono
dukteriai: „Ar
norėtum, kad
surasčiau
hebrajų
moterį, kuri
maitintų
kūdikį?“
8
Faraono duktė
jai atsakė:
„Eik“.
Mergaitė
nuėjus
pakvietė
kūdikio
motiną.
9
Tada Faraono
duktė tarė
jai: „Imk šitą
kūdikį ir
maitink jį! Aš
mokėsiu tau už
tai“. Moteris
paėmė kūdikį
ir maitino jį.
10
Berniukui
paaugus, ji
nunešė jį
faraono
dukteriai. Ji
įsūnijo
berniuką ir
pavadino Moze,
sakydama: „Aš
jį ištraukiau
iš vandens!“
Romiečiams
8 sk.:
26
Taip pat ir
Dvasia padeda
mūsų
silpnumui.
2
Korintiečiams
5 sk.:
10 Nes mums
visiems reikės
stoti prieš
Kristaus
teismo krasę,
kad kiekvienas
atsiimtų pagal
tai, ką jis,
gyvendamas
kūne, darė –
gera ar bloga.
Efeziečiams
2 sk.:
10
Mes esame Jo
kūrinys,
sukurti
Kristuje
Jėzuje geriems
darbams,
kuriuos Dievas
iš anksto
paskyrė mums
atlikti.
Birutė
Venteraitienė,
2020-06-14, "Budėkime,
nes nežinome
kada Jėzus
ateis"
(Mt.24,42)
Mato 24 sk.:
3
Kai Jis sėdėjo
Alyvų kalne,
priėjo vieni
mokiniai ir
klausė:
„Pasakyk mums,
kada tai
įvyks? Ir koks
Tavo atėjimo
ir pasaulio
pabaigos
ženklas?“
4
Jėzus jiems
atsakė:
„Žiūrėkite,
kad niekas
jūsų
nesuklaidintų.
5
Daug kas ateis
mano vardu ir
sakys: ‘Aš esu
Kristus!’, ir
daugelį
suklaidins.
6
Girdėsite apie
karus ir karų
gandus.
Žiūrėkite, kad
neišsigąstumėte,
nes visa tai
turi įvykti.
Bet tai dar ne
galas.
7
Tauta sukils
prieš tautą ir
karalystė
prieš
karalystę.
Įvairiose
vietose bus
badmečių, marų
ir žemės
drebėjimų.
8
Tačiau visa
tai – gimdymo
skausmų
pradžia.
9
Tada jus
atiduos
kankinti ir
žudyti. Jūs
būsite visų
tautų
nekenčiami dėl
mano vardo.
10
Daugelis
pasipiktins,
vieni kitus
išdavinės ir
vieni kitų
nekęs.
11
Atsiras daug
netikrų
pranašų, kurie
daugelį
suvedžios.
12
Kadangi
įsigalės
neteisumas,
daugelio meilė
atšals.
13
Bet kas
ištvers iki
galo, tas bus
išgelbėtas.
14
Ir bus
paskelbta ši
karalystės
Evangelija
visame
pasaulyje
paliudyti
visoms
tautoms. Ir
tada ateis
galas“.
...
21
Tuomet bus
didelis
suspaudimas,
kokio nėra
buvę nuo
pasaulio
pradžios iki
dabar ir kokio
daugiau
nebebus.
22
Ir jeigu tos
dienos nebūtų
sutrumpintos,
neišsigelbėtų
nė vienas
kūnas. Bet dėl
išrinktųjų tos
dienos bus
sutrumpintos.
...
29
Tuoj pat po tų
suspaudimo
dienų saulė
užtems,
mėnulis
nebeduos
šviesos,
žvaigždės kris
iš dangaus, ir
dangaus jėgos
bus
sudrebintos.
30
Tada danguje
pasirodys
Žmogaus Sūnaus
ženklas, ir
visos žemės
giminės raudos
ir pamatys
Žmogaus Sūnų,
ateinantį
dangaus
debesyse su
galybe ir
didžia šlove.
31
Jis pasiųs
savo angelus
su skardžiais
trimitų
garsais, ir
jie surinks Jo
išrinktuosius
iš keturių
žemės pusių,
nuo vieno
dangaus
pakraščio iki
kito.
1
Tesalonikiečiams
4 sk.:
14 Jeigu
tikime, kad
Jėzus mirė ir
prisikėlė, tai
Dievas ir
tuos, kurie
užmigo su
Jėzumi, atves
kartu su Juo.
15
Ir tai jums
sakome
Viešpaties
žodžiu, jog
mes, gyvieji,
išlikusieji
iki Viešpaties
atėjimo,
nepralenksime
užmigusiųjų.
16
Nes pats
Viešpats
nužengs iš
dangaus,
nuskambėjus
paliepimui,
arkangelo
balsui ir
Dievo
trimitui, ir
mirusieji
Kristuje
prisikels
pirmiausia,
17
paskui mes,
gyvieji,
išlikusieji,
kartu su jais
būsime pagauti
į debesis
susitikti su
Viešpačiu ore
ir taip
visuomet
pasiliksime su
Viešpačiu.
18
Todėl guoskite
vieni kitus
šiais
žodžiais.
Morkaus
13 sk.:
33 „Žiūrėkite,
budėkite ir
melskitės, nes
nežinote, kada
ateis laikas!
34
Bus kaip su
žmogumi, kuris
iškeliavo
toli, paliko
namus, suteikė
tarnams
valdžią,
kiekvienam
paskyrė darbą,
o durininkui
įsakė budėti.
35
Taigi
budėkite, nes
nežinote, kada
grįš namų
šeimininkas:
ar vakare, ar
vidurnaktyje,
ar gaidžiui
giedant, ar
rytmety,
36
kad, netikėtai
sugrįžęs,
nerastų jūsų
miegančių.
37
Ką sakau jums,
sakau ir
visiems:
budėkite!“"
Pradžios
6 sk.:
5 Viešpats,
matydamas, kad
žmonių
nedorybės
žemėje buvo
didelės ir jų
širdies
siekiai buvo
vien tik
pikti,
6
gailėjosi, kad
Jis žemėje
sutvėrė žmogų,
ir sielojosi
savo širdyje.
7 Ir
Dievas tarė:
„Aš
išnaikinsiu
žmones,
kuriuos
sutvėriau, nuo
žemės
paviršiaus;
tiek žmones,
tiek gyvulius,
roplius ir
padangių
paukščius, nes
Aš gailiuosi,
kad juos
padariau“.
8
Tačiau Nojus
rado malonę
Viešpaties
akyse.
9
Tokia yra
Nojaus giminės
istorija.
Nojus buvo
teisus ir
tobulas vyras
savo kartoje;
jis vaikščiojo
su Dievu.
10
Nojus turėjo
tris sūnus:
Semą, Chamą ir
Jafetą.
11
Dievo
akivaizdoje
žemė buvo
sugedusi ir
pilna
nusikaltimų.
12
Dievas
pažiūrėjo į
žemę ir matė,
kad ji
sugedusi, nes
kiekvienas
kūnas žemėje
iškreipė savo
kelius.
13
Ir Dievas tarė
Nojui: „Aš
nusprendžiau
padaryti galą
kiekvienam
kūnui, nes per
juos žemė
pasidarė pilna
nusikaltimų.
Aš išnaikinsiu
juos nuo žemės
paviršiaus.
14
Pasidaryk arką
iš sakuoto
medžio, arkoje
padaryk
pertvaras ir
ištepk ją
derva iš
vidaus ir iš
lauko. …
17
Aš užtvindysiu
žemę
vandenimis,
kad
išnaikinčiau
kiekvieną
kūną, kuriame
yra gyvybė.
Visa, kas yra
žemėje,
pražus."
Pradžios
2 sk.:
5 ir visus
lauko augalus,
kurių dar
nebuvo žemėje,
ir visas lauko
žoles, kurios
dar nežėlė;
nes Viešpats
Dievas
nesiuntė į
žemę lietaus
ir nebuvo
žmogaus žemei
įdirbti.
6
Migla kilo nuo
žemės ir
drėkino jos
paviršių."
Mato
24 sk.:
36 Tačiau tos
dienos ir
valandos
niekas nežino,
nė dangaus
angelai, o
vien tik mano
Tėvas“.
37
„Kaip buvo
Nojaus
dienomis, taip
bus ir tada,
kai ateis
Žmogaus Sūnus.
38
Kaip dienomis
prieš tvaną
žmonės valgė,
gėrė, tuokėsi
ir tuokė iki
tos dienos,
kurią Nojus
įžengė į
laivą,
39
nieko
nenumanydami,
kol užėjo
tvanas ir
visus
nusinešė; taip
bus ir tada,
kai ateis
Žmogaus Sūnus.
40
Tada du bus
kartu lauke,
ir vienas bus
paimtas, o
kitas
paliktas.
41
Dvi mals
girnomis, ir
viena bus
paimta, o kita
palikta.
42
Todėl
budėkite, nes
nežinote,
kurią valandą
ateis jūsų
Viešpats.
43
Supraskite ir
tai: jeigu
šeimininkas
žinotų, kurią
nakties
valandą ateis
vagis, jis
budėtų ir
neleistų jam
įsilaužti į
namus.
44
Todėl ir jūs
būkite
pasiruošę, nes
Žmogaus Sūnus
ateis tą
valandą, kurią
nemanote“.
45
„Kas yra tas
ištikimas bei
protingas
tarnas, kurį
šeimininkas
paskyrė
tarnauti savo
šeimynai, kad
ją maitintų
deramu laiku?
46
Palaimintas
tarnas, kurį
sugrįžęs
šeimininkas
ras taip
darantį.
47
Iš tiesų sakau
jums: jį
paskirs
valdyti visų
savo turtų.
1
Tesalonikiečiams
5 sk.:
1 Dėl valandos
ir laiko,
broliai, nėra
reikalo jums
rašyti.
2
Jūs patys
gerai žinote,
kad Viešpaties
diena užklups
lyg vagis
naktį.
3
Kai žmonės
kalbės:
„Ramybė ir
saugumas“,
tada juos ir
ištiks
netikėtas
žlugimas,
tarytum
gimdymo
skausmai
nėščią moterį,
ir jie niekur
nepaspruks.
4
Bet jūs,
broliai,
nesate
tamsoje, kad
toji diena jus
užkluptų lyg
vagis.
5
Juk jūs visi
esate šviesos
ir dienos
vaikai. Mes
nepriklausome
nei nakčiai,
nei tamsai.
6
Todėl
nemiegokime
kaip kiti, bet
budėkime ir
būkime
blaivūs!
7
Mat kas miega,
miega naktį,
ir kas
pasigeria,
pasigeria
naktį.
8 O
mes,
priklausydami
dienai, būkime
blaivūs ir
apsirengę
tikėjimo bei
meilės šarvus
ir užsidėję
išgelbėjimo
vilties šalmą.
9
Juk Dievas mus
paskyrė ne
rūstybei, bet
kad įgytume
išgelbėjimą
per mūsų
Viešpatį Jėzų
Kristų,
10
kuris mirė už
mus, kad mes
ar budėdami,
ar miegodami
gyventume
kartu su Juo."
Mato
25 sk.:
1 „Tada su
dangaus
karalyste bus
panašiai kaip
su dešimtimi
mergaičių,
kurios,
pasiėmusios
savo žibintus,
išėjo
pasitikti
jaunikio.
2
Penkios iš jų
buvo protingos
ir penkios
kvailos.
3
Kvailosios
pasiėmė
žibintus, bet
nepasiėmė
aliejaus.
4
Protingosios
kartu su
žibintais
pasiėmė
induose ir
aliejaus.
5
Jaunikiui
vėluojant,
visos pradėjo
snausti ir
užmigo.
6
Vidurnaktį
pasigirdo
šauksmas:
‘Štai jaunikis
ateina!
Išeikite jo
pasitikti!’
7
Tada visos
mergaitės
atsikėlė ir
taisėsi
žibintus.
8
Kvailosios
prašė
protingųjų:
‘Duokite mums
savo aliejaus,
nes mūsų
žibintai
gęsta!’
9
Protingosios
atsakė: ‘Kad
kartais
nepristigtų ir
mums, ir jums,
verčiau eikite
pas pardavėjus
ir
nusipirkite’.
10
Joms beeinant
pirkti, atėjo
jaunikis.
Kurios buvo
pasiruošusios,
įėjo kartu su
juo į
vestuves, ir
durys buvo
uždarytos.
11
Vėliau atėjo
ir anos
mergaitės ir
ėmė prašyti:
‘Viešpatie,
viešpatie,
atidaryk
mums!’
12 O
jis atsakė:
‘Iš tiesų
sakau jums: aš
jūsų
nepažįstu!’
13
Taigi
budėkite, nes
nežinote nei
dienos, nei
valandos,
kurią Žmogaus
Sūnus ateis“.
Budėkime,
nes nežinome
nei dienos,
nei valandos,
kada Jėzus
ateis"
1
Tesalonikiečiams
5 sk.:
14 Raginame
jus, broliai:
įspėkite
nedrausminguosius,
padrąsinkite
liūdinčiuosius,
palaikykite
silpnuosius,
būkite kantrūs
su visais!
15
Žiūrėkite, kad
kas
neatsimokėtų
kam nors blogu
už bloga, bet
visada siekite
daryti gera
vieni kitiems
ir visiems.
16
Visada
džiaukitės,
17
be paliovos
melskitės!
18
Už viską
dėkokite, nes
tokia Dievo
valia jums
Kristuje
Jėzuje."
19
Negesinkite
Dvasios!
20
Neniekinkite
pranašavimų!
21
Visa ištirkite
ir to, kas
gera,
laikykitės!
22
Susilaikykite
nuo visokio
blogio!
23
Pats ramybės
Dievas iki
galo jus
tepašventina
ir teišlaiko
jūsų dvasią,
sielą ir kūną
nepeiktiną
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
atėjimui."
24 Ištikimas
yra Tas, kuris
jus šaukia,
Jis ir
įvykdys!
Giedrius
Ažukas,
2020-06-07, "Ar
myli mane?"
(Jn.21,15)
Mato 6 sk.:
22
„Kūno žiburys
yra akis.
Todėl, jei
tavo akis
sveika, visas
tavo kūnas bus
šviesus.
23 O
jei tavo akis
pikta, visas
tavo kūnas bus
tamsus. Taigi,
jei tavyje
esanti šviesa
yra tamsa, tai
kokia baisi
toji tamsa!“
Jono 4 sk.:
9 O
Dievo meilė
pasireiškė
mums tuo, jog
Dievas
atsiuntė į
pasaulį savo
viengimį Sūnų,
kad gyventume
per Jį.
10
Meilė – ne
tai, jog mes
pamilome
Dievą, bet kad
Jis mus pamilo
ir atsiuntė
savo Sūnų kaip
permaldavimą
už mūsų
nuodėmes.
11
Mylimieji, jei
Dievas mus
taip pamilo,
tai ir mes
turime mylėti
vieni kitus.
...
19
Mes mylime Jį,
nes Jis mus
pirmas pamilo.
Jono
21 sk.:
13 Jėzus
priėjo, paėmė
duonos ir davė
jiems, taip
pat ir žuvies.
14
Tai jau trečią
kartą pasirodė
savo mokiniams
Jėzus,
prisikėlęs iš
numirusių.
15
Papusryčiavus
Jėzus paklausė
Simoną Petrą:
„Simonai,
Jonos sūnau,
ar myli mane
labiau už
šituos?“ Jis
atsakė: „Taip,
Viešpatie, Tu
žinai, kad
Tave myliu“.
Jėzus jam
tarė: „Ganyk
mano
avinėlius“.
16
Ir antrą kartą
Jėzus
paklausė:
„Simonai,
Jonos sūnau,
ar myli mane?“
Tas atsiliepė:
„Taip,
Viešpatie, Tu
žinai, kad
Tave myliu“.
Jėzus jam
pasakė: „Ganyk
mano avis“.
17
Jėzus paklausė
trečią kartą:
„Simonai,
Jonos sūnau,
ar myli mane?“
Petras
nuliūdo, kad
Jis trečią
kartą klausia:
„Ar myli
mane?“, ir
atsakė:
„Viešpatie, Tu
viską žinai.
Tu žinai, kad
Tave myliu“.
Jėzus jam
tarė: „Ganyk
mano avis."
Mindaugas
Sakalauskas,
2020-05-24, "Tuos, kuriuos myliu, aš baru ir
drausminu"
(Apr.3,19)
Apreiškimo 3
sk.:
19
Tuos, kuriuos
myliu, Aš baru
ir drausminu;
būk tad uolus
ir atgailauk!
Mindaugas
Sakalauskas,
2020-05-17, "Laiko
ženklai,
artėjantis
Kristaus
grįžimas ir
..."
Mato 16 sk.:
3 ...
Veidmainiai!
Jūs mokate
atpažinti
dangaus veidą,
o laiko ženklų
– ne.
Luko
12 sk.:
54
Jėzus pasakė
ir minioms:
„Matydami
debesį,
kylantį
vakaruose,
tuoj pat
sakote:
‘Ateina
lietus’, ir
taip
atsitinka.
55
Pučiant pietų
vėjui,
tvirtinate:
‘Bus karšta’,
ir taip būna.
56
Veidmainiai!
Jūs mokate
atpažinti
žemės ir
dangaus veidą,
tai kodėl gi
neatpažįstate
šio laiko?
57
Kodėl patys
nenusprendžiate,
kas teisu?
58
Kai eini su
kaltintoju pas
valdininką,
pasistenk dar
kelyje su juo
susitarti, kad
jis tavęs
nenusitemptų
pas teisėją,
teisėjas
neatiduotų
teismo
vykdytojui, o
teismo
vykdytojas
neįmestų tavęs
į kalėjimą.
59
Sakau tau: iš
ten neišeisi,
kol
neatsiteisi
ligi
paskutinio
skatiko“.
Jono
5 sk.:
45
Nemanykite,
kad Aš jus
kaltinsiu
Tėvui! Jūsų
kaltintojas
yra Mozė, į
kurį esate
savo viltis
sudėję.
46
Jeigu jūs
tikėtumėte
Moze, tai
tikėtumėte ir
manimi, nes
jis rašė apie
mane.
47
Bet jeigu jūs
netikite jo
raštais,
kaipgi
patikėsite
mano
žodžiais?!“
Jono 5 sk.:
24 Iš tiesų,
iš tiesų sakau
jums: kas mano
žodžių klauso
ir mane
atsiuntusį
tiki, tas turi
amžinąjį
gyvenimą ir
nepateks į
teismą, nes iš
mirties yra
perėjęs į
gyvenimą.
25
Iš tiesų, iš
tiesų sakau
jums: ateina
valanda, – ir
dabar jau yra,
– kada
mirusieji
išgirs Dievo
Sūnaus balsą,
ir kurie
išgirs, tie
atgis.
Jono
12 sk.:
47 Jei kas
klausosi mano
žodžių ir
netiki, Aš jo
neteisiu, nes
atėjau ne
teisti
pasaulio, bet
gelbėti
pasaulį.
48
Kas mane
atstumia ir
mano žodžių
nepriima, tas
turi savo
teisėją:
žodis, kurį
kalbėjau, teis
jį
paskutiniąją
dieną.
Luko
13 sk.:
1 Tuo pačiu
metu atėjo
keli žmonės ir
papasakojo Jam
apie
galilėjiečius,
kurių kraują
Pilotas
sumaišė su jų
aukomis.
2
Jėzus,
atsakydamas
jiems, tarė:
„Ar manote,
kad tie
galilėjiečiai
buvo didesni
nusidėjėliai
už visus kitus
galilėjiečius
ir todėl taip
nukentėjo?
3
Ne, sakau
jums! Bet jei
neatgailausite,
visi taip pat
pražūsite.
4
Arba anie
aštuoniolika,
kuriuos
užgriuvo
bokštas prie
Siloamo ir
užmušė; jūs
manote, kad
jie buvo
kaltesni už
visus kitus
Jeruzalės
gyventojus?
5
Ne, sakau
jums, bet jei
neatgailausite,
visi taip pat
pražūsite“.
6
Jis pasakė
palyginimą:
„Žmogus turėjo
savo vynuogyne
pasisodinęs
figmedį. Kartą
jis atėjo
pažiūrėti jo
vaisių, bet
nerado.
7 Ir
tarė
sodininkui:
‘Jau treji
metai, kai
ateinu ieškoti
šio figmedžio
vaisių ir vis
nerandu.
Nukirsk jį,
kam dar žemę
alina!’
8
Anas jam
atsakė:
‘Šeimininke,
palik dar jį
šiais metais.
Aš jį apkasiu
ir patręšiu.
9
Jei jis duos
vaisių, gerai.
O jei ne, tai
iškirsk jį!’“
Morkaus 11
sk.:
12 Rytojaus
dieną, jiems
keliaujant iš
Betanijos,
Jėzus išalko.
13
Pamatęs iš
tolo
sulapojusį
figmedį, Jis
priėjo
pažiūrėti, gal
ką ant jo ras.
Tačiau, atėjęs
prie medžio,
Jis nerado
nieko, tiktai
lapus, nes dar
nebuvo figų
metas.
14
Atsakydamas
Jėzus tarė
medžiui:
„Tegul per
amžius niekas
nebevalgys
tavo
vaisiaus!“ Jo
mokiniai tai
girdėjo.
15
Jie atėjo į
Jeruzalę.
Įėjęs į
šventyklą,
Jėzus ėmė
varyti laukan
parduodančius
ir perkančius
šventykloje.
Jis išvartė
pinigų keitėjų
stalus bei
karvelių
pardavėjų
suolus
16
ir neleido
nešti prekių
per šventyklą.
17
Jis mokė,
sakydamas
jiems: „Argi
neparašyta:
‘Mano namai
vadinsis
maldos namai
visoms
tautoms’? O
jūs pavertėte
juos ‘plėšikų
lindyne’ „.
18
Tai išgirdę,
aukštieji
kunigai ir
Rašto žinovai
tarėsi, kaip
Jį pražudyti.
Jie mat bijojo
Jėzaus, nes
visi žmonės
buvo didžiai
nustebinti Jo
mokymo.
19
Atėjus
vakarui, Jėzus
su mokiniais
išėjo iš
miesto.
20
Rytą eidami
pro šalį, jie
pamatė, kad
figmedis
nudžiūvęs iš
pat šaknų.
21
Prisiminęs
Petras tarė
Jėzui: „Rabi,
žiūrėk!
Figmedis, kurį
prakeikei,
nudžiūvo!“
22
Jėzus,
atsakydamas
jiems, tarė:
„Turėkite
tikėjimą
Dievu!"
Luko 21
sk.:
29 Ir Jis
jiems pasakė
palyginimą:
„Stebėkite
figmedį bei
visus kitus
medžius.
30
Kai jie ima
sprogti, jūs
patys matote
ir žinote, kad
vasara jau
arti.
31
Taip pat
pamatę visa
tai vykstant,
žinokite, kad
arti yra Dievo
karalystė.
32
Iš tiesų sakau
jums: ši karta
nepraeis, iki
visa tai
įvyks.
33
Dangus ir žemė
praeis, o mano
žodžiai
nepraeis."
Jeremijo
33 sk.:
6 Bet Aš juos
vėl išgelbėsiu
ir išgydysiu,
atversiu jiems
taikos ir
tiesos
gausybę.
7 Aš
parvesiu Judo
ir Izraelio
belaisvius ir
atstatysiu
juos, kaip
buvo
pradžioje;
8
nuplausiu jų
nuodėmes ir
atleisiu
nusikaltimus,
kuriais jie
man nusikalto.
9
Šis miestas
bus man
džiaugsmas,
pasigyrimas ir
garbė visose
žemės tautose.
Kai jos išgirs
apie gerovę ir
perteklių,
kurį jiems
duosiu, jos
išsigandusios
drebės’.
10
Taip sako
Viešpats:
‘Šioje
vietoje, apie
kurią jūs
sakote, kad ji
yra tuščia, be
žmonių ir
gyvulių, Judo
miestuose ir
Jeruzalės
gatvėse,
kurios yra
tuščios, be
gyventojų, be
žmonių ir
gyvulių, vėl
girdėsis
11
džiaugsmo ir
linksmybės
balsai,
jaunikio ir
jaunosios
balsas ir
balsai tų,
kurie, nešdami
gyriaus aukas
į Viešpaties
namus, sakys:
‘Girkite
kareivijų
Viešpatį, nes
Viešpats yra
geras ir Jo
gailestingumas
amžinas’. Aš
atstatysiu
kraštą, koks
jis buvo, –
sako
Viešpats’.
12
Taip sako
kareivijų
Viešpats:
‘Šioje
tuščioje
vietoje, kuri
yra be žmonių
ir gyvulių, ir
kituose jos
miestuose vėl
bus gyvuliams
ganyklų, o
ganytojams ir
jų bandoms
poilsio vietų.
13
Kalnų, lygumų
ir pietų
krašto
miestuose,
Benjamino
krašte, apie
Jeruzalę ir
Judo miestuose
bandos praeis
pro rankas to,
kuris jas
skaičiuos, –
sako
Viešpats’.
14
‘Ateina
dienos, – sako
Viešpats, –
kai Aš
įvykdysiu
pažadą, duotą
Izraeliui ir
Judui.
15
Tuomet Aš
išauginsiu
teisumo atžalą
iš Dovydo
palikuonių.
Jis vykdys
krašte teisumą
ir teisingumą.
16
Tuo laiku
Judas bus
išgelbėtas ir
Jeruzalė
gyvens
saugiai. Ji
bus vadinama:
‘Viešpats –
mūsų
teisumas’."
Raudų
3 sk.:
40
Patikrinkime
savo kelius ir
grįžkime prie
Viešpaties.
41
Kelkime savo
širdis ir
rankas į Dievą
danguose.
Giedrius
Ažukas,
2020-05-10, "Dievas
ištikimas, būk
ištikimas ir
tu"
1
Tesalonikiečiams
5sk.:
24
Ištikimas yra
Tas, kuris jus
šaukia, Jis ir
įvykdys!
1
Korintiečiams
1 sk.:
9
Ištikimas yra
Dievas, kuris
jus pašaukė į
savo Sūnaus,
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus,
bendravimą.
Mato 25 sk.:
13 Taigi
budėkite, nes
nežinote nei
dienos, nei
valandos,
kurią Žmogaus
Sūnus ateis“.
14
„Bus taip,
kaip atsitiko
žmogui, kuris,
iškeliaudamas
į tolimą šalį,
pasišaukė savo
tarnus ir
patikėjo jiems
savo turtą.
15
Vienam jis
davė penkis
talentus,
kitam du,
trečiam vieną
– kiekvienam
pagal jo
gabumus – ir
tuojau
iškeliavo.
16
Tas, kuris
gavo penkis
talentus,
nuėjęs ėmė su
jais verstis
ir pelnė kitus
penkis.
17
Taip pat tas,
kuris gavo du
talentus,
pelnė kitus
du.
18 O
kuris gavo
vieną, nuėjo,
iškasė duobę
ir paslėpė
šeimininko
pinigus.
19
Praėjus nemaža
laiko, tų
tarnų
šeimininkas
grįžo ir
pradėjo daryti
su jais
apyskaitą.
20
Atėjo tas,
kuris buvo
gavęs penkis
talentus; jis
atnešė kitus
penkis ir
tarė:
‘Šeimininke,
davei man
penkis
talentus, štai
aš pelniau
kitus penkis’.
21
Jo šeimininkas
atsakė:
‘Gerai,
šaunusis ir
ištikimasis
tarne! Kadangi
buvai
ištikimas
mažuose
dalykuose,
pavesiu tau
didelius. Eikš
į savo
šeimininko
džiaugsmą!’
22
Taip pat tas,
kuris buvo
gavęs du
talentus,
atėjęs pasakė:
‘Šeimininke,
davei man du
talentus, štai
aš pelniau
kitus du’.
23
Jo šeimininkas
tarė: ‘Gerai,
šaunusis ir
ištikimasis
tarne! Kadangi
buvai
ištikimas
mažuose
dalykuose,
pavesiu tau
didelius. Eikš
į savo
šeimininko
džiaugsmą!’
24
Priėjęs tas,
kuris buvo
gavęs vieną
talentą, sakė:
‘Šeimininke,
aš žinojau,
kad tu –
žmogus kietas:
pjauni, kur
nesėjai, ir
renki, kur
nebarstei.
25
Pabijojęs
nuėjau ir
paslėpiau tavo
talentą
žemėje. Še,
turėk, kas
tavo’.
26
Jo šeimininkas
jam atsakė:
‘Blogasis
tarne,
tinginy! Tu
žinojai, kad
aš pjaunu, kur
nesėjau, ir
renku, kur
nebarsčiau.
27
Taigi
privalėjai
duoti mano
pinigus pinigų
keitėjams, o
sugrįžęs
būčiau
atsiėmęs, kas
mano, su
palūkanomis.
28
Todėl atimkite
iš jo talentą
ir atiduokite
tam, kuris
turi dešimt
talentų.
29
Nes
kiekvienam,
kas turi, bus
duota, ir jis
turės su
perteklium, o
iš neturinčio
bus atimta ir
tai, ką jis
turi.
30
Šitą niekam
tikusį tarną
išmeskite
laukan į
tamsybes. Ten
bus verksmas
ir dantų
griežimas’ „.
Patarlių
11 sk.:
11 Teisiųjų
laiminamas
miestas kyla,
nedorėlių
burna jį
sunaikina.
Luko
16 sk.:
10 Kas
ištikimas
mažame dalyke,
tas ištikimas
ir dideliame,
o kas
neteisingas
mažame, tas
neteisingas ir
dideliame.
1
Timotiejui 6
sk.:
7 Juk nieko
neatsinešėme į
pasaulį ir,
aišku, nieko
neišsinešime.
...
9 Kas trokšta
praturtėti,
pakliūva į
pagundymą ir į
pinkles bei į
daugelį kvailų
ir kenksmingų
geidulių,
kurie
paskandina
žmones
sugedime ir
pražūtyje.
10
Visų blogybių
šaknis yra
meilė
pinigams. Kai
kurie, jų
geisdami,
nuklydo nuo
tikėjimo ir
patys save
drasko aibe
skausmų.
11
Bet tu, Dievo
žmogau, bėk
nuo tų dalykų
ir vykis
teisumą,
maldingumą,
tikėjimą,
meilę,
kantrumą,
romumą.
12
Kovok gerą
tikėjimo kovą,
laikykis
amžinojo
gyvenimo,
kuriam esi
pašauktas ir
išpažinai gerą
išpažinimą
daugelio
liudytojų
akyse.
2
Korintiečiams
2 sk.:
11 kad
neapgautų mūsų
šėtonas. Nes
mums nėra
nežinomi jo
kėslai.
1
Timotiejui 6
sk.:
17 Šio amžiaus
turtuoliams
įsakyk, kad
nesididžiuotų
ir nesudėtų
vilčių į
netikrus
turtus, bet į
gyvąjį Dievą,
kuris apsčiai
visko mums
teikia mūsų
džiaugsmui.
18
Tegul jie daro
gera, turtėja
gerais
darbais, būna
dosnūs,
dalijasi su
kitais.
19
Taip jie
pasidės gerus
pamatus
ateičiai, kad
pasiektų
tikrąjį
gyvenimą.
Luko
10 sk.:
25
Štai atsistojo
vienas
Įstatymo
mokytojas ir,
mėgindamas Jį,
paklausė:
„Mokytojau, ką
turiu daryti,
kad
paveldėčiau
amžinąjį
gyvenimą?“
26
Jis tarė: „O
kas parašyta
Įstatyme? Kaip
skaitai?“
27
Tas atsakė: „
‘Mylėk
Viešpatį, savo
Dievą, visa
savo širdimi,
visa savo
siela, visomis
savo jėgomis
ir visu savo
protu, ir savo
artimą kaip
save patį’ „.
28
Jėzus jam
tarė: „Gerai
atsakei. Tai
daryk, ir
gyvensi“.
29
Norėdamas
pateisinti
save, anas
paklausė Jėzų:
„O kas gi mano
artimas?“
30
Jėzus
atsakydamas
tarė: „Vienas
žmogus keliavo
iš Jeruzalės į
Jerichą ir
pakliuvo į
plėšikų
rankas. Tie
išrengė jį,
sumušė ir
nuėjo sau,
palikdami
pusgyvį.
31
Atsitiktinai
tuo pačiu
keliu ėjo
vienas kunigas
ir, pamatęs
jį, praėjo
kita kelio
puse.
32
Taip pat ir
levitas, pro
tą vietą
eidamas, jį
pamatė ir
praėjo kita
kelio puse.
33 O
vienas
samarietis
keliaudamas
užtiko jį ir
pasigailėjo.
34
Priėjęs jis
aprišo jo
žaizdas,
užpildamas
aliejaus ir
vyno, užkėlė
ant savo
gyvulio,
nugabeno į
užeigą ir
slaugė jį.
35
Kitą dieną
iškeliaudamas
jis išsiėmė du
denarus,
padavė užeigos
šeimininkui ir
tarė: ‘Slaugyk
jį, o jeigu ką
išleisi
viršaus,
sugrįžęs
atsilyginsiu’.
36
Kas iš šitų
trijų tau
atrodo buvęs
artimas
patekusiam į
plėšikų
rankas?“
36
Kas iš šitų
trijų tau
atrodo buvęs
artimas
patekusiam į
plėšikų
rankas?“
37
Jis atsakė:
„Tas, kuris jo
pasigailėjo“.
Jėzus jam
tarė: „Eik ir
tu taip
daryk!“
1
Tesalonikiečiams
5 sk.:
22
Susilaikykite
nuo visokio
blogio!
23
Pats ramybės
Dievas iki
galo jus
tepašventina
ir teišlaiko
jūsų dvasią,
sielą ir kūną
nepeiktiną
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
atėjimui.
Ramūnas
Grunskis,
2020-05-03,
"Draugystė su
Dievu":
Izaijo 41 sk.:
8 Bet tu,
Izraeli, mano
tarne Jokūbai,
kurį
išsirinkau,
mano draugo
Abraomo
palikuoni.
Patarlių 17
sk.:
17 Draugas
visuomet myli
ir brolis
pasirodo
nelaimėje.
Jokūbo 4 sk.:
7 Todėl
atsiduokite
Dievui;
priešinkitės
velniui, ir
jis bėgs nuo
jūsų.
8 Artinkitės
prie Dievo, ir
Jis artinsis
prie jūsų.
Nusiplaukite
rankas,
nusidėjėliai,
nusivalykite
širdis,
dvejojantys.
Jono 15 sk.:
14 Jūs
esate mano
draugai, jei
darote, ką
jums įsakau.
15 Jau
nebevadinu
jūsų tarnais,
nes tarnas
nežino, ką
veikia jo
šeimininkas.
Jus Aš
draugais
vadinu, nes
jums viską
paskelbiau, ką
iš savo Tėvo
girdėjau.
Jokūbo 4 sk.:
10
Nusižeminkite
prieš
Viešpatį, ir
Jis jus
išaukštins.
Giedrius
Ažukas,
2020-04-26, "Pragaras
yra"
Mato
7 sk.:
13 „Įeikite
pro ankštus
vartus, nes
erdvūs vartai
ir platus
kelias veda į
pražūtį, ir
daug yra juo
įeinančių.
14 O
ankšti vartai
ir siauras
kelias veda į
gyvenimą, ir
tik nedaugelis
jį randa“.
2
Tesalonikiečiams
2 sk.:
9 Ano
nedorėlio
atėjimą,
šėtonui
veikiant,
lydės visokios
jėgos, ženklai
ir netikri
stebuklai
10
ir visokia
neteisumo
apgaulė
žūstantiems už
tai, kad
atsisakė
mylėti tiesą
savo
išgelbėjimui.
11
Todėl Dievas
jiems pasiųs
stiprų
paklydimą, kad
jie tikėtų
melu
12
ir būtų
nuteisti visi,
kurie netikėjo
tiesa, bet
pamėgo
neteisumą.
1
Korintiečiams
15 sk.:
19 Ir jei vien
tik šiame
gyvenime mes
viliamės
Kristumi, tai
mes esame
labiausiai
apgailėtini iš
visų žmonių.
Apreiškimas
Jonui 1 sk.:
17 Jį išvydęs,
aš puoliau Jam
po kojų tarsi
negyvas. Bet
Jis uždėjo ant
manęs savo
dešinę ir
prabilo:
„Nebijok! Aš
esu Pirmasis,
ir
Paskutinysis,
18
ir Gyvasis. Aš
buvau numiręs
ir štai esu
gyvas per
amžius. Amen.
Aš turiu
mirties ir
pragaro
raktus.
Luko
16 sk.:
19 „Gyveno
vienas
turtuolis. Jis
vilkėjo
purpuru bei
ploniausia
drobe ir
kasdien
ištaigingai
linksminosi.
20 O
prie jo vartų
gulėjo votimis
aptekęs
elgeta, vardu
Lozorius.
21
Jis troško
numarinti alkį
bent
trupiniais nuo
turtuolio
stalo, bet tik
šunys atbėgę
laižydavo jo
votis.
22
Ir štai elgeta
mirė ir buvo
angelų
nuneštas į
Abraomo
prieglobstį.
Mirė ir
turtuolis ir
buvo
palaidotas.
23
Kentėdamas
pragare, jis
pakėlė akis ir
iš tolo pamatė
Abraomą ir jo
prieglobstyje
Lozorių.
24
Jis ėmė
šaukti: ‘Tėve
Abraomai,
pasigailėk
manęs! Atsiųsk
Lozorių, kad,
suvilgęs
vandenyje
piršto galą,
atvėsintų man
liežuvį, nes
baisiai kenčiu
šioje
liepsnoje’.
25
Bet Abraomas
atsakė:
‘Atsimink,
sūnau, kad tu
gyvendamas
atsiėmei savo
gėrybes, o
Lozorius – tik
nelaimes.
Todėl jis
susilaukė
paguodos, o tu
kenti.
26
Be to, mus nuo
jūsų skiria
milžiniška
praraja, ir
niekas iš čia
panorėjęs
negali nueiti
pas jus, nei
iš ten
persikelti pas
mus’.
27
Tas vėl tarė:
‘Tai meldžiu
tave, tėve,
nusiųsk jį
bent į mano
tėvo namus,
28
nes aš turiu
penkis
brolius.
Teįspėja juos,
kad ir jie
nepatektų į
šią kančių
vietą’.
29
Abraomas
atsiliepė:
‘Jie turi Mozę
bei pranašus,
tegul jų
klauso!’
30 O
anas atsakė:
‘Ne, tėve
Abraomai! Bet
jei kas iš
mirusiųjų
nueitų pas
juos, jie
atgailautų!’
31
Tačiau
Abraomas tarė:
‘Jeigu jie
neklauso Mozės
ir pranašų,
tai nepatikės,
jei kas ir iš
numirusių
prisikeltų’ „.
Mato
25 sk.:
30 Šitą niekam
tikusį tarną
išmeskite
laukan į
tamsybes. Ten
bus verksmas
ir dantų
griežimas’
…
41
Tada Jis
prabils ir į
stovinčius
kairėje:
‘Eikite šalin
nuo manęs,
prakeiktieji,
į amžinąją
ugnį, kuri
paruošta
velniui ir jo
angelams!
…
46
Ir šitie eis į
amžinąjį
kentėjimą, o
teisieji į
amžinąjį
gyvenimą“.
Mato
25 sk.:
15 Vienam jis
davė penkis
talentus,
kitam du,
trečiam vieną
– kiekvienam
pagal jo
gabumus – ir
tuojau
iškeliavo.
Luką
14 sk.:
17 Atėjus
puotos metui,
jis pasiuntė
tarną pranešti
pakviestiesiems:
‘Ateikite, jau
viskas
surengta’.
18
Tada jie visi
kaip vienas
pradėjo
atsiprašinėti.
Vienas jam
tarė:
‘Nusipirkau
dirvą ir
būtinai turiu
eiti jos
apžiūrėti.
Prašau mane
pateisinti’.
19
Kitas sakė:
‘Pirkau penkis
jungus jaučių
ir einu jų
išmėginti.
Prašau mane
pateisinti’.
20
Trečias tarė:
‘Vedžiau
žmoną, todėl
negaliu
ateiti’.
21
Tarnas
sugrįžęs viską
papasakojo
šeimininkui.
Šis supyko ir
įsakė tarnui:
‘Skubiai eik į
miesto gatves
ir
skersgatvius
ir vesk čia
vargšus,
paliegėlius,
luošus ir
aklus’.
Romiečiams
14 sk.:
17 Dievo
karalystė nėra
valgymas ir
gėrimas, bet
teisumas,
ramybė ir
džiaugsmas
Šventojoje
Dvasioje.
Romiečiams
6 sk.:
23 Atpildas už
nuodėmę –
mirtis, o
Dievo dovana –
amžinasis
gyvenimas per
Jėzų Kristų,
mūsų Viešpatį.
Giedrius
Ažukas,
2020-04-12,
"Tikėjimas
išgelbėjimui"
Kolosiečiams 2
sk.:
5 Nors kūnu
esu toli nuo
jūsų, tačiau
dvasia su
jumis ir
džiaugiuosi,
matydamas jūsų
tvarką ir jūsų
tikėjimo
Kristumi
tvirtumą.
6
Taigi, kaip
esate priėmę
Viešpatį Jėzų
Kristų, taip
ir gyvenkite
Jame,
7
įsišakniję bei
statydindamiesi
Jame ir
įsitvirtinę
tikėjime, kaip
esate
išmokyti,
kupini
dėkingumo.
2
Korintiečiams
7 sk.:
10
Dieviškas
liūdesys gimdo
atgailą
išgelbėjimui,
dėl kurio
nereikia
gailėtis; o
pasaulio
liūdesys gimdo
mirtį.
Romiečiams
14 sk.:
17 Dievo
karalystė nėra
valgymas ir
gėrimas, bet
teisumas,
ramybė ir
džiaugsmas
Šventojoje
Dvasioje.
18
Kas taip
Kristui
tarnauja, tas
priimtinas
Dievui ir
vertas žmonių
pritarimo.
1
Petro laiškas
1 sk.:
5 Dievo jėga
per tikėjimą
jūs esate
saugomi
išgelbėjimui,
kuris
parengtas
apsireikšti
paskutiniu
laiku.
6
Tuo
džiaukitės,
nors dabar,
jei reikia,
trumpai
kenčiate
įvairiuose
išmėginimuose,
7
kad jūsų
išbandytas
tikėjimas,
brangesnis už
pragaištantį
auksą, nors ir
ugnimi
ištirtą, būtų
pripažintas
vertas
gyriaus,
garbės ir
šlovės, kai
apsireikš
Jėzus Kristus.
Kolosiečiams
2 sk.:
8
Žiūrėkite, kad
kas jūsų
nepavergtų
filosofija ir
tuščia
apgaule, kuri
remiasi žmonių
tradicijomis
ir pasaulio
pradmenimis, o
ne Kristumi.
Romiečiams
10 sk.:
9
Jeigu lūpomis
išpažinsi
Viešpatį Jėzų
ir širdimi
tikėsi, kad
Dievas Jį
prikėlė iš
numirusių,
būsi
išgelbėtas.
10
Nes širdimi
tikima, ir
taip įgyjamas
teisumas, o
lūpomis
išpažįstama,
ir taip
įgyjamas
išgelbėjimas.
...
17
Taigi
tikėjimas – iš
klausymo,
klausymas – iš
Dievo žodžio.
1
Petro laiškas
1 sk.:
23
Jūs esate
atgimę ne iš
pranykstančios,
bet iš
nenykstančios
sėklos gyvu ir
amžinai
pasiliekančiu
Dievo žodžiu.
24
Mat
„kiekvienas
kūnas – tartum
žolynas, ir
visa žmogaus
garbė tarsi
žolyno žiedas.
Žolynas
sudžiūsta, ir
jo žiedas
nubyra,
Efeziečiams
2 sk.:
19 Todėl jūs
jau nebesate
pašaliniai nei
svetimšaliai,
bet šventųjų
bendrapiliečiai
ir Dievo
namiškiai,
20
pastatyti ant
apaštalų ir
pranašų
pamato,
turintys
kertiniu
akmeniu patį
Jėzų Kristų,
Kolosiečiams
3 sk.:
2 Mąstykite
apie tai, kas
aukštybėse, o
ne apie tai,
kas žemėje.
Jono
3 sk.:
16 Nes Dievas
taip pamilo
pasaulį, jog
atidavė savo
viengimį Sūnų,
kad
kiekvienas,
kuris Jį tiki,
nepražūtų, bet
turėtų
amžinąjį
gyvenimą.
17
Dievas gi
nesiuntė savo
Sūnaus į
pasaulį, kad
Jis pasaulį
pasmerktų, bet
kad pasaulis
per Jį būtų
išgelbėtas.
18
Kas Jį tiki,
tas
neteisiamas, o
kas netiki,
jau yra
pasmerktas už
tai, kad
netiki
viengimio
Dievo Sūnaus
vardo.
Hebrajams
10 sk.:
35
Tad
nepameskite
savo
pasitikėjimo,
už kurį
skirtas
didelis
atlygis!
36
Taip, reikia
jums
ištvermės,
kad, įvykdę
Dievo valią,
gautumėte, kas
pažadėta.
37
Nes „dar
trumpa, trumpa
valandėlė, ir
ateis Tas,
kuris turi
ateiti, ir
neužtruks.
38
Bet teisusis
gyvens
tikėjimu, ir,
jeigu jis
atsitrauktų,
mano siela juo
nebesigėrės“.
39
Tačiau mes
nesame tie,
kurie
atsitraukia
savo
pražūčiai, bet
tie, kurie
tiki, kad
išgelbėtume
sielą.
Giedrius
Ažukas,
2020-03-15,
"Pasitikėkime
Viešpačiu"
Psalmių 62
sk.:
1
Dievo laukia
mano siela, iš
Jo ateina man
išgelbėjimas.
2
Tik Jis yra
mano uola ir
išgelbėjimas,
mano tvirtovė
– aš
nesvyruosiu.
…
8
Pasitikėkite
Juo, žmonės,
visais
laikais!
Išliekite Jo
akivaizdoje
savo širdį.
Dievas yra
mums apsauga.
Psalmių
91 sk.:
1 Tas, kuris
gyvena
Aukščiausiojo
globoje,
Visagalio
šešėlyje
pasilieka,
2
sako
Viešpačiui:
„Tu mano
priebėga ir
mano tvirtovė,
mano Dievas,
kuriuo
pasitikiu!“
3
Jis ištrauks
tave iš
medžiotojo
kilpos, iš
pražūtingo
maro.
4
Jis pridengs
tave savo
plunksnomis,
po Jo sparnais
rasi sau
prieglaudą.
Didysis skydas
ir šarvas yra
Jo tiesa!
5
Tau nereikės
bijoti nakties
baisumų nė
strėlių,
švilpiančių
dieną,
6
nebaugins
tavęs
patamsyje
slankiojąs
maras nė
vidudienį
siaučiantis
sunaikinimas.
7
Tavo pašonėje
kris
tūkstantis ir
dešimt
tūkstančių –
tavo dešinėje,
bet tai
nepriartės
prie tavęs.
8 Tu
savo akimis
tai stebėsi ir
matysi
nedorėlių
atlyginimą,
9
nes tu
pasidarei
Viešpatį savo
priebėga,
Aukščiausiąjį
savo buveine.
10
Tau neatsitiks
nieko pikto,
ir jokia
nelaimė
nepriartės
prie tavo
palapinės.
11
Jis įsakys
savo angelams
saugoti tave
visuose
keliuose.
12
Ant rankų jie
nešios tave,
kad
neužsigautum
kojos į
akmenį.
13
Tu mindžiosi
liūtą ir
gyvatę,
sutrypsi
jauniklį liūtą
ir slibiną.
14
„Kadangi jis
pamilo mane,
Aš
išlaisvinsiu
jį ir
apginsiu, nes
jis mano vardą
pažįsta.
15
Jis šauksis
manęs, ir Aš
jam atsakysiu.
Būsiu su juo
varge,
išlaisvinsiu
jį ir
pagerbsiu.
16
Ilgu gyvenimu
pasotinsiu jį
ir parodysiu
jam savo
išgelbėjimą“.
Psalmių 18
sk.:
1 „Mylėsiu
Tave,
Viešpatie,
mano stiprybe!
2
Viešpats yra
mano uola,
tvirtovė ir
išlaisvintojas.
Dievas yra
mano jėga, Juo
pasitikėsiu;
Jis – mano
skydas,
išgelbėjimo
ragas, mano
aukštas
bokštas.
3
Šauksiuosi
Viešpaties,
kuris vertas
gyriaus, ir
taip būsiu
išgelbėtas iš
priešų.
4
Mirties
kančios supo
mane, bedievių
antplūdis
gąsdino mane.
5
Pragaro
kančios
apraizgė mane,
manęs laukė
mirties
pinklės.
6
Sielvarte
šaukiausi
Viešpaties,
savo Dievo.
Jis išgirdo
savo
šventykloje
mano balsą,
mano šauksmas
pasiekė Jo
ausis.
Psalmių
17 sk.:
8 Saugok mane
kaip savo
akies vyzdį,
savo sparnų
šešėlyje slėpk
mane"
Išėjimo
6 sk.:
1 Viešpats
atsakė Mozei:
„Tu matysi, ką
Aš padarysiu
faraonui.
Stiprios
rankos
priverstas,
jis išleis
juos; stiprios
rankos
priverstas,
jis išvarys
juos iš savo
šalies“."
2
Dievas kalbėjo
Mozei: „Aš esu
Viešpats.
3 Aš
pasirodžiau
Abraomui,
Izaokui ir
Jokūbui kaip
Dievas
Visagalis,
tačiau savo
vardu Viešpats
jiems
neapsireiškiau.
Jono
1 sk.:
1 Kas buvo nuo
pradžios, ką
girdėjome ir
savo akimis
regėjome, ką
matėme ir mūsų
rankos lietė,
– tai
skelbiame apie
gyvenimo Žodį.
2
Gyvenimas
pasirodė, ir
mes regėjome
ir liudijame,
ir skelbiame
jums šį
amžinąjį
gyvenimą,
kuris buvo pas
Tėvą ir
pasirodė mums.
3 Ką
matėme ir
girdėjome, mes
skelbiame
jums, kad ir
jūs turėtumėte
bendravimą su
mumis. O mūsų
bendravimas
yra su Tėvu ir
su Jo Sūnumi
Jėzumi
Kristumi.
4 Ir
tai rašome
jums, kad jūsų
džiaugsmas
būtų tobulas.
Jono
5 sk.:
4 Juk, kas tik
gimė iš Dievo,
nugali
pasaulį; ir
štai pergalė,
nugalinti
pasaulį – mūsų
tikėjimas!
5 O
kas gi nugali
pasaulį, jei
ne tas, kuris
tiki, kad
Jėzus yra
Dievo Sūnus?
1 Jono 4
sk.:
14 Taigi mes
matėme ir
liudijame, kad
Tėvas atsiuntė
Sūnų, pasaulio
Gelbėtoją.
15
Kiekvienas,
kas išpažįsta,
kad Jėzus yra
Dievo Sūnus,
Dievas tame ir
tas Dieve
pasilieka.
Giedrius
Ažukas,
2020-03-10, "Susiskaldymai,
papiktinimai,
prieštaravimai:
nepasitikėjimas
Dievu, 3d."
(Rom16,17-18)
Romiečiams 16
sk.:
17 Prašau jus,
broliai,
įsidėmėti
tuos, kurie
kelia
susiskaldymus
bei
papiktinimus,
prieštaraudami
mokymui, kurio
jūs išmokote.
Venkite jų!
18
Tokie žmonės
netarnauja
mūsų
Viešpačiui
Jėzui Kristui,
bet savo
pilvui.
Saldžiomis ir
pataikūniškomis
kalbomis jie
apgaudinėja
paprastųjų
širdis.
Jono
17 sk.:
20
Ne tik už juos
meldžiu, bet
ir už tuos,
kurie per jų
žodį mane
įtikės, –
21
kad jie visi
būtų viena.
Kaip Tu, Tėve,
manyje ir Aš
Tavyje, kad ir
jie būtų viena
mumyse, kad
pasaulis
įtikėtų, jog
Tu mane
siuntei.
Skaičių
13 sk.:
1 Ir
Viešpats
kalbėjo Mozei:
2
„Siųsk vyrus,
po vieną
vyresnįjį iš
kiekvienos
giminės,
išžvalgyti
Kanaano žemės,
kurią duosiu
izraelitams“.
3
Mozė padarė,
ką Viešpats
įsakė. Jis
išsiuntė iš
Parano dykumos
kiekvienos
giminės
vyresnįjį:
...
32
Ir jie skleidė
tarp Izraelio
vaikų blogus
atsiliepimus
apie tą žemę,
kurią buvo
išžvalgę,
kalbėdami:
„Žemė, kurią
išžvalgėme,
ryja savo
gyventojus, o
žmonės,
kuriuos
matėme, yra
labai aukšto
ūgio.
33
Ten matėme
milžinus iš
Anako giminės,
ir mes buvome
prieš juos
kaip žiogai,
ir tokie mes
buvome jų
akyse“.
Skaičių
16 sk.:
1 Korachas,
Levio sūnaus
Kehato sūnaus
Iccharo sūnus,
ir iš Rubeno
sūnų Eliabo
sūnūs Datanas
ir Abiramas
bei Peleto
sūnus Onas
2
sukilo prieš
Mozę. Prie jų
prisidėjo du
šimtai
penkiasdešimt
izraelitų,
tautos
kunigaikščių,
žinomų
bendruomenėje
ir gerbiamų
vyrų.
3
Jie susirinkę
kalbėjo prieš
Mozę ir
Aaroną: „Gana
judviem; visi
izraelitai yra
šventi ir
Viešpats yra
tarp jų. Kodėl
judu keliatės
aukščiau
Viešpaties
tautos?“
....
35
Viešpaties
siųsta ugnis
sunaikino tuos
du šimtus
penkiasdešimt
vyrų, kurie
aukojo
smilkalus.
1
Timotiejui 1
sk.:
19 turėdamas
tikėjimą ir
gerą sąžinę.
Jos
atsižadėjus,
kai kurių
tikėjimo
laivas sudužo.
20
Iš jų yra
Himenėjas ir
Aleksandras,
kuriuos
atidaviau
šėtonui, kad
jie pasimokytų
nebepiktžodžiauti.
2
Timotiejui 4
sk.:
14 Kalvis
Aleksandras
man padarė
daug bloga,
Viešpats jam
teatmoka pagal
jo darbus.
15
Ir tu saugokis
jo, nes jis
labai
priešinosi
mūsų žodžiams.
Hebrajams
12 sk.:
14 Siekite
santaikos su
visais,
siekite
šventumo, be
kurio niekas
neregės
Viešpaties.
15
Žiūrėkite, kad
kas neprarastų
Dievo malonės,
kad neišleistų
daigų kokia
karti šaknis
ir nepadarytų
vargo,
suteršdama
daugelį;
Dainius
Dargis,
2020-03-08, "Dievo
malonė"
Galatams 1
sk.:
1
Paulius,
apaštalas ne
iš žmonių ir
ne per žmogų,
bet per Jėzų
Kristų ir Jį
prikėlusį iš
numirusių
Dievą Tėvą,
2 ir
kartu su
manimi esantys
broliai –
Galatijos
bažnyčioms.
3
Malonė ir
ramybė jums
nuo Dievo Tėvo
ir mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus,
4
kuris atidavė
save už mūsų
nuodėmes, kad
išgelbėtų mus
nuo dabartinio
blogo amžiaus
pagal mūsų
Dievo ir Tėvo
valią,
5
kuriam šlovė
per amžių
amžius! Amen.
6
Stebiuosi, kad
jūs nuo To,
kuris pašaukė
jus į Kristaus
malonę, taip
greitai
persimetate
prie kitokios
evangelijos,
7
kuri, tarp
kitko, nėra
kitokia, o yra
tik jus
klaidinantys
žmonės,
norintys
iškreipti
Kristaus
Evangeliją.
8
Bet nors ir
mes patys ar
angelas iš
dangaus jums
skelbtų
kitokią
evangeliją,
negu mes jums
paskelbėme, –
tebūnie
prakeiktas!
9
Kaip anksčiau
sakėme, taip
ir dabar sakau
dar kartą: jei
kas jums
skelbia
kitokią
evangeliją,
negu esate
priėmę, –
tebūnie
prakeiktas!
10
Ar aš ieškau
žmonių
palankumo, ar
Dievo? Gal
stengiuosi
patikti
žmonėms? Jei
dar norėčiau
patikti
žmonėms,
nebūčiau
Kristaus
tarnas.
11
Aš sakau jums,
broliai, kad
mano
paskelbtoji
Evangelija
nėra iš
žmonių,
12
nes negavau
jos iš žmogaus
ir nebuvau jos
išmokytas, bet
gavau Jėzaus
Kristaus
apreiškimu.
Galatams
2 sk.:
11
Kai Petras
atvyko į
Antiochiją, aš
jam
pasipriešinau
į akis, nes
jis nusižengė.
12
Mat prieš
atvykstant kai
kuriems nuo
Jokūbo, jis
valgydavo su
pagonimis; bet
kai tie
atvyko, jis
atsitraukė ir
vengė jų,
bijodamas
apipjaustytųjų.
13
Kartu su juo
veidmainiavo
ir kiti žydai,
netgi Barnabas
pasidavė
veidmainystei.
14
Pamatęs, kad
jie nukrypsta
nuo
Evangelijos
tiesos,
pasakiau
Petrui visų
akivaizdoje:
„Jei tu,
būdamas žydas,
gyveni
pagoniškai, o
ne žydiškai,
tai kodėl
verti pagonis
gyventi taip,
kaip žydai?
Galatams
3 sk.:
1 O neprotingi
galatai! Kas
jus, kuriems
akivaizdžiai
buvo nupieštas
Jėzus Kristus
tarsi pas jus
nukryžiuotas,
apkerėjo, kad
nepaklustumėte
tiesai?
Jono
3 sk.:
16 Nes Dievas
taip pamilo
pasaulį, jog
atidavė savo
viengimį Sūnų,
kad
kiekvienas,
kuris Jį tiki,
nepražūtų, bet
turėtų
amžinąjį
gyvenimą.
Giedrius
Ažukas,
2020-03-01, "Mąstykime
ir siekime to,
kas
aukštybėse"
Morkaus 10
sk.:
17 Jėzui
išeinant į
kelią, vienas
žmogus
pribėgęs puolė
prieš Jį ant
kelių ir
klausė:
„Gerasis
Mokytojau, ką
turiu daryti,
kad
paveldėčiau
amžinąjį
gyvenimą?“
…
19
Žinai
įsakymus:
‘Nesvetimauk,
nežudyk,
nevok,
melagingai
neliudyk,
neapgaudinėk,
gerbk savo
tėvą ir
motiną’“.
20
Tas atsakė:
„Mokytojau, aš
viso to
laikausi nuo
savo
jaunystės“.
21
Jėzus,
pažvelgęs į
jį, jį pamilo
ir tarė:
„Vieno dalyko
tau trūksta:
eik, parduok
visa, ką turi,
išdalink
vargšams ir
turėsi turtą
danguje. Tada
ateik, paimk
kryžių ir sek
paskui mane“.
22 Po šitų
žodžių jis
nuliūdo ir
nusiminęs
pasitraukė,
nes turėjo
daug turto.
Kolosiečiams
3 sk.:
1 Jeigu esate
su Kristumi
prikelti,
siekite to,
kas
aukštybėse,
kur Kristus
sėdi Dievo
dešinėje.
2
Mąstykite apie
tai, kas
aukštybėse, o
ne apie tai,
kas žemėje.
3
Jūs juk esate
mirę, ir jūsų
gyvenimas su
Kristumi yra
paslėptas
Dieve.
Hebrajams
11 sk.:
1 Tikėjimas
užtikrina tai,
ko viliamės,
ir parodo tai,
ko nematome.
Romiečiams
12 sk.:
1 Dievo
gailestingumu
aš prašau jus,
broliai,
aukoti savo
kūnus kaip
gyvą, šventą,
Dievui
patinkančią
auką, – tai
jūsų
sąmoningas
tarnavimas.
2 Ir
neprisitaikykite
prie šio
pasaulio, bet
pasikeiskite,
atnaujindami
savo protą,
kad galėtumėte
ištirti, kas
yra gera,
priimtina ir
tobula Dievo
valia.
Romiečiams
8 sk.:
5 Kurie gyvena
pagal kūną,
tie mąsto
kūniškai, o
kurie gyvena
pagal Dvasią –
dvasiškai.
6
Kūniškas
mąstymas – tai
mirtis, o
dvasiškas –
gyvenimas ir
ramybė.
7
Kūniškas
mąstymas
priešiškas
Dievui; jis
nepaklūsta
Dievo
įstatymui ir
net negali
paklusti.
8 Ir
todėl
gyvenantys
pagal kūną
negali patikti
Dievui.
Psalmių
23 sk.:
4 Nors eičiau
per mirties
šešėlio slėnį,
nebijosiu
pikto, nes Tu
su manimi.
Tavo lazda bei
Tavo ramstis
nuramina mane.
Mato 11
sk.:
28 Ateikite
pas mane visi,
kurie
vargstate ir
esate
prislėgti, ir
Aš jus
atgaivinsiu.
29
Imkite ant
savęs mano
jungą ir
mokykitės iš
manęs, nes Aš
romus ir
nuolankios
širdies, ir
jūs rasite
savo sieloms
atgaivą.
30
Nes mano
jungas švelnus
ir mano našta
lengva“.
Giedrius
Ažukas,
2020-02-25, "Susiskaldymai,
papiktinimai,
prieštaravimai:
dvi kilmės -
išdidumas ir
pavydas, 2 d.
(Rom16,17-18)
Romiečiams 16
sk.:
17 Prašau jus,
broliai,
įsidėmėti
tuos, kurie
kelia
susiskaldymus
bei
papiktinimus,
prieštaraudami
mokymui, kurio
jūs išmokote.
Venkite jų!
18
Tokie žmonės
netarnauja
mūsų
Viešpačiui
Jėzui Kristui,
bet savo
pilvui.
Saldžiomis ir
pataikūniškomis
kalbomis jie
apgaudinėja
paprastųjų
širdis."
Jono
17 sk.:
20 Ne tik už
juos meldžiu,
bet ir už
tuos, kurie
per jų žodį
mane įtikės, –
21
kad jie visi
būtų viena.
Kaip Tu, Tėve,
manyje ir Aš
Tavyje, kad ir
jie būtų viena
mumyse, kad
pasaulis
įtikėtų, jog
Tu mane
siuntei.
Kunigų
knyga 26 sk.:
14 O jei manęs
neklausysite
ir nevykdysite
mano įsakymų,
15
niekinsite
mano
įstatymus,
nenorėdami
daryti to, kas
mano įsakyta,
ir taip
sulaužysite
mano sandorą,
16
štai ką Aš
jums
padarysiu:
išgąstis ir
ligos apakins
ir naikins
jus. Veltui
sėsite, nes
derlių
suvalgys jūsų
priešai.
17
Atgręšiu į jus
savo veidą, ir
jūs būsite
žudomi savo
priešų
akivaizdoje.
Jus pavergs
tie, kurių jūs
nekenčiate, ir
jūs bėgsite
niekam jūsų
nevejant.
18 O
jei ir tada
neklausysite,
padidinsiu
jums bausmę
septyneriopai
19
ir palaušiu
jūsų išdidumą.
Dangų virš
jūsų padarysiu
kaip geležį ir
žemę – kaip
varį.
Romiečiams
13 sk.:
1 Kiekviena
siela tebūna
klusni
aukštesnėms
valdžioms, nes
nėra valdžios,
kuri nebūtų iš
Dievo.
Esančios
valdžios yra
Dievo
nustatytos.
2
Todėl kas
priešinasi
valdžiai,
priešinasi
Dievo tvarkai.
Kurie
priešinasi,
užsitraukia
sau teismą.
1
Korintiečiams
1 sk.:
10 Broliai,
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus vardu
maldauju jus,
kad visi
vienaip
kalbėtumėte ir
nebūtų tarp
jūsų
susiskaldymų,
bet kad
būtumėte
tobulai
suvienyti
vienos minties
ir vieno
sprendimo.
11
Mat Chlojės
namiškiai
pranešė man
apie jus, mano
broliai, kad
tarp jūsų
esama kivirčų.
12
Turiu omenyje
tai, kad iš
jūsų yra
tokių, kurie
sako: „Aš esu
Pauliaus“, „aš
– Apolo“, „aš
– Kefo“, „o aš
– Kristaus“.
13
Argi Kristus
padalytas?
Argi Paulius
buvo už jus
nukryžiuotas?
Argi vardan
Pauliaus
buvote
pakrikštyti?
14
Ačiū Dievui,
kad pas jus
nieko daugiau
nekrikštijau,
išskyrus
Krispą ir
Gajų,
15
kad niekas
nesakytų, jog
aš krikštiju
savo paties
vardu.
Marijona
Mukomolovienė,
2020-02-23, "Dievo
meilė -
kitokia"
Jono 3 sk.:
16
Nes Dievas
taip pamilo
pasaulį, jog
atidavė savo
viengimį Sūnų,
kad
kiekvienas,
kuris Jį tiki,
nepražūtų, bet
turėtų
amžinąjį
gyvenimą.
17
Dievas gi
nesiuntė savo
Sūnaus į
pasaulį, kad
Jis pasaulį
pasmerktų, bet
kad pasaulis
per Jį būtų
išgelbėtas.
18
Kas Jį tiki,
tas
neteisiamas, o
kas netiki,
jau yra
pasmerktas už
tai, kad
netiki
viengimio
Dievo Sūnaus
vardo.
19 O
teismo
nuosprendis
yra toks:
šviesa atėjo į
pasaulį, bet
žmonės labiau
pamilo tamsą
nei šviesą,
nes jų darbai
buvo pikti.
20
Kiekvienas,
kuris daro
bloga,
neapkenčia
šviesos ir
neina į
šviesą, kad jo
darbai nebūtų
atskleisti.
21 O
kas vykdo
tiesą, tas
eina į šviesą,
kad
pasirodytų,
jog jo darbai
atlikti Dieve.
1
Korintiečiams
13 sk.:
4
Meilė kantri
ir maloni,
meilė
nepavydi;
meilė
nesigiria ir
neišpuiksta.
5 Ji
nesielgia
nepadoriai,
neieško savo
naudos,
nepasiduoda
piktumui,
nemąsto
piktai,
6
nesidžiaugia
neteisybe,
džiaugiasi
tiesa;
7
visa pakenčia,
visa tiki,
viskuo viliasi
ir visa
ištveria.
8
Meilė niekada
nesibaigia.
Baigsis
pranašystės,
paliaus
kalbos, išnyks
pažinimas,
9
nes mes žinome
iš dalies ir
mes
pranašaujame
iš dalies.
10
Bet kai ateis
tobulumas,
tai, kas iš
dalies,
pasibaigs.
11
Kai buvau
vaikas,
kalbėjau kaip
vaikas,
supratau kaip
vaikas,
mąsčiau kaip
vaikas, bet
tapęs vyru,
palikau tai,
kas vaikiška.
12
Dabar mes
matome kaip
per stiklą,
miglotai, bet
tada — veidas
į veidą. Dabar
žinau iš
dalies, bet
tada pažinsiu,
kaip ir pats
esu pažintas.
13
Taigi dabar
pasilieka
tikėjimas,
viltis ir
meilė — šis
trejetas, bet
didžiausia iš
jų yra meilė.
2
Timotiejaus 2
sk.:
11
Štai patikimas
žodis: jei mes
su Juo mirėme,
su Juo ir
gyvensime.
12
Jei kenčiame,
su Juo ir
valdysime.
Jeigu mes Jo
išsižadėsime,
ir Jis mūsų
išsižadės.
13
Jeigu esame
neištikimi,
Jis lieka
ištikimas, nes
savęs Jis
negali
išsižadėti.
Psalmių
89 sk.:
14
Tavo sosto
pamatas —
teisumas ir
teisingumas,
gailestingumas
ir tiesa eina
Tavo priekyje.
Hebrajams
12 sk.:
3
Apsvarstykite,
kaip Jis
iškentė nuo
nusidėjėlių
tokį
priešiškumą,
kad
nepailstumėte
ir
nesuglebtumėte
savo sielomis!
4
Jums dar
neteko
priešintis iki
kraujų,
kovojant su
nuodėme.
5
Jūs pamiršote
paraginimą,
kuris sako
jums kaip
sūnums: „Mano
sūnau,
nepaniekink
Viešpaties
auklybos ir
nenusimink Jo
baramas:
6
nes kurį
Viešpats myli,
tą griežtai
auklėja, ir
plaka
kiekvieną
sūnų, kurį
priima“.
7
Jeigu jūs
pakenčiat
drausmę,
Dievas elgiasi
su jumis kaip
su sūnumis. O
kurio gi
sūnaus tėvas
griežtai
neauklėja?
8
Bet jeigu jūs
be drausmės,
kuri visiems
privaloma,
vadinasi, jūs
ne sūnūs, o
pavainikiai.
9
Jau mūsų kūno
tėvai mus
bausdavo, ir
mes juos
gerbėme. Tad
argi nebūsime
dar klusnesni
dvasių Tėvui,
kad gyventume?
10
Juk anie savo
nuožiūra mus
drausmino
neilgą laiką,
o šis tai daro
mūsų labui,
kad taptume Jo
šventumo
dalininkais.
11
Beje,
kiekviena
auklyba tam
kartui atrodo
ne linksma, o
karti, bet
vėliau ji
atneša
taikingų
teisumo vaisių
auklėtiniams.
12
Todėl
pakelkite
nuleistas
rankas,
sustiprinkite
linkstančius
kelius
13
ir
ištiesinkite
takus po savo
kojomis, kad,
kas luoša,
neišnirtų, bet
verčiau
sugytų.
14
Siekite
santaikos su
visais,
siekite
šventumo, be
kurio niekas
neregės
Viešpaties.
15
Žiūrėkite, kad
kas neprarastų
Dievo malonės,
kad neišleistų
daigų kokia
karti šaknis
ir nepadarytų
vargo,
suteršdama
daugelį;
16
kad
neatsirastų
ištvirkėlių ir
bedievių kaip
Ezavas, už
valgio kąsnį
pardavęs
pirmagimio
teises.
17
Jūs žinote,
kad jis ir
paskui,
norėdamas
paveldėti
palaiminimą,
buvo atmestas,
nes nerado
progos
atgailai, nors
su ašaromis
jos ieškojo.
1 Jono 4
sk.:
16
Mes pažinome
ir įtikėjome
meilę, kuria
Dievas mus
myli. Dievas
yra meilė, ir
kas pasilieka
meilėje, tas
pasilieka
Dieve, ir
Dievas jame.
17
Tuo meilė
pasiekia
mumyse
tobulumą, kad
galime turėti
drąsų
pasitikėjimą
teismo dieną,
nes koks Jis
yra, tokie ir
mes esame
šiame
pasaulyje.
18
Meilėje nėra
baimės, nes
tobula meilė
išveja baimę.
Baimėje yra
kančia, ir kas
bijo, tas nėra
tobulas
meilėje.
19
Mes mylime Jį,
nes Jis mus
pirmas pamilo.
20
Jei kas sako:
„Aš myliu
Dievą“, o savo
brolio
nekenčia, —
tas melagis.
Kas nemyli
savo brolio,
kurį mato,
kaip gali
mylėti Dievą,
kurio nemato?
21
Mes turime
tokį Jo
įsakymą: kas
myli Dievą,
turi mylėti ir
savo brolį.
Juozas
Kažukauskas,
2020-02-16, "Dėkingumas
- varomoji
gyvenimo jėga"
1 Timotiejui 1
sk.:
12 Aš dėkoju
mūsų
Viešpačiui
Kristui Jėzui,
kuris įgalino
mane, nes
palaikė mane
ištikimu,
paskirdamas
tarnavimui,
13
nors anksčiau
buvau
piktžodžiautojas,
persekiotojas
ir akiplėša.
Manęs buvo
pasigailėta,
nes taip
elgiausi dėl
neišmanymo ir
netikėjimo.
14
Bet mūsų
Viešpaties
malonė
išsiliejo be
saiko su
tikėjimu ir
meile Kristuje
Jėzuje.
15
Tikras žodis
ir vertas
visiško
pritarimo, kad
Kristus Jėzus
atėjo į
pasaulį
išgelbėti
nusidėjėlių,
kurių pirmasis
esu aš.
16
Todėl ir buvo
manęs
pasigailėta,
kad manyje
pirmame Jėzus
Kristus
parodytų visą
savo kantrybę,
duodamas
pavyzdį tiems,
kurie Jį
įtikės
amžinajam
gyvenimui.
17
Amžių
Karaliui,
nemirtingajam,
neregimajam,
vieninteliam
išmintingajam
Dievui tebūna
garbė ir šlovė
per amžių
amžius! Amen.
Jokūbo
1 sk.:
17 Kiekvienas
geras davinys
ir kiekviena
tobula dovana
yra iš
aukštybių,
nužengia nuo
šviesybių
Tėvo, kuriame
nėra permainų
ir nė šešėlio
keitimosi.
Kolosiečiams
1 sk.:
12 dėkotumėte
Tėvui, kuris
padarė mus
tinkamus
paveldėti
šventųjų dalį
šviesoje,
Filipiečiams
4 sk.:
6 Niekuo
nesirūpinkite,
bet visuose
reikaluose
malda ir
prašymu su
padėka jūsų
troškimai
tesidaro
žinomi Dievui.
Psalmių
100 sk.:
4 Įeikite pro
vartus su
dėkojimu, į Jo
kiemus su
gyriumi.
Būkite dėkingi
Jam,
laiminkite Jo
vardą!
5
Geras yra
Viešpats; Jo
gailestingumas
amžinas ir Jo
tiesa
pasilieka
kartų kartoms.
Efeziečiams
5 sk.:
20 visada ir
už viską
dėkodami
Dievui Tėvui
mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
vardu,
Kolosiečiams
3 sk.:
15 Jūsų
širdyse
teviešpatauja
Dievo ramybė,
į kurią esate
pašaukti
viename kūne.
Ir būkite
dėkingi.
Giedrius
Ažukas,
2020-02-11, "Susiskaldymai,
papiktinimai,
prieštaravimai:
suklupimas
ties kryžiumi
1 d."
Romiečiams 16
sk.:
17 Prašau jus,
broliai,
įsidėmėti
tuos, kurie
kelia
susiskaldymus
bei
papiktinimus,
prieštaraudami
mokymui, kurio
jūs išmokote.
Venkite jų!
18
Tokie žmonės
netarnauja
mūsų
Viešpačiui
Jėzui Kristui,
bet savo
pilvui.
Saldžiomis ir
pataikūniškomis
kalbomis jie
apgaudinėja
paprastųjų
širdis.
Mato 10
sk.:
34
„Nemanykite,
jog Aš atėjau
atnešti žemėn
ramybės.
Atėjau atnešti
ne ramybės, o
kalavijo.
35
Atėjau
sukiršinti
‘sūnaus prieš
tėvą, dukters
prieš motiną
ir marčios
prieš anytą.
36
Žmogaus
namiškiai taps
jam priešais’.
37
Kas myli tėvą
ar motiną
labiau negu
mane –
nevertas
manęs. Kas
myli sūnų ar
dukterį labiau
negu mane –
nevertas
manęs.
38
Kas neima savo
kryžiaus ir
neseka paskui
mane, tas
nevertas
manęs.
Galatams
2 sk.:
20 Esu
nukryžiuotas
su Kristumi.
Ir daugiau ne
aš gyvenu, o
gyvena manyje
Kristus. Ir
dabar,
gyvendamas
kūne, gyvenu
tikėjimu į
Dievo Sūnų,
kuris pamilo
mane ir
paaukojo save
už mane.
Mato
16 sk.:
24 Tuomet
Jėzus savo
mokiniams
pasakė: „Jei
kas nori eiti
paskui mane,
teišsižada
pats savęs,
teima savo
kryžių ir
teseka manimi.
Mato 19
sk.:
29 Ir
kiekvienas,
kas paliko
namus ar
brolius, ar
seseris, ar
tėvą, ar
motiną, ar
žmoną, ar
vaikus, ar
laukus dėl
mano vardo,
gaus
šimteriopai ir
paveldės
amžinąjį
gyvenimą.
Gintautas
Gruzdys,
2020-02-09, "Pažinti
Raštą ir Dievo
jėgą" (Mk
12sk.)
Morkaus 12
sk.:
24
Jėzus jiems
atsakė: „Argi
ne todėl
klystate, kad
nepažįstate
nei Raštų, nei
Dievo jėgos?"
Jono
7 sk.:
15
Žydai
stebėjosi ir
sakė: „Iš kur
Jis žino
raštą, visai
nesimokęs?“"
Luko
4 sk.:
16 Jis atėjo į
Nazaretą, kur
buvo užaugęs.
Sabato dieną,
kaip pratęs,
nuėjo į
sinagogą ir
atsistojo
skaityti.
17
Jam padavė
pranašo Izaijo
knygos ritinį.
Atvyniojęs
ritinį, Jis
rado vietą,
kur parašyta:
18
„Viešpaties
Dvasia ant
manęs, nes Jis
patepė mane
skelbti Gerąją
naujieną
vargšams,
pasiuntė mane
gydyti tų,
kurių širdys
sudužusios,
skelbti
belaisviams
išvadavimo,
akliesiems –
regėjimo,
siuntė vaduoti
prislėgtųjų
19
ir skelbti
maloningųjų
Viešpaties
metų“.
Morkaus 11
sk.:
17 Jis mokė,
sakydamas
jiems: „Argi
neparašyta:
‘Mano namai
vadinsis
maldos namai
visoms
tautoms’? O
jūs pavertėte
juos ‘plėšikų
lindyne’“.
18
Tai išgirdę,
aukštieji
kunigai ir
Rašto žinovai
tarėsi, kaip
Jį pražudyti.
Jie mat bijojo
Jėzaus, nes
visi žmonės
buvo didžiai
nustebinti Jo
mokymo."
...
27
Jie vėl
sugrįžo į
Jeruzalę. Jam
vaikščiojant
po šventyklą,
prie Jo priėjo
aukštųjų
kunigų, Rašto
žinovų bei
vyresniųjų
28
ir klausė:
„Kokią teisę
turi taip
daryti? Kas
Tau davė
valdžią tai
daryti?“
29
Jėzus jiems
atsakė: „Aš
irgi paklausiu
jus vieno
dalyko, o jūs
atsakykite
man, tada ir
Aš jums
pasakysiu,
kokia valdžia
tai darau.
30
Jono krikštas
buvo iš
dangaus ar iš
žmonių?
Atsakykite
man!“
31
Jie samprotavo
tarpusavy:
„Jei
pasakysime –
iš dangaus,
Jis mums
sakys: ‘Tai
kodėl juo
netikėjote?’
32 O
jei pasakysime
– iš
žmonių...“ Jie
bijojo minios,
nes visi buvo
įsitikinę, kad
Jonas tikrai
buvo pranašas.
33
Todėl jie
atsakė Jėzui:
„Mes
nežinome“.
Tada Jėzus
tarė: „Tai ir
Aš jums
nesakysiu,
kokia valdžia
tai darau“.
Apaštalų
darbų 23 sk.:
6 Supratęs,
kad viena
dalis buvo
sadukiejai, o
kita –
fariziejai,
Paulius sušuko
sinedrionui:
„Vyrai
broliai, aš
fariziejus,
fariziejaus
sūnus, ir esu
teisiamas už
mirusiųjų
prisikėlimo
viltį!“
7
Jam tai
pasakius, tarp
fariziejų ir
sadukiejų kilo
barnis, ir
susirinkimas
suskilo.
8
Mat sadukiejai
sako, kad nėra
nei
prisikėlimo,
nei angelų,
nei dvasios, o
fariziejai
tuos dalykus
pripažįsta.
9
Todėl kilo
didelis
triukšmas.
Atsistoję
fariziejų
pusės Rašto
žinovai
griežtai
prieštaravo,
sakydami: „Mes
nerandame
nieko blogo
šitame
žmoguje. O
jeigu jam
kalbėjo dvasia
arba angelas,
nesipriešinkime
Dievui!“
Izaijo 5
sk.:
1 Aš giedosiu
apie savo
mylimojo
draugo
vynuogyną.
Mano mylimasis
turėjo
vynuogyną
derlingame
kalnelyje.
2
Jis aptvėrė jį
ir išrinko iš
jo akmenis,
prisodino jame
rinktinių
vynmedžių. Jo
viduryje
pastatė bokštą
ir padirbo
spaustuvą. Jis
laukė užaugant
vynuogių, bet
užaugo
rūgščios
uogos.
3
„Dabar,
Jeruzalės ir
Judo
gyventojai,
darykite
teismą tarp
manęs ir mano
vynuogyno.
4 Ką
galima dar
padaryti mano
vynuogynui, ko
Aš nepadariau?
Kodėl, kai Aš
laukiau
vynuogių, jis
išaugino
rūgščias
uogas?
5
Dabar Aš jums
pasakysiu, ką
darysiu su
savo
vynuogynu: Aš
pašalinsiu
tvorą, ir jį
nuganys,
nugriausiu
sieną, ir jį
išmindžios.
6 Aš
apleisiu jį:
nebepurensiu
ir
nebeapkarpysiu
jo. Jis apaugs
usnimis ir
erškėčiais. Aš
įsakysiu
nebelyti ant
jo“.
7
Kareivijų
Viešpaties
vynuogynas yra
Izraelio
namai, o Judo
žmonės – Jo
mėgiamiausi
daigai. Jis
laukė
teisingumo –
ir štai
liejamas
kraujas,
teisumo – ir
štai
šauksmas!"
Morkaus 12
sk.:
1 Jėzus
pradėjo
kalbėti jiems
palyginimais:
„Vienas žmogus
pasodino
vynuogyną,
aptvėrė jį
tvora, įrengė
spaustuvą,
pastatė
bokštą,
išnuomojo
vynininkams ir
iškeliavo į
tolimą šalį.
2
Atėjus metui,
jis nusiuntė
pas vynininkus
tarną atsiimti
iš vynininkų
savo vaisių.
3
Tie pačiupo
jį, sumušė ir
paleido
tuščiomis.
4
Tada jis vėl
nusiuntė pas
juos kitą
tarną, o tie,
apmėtę
akmenimis,
sužeidė jį į
galvą ir
išniekinę
paleido.
5
Jis pasiuntė
dar vieną, bet
tą jie nužudė;
ir dar daugelį
kitų tarnų,
kurių vienus
jie primušė,
kitus nužudė.
6
Dar vieną
turėjo –
mylimąjį sūnų.
Jį nusiuntė
pas juos
paskutinį,
sakydamas sau:
‘Jie gerbs
mano sūnų’.
7
Bet vynininkai
tarėsi: ‘Tai
paveldėtojas.
Eikime,
užmuškime jį,
ir jo
palikimas bus
mūsų’.
8
Nutvėrę nužudė
jį ir išmetė
laukan iš
vynuogyno.
9 Ką
tada darys
vynuogyno
šeimininkas?
Jis ateis,
nužudys
vynininkus ir
atiduos
vynuogyną
kitiems.
10
Ar neskaitėte,
kas parašyta
Raštuose:
‘Akmuo, kurį
statytojai
atmetė, tapo
kertiniu
akmeniu.
11
Tai Viešpaties
padaryta ir
nuostabu mūsų
akyse’?“
12
Anie norėjo Jį
suimti, tačiau
bijojo minios.
Mat suprato,
kad
palyginimas
buvo jiems
taikomas. Tad,
palikę Jį,
pasitraukė.
13
Tada jie
siunčia pas
Jėzų fariziejų
ir erodininkų
sugauti Jo
kalboje.
14
Šitie atėję
sako Jam:
„Mokytojau,
žinome, jog Tu
esi tiesus ir
niekam
nepataikauji.
Tu
neatsižvelgi į
asmenis ir
mokai Dievo
kelio, kaip
reikalauja
tiesa. Ar
reikia mokėti
ciesoriui
mokesčius, ar
ne?
15
Mokėti ar
nemokėti?“
Žinodamas jų
veidmainystę,
Jis tarė: „Kam
spendžiate man
pinkles?
Atneškite man
pažiūrėti
denarą“.
16
Jie padavė.
Jis jų
klausia:
„Kieno čia
atvaizdas ir
įrašas?“ Jie
atsakė:
„Ciesoriaus“.
17
Tuomet Jėzus
jiems tarė:
„Kas
ciesoriaus,
atiduokite
ciesoriui, o
kas Dievo –
Dievui“. Ir
jie labai Juo
stebėjosi.
18
Pas Jėzų
ateina
sadukiejų,
kurie neigia
mirusiųjų
prisikėlimą,
ir klausia:
19
„Mokytojau,
Mozė mums
parašė: ‘Jei
kieno brolis
mirtų ir
paliktų žmoną,
o nepaliktų
vaikų, tuomet
jo brolis
tegul veda
našlę ir
pažadina savo
broliui
palikuonių’.
20
Ir štai buvo
septyni
broliai.
Pirmasis vedė
žmoną ir
mirdamas
nepaliko
vaikų.
21
Vedė ją
antrasis, bet
ir šis mirė
bevaikis. Taip
atsitiko ir su
trečiuoju,
22
ir visi
septyni
nepaliko
vaikų. Po jų
visų numirė ir
ta moteris.
23
Taigi
prisikėlime,
kai jie
prisikels,
kurio iš jų
žmona ji bus?
Juk ji buvo
visų septynių
žmona“.
24
Jėzus jiems
atsakė: „Argi
ne todėl
klystate, kad
nepažįstate
nei Raštų, nei
Dievo jėgos?
25
Kai prisikels
iš
numirusiųjų,
jie nei ves,
nei tekės, bet
bus kaip
angelai
danguje.
26 O
kad mirusieji
keliasi, – ar
neskaitėte
Mozės knygoje,
kaip Mozei
Dievas pasakė
iš krūmo: ‘Aš
esu Abraomo
Dievas, Izaoko
Dievas ir
Jokūbo
Dievas!’?
27
Jis nėra
mirusiųjų
Dievas, bet
gyvųjų Dievas.
Taigi jūs
labai
klystate“.
28
Vienas iš
Rašto žinovų,
girdėjęs juos
besiginčijant
ir supratęs,
kaip puikiai
Jėzus jiems
atsakinėjo,
priėjo ir
paklausė Jį:
„Koks yra visų
pirmasis
įsakymas?“
29
Jėzus jam
atsakė:
„Pirmasis yra
šis: ‘Klausyk,
Izraeli, –
Viešpats, mūsų
Dievas, yra
vienintelis
Viešpats;
30
tad mylėk
Viešpatį, savo
Dievą, visa
savo širdimi,
visa savo
siela, visu
savo protu ir
visomis savo
jėgomis’, –
tai pirmasis
įsakymas.
31
Antrasis
panašus į jį:
‘Mylėk savo
artimą kaip
save patį’.
Nėra jokio
kito įsakymo,
didesnio už
šiuodu“.
32
Tada Rašto
žinovas Jam
atsakė:
„Gerai,
Mokytojau, Tu
tiesą pasakei:
yra vienas
Dievas ir nėra
kito, tik Jis;
33 o
mylėti Jį visa
širdimi, visu
protu ir
visomis
jėgomis bei
mylėti savo
artimą kaip
save patį yra
daugiau negu
visos
deginamosios
atnašos ir
aukos“.
34
Matydamas,
kaip
išmintingai
jis atsakė,
Jėzus jam
tarė: „Tu
netoli nuo
Dievo
karalystės!“
Ir niekas
daugiau
nebedrįso Jo
klausti.
35
Mokydamas
šventykloje,
Jėzus kalbėjo:
„Kaip Rašto
žinovai gali
sakyti, jog
Kristus yra
Dovydo Sūnus?
36
Juk pats
Dovydas
Šventąja
Dvasia pasakė:
‘Viešpats tarė
mano
Viešpačiui:
sėskis mano
dešinėje, kol
patiesiu Tavo
priešus tarsi
pakojį po Tavo
kojų’.
37
Pats Dovydas
vadina jį
Viešpačiu, tai
kaip Jis gali
būti jo
Sūnus?“ Didelė
minia džiugiai
Jo klausėsi.
38
Mokydamas Jis
kalbėjo:
„Saugokitės
Rašto žinovų,
kurie mėgsta
vaikščioti su
ilgais
drabužiais ir
būti
sveikinami
aikštėse,
39
užimti
pirmuosius
krėslus
sinagogose ir
garbingas
vietas
pokyliuose.
40
Jie suryja
našlių namus
ir dedasi
kalbą ilgas
maldas. Jie
gaus dar
didesnį
pasmerkimą“.
41
Atsisėdęs ties
iždine, Jėzus
stebėjo, kaip
žmonės metė į
ją pinigus.
Daugelis
turtingųjų
aukojo
gausiai.
42
Atėjo viena
beturtė našlė
ir įmetė du
pinigėlius,
tai yra
skatiką.
43
Pasišaukęs
savo mokinius,
Jėzus tarė
jiems: „Iš
tiesų sakau
jums: ši
beturtė našlė
įmetė
daugiausia iš
visų, kurie
dėjo į iždinę.
44
Visi aukojo iš
savo
pertekliaus, o
ji iš savo
nepritekliaus
įmetė visa, ką
turėjo, visą
savo
pragyvenimą“.
Vilniaus
bažnyčios
jaunimo
viešnagė.
Giedrius
Ažukas,
2020-02-02, "Dovydo
liudijimas.
Viešpaties
vakarienė"
Jono 6 sk.:
44
Niekas negali
ateiti pas
mane, jei mane
siuntęs Tėvas
jo
nepatraukia;
ir tą Aš
prikelsiu
paskutiniąją
dieną.
45
Pranašų
parašyta: ‘Ir
visi bus
mokomi Dievo’.
Todėl, kas
išgirdo iš
Tėvo ir
pasimokė,
ateina pas
mane.
Jono 10
sk.:
27 Manosios
avys girdi
mano balsą; Aš
jas pažįstu,
ir jos seka
paskui mane.
28
Aš duodu joms
amžinąjį
gyvenimą; jos
nepražus per
amžius, ir
niekas jų
neišplėš iš
mano rankos.
1
Korintiečiams
11 sk.:
26 Taigi, kada
tik valgote
šitą duoną ir
geriate šitą
taurę, jūs
skelbiate
Viešpaties
mirtį, kol Jis
ateis.
27
Todėl kas
nevertai valgo
tos duonos ir
geria iš
Viešpaties
taurės, tas
bus kaltas
prieš
Viešpaties
kūną ir
kraują.
28
Teištiria
žmogus pats
save ir tada
tevalgo tos
duonos ir
tegeria iš tos
taurės.
29
Nes kas valgo
ir geria
nevertai,
Viešpaties
kūno
neišskirdamas,
tas valgo ir
geria sau
pasmerkimą.
Gintautas
Miežonis,
2020-01-26, "Pirmagimystė"
Pradžios 25
sk.:
20 Izaokas,
turėdamas
keturiasdešimt
metų, vedė
Rebeką,
Betuelio iš
Mesopotamijos
dukterį,
Labano seserį.
21
Izaokas
meldėsi už
savo žmoną,
nes ji buvo
nevaisinga.
Viešpats
išklausė jo
maldą, ir jo
žmona Rebeka
pastojo.
22
Kūdikiai
kovojo
tarpusavyje
jos įsčiose,
ir ji tarė:
„Jei taip yra,
tai kodėl man
taip?“ Ji
nuėjo
pasiklausti
Viešpaties.
23
Viešpats jai
tarė: „Dvi
tautos yra
tavo įsčiose,
dvi giminės
gims iš tavęs
ir persiskirs.
Viena giminė
bus galingesnė
už kitą,
vyresnysis
tarnaus
jaunesniajam“.
24
Atėjus metui
gimdyti, gimė
dvynukai.
25
Pirmasis buvo
visas
plaukuotas;
jie pavadino
jį Ezavu.
26
Jo brolis
gimdamas
laikėsi Ezavo
kulnies; jį
pavadino
Jokūbu. Tuo
laiku Izaokui
buvo
šešiasdešimt
metų.
27
Berniukams
užaugus,
Ezavas tapo
geru
medžiotoju,
laukų žmogumi,
o Jokūbas buvo
ramus ir mėgo
gyventi
palapinėse.
28
Izaokas mylėjo
Ezavą, nes
mėgo jo
sumedžiotą
žvėrieną, bet
Rebeka labiau
mylėjo Jokūbą.
29
Kartą Jokūbas
išsivirė
viralą, o
Ezavas parėjo
iš lauko
nuvargęs.
30
Ezavas tarė
Jokūbui: „Duok
man savo
raudonojo
viralo, nes aš
esu nuvargęs!“
Todėl jį
praminė Edomu.
31 O
Jokūbas
pasakė:
„Parduok man
savo
pirmagimio
teisę“.
32
Ezavas tarė:
„Aš mirštu, ką
gi man padės
pirmagimystė?“
33
Jokūbas
pasakė:
„Prisiek man!“
Taip jis
prisiekė ir
pardavė
Jokūbui savo
pirmagimio
teisę.
34
Tada Jokūbas
davė Ezavui
duonos ir
lęšių viralo.
Jis valgė,
gėrė ir
pavalgęs
išėjo. Taip
Ezavas
paniekino savo
pirmagimystę.
Pradžios
26 sk.:
34 Ezavas,
turėdamas
keturiasdešimt
metų, vedė
hetito Beerio
dukterį Juditą
ir hetito
Elono dukterį
Basmatą.
35
Jos apkartino
Izaoko ir
Rebekos
gyvenimą.
Pradžios
27 sk.:
1
Izaokas
paseno, ir jo
akys taip
aptemo, kad
jis nebegalėjo
matyti. Jis
pasišaukė savo
vyresnįjį sūnų
Ezavą ir tarė
jam: „Mano
sūnau“. Tas
atsiliepė: „Aš
čia“.
2
Jis tarė: „Aš
jau pasenau,
nežinau savo
mirties
dienos.
3
Imk savo
medžioklės
įrankius,
strėlinę ir
lanką, ir,
išėjęs į
lauką,
sumedžiok ką
nors.
4
Paruošk man
valgį, kokį
mėgstu, atnešk
jį man, kad
valgyčiau ir
mano siela
tave
palaimintų,
prieš man
numirštant“.
5
Rebeka girdėjo
Izaoką kalbant
savo sūnui
Ezavui. Kai
Ezavas išėjo į
lauką
medžioti,
6
Rebeka tarė
savo sūnui
Jokūbui: „Aš
girdėjau tėvą
kalbant tavo
broliui
Ezavui:
7
‘Sumedžiojęs
ką, paruošk
man skanų
valgį, kad
pavalgęs
galėčiau tave
palaiminti
Viešpaties
akivaizdoje
prieš savo
mirtį’.
8
Taigi dabar,
sūnau, klausyk
mano patarimo,
ką tau
sakysiu.
9
Eik ir išrink
iš kaimenės du
geriausius
ožiukus ir
atnešk, kad
paruoščiau iš
jų tėvo
mėgstamą
valgį.
10
Tu jį įneši
tėvui, kad jis
valgytų ir
tave
palaimintų
prieš savo
mirtį“.
11
Bet Jokūbas
atsakė savo
motinai
Rebekai: „Mano
brolio Ezavo
kūnas apaugęs
plaukais, o aš
žmogus
neplaukuotas.
12
Jei mano tėvas
mane palytės,
tada
pasirodysiu
kaip
apgavikas.
Taip
užsitrauksiu
prakeikimą –
ne
palaiminimą“.
13
Tačiau motina
jam atsakė:
„Sūnau, tas
prakeikimas
tekrinta ant
manęs! Tik
klausyk manęs
ir nuėjęs
atnešk, ką
sakiau!“
14
Taigi jis
nuėjęs atnešė
motinai
ožiukus, o ji
pagamino skanų
valgį, kurį
mėgo tėvas.
15
Tada Rebeka,
paėmusi savo
vyriausiojo
sūnaus Ezavo
geriausius
drabužius,
kurie buvo
namie, apvilko
jais
jaunesnįjį
sūnų Jokūbą,
16 o
ožiukų
kailiais
apvyniojo jo
neplaukuotas
rankas ir
kaklą.
17
Tada ji padavė
paruoštą valgį
ir duonos savo
sūnui Jokūbui.
18
Jokūbas, įėjęs
pas savo tėvą,
tarė: „Mano
tėve!“ O tas
atsiliepė: „Aš
čia. Kas tu
esi, mano
sūnau?“
19
Jokūbas
atsakė: „Aš
esu Ezavas,
tavo
pirmagimis.
Padariau, kaip
man liepei.
Kelkis, sėsk
ir valgyk, ką
sumedžiojau,
kad tavo siela
palaimintų
mane“.
20
Izaokas
paklausė:
„Kaipgi, mano
sūnau, taip
greitai
suradai?“ Tas
atsakė:
„Viešpats,
tavo Dievas,
suteikė man
laimės“.
21
Izaokas tarė
Jokūbui:
„Prieik, kad
galėčiau
paliesti tave,
mano sūnau, ir
įsitikinčiau,
ar tu tikrai
esi mano sūnus
Ezavas“.
22
Jokūbas priėjo
prie savo
tėvo. Tas, jį
palietęs,
tarė: „Balsas
Jokūbo, bet
rankos Ezavo“.
23
Jis neatpažino
jo, nes rankos
buvo
plaukuotos
kaip jo brolio
Ezavo; taip
Izaokas
palaimino
Jokūbą.
24
Tėvas
paklausė: „Ar
tu tikrai esi
mano sūnus
Ezavas?“ Tas
atsiliepė:
„Taip, esu“.
25
Izaokas tarė:
„Atnešk, ką
sumedžiojai,
kad mano siela
galėtų tave
palaiminti“.
Jokūbas atnešė
jam, ir šis
valgė, ir jis
atnešė jam
vyno, ir šis
gėrė.
26
Tada jo tėvas
Izaokas jam
tarė: „Prieik
ir pabučiuok
mane, sūnau!“
27
Šis priėjęs
pabučiavo jį,
o tėvas,
užuodęs Ezavo
drabužių
kvapą,
laimindamas jį
tarė: „Mano
sūnaus kvapas,
kaip kvapas
laukų, kuriuos
palaimino
Viešpats.
28
Tau Dievas
teduoda
dangaus rasos,
derlingos
žemės ir
apsčiai javų
bei vyno!
29
Tetarnauja tau
tautos ir
tenusilenkia
prieš tave
giminės!
Viešpatauk
savo broliams,
ir tesilenkia
prieš tave
tavo motinos
sūnūs! Kas
tave keiktų,
tebūna
prakeiktas, o
kas tave
laimintų,
tebūna
palaimintas!“
30
Izaokui baigus
laiminti
Jokūbą ir jam
tik išėjus iš
savo tėvo
Izaoko, jo
brolis Ezavas
grįžo iš
medžioklės.
31
Jis irgi
paruošė skanų
valgį ir,
atnešęs tėvui,
tarė: „Kelkis,
tėve, ir
valgyk savo
sūnaus
medžioklės
laimikio, kad
tavo siela
mane
palaimintų!“
32
Bet Izaokas
klausė: „Kas
tu esi?“ Šis
atsakė: „Aš
esu tavo
sūnus, tavo
pirmagimis
Ezavas“.
33
Tada Izaokas
išsigando ir
drebėdamas
tarė: „Kas gi
buvo tas,
kuris anksčiau
sumedžiojo ir
man atnešė
valgį? Aš,
prieš tau
pareinant,
valgiau ir jį
palaiminau.
Jis ir bus
palaimintas!“
34
Ezavas,
išgirdęs savo
tėvo žodžius,
pradėjo labai
garsiai ir
graudžiai
verkti,
sakydamas
tėvui: „Mano
tėve,
palaimink ir
mane!“
35
Bet tėvas
atsakė: „Tavo
brolis klasta
gavo tavo
palaiminimą“.
36
Ezavas tarė:
„Teisingai jį
pavadino
Jokūbu. Juk
jis jau du
kartus apgavo
mane: paėmė
mano
pirmagimio
teisę ir štai
dabar – tavo
palaiminimą.
Nejaugi tu man
nepalikai
palaiminimo?“
37
Izaokas atsakė
Ezavui: „Aš jį
padariau tavo
valdovu ir
visus jo
brolius
atidaviau jam
tarnais,
javais ir vynu
jį aprūpinau.
Ką gi galiu
padaryti dėl
tavęs, mano
sūnau?“
38
Ezavas tarė
tėvui: „Tėve,
ar tik vieną
turi
palaiminimą?
Palaimink ir
mane!“ Ir
Ezavas balsu
verkė.
39
Jo tėvas
Izaokas
atsakė: „Tu
neturėsi
derlingos
žemės savo
gyvenvietėje
ir dangaus
rasos.
40
Savo kardu tu
maitinsies ir
savo broliui
tarnausi. Bet
ateis laikas,
kada
pasipriešinsi
ir nusimesi jo
jungą“.
41
Ezavas nekentė
Jokūbo dėl
tėvo
palaiminimo.
Ir Ezavas sakė
savo širdyje:
„Artėja gedulo
dienos dėl
tėvo, tada
užmušiu savo
brolį Jokūbą!“
42
Rebekai buvo
perduoti jos
vyresniojo
sūnaus
žodžiai. Ji
tada pasišaukė
savo
jaunesnįjį
sūnų Jokūbą ir
tarė: „Tavo
brolis Ezavas
rengiasi
atkeršyti tau
ir nori
užmušti tave.
43
Taigi dabar,
mano sūnau,
klausyk manęs!
Bėk pas mano
brolį Labaną į
Haraną
44
ir gyvenk pas
jį, kol
paliaus tavo
brolio
rūstybė,
45
kol tavo
brolio pyktis
atsileis ir
jis pamirš, ką
jam padarei!
Po to aš
nusiųsiu ką
nors, kad tave
pargabentų.
Kodėl turėčiau
jūsų abiejų
netekti vieną
dieną?“
46
Rebeka tarė
Izaokui: „Man
įgriso mano
gyvenimas dėl
hetitų
dukterų. Jei
dar ir Jokūbas
ves hetitę,
tai kam man
begyventi?“
Pradžios
28 sk.:
1
Izaokas
pasišaukė
Jokūbą,
palaimino jį
ir jam įsakė:
„Neimk žmonos
iš kanaaniečių
giminės.
2
Keliauk į
Mesopotamiją,
į tavo motinos
tėvo Betuelio
namus, ir iš
tavo motinos
brolio Labano
dukterų
pasirink
žmoną,"
...
6
Ezavas pamatė,
kad Izaokas
palaimino
Jokūbą ir jį
išsiuntė į
Mesopotamiją
žmonos
pasirinkti ir,
laimindamas
jį, įsakė:
„Neimk žmonos
iš kanaaniečių
dukterų“.
7
Jokūbas
paklausė savo
tėvo ir
iškeliavo į
Mesopotamiją.
8
Ezavas
įsitikino, kad
kanaanietės
nepatinka jo
tėvui Izaokui.
9
Tada Ezavas,
nuėjęs pas
Izmaelį, be
savo turimųjų
žmonų dar vedė
Mahalatą,
Abraomo sūnaus
Izmaelio
dukterį,
Nebajoto
seserį.
Hebrajams
12 sk.:
15
Žiūrėkite, kad
kas neprarastų
Dievo malonės,
kad neišleistų
daigų kokia
karti šaknis
ir nepadarytų
vargo,
suteršdama
daugelį;
16
kad
neatsirastų
ištvirkėlių ir
bedievių kaip
Ezavas, už
valgio kąsnį
pardavęs
pirmagimio
teises.
17
Jūs žinote,
kad jis ir
paskui,
norėdamas
paveldėti
palaiminimą,
buvo atmestas,
nes nerado
progos
atgailai, nors
su ašaromis
jos ieškojo."
Romiečiams
9 sk.:
6
Netiesa, kad
gali
neišsipildyti
Dievo žodis.
Ne visi, kilę
iš Izraelio,
priklauso
Izraeliui.
7 Ir
ne visi
Abraomo
palikuonys yra
jo vaikai, bet
kaip pasakyta:
„Iš Izaoko tau
bus pašaukti
palikuonys“.
8
Tai reiškia,
kad ne vaikai
pagal kūną yra
Dievo vaikai,
bet vaikai
pagal pažadą
laikomi
palikuonimis.
9 O
pažado žodis
toks: „Apie tą
laiką Aš
ateisiu, ir
Sara turės
sūnų“.
10
Ir ne tik tai,
bet taip pat
ir Rebekai,
pradėjusiai iš
vieno, mūsų
tėvo Izaoko
11
(dar jos
dvyniams
negimus ir
jiems dar
nepadarius nei
gero, nei
blogo, – kad
Dievo
nutarimas
įvyktų pagal
pasirinkimą,
ne dėl darbų,
bet
šaukiančiojo
valia),
12
buvo pasakyta:
„Vyresnysis
tarnaus
jaunesniajam“,
13
kaip ir
parašyta:
„Jokūbą
pamilau, o
Ezavo
nekenčiau“.
14
Ką gi
pasakysime?
Gal Dievas
neteisingai
daro? Jokiu
būdu!"
...
25
Jis kalba per
Ozėją: „Ne
savo tautą
pavadinsiu
savąja tauta
ir nemylimą –
mylima.
26
Ir toje
vietoje, kur
jiems buvo
sakyta: ‘Jūs
ne manoji
tauta’, ten
jie bus
vadinami
gyvojo Dievo
vaikais“.
27 O
Izaijas šaukia
apie Izraelį:
„Nors Izraelio
vaikų skaičius
būtų kaip
jūros smiltys,
tik likutis
bus
išgelbėtas.
28
Nes Jis
pabaigs darbą,
greitai
įvykdydamas
teisumą,
skubiai
Viešpats
atliks darbą
žemėje“.
29
Izaijas nusakė
iš anksto:
„Jei kareivijų
Viešpats
nebūtų mums
palikuonių
palikęs,
būtume tapę
kaip Sodoma,
būtume į
Gomorą
panašūs“.
30
Tai ką gi
pasakysime?
Kad pagonys,
kurie
neieškojo
teisumo, gavo
teisumą,
būtent teisumą
iš tikėjimo.
31 O
Izraelis,
ieškojęs
teisumo
įstatyme,
nepasiekė
teisumo
įstatymo.
32
Kodėl? Todėl,
kad ieškojo jo
ne tikėjimu,
bet įstatymo
darbais. Jie
užkliuvo už
suklupimo
akmens,
Romiečiams
8 sk.:
5
Kurie gyvena
pagal kūną,
tie mąsto
kūniškai, o
kurie gyvena
pagal Dvasią –
dvasiškai.
6
Kūniškas
mąstymas – tai
mirtis, o
dvasiškas –
gyvenimas ir
ramybė.
2
Timotiejui 3
sk.:
1 Žinok, kad
paskutinėmis
dienomis užeis
sunkūs laikai,
…
5
turintys
dievotumo
išvaizdą, bet
atsižadėję jo
jėgos.
Šalinkis tokių
žmonių!
2
Timotiejui 4
sk.:
5
Bet tu būk
visame kame
apdairus,
iškęsk
sunkumus,
dirbk
evangelisto
darbą, atlik
savo
tarnavimą.
6
Nes aš jau
atnašaujamas,
ir mano
iškeliavimo
laikas jau čia
pat.
7 Aš
kovojau gerą
kovą, baigiau
bėgimą,
išlaikiau
tikėjimą.
…
10
nes Demas,
pamilęs šį
pasaulį,
paliko mane ir
iškeliavo į
Tesaloniką,
Krescentas – į
Galatiją,
Titas – į
Dalmatiją.
…
14
Kalvis
Aleksandras
man padarė
daug bloga,
Viešpats jam
teatmoka pagal
jo darbus."
Filipiečiams
2 sk.:
12 Taigi, mano
mylimieji,
kaip visada
paklusdavote,
kai būdavau
tarp jūsų, tai
juo labiau
dabar, man
nesant tarp
jūsų,—atbaikite
savo
išgelbėjimą su
baime ir
drebėdami,
13
nes tai
Dievas,
veikiantis
jumyse,
suteikia ir
troškimą, ir
darbą iš savo
palankumo.
14
Visa darykite
be murmėjimų
ir svyravimų,
15
kad būtumėte
nepeiktini,
nekalti ir
nesutepti
Dievo vaikai
sugedusioje ir
iškrypusioje
žmonių
kartoje, kur
jūs spindite
tarsi žiburiai
pasaulyje.
16
Tvirtai
laikykitės
gyvenimo
žodžio, kad
Kristaus dieną
galėčiau
pasigirti ne
veltui bėgęs
ir ne veltui
dirbęs.
Hebrajams
2 sk.:
1 Todėl turime
būti labai
dėmesingi tam,
ką girdėjome,
kad
nepraplauktume
pro šalį.
Hebrajams 6
sk.:
10 Dievas nėra
neteisingas,
kad pamirštų
jūsų darbą ir
meilės triūsą,
kurį parodėte
Jo vardui, kai
tarnavote ir
tebetarnaujate
šventiesiems.
11
Todėl
trokštame, kad
kiekvienas iš
jūsų rodytų
ankstesnį
uolumą iki
galo, kol
pasieks
visišką
vilties
užtikrintumą,
–
12
kad
neaptingtumėte,
bet būtumėte
sekėjai tų,
kurie tikėjimu
ir kantrybe
paveldi
pažadus.
Marijona
Mukomolovienė,
2020-01-19, "Dievo
kantrybė
laukia"
Pradžios 6
sk.:
5
Viešpats,
matydamas, kad
žmonių
nedorybės
žemėje buvo
didelės ir jų
širdies
siekiai buvo
vien tik
pikti,
6
gailėjosi, kad
Jis žemėje
sutvėrė žmogų,
ir sielojosi
savo širdyje.
7 Ir
Dievas tarė:
„Aš
išnaikinsiu
žmones,
kuriuos
sutvėriau, nuo
žemės
paviršiaus;
tiek žmones,
tiek gyvulius,
roplius ir
padangių
paukščius, nes
Aš gailiuosi,
kad juos
padariau“.
8
Tačiau Nojus
rado malonę
Viešpaties
akyse.
...
22
Nojus padarė
viską, ką
Dievas jam
įsakė.
Pradžios
7sk.:
1 Viešpats
tarė Nojui:
"Eik į arką tu
ir visi tavo
artimieji, nes
tave radau
teisų šioje
kartoje."
Jono
14 sk.:
Tenebūgštauja
jūsų širdys!
Tikite Dievą –
tikėkite ir
mane!
2
Mano Tėvo
namuose daug
buveinių.
Jeigu taip
nebūtų, būčiau
jums pasakęs.
Einu jums
vietos
paruošti.
3
Kai nuėjęs
paruošiu, vėl
sugrįšiu ir
jus pas save
pasiimsiu, kad
jūs būtumėte
ten, kur ir
Aš.
4
Kur Aš einu,
jūs žinote, ir
kelią jūs
žinote“.
5
Tomas Jam
sako:
„Viešpatie,
mes nežinome,
kur Tu eini,
tai kaip
žinosime
kelią?“
6
Jėzus jam
sako: „Aš esu
kelias, tiesa
ir gyvenimas.
Niekas
nenueina pas
Tėvą kitaip,
kaip tik per
mane."
1
Timotiejui 2
sk.:
5
Nes yra vienas
Dievas ir
vienas Dievo
ir žmonių
Tarpininkas –
žmogus Kristus
Jėzus,
6
kuris atidavė
save kaip
išpirką už
visus, kad
būtų
paliudytas
reikiamu metu.
Hebrajams
10 sk.:
19
Taigi,
broliai,
galėdami
drąsiai įeiti
į
Švenčiausiąją
dėl Jėzaus
kraujo
20
nauju ir gyvu
keliu, kurį
Jis atvėrė
mums per
uždangą, tai
yra savąjį
kūną,
21
ir turėdami
didį Kunigą
Dievo namams,
22
artinkimės su
tyra širdimi
ir giliu,
užtikrintu
tikėjimu,
apšlakstymu
apvalę širdis
nuo nešvarios
sąžinės ir
nuplovę kūną
švariu
vandeniu!
23
Išlaikykime
nepajudinamą
vilties
išpažinimą,
nes ištikimas
Tas, kuris
pažadėjo.
24
Žiūrėkime
vieni kitų,
skatindami
mylėti ir
daryti gerus
darbus.
25
Neapleiskime
savųjų
susirinkimo,
kaip kai kurie
yra pratę, bet
raginkime
vieni kitus
juo labiau,
juo aiškiau
regime
besiartinančią
dieną.
Hebrajams
11 sk.:
6 O
be tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. Kas
artinasi prie
Dievo, tam
būtina tikėti,
kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina.
7
Tikėjimu
Nojus, Dievo
perspėtas apie
tuo metu dar
nematomus
dalykus,
būdamas
dievobaimingas,
pastatė arką
savo šeimai
išgelbėti;
tikėjimu jis
pasmerkė
pasaulį ir
paveldėjo
tikėjimo
teisumą.
1
Petro 3 sk.:
18
Ir Kristus
vieną kartą
kentėjo už
nuodėmes,
teisusis už
neteisiuosius,
kad mus
nuvestų pas
Dievą, beje,
kūnu
numarintas,
bet
atgaivintas
Dvasia.
19
Ja Jis nužengė
žemyn ir
skelbė
kalėjime
esančioms
dvasioms,
20
kurios kadaise
buvo
neklusnios,
kai Nojaus
dienomis Dievo
kantrybė
laukė,
bestatant
arką, kuria
nedaugelis,
tai yra
aštuonios
sielos, buvo
išgelbėtos
vandeniu.
2
Petro 3 sk.:
15
Mūsų
Viešpaties
kantrumą
laikykite
išgelbėjimu,
kaip jums
parašė ir mūsų
mylimas brolis
Paulius pagal
jam duotą
išmintį;
16
jis taip kalba
apie šituos
dalykus
visuose
laiškuose.
Juose esama
sunkiai
suprantamų
dalykų,
kuriuos
neišmokyti ir
svyruojantys
iškraipo,
aiškindami,
kaip ir kitus
Raštus, savo
pačių
pražūčiai.
17
Tad jūs,
mylimieji, iš
anksto tai
žinodami,
saugokitės,
kad, nedorėlių
paklydimo
traukiami,
nenupultumėte
nuo savo
stiprybės.
2
Petro 2 sk.:
6
Paversdamas
pelenais
Sodomos ir
Gomoros
miestus,
pasmerkė juos
žlugti ir taip
davė pavyzdį
ateities
bedieviams.
7
Išgelbėjo
teisųjį Lotą,
varginamą
nedorėlių
palaido
elgesio,
8
nes tarp jų
gyvenantis šis
teisusis diena
iš dienos
vargino savo
teisią sielą,
matydamas ir
girdėdamas
nedorus
darbus.
9
Viešpats žino,
kaip išgelbėti
pamaldžiuosius
nuo išbandymo
ir kaip
išlaikyti
nedoruosius
teismo dienai
ir bausmei,
10 o
ypač tuos,
kurie
pasiduoda
nešvariems
kūno geismams
ir niekina
viešpatystę.
Įžūlūs ir
savavaliai!
Jie nesudreba,
piktžodžiaudami
šlovingiesiems,
11
tuo tarpu
angelai,
aukštesni jėga
ir galia,
Viešpaties
akivaizdoje
neištaria
jiems
piktžodiško
kaltinimo.
Juozas
Stankevičius,
2020-01-12, "Vienybė
Jėzaus
Kristaus kūne"
Efeziečiams 1
sk.:
1 Paulius,
Dievo valia
Jėzaus
Kristaus
apaštalas,
šventiesiems,
gyvenantiems
Efeze, ir
ištikimiesiems
Kristuje
Jėzuje.
2
Malonė jums ir
ramybė nuo
Dievo, mūsų
Tėvo, ir
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus!
3
Tebūna
palaimintas
Dievas, mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
Tėvas, kuris
palaimino mus
Kristuje
visais
dvasiniais
palaiminimais
danguje,
4
mus
išrinkdamas
Jame prieš
pasaulio
sutvėrimą, kad
būtume šventi
ir nekalti
meile Jo
akivaizdoje.
5
Geros valios
nutarimu Jis
iš anksto
paskyrė mus
įsūnyti per
Jėzų Kristų
6 Jo
malonės šlovės
gyriui, kuria
padarė mus
priimtinus
Mylimajame.
7
Jame turime
atpirkimą per
Jo kraują ir
nuodėmių
atleidimą
pagal turtus
Jo malonės,
8
kurią Jis
dosniai
suteikė mums
su visa
išmintimi ir
supratimu,
9
paskelbdamas
mums savo
valios
paslaptį pagal
savo
palankumą,
kaip nusprendė
savyje,
10
kad, laikų
pilnatvei
atėjus, galėtų
suvienyti
Kristuje visa,
kas yra tiek
danguje, tiek
ir žemėje.
11
Jame ir gavome
palikimą, iš
anksto
paskirtą
sutvarkymu To,
kuris visa
veikia pagal
savo valios
nutarimą,
12
kad
pasitarnautume
Jo šlovės
gyriui mes,
kurie nuo seno
turėjome viltį
Kristuje.
13
Jame ir jūs,
išgirdę tiesos
žodį – jūsų
išgelbėjimo
Evangeliją –
ir įtikėję
Juo, esate
užantspauduoti
pažadėtąja
Šventąja
Dvasia,
14
kuri yra mūsų
paveldėjimo
užstatas iki
nuosavybės
atpirkimo Jo
šlovės gyriui.
15
Todėl ir aš,
išgirdęs apie
jūsų tikėjimą
Viešpačiu
Jėzumi ir apie
jūsų meilę
visiems
šventiesiems,
16
nesiliauju
dėkojęs už
jus,
prisimindamas
jus savo
maldose,
17
kad mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
Dievas, šlovės
Tėvas, duotų
jums išminties
ir apreiškimo
dvasią Jo
pažinimui
18
ir apšviestų
jūsų širdies
akis, kad
pažintumėte,
kokia yra Jo
pašaukimo
viltis, kokie
Jo palikimo
šlovės turtai
šventuosiuose
19
ir kokia
beribė Jo
jėgos didybė
mums, kurie
tikime,
veikiant jo
galingai
jėgai.
Efeziečiams
2 sk.:
1 Ir jūs
buvote mirę
nusikaltimais
ir nuodėmėmis,
2
kuriuose
kadaise
gyvenote pagal
šio pasaulio
būdą,
paklusdami
kunigaikščiui,
viešpataujančiam
ore, dvasiai,
kuri dabar
veikia
neklusnumo
vaikuose.
3
Tarp jų
kadaise ir mes
visi gyvenome,
sekdami savo
kūno
geiduliais,
vykdydami kūno
ir minčių
troškimus, ir
iš prigimties
buvome
rūstybės
vaikai kaip ir
kiti.
4
Bet Dievas,
apstus
gailestingumo,
iš savo
didžios
meilės, kuria
mus pamilo,
5
mus, mirusius
nusikaltimais,
atgaivino
kartu su
Kristumi, –
malone jūs
esate
išgelbėti, –"
6
kartu prikėlė
ir pasodino
danguje
Kristuje
Jėzuje,
7
kad
ateinančiais
amžiais savo
gerumu
parodytų mums
beribius savo
malonės turtus
Kristuje
Jėzuje.
8
Nes jūs esate
išgelbėti
malone per
tikėjimą, ir
tai ne iš jūsų
– tai Dievo
dovana,
9 ir
ne dėl darbų,
kad kas nors
nesigirtų.
10 Mes esame
Jo kūrinys,
sukurti
Kristuje
Jėzuje geriems
darbams,
kuriuos Dievas
iš anksto
paskyrė mums
atlikti.
11
Todėl
atsiminkite,
kad jūs
kadaise buvote
kūnu pagonys,
kuriuos vadino
neapipjaustytais
vadinamieji
apipjaustytieji,
apipjaustyti
kūne rankomis.
12
Tuo metu jūs
buvote be
Kristaus,
atskirti nuo
Izraelio
bendruomenės,
svetimi pažado
sandoroms, be
vilties ir be
Dievo
pasaulyje.
13
Bet dabar
Kristuje
Jėzuje jūs,
kadaise
buvusieji
toli, per
Kristaus
kraują tapote
artimi.
Efeziečiams
4 sk.:
1 Taigi aš,
kalinys
Viešpatyje,
raginu jus
elgtis, kaip
dera jūsų
pašaukimui, į
kurį esate
pašaukti.
2 Su
visu
nuolankumu bei
romumu, su
ištverme
pakęsdami
vienas kitą
meilėje,
3
siekite
išsaugoti
Dvasios
vienybę taikos
ryšiais.
4
Vienas kūnas
ir viena
Dvasia, kaip
ir esate
pašaukti
vienai
pašaukimo
vilčiai.
5
Vienas
Viešpats,
vienas
tikėjimas,
vienas
krikštas.
6
Vienas Dievas
ir visų Tėvas,
kuris virš
visų, per
visus ir
visuose.
...
11 Ir Jis
paskyrė vienus
apaštalais,
kitus
pranašais,
evangelistais,
ganytojais ir
mokytojais,
12
kad išlavintų
šventuosius
tarnavimo
darbui,
Kristaus kūno
ugdymui,
13
kol mes visi
pasieksime
tikėjimo
vienybę ir
Dievo Sūnaus
pažinimą,
tobulai
subręsime iki
Kristaus
amžiaus
pilnatvės
saiko,
14
kad daugiau
nebebūtume
kūdikiai,
siūbuojami ir
nešiojami bet
kokio mokymo
vėjo, žmonių
apgaulės,
gudrumo,
vedančio į
paklydimą,
15
bet, kalbėdami
tiesą meilėje,
augtume visame
kame į Jį,
kuris yra
galva –
Kristus.
16
Iš Jo visas
kūnas,
suderintas ir
stipriai
sujungtas
įvairių
raiščių, pagal
savo saiką
veikiant
kiekvienai
daliai, auga,
kad ugdytų
save meilėje.
17
Taigi aš
liepiu ir
įspėju
Viešpatyje,
kad jūs
nebesielgtumėte,
kaip elgiasi
pagonys dėl
savo proto
tuštybės.
18
Jų protas
aptemęs, jie
atskirti nuo
Dievo gyvenimo
dėl savo
neišmanymo bei
širdies
užkietėjimo.
19
Jie
sustabarėję,
pasidavę
gašlumui,
nepasotinamai
daro visus
nešvarius
darbus.
20
Bet jūs ne
taip pažinote
Kristų!
21
Juk iš Jo
girdėjote ir
Jame išmokote,
– nes tiesa
yra Jėzuje, –
22
kad privalu
atsižadėti
senojo žmogaus
ankstesnio
gyvenimo būdo,
žlugdančio
apgaulingais
geismais,
23
atsinaujinti
savo proto
dvasioje
24
ir apsirengti
nauju žmogumi,
sutvertu pagal
Dievą teisume
ir tiesos
šventume.
25
Tad, atmetę
melą,
„kiekvienas
tekalba tiesą
savo artimui“,
nes esame
vieni kitų
nariai.
26
„Rūstaukite ir
nenusidėkite“.
Tegul saulė
nenusileidžia
ant jūsų
rūstybės!
27
Ir neduokite
vietos
velniui.
28
Kas vogdavo,
tegu daugiau
nebevagia, bet
dirba,
darydamas savo
rankomis gerus
darbus, kad
turėtų iš ko
padėti
stokojančiam.
29
Joks bjaurus
žodis
teneišeina iš
jūsų lūpų; bet
tik tai, kas
gera, kas
tinka ugdymui
ir suteikia
malonę
klausytojams.
30
Ir
neliūdinkite
Šventosios
Dievo Dvasios,
kuria esate
užantspauduoti
atpirkimo
dienai.
31
Tebūna toli
nuo jūsų
visoks
kartėlis,
piktumas,
rūstybė,
riksmai ir
keiksmai su
visomis
piktybėmis.
32
Būkite
malonūs,
gailestingi,
atlaidūs vieni
kitiems, kaip
ir Dievas
Kristuje
atleido jums.
Jono 20
sk.:
30 Savo
mokinių
akivaizdoje
Jėzus padarė
ir daug kitų
ženklų, kurie
nesurašyti
šitoje
knygoje.
31 O
šitie yra
surašyti, kad
tikėtumėte,
jog Jėzus yra
Kristus, Dievo
Sūnus, ir kad
tikėdami
turėtumėte
gyvenimą per
Jo vardą.
Kolosiečiams
3sk.:
1 Jeigu esate
su Kristumi
prikelti,
siekite to,
kas
aukštybėse,
kur Kristus
sėdi Dievo
dešinėje.
2
Mąstykite apie
tai, kas
aukštybėse, o
ne apie tai,
kas žemėje.
3
Jūs juk esate
mirę, ir jūsų
gyvenimas su
Kristumi yra
paslėptas
Dieve.
4
Kai pasirodys
Kristus – mūsų
gyvenimas,
tada su Juo ir
jūs
pasirodysite
šlovėje.
5
Todėl
marinkite tuos
savo narius,
kurie yra
žemėje:
ištvirkavimą,
netyrumą,
aistringumą,
piktą
pageidimą,
taip pat
godumą, kuris
yra
stabmeldystė.
6
Dėl šių dalykų
ateina Dievo
rūstybė
neklusnumo
vaikams.
7
Jūs irgi
kadaise taip
elgėtės,
gyvendami tarp
jų.
8
Bet dabar jūs
visa tai
nusivilkite:
rūstybę,
nirtulį,
nelabumą,
pyktį,
piktžodžiavimą,
nešvarias
kalbas nuo
savo lūpų.
9
Nebemeluokite
vienas kitam,
nusivilkę
senąjį žmogų
su jo darbais
10
ir apsivilkę
nauju, kuris
atnaujinamas
pažinimu pagal
atvaizdą To,
kuris jį
sukūrė.
Giedrius
Ažukas,
2020-01-12, "Mylinti
širdis"
Morkaus 16
sk.:
1
Sabatui
praėjus,
Marija
Magdalietė,
Marija, Jokūbo
motina, ir
Salomė nupirko
kvepalų, kad
nuėjusios
galėtų Jėzų
patepti.
2
Labai anksti,
pirmąją
savaitės
dieną, saulei
tekant, jos
atėjo prie
kapo
3 ir
kalbėjosi tarp
savęs: „Kas
mums nuritins
akmenį nuo
kapo angos?“
4
Bet
pažvelgusios
pamatė, kad
akmuo
nuristas. O
jis buvo labai
didelis.
5
Įėjusios į
kapo rūsį,
išvydo
dešinėje
sėdintį
jaunuolį
ilgais baltais
drabužiais ir
nustėro.
6
Jis joms tarė:
„Neišsigąskite!
Jūs ieškote
nukryžiuotojo
Jėzaus
Nazariečio.
Jis prisikėlė,
Jo čia nebėra.
Štai vieta,
kur Jį buvo
paguldę.
7
Eikite,
pasakykite Jo
mokiniams ir
Petrui: Jis
eina pirma
jūsų į
Galilėją. Ten
Jį pamatysite,
kaip Jis yra
jums sakęs“.
8
Jos skubiai
išėjo ir
nubėgo nuo
kapo, nes
drebėjo ir
buvo
apstulbusios.
Persigandusios
jos niekam
nieko nesakė.
9
Prisikėlęs
anksti rytą,
pirmąją
savaitės
dieną, Jėzus
pirmiausia
pasirodė
Marijai
Magdalenai, iš
kurios buvo
išvaręs
septynis
demonus.
10
Ji nuėjusi
pranešė Jo
bičiuliams,
kurie liūdėjo
ir verkė.
11
Tie, išgirdę,
kad Jis gyvas
ir kad ji pati
Jį mačiusi,
netikėjo.
Jono
20 sk.:
17
Jėzus jai
tarė: "... Eik
pas mano
brolius ir
pasakyk jiems:
‘Aš žengiu pas
savo Tėvą ir
jūsų Tėvą, pas
savo Dievą ir
jūsų Dievą’“.
Luko
8 sk.:
1 Po
to Jėzus
keliavo per
miestus ir
kaimus,
pamokslaudamas
ir skelbdamas
Dievo
karalystės
Gerąją
naujieną. Su
Juo buvo
dvylika
2 ir
kelios
moterys,
išgydytos nuo
piktųjų dvasių
bei ligų:
Marija,
vadinama
Magdaliete, iš
kurios buvo
išėję septyni
demonai,
3
Erodo
prievaizdo
Chūzo žmona
Joana, Zuzana
ir daug kitų,
kurios jiems
tarnavo savo
turtu.
Luko
7 sk.:
40 O
Jėzus tarė:
„Simonai,
turiu tau ką
pasakyti“. Tas
atsiliepė:
„Sakyk,
Mokytojau!“
41
„Skolintojas
turėjo du
skolininkus.
Vienas buvo
skolingas
penkis šimtus
denarų, o
kitas –
penkiasdešimt.
42
Jiems neturint
iš ko
atiduoti, jis
dovanojo
abiem. Kuris
labiau jį
mylės?“
43
Simonas
atsakė:
„Manau, jog
tas, kuriam
daugiau
dovanota“.
Jėzus tarė:
„Teisingai
nusprendei“.
44
Ir, atsisukęs
į moterį, Jis
tarė Simonui:
„Matai šitą
moterį? Aš
atėjau į tavo
namus, tu
nedavei man
vandens kojoms
nusimazgoti, o
ji laistė jas
ašaromis ir
šluostė savo
plaukais.
45
Tu manęs
nepabučiavai,
o ji, vos man
atėjus,
nesiliauja
bučiavusi mano
kojų.
46
Tu aliejumi
man galvos
nepatepei, o
ji tepalu
patepė man
kojas.
47
Todėl sakau
tau: jos
gausios
nuodėmės jai
atleidžiamos,
nes ji labai
pamilo. Kam
mažai
atleista, tas
menkai myli“.
Luko
8 sk.
Kilmingos,
turtingos
moterys buvo
apsisprendusios
nepaisyti kitų
nuomonės, o
tarnauti
Kristui,
pasišventusios
Jam.
Mato
15 sk.:
1 Tuomet prie
Jėzaus priėjo
Rašto žinovų
ir fariziejų
iš Jeruzalės
ir klausė:
2
„Kodėl Tavo
mokiniai laužo
prosenių
tradiciją?
Jie, prieš
valgydami
duoną,
nesiplauna
rankų“.
Išėjimo
20 sk.:
3
Neturėk kitų
dievų šalia
manęs.
4
Nedaryk sau
jokio drožinio
nei jokio
atvaizdo to,
kas yra
aukštai
danguje, žemai
žemėje ar po
žeme
vandenyje.
5
Nesilenk prieš
juos ir
netarnauk
jiems! Nes Aš,
Viešpats, tavo
Dievas, esu
pavydus
Dievas,
baudžiąs
vaikus už tėvų
kaltes iki
trečios ir
ketvirtos
kartos tų,
kurie manęs
nekenčia,
6
bet rodąs
gailestingumą
iki
tūkstantosios
kartos tiems,
kurie mane
myli ir
laikosi mano
įsakymų.
Mato
27 sk.:
55
Tenai buvo
daug moterų,
kurios žiūrėjo
iš tolo. Jos
sekė paskui
Jėzų nuo
Galilėjos, Jam
tarnaudamos.
56
Tarp jų buvo
Marija
Magdalietė,
Jokūbo ir
Jozės motina
Marija ir
Zebediejaus
sūnų motina.
Mato
10 sk.:
28
Nebijokite tų,
kurie žudo
kūną, bet
negali užmušti
sielos.
Verčiau
bijokite to,
kuris gali
pražudyti ir
sielą, ir kūną
pragare. …
32
Kas išpažins
mane žmonių
akivaizdoje,
ir Aš jį
išpažinsiu
savo
dangiškojo
Tėvo
akivaizdoje.
33 O
kas išsižadės
manęs žmonių
akivaizdoje,
ir Aš jo
išsižadėsiu
savo
dangiškojo
Tėvo
akivaizdoje“.
Mato
16 sk.:
24
Tuomet Jėzus
savo mokiniams
pasakė: „Jei
kas nori eiti
paskui mane,
teišsižada
pats savęs,
teima savo
kryžių ir
teseka manimi.
25
Nes, kas nori
išgelbėti savo
gyvybę, tas ją
praras; o kas
praras savo
gyvybę dėl
manęs, tas ją
atras.
26
Kokia gi
žmogui nauda,
jeigu jis
laimėtų visą
pasaulį, o
pakenktų savo
sielai? Arba
kuo žmogus
galėtų
išsipirkti
savo sielą?
Apreiškimo
3 sk.:
5 Nugalėtojas
bus aprengtas
baltais
drabužiais, ir
jo vardo
neištrinsiu iš
gyvenimo
knygos. Aš
išpažinsiu jo
vardą savo
Tėvo ir Jo
angelų
akivaizdoje’.
Giedrius
Ažukas,
2019-12-29, "Didžiausias
įsakymas"
Mato 10 sk.:
38
Kas neima savo
kryžiaus ir
neseka paskui
mane, tas
nevertas
manęs.
Psalmių
119 sk.:
105
Tavo žodis yra
žibintas mano
kojai ir
šviesa mano
takui.
Mato
22 sk.:
35
ir vienas iš
jų, Įstatymo
mokytojas,
mėgindamas Jį,
paklausė:
36
„Mokytojau,
koks įsakymas
yra
didžiausias
Įstatyme?“
37
Jėzus jam
atsakė: „
‘Mylėk
Viešpatį, savo
Dievą, visa
savo širdimi,
visa savo
siela ir visu
savo protu’.
38
Tai pirmasis
ir didžiausias
įsakymas.
39
Antrasis –
panašus į jį:
‘Mylėk savo
artimą kaip
save patį’.
Mato
15 sk.:
8
‘Ši tauta
artinasi prie
manęs savo
lūpomis ir
gerbia mane
savo liežuviu,
bet jos širdis
toli nuo
manęs.
9
Veltui jie
mane garbina,
žmogiškus
priesakus
paversdami
mokymu’“.
1
Jono 4 sk.:
20
Jei kas sako:
„Aš myliu
Dievą“, o savo
brolio
nekenčia, –
tas melagis.
Kas nemyli
savo brolio,
kurį mato,
kaip gali
mylėti Dievą,
kurio nemato?
21
Mes turime
tokį Jo
įsakymą: kas
myli Dievą,
turi mylėti ir
savo brolį.
Efeziečiams
5 sk.:
29
Juk niekas
niekada nėra
nekentęs savo
kūno, bet jį
maitina ir
globoja kaip
ir Kristus
bažnyčią.
2 ir
gyvenkite
mylėdami, kaip
ir Kristus
pamilo mus ir
atidavė už mus
save kaip
atnašą ir
kvapią auką
Dievui.
Filipiečiams
3 sk.:
7
Bet tai, kas
man buvo
laimėjimas,
dėl Kristaus
palaikiau
nuostoliu.
8 O
taip! Aš iš
tikrųjų visa
laikau
nuostoliu dėl
Kristaus
Jėzaus, mano
Viešpaties,
pažinimo
didybės. Dėl
Jo aš praradau
viską ir viską
laikau
sąšlavomis,
kad laimėčiau
Kristų
9 ir
būčiau
atrastas Jame,
nebeturėdamas
savo teisumo
iš įstatymo,
bet turėdamas
teisumą per
tikėjimą
Kristumi,
teisumą iš
Dievo, paremtą
tikėjimu,
10
kad pažinčiau
Jį, Jo
prisikėlimo
jėgą ir
bendravimą Jo
kentėjimuose,
suaugčiau su
Jo mirtimi,
11
kad pasiekčiau
prisikėlimą iš
numirusių.
12
Nesakau, kad
jau esu šitai
gavęs ar tapęs
tobulas, bet
vejuosi,
norėdamas
pagauti, nes
jau esu
Kristaus
Jėzaus
pagautas.
Giedrius
Ažukas,
2019-12-25, "Nebijok,
Jėzus gyvas!"
Jono 1 sk.:
1 Pradžioje
buvo Žodis,
tas Žodis buvo
pas Dievą, ir
Žodis buvo
Dievas.
2
Jis pradžioje
buvo pas
Dievą.
3
Visa per Jį
atsirado, ir
be Jo
neatsirado
nieko, kas yra
atsiradę.
1
Jono 1 sk.:
1 Kas buvo nuo
pradžios, ką
girdėjome ir
savo akimis
regėjome, ką
matėme ir mūsų
rankos lietė,
– tai
skelbiame apie
gyvenimo Žodį.
2
Gyvenimas
pasirodė, ir
mes regėjome
ir liudijame,
ir skelbiame
jums šį
amžinąjį
gyvenimą,
kuris buvo pas
Tėvą ir
pasirodė mums.
3 Ką
matėme ir
girdėjome, mes
skelbiame
jums, kad ir
jūs turėtumėte
bendravimą su
mumis. O mūsų
bendravimas
yra su Tėvu ir
su Jo Sūnumi
Jėzumi
Kristumi.
4 Ir
tai rašome
jums, kad jūsų
džiaugsmas
būtų tobulas.
Luko
1 sk.:
26 Šeštame
mėnesyje
angelas
Gabrielius
buvo Dievo
pasiųstas į
Galilėjos
miestą
Nazaretą
27
pas mergelę,
sužadėtą su
vyru, vardu
Juozapas, iš
Dovydo namų; o
mergelės
vardas buvo
Marija.
28
Atėjęs pas ją,
angelas tarė:
„Sveika,
malonėmis
apdovanotoji!
Viešpats su
tavimi!
Palaiminta tu
tarp moterų!“
29
Jį pamačiusi,
ji sumišo nuo
jo žodžių ir
galvojo, ką
toks
pasveikinimas
reiškia.
30 O
angelas jai
tarė:
„Nebijok,
Marija, tu
radai malonę
pas Dievą!
31
Štai tu
pradėsi
įsčiose ir
pagimdysi
Sūnų, kurį
pavadinsi
Jėzumi.
32
Jis bus didis
ir vadinsis
Aukščiausiojo
Sūnus.
Viešpats
Dievas duos
Jam Jo tėvo
Dovydo sostą;
33
Jis valdys
Jokūbo namus
per amžius, ir
Jo karalystei
nebus galo“.
34
Marija
paklausė
angelą: „Kaip
tai įvyks,
jeigu aš
nepažįstu
vyro?“
35
Angelas jai
atsakė,
tardamas:
„Šventoji
Dvasia nužengs
ant tavęs, ir
Aukščiausiojo
jėga apgaubs
tave; todėl ir
gimęs iš tavęs
bus šventas ir
vadinamas
Dievo Sūnumi.
36
Tavo giminaitė
Elžbieta, kuri
buvo laikoma
nevaisinga,
pradėjo sūnų
senatvėje, ir
šis mėnuo yra
šeštas jai,
37
nes Dievui
nėra negalimų
dalykų“.
38
Tada Marija
atsakė: „Štai
aš Viešpaties
tarnaitė,
tebūnie man
pagal tavo
žodį“. Ir
angelas nuo
jos
pasitraukė.
Mato
1 sk.:
18 Jėzaus
Kristaus
gimimas buvo
toksai. Jo
motina Marija
buvo
susižadėjusi
su Juozapu;
dar nepradėjus
jiems kartu
gyventi, ji
tapo nėščia iš
Šventosios
Dvasios.
19
Jos vyras
Juozapas,
būdamas teisus
ir nenorėdamas
daryti jai
nešlovės,
sumanė tylomis
ją atleisti.
20
Kai jis
nusprendė taip
padaryti,
sapne pasirodė
jam Viešpaties
angelas ir
tarė:
„Juozapai,
Dovydo sūnau,
nebijok
parsivesti į
namus savo
žmonos
Marijos, nes
jos vaisius
yra iš
Šventosios
Dvasios.
21
Ji pagimdys
Sūnų, kuriam
tu duosi vardą
Jėzus, nes Jis
išgelbės savo
tautą iš jos
nuodėmių“.
22
Visa tai
įvyko, kad
išsipildytų,
kas buvo
Viešpaties
pasakyta per
pranašą:
23
„Štai mergelė
pradės įsčiose
ir pagimdys
Sūnų, ir Jį
pavadins
Emanueliu“,
tai reiškia:
„Dievas su
mumis“.
24
Atsikėlęs
Juozapas
padarė taip,
kaip
Viešpaties
angelas jam
įsakė, ir
parsivedė
žmoną pas
save.
25
Jam negyvenus
su ja kaip
vyrui, ji
pagimdė Sūnų,
kurį jis
pavadino
Jėzumi.
2
Timotiejaus 3
sk.:
1 Žinok, kad
paskutinėmis
dienomis užeis
sunkūs laikai,
2
nes žmonės bus
savimylos,
pinigų
mylėtojai,
pagyrūnai,
išdidūs,
piktžodžiautojai,
neklusnūs
tėvams,
nedėkingi,
nešventi,
3
nemylintys,
nesutaikomi,
šmeižikai,
nesusivaldantys,
šiurkštūs,
nekenčiantys
to, kas gera,
4
išdavikai,
užsispyrę,
pasipūtėliai,
labiau
mylintys
malonumus negu
Dievą,
5
turintys
dievotumo
išvaizdą, bet
atsižadėję jo
jėgos.
Šalinkis tokių
žmonių!
Mato 10
sk.:
28 Nebijokite
tų, kurie žudo
kūną, bet
negali užmušti
sielos.
Verčiau
bijokite to,
kuris gali
pražudyti ir
sielą, ir kūną
pragare.
29
Argi ne du
žvirbliai
parduodami už
skatiką? Ir nė
vienas iš jų
nekrinta žemėn
be jūsų Tėvo
valios.
30 O
jūsų net visi
galvos plaukai
suskaičiuoti.
31
Tad
nebijokite!
Jūs vertesni
už daugybę
žvirblių.
32
Kas išpažins
mane žmonių
akivaizdoje,
ir Aš jį
išpažinsiu
savo
dangiškojo
Tėvo
akivaizdoje.
Romiečiams
4 sk.:
18 Nesant
jokios
vilties,
Abraomas
patikėjo
viltimi ir
taip tapo
daugelio tautų
tėvu, kaip jam
buvo pasakyta:
„Tokie bus
tavo
palikuonys“.
19
Jis nepavargo
tikėti ir
nelaikė savo
kūno apmirusiu
(nors jam buvo
apie šimtą
metų) ir Saros
įsčių
apmirusiomis.
20
Jis nepasidavė
netikėjimui
Dievo pažadu,
bet buvo
tvirtas
tikėjime,
teikdamas
Dievui šlovę
21
ir būdamas
visiškai
įsitikinęs,
jog, ką Jis
pažadėjo,
įstengs ir
įvykdyti.
2
Petro 1 sk.:
19 Taip pat
mes turime dar
tvirtesnį
pranašų žodį.
Jūs gerai
darote,
laikydamiesi
jo tarsi
žiburio,
šviečiančio
tamsioje
vietoje, kol
išauš diena ir
jūsų širdyse
užtekės
aušrinė
žvaigždė.
Alvydas
Stankevičius,
2019-12-22, "Tebūnie
Tavo valia"
Jobo 1 sk.;
1
Uco krašte
gyveno vyras,
vardu Jobas.
Jis buvo
tobulas ir
teisus vyras,
bijojo Dievo
ir vengė
pikto.
2
Jis turėjo
septynis sūnus
ir tris
dukteris,
3
septynis
tūkstančius
avių, tris
tūkstančius
kupranugarių,
penkis šimtus
jungų jaučių,
penkis šimtus
asilių ir
labai didelę
šeimyną. Tas
vyras buvo
žymiausias
Rytuose.
Jobo
32 sk.:
1
Tie trys vyrai
liovėsi
atsakinėti
Jobui, nes jis
laikė save
teisiu.
2
Barachelio
sūnus
Elihuvas,
buzitas iš
Ramo giminės,
supyko ant
Jobo, nes jis
teisino save,
o ne Dievą.
3
Jis supyko ir
ant jo trijų
draugų, nes
jie nesurado
atsakymo,
tačiau kaltino
Jobą.
4
Jobui kalbant,
Elihuvas
laukė, nes jie
buvo vyresni
už jį.
5
Kai Elihuvas
pamatė, kad
tie trys vyrai
nesurado
atsakymo,
užsidegė jo
pyktis.
6
Barakelio
sūnus
Elihuvas,
buzitas,
atsakydamas
tarė: „Aš dar
jaunas, jūs
senesni
amžiumi, todėl
bijojau ir
nedrįsau jums
pareikšti savo
nuomonės.
7 Aš
galvojau:
‘Amžius tegul
kalba, metų
skaičius
tepamoko
išminties’.
8
Tačiau dvasia
yra žmoguje ir
Visagalio
įkvėpimas
duoda jam
supratimą.
...
12
Aš atidžiai
jus stebėjau,
tačiau nė
vienas iš jūsų
neįtikino Jobo
ir neatsakė į
jo žodžius.
13
Nesakykite,
kad atsakėte
išmintingai:
‘Dievas jį
įveiks, ne
žmogus’.
...
18
Aš turiu
žodžių
pakankamai, o
dvasia mane
ragina.
19
Mano pilvas
kaip vynas,
nerandąs
išėjimo,
plėšantis
naujas odines.
20
Aš turiu
kalbėti, kad
man būtų
lengviau;
praversiu savo
lūpas ir
atsakysiu.
21
Nebūsiu
šališkas ir
niekam
nepataikausiu.
22
Jei
pataikaučiau,
mano Kūrėjas
greitai
pašalintų
mane“.
Jobo 33
sk.:
1
„Jobai,
klausyk mano
žodžių ir juos
įsidėmėk.
2
Atvėriau
burną, ir mano
liežuvis
prabilo."
3
Mano žodžiai
eis iš
neklastingos
širdies; mano
lūpos kalbės
tyrą pažinimą.
4
Dievo Dvasia
mane sukūrė,
Visagalis
įkvėpė man
gyvybę.
5
Atsakyk man,
jei gali,
parink
tinkamus
žodžius ir
ginkis.
...
8 Ką
tu sakei, aš
girdėjau,
klausiausi
tavo žodžių:
9
‘Aš esu tyras,
be nuodėmės,
esu
nenusikaltęs
ir nėra manyje
neteisybės.
10
Jis kaltina
mane, laiko
mane savo
priešu.
11
Jis įtvėrė
mano kojas į
šiekštą, seka
visus mano
žingsnius’.
12
Štai čia tu
klysti, nes
Dievas yra
didesnis už
žmogų.
13
Kodėl tu
ginčijiesi su
Juo? Jis
neatsiskaito
už jokius savo
darbus.
14
Dievas kalba
vienu ar kitu
būdu, bet
žmogus to
nesupranta.
Jobo 34 sk.:
1
Elihuvas tęsė:
2
„Išminčiai,
paklausykite
mano žodžių ir
supraskite
juos,
turintieji
išmanymą.
3
Ausis skiria
žodžius, kaip
burna jaučia
maisto skonį.
4
Kartu
patyrinėkime,
kas tiesa, ir
nustatykime,
kas gera.
5
Juk Jobas
sakė: ‘Aš esu
teisus, bet
Dievas nedaro
man teisybės.
6
Nors esu
teisus, mane
laiko melagiu;
mano žaizda
nepagydoma,
nors esu
nekaltas’.
7 Ar
yra kitas toks
žmogus kaip
Jobas, kuris
geria
paniekinimus
kaip vandenį,
8
kuris
draugauja su
piktadariais
ir bendrauja
su
nedorėliais?
9
Jis sakė:
‘Žmogui jokios
naudos, jei
jis stengiasi patikti Dievui’.
10
Vyrai, kurie
išmanote,
paklausykite
manęs. Negali
būti, kad
Dievas darytų
neteisybę ir
Visagalis
nusikalstų.
11
Jis atlygina
žmogui pagal
jo darbus ir
užmoka pagal
jo kelius.
12
Tikrai Dievas
nedaro
neteisybės ir
Visagalis
neiškraipo
teisės.
13
Kas Jam
patikėjo žemę
ir kas pavedė
Jam visatą?
14
Jei Jis savo
dvasią ir
kvapą atimtų
iš žmogaus,
15
tai žmogaus
kūnas pražūtų
ir virstų
dulkėmis.
16
Jei ką nors
supranti, tai
paklausyk, ką
sakau.
17
Ar gali būti
valdovu tas,
kuris
nepakenčia
teisingumo? Ar
galėtum
pasmerkti Tą,
kuris yra visų
teisiausias?
...
31
Derėtų sakyti
Dievui: ‘Aš
nusipelniau
Tavo bausmės,
ateityje
nebenusikalsiu.
32
Pamokyk mane,
ko nežinau;
jei
nusikaltau,
daugiau to
nedarysiu’.
Jobo
35 sk.:
1 Elihuvas
tęsė:
2
„Ar manai, kad
tu teisingai
kalbi
sakydamas: ‘Aš
esu teisesnis
už Dievą’?
3
Nes tu sakai:
‘Kokia nauda
man iš to, jei
aš
nenusidedu?’
…
15
Kadangi Jis
neaplankė savo
rūstybėje ir
nekreipė
dėmesio į
kvailybę,
16
todėl Jobas
tuščiai
atveria savo
burną,
išdidžiais
žodžiais
neišmintingai
kalba“.
Jobo
36 sk.:
13 Veidmainiai
kaupia širdyje
rūstybę, jie
nesišaukia Jo,
net būdami
surišti.
14
Tokie miršta
jaunystėje, jų
gyvenimas tarp
netyrųjų.
…
18
Būk atsargus,
kad Jis
nepašalintų
tavęs savo
rūstybėje, nes
tada ir didelė
išpirka
neišgelbės
tavęs.
…
22
Dievas
išaukštintas
savo galybe,
kas gali
pamokyti kaip
Jis?
23
Kas Jam nurodė
Jo kelius ir
kas Jam
pasakytų: ‘Tu
klysti’?
Jobo 37
sk.:
13 Jis tai
daro norėdamas
sudrausti,
palaiminti
arba
pasigailėti.
Jobo 42
sk.:
1 Jobas atsakė
Viešpačiui,
tardamas:
2
„Žinau, kad Tu
esi Visagalis;
niekas
nesutrukdys
Tau padaryti,
ką sumanei.
3
Kas paniekina
patarimą,
neturėdamas
supratimo? Aš
kalbėjau tai,
ko nesuprantu,
kas man per
daug nuostabu
ir
nežinoma.
…
6
Todėl aš
baisiuosi
savimi ir
atgailauju
dulkėse ir
pelenuose“."
Jobo 40
sk.:
3 Jobas atsakė
Viešpačiui:
4
„Aš per menkas
Tau atsakyti.
Aš uždengsiu
ranka savo
burną.
5
Kartą
kalbėjau, bet
daugiau
nebekalbėsiu
ir
nebeatsakysiu“.
Jobo
42 sk.:
12
Viešpats
laimino Jobo
senatvę labiau
negu jaunystę.
Jis turėjo
keturiolika
tūkstančių
avių, šešis
tūkstančius
kupranugarių,
tūkstantį
jungų jaučių
ir tūkstantį
asilių.
13
Be to, jis
turėjo
septynis sūnus
ir tris
dukteris.
Marijona
Mukomolovienė,
2019-12-15, "Neapsigaukime"
Jokūbo 1 sk.:
21
Todėl, atmetę
visą nešvarą
bei piktybės
gausą, su
romumu
priimkite
įdiegtąjį
žodį, kuris
gali išgelbėti
jūsų sielas.
22
Būkite žodžio
vykdytojai, o
ne vien
klausytojai,
apgaudinėjantys
patys save.
23
Jei kas tėra
žodžio
klausytojas, o
ne vykdytojas,
tai jis
panašus į
žmogų, kuris
žiūri į savo
gimtąjį veidą
veidrodyje.
24
Pasižiūrėjo į
save ir nuėjo,
ir bematant
pamiršo, koks
buvo.
25
Bet kas
įsižiūri į
tobuląjį
laisvės
įstatymą ir jį
vykdo, kas
tampa nebe
klausytojas
užuomarša, bet
darbo
vykdytojas,
tas bus
palaimintas
savo darbuose.
Luko 6 sk.:
47
Kiekvienas,
kuris ateina
pas mane,
klausosi mano
žodžių ir juos
vykdo, – Aš
parodysiu
jums, į ką jis
panašus.
48
Jis panašus į
namą statantį
žmogų, kuris
giliai iškasė
žemę ir padėjo
pamatus ant
uolos. Užėjus
potvyniui,
srovė atsimušė
į tą namą, bet
neįstengė jo
pajudinti, nes
buvo
pastatytas ant
uolos.
Patarlių
2 sk.:
7
Jis laiko
sveiką išmintį
teisiesiems,
Jis yra skydas
doru keliu
einantiems.
8
Jis saugo
teisingumo
takus ir sergi
šventųjų
kelius.
9
Tada tu
suprasi
teisumą,
teisingumą ir
bešališkumą
bei kiekvieną
gerą taką,
10
kai išmintis
įeis į tavo
širdį ir
pažinimas bus
malonus tavo
sielai.
11
Dėmesingumas
sergės tave ir
supratimas
saugos tave,
12
kad išgelbėtų
nuo pikto
kelio, nuo
melą kalbančių
žmonių,
13
kurie palieka
doros kelią,
kad vaikščiotų
tamsos
keliais,
1
Korintiečiams
3 sk.:
19 Šio
pasaulio
išmintis Dievo
akyse yra
kvailystė, nes
parašyta: „Jis
sugauna
protinguosius
jų gudrybėje“.
Romiečiams
1 sk.:
28 Kadangi jie
nesirūpino
pažinti Dievą,
tai Dievas
leido jiems
vadovautis
netikusiu
išmanymu ir
daryti, kas
nepridera.
29
Todėl jie
pilni visokio
neteisumo,
netyrumo,
piktybių,
godulystės ir
piktumo, pilni
pavydo,
žudynių,
nesantaikos,
klastingumo,
paniekos,
apkalbų.
30
Tai šmeižikai,
nekenčiantys
Dievo,
akiplėšos,
išpuikėliai,
pagyrūnai,
išradingi
piktadariai,
neklausantys
tėvų,
31
neprotingi,
nepatikimi,
nemylintys,
neatlaidūs,
negailestingi.
32
Nors jie žino
teisingą Dievo
nuosprendį,
kad visa tai
darantys verti
mirties, jie
ne tik patys
taip daro, bet
ir palaiko
taip
darančius.
Luko
10 sk.:
38 Jiems
keliaujant
toliau, Jėzus
užsuko į vieną
kaimą. Ten
viena moteris,
vardu Morta,
pakvietė Jį į
savo namus.
39
Ji turėjo
seserį, vardu
Marija. Ši,
atsisėdusi
prie
Viešpaties
kojų, klausėsi
Jo žodžių.
40 O
Morta rūpinosi
visokiu
patarnavimu ir
stabtelėjusi
pasiskundė:
„Viešpatie,
Tau nerūpi,
kad sesuo
palieka mane
vieną
patarnauti?
Pasakyk jai,
kad man
padėtų“.
41
Tačiau
Viešpats
atsakė:
„Morta, Morta,
tu rūpiniesi
ir nerimauji
dėl daugelio
dalykų,
42 o
tereikia
vieno. Marija
išsirinko
geriausiąją
dalį, kuri
nebus iš jos
atimta“.
Apreiškimo
3 sk.:
20
Štai Aš stoviu
prie durų ir
beldžiu: jei
kas išgirs
mano balsą ir
atvers duris,
Aš pas jį
užeisiu ir
vakarieniausiu
su juo, o jis
su manimi.
Jokūbo 1
sk.:
21 Todėl,
atmetę visą
nešvarą bei
piktybės
gausą, su
romumu
priimkite
įdiegtąjį
žodį, kuris
gali išgelbėti
jūsų sielas.
Mato
5 sk.:
5 Palaiminti
romieji, nes
jie paveldės
žemę.
Romanas
Semaška,
2019-12-08, "Jobo
knyga kaip
Evangelija"
Jobo 1 sk.:
1
Uco krašte
gyveno vyras,
vardu Jobas.
Jis buvo
tobulas ir
teisus vyras,
bijojo Dievo
ir vengė
pikto.
2
Jis turėjo
septynis sūnus
ir tris
dukteris,
3
septynis
tūkstančius
avių, tris
tūkstančius
kupranugarių,
penkis šimtus
jungų jaučių,
penkis šimtus
asilių ir
labai didelę
šeimyną. Tas
vyras buvo
žymiausias
Rytuose.
4 Jo
sūnūs keldavo
vaišes
kiekvienas
savo namuose
savo dieną,
pasikvietę
tris seseris
kartu su jais
valgyti ir
gerti.
5
Vaišių dienoms
pasibaigus,
Jobas juos
šventindavo.
Atsikėlęs
anksti rytą,
jis aukodavo
deginamąsias
aukas pagal jų
skaičių,
galvodamas:
„Gal mano
sūnūs nusidėjo
ir keikė Dievą
savo širdyse“.
Taip Jobas
visuomet
darydavo.
6
Vieną dieną
Dievo sūnūs
susirinko pas
Viešpatį;
atėjo ir
šėtonas.
7
Viešpats
klausė šėtoną:
„Iš kur
ateini?“
Šėtonas atsakė
Viešpačiui:
„Aš
vaikštinėjau
po visą žemę“.
8
Viešpats vėl
klausė šėtoną:
„Ar atkreipei
dėmesį į mano
tarną Jobą?
Juk žemėje
nėra nė vieno
jam lygaus.
Jis yra
tobulas ir
teisus, bijo
Dievo ir
vengia pikto“.
9
Šėtonas atsakė
Viešpačiui:
„Ne veltui
Jobas bijo
Dievo.
10
Juk Tu saugoji
jį, jo namus
ir viską, ką
jis turi! Jo
darbus Tu
laimini ir jo
turtas didėja.
11
Bet ištiesk
savo ranką ir
paliesk tai,
ką jis turi,
ir jis keiks
Tave į akis“.
12
Viešpats tarė
šėtonui:
„Visa, ką jis
turi, atiduodu
tavo valdžion,
bet prieš jį
neištiesk
rankos“.
Šėtonas
pasišalino iš
Viešpaties
akivaizdos.
Jobo
3 sk.:
24
Mano dūsavimai
kyla prieš
valgant, o
aimanos
liejasi kaip
tekantis
vanduo.
25
Tai, ko labai
bijojau,
užgriuvo mane,
ir tai, dėl ko
nuogąstavau,
ištiko mane.
26
Aš nebuvau
saugus ir
neturėjau
poilsio, aš
nenurimdavau,
tačiau bėda
atėjo“.
Jobo
27 sk.:
1
Jobas tęsė
savo
palyginimą:
2
„Gyvas Dievas,
kuris nedaro
man teisybės,
ir Visagalis,
kuris
apkartino mano
sielą.
3
Kol aš
kvėpuoju ir
Dievo kvapas
yra mano
šnervėse,
4
mano lūpos
nekalbės
netiesos ir
mano liežuvis
neapgaudinės.
5
Taip nebus,
kad aš
pateisinčiau
jus. Savo
nekaltumo
neatsisakysiu
iki mirties.
6
Teisumo
tvirtai
laikausi ir
nepaleisiu;
mano širdis
man
nepriekaištaus,
kol gyvensiu.
7 Te
mano priešas
bus kaip
nedorėlis,
tas, kuris
puola mane,
kaip
neteisusis.
Jobo
31 sk.:
29
Ar aš
džiaugiausi
manęs
nekenčiančio
nelaime ir
nesėkme?
30
Aš neleidau
savo lūpoms
nusidėti,
nelinkėjau
prakeikimo jo
sielai.
31
Mano palapinės
vyrai sakė:
‘Ar yra tokių,
kurie būtų
nepasisotinę
jo maistu?’
32
Gatvėje
nenakvojo joks
ateivis;
keleiviui aš
atidarydavau
duris.
33
Aš nedangsčiau
savo nuodėmių
kaip Adomas ir
neslėpiau savo
kalčių;
34
nebijojau
minios,
artimųjų
panieka
nebaugino
manęs,
nesėdėjau savo
namuose ir
netylėjau.
35 O
kad nors kas
išklausytų
mane! Štai
mano parašas.
Visagalis
teatsako man,
mano priešas
teparašo
knygą.
36
Tikrai ją ant
pečių
užsidėčiau
arba kaip
karūną ant
savo galvos.
37
Aš skelbčiau
Jam apie
kiekvieną savo
žingsnį, kaip
kunigaikštis
prie Jo
ateičiau.
Jobo
42 sk.:
1
Jobas atsakė
Viešpačiui,
tardamas:
2
„Žinau, kad Tu
esi Visagalis;
niekas
nesutrukdys
Tau padaryti,
ką sumanei.
3
Kas paniekina
patarimą,
neturėdamas
supratimo? Aš
kalbėjau tai,
ko nesuprantu,
kas man per
daug nuostabu
ir nežinoma.
4
Paklausyk, ir
aš kalbėsiu,
aš klausiu, o
Tu man
atsakyk.
5
Anksčiau savo
ausimis
girdėjau apie
Tave, o dabar
mano akys mato
Tave.
6
Todėl aš
baisiuosi
savimi ir
atgailauju
dulkėse ir
pelenuose“.
...
10
Kai jis
meldėsi už
savo draugus,
Viešpats
išvadavo Jobą
ir davė jam
visko
dvigubai, negu
jis anksčiau
turėjo.
11
Pas jį atėjo
jo broliai,
seserys ir
visi jo
pirmiau buvę
pažįstami; jie
valgė duoną su
juo jo
namuose,
užjautė jį ir
guodė
nelaimėje,
kurią Viešpats
jam buvo
siuntęs;
kiekvienas
dovanojo jam
pinigų ir
auksinį
auskarą.
12
Viešpats
laimino Jobo
senatvę labiau
negu jaunystę.
Jis turėjo
keturiolika
tūkstančių
avių, šešis
tūkstančius
kupranugarių,
tūkstantį
jungų jaučių
ir tūkstantį
asilių.
13
Be to, jis
turėjo
septynis sūnus
ir tris
dukteris.
14
Pirmosios
vardas buvo
Jamima,
antrosios –
Kecija ir
trečiosios –
Keren Hapucha.
15
Visoje šalyje
nebuvo
gražesnių
moterų už Jobo
dukteris. Jų
tėvas davė
joms
paveldėjimą
tarp jų
brolių.
16
Jobas po to
dar gyveno
šimtą
keturiasdešimt
metų; jis matė
savo vaikus ir
vaikaičius iki
ketvirtos
kartos.
17
Jobas mirė
senatvėje,
pasisotinęs
gyvenimo
dienomis.
Giedrius
Ažukas,
2019-12-01, "Krikščionybė
- ne
pavadinimas,
tai gyvenimo
būdas"
Apaštalų darbų
11 sk.:
11
Ir štai prie
namų, kuriuose
aš buvau,
tuojau atėjo
trys vyrai.
Jie buvo
siųsti pas
mane iš
Cezarėjos.
12
Dvasia man
pasakė nė kiek
nedvejojant
keliauti su
jais. Su
manimi ėjo ir
šitie šeši
broliai, ir
mes kartu
atvykome į
vieno vyro
namus.
13
Jis mums
papasakojo
savo namuose
regėjęs
stovintį
angelą, kuris
jam liepė:
‘Nusiųsk į
Jopę žmones ir
pasikviesk
Simoną,
vadinamą
Petru.
14
Jis pasakys
tau žodžius,
kuriais
išsigelbėsi tu
ir visi tavo
namai’.
15
Kai pradėjau
kalbėti,
Šventoji
Dvasia nužengė
ant jų, kaip
ir pradžioje
ant mūsų.
16
Tada
prisiminiau
Viešpaties
žodžius:
‘Jonas
krikštijo
vandeniu, o
jūs būsite
pakrikštyti
Šventąja
Dvasia’.
17
Jeigu tad
Dievas suteikė
jiems tokią
pačią dovaną,
kaip ir mums,
įtikėjusiems
Viešpatį Jėzų
Kristų, tai
kas gi aš
toks, kad
galėčiau
trukdyti
Dievui?!“
18
Tai išgirdę,
jie nusiramino
ir šlovino
Dievą,
sakydami:
„Vadinasi,
Dievas ir
pagonims
suteikė
atgailą, kad
jie gyventų“.
19
Išblaškytieji
persekiojimo,
kuris buvo
kilęs dėl
Stepono,
nukeliavo į
Finikiją,
Kiprą ir
Antiochiją.
Jie pamokslavo
žodį vien tik
žydams.
20
Kai kurie iš
jų, būtent
kipriečiai ir
kirėniečiai,
atvykę į
Antiochiją,
kreipėsi ir į
graikus,
skelbdami
Viešpatį Jėzų.
21
Viešpaties
ranka buvo su
jais: didelis
žmonių
skaičius
įtikėjo ir
atsivertė į
Viešpatį.
22
Žinia apie
juos pasiekė
Jeruzalės
bažnyčios
ausis, ir ji
išsiuntė
Barnabą į
Antiochiją.
23
Atvykęs ir
pamatęs Dievo
malonę, jis
apsidžiaugė ir
visus ragino
ryžtinga
širdimi
pasilikti su
Viešpačiu.
24
Mat jis buvo
geras vyras,
pilnas
Šventosios
Dvasios ir
tikėjimo. Ir
Viešpačiui
prisidėjo
didelis būrys.
25
Tada Barnabas
nukeliavo į
Tarsą ieškoti
Sauliaus
26
ir, radęs jį,
atsivedė į
Antiochiją.
Jiedu ištisus
metus
darbavosi
bažnyčioje ir
mokė gausų
būrį.
Antiochijoje
pirmą kartą
imta vadinti
mokinius
„krikščionimis“.
Efeziečiams 2
sk.:
8
Nes jūs esate
išgelbėti
malone per
tikėjimą, ir
tai ne iš jūsų
– tai Dievo
dovana,
9
ir ne dėl
darbų, kad kas
nors
nesigirtų.
Titui 1 sk.:
4
Titui, tikram
sūnui bendrame
tikėjime:
malonė,
gailestingumas
ir ramybė nuo
Dievo Tėvo ir
mūsų Gelbėtojo
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus!
Titui 2 sk.:
11
Nes gelbstinti
Dievo malonė
pasirodė
visiems
žmonėms
12
ir moko mus,
kad, atsisakę
bedievystės ir
pasaulio
geidulių,
santūriai,
teisiai ir
pamaldžiai
gyventume
šiame amžiuje,
13
laukdami
palaimintosios
vilties ir
mūsų didžiojo
Dievo bei
Gelbėtojo
Jėzaus
Kristaus
šlovės
pasirodymo.
14
Jis atidavė
save už mus,
kad išpirktų
mus iš visų
nedorybių ir
nuskaistintų
sau ypatingą
tautą, uolią
geriems
darbams.
15
Taip kalbėk,
ragink, drausk
su visa
valdžia.
Niekas
tenedrįsta
tavęs
niekinti!
2 Timotiejui 3
sk.:
1
Žinok, kad
paskutinėmis
dienomis užeis
sunkūs laikai,
2
nes žmonės bus
savimylos,
pinigų
mylėtojai,
pagyrūnai,
išdidūs,
piktžodžiautojai,
neklusnūs
tėvams,
nedėkingi,
nešventi,
3
nemylintys,
nesutaikomi,
šmeižikai,
nesusivaldantys,
šiurkštūs,
nekenčiantys
to, kas gera,
4
išdavikai,
užsispyrę,
pasipūtėliai,
labiau
mylintys
malonumus negu
Dievą,
5
turintys
dievotumo
išvaizdą, bet
atsižadėję jo
jėgos.
Šalinkis tokių
žmonių!
Gintaras
Kunigonis,
2019-11-24, "Širdis
- mūsų vidaus
veidrodis"
Mato 15 sk.:
10 Sušaukęs
minią, Jis
kalbėjo:
„Klausykite ir
supraskite!
11
Ne kas patenka
į burną,
suteršia
žmogų, bet kas
išeina iš
burnos, tai
suteršia
žmogų“.
12
Tada priėję Jo
mokiniai
pranešė: „Ar
žinai, kad
fariziejai
pasipiktino,
išgirdę tuos
žodžius?“
13
Jis atsakė:
„Kiekvienas
augalas, kurio
nesodino mano
dangiškasis
Tėvas, bus
išrautas.
14
Palikite juos!
Jie akli
aklųjų
vadovai. O
jeigu aklas
aklą ves, abu
į duobę
įkris“.
15
Tuomet Petras
paprašė Jo:
„Išaiškink
mums tą
palyginimą“.
16
Jėzus atsakė:
„Ar ir jūs dar
nesuprantate?!
17
Argi
nesuprantate,
kad visa, kas
patenka į
burną, eina į
pilvą ir
išmetama
laukan?
18 O
kas išeina iš
burnos, eina
iš širdies, ir
tai suteršia
žmogų.
19
Iš širdies
išeina pikti
sumanymai,
žmogžudystės,
svetimavimai,
paleistuvystės,
vagystės,
melagingi
liudijimai,
piktžodžiavimai.
20
Šitie dalykai
suteršia
žmogų, o
valgymas
neplautomis
rankomis
žmogaus
nesuteršia“.
Psalmių 121
sk.:
1 Pakeliu savo
akis į kalnus,
iš kur man
ateina
pagalba.
2
Mano pagalba
ateina iš
Viešpaties,
kuris sukūrė
dangų ir žemę!
3
Jis neleis
suklupti
tavajai kojai,
Jis – budrus
tavo sargas.
4
Izraelio
sargas nei
miega, nei
snaudžia.
5
Viešpats yra
tavo sargas,
Viešpats – tau
šešėlis tavo
dešinėje:
6
dieną nepažeis
tavęs saulė nė
mėnulis naktį.
7
Viešpats
saugos tave
nuo viso
pikto, Jis
saugos tavo
sielą.
8
Viešpats
saugos tavo
įėjimą ir
išėjimą dabar
ir per amžius.
Giedrius
Ažukas,
2019-11-17, "Dievotumas"
1 Timotiejui 4
sk.:
7 Bedieviškų
ir bobiškų
pasakų venk, o
ugdykis
dievotumą.
8
Kūno lavinimas
nedaug naudos
duoda, o
dievotumas
viskam
naudingas; jis
turi esamojo
ir būsimojo
gyvenimo
pažadą.
9
Šis žodis yra
tikras, vertas
visiško
pritarimo.
10
Mes todėl ir
triūsiame bei
kenčiame
panieką, nes
pasitikime
gyvuoju Dievu,
kuris yra visų
žmonių, o ypač
tikinčiųjų,
Gelbėtojas.
11
Taip įsakinėk
ir mokyk!
12
Niekas tegul
neniekina tavo
jaunystės.
Tiktai pats
būk
tikintiesiems
pavyzdys
žodžiu,
elgesiu,
meile, dvasia,
tikėjimu,
skaistumu.
13
Kol atvyksiu,
užsiiminėk
skaitymu,
raginimu,
mokymu.
14
Neapleisk
tavyje
esančios
dovanos, kuri
tau buvo
suteikta per
pranašystę su
vyresniųjų
rankų
uždėjimu.
15
Mąstyk apie
šituos
dalykus,
atsidėk jiems
visiškai, kad
tavo pažanga
būtų visiems
akivaizdi.
16
Žiūrėk savęs
ir mokymo, būk
pastovus tame.
Taip išgelbėsi
save ir savo
klausytojus.
2
Korintiečiams
4 sk.:
18 Tuo tarpu
mes nežiūrime
į tai, kas
regima, bet į
tai, kas
neregima, nes
kas regima,
yra laikina, o
kas neregima –
amžina.
2
Petro 1 sk.:
3 Jo dieviška
jėga
padovanojo
mums viską, ko
reikia
gyvenimui ir
dievotumui,
per pažinimą
To, kuris
pašaukė mus
šlove ir
dorybe.
4
Drauge Jis
davė mums be
galo didžius
bei brangius
pažadus, kad
per juos
taptume
dieviškosios
prigimties
dalininkais,
ištrūkę iš
sugedimo,
kuris sklinda
pasaulyje
geiduliais.
Jokūbo
5 sk.:
16 ... Daug
pajėgia
veiksminga,
karšta
teisiojo
malda.
Malachijo
3 sk.:
13 Įžūlios yra
jūsų kalbos
prieš mane,
tačiau jūs
sakote: ‘Ką gi
sakėme prieš
Tave?’
14
Jūs sakėte:
‘Jokios naudos
iš tarnavimo
Dievui. Kas iš
to, kad
laikėmės Jo
nuostatų ir
vaikščiojome
nuleidę galvas
Viešpaties
akivaizdoje?
15
Dabar mes
vadiname
laimingais
išdidžiuosius.
Jiems sekasi,
nors jie
elgiasi
nedorai. Jie
gundo Dievą,
bet
nebaudžiami’“.
16
Dievo bijantys
kalbėjosi
vienas su
kitu. Viešpats
stebėjo ir
klausė. Buvo
parašyta Jo
akivaizdoje
atminimo knyga
apie tuos,
kurie bijo
Viešpaties ir
gerbia Jo
vardą.
17
„Jie bus mano,
– sako
kareivijų
Viešpats. – Tą
dieną Aš
padarysiu juos
savo
brangenybėmis.
Aš jų
gailėsiuos,
kaip gailisi
žmogus savo
sūnaus, kuris
jam tarnauja.
18
Tada jūs
matysite
skirtumą tarp
teisiojo ir
nedorėlio,
tarp to, kuris
tarnauja
Dievui, ir to,
kuris Jam
netarnauja“.
Jeremijaus
29 sk.:
11
Aš žinau,
kokius
sumanymus
turiu dėl
jūsų, – sako
Viešpats. –
Sumanymus jūsų
gerovei, o ne
nelaimėms, ir
ateitį su
viltimi.
12
Tada jūs
šauksitės
manęs ir
melsitės, ir
Aš jus
išklausysiu.
13
Kai manęs
ieškosite visa
širdimi,
rasite."
Gintautas
Gruzdys,
2019-11-10, "Du,
trys -
patikimi
liudytojai"
Pakartoto
įstatymo 19
sk.:
15 Vieno
liudytojo
neužtenka
žmogaus kaltei
įrodyti, kad
ir koks būtų
nusikaltimas;
dviejų ar
trijų
liudytojų
parodymais
remsis byla.
Pakartoto
įstatymo 17
sk.:
6 Bausi
mirtimi tą,
prieš kurį
liudys du ar
trys
liudytojai. Nė
vienas nebus
baudžiamas
mirtimi,
liudijant
prieš jį tik
vienam.
1
Timotiejui 5
sk.:
19 Skundo
prieš
vyresnįjį
nepriimk,
nebent liudytų
du ar trys
liudytojai.
Mato
18 sk.:
15 „Jei tavo
brolis tau
nusidėtų, eik
ir pasakyk jam
apie jo kaltę
prie keturių
akių. Jeigu
jis paklausys
tavęs, tu
laimėjai savo
brolį.
16 O
jei
nepaklausytų,
pasiimk su
savimi dar
vieną ar du,
kad ‘dviejų ar
trijų
liudytojų
parodymais
būtų
patvirtintas
kiekvienas
žodis’.
17
Jeigu jis jų
nepaklausytų,
pranešk
bažnyčiai. O
jei neklausys
nė bažnyčios,
tebūna jis tau
kaip pagonis
ir
muitininkas.
1
Jono 5 sk.:
6 Jis yra Tas,
kuris atėjo
per vandenį ir
kraują, –
Jėzus Kristus;
ne vien per
vandenį, bet
per vandenį ir
kraują. Ir
Dvasia tai
liudija, nes
Dvasia yra
tiesa.
7
Mat yra trys
liudytojai
danguje:
Tėvas, Žodis
ir Šventoji
Dvasia; ir
šitie trys yra
viena.
8 Ir
yra trys
liudytojai
žemėje:
Dvasia, vanduo
ir kraujas; ir
šie trys
sutaria kaip
vienas.
9
Jeigu priimame
žmonių
liudijimą, tai
Dievo
liudijimas
didesnis. O
Dievo
liudijimas
toks: Jis
paliudijo apie
savo Sūnų.
10
Kas tiki Dievo
Sūnų, tas turi
liudijimą
savyje. Kas
netiki Dievu,
tas Jį melagiu
laiko, nes
nepatikėjo
liudijimu,
kuriuo Dievas
paliudijo apie
savo Sūnų.
...
31 „Jei Aš
pats apie save
liudiju, mano
liudijimas
nėra tikras.
32
Bet apie mane
liudija kitas,
ir Aš žinau,
kad Jo
liudijimas,
kuriuo Jis
liudija apie
mane, yra
tikras."
34
Aš neieškau
žmogaus
liudijimo, bet
šitai kalbu
tam, kad
būtumėte
išgelbėti.
35
Jonas buvo
degantis ir
šviečiantis
žiburys,
tačiau jūs
panorėjote tik
valandėlę jo
šviesa
pasidžiaugti.
36 O
Aš turiu
aukštesnį
liudijimą negu
Jono: tie
darbai,
kuriuos man
skyrė nuveikti
Tėvas, – patys
darbai,
kuriuos Aš
darau, –
liudija apie
mane, kad mane
siuntė Tėvas.
37
Ir mane
pasiuntęs
Tėvas pats
paliudijo apie
mane. Bet jūs
niekad nesate
girdėję Jo
balso, nei
regėję Jo
pavidalo,
38
ir neturite Jo
žodžio, jumyse
pasiliekančio,
nes netikite
Tuo, kurį Jis
siuntė.
39
Jūs tyrinėjate
Raštus, nes
manote juose
turį amžinąjį
gyvenimą. O
Raštai liudija
apie mane,
40
bet jūs
nenorite
ateiti pas
mane, kad
turėtumėte
gyvenimą“.
Jeremijo 17
sk.:
9 Širdis yra
labai
klastinga ir
be galo
nedora. Kas ją
supras!
10
Aš, Viešpats,
ištiriu širdį,
išbandau
inkstus ir
atlyginu
kiekvienam
pagal jo
kelius ir jo
darbų
vaisius“.
Mato
3 sk.:
16
Pakrikštytas
Jėzus tuoj
išbrido iš
vandens. Ir
štai Jam
atsivėrė
dangus, ir Jis
pamatė Dievo
Dvasią,
sklendžiančią
žemyn it
balandį ir
nusileidžiančią
ant Jo.
17
Ir štai balsas
iš dangaus
prabilo:
„Šitas yra
mano mylimas
Sūnus, kuriuo
Aš gėriuosi“.
Mato
17 sk.:
5
Dar jam
tebekalbant,
štai šviesus
debesis
apgaubė juos,
ir štai balsas
iš debesies
prabilo:
„Šitas yra
mano mylimas
Sūnus, kuriuo
Aš gėriuosi.
Jo
klausykite!“
Jono
8 sk.:
13
Tada
fariziejai Jam
pasakė: „Tu
pats apie save
liudiji, –
tavo
liudijimas
netikras“.
14
Jėzus jiems
atsakė: „Nors
Aš ir liudiju
pats apie
save, mano
liudijimas yra
tikras, nes Aš
žinau, iš kur
atėjau ir kur
einu. O jūs
nežinote, nei
iš kur Aš
atėjau, nei
kur einu.
15
Jūs teisiate
pagal kūną, Aš
neteisiu nė
vieno.
16 O
jeigu Aš ir
teisiu – mano
teismas
teisingas, nes
Aš ne vienas,
bet esu Aš ir
mane siuntęs
Tėvas.
17
Ir jūsų
Įstatyme
parašyta, kad
dviejų asmenų
liudijimas
tikras.
18
Aš liudiju
pats apie
save, ir apie
mane liudija
mane siuntęs
Tėvas“.
Jono
1 sk.:
12
Visiems, kurie
Jį priėmė, Jis
davė galią
tapti Dievo
vaikais –
tiems, kurie
tiki Jo vardą,
13
kurie ne iš
kraujo, ne iš
kūno norų ir
ne iš vyro
norų, bet iš
Dievo gimę.
...
15
Jonas apie Jį
liudija ir
šaukia: „Čia
Tas, apie kurį
kalbėjau: Tas,
kuris eina
paskui mane,
pirmesnis už
mane yra, nes
Jis buvo
anksčiau už
mane“.
...
28
Tai atsitiko
Betanijoje,
anapus
Jordano, kur
Jonas
krikštijo.
29
Kitą dieną
Jonas,
matydamas pas
jį ateinantį
Jėzų, prabilo:
„Štai Dievo
Avinėlis,
kuris naikina
pasaulio
nuodėmę!
30
Čia Tas, apie
kurį pasakiau:
po manęs
ateina vyras,
kuris
pirmesnis už
mane yra, nes
anksčiau už
mane buvo.
31
Aš Jo
nepažinojau,
bet tam, kad
Jis būtų
apreikštas
Izraeliui,
atėjau
krikštyti
vandeniu“.
32
Jonas
paliudijo,
sakydamas: „Aš
mačiau Dvasią,
lyg balandį
nusileidžiančią
iš dangaus, ir
Ji pasiliko
ant Jo.
33
Aš Jo
nepažinojau,
bet Tas, kuris
mane siuntė
krikštyti
vandeniu, man
pasakė: ‘Ant
ko pamatysi
nusileidžiančią
ir
pasiliekančią
Dvasią, bus
Tas, kuris
krikštys
Šventąja
Dvasia’.
34
Ir aš mačiau,
ir liudiju,
kad šitas yra
Dievo Sūnus“.
Apaštalų darbų
16 sk.:
1 Paulius
atkeliavo į
Derbę ir
Listrą. Ir
štai ten buvo
vienas
mokinys, vardu
Timotiejus,
kurio motina
buvo įtikėjusi
žydė, o tėvas
– graikas.
2
Apie jį gerai
liudijo
Listros ir
Ikonijaus
broliai.
3
Paulius
panorėjo jį
pasiimti su
savimi. ...
Hebrajams
10 sk.:
28 Jei kas
atstumia Mozės
Įstatymą, tas
be jokio
pasigailėjimo
turi mirti,
dviem ar trims
liudytojams
paliudijus.
29
Tik
pagalvokite:
kaip dar
sunkesnės
bausmės
nusipelnys
tas, kuris
sutrypė
kojomis Dievo
Sūnų, nešventu
palaikė
Sandoros
kraują, kuriuo
buvo
pašventintas,
ir įžeidė
malonės
Dvasią!
30
Juk pažįstame
Tą, kuris
pasakė: „Mano
kerštas, Aš
atsilyginsiu,
– sako
Viešpats“. Ir
vėl: „Viešpats
teis savo
tautą“.
31
Baisu pakliūti
į gyvojo Dievo
rankas!
Giedrius
Ažukas,
2019-11-03, "Reformacija
širdyje -
tikėjimo ir
bedievystės
atskirtis"
Romiečiams 1
sk.:
17 Joje
apsireiškia
Dievo teisumas
iš tikėjimo į
tikėjimą, kaip
parašyta:
„Teisusis
gyvens
tikėjimu“.
Psalmių
1 sk.:
1 Palaimintas
žmogus, kuris
nesielgia,
kaip pataria
bedieviai,
nestoja į
nusidėjėlių
kelią, nesėdi
su
apjuokėjais,
2
bet mėgsta
Viešpaties
įstatymą ir
mąsto apie Jo
įstatymą dieną
ir naktį.
Psalmių
73 sk.:
1 Tikrai geras
yra Dievas
Izraeliui,
tiems, kurių
širdis tyra.
2
Bet mano kojos
vos nepasviro,
vos nepaslydo
mano
žingsniai.
3 Aš
pavydėjau
kvailiams,
matydamas
nedorėlių
pasisekimą.
4
Jie nepatiria
kentėjimų
mirdami, yra
kupini jėgų.
5
Jie nevargsta
kaip kiti
žmonės, jų
nepaliečia
bėdos.
6
Išdidumu ir
smurtu jie
rengiasi lyg
drabužiu.
7 Iš
riebaus kūno
žiūri jų akys,
jie turi
daugiau, negu
geidžia
širdis.
8
Jie sugedę ir
kalba piktai,
iš aukšto
grasina
smurtu.
9 Jų
burnos dangui
grūmoja, o
liežuviai
vaikštinėja po
žemę.
10
Todėl Jo tauta
pritaria jiems
ir jų mokslą
lyg vandenį
geria."
11
Jie sako:
„Kaip Dievas
gali žinoti?
Argi
Aukščiausiajame
yra
pažinimas?“
12
Štai tokie yra
bedieviai,
kurie klesti
pasaulyje ir
turtėja.
13
Ar veltui
saugojau tyrą
širdį ir
nekaltume
ploviau
rankas?
14
Aš gi buvau
spaudžiamas
visą dieną ir
plakamas kas
rytą.
15
Jei būčiau
galvojęs
kalbėti kaip
jie, būčiau
nusikaltęs
Tavo vaikų
kartai.
16
Aš galvojau,
norėdamas tai
suprasti, bet
nepajėgiau,
17
kol įėjau į
Dievo
šventyklą ir
pamačiau jų
galą.
Ps
73:18-28: "18
Tikrai Tu
pastatei juos
labai
slidžioje
vietoje. Tu
nustūmei juos
į pražūtį.
19
Jie per
akimirksnį
sukniubo,
pranyko ir
žuvo nuo
išgąsčio.
20
Kaip sapną
prabundant,
taip,
Viešpatie, Tu
pakilęs
paniekinsi jų
įsivaizdavimus.
21
Kai mano
širdis buvo
apkartus ir
inkstus varstė
diegliai,
22
aš buvau
kvailas ir
neišmanantis –
lyg gyvulys
Tavo
akivaizdoje.
23
Tačiau aš
nuolat esu su
Tavimi, Tu
laikai
nutvėręs mano
dešinę ranką.
24
Tu vesi mane
savo patarimu
ir galiausiai
paimsi į
šlovę.
25
Ką aš turiu
danguje? Ir
žemėje aš
trokštu tik
Tavęs.
26
Kai kūnas ir
širdis
sunyksta,
Dievas yra
mano širdies
stiprybė ir
mano dalis per
amžius.
27
Tikrai, kas
toli nuo
Tavęs, pražus,
Tu sunaikini
visus, kurie
Tave palieka.
28
Man gera
artėti prie
Dievo.
Viešpačiu
Dievu aš
pasitikiu, kad
pasakočiau
apie visus
Tavo darbus.
1
Korintiečiams
3 sk.:
11 Juk niekas
negali dėti
kito pamato,
kaip tik tą,
kuris jau
padėtas, kuris
yra Jėzus
Kristus.
2
Korintiečiams
4 sk.:
18 Tuo tarpu
mes nežiūrime
į tai, kas
regima, bet į
tai, kas
neregima, nes
kas regima,
yra laikina, o
kas neregima –
amžina.
2
Korintiečiams
5 sk.:
1 Mes žinome,
kad, mūsų
žemiškajam
namui, šiai
palapinei,
suirus, turime
pastatą iš
Dievo, ne
rankomis
statytus
amžinus namus
danguje.
2
Todėl mes
dejuojame,
karštai
trokšdami
apsivilkti
savo buveinę
iš dangaus,
3
nes aprengti
nebūsime
nuogi.
4
Juk mes,
esantys šioje
palapinėje,
dejuojame
prislėgti,
norėdami ne
nusirengti,
bet
apsirengti,
kad tai, kas
maru, būtų
gyvenimo
praryta.
5
Tam mus
paruošęs yra
Dievas, kuris
davė mums
Dvasią kaip
užstatą.
6
Todėl mes
visada
užtikrinti,
žinodami, kad,
kol gyvename
namuose –
kūne, mes
nesame su
Viešpačiu,—
7
mes gyvename
tikėjimu, o ne
regėjimu,—
8
tačiau esame
užtikrinti ir
norėtume
verčiau
palikti kūną
ir būti kartu
su Viešpačiu.
9
Todėl mes
siekiame, –
tiek nebūdami,
tiek būdami su
Juo, – Jam
patikti.
Hebrajams
11 sk.:
6 O be
tikėjimo
neįmanoma
patikti
Dievui. Kas
artinasi prie
Dievo, tam
būtina tikėti,
kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina."
7
Tikėjimu
Nojus, Dievo
perspėtas apie
tuo metu dar
nematomus
dalykus,
būdamas
dievobaimingas,
pastatė arką
savo šeimai
išgelbėti;
tikėjimu jis
pasmerkė
pasaulį ir
paveldėjo
tikėjimo
teisumą.
8
Tikėjimu
Abraomas
pakluso, kai
buvo pašauktas
keliauti į
šalį, kurią
turėjo
paveldėti, ir
išvyko,
nežinodamas
kur einąs.
9
Tikėjimu jis
apsigyveno
pažado žemėje,
tarytum
svetimoje,
gyvendamas
palapinėse su
Izaoku ir
Jokūbu, to
paties pažado
bendrapaveldėtojais.
10
Mat jis laukė
miesto su
pamatais,
kurio
statytojas ir
kūrėjas yra
Dievas.
11
Tikėjimu ir
pati Sara –
nevaisinga ir
nebe to
amžiaus – gavo
galios pastoti
ir pagimdė
vaiką, nes ji
laikė ištikimu
Tą, kuris
pažadėjo.
12
Todėl iš vieno
vyro, ir dar
apmirusio,
gimė
palikuonys,
gausūs tartum
dangaus
žvaigždės ir
nesuskaitomi
kaip jūros
pakrantės
smiltys.
13
Jie visi mirė
tikėdami, dar
negavę
pažadėtųjų
dalykų, bet iš
tolo juos
regėdami, buvo
įsitikinę jais
ir priėmė
juos,
išpažindami,
jog jie žemėje
svečiai ir
keleiviai.
14
Kurie taip
kalba, parodo,
kad ieško
tėvynės.
15
Jeigu jie būtų
minėję aną, iš
kurios
iškeliavo, jie
būtų turėję
laiko sugrįžti
atgal.
16
Bet dabar jie
siekė geresnės
tėvynės, tai
yra
dangiškosios.
Todėl Dievas
nesigėdija
vadintis jų
Dievu: juk Jis
paruošė jiems
Miestą!
Romiečiams
4 sk.:
17 kaip
parašyta: „Aš
padariau tave
daugelio tautų
tėvu“; – tėvas
prieš Dievą,
kuriuo jis
tikėjo, kuris
atgaivina
mirusius, ir
tai, ko nėra,
vadina taip,
lyg būtų.
18
Nesant jokios
vilties,
Abraomas
patikėjo
viltimi ir
taip tapo
daugelio tautų
tėvu, kaip jam
buvo pasakyta:
„Tokie bus
tavo
palikuonys“.
19
Jis nepavargo
tikėti ir
nelaikė savo
kūno apmirusiu
(nors jam buvo
apie šimtą
metų) ir Saros
įsčių
apmirusiomis.
20
Jis nepasidavė
netikėjimui
Dievo pažadu,
bet buvo
tvirtas
tikėjime,
teikdamas
Dievui šlovę
21
ir būdamas
visiškai
įsitikinęs,
jog, ką Jis
pažadėjo,
įstengs ir
įvykdyti.
22
Todėl jam tai
buvo įskaityta
teisumu.
Psalmių
1 sk.:
1 Palaimintas
žmogus, kuris
nesielgia,
kaip pataria
bedieviai,
nestoja į
nusidėjėlių
kelią, nesėdi
su
apjuokėjais,
2
bet mėgsta
Viešpaties
įstatymą ir
mąsto apie Jo
įstatymą dieną
ir naktį.
3
Jis bus kaip
medis, prie
upelio
pasodintas,
kuris, metui
atėjus, duoda
derlių ir jo
lapai nevysta;
ką jis
bedarytų, jam
sekasi.
4 Ne
tokie yra
bedieviai. Jie
kaip pelai,
sklaidomi
vėjo.
5
Todėl teisme
neišstovės
bedieviai, nė
nusidėjėliai
teisiųjų
susirinkime.
6
Nes Viešpats
žino teisiojo
kelią, o
bedievių
kelias pražus.
1
Timotiejui 4
sk.:
7 Bedieviškų
ir bobiškų
pasakų venk, o
ugdykis
dievotumą.
8
Kūno lavinimas
nedaug naudos
duoda, o
dievotumas
viskam
naudingas; jis
turi esamojo
ir būsimojo
gyvenimo
pažadą.
Marijona
Mukomolovienė,
2019-10-27, "Neužkietinkime
savo širdžių"
Hebrajams 3
sk.:
6 O Kristus
kaip Sūnus
viešpatauja Jo
namuose, ir
tie namai
esame mes, jei
pasitikėjimą
ir tvirtą
vilties
pasigyrimą
išsaugosime
iki galo.
7
Todėl, kaip
Šventoji
Dvasia sako:
„Jei šiandien
išgirsite Jo
balsą,
8
neužkietinkite
savo širdžių,
kaip per
maištą,
gundymo dieną
dykumoje,
9
kur jūsų tėvai
gundė mane,
mėgino ir matė
mano darbus
per
keturiasdešimt
metų.
10
Todėl Aš
užpykau ant
tos kartos ir
pasakiau:
‘Visada jie
klysta savo
širdyje ir
nepažino mano
kelių’.
11
Taigi Aš
prisiekiau
savo
rūstybėje:
‘Jie neįeis į
mano poilsį!’“
12
Žiūrėkite,
broliai, kad
kuris iš jūsų
nebūtų piktos,
netikinčios
širdies,
atitolusios
nuo gyvojo
Dievo.
13
Verčiau
raginkite
vieni kitus
kasdien, – kol
dar sakoma
„šiandien“, –
kad kurio iš
jūsų
neužkietintų
nuodėmės
klasta.
14
Juk mes esame
tapę Kristaus
dalininkais, –
jei tik
išlaikysime
tvirtą pradinį
pasitikėjimą
iki galo,
15
kol yra
sakoma:
„Šiandien, jei
išgirsite Jo
balsą,
neužkietinkite
savo širdžių
kaip per
maištą“.
16
Kas gi buvo
tie, kurie
išgirdę
maištavo? Ar
ne visi Mozės
išvestieji iš
Egipto?
17
Ant ko Jis
buvo užpykęs
per
keturiasdešimt
metų? Ar ne
ant
nusidėjusių,
kurių lavonai
krito
dykumoje?
18 O
kam prisiekė,
jog neįeis į
Jo poilsį, jei
ne tiems,
kurie
nepakluso?
19
Taigi matome,
kad jie
negalėjo įeiti
dėl
netikėjimo.
1
Korintiečiams
3 sk.:
16
Ar nežinote,
kad jūs esate
Dievo
šventykla ir
Dievo Dvasia
gyvena jumyse?
17
Jei kas Dievo
šventyklą
niokoja, tą
Dievas
sunaikins, nes
Dievo
šventykla
šventa, ir
toji šventykla
– tai jūs!
1
Korintiečiams
10 sk.:
10
Nemurmėkite,
kaip kai kurie
iš jų murmėjo
ir žuvo nuo
naikintojo.
11
Visa tai jiems
atsitiko kaip
pavyzdžiai, ir
užrašyti
pamokyti mums,
gyvenantiems
amžių
pabaigoje.
12
Todėl, kas
tariasi
stovįs,
težiūri, kad
nekristų.
13
Jums tekęs
pagundymas
tėra tik
žmogiškas. Bet
Dievas
ištikimas. Jis
neleis jūsų
gundyti
daugiau nei
jūsų jėgos
leidžia, bet
kartu su
pagundymu duos
ir išeitį, kad
sugebėtumėte
jį atlaikyti.
2
Korintiečiams
13 sk.:
5 Patikrinkite
patys save, ar
esate
tikėjime.
Ištirkite
save! Ar
nepažįstate
savęs ir
nežinote, kad
jumyse yra
Jėzus Kristus,
jeigu tik
nesate
atmestini?
Izaijo 48
sk.:
17 Taip sako
Viešpats, tavo
atpirkėjas,
Izraelio
Šventasis:
„Aš, Viešpats,
tavo Dievas,
mokau tave,
kas naudinga,
ir vedu keliu,
kuriuo turėtum
eiti.
Darius
Aškinis,
2019-10-20, "Persigalvojimas"
Mato 21 sk.:
28 „Kaip jūs
manote? Vienas
žmogus turėjo
du sūnus.
Kartą, priėjęs
prie pirmojo,
tarė: ‘Sūnau,
eik ir
padirbėk
šiandien mano
vynuogyne’.
29
Šis atsakė:
‘Nenoriu’, bet
vėliau
apsigalvojo ir
nuėjo.
30
Paskui tėvas
kreipėsi į
antrąjį sūnų
tais pačiais
žodžiais. Šis
jam atsakė:
‘Einu,
viešpatie’,
bet nenuėjo.
31
Kuris iš jų
įvykdė tėvo
valią?“ Jie
atsakė:
„Pirmasis“.
Tada Jėzus
jiems tarė:
„Iš tiesų
sakau jums:
muitininkai ir
paleistuvės
pirma jūsų
eina į Dievo
karalystę.
32
Nes Jonas
atėjo pas jus
teisumo keliu,
bet jūs
netikėjote
juo. O
muitininkai ir
paleistuvės
juo tikėjo.
Bet jūs, tai
matydami, nė
vėliau
neatgailavote
ir netikėjote
juo“.
Hebrajams
4 sk.:
7 Jis vėl
nustato tam
tikrą dieną,
po tiek daug
laiko,
kartodamas
Dovydo
lūpomis, –
„šiandien“, –
kaip ir buvo
pasakyta:
„Šiandien, jei
išgirsite Jo
balsą,
neužkietinkite
savo širdžių“.
Mato
15 sk.:
8
‘Ši tauta
artinasi prie
manęs savo
lūpomis ir
gerbia mane
savo liežuviu,
bet jos širdis
toli nuo
manęs.
9
Veltui jie
mane garbina,
žmogiškus
priesakus
paversdami
mokymu’“.
Luko
18 sk.:
9 Tiems, kurie
pasitikėjo
savo teisumu,
o kitus
niekino, Jėzus
pasakė
palyginimą:"
10
„Du žmonės
atėjo į
šventyklą
melstis:
vienas –
fariziejus, o
kitas –
muitininkas.
11
Fariziejus
stovėdamas
taip sau
vienas
meldėsi:
‘Dėkoju Tau,
Dieve, kad
nesu toks,
kaip kiti
žmonės –
plėšikai,
sukčiai,
svetimautojai
– arba kaip
šis va
muitininkas.
12
Aš pasninkauju
du kartus per
savaitę, duodu
dešimtinę iš
visko, ką
įsigyju’.
13 O
muitininkas,
atokiai
stovėdamas,
nedrįso nė
akių pakelti į
dangų, tik,
mušdamasis į
krūtinę,
maldavo:
‘Dieve, būk
gailestingas
man,
nusidėjėliui!’
14
Sakau jums:
šitas nuėjo į
namus
išteisintas, o
ne anas.
Kiekvienas,
kuris save
aukština, bus
pažemintas, o
kuris save
žemina, bus
išaukštintas“.
Romiečiams
8 sk.:
6 Kūniškas
mąstymas – tai
mirtis, o
dvasiškas –
gyvenimas ir
ramybė.
7
Kūniškas
mąstymas
priešiškas
Dievui; jis
nepaklūsta
Dievo
įstatymui ir
net negali
paklusti.
8 Ir
todėl
gyvenantys
pagal kūną
negali patikti
Dievui.
…
11
Jei jumyse
gyvena Dvasia
To, kuris Jėzų
prikėlė iš
numirusių, tai
Jis – prikėlęs
iš numirusių
Kristų –
atgaivins ir
jūsų mirtingus
kūnus savo
Dvasia,
gyvenančia
jumyse.
Gabrielius
Lukošius,
2019-10-13, "Kūno
žiburys"
Mato 6 sk.:
22
„Kūno žiburys
yra akis.
Todėl, jei
tavo akis
sveika, visas
tavo kūnas bus
šviesus.
23 O
jei tavo akis
pikta, visas
tavo kūnas bus
tamsus. Taigi,
jei tavyje
esanti šviesa
yra tamsa, tai
kokia baisi
toji tamsa!“
Luko 11 sk.:
29
Minioms
gausėjant, Jis
pradėjo
kalbėti: „Ši
karta yra
pikta karta.
Ji reikalauja
ženklo, bet
jai nebus
duota jokio
kito ženklo,
kaip tik Jonos
ženklas.
30
Kaip Jona buvo
ženklas
nineviečiams,
taip Žmogaus
Sūnus bus šiai
kartai.
31
Pietų šalies
karalienė
teismo dieną
prisikels
drauge su šios
kartos
žmonėmis ir
juos pasmerks,
nes ji
atkeliavo nuo
žemės
pakraščių
pasiklausyti
Saliamono
išminties, o
štai čia
daugiau negu
Saliamonas.
32
Ninevės
gyventojai
stos teisme
drauge su šita
karta ir ją
pasmerks, nes
jie atsivertė,
išgirdę Jonos
pamokslą, o
čia daugiau
negu Jona“.
33
„Niekas
uždegto
žiburio nededa
į slėptuvę ar
po indu, bet
stato jį į
žibintuvą, kad
įeinantys
matytų šviesą.
34
Kūno žiburys
yra tavoji
akis. Todėl,
jei tavo akis
sveika, visas
tavo kūnas bus
šviesus. O
jeigu tavo
akis pikta,
visas tavo
kūnas bus
tamsus.
35
Todėl žiūrėk,
kad tavoji
šviesa nebūtų
tamsa!
36
Taigi, jei
visas tavo
kūnas pilnas
šviesos ir
neturi jokios
tamsios
dalies, jis
bus visas
šviesus, lyg
žiburio
spindulių
apšviestas“.
Mato
5 sk.:
20
Taigi sakau
jums: jeigu
jūsų teisumas
nepranoks
Rašto žinovų
ir fariziejų
teisumo, –
neįeisite į
dangaus
karalystę“.
Mato 15 sk.:
10 Sušaukęs
minią, Jis
kalbėjo:
„Klausykite ir
supraskite!
11
Ne kas patenka
į burną,
suteršia
žmogų, bet kas
išeina iš
burnos, tai
suteršia
žmogų“.
12
Tada priėję Jo
mokiniai
pranešė: „Ar
žinai, kad
fariziejai
pasipiktino,
išgirdę tuos
žodžius?“ …
14
Palikite juos!
Jie akli
aklųjų
vadovai. O
jeigu aklas
aklą ves, abu
į duobę
įkris“.
Mato
16 sk.:
13 Atėjęs į
Pilypo
Cezarėjos
apylinkes,
Jėzus paklausė
savo mokinius:
„Kuo žmonės
mane, Žmogaus
Sūnų, laiko?“
14
Jie atsakė:
„Vieni Jonu
Krikštytoju,
kiti Eliju,
kiti Jeremiju
ar dar kuriuo
iš pranašų“.
15
Jis vėl
paklausė: „O
kuo jūs mane
laikote?“
16
Tada Simonas
Petras atsakė:
„Tu esi
Kristus,
gyvojo Dievo
Sūnus“.
17
Jėzus jam
atsakė:
„Palaimintas
tu, Simonai,
Jonos sūnau,
nes ne kūnas
ir kraujas tau
tai apreiškė,
bet mano
Tėvas, kuris
yra danguje."
Jono
9 sk.:
39 O
Jėzus pasakė:
„Aš atėjau į
šį pasaulį
daryti teismo,
– kad neregiai
praregėtų, o
regintieji
apaktų“.
40
Prie Jo
esantys
fariziejai,
tai išgirdę,
paklausė: „Tai
gal ir mes
akli?“
41
Jėzus jiems
atsakė: „Jei
būtumėte akli,
neturėtumėte
nuodėmės, bet
dabar sakote:
‘Mes regime!’
– Todėl jūsų
nuodėmė
pasilieka“.
Efeziečiams 1
sk.:
15 Todėl ir
aš, išgirdęs
apie jūsų
tikėjimą
Viešpačiu
Jėzumi ir apie
jūsų meilę
visiems
šventiesiems,
16
nesiliauju
dėkojęs už
jus,
prisimindamas
jus savo
maldose,
17
kad mūsų
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus
Dievas, šlovės
Tėvas, duotų
jums išminties
ir apreiškimo
dvasią Jo
pažinimui
18
ir apšviestų
jūsų širdies
akis, kad
pažintumėte,
kokia yra Jo
pašaukimo
viltis, kokie
Jo palikimo
šlovės turtai
šventuosiuose
19
ir kokia
beribė Jo
jėgos didybė
mums, kurie
tikime,
veikiant jo
galingai
jėgai.
20
Ja Jis veikė
Kristuje,
prikeldamas Jį
iš numirusių
ir
pasodindamas
savo dešinėje
danguose,
Filipiečiams 3
sk.:
17
Broliai,
būkite mano
sekėjai ir
žiūrėkite į
tuos, kurie
elgiasi pagal
pavyzdį, kurį
matote mumyse.
18
Daugelis –
apie juos ne
kartą esu jums
kalbėjęs ir
dabar net su
ašaromis kalbu
– elgiasi kaip
Kristaus
kryžiaus
priešai.
19
Jų galas –
pražūtis, jų
dievas –
pilvas ir jų
garbė—gėda.
Jie temąsto
apie žemiškus
dalykus.
20
Tuo tarpu mūsų
tėvynė
danguje, ir iš
ten mes
karštai
laukiame
Gelbėtojo,
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus,
21
kuris pakeis
mūsų gėdingą
kūną ir
padarys jį
panašų į savo
šlovingą kūną
ta jėga, kuria
Jis visa
palenkia sau.
Giedrius
Ažukas,
2019-10-06, "Joms
beeinant
<...>
durys buvo
uždarytas"(Mt25,10)
1
Korintiečiams
11 sk.:
31 Jei mes
patys save
teistume,
nebūtume
teisiami.
32
Bet kai
Viešpats mus
teisia, tai ir
sudraudžia,
kad nebūtume
pasmerkti
kartu su
pasauliu.
2
Tesalonikiečiams
1 sk.:
4 Todėl mes ir
giriamės jumis
Dievo
bažnyčiose –
jūsų kantrybe
bei tikėjimu
visuose jūsų
persekiojimuose
ir sunkumuose,
kuriuos jums
tenka pakelti.
5 O
tai ir yra
teisingo Dievo
teismo
požymis: jūs
turite tapti
verti Dievo
karalystės,
dėl kurios ir
kenčiate.
1
Tesalonikiečiams
4 sk.:
1 Pagaliau,
broliai,
prašome ir
raginame jus
Viešpatyje
Jėzuje: jeigu
išmokote iš
mūsų, kaip
privalote
elgtis ir
patikti Dievui
– taip ir
elkitės,
darydami vis
daugiau
pažangos!
2
Jūs juk
žinote, kokių
nurodymų jums
davėme
Viešpaties
Jėzaus vardu.
…
8
Todėl, kas tai
atmeta, ne
žmogų atmeta,
bet Dievą,
kuris ir davė
mums savo
Šventąją
Dvasią.
9
Apie brolišką
meilę
nebereikia
jums rašyti,
nes jūs patys
esate Dievo
išmokyti
mylėti vienas
kitą,
10
ir jūs taip
darote visiems
broliams
visoje
Makedonijoje.
Mes tik
raginame jus,
broliai,
daryti vis
daugiau
pažangos,
Mato
25 sk.:
1 „Tada su
dangaus
karalyste bus
panašiai kaip
su dešimtimi
mergaičių,
kurios,
pasiėmusios
savo žibintus,
išėjo
pasitikti
jaunikio.
2
Penkios iš jų
buvo protingos
ir penkios
kvailos.
3
Kvailosios
pasiėmė
žibintus, bet
nepasiėmė
aliejaus.
4
Protingosios
kartu su
žibintais
pasiėmė
induose ir
aliejaus.
5
Jaunikiui
vėluojant,
visos pradėjo
snausti ir
užmigo.
6
Vidurnaktį
pasigirdo
šauksmas:
‘Štai jaunikis
ateina!
Išeikite jo
pasitikti!’
7
Tada visos
mergaitės
atsikėlė ir
taisėsi
žibintus.
8
Kvailosios
prašė
protingųjų:
‘Duokite mums
savo aliejaus,
nes mūsų
žibintai
gęsta!’
9
Protingosios
atsakė: ‘Kad
kartais
nepristigtų ir
mums, ir jums,
verčiau eikite
pas pardavėjus
ir
nusipirkite’.
10
Joms beeinant
pirkti, atėjo
jaunikis.
Kurios buvo
pasiruošusios,
įėjo kartu su
juo į
vestuves, ir
durys buvo
uždarytos.
11
Vėliau atėjo
ir anos
mergaitės ir
ėmė prašyti:
‘Viešpatie,
viešpatie,
atidaryk
mums!’
12 O
jis atsakė:
‘Iš tiesų
sakau jums: aš
jūsų
nepažįstu!’
13
Taigi
budėkite, nes
nežinote nei
dienos, nei
valandos,
kurią Žmogaus
Sūnus ateis“.
Mato
7 sk.:
21
„Ne
kiekvienas,
kuris man
sako:
‘Viešpatie,
Viešpatie!’,
įeis į dangaus
karalystę, bet
tas, kuris
vykdo valią
mano Tėvo,
kuris yra
danguje.
22
Daugelis man
sakys aną
dieną:
‘Viešpatie,
Viešpatie,
argi mes
nepranašavome
Tavo vardu,
argi
neišvarinėjome
demonų Tavo
vardu, argi
nedarėme
daugybės
stebuklų Tavo
vardu?!’
23
Tada Aš jiems
pareikšiu: ‘Aš
niekuomet jūsų
nepažinojau.
Šalin nuo
manęs, jūs
piktadariai!’
Luko
6 sk.:
46 „Kodėl
vadinate mane:
‘Viešpatie,
Viešpatie’, o
nedarote, ką
sakau?"
Mato 25
sk.:
41 Tada Jis
prabils ir į
stovinčius
kairėje:
‘Eikite šalin
nuo manęs,
prakeiktieji,
į amžinąją
ugnį, kuri
paruošta
velniui ir jo
angelams! …
46
Ir šitie eis į
amžinąjį
kentėjimą, o
teisieji į
amžinąjį
gyvenimą“.
Apreiškimo
20 sk.:
15
Kas tik nebuvo
rastas
įrašytas
gyvenimo
knygoje, buvo
įmestas į
ugnies ežerą.
Mato
13 sk.:
42 ir įmes
juos į ugnies
krosnį. Ten
bus verksmas
ir dantų
griežimas.
Efeziečiams
5 sk.:
14 Todėl
sakoma:
„Pabusk, kuris
miegi, kelkis
iš numirusių,
ir apšvies
tave Kristus“.
15
Todėl
rūpestingai
žiūrėkite,
kaip elgiatės:
kad nebūtumėte
kaip kvailiai,
bet kaip
išmintingi,
16
branginantys
laiką, nes
dienos yra
piktos.
17
Nebūkite tad
neprotingi,
bet
supraskite,
kokia yra
Viešpaties
valia.
2
Korintiečiams
13 sk.:
5 Patikrinkite
patys save, ar
esate
tikėjime.
Ištirkite
save! Ar
nepažįstate
savęs ir
nežinote, kad
jumyse yra
Jėzus Kristus,
jeigu tik
nesate
atmestini?
Andrius
Bernotas,
2019-09-29, "Dievo
malonės gelmė"
Efeziečiams 2
sk.:
1 Ir jūs
buvote mirę
nusikaltimais ir
nuodėmėmis,
2
kuriuose kadaise
gyvenote pagal šio
pasaulio būdą,
paklusdami
kunigaikščiui,
viešpataujančiam
ore, dvasiai, kuri
dabar veikia
neklusnumo
vaikuose.
3 Tarp
jų kadaise ir mes
visi gyvenome,
sekdami savo kūno
geiduliais,
vykdydami kūno ir
minčių troškimus,
ir iš prigimties
buvome rūstybės
vaikai kaip ir
kiti.
4 Bet
Dievas, apstus
gailestingumo, iš
savo didžios
meilės, kuria mus
pamilo,
5 mus,
mirusius
nusikaltimais,
atgaivino kartu su
Kristumi, – malone
jūs esate
išgelbėti, –
6 kartu
prikėlė ir
pasodino danguje
Kristuje Jėzuje,
7 kad
ateinančiais
amžiais savo
gerumu parodytų
mums beribius savo
malonės turtus
Kristuje Jėzuje.
8 Nes
jūs esate
išgelbėti malone
per tikėjimą, ir
tai ne iš jūsų –
tai Dievo dovana,
9 ir ne
dėl darbų, kad kas
nors nesigirtų.
10 Mes
esame Jo kūrinys,
sukurti Kristuje
Jėzuje geriems
darbams, kuriuos
Dievas iš anksto
paskyrė mums
atlikti.
Efeziečiams
1 sk.:
3
Tebūna
palaimintas
Dievas, mūsų
Viešpaties
Jėzaus Kristaus
Tėvas, kuris
palaimino mus
Kristuje visais
dvasiniais
palaiminimais
danguje,
4 mus
išrinkdamas Jame
prieš pasaulio
sutvėrimą, kad
būtume šventi ir
nekalti meile Jo
akivaizdoje.
Hebrajams
8 sk.:
7 Jeigu ta pirmoji
Sandora būtų
buvusi be trūkumų,
nebūtų reikėję
ieškoti vietos
antrajai.
8
Jis sakė,
peikdamas
juos: „Štai
ateina dienos,
– sako
Viešpats, –
kai Aš su
Izraelio
namais ir Judo
namais
sudarysiu
naują Sandorą.
9 Ne
tokią Sandorą,
kokią buvau
sudaręs su jų
tėvais tą
dieną, kai
paėmiau juos
už rankos,
norėdamas
išvesti iš
Egipto žemės.
Jie
neišsaugojo
mano Sandoros,
ir Aš juos
apleidau, –
sako Viešpats.
-
10
Štai kokia bus
Sandora, kurią
sudarysiu su
Izraelio
namais,
praslinkus
anoms dienoms,
– sako
Viešpats: – Aš
duosiu savo
įstatymus jų
protams ir
juos įrašysiu
jų širdyse, ir
būsiu jų
Dievas, ir jie
bus mano
tauta.
7 Aš
buvau
keturiasdešimties
metų amžiaus,
kai Viešpaties
tarnas Mozė mane
pasiuntė iš
Kadeš Barnėjos
išžvalgyti šalį,
ir aš jam viską
pranešiau, kas
buvo mano
širdyje.
8 Nors
mano broliai,
kurie ėjo su
manimi,
išgąsdino tautą,
tačiau aš iki
galo sekiau
Viešpačiu, savo
Dievu.
9 Tą
dieną Mozė
prisiekė:
‘Tikrai žemę,
kurią mindžiojo
tavo koja,
paveldėsi tu ir
tavo vaikai
amžiams, nes tu
iki galo sekei
Viešpačiu, savo
Dievu’.
10
Taigi Viešpats
išlaikė mane
gyvą, kaip Jis
pažadėjo,
keturiasdešimt
penkerius metus
nuo to laiko,
kai Viešpats,
Izraeliui
klaidžiojant
dykumoje,
kalbėjo tai
Mozei. Šiandien
aš esu
aštuoniasdešimt
penkerių metų
amžiaus.
11 Aš
ir šiandien dar
esu toks
tvirtas, kaip tą
dieną, kai Mozė
mane siuntė
išžvalgyti šalį.
Vis dar esu
stiprus kariauti
ir vadovauti.
12
Taigi dabar duok
man šitą kalną,
apie kurį
Viešpats
kalbėjo. Juk tu
tada girdėjai,
kad ten gyvena
anakiečiai ir
turi didelių,
sutvirtintų
miestų. Gal
Viešpats bus su
manimi, ir aš
nugalėsiu juos“.
13
Jozuė palaimino
Kalebą ir davė
jam paveldėti
Hebroną.
14
Taip Hebroną
paveldėjo
Jefunės sūnus
Kalebas,
kenazas, iki
šios dienos, nes
jis iki galo
sekė Viešpačiu,
Izraelio Dievu.
Hebrajams
11 sk.:
13 Jie
visi mirė
tikėdami, dar
negavę
pažadėtųjų
dalykų, bet iš
tolo juos
regėdami, buvo
įsitikinę jais
ir priėmė juos,
išpažindami, jog
jie žemėje
svečiai ir
keleiviai.
Jono
15 sk.:
5 Aš
esu vynmedis, o
jūs šakelės. Kas
pasilieka manyje
ir Aš jame, tas
duoda daug
vaisių; nes be
manęs jūs
negalite nieko
nuveikti.
1
Jono 3 sk.:
2
Mylimieji,
dabar mes
esame Dievo
vaikai, bet
dar
nepasirodė,
kas būsime.
Mes žinome,
kad, kai Jis
pasirodys,
būsime panašūs
į Jį, nes
matysime Jį
tokį, koks Jis
yra.
3
Kiekvienas,
kas turi Jame
tokią viltį,
skaistina pats
save, nes ir
Jis yra
skaistus.
Romiečiams
12 sk.:
1
Dievo
gailestingumu
aš prašau jus,
broliai,
aukoti savo
kūnus kaip
gyvą, šventą,
Dievui
patinkančią
auką, – tai
jūsų
sąmoningas
tarnavimas.
Izaijo
48 sk.:
17
Taip sako
Viešpats, tavo
atpirkėjas,
Izraelio
Šventasis:
„Aš, Viešpats,
tavo Dievas,
mokau tave,
kas naudinga,
ir vedu keliu,
kuriuo turėtum
eiti.
18
Jei būtum
klausęs mano
įsakymų, tai
tavo ramybė
būtų kaip upė
ir tavo
teisumas kaip
jūros bangos.
Giedrius Ažukas,
2019-09-15, "Išgelbėjimas
per tikėjimą,
kuris yra
Kristuje Jėzuje"
(2Tim3,15)
1 Timotiejui 1
sk.:
16
Todėl ir buvo
manęs
pasigailėta, kad
manyje pirmame
Jėzus Kristus
parodytų visą
savo kantrybę,
duodamas pavyzdį
tiems, kurie Jį
įtikės amžinajam
gyvenimui.
Apaštalų
darbų 16 sk.:
4 Keliaudami
per miestus,
jie liepdavo
tikintiesiems
laikytis
Jeruzalės
apaštalų bei
vyresniųjų
priimtų
nutarimų.
...
13 Sabato
dieną išėjome
už miesto prie
upės, kur
pagal paprotį
buvo maldos
vieta, ir
atsisėdę
kalbėjome
susirinkusioms
moterims.
14
Viena
dievobaiminga
moteris, vardu
Lidija,
prekiaujanti
purpuro
drabužiais,
kilusi iš
Tiatyrų
miesto,
klausėsi, ir
Viešpats
atvėrė jos
širdį tam, ką
kalbėjo
Paulius.
15
Kai ji su savo
namiškiais
buvo
pakrikštyta,
ėmė mūsų
prašyti: „Jei
mane laikote
Viešpaties
tikinčiąja,
ateikite ir
pasilikite
mano namuose“.
Ji tiesiog mus
privertė.
...
19
Šeimininkai,
pamatę, kad jų
pasipelnymo
viltys žlugo,
sugriebė
Paulių bei
Silą ir
nutempė į
miesto aikštę
pas vyresnybę.
20
Nuvedę pas
pretorius, jie
tarė: „Šitie
žmonės mūsų
mieste kelia
sąmyšį. Jie
yra žydai
21
ir skelbia
papročius,
kurių mums,
romėnams,
nevalia nei
priimti, nei
laikytis“.
22
Prieš juos
sukilo ir
minia.
Pretoriai
nuplėšė nuo jų
drabužius ir
įsakė juos
mušti
lazdomis.
23
Davę daug
kirčių, įmetė
juos į
kalėjimą,
įsakydami
kalėjimo
prižiūrėtojui
rūpestingai
saugoti.
24
Gavęs tokį
įsakymą,
kalėjimo
prižiūrėtojas
įgrūdo juos į
vidinę kamerą,
o jų kojas
įtvėrė į
šiekštą.
25
Apie
vidurnaktį
Paulius ir
Silas meldėsi
ir giedojo
Dievui himnus.
Kiti kaliniai
jų klausėsi.
26
Staiga kilo
toks stiprus
žemės
drebėjimas,
jog kalėjimo
pamatai
susvyravo.
Bematant
atsivėrė visos
durys, ir
visiems
nukrito
pančiai.
27
Kalėjimo
prižiūrėtojas
nubudo ir,
pamatęs
atviras
kalėjimo
duris,
išsitraukė
kalaviją
norėdamas
nusižudyti:
jis pamanė,
kad kaliniai
pabėgo.
28
Bet Paulius
garsiai
sušuko:
„Nedaryk sau
pikto! Mes
visi esame
čia“.
29
Paprašęs
šviesos, jis
šoko vidun ir,
visas
drebėdamas,
puolė Pauliui
ir Silui po
kojų.
30
Po to išvedė
juos laukan ir
paklausė:
„Gerbiamieji,
ką turiu
daryti, kad
būčiau
išgelbėtas?“"
31
Jie atsakė:
„Tikėk
Viešpatį Jėzų
Kristų ir būsi
išgelbėtas tu
ir tavo
namai“.
32
Ir jie skelbė
Viešpaties
žodį jam ir jo
namiškiams.
33
Tą pačią
nakties
valandą jis
pasiėmė juos,
nuplovė jų
žaizdas ir
nedelsiant
kartu su
visais
saviškiais
buvo
pakrikštytas.
34
Nusivedęs į
savo namus,
jis padengė
jiems stalą ir
su visais
namiškiais
džiūgavo,
įtikėjęs
Dievą.
...
37
Bet Paulius
jiems atsakė:
„Mus, Romos
piliečius,
nenuteistus
viešai mušė ir
įmetė į
kalėjimą, o
dabar nori
slapta
paleisti?!
Šito nebus!
Tegul patys
ateina ir
išveda!“
38
Liktoriai
perdavė
pretoriams šį
atsakymą.
Išgirdę, kad tai
Romos piliečiai,
pretoriai
išsigando.
39
Jie atėjo,
atsiprašė ir
išsivedę
prašė, kad
paliktų
miestą.
40
Išėję iš
kalėjimo,
Paulius ir
Silas užsuko
pas Lidiją,
pasimatė su
broliais,
padrąsino juos
ir iškeliavo
toliau.
2Timotiejui
3 sk.:
15 Tu nuo
vaikystės
žinai
šventuosius
Raštus,
galinčius tave
pamokyti
išgelbėjimui
per tikėjimą,
kuris yra
Kristuje
Jėzuje.
16
Visas Raštas
yra Dievo
įkvėptas ir
naudingas
mokyti, barti,
taisyti,
auklėti
teisumui,
17
kad Dievo
žmogus taptų
tobulas,
pasiruošęs
kiekvienam
geram darbui."
2
Tesalonikiečiams
2 sk.:
9 Ano
nedorėlio
atėjimą,
šėtonui
veikiant,
lydės visokios
jėgos, ženklai
ir netikri
stebuklai
10
ir visokia
neteisumo
apgaulė
žūstantiems už
tai, kad
atsisakė
mylėti tiesą
savo
išgelbėjimui.
11
Todėl Dievas
jiems pasiųs
stiprų
paklydimą, kad
jie tikėtų
melu
12
ir būtų
nuteisti visi,
kurie netikėjo
tiesa, bet
pamėgo
neteisumą.
Filipiečiams
4 sk.:
6 Niekuo
nesirūpinkite,
bet visuose
reikaluose
malda ir
prašymu su
padėka jūsų
troškimai
tesidaro
žinomi Dievui.
7 Ir
Dievo ramybė,
pranokstanti
visokį
supratimą,
saugos jūsų
širdis ir
mintis
Kristuje
Jėzuje.
8
Pagaliau,
broliai,
mąstykite apie
tai, kas
tikra,
garbinga,
teisinga,
tyra, mylima,
giriama, —
apie visa, kas
dora ir
šlovinga.
9
Darykite, ką
tik iš manęs
išmokote, ką
gavote, ką
girdėjote ir
matėte manyje,
ir ramybės
Dievas bus su
jumis.
Rima Bosicienė,
2019-09-08, "Lūkesčiai"
Patarlių 19 sk.:
21 Daug sumanymų
žmogaus širdyje,
bet tik Viešpaties
valia įvyksta.
Izaijo
8 sk.:
14 Jis bus
pašventinimas,
suklupimo akmuo ir
papiktinimo uola
abiems Izraelio
namams, spąstai bei
kilpa Jeruzalės
gyventojams.
Jono 1 sk.:
1 Jis atėjo pas
savuosius, ir
savieji Jo
nepriėmė.
2019-09-08,
Giedrius Ažukas,
"Malda mūsų
gyvenime"
Psalmių 63
sk.:
1 Dieve, Tu esi mano
Dievas! Nuo ankstaus
ryto Tavęs ieškau,
Tavęs trokšta mano
siela, kūnas ilgisi
Tavęs kaip sausa ir
nualinta žemė be
vandens.
2
Šventykloje ieškojau
Tavęs, pamačiau Tavo
galybę ir šlovę.
Jokūbo
4 sk.:
3 Jūs prašote ir
negaunate, nes blogo
prašote — savo
užgaidoms išleisti.
Kolosiečiams 4
sk.:
11 Dar jus sveikina
Jėzus, vadinamas
Justu. Iš
apipjaustytųjų jie
yra vieninteliai
mano bendradarbiai
dėl Dievo
karalystės, tapę
mano paguoda.
12 Jus
sveikina jūsiškis
Epafras, Kristaus
tarnas, kuris
visada grumiasi už
jus maldose, kad
jūs būtumėt tobuli
ir visiškai
įsitikinę, kas yra
Dievo valia.
Morkaus
1 sk.:
35 Anksti rytą,
gerokai prieš
aušrą, Jėzus
atsikėlęs nuėjo į
nuošalią vietą ir
ten meldėsi.
Mato
26 sk.:
41
Budėkite ir
melskitės, kad
nepatektumėte į
pagundymą. Dvasia
ryžtinga, bet
kūnas silpnas“.
2
Tesalonikiečiams 3
sk.:
1
Pagaliau,
broliai,
melskitės už
mus, kad
Viešpaties žodis
skintųsi kelią
ir būtų
pašlovintas,
kaip ir pas jus,
2 ir
kad mes būtume
išgelbėti nuo
netikusių ir
nedorų žmonių,
nes ne visi turi
tikėjimą.
3 O
Viešpats
ištikimas; Jis
sustiprins jus
ir apsaugos nuo
pikto.
Efeziečiams
6 sk.:
10
Pagaliau, mano
broliai,
būkite stiprūs
Viešpatyje ir
Jo galybės
jėga.
11
Apsirenkite
visa Dievo
ginkluote, kad
galėtumėte
pasipriešinti
prieš velnio
klastas.
12
Nes mes
grumiamės ne
su kūnu ir
krauju, bet su
kunigaikštystėmis,
valdžiomis,
šio amžiaus
tamsybių
valdovais ir
dvasinėmis
blogio jėgomis
danguje.
...
18 visada
melsdamiesi
Dvasioje
visokeriopomis
maldomis ir
prašymu.
Ištvermingai
budėkite,
malda
užtardami
visus
šventuosius,
19 ir
mane, kad, man
atvėrus lūpas,
būtų duotas
žodis drąsiai
atskleisti
Evangelijos
paslaptį,
20
kurios
pasiuntinys esu
ir būdamas
kalinys, — kad
turėčiau drąsos
kalbėti taip,
kaip privalau
kalbėti.
1Tesalonikiečiams
5 sk.:
17 be paliovos
melskitės!
Kolosiečiams
4 sk.:
2 Nuolat
melskitės,
budėdami ir
dėkodami;
3
melskitės taip
pat ir už mus,
kad Dievas
mums atvertų
žodžio duris
skelbti
Kristaus
paslaptį, dėl
kurios aš
surakintas,
4
kad sugebėčiau
ją atskleisti
taip, kaip
privalau ją
skelbti.
Apaštalų
darbų 12 sk.:
5 Taigi Petras
buvo uždarytas
kalėjime. O
bažnyčia
nepaliaujamai
meldėsi už jį
Dievui.
6
Paskutinę
naktį prieš
Erodui
išvedant
Petrą, tas,
supančiotas
dviem
grandinėmis,
miegojo tarp
dviejų
kareivių. Prie
durų kalėjimą
saugojo
sargybiniai.
7 Ir
štai ten
atsirado
Viešpaties
angelas, ir
kamerą
nutvieskė
šviesa. Jis
sudavė Petrui
į šoną ir
žadindamas
tarė: „Kelkis
greičiau!“ Ir
nukrito jam
grandinės nuo
rankų.
8
Angelas
kalbėjo
toliau:
„Susijuosk ir
apsiauk
sandalus!“ Jis
taip ir
padarė.
Angelas tęsė:
„Užsimesk
apsiaustą ir
eik paskui
mane!“
9
Petras išėjo
ir sekė paskui
jį,
nesuvokdamas,
kad angelo
veiksmai
tikri, nes jis
tarėsi matąs
regėjimą.
10
Praėję pro
pirmą ir antrą
sargybą, jie
prisiartino
prie geležinių
vartų į
miestą, kurie
savaime
atsidarė.
Išėję pro
juos, jie
leidosi tolyn
viena gatve.
Staiga šalia
ėjęs angelas
nuo jo
pasitraukė.
11
Petras
atsipeikėjęs
tarė: „Dabar
tikrai žinau,
kad Viešpats
atsiuntė savo
angelą ir
išvadavo mane
iš Erodo rankų
ir nuo viso
to, ko
tikėjosi žydų
minia“.
1
Korintiečiams 10
sk.:
13 Jums
tekęs pagundymas
tėra tik žmogiškas.
Bet Dievas
ištikimas. Jis
neleis jūsų gundyti
daugiau nei jūsų
jėgos leidžia, bet
kartu su pagundymu
duos ir išeitį, kad
sugebėtumėte jį
atlaikyti."
Galatams
5 sk.:
19 Kūno darbai
aiškūs — tai
paleistuvavimas,
ištvirkavimas,
netyrumas,
gašlavimas,
20
stabmeldystė,
burtininkavimas,
priešiškumai,
nesantaikos,
pavyduliavimai,
piktumai, vaidai,
nesutarimai,
susiskaldymai,
21
pavydai,
žmogžudystės,
girtavimai, orgijos
ir panašūs dalykai.
Įspėju jus, kaip jau
esu įspėjęs, jog
tie, kurie taip
daro, nepaveldės
Dievo karalystės.
Romiečiams
12 sk.:
1 Dievo
gailestingumu aš
prašau jus, broliai,
aukoti savo kūnus
kaip gyvą, šventą,
Dievui patinkančią
auką, — tai jūsų
sąmoningas
tarnavimas.
2 Ir
neprisitaikykite
prie šio pasaulio,
bet pasikeiskite,
atnaujindami savo
protą, kad
galėtumėte ištirti,
kas yra gera,
priimtina ir tobula
Dievo valia.
2019-08-18,
Valerijus
Krugliakovas, "Ieškokime
tikrų dalykų"
1 Korintiečiams 13
sk.:
11 Kai buvau vaikas,
kalbėjau kaip vaikas,
supratau kaip vaikas,
mąsčiau kaip vaikas,
bet tapęs vyru,
palikau tai, kas
vaikiška.
Morkaus
7 sk.:
27 Jėzus jai tarė:
„Leisk pirmiau
pasisotinti
vaikams. Juk
nedera imti vaikų
duoną ir mesti
šunyčiams“.
28
Moteris tarė:
„Taip, Viešpatie!
Bet ir šunyčiai po
stalu ėda vaikų
trupinius“.
2019-08-11, Juozas
Stankevičius, "Nebijok,
bet tikėk ir
lauk!"
Morkaus 5 sk.:
21 Jėzui
vėl persikėlus
valtimi į kitą
pusę, prie Jo
susirinko didžiulė
minia, ir Jis buvo
paežerėje.
22 Štai
ateina vienas iš
sinagogos
vyresniųjų, vardu
Jayras, ir,
pamatęs Jį, puola
Jam po kojų,
23
karštai
maldaudamas: „Mano
dukrelė miršta!
Ateik ir uždėk ant
jos rankas, kad
pagytų ir
gyventų“.
24 Jėzus
nuėjo su juo.
Paskui Jį sekė
didžiulė minia ir
Jį spauste spaudė.
25 Ten
buvo viena
moteris, dvylika
metų serganti
kraujoplūdžiu.
26
Nemaža iškentėjusi
nuo daugelio
gydytojų ir
išleidusi visa, ką
turėjo, ji nė kiek
nepasitaisė, bet
ėjo vis blogyn.
27
Išgirdusi apie
Jėzų, ji
prasispraudė iš
minios galo ir
prisilietė prie Jo
apsiausto.
28 Mat
ji kalbėjo: „Jeigu
paliesiu bent Jo
drabužį –
išgysiu!“
29
Tuojau kraujas
nustojo jai
plūdęs, ir ji
pajuto kūnu, kad
yra pasveikusi nuo
savo ligos.
30 Ir
Jėzus iš karto
pajuto, kad iš Jo
išėjo jėga, ir,
atsigręžęs į
minią, paklausė:
„Kas prisilietė
prie mano
apsiausto?“
31 Jo
mokiniai Jam
atsakė: „Matai,
kaip minia Tave
spaudžia, o Tu
klausi: ‘Kas mane
palietė?’“
32 Bet
Jis dairėsi tos,
kuri taip buvo
padariusi.
33
Moteris išėjo į
priekį išsigandusi
ir virpėdama, nes
žinojo, kas jai
atsitiko, ir,
puolusi prieš Jį,
papasakojo visą
tiesą.
34 O Jis
tarė jai: „Dukra,
tavo tikėjimas
išgydė tave, eik
rami ir būk sveika
nuo savo ligos“.
35 Jam
dar tebekalbant, atėjo
sinagogos vyresniojo
žmonės ir pranešė:
„Tavo duktė numirė,
kam dar vargini
Mokytoją?“
36
Išgirdęs tuos
žodžius, Jėzus tarė
sinagogos
vyresniajam:
„Nebijok, vien tik
tikėk!“
37 Ir
Jis niekam neleido
eiti kartu, išskyrus
Petrą, Jokūbą ir
Jokūbo brolį Joną.
38 Atėjęs
į sinagogos
vyresniojo namus,
Jėzus pamatė
sujudimą ir garsiai
verkiančius bei
raudančius.
39 Įžengęs
vidun, Jis tarė:
„Kam tas triukšmas
ir verksmas?! Vaikas
nėra miręs, o
miega“.
40 Žmonės
šaipėsi iš Jo. Tada,
išvaręs juos visus,
Jis pasiėmė vaiko
tėvą ir motiną, taip
pat savo palydovus
ir įėjo ten, kur
vaikas gulėjo.
41 Paėmęs
mergaitę už rankos,
pasakė jai: „Talitá
kum“; išvertus
reiškia: „Mergaite,
sakau tau, kelkis!“
42
Mergaitė tuojau
atsikėlė ir ėmė
vaikščioti. Jai buvo
dvylika metų. Jie
nustėro iš
nuostabos.
43 Jis
griežtai įsakė, kad
niekas to nežinotų,
ir liepė duoti
mergaitei valgyti.
Hebrajams
11 sk.:
1
Tikėjimas užtikrina
tai, ko viliamės, ir
parodo tai, ko
nematome.
2019-08-04, Giedrius
Ažukas, "Atnaujink
savo protą"
Efeziečiams 4 sk.:
21 Juk
iš Jo girdėjote ir
Jame išmokote, –
nes tiesa yra
Jėzuje, –
22 kad
privalu
atsižadėti senojo
žmogaus ankstesnio
gyvenimo būdo,
žlugdančio
apgaulingais
geismais,
23
atsinaujinti savo
proto dvasioje
24 ir
apsirengti nauju
žmogumi, sutvertu
pagal Dievą
teisume ir tiesos
šventume.
Kolosiečiams 3
sk.:
8 Bet dabar jūs
visa tai
nusivilkite:
rūstybę, nirtulį,
nelabumą, pyktį,
piktžodžiavimą,
nešvarias kalbas
nuo savo lūpų.
9
Nebemeluokite
vienas kitam,
nusivilkę senąjį
žmogų su jo
darbais
10 ir
apsivilkę nauju,
kuris
atnaujinamas
pažinimu pagal
atvaizdą To,
kuris jį sukūrė.
11
Čia jau nebėra
nei graiko,
nei žydo, nei
apipjaustyto,
nei
neapipjaustyto,
nei barbaro,
nei skito, nei
vergo, nei
laisvojo, bet
visa ir
visuose –
Kristus.
12
Todėl, kaip
Dievo
išrinktieji,
šventieji ir
numylėtiniai,
apsivilkite
nuoširdžiu
gailestingumu,
gerumu,
nuolankumu,
romumu ir
ištverme.
13
Būkite vieni
kitiems
pakantūs ir
atleiskite
vieni kitiems,
jei vienas
prieš kitą
turite skundą.
Kaip Kristus
atleido, taip
ir jūs
atleiskite.
14 O
virš viso šito
apsivilkite
meile, kuri
yra tobulumo
raištis.
Patarlių
23 sk.:
7
nes kaip jis
galvoja savo
širdyje, toks
jis ir yra.
...
Galatams
5 sk.:
22
Bet Dvasios
vaisiai yra
meilė,
džiaugsmas,
ramybė,
kantrybė,
malonumas,
gerumas,
ištikimybė,
23
romumas,
susivaldymas.
Tokiems
dalykams nėra
įstatymo.
Romiečiams
12 sk.:
1 Dievo
gailestingumu
aš prašau jus,
broliai,
aukoti savo
kūnus kaip
gyvą, šventą,
Dievui
patinkančią
auką, – tai
jūsų
sąmoningas
tarnavimas.
2 Ir
neprisitaikykite
prie šio pasaulio,
bet pasikeiskite,
atnaujindami savo
protą, kad
galėtumėte ištirti,
kas yra gera,
priimtina ir tobula
Dievo valia.
Psalmių
32 sk.:
8 Pamokysiu tave ir
parodysiu kelią,
kuriuo turi eiti;
tave mano akys
lydės.
9 Nebūk
kaip arklys ar
mulas, kurie neturi
supratimo. Kamanomis
ir žąslais juos
reikia pažaboti, kad
jie priartėtų prie
tavęs."
Filipiečiams
2 sk.:
5 Būkite tokio
nusistatymo kaip
Kristus Jėzus,
6 kuris,
esybe būdamas
Dievas, nesilaikė
pasiglemžęs savo
lygybės su Dievu, …
...
15 kad
būtumėte nepeiktini,
nekalti ir nesutepti
Dievo vaikai
sugedusioje ir
iškrypusioje žmonių
kartoje, kur jūs
spindite tarsi
žiburiai pasaulyje."
16 Tvirtai
laikykitės gyvenimo
žodžio, kad Kristaus
dieną galėčiau
pasigirti ne veltui
bėgęs ir ne veltui
dirbęs.
2019-07-21, Marijona
Mukomolovienė, "Būkime
tokio nusistatymo
kaip Kristus"
Romiečiams 8 sk.:
29 O kuriuos Jis
iš anksto numatė, tuos
iš anksto ir paskyrė
tapti panašius į Jo
Sūnaus atvaizdą, kad
šis būtų pirmagimis
tarp daugelio brolių.
30 O kuriuos Jis iš
anksto paskyrė, tuos
ir pašaukė; kuriuos
pašaukė, tuos ir
išteisino; kuriuos
išteisino, tuos ir
pašlovino.
31 Tai ką dėl viso
šito pasakysime? Jei
Dievas už mus, tai kas
gi prieš mus?!
Filipiečiams 2 sk.:
5 Būkite tokio
nusistatymo kaip
Kristus Jėzus,
Jono 7 sk.:
38 Kas mane tiki,
kaip Raštas sako, iš
jo vidaus plūs gyvojo
vandens upės“.
Romiečiams 12 sk.:
2 Ir
neprisitaikykite prie
šio pasaulio, bet
pasikeiskite,
atnaujindami savo
protą, kad galėtumėte
ištirti, kas yra gera,
priimtina ir tobula
Dievo valia.
Galatams 2 sk.:
20 Esu
nukryžiuotas su
Kristumi. Ir daugiau
ne aš gyvenu, o gyvena
manyje Kristus. Ir
dabar, gyvendamas
kūne, gyvenu tikėjimu
į Dievo Sūnų, kuris
pamilo mane ir
paaukojo save už mane.
Jono 17 sk.:
3 Tai yra
amžinasis gyvenimas:
kad jie pažintų Tave,
vienintelį tikrąjį
Dievą ir Tavo siųstąjį
Jėzų Kristų.
4 Aš pašlovinau Tave
žemėje. Atlikau darbą,
kurį buvai man davęs
nuveikti.
5 Dabar Tu, Tėve,
pašlovink mane pas
save ta šlove, kurią
pas Tave turėjau dar
prieš pasaulio buvimą.
6 Aš apreiškiau Tavo
vardą žmonėms, kuriuos
man davei iš pasaulio.
Jie buvo Tavo, ir Tu
juos davei man, ir jie
laikėsi Tavojo žodžio.
...
9 Aš meldžiu už juos.
Ne už pasaulį meldžiu,
bet už tuos, kuriuos
man davei, nes jie yra
Tavo!
10 Ir visa, kas mano,
yra Tavo, o kas Tavo,
yra mano, ir Aš
pašlovintas juose.
...
15 Aš neprašau, kad
juos paimtum iš
pasaulio, bet kad
apsaugotum juos nuo
pikto.
16 Jie nėra iš
pasaulio, kaip ir Aš
ne iš pasaulio.
17 Pašventink juos
savo tiesa! Tavo žodis
yra tiesa.
18 Kaip Tu mane
siuntei į pasaulį,
taip ir Aš juos
pasiunčiau į pasaulį.
19 Dėl jų Aš
pašventinu save, kad
ir jie būtų
pašventinti tiesa.
20 Ne tik už juos
meldžiu, bet ir už
tuos, kurie per jų
žodį mane įtikės, –
21 kad jie visi būtų
viena. Kaip Tu, Tėve,
manyje ir Aš Tavyje,
kad ir jie būtų viena
mumyse, kad pasaulis
įtikėtų, jog Tu mane
siuntei.
22 Ir tą šlovę, kurią
man suteikei, daviau
jiems, kad jie būtų
viena, kaip mes esame
viena:
23 Aš juose ir Tu
manyje, kad jie
pasiektų tobulą
vienybę, ir pasaulis
pažintų, jog Tu mane
siuntei ir pamilai
juos taip, kaip myli
mane.
Filipiečiams 1 sk.:
21 Man gyvenimas –
tai Kristus, o mirtis
– tai laimėjimas.
2019-07-22, Nerijus
Verdingas, "Esminis
poreikis"
1Korintiečiams 15
sk.:
47 Pirmasis žmogus
– iš žemės, žemiškas;
antrasis žmogus –
Viešpats iš dangaus.
48 Koks buvo
žemiškasis, tokie yra
ir žemiškieji, o koks
yra dangiškasis, tokie
yra ir dangiškieji.
49 Ir kaip nešiojame
žemiškojo atvaizdą,
taip nešiosime ir
dangiškojo atvaizdą.
50 Bet aš jums,
broliai, sakau, kad
kūnas ir kraujas
nepaveldės Dievo
karalystės, ir kas
genda, nepaveldės to,
kas negenda.
52 staiga, viena
akimirka, skambant
paskutiniam trimitui.
Trimitas nuskambės, ir
mirusieji bus prikelti
negendantys, o mes
būsime pakeisti.
53 Nes šis gendantis
turi apsivilkti
negendamybe, ir šis
marus apsivilkti
nemarybe.
2 Petro 3 sk.:
9 Viešpats
nedelsia ištesėti savo
pažado, kaip kai kurie
mano, bet kantriai
elgiasi su mumis,
nenorėdamas, kad kuris
pražūtų, bet kad visi
atsiverstų.
10 O Viešpaties diena
ateis kaip vagis
naktį. Tada dangūs
praeis su smarkiu
ūžesiu, elementai
sutirps karštyje, ir
žemė su savo kūriniais
sudegs.
11 Jeigu visa taip
suirs, tai kaip
reikėtų pasižymėti
šventu elgesiu ir
dievotumu jums,
12 laukiantiems ir
skubinantiems Dievo
dienos atėjimą, kai
dangūs suirs liepsnose
ir elementai sutirps
iš karščio!
13 Tačiau mes pagal Jo
pažadą laukiame naujo
dangaus ir naujos
žemės, kuriuose gyvena
teisumas.
14 Todėl,
mylimieji, šito
laukdami, stenkitės,
kad Jis rastų jus
taikoje, nesuteptus ir
nepeiktinus.
15 Mūsų Viešpaties
kantrumą laikykite
išgelbėjimu, kaip jums
parašė ir mūsų mylimas
brolis Paulius pagal
jam duotą išmintį
Efeziečiams 2 sk.:
1 Ir jūs buvote
mirę nusikaltimais ir
nuodėmėmis,
2 kuriuose kadaise
gyvenote pagal šio
pasaulio būdą,
paklusdami
kunigaikščiui,
viešpataujančiam ore,
dvasiai, kuri dabar
veikia neklusnumo
vaikuose.
3 Tarp jų kadaise ir
mes visi gyvenome,
sekdami savo kūno
geiduliais, vykdydami
kūno ir minčių
troškimus, ir iš
prigimties buvome
rūstybės vaikai kaip
ir kiti.
Efeziečiams 3 sk.:
14 Dėl to aš
klaupiuosi prieš mūsų
Viešpaties Jėzaus
Kristaus Tėvą,
15 iš kurio visa šeima
danguje ir žemėje turi
vardą,
16 kad iš savo šlovės
turtų duotų jums
sustiprėti Jo jėga per
Dvasią vidiniame
žmoguje,
17 kad Kristus per
tikėjimą gyventų jūsų
širdyse ir jūs,
įsišakniję ir
įsitvirtinę meilėje,
18 galėtumėte suvokti
kartu su visais
šventaisiais, koks yra
plotis, ir ilgis, ir
gylis, ir aukštis,
19 ir pažinti Kristaus
meilę, kuri pranoksta
pažinimą, kad būtumėte
pripildyti visos Dievo
pilnatvės.
Galatams 6 sk.:
1 Broliai, jei
žmogus įpuola į kokią
nuodėmę, jūs,
dvasiniai žmonės,
pataisykite tokį
romumo dvasioje,
žiūrėdami savęs, kad
ir patys nebūtumėt
sugundyti.
2 Nešiokite vieni kitų
naštas, ir taip
įvykdysite Kristaus
įstatymą.
1 Jono 3 sk.:
16 Mes iš to
pažinome meilę, kad
Jis už mus paguldė
savo gyvybę. Ir mes
turime guldyti savo
gyvybę už brolius.
17 Bet jei kas turi
šio pasaulio turtų ir,
matydamas savo brolį
stokojantį, užrakina
jam savo širdį, – kaip
jame pasiliks Dievo
meilė?
18 Mano vaikeliai,
nemylėkime žodžiu ar
liežuviu, bet darbu ir
tiesa.
Efeziečiams 4 sk.:
1 Taigi aš,
kalinys Viešpatyje,
raginu jus elgtis,
kaip dera jūsų
pašaukimui, į kurį
esate pašaukti.
2 Su visu nuolankumu
bei romumu, su
ištverme pakęsdami
vienas kitą meilėje,
3 siekite išsaugoti
Dvasios vienybę taikos
ryšiais.
4 Vienas kūnas ir
viena Dvasia, kaip ir
esate pašaukti vienai
pašaukimo vilčiai.
5 Vienas Viešpats,
vienas tikėjimas,
vienas krikštas.
6 Vienas Dievas ir
visų Tėvas, kuris virš
visų, per visus ir
visuose.
Jono 17 sk.:
20 Ne tik už juos
meldžiu, bet ir už
tuos, kurie per jų
žodį mane įtikės, –
21 kad jie visi būtų
viena. Kaip Tu, Tėve,
manyje ir Aš Tavyje,
kad ir jie būtų viena
mumyse, kad pasaulis
įtikėtų, jog Tu mane
siuntei.
22 Ir tą šlovę, kurią
man suteikei, daviau
jiems, kad jie būtų
viena, kaip mes esame
viena:
23 Aš juose ir Tu
manyje, kad jie
pasiektų tobulą
vienybę, ir pasaulis
pažintų, jog Tu mane
siuntei ir pamilai
juos taip, kaip myli
mane.
Efeziečiams 5 sk.:
1 Taigi būkite
Dievo sekėjai, kaip
mylimi vaikai,
2 ir gyvenkite
mylėdami, kaip ir
Kristus pamilo mus ir
atidavė už mus save
kaip atnašą ir kvapią
auką Dievui."
2019-07-07, Giedrius
Ažukas, "Priimkime
ir vykdykime Dievo
žodį"
Izaijo 40 sk.:
31 Bet
tie, kurie laukia
Viešpaties, įgaus
naujų jėgų. Jie
pakils ant sparnų
kaip ereliai, bėgs
ir nepavargs, eis ir
nepails.
1
Tesalonikiečiams 4
sk.:
1
Pagaliau, broliai,
prašome ir
raginame jus
Viešpatyje Jėzuje:
jeigu išmokote iš
mūsų, kaip
privalote elgtis
ir patikti Dievui
– taip ir elkitės,
darydami vis
daugiau pažangos!
2 Jūs
juk žinote, kokių
nurodymų jums
davėme Viešpaties
Jėzaus vardu.
3 Nes
tokia Dievo valia
– jūsų
šventėjimas; kad
susilaikytumėte
nuo ištvirkavimo
4 ir
kiekvienas iš jūsų
mokėtų saugoti
savąjį indą
šventume ir
pagarboje,
5 o ne
aistringame
geiduly, kaip
pagonys, kurie
nepažįsta Dievo;
6 kad nė
vienas neperžengtų
ribų ir šituo
dalyku
neapgaudinėtų savo
brolio, nes Dievas
už visa tai
keršija, kaip jau
esame įspėję ir
patvirtinę.
7 Dievas
nepašaukė mūsų
nedorybei, bet
šventumui.
8 Todėl,
kas tai atmeta, ne
žmogų atmeta, bet
Dievą, kuris ir
davė mums savo
Šventąją Dvasią.
1
Tesalonikiečiams 2
sk.:
4 Dievo
pripažinti tinkami,
kad mums būtų
patikėta Evangelija,
ją ir skelbiame
taip, kad patiktume
ne žmonėms, bet
Dievui, kuris tiria
mūsų širdis.
...
10 Ir
jūs, ir Dievas
gali paliudyti,
kaip šventai,
teisingai ir
nepriekaištingai
elgėmės su jumis,
įtikėjusiais.
11 Jūs
žinote, kaip
kiekvieną iš jūsų
raginome,
kalbinome,
maldavome, tarsi
tėvas savo vaikus,
12 kad
elgtumėtės kaip
dera prieš Dievą,
kuris jus šaukia į
savo karalystę ir
šlovę.
13 Todėl
ir mes be paliovos
dėkojame Dievui,
kad, priėmę Dievo
žodį, kurį
girdėjote iš mūsų,
priėmėte jį ne
kaip žmonių žodį,
bet, kas jis iš
tikro yra, – kaip
Dievo žodį, kuris
ir veikia jumyse,
tikinčiuosiuose.
Apaštalų darbų
14 sk.:
22 Ten jie
stiprino mokinių
sielas, ragino
juos pasilikti
tikėjime ir sakė:
„Per daugelį
išmėginimų mes
turime įeiti į
Dievo karalystę“.
2 Petro 1 sk.:
10 Todėl,
broliai, dar uoliau
stenkitės
sutvirtinti savąjį
pašaukimą ir
išrinkimą. Tai
darydami, jūs
niekada
nesuklupsite.
11 Šitaip
dar plačiau atsivers
jums įėjimas į
amžinąją mūsų
Viešpaties ir
Gelbėtojo Jėzaus
Kristaus karalystę.
12 Todėl
aš niekad
nesiliausiu jums
priminęs šiuos
dalykus, nors jūs ir
žinote juos ir esate
sutvirtinti turimoje
tiesoje.
13 Manau,
kad teisinga, kol
esu šioje
palapinėje, žadinti
jus paraginimais.
Efeziečiams
4 sk.:
11 Ir
Jis paskyrė vienus
apaštalais, kitus
pranašais,
evangelistais,
ganytojais ir
mokytojais,
12 kad
išlavintų
šventuosius
tarnavimo darbui,
Kristaus kūno
ugdymui,
2 Petro 1 sk.:
14 Žinau, kad
greitai ateis mano
palapinės
nugriovimo metas,
kaip ir mūsų
Viešpats Jėzus
Kristus man
apreiškė.
15 Bet
aš pasistengsiu,
kad ir man
iškeliavus, jūs
kiekvienu metu
galėtumėte tai
prisiminti.
Jokūbo 1 sk.:
21 Todėl, atmetę
visą nešvarą bei
piktybės gausą,
su romumu
priimkite
įdiegtąjį žodį,
kuris gali
išgelbėti jūsų
sielas.
22
Būkite žodžio
vykdytojai, o ne
vien klausytojai,
apgaudinėjantys
patys save.
...
25 Bet kas
įsižiūri į tobuląjį
laisvės įstatymą ir
jį vykdo, kas tampa
nebe klausytojas
užuomarša, bet darbo
vykdytojas, tas bus
palaimintas savo
darbuose.
2019-06-30,
Gintautas Miežonis,
"Šviesa"
Mato 5 sk.:
13 „Jūs
esate žemės druska.
Jei druska netenka
sūrumo, kuo gi ją
reikėtų pasūdyti? Ji
niekam netinka, ir
belieka ją išberti
žmonėms sumindžioti.
14 Jūs
esate pasaulio
šviesa. Neįmanoma
nuslėpti miesto,
pastatyto ant kalno.
15 Ir
niekas, uždegęs
žiburį, nevožia jo
indu, bet stato į
žibintuvą, kad
šviestų visiems, kas
yra namuose.
16 Taip
tešviečia ir jūsų
šviesa žmonių
akivaizdoje, kad jie
matytų jūsų gerus
darbus ir šlovintų
jūsų Tėvą, kuris
danguje“.
Luko 6 sk.:
31 Kaip norite, kad
jums žmonės darytų,
taip ir jūs darykite
jiems.
Mato
19 sk.:
16 Ir štai vienas,
prie Jo priėjęs,
klausė: „Gerasis
Mokytojau, ką gero
turiu daryti, kad
turėčiau amžinąjį
gyvenimą?“
17 Jis
jam atsakė: „Kodėl
vadini mane geru?
Nė vieno nėra
gero, tik vienas
Dievas. O jei nori
įeiti į gyvenimą,
laikykis įsakymų“.
18 Tas
paklausė Jo:
„Kokių?“ Jėzus
atsakė: „Nežudyk,
nesvetimauk,
nevok, melagingai
neliudyk;
19 gerbk
savo tėvą ir
motiną; mylėk savo
artimą kaip save
patį“.
20
Jaunuolis Jam
tarė: „Viso to
laikausi nuo savo
jaunystės. Ko dar
man trūksta?“
21 Jėzus
atsakė: „Jei nori
būti tobulas, eik,
parduok, ką turi,
išdalink vargšams,
ir turėsi turtą
danguje. Tada
ateik ir sek
paskui mane“.
22
Išgirdęs tuos
žodžius, jaunuolis
nuliūdęs
pasitraukė, nes
turėjo daug turto.
Luko
10 sk.:
25 Štai atsistojo
vienas Įstatymo
mokytojas ir,
mėgindamas Jį,
paklausė:
„Mokytojau, ką turiu
daryti, kad
paveldėčiau amžinąjį
gyvenimą?“
26 Jis
tarė: „O kas
parašyta Įstatyme?
Kaip skaitai?“
27 Tas
atsakė: „ ‘Mylėk
Viešpatį, savo
Dievą, visa savo
širdimi, visa savo
siela, visomis
savo jėgomis ir
visu savo protu,
ir savo artimą
kaip save patį’ „.
28 Jėzus
jam tarė: „Gerai
atsakei. Tai
daryk, ir
gyvensi“.
29
Norėdamas
pateisinti save,
anas paklausė
Jėzų: „O kas gi
mano artimas?“
30 Jėzus
atsakydamas tarė:
„Vienas žmogus
keliavo iš
Jeruzalės į
Jerichą ir
pakliuvo į plėšikų
rankas. Tie
išrengė jį, sumušė
ir nuėjo sau,
palikdami pusgyvį.
31
Atsitiktinai tuo
pačiu keliu ėjo
vienas kunigas ir,
pamatęs jį, praėjo
kita kelio puse.
32 Taip
pat ir levitas,
pro tą vietą
eidamas, jį pamatė
ir praėjo kita
kelio puse.
33 O
vienas samarietis
keliaudamas užtiko
jį ir
pasigailėjo."
34 Priėjęs
jis aprišo jo
žaizdas, užpildamas
aliejaus ir vyno,
užkėlė ant savo
gyvulio, nugabeno į
užeigą ir slaugė jį.
35 Kitą
dieną iškeliaudamas
jis išsiėmė du
denarus, padavė
užeigos šeimininkui
ir tarė: ‘Slaugyk
jį, o jeigu ką
išleisi viršaus,
sugrįžęs
atsilyginsiu’.
36 Kas iš
šitų trijų tau
atrodo buvęs artimas
patekusiam į plėšikų
rankas?“
37 Jis
atsakė: „Tas, kuris
jo pasigailėjo“.
Jėzus jam tarė: „Eik
ir tu taip daryk!“
2019-06-23, Dennis
Tossel, Andy Wyatt,
Kęstas Kundrotas
(Evangelistai iš
Anglijos Bertono
prie Trento, "ELIM"
bažnyčios), "Dalinkimės
Evangelija"
Romiečiams 1 sk.:
16 Aš nesigėdiju
Evangelijos, nes ji
yra Dievo jėga
išgelbėti kiekvienam,
kuris tiki, pirma
žydui, paskui graikui.
2
Timotiejaus 4 sk.:
2 skelbk žodį, veik
laiku ir ne laiku,
bark, drausk, ragink
su didžia ištverme ir
pamokymu."
...
2019-06-16, Marijona
Mukomolovienė, "Dievo
karalystė ne
kalboje, o jėgoje"
1 Korintiečiams 4 sk.:
20 Nes Dievo karalystė
yra ne kalboje, bet
jėgoje.
2 Timotiejui 3 sk.:
1 Žinok,
kad paskutinėmis
dienomis užeis
sunkūs laikai,
2 nes
žmonės bus
savimylos, pinigų
mylėtojai,
pagyrūnai, išdidūs,
piktžodžiautojai,
neklusnūs tėvams,
nedėkingi, nešventi,
3
nemylintys,
nesutaikomi,
šmeižikai,
nesusivaldantys,
šiurkštūs,
nekenčiantys to, kas
gera,
4
išdavikai,
užsispyrę,
pasipūtėliai, labiau
mylintys malonumus
negu Dievą,
5 turintys
dievotumo išvaizdą,
bet atsižadėję jo
jėgos. Šalinkis
tokių žmonių!
Patarlių
24 sk.:
10 Kas
palūžta nelaimės
metu, tas silpnas.
Izaijo 30 sk.:
15 Taip sako
Viešpats, Izraelio
Šventasis: „Jei
atsigręšite ir
nusiraminsite,
būsite išgelbėti.
Ramume ir
pasitikėjime yra
jūsų stiprybė“.
Bet jūs nenorite.
16 Jūs
sakote: „Ne, mes
bėgsime ant
žirgų“. Todėl jūs
bėgsite. „Mes
josime ant
eikliųjų“. Ir jūsų
persekiotojai bus
eiklūs.
17
Tūkstantis
bėgsite, išsigandę
vieno, o,
gąsdinant
penkiems, bėgsite,
kol liksite kaip
pušies stuobrys
kalno viršūnėje,
kaip vėliava
kalvoje.
18
Viešpats nori jūsų
pasigailėti ir
suteikti jums
malonę. Viešpats yra
teisingumo Dievas;
palaiminti, kurie Jo
laukia.
Apreiškimo 3 sk.:
20 Štai Aš stoviu prie
durų ir beldžiu: jei
kas išgirs mano balsą
ir atvers duris, Aš
pas jį užeisiu ir
vakarieniausiu su juo,
o jis su manimi."
Skaičių
14 sk.:
9 Tik
nesukilkite prieš
Viešpatį ir nebijokite
to krašto žmonių. Mes
juos valgysime kaip
duoną, jie neturi
apsaugos, o Viešpats
yra su mumis,
nebijokime!“"
...
36 Vyrai,
kuriuos Mozė buvo
išsiuntęs išžvalgyti
žemę, ir kurie grįžę
sukurstė tautą murmėti
prieš Viešpatį, blogai
kalbėdami apie kraštą
37 ir
skleisdami blogus
atsiliepimus apie tą
žemę, buvo ištikti
Viešpaties
akivaizdoje ir mirė.
Dalia
Paulavičienė,
2019-06-09, "Nuolankumas
ir tikėjimas"
Romiečiams 1 sk.:
16 Aš nesigėdiju
Evangelijos, nes ji
yra Dievo jėga
išgelbėti
kiekvienam, kuris
tiki, pirma žydui,
paskui graikui.
17 Joje
apsireiškia Dievo
teisumas iš tikėjimo
į tikėjimą, kaip
parašyta: „Teisusis
gyvens tikėjimu“
Skaičių
14 sk.:
11
Viešpats tarė Mozei:
„Ar dar ilgai šita
tauta niekins mane?
Kodėl jie netiki
manimi, matydami
visus stebuklus,
kuriuos padariau jų
akivaizdoje?"
Jeremijo
17 sk.:
5 Taip
sako Viešpats:
„Prakeiktas žmogus,
kuris pasitiki
žmogumi ir laiko
kūną savo stiprybe,
kurio širdis
nutolsta nuo
Viešpaties."
6 Jis
bus kaip
krūmokšnis
dykumoje ir nieko
gero nematys. Jis
gyvens sausoje,
druskingoje ir
negyvenamoje
šalyje.
7
Palaimintas
žmogus, kuris
pasitiki
Viešpačiu, kurio
viltis yra
Viešpats!
8 Jis
bus kaip medis,
pasodintas prie
vandens,
leidžiantis šaknis
prie upelio. Jis
nebijos
ateinančios
kaitros, jo lapai
visada žaliuos.
Jis nesirūpins
sausros metu, bet
nuolat neš vaisių.
Skaičių 13 sk.:
1 Ir Viešpats
kalbėjo Mozei:
2 „Siųsk
vyrus, po vieną
vyresnįjį iš
kiekvienos
giminės,
išžvalgyti Kanaano
žemės, kurią
duosiu
izraelitams“.
3 Mozė
padarė, ką
Viešpats įsakė.
Jis išsiuntė iš
Parano dykumos
kiekvienos giminės
vyresnįjį:"
...
18
apžiūrėkite žemę
ir žmones, kurie
ten gyvena: ar
jie galingi, ar
silpni, ar jų
mažai, ar daug;
19 ar
pati žemė gera,
ar bloga; kokie
miestai, ar turi
mūro sienas, ar
ne;
20 ar
žemė derlinga,
ar nualinta, ar
miškinga, ar ne.
Būkite drąsūs ir
mums atneškite
tos žemės
vaisių“. Buvo
metas, kada
skinamos
pirmosios
vynuogės.
...
23 Nuėję
prie Eškolo
upelio, nupjovė
šaką su viena keke
vynuogių, ir du
vyrai ją nešė ant
karties. Taip pat
paėmė granato
vaisių ir figų iš
tos vietos,
24 kuri
buvo pavadinta
Eškolu, nes ten
Izraelio vaikai
nupjovė vynuogių
kekę.
25
Žvalgai, apėję
visą šalį, sugrįžo
po
keturiasdešimties
dienų
26 pas
Mozę, Aaroną ir
izraelitus į
Kadešą, į Parano
dykumą. Jie
papasakojo
visiems, ką
sužinojo, ir
parodė to krašto
vaisius.
27 Jie sakė:
„Buvome nuėję į žemę,
į kurią mus siuntei.
Ji tikrai plūsta pienu
ir medumi, ir štai jos
vaisiai;
28 bet jos
gyventojai yra
stiprūs, miestai
dideli, apjuosti mūro
sienomis. Ten matėme
ir Anako palikuonių.
29
Amalekiečiai gyvena
pietuose, hetitai,
jebusiečiai ir
amoritai kalnuose,
kanaaniečiai prie
jūros ir Jordano
slėnyje“.
30 Bet
Kalebas nuramino
žmones prieš Mozę ir
sakė: „Eikime ir
užimkime tą žemę, nes
mes esame pajėgūs juos
nugalėti“.
31 Bet
vyrai, buvę su juo,
sakė: „Mes negalime
eiti prieš tas tautas,
nes jos už mus
stipresnės“.
32 Ir jie
skleidė tarp Izraelio
vaikų blogus
atsiliepimus apie tą
žemę, kurią buvo
išžvalgę, kalbėdami:
„Žemė, kurią
išžvalgėme, ryja savo
gyventojus, o žmonės,
kuriuos matėme, yra
labai aukšto ūgio.
33 Ten
matėme milžinus iš
Anako giminės, ir mes
buvome prieš juos kaip
žiogai, ir tokie mes
buvome jų akyse“.
Sk 14:1:
"1 Visa tauta pakėlė
balsus ir raudojo tą
naktį.
Teisėjų
6 sk.:
10 O jums
pasakiau: ‘Aš esu
Viešpats, jūsų Dievas;
negarbinkite amoritų,
kurių krašte gyvenate,
dievų. Bet jūs
neklausėte manęs’“."
11 Atėjęs
Viešpaties angelas
atsisėdo po ąžuolu
Ofroje, kuris
priklausė abiezeriui
Jehoašui. Jo sūnus
Gedeonas kūlė kviečius
prie vyno spaustuvo,
pasislėpęs nuo
midjaniečių.
12 Jam
pasirodė Viešpaties
angelas ir tarė:
„Viešpats su tavimi,
galingas karžygy!“
13 Gedeonas
jam atsakė:
„Viešpatie, jei
Viešpats yra su mumis,
kodėl mums taip
atsitiko? Kur yra visi
Jo stebuklai, apie
kuriuos pasakojo mūsų
tėvai, sakydami:
‘Tikrai, Viešpats
išvedė mus iš Egipto’?
Dabar Viešpats mus
atstūmė ir atidavė į
midjaniečių rankas“.
14 Viešpats,
pažiūrėjęs į Gedeoną,
tarė: „Eik šioje savo
jėgoje ir išgelbėk
Izraelį iš
midjaniečių! Aš tave
siunčiu“.
15
Gedeonas klausė:
„Viešpatie, kaip aš
išgelbėsiu Izraelį? Mano
šeima yra skurdžiausia
Manaso giminėje, o aš
pats mažiausias savo
tėvo namuose“.
16 Viešpats
jam atsakė: „Aš būsiu
su tavimi, ir tu
nugalėsi midjaniečius
kaip vieną vyrą“.
17 Gedeonas
atsakė: „Jei radau
malonę Tavo akyse, tai
parodyk ženklą, kad Tu
kalbi su manimi.
1
Tesalonikiečiams 3
sk.:
2 ir pasiuntėme
Timotiejų, savo brolį,
Dievo tarną ir
bendradarbį Kristaus
Evangelijoje, kad
sustiprintų jus ir
padrąsintų jus
tikėjime,
3 kad nė
vienas nesvyruotų
šiuose suspaudimuose,
nes jūs patys žinote,
kad tam esame skirti.
4 Dar būdami
tarp jūsų, iš anksto
sakėme, kad turėsime
kentėti priespaudą,
ir, kaip žinote, taip
ir įvyko.
5 Todėl,
ilgiau nebeiškęsdamas,
pasiunčiau pasiuntinį,
norėdamas sužinoti
apie jūsų tikėjimą, ar
kartais jūsų nesugundė
gundytojas ir ar nėra
niekais pavirtęs mūsų
triūsas.
6 Dabar
Timotiejus iš jūsų
grįžo pas mus ir
atnešė gerą žinią apie
jūsų tikėjimą ir jūsų
meilę: kad jūs nuolat
mus maloniai
prisimenate ir karštai
trokštate mus pamatyti
kaip ir mes jus.
7 Taigi,
broliai, jūs savo
tikėjimu paguodėte mus
visuose mūsų
suspaudimuose ir
negandose.
8 Dabar mes
tikrai gyvuojame, nes
jūs tvirtai stovite
Viešpatyje.
9 Ir kaip
atsidėkosime Dievui už
jus, už visus
džiaugsmus, kuriuos
dėl jūsų patiriame
savo Dievo
akivaizdoje?
10 Dieną ir
naktį be saiko
meldžiamės, kad
išvystume jūsų veidus
ir galėtume papildyti,
ko dar stinga jūsų
tikėjimui.
1 Petro 2
sk.:
9 O jūs esate
„išrinktoji giminė,
karališkoji kunigystė,
šventoji tauta,
ypatingi žmonės, kad
skelbtumėte dorybes“
To, kuris pašaukė jus
iš tamsybių į savo
nuostabią šviesą.
Hebrajams
10 sk.:
38 Bet teisusis gyvens
tikėjimu, ir, jeigu
jis atsitrauktų, mano
siela juo
nebesigėrės“.
39 Tačiau
mes nesame tie, kurie
atsitraukia savo
pražūčiai, bet tie,
kurie tiki, kad
išgelbėtume sielą.
Giedrius Ažukas,
2019-06-02, "Mylėkime
Viešpatį"
Pradžios 1 sk.:
27 Ir Dievas
sutvėrė žmogų pagal
savo atvaizdą; pagal
Dievo atvaizdą sutvėrė
Jis jį; vyrą ir moterį
sutvėrė Jis.
Luko 2
sk.:
22
Pasibaigus Mozės
Įstatymo nustatytoms
apsivalymo dienoms,
jie nunešė Jį į
Jeruzalę pašvęsti
Viešpačiui, –
23 kaip
parašyta Viešpaties
Įstatyme: „Kiekvienas
pirmagimis berniukas
bus atskirtas
Viešpačiui“,
Jozuės 24
sk.:
15 O jei jums
nepatinka tarnauti
Viešpačiui, tai
šiandien
apsispręskite, kam
norite tarnauti:
dievams, kuriems
tarnavo jūsų tėvai,
gyvenusieji anapus
upės, ar dievams
amoritų, kurių šalyje
gyvenate. Bet aš ir
mano namai tarnausime
Viešpačiui“.
Pakartoto įstatymo
5 sk.:
3 Ne su mūsų tėvais
padarė Jis sandorą,
bet su mumis, kurie
šiandien esame gyvi.
...
27 Geriau tu
prisiartink ir
klausyk, ką Viešpats,
mūsų Dievas, sakys, o
po to pranešk mums, ir
mes klausysime ir tai
vykdysime’.
28 Viešpats,
tai išgirdęs, man
tarė: ‘Aš girdėjau
tautos žodžius, jie
viską gerai kalbėjo.
29 O, kad
jie visuomet turėtų
tokią širdį ir manęs
bijotų bei laikytųsi
mano įsakymų, tai
jiems ir jų vaikams
per amžius gerai
sektųsi!
Jobo 32
sk.:
8 Tačiau dvasia yra
žmoguje ir Visagalio
įkvėpimas duoda jam
supratimą.
Morkaus
12 sk.:
28 Vienas iš
Rašto žinovų, girdėjęs
juos besiginčijant ir
supratęs, kaip puikiai
Jėzus jiems
atsakinėjo, priėjo ir
paklausė Jį: „Koks yra
visų pirmasis
įsakymas?“
29 Jėzus jam
atsakė: „Pirmasis yra
šis: ‘Klausyk,
Izraeli, – Viešpats,
mūsų Dievas, yra
vienintelis Viešpats;
30 tad mylėk
Viešpatį, savo Dievą,
visa savo širdimi,
visa savo siela, visu
savo protu ir visomis
savo jėgomis’, – tai
pirmasis įsakymas.
31 Antrasis
panašus į jį: ‘Mylėk
savo artimą kaip save
patį’. Nėra jokio kito
įsakymo, didesnio už
šiuodu“.
32 Tada
Rašto žinovas Jam
atsakė: „Gerai,
Mokytojau, Tu tiesą
pasakei: yra vienas
Dievas ir nėra kito,
tik Jis;
33 o mylėti
Jį visa širdimi, visu
protu ir visomis
jėgomis bei mylėti
savo artimą kaip save
patį yra daugiau negu
visos deginamosios
atnašos ir aukos“.
34
Matydamas, kaip
išmintingai jis
atsakė, Jėzus jam
tarė: „Tu netoli nuo
Dievo karalystės!“ Ir
niekas daugiau
nebedrįso Jo klausti.
Efeziečiams
1 sk.:
22 ir visa
paklojo po Jo
kojomis, o Jį patį
pastatė viršum
visko, kad būtų
galva bažnyčios,
23 kuri
yra Jo kūnas,
pilnatvė To, kuris
visa visame
pripildo.
Kolosiečiams
1 sk.:
18 Ir Jis
yra kūno – bažnyčios
galva. Jis –
pradžia, pirmagimis
iš mirusiųjų, kad
visame kame turėtų
pirmenybę.
19 Nes
Tėvui patiko Jame
apgyvendinti visą
pilnatvę
20 ir per
Jį visa sutaikinti
su savimi, darant Jo
kryžiaus krauju
taiką, – per Jį
sutaikinti visa, kas
yra žemėje ir
danguje.
21 Taip
pat ir jus, kurie
kadaise buvote
svetimi ir priešiški
savo protuose
piktais darbais,
Dievas dabar
sutaikino
22 mirtimi
Jo žemiškajame kūne,
kad pasirodytumėte
Jo akyse šventi,
tyri ir nekalti,
23 jei tik
pasiliekate tikėjime
įsitvirtinę bei
nepajudinami ir
neatsitraukiate nuo
Evangelijos vilties,
kurią išgirdote,
kuri paskelbta visai
kūrinijai po dangumi
ir kurios tarnu aš,
Paulius, tapau.
Jono 3
sk.:
16 Nes Dievas taip
pamilo pasaulį, jog
atidavė savo viengimį
Sūnų, kad kiekvienas,
kuris Jį tiki,
nepražūtų, bet turėtų
amžinąjį gyvenimą.
1
Korintiečiams 12 sk.:
12 Nes kaip
kūnas yra vienas ir
turi daug narių, o
visi to vieno kūno
nariai, nepaisant
daugumo, sudaro vieną
kūną, taip ir Kristus.
13 Nes viena
Dvasia mes visi esame
pakrikštyti į vieną
kūną, – žydai ar
graikai, vergai ar
laisvieji; ir visi
buvome pagirdyti viena
Dvasia.
14 Juk kūnas
nėra sudėtas iš vieno
nario, bet iš
daugelio.
15 Jei koja
sakytų: „Kadangi nesu
ranka, todėl
nepriklausau kūnui“,
argi dėl to ji
nepriklausytų kūnui?
16 O jeigu
ausis sakytų: „Kadangi
nesu akis, todėl
nepriklausau kūnui“,
argi dėl to ji
nepriklausytų kūnui?
17 Jeigu
visas kūnas būtų akis,
tai kur būtų klausa?
Jeigu visas kūnas būtų
klausa, tai kur būtų
uoslė?
18 Bet dabar
Dievas sudėliojo kūne
narius ir kiekvieną iš
jų, kaip panorėjo.
19 Ir jei
visi būtų vienas
narys, kur beliktų
kūnas?
20 Bet dabar
narių daug, o kūnas
vienas.
21 Akis
negali pasakyti
rankai: „Man tavęs
nereikia“, ar galva
kojoms: „Man jūsų
nereikia“.
22
Priešingai, tie kūno
nariai, kurie atrodo
silpnesni, yra būtini.
23 Tuos kūno
narius, kuriuos
laikome mažiau
garbingais, mes
apsupame didesne
pagarba, ir mūsų
gėdingi nariai
gaubiami didesnio
padorumo,
24 kurio
nereikia mūsų
padoriesiems nariams.
Taigi, tvarkydamas
kūną, Dievas skyrė
daugiau pagarbos tiems
kūno nariams, kurie
jos stokojo,
25 kad kūne
nebūtų susiskaldymų,
bet patys nariai
rūpintųsi vieni
kitais.
26 Todėl,
jei kenčia vienas
narys, su juo kenčia
ir visi nariai. Ir jei
kuris narys
pagerbiamas, su juo
džiaugiasi visi
nariai.
27 Jūs esate
Kristaus kūnas, o
pavieniui – nariai.
Mato 6
sk.:
22 „Kūno žiburys yra
akis. Todėl, jei tavo
akis sveika, visas
tavo kūnas bus
šviesus.
23 O jei
tavo akis pikta, visas
tavo kūnas bus tamsus.
Taigi, jei tavyje
esanti šviesa yra
tamsa, tai kokia baisi
toji tamsa!“
Psalmių 1
sk.:
1 Palaimintas žmogus,
kuris nesielgia, kaip
pataria bedieviai,
nestoja į nusidėjėlių
kelią, nesėdi su
apjuokėjais,
2 bet mėgsta
Viešpaties įstatymą ir
mąsto apie Jo įstatymą
dieną ir naktį."
3 Jis bus
kaip medis, prie
upelio pasodintas,
kuris, metui atėjus,
duoda derlių ir jo
lapai nevysta; ką jis
bedarytų, jam sekasi.
1 Jono
4 sk.:
7
Mylimieji, mylėkime
vieni kitus, nes
meilė yra iš Dievo.
Kiekvienas, kuris
myli, yra gimęs iš
Dievo ir pažįsta
Dievą.
8 Kas
nemyli, tas
nepažįsta Dievo, nes
Dievas yra meilė.
9 O Dievo
meilė pasireiškė
mums tuo, jog Dievas
atsiuntė į pasaulį
savo viengimį Sūnų,
kad gyventume per
Jį.
10 Meilė –
ne tai, jog mes
pamilome Dievą, bet
kad Jis mus pamilo
ir atsiuntė savo
Sūnų kaip
permaldavimą už mūsų
nuodėmes.
11
Mylimieji, jei
Dievas mus taip
pamilo, tai ir mes
turime mylėti vieni
kitus.
1
Jono 5 sk.:
2 Iš to pažįstame
mylį Dievo vaikus,
kad mylime Dievą
ir laikomės Jo
įsakymų.
3 Nes
tai yra Dievo
meilė – Jo
įsakymus vykdyti.
O Jo įsakymai nėra
sunkūs.
Marijona
Mukomolovienė,
2019-05-26, "Būkime
romios dvasios"
Mato 5 sk.:
5 Palaiminti
romieji, nes jie
paveldės žemę.
Mato 11
sk.:
29 Imkite ant savęs mano
jungą ir mokykitės iš
manęs, nes Aš romus ir
nuolankios širdies, ir
jūs rasite savo sieloms
atgaivą.
30 Nes mano
jungas švelnus ir mano
našta lengva“.
Jono 2
sk.:
13 Artėjant žydų
Paschai, Jėzus
nukeliavo į Jeruzalę.
14
Šventykloje Jis rado
prekiaujančių
jaučiais, avimis,
karveliais ir
prisėdusių pinigų
keitėjų.
15 Susukęs
iš virvučių rimbą, Jis
išvijo juos visus iš
šventyklos, išvarė
avis ir jaučius,
išbarstė keitėjų
pinigus ir išvartė
stalus.
16 Karvelių
pardavėjams Jis sakė:
„Pasiimkite visa tai
iš čia ir iš mano Tėvo
namų nedarykite
prekybos namų!“
17 Ir Jo
mokiniai prisiminė,
kad yra parašyta:
„Uolumas dėl Tavo namų
sugrauš mane“.
Morkaus 11 sk.:
17 Jis mokė, sakydamas
jiems: „Argi
neparašyta: ‘Mano
namai vadinsis maldos
namai visoms tautoms’?
O jūs pavertėte juos
‘plėšikų lindyne’“.
1 Petro
3 sk.:
3 Tegu
puošia jus ne išorė
– supinti plaukai,
aukso papuošalai ar
ištaigingi
drabužiai, –
4 bet
paslėptas širdies
žmogus:
nenykstančia, romia
ir taikinga dvasia,
kuri labai brangi
Dievo akyse.
1
Korintiečiams 6
sk.:
12 Viskas man
leistina, bet ne
viskas naudinga.
Viskas man leistina,
bet aš nesiduosiu
niekieno
pavergiamas!
1 Korintiečiams 6
sk.:
9 Ar nežinote, kad
neteisieji
nepaveldės Dievo
karalystės?
Neapsigaukite! Nei
ištvirkėliai, nei
stabmeldžiai, nei
svetimautojai, nei
homoseksualistai,"
10 nei
vagys, nei gobšai,
nei girtuokliai, nei
keikūnai, nei
plėšikai nepaveldės
Dievo karalystės.
1 Korintiečiams 6
sk.:
11 Kai kurie iš jūsų
buvote tokie, bet
dabar esate
nuplauti,
pašventinti,
išteisinti
Viešpaties Jėzaus
Kristaus vardu ir
mūsų Dievo Dvasia.
Apreiškimo 7 sk.:
13 Tuomet vienas iš
vyresniųjų tarė man:
„Kas tokie yra ir iš
kur atėjo tie,
apsivilkę baltais
apsiaustais?“
14 Aš
jam atsakiau:
„Viešpatie, tu
žinai“. Ir jis man
tarė: „Jie atėjo
iš didelio
suspaudimo. Jie
išplovė savo
apsiaustus ir juos
išbaltino Avinėlio
kraujyje.
Apreiškimo
22 sk.:
14 „Palaiminti, kurie
vykdo Jo įsakymus, kad
įgytų teisę į gyvenimo
medį ir galėtų įžengti
pro vartus į miestą.
Neringa Jakeliūnienė,
2019-05-19, "Apsirenkime
visa Dievo
ginkluote"
Efeziečiams 6 sk.:
10 Pagaliau,
mano broliai, būkite
stiprūs Viešpatyje ir
Jo galybės jėga.
11
Apsirenkite visa Dievo
ginkluote, kad
galėtumėte
pasipriešinti prieš
velnio klastas.
12 Nes mes
grumiamės ne su kūnu
ir krauju, bet su
kunigaikštystėmis,
valdžiomis, šio
amžiaus tamsybių
valdovais ir
dvasinėmis blogio
jėgomis danguje.
13 Todėl
imkitės visų Dievo
ginklų, kad galėtumėte
piktą dieną
pasipriešinti ir, visa
atlaikę, išstovėti.
14 Tad
stovėkite susijuosę
savo strėnas tiesa,
apsivilkę teisumo
šarvais
15 ir
apsiavę kojas
pasiruošimu skelbti
taikos Evangeliją.
16 O
svarbiausia,
pasiimkite tikėjimo
skydą, su kuriuo
užgesinsite visas
liepsnojančias piktojo
strėles.
17
Pasiimkite ir
išgelbėjimo šalmą bei
Dvasios kalaviją, tai
yra Dievo žodį,
18 visada
melsdamiesi Dvasioje
visokeriopomis
maldomis ir prašymu.
Ištvermingai budėkite,
malda užtardami visus
šventuosius
1
Timotiejui 6 sk.:
12 Kovok gerą tikėjimo
kovą, laikykis
amžinojo gyvenimo,
kuriam esi pašauktas
ir išpažinai gerą
išpažinimą daugelio
liudytojų akyse.
2
Timotiejui 2 sk.:
4 Nė vienas kareivis
neįsivelia į gyvenimo
reikalus, norėdamas
patikti jį
pašaukusiam.
1 Jono 4
sk.:
4 Jūs esate iš Dievo,
vaikeliai, ir
nugalėjote juos, nes
Tas, kuris jumyse,
didesnis už tą, kuris
pasaulyje.
Jono 17 sk.:
17 Pašventink juos
savo tiesa! Tavo žodis
yra tiesa.
Jono 8 sk.:
32 ir jūs pažinsite
tiesą, ir tiesa
padarys jus laisvus“
Patarlių
4 sk.:
23 Saugok su visu
stropumu savo širdį,
nes iš jos teka
gyvenimo versmė.
Morkaus
7 sk.:
21 Iš vidaus, iš
žmonių širdies,
išeina pikti
sumanymai,
svetimavimai,
paleistuvystės,
vagystės,
žmogžudystės,
22
godumas, piktumas,
klasta,
nesusilaikymas,
pavydas,
piktžodžiavimai,
išdidumas,
kvailystė.
23 Visos
tos blogybės išeina
iš vidaus ir
suteršia žmogų“.
1
Jono 2 sk.:
15 Nemylėkite
pasaulio, nei to,
kas yra pasaulyje.
Jei kas myli
pasaulį, nėra jame
Tėvo meilės,
16 nes
visa, kas
pasaulyje, tai
kūno geismas, akių
geismas ir
gyvenimo
išdidumas, o tai
nėra iš Tėvo, bet
iš pasaulio.
17
Praeina pasaulis
ir jo geismai, bet
kas vykdo Dievo
valią, tas išlieka
per amžius.
1
Tesalonikiečiams
5 sk.:
8 O mes,
priklausydami
dienai, būkime
blaivūs ir
apsirengę tikėjimo
bei meilės šarvus
ir užsidėję
išgelbėjimo
vilties šalmą.
1
Korintiečiams 13
sk.:
13 Taigi dabar
pasilieka tikėjimas,
viltis ir meilė –
šis trejetas, bet
didžiausia iš jų yra
meilė.
Romiečiams
10 sk.:
10 Nes širdimi
tikima, ir taip
įgyjamas teisumas, o
lūpomis išpažįstama,
ir taip įgyjamas
išgelbėjimas."
Patarlių 28 sk.:
1
Nedorėlis bėga
niekam nevejant, o
teisusis yra drąsus
kaip liūtas.
Luko
6 sk.:
47 Kiekvienas,
kuris ateina pas
mane, klausosi
mano žodžių ir
juos vykdo, – Aš
parodysiu jums, į
ką jis panašus.
48 Jis
panašus į namą
statantį žmogų,
kuris giliai
iškasė žemę ir
padėjo pamatus ant
uolos. Užėjus
potvyniui, srovė
atsimušė į tą
namą, bet
neįstengė jo
pajudinti, nes
buvo pastatytas
ant uolos.
49 O kas
klausosi, bet
nevykdo, panašus į
žmogų,
pasistačiusį namą
be pamato, ant
žemės. Vos tik
srovė į jį
atsimušė, jis
kaipmat sugriuvo,
ir to namo
griuvimas buvo
smarkus“.
Hebrajams
11 sk.:
1 Tikėjimas
užtikrina tai, ko
viliamės, ir parodo
tai, ko nematome.
Hebrajams 4 sk.:
12 Dievo
žodis yra gyvas ir
veiksmingas, aštresnis
už bet kokį dviašmenį
kalaviją. Jis
prasiskverbia iki pat
sielos ir dvasios
atšakos, iki sąnarių
ir kaulų smegenų, ir
teisia širdies mintis
bei sumanymus.
2 Korintiečiams 10
sk.:
4 Mūsų kovos ginklai ne
kūniški, bet galingi
Dieve griauti tvirtoves.
Gintaras Kunigonis,
2019-05-19, "Santykis
su Dievu"
Jono 1 sk.:
12 Visiems,
kurie Jį priėmė, Jis
davė galią tapti Dievo
vaikais – tiems, kurie
tiki Jo vardą,
Apreiškimo
3 sk.:
20 Štai Aš stoviu prie
durų ir beldžiu: jei
kas išgirs mano balsą
ir atvers duris, Aš
pas jį užeisiu ir
vakarieniausiu su juo,
o jis su manimi.
Hebrajams
13 sk.:
8 Jėzus Kristus yra
tas pats vakar,
šiandien ir per
amžius.
Psalmių
19 sk.:
7 Tobulas Viešpaties
įstatymas, jis gaivina
sielą. Viešpaties
liudijimas tikras,
išminties moko
paprastuosius.
Giedrius Ažukas,
2019-05-05, "Dievui
patinkantis
tikėjimas"
Hebrajams 11 sk.:
11 Tikėjimu ir pati Sara
– nevaisinga ir nebe to
amžiaus – gavo galios
pastoti ir pagimdė
vaiką, nes ji laikė
ištikimu Tą, kuris
pažadėjo.
...
30 Tikėjimu
buvo sugriauti Jericho
mūrai po septynių dienų
žygiavimo aplinkui.
31 Tikėjimu
paleistuvė Rahaba
nepražuvo kartu su
neklusniaisiais; mat ji
taikingai buvo priėmusi
žvalgus.
Jozuės 2
sk.:
1 Jozuė, Nūno sūnus,
slaptai išsiuntė iš
Šitimo du žvalgus
įsakydamas: „Eikite ir
apžiūrėkite kraštą ir
Jerichą!“ Juodu atėjo
į paleistuvės Rahabos
namus ir ten nakvojo.
2 Buvo
pranešta Jericho
karaliui: „Naktį atėjo
du vyrai iš Izraelio
vaikų išžvalgyti
kraštą“.
3 Jericho
karalius nusiuntė pas
Rahabą pasiuntinius,
įsakydamas: „Išduok
vyrus, kurie yra tavo
namuose, nes jie yra
žvalgai“.
4 Moteris,
abu vyrus paslėpusi,
tarė: „Tiesa, vyrai
buvo atėję pas mane,
bet aš nežinojau, iš
kur jie.
5 Prieš
uždarant vartus,
temstant, tie vyrai
išėjo. Aš nežinau, kur
jie nuėjo. Skubiai
vykitės juos, gal dar
pavysite“.
6 Ji buvo
užvedusi juos ant
stogo ir paslėpusi po
nemintais linais,
kurie ten buvo.
7 Jericho
vyrai vijosi juos
Jordano keliu iki
brastos. Kai tik
persekiotojai išėjo,
vartus užrakino.
8 Jiems dar
neatsigulus, ji užlipo
pas juos ant stogo
9 ir tarė:
„Aš žinau, kad
Viešpats jums atidavė
šitą šalį. Mus apėmė
siaubas dėl jūsų, ir
visi krašto gyventojai
nusiminė.
10 Mes
girdėjome, kaip
Viešpats, jums
išeinant iš Egipto,
išdžiovino prieš jus
Raudonosios jūros
vandenį ir ką jūs
padarėte abiem amoritų
karaliams anapus
Jordano, Sihonui ir
Ogui, kuriuos visai
sunaikinote.
11 Tai
išgirdę, išsigandome
ir netekome drąsos.
Viešpats, jūsų Dievas,
yra dangaus ir žemės
Dievas.
Mato 1 sk.:
5 Salmonui gimė Boozas
iš Rahabos, Boozui
gimė Jobedas iš Rūtos,
Jobedui gimė Jesė.
6 Jesei gimė
karalius Dovydas.
Dovydui gimė
Saliamonas iš Ūrijos
žmonos.
Hebrajams 11 sk.:
6 O be
tikėjimo neįmanoma
patikti Dievui ...
1 Korintiečiams 10
sk.:
11 Visa tai
jiems atsitiko kaip
pavyzdžiai, ir užrašyti
pamokyti mums,
gyvenantiems amžių
pabaigoje."
Hebrajams 11 sk.:
13 Jie visi mirė
tikėdami, dar negavę
pažadėtųjų dalykų, bet
iš tolo juos regėdami,
buvo įsitikinę jais ir
priėmė juos,
išpažindami, jog jie
žemėje svečiai ir
keleiviai.
...
16 Bet dabar
jie siekė geresnės
tėvynės, tai yra
dangiškosios. Todėl
Dievas nesigėdija
vadintis jų Dievu: juk
Jis paruošė jiems
Miestą!"
2Kor5,1
2Kor 5:1: "1
Mes žinome, kad, mūsų
žemiškajam namui, šiai
palapinei, suirus,
turime pastatą iš Dievo,
ne rankomis statytus
amžinus namus danguje."
1 Jono 5
sk.:
1 Kiekvienas, kas
tiki, jog Jėzus yra
Pateptasis, yra gimęs
iš Dievo, ir
kiekvienas, kuris myli
Gimdytoją, myli ir iš
Jo gimusį.
2 Iš to
pažįstame mylį Dievo
vaikus, kad mylime
Dievą ir laikomės Jo
įsakymų.
3 Nes tai
yra Dievo meilė – Jo
įsakymus vykdyti. O Jo
įsakymai nėra sunkūs.
4 Juk, kas tik
gimė iš Dievo, nugali
pasaulį; ir štai
pergalė, nugalinti
pasaulį – mūsų
tikėjimas!
5 O kas gi
nugali pasaulį, jei ne
tas, kuris tiki, kad
Jėzus yra Dievo Sūnus?
...
9 Mes
žinome, jog esame iš
Dievo, o visas
pasaulis yra piktojo.
Rūtos 1
sk.:
15 Noomė tarė: „Tavo
brolienė sugrįžo pas
savo tautą ir savo
dievus. Grįžk ir
tu“.
16 Tačiau
Rūta atsakė:
„Neversk manęs tave
palikti ir sugrįžti.
Kur tu eisi, ir aš
eisiu; kur tu
gyvensi, ir aš
gyvensiu. Tavo tauta
yra mano tauta ir
tavo Dievas – mano
Dievas.
17 Kur tu
mirsi, ir aš ten
mirsiu ir būsiu
palaidota. Tegul
Viešpats padaro man
tai ir dar daugiau,
bet tik mirtis
atskirs mane nuo
tavęs“.
Hebrajams
11 sk.:
25 Jis verčiau
pasirinko su Dievo
tauta kęsti sunkumus
negu laikinai
džiaugtis nuodėmės
malonumais.
26 Jis
Kristaus paniekinimą
laikė didesniu turtu
negu Egipto
brangenybes, nes jis
žvelgė į atlygį.
27 Tikėjimu
jis paliko Egiptą,
neišsigandęs karaliaus
rūstybės, nes liko
nepajudinamas, tarsi
regėtų Neregimąjį.
Apreiškimo
2 sk.:
10 ... Būk
ištikimas iki
mirties, ir Aš tau
duosiu gyvenimo
vainiką’.
1 Jono 5 sk.:
5 O kas gi nugali
pasaulį, jei ne tas,
kuris tiki, kad Jėzus
yra Dievo Sūnus?
1 Jono 2 sk.:
15 Nemylėkite pasaulio,
nei to, kas yra
pasaulyje. Jei kas myli
pasaulį, nėra jame Tėvo
meilės,
16 nes visa,
kas pasaulyje, tai
kūno geismas, akių
geismas ir gyvenimo
išdidumas, o tai nėra
iš Tėvo, bet iš
pasaulio.
17 Praeina
pasaulis ir jo geismai,
bet kas vykdo Dievo
valią, tas išlieka per
amžius.
2 Timotiejui 4 sk.:
1 Aš primygtinai prašau
prieš Dievą ir Viešpatį
Jėzų Kristų, kuris teis
gyvuosius ir
mirusiuosius, Jam ir Jo
karalystei atėjus:
2 skelbk žodį,
veik laiku ir nelaiku,
bark, drausk, ragink su
didžia ištverme ir
pamokymu.
3 Nes ateis
laikas, kai žmonės
nebepakęs sveiko mokslo,
bet, pasidavę savo
įgeidžiams, pasikvies
sau mokytojus, kad tie
dūzgentų ausyse;
4 jie nukreips
ausis nuo tiesos ir
atvers pasakoms.
5 Bet tu būk
visame kame apdairus,
iškęsk sunkumus, dirbk
evangelisto darbą, atlik
savo tarnavimą.
1 Timotiejui 4 sk.:
1 Dvasia aiškiai sako, kad
paskutiniais laikais kai
kurie atsitrauks nuo
tikėjimo, pasidavę
klaidinančioms dvasioms ir
demonų mokymams
Romiečiams
15 sk.:
4 O visa, kas anksčiau
parašyta, mums pamokyti
parašyta, kad ištverme
ir Raštų paguoda
turėtume viltį.
Alvydas Stankevičius,
2019-04-18, "Nesidairyk
atgal" (Lk9,62)
Luko 9 sk.:
57 Jiems einant keliu,
vienas žmogus Jam pasakė:
„Aš seksiu paskui Tave,
kur tik Tu eisi,
Viešpatie!“
58 Jėzus jam atsakė:
„Lapės turi urvus,
padangių paukščiai –
lizdus, o Žmogaus Sūnus
neturi kur galvos
priglausti“.
59 Kitam Jis tarė: „Sek
paskui mane!“ Tas prašė:
„Viešpatie, leisk man
pirmiau pareiti tėvo
palaidoti“.
60 Jėzus jam atsakė:
„Palik mirusiems laidoti
savo numirėlius, o tu eik
ir skelbk Dievo
karalystę!“
61 Dar vienas tarė: „Aš
seksiu paskui Tave,
Viešpatie, bet leisk man
pirmiau atsisveikinti su
savo namiškiais“.
62 Jėzus tam atsakė: „Nė
vienas, kuris uždeda ranką
ant arklo ir žvalgosi
atgal, netinka Dievo
karalystei“.
Giedrius Ažukas,
2019-04-21, "Džiaugkitės,
kad jūsų vardai
įrašyti danguje!"
(Lk10,20)
Jono 12 sk.:
24 Iš tiesų, iš tiesų
sakau jums: jei kviečio
grūdas nekris į žemę ir
nenumirs, jis pasiliks
vienas, o jei numirs, jis
duos gausių vaisių.
Mato 28 sk.:
1 Sabatui pasibaigus,
auštant pirmajai
savaitės dienai, Marija
Magdalietė ir kita
Marija atėjo pažiūrėti
kapo.
2 Ir štai kilo
smarkus žemės
drebėjimas, nes
Viešpaties angelas,
nužengęs iš dangaus,
atėjo, nurito akmenį nuo
angos, ir atsisėdo ant
jo.
3 Jo išvaizda
buvo tarsi žaibo, o
drabužiai balti kaip
sniegas.
4 Išsigandę
jo, sargybiniai ėmė
drebėti ir sustingo lyg
negyvi.
5 O angelas
tarė moterims:
„Nebijokite! Aš žinau,
kad ieškote Jėzaus,
kuris buvo nukryžiuotas.
6 Jo čia nėra!
Jis prisikėlė, kaip buvo
sakęs. Įeikite,
apžiūrėkite vietą, kur
Viešpats gulėjo.
7 Ir skubiai
duokite žinią Jo
mokiniams: ‘Jis
prisikėlė iš numirusių
ir eina pirma jūsų į
Galilėją; tenai Jį
pamatysite’. Štai aš
jums tai pasakiau“.
8 Jos skubiai
paliko kapą, apimtos
išgąsčio bei didelio
džiaugsmo, ir bėgo
pranešti mokiniams.
Jono 11 sk.:
25 Jėzus jai tarė: „Aš
esu prisikėlimas ir
gyvenimas. Kas tiki
mane, nors ir mirtų, bus
gyvas.
26 Ir
kiekvienas, kuris gyvena
ir tiki mane, nemirs per
amžius. Ar tai tiki?“
Morkaus 16
sk.:
10 Ji nuėjusi pranešė Jo
bičiuliams, kurie
liūdėjo ir verkė.
11 Tie,
išgirdę, kad Jis gyvas
ir kad ji pati Jį
mačiusi, netikėjo.
Luko 24 sk.:
45 Tada Jis atvėrė
jiems protą, kad jie
suprastų Raštus,
46 ir
pasakė: „Parašyta,
kad Kristus kentės
ir trečią dieną
prisikels iš
numirusių
47 ir,
pradedant nuo
Jeruzalės, Jo vardu
visoms tautoms bus
skelbiama atgaila ir
nuodėmių atleidimas.
48 Jūs
esate šių dalykų
liudytojai.
49 Ir štai
Aš atsiųsiu jums
savo Tėvo pažadą.
Jūs pasilikite
Jeruzalės mieste,
kol būsite apgaubti
jėga iš aukštybių“.
50 Jėzus
nusivedė juos iki
Betanijos ir,
iškėlęs rankas,
palaimino juos.
51
Laimindamas Jis
atsiskyrė nuo jų ir
buvo paimtas į
dangų.
52 Jie
pagarbino Jį ir,
didelio džiaugsmo
kupini, sugrįžo į
Jeruzalę.
Romiečiams 14 sk.:
17 Dievo karalystė nėra
valgymas ir gėrimas, bet
teisumas, ramybė ir
džiaugsmas Šventojoje
Dvasioje.
Luko 12
sk.:
16 Jis pasakė
jiems palyginimą: „Vieno
turtingo žmogaus laukai
davė gausų derlių.
17 Jis ėmė sau
vienas svarstyti: ‘Ką
man dabar daryti?
Neturiu kur sukrauti
derliaus’.
18 Pagaliau
jis tarė: ‘Štai ką
padarysiu: nugriausiu
savo klojimus,
statysiuos didesnius ir
į juos sugabensiu visus
javus ir visas gėrybes.
19 Tuomet
sakysiu savo sielai:
‘Siela, tu turi daug
gėrybių, sukrautų
ilgiems metams. Ilsėkis,
valgyk, gerk ir
linksminkis!’
20 O Dievas
jam tarė: ‘Kvaily, dar
šiąnakt bus pareikalauta
tavo sielos. Kam gi
atiteks, ką susikrovei?’
21 Taip yra
tam, kuris krauna turtus
sau, bet nesirūpina
tapti turtingas pas
Dievą“.
Filipiečiams 3 sk.:
1 Pagaliau, mano
broliai, džiaukitės
Viešpatyje! Man rašyti
vis tą patį nesunku, o
jums tai pastiprinimas."
Filipiečiams 4 sk.:
1 Taigi, mano broliai,
mano mylimieji ir
išsiilgtieji, mano
džiaugsme ir mano
vainike, – tvirtai
stovėkite Viešpatyje,
mylimieji!
2 Aš raginu
Evodiją ir raginu
Sintichę būti vienos
minties Viešpatyje.
3 Taip pat
raginu tave, tikrasis
bendradarbi, padėk toms
moterims, kurios
darbavosi su manimi
Evangelijos labui kartu
su Klemensu ir kitais
mano bendradarbiais,
kurių vardai gyvenimo
knygoje.
4 Džiaukitės
Viešpatyje visuomet! Ir
vėl kartoju:
džiaukitės!"
1 Tesalonikiečiams 6
sk.:
6 Ir jūs pasidarėte mūsų
ir Viešpaties pasekėjai,
priėmę žodį didžiame
suspaudime su Šventosios
Dvasios džiaugsmu,
Hebrajams 10 sk.:
31 Baisu
pakliūti į gyvojo
Dievo rankas!
32
Prisiminkite
ankstesnes dienas,
kada jūs apšviesti
ištvėrėte didelę
kentėjimų kovą,
33 tiek
patys išstatyti viešam
reginiui su
paniekinimais ir
smurtu, tiek būdami
dalininkai tų, su
kuriais buvo taip
elgiamasi.
34 Jūs
užjautėte mane,
kalinį, ir linksmai
sutikote savo turto
išplėšimą, žinodami,
jog turite danguje
geresnį ir išliekantį
turtą.
35 Tad
nepameskite savo
pasitikėjimo, už kurį
skirtas didelis
atlygis!
36 Taip,
reikia jums ištvermės,
kad, įvykdę Dievo
valią, gautumėte, kas
pažadėta.
37 Nes „dar
trumpa, trumpa
valandėlė, ir ateis
Tas, kuris turi
ateiti, ir neužtruks.
38 Bet
teisusis gyvens
tikėjimu, ir, jeigu
jis atsitrauktų, mano
siela juo
nebesigėrės“.
39 Tačiau
mes nesame tie, kurie
atsitraukia savo
pražūčiai, bet tie,
kurie tiki, kad
išgelbėtume sielą.
Luko 10 sk.:
"20 Bet jūs džiaukitės
ne tuo, kad dvasios jums
pavaldžios; džiaukitės,
kad jūsų vardai įrašyti
danguje“."
1 Petro 1 sk.:
3 Tebūnie palaimintas
Dievas, mūsų Viešpaties
Jėzaus Kristaus Tėvas,
kuris iš savo didžio
gailestingumo Jėzaus
Kristaus prikėlimu iš
numirusių atgimdė mus
gyvai vilčiai,
4
nenykstančiam,
nesuteptam ir
nevystančiam
palikimui, kuris
paruoštas jums
danguje."
5 Dievo jėga
per tikėjimą jūs esate
saugomi išgelbėjimui,
kuris parengtas
apsireikšti paskutiniu
laiku.
6 Tuo
džiaukitės, nors dabar,
jei reikia, trumpai
kenčiate įvairiuose
išmėginimuose,
7 kad jūsų
išbandytas tikėjimas,
brangesnis už
pragaištantį auksą, nors
ir ugnimi ištirtą, būtų
pripažintas vertas
gyriaus, garbės ir
šlovės, kai apsireikš
Jėzus Kristus.
8 Jūs mylite
Jį, nors ir nesate Jo
matę; tikėdami Jį, nors
ir neregėdami,
džiaugiatės neišsakomu
ir šlovingiausiu
džiaugsmu,"
9 gaudami
jūsų tikėjimo tikslą –
sielų išgelbėjimą.
Marijona Mukomolovienė,
2019-04-14, "Koks
tavo pagrindinis
gyvenimo tikslas?"
Efeziečiams 4 sk.:
17 Taigi aš
liepiu ir įspėju
Viešpatyje, kad jūs
nebesielgtumėte, kaip
elgiasi pagonys dėl
savo proto tuštybės.
18 Jų protas
aptemęs, jie atskirti
nuo Dievo gyvenimo dėl
savo neišmanymo bei
širdies užkietėjimo.
19 Jie
sustabarėję, pasidavę
gašlumui,
nepasotinamai daro
visus nešvarius
darbus.
20 Bet jūs
ne taip pažinote
Kristų!
21 Juk iš Jo
girdėjote ir Jame
išmokote, – nes tiesa
yra Jėzuje, –
22 kad
privalu atsižadėti
senojo žmogaus
ankstesnio gyvenimo
būdo, žlugdančio
apgaulingais geismais,
23
atsinaujinti savo
proto dvasioje
24 ir
apsirengti nauju
žmogumi, sutvertu
pagal Dievą teisume ir
tiesos šventume.
1
Korintiečiams 9 sk.:
24 Argi
nežinote, kad
lenktynėse bėga visi,
bet tik vienas gauna
laimėtojo
apdovanojimą? Taigi
bėkite taip, kad
laimėtumėte!
25
Kiekvienas varžybų
dalyvis nuo visko
susilaiko; jie taip
daro, norėdami gauti
vystantį vainiką, o
mes – nevystantį.
26 Todėl aš
bėgu nedvejodamas ir
grumiuosi ne kaip į
orą smūgiuodamas,
27 bet
tramdau savo kūną ir
darau jį klusnų, kad,
kitiems skelbdamas,
pats netapčiau
atmestinas.
Jeremijo
6 sk.:
19 Klausyk, žeme! Aš
užleisiu nelaimę šitai
tautai kaip jų minčių
vaisių, nes jie
neklausė mano žodžių
ir mano įstatymo, bet
jį atmetė.
20 Kam
man smilkalai, nešami
iš Šebos, ir kvepianti
nendrė iš tolimos
šalies? Jūsų
deginamosios aukos man
nepatinka ir jūsų
kraujo aukos man
nemielos“.
Patarlių
1 sk.:
30 Jie nepriėmė mano
patarimų ir paniekino
mano barimą.
31 Todėl jie
valgys savo kelių
vaisių, pasisotins
savo sumanymais.
32
Neišmanėlių
užsispyrimas užmuš
juos, kvailius
pražudys jų
neapdairumas.
33 Kas manęs
klauso, gyvens
saugiai, bus ramus ir
nebijos pikto“.
Jono 1
sk.:
45 Pilypas sutiko
Natanaelį ir sako jam:
„Radome Tą, apie kurį
rašė Mozė Įstatyme ir
pranašai – Jėzų iš
Nazareto, Juozapo
sūnų“.
46
Natanaelis jam tarė:
„Ar iš Nazareto gali
būti kas gero?“
Pilypas atsakė: „Ateik
ir pažiūrėk!“
47 Pamatęs
ateinantį Natanaelį,
Jėzus pasakė apie jį:
„Štai tikras
izraelitas, kuriame
nėra klastos!“
Romiečiams 2 sk.:
28 Ne tas yra žydas,
kuris išoriškai
laikomas žydu, ir ne
tas apipjaustymas,
kuris išoriškai
atliktas kūne.
29 Bet tas
yra žydas, kuris toks
viduje, ir tada yra
apipjaustymas, kai
širdis apipjaustyta
dvasioje, o ne pagal
raidę. Tokiam ir šlovė
ne iš žmonių, bet iš
Dievo.
Mindaugas Sakalauskas,
2019-04-13, "Mylėkime
Dievo Žodį"
Jono 8 sk.:
30 Jam tai
kalbant, daugelis
įtikėjo Jį.
31 Jėzus
kalbėjo įtikėjusiems Jį
žydams: „Jei jūs
pasiliekate mano žodyje,
iš tiesų esate mano
mokiniai;"
Apreiškimo
19 sk.:
12 Jo akys švietė kaip
ugnies liepsna, o ant Jo
galvos daug diademų ir
įrašytas vardas, kurio
niekas nežino, tik Jis
pats.
13 Jis
apsirengęs kraujyje
pamirkytu drabužiu ir Jo
vardas – Dievo žodis.
Jono 1 sk.:
14 Tas Žodis tapo kūnu
ir gyveno tarp mūsų; mes
regėjome Jo šlovę –
šlovę Tėvo viengimio,
pilno malonės ir tiesos.
Ekleziasto 4 sk.:
6 Geriau turėti saują
su ramybe negu pilnas
rieškučias vargstant
ir gaudant vėjus.
1 Petro 5
sk.:
7 Meskite ant
Jo savo rūpesčius, nes
Jis jumis rūpinasi.
8 Būkite
blaivūs ir budrūs, nes
jūsų priešas velnias
slankioja aplinkui kaip
riaumojantis liūtas,
tykodamas kurį nors
praryti.
9
Pasipriešinkite jam
tvirtu tikėjimu,
žinodami, kad tokius
pačius kentėjimus
patiria jūsų broliai
pasaulyje.
10 O
visokeriopos malonės
Dievas, pašaukęs mus į
savo amžinąją šlovę
Kristuje Jėzuje, pats
jus, trumpai
pakentėjusius,
ištobulins,
sutvirtins, sustiprins
ir pastatys ant tvirto
pagrindo.
Giedrius Ažukas,
2019-04-07, "Į
kur palinkusi mano
širdis?"
Pradžios 8 sk.:
21 Viešpats, užuodęs
malonų kvapą, tarė savo
širdyje: „Aš daugiau
nebeprakeiksiu žemės dėl
žmogaus, nes žmogaus
širdis palinkusi į pikta
nuo pat jo jaunystės, ir
daugiau nebeišnaikinsiu
viso to, kas gyva, kaip
esu padaręs.
22 Kol žemė
bus, nenustos sėja ir
pjūtis, šaltis ir
šiluma, vasara ir
žiema, diena ir
naktis!“
Luko 14 sk.:
21 Tarnas
sugrįžęs viską
papasakojo
šeimininkui. Šis
supyko ir įsakė
tarnui: ‘Skubiai eik į
miesto gatves ir
skersgatvius ir vesk
čia vargšus,
paliegėlius, luošus ir
aklus’.
22 Tarnas
vėl pranešė:
‘Šeimininke, kaip
liepei, – padaryta,
bet dar yra vietos’.
23 Tada
šeimininkas tarė
tarnui: ‘Eik į kelius
bei patvorius ir
priversk ateiti, kad
mano namai būtų pilni.
24 Sakau
jums, – nė vienas iš
anų pakviestųjų žmonių
neragaus mano
vaišių’“.
Psalmių
122 sk.:
1
Džiaugiausi, kai jie
man pasakė: „Eikime
į Viešpaties namus!“
2 Mūsų
kojos stovės tavo,
Jeruzale,
vartuose!
3
Jeruzale, tvirtai
pastatytas mieste!
4 Į jį
traukia Viešpaties
giminės pagal
Izraelio įstatymą
dėkoti Viešpačiui,
5 nes
teisėjų sostai ir
Dovydo namų sostas
čia stovi.
6
Melskite taikos
Jeruzalei; kurie
tave myli, turės
sėkmę.
7 Tebūna
taika visam
miestui, gerovė jo
rūmuose.
8 Savo
brolių ir draugų
labui sakau:
„Tebūna tavyje
taika!“
9
Meldžiu tau
gerovės dėl
Viešpaties, mūsų
Dievo, namų!
Hebrajams 10 sk.:
25
Neapleiskime savųjų
susirinkimo, kaip
kai kurie yra pratę,
bet raginkime vieni
kitus juo labiau,
juo aiškiau regime
besiartinančią
dieną.
Ekleziasto
11 sk.:
9 Jaunuoli, džiaukis
savo jaunyste! Tegul
tavo širdis džiugina
tave ir eik, kur
tavo širdis traukia
ir kur akys mato,
bet žinok, kad už
viską turėsi
atsiskaityti prieš
Dievą.
Darius Šulskis,
2019-03-31, "Kur
veda Šventoji
Dvasia"
Romiečiams 8 sk.:
1 Taigi dabar nebėra
pasmerkimo tiems, kurie
yra Kristuje Jėzuje,
kurie gyvena ne pagal
kūną, bet pagal Dvasią.
...
5 Kurie
gyvena pagal kūną, tie
mąsto kūniškai, o kurie
gyvena pagal Dvasią –
dvasiškai.
6 Kūniškas
mąstymas – tai mirtis, o
dvasiškas – gyvenimas ir
ramybė.
7 Kūniškas
mąstymas priešiškas
Dievui; jis nepaklūsta
Dievo įstatymui ir net
negali paklusti.
8 Ir todėl
gyvenantys pagal kūną
negali patikti Dievui.
9 Tačiau jūs
negyvenate pagal kūną,
bet pagal Dvasią, jei
tik Dievo Dvasia gyvena
jumyse. O kas neturi
Kristaus Dvasios, tas
nėra Jo."
...
12 Taigi,
broliai, mes nesame
skolingi kūnui, kad
gyventume pagal
kūną.
13 Jei
jūs gyvenate
pagal kūną –
mirsite. Bet jei
dvasia marinate
kūniškus darbus
– gyvensite.
14
Visi, vedami
Dievo Dvasios,
yra Dievo
vaikai.
15 Jūs
gi gavote ne
vergystės
dvasią, kad vėl
bijotumėte, bet
gavote įsūnystės
Dvasią, kuria
šaukiame: „Aba,
Tėve!“
16
Pati Dvasia
liudija mūsų
dvasiai, kad
esame Dievo
vaikai.
17 O
jei esame
vaikai, tai ir
paveldėtojai.
Dievo
paveldėtojai ir
Kristaus
bendrapaveldėtojai,
jeigu tik su Juo
kenčiame, kad su
Juo būtume
pašlovinti.
...
38 Ir aš
įsitikinęs, kad
nei mirtis, nei
gyvenimas, nei
angelai, nei
kunigaikštystės,
nei galybės, nei
dabartis, nei
ateitis,
39
nei aukštumos,
nei gelmės,
nei jokie kiti
kūriniai
negalės mūsų
atskirti nuo
Dievo meilės,
kuri yra
Kristuje
Jėzuje, mūsų
Viešpatyje."
Jono
1 sk.:
12 Visiems,
kurie Jį priėmė,
Jis davė galią
tapti Dievo
vaikais – tiems,
kurie tiki Jo
vardą,
13
kurie ne iš
kraujo, ne iš
kūno norų ir ne
iš vyro norų,
bet iš Dievo
gimę."
Jono
3 sk.:
4
Nikodemas
paklausė: „Bet
kaip gali gimti
žmogus, būdamas
senas? Argi jis
gali antrą kartą
įeiti į savo
motinos įsčias
ir gimti?“"
5
Jėzus atsakė:
„Iš tiesų, iš
tiesų sakau
tau: jei kas
negims iš
vandens ir
Dvasios,
negalės įeiti
į Dievo
karalystę.
6
Kas gimė iš
kūno, yra
kūnas, o kas
gimė iš
Dvasios, yra
dvasia."
1
Korintiečiams
12 sk.:
3 Todėl aš jums
aiškinu, kad nė
vienas, kuris
kalba Dievo
Dvasia,
neprakeikia
Jėzaus. Ir nė
vienas negali
sakyti, kad
Jėzus yra
Viešpats, kaip
tik Šventąja
Dvasia."
Jono
16 sk.:
5 O dabar einu pas
Tą, kuris mane
siuntė, ir niekas
iš jūsų neklausia:
‘Kur Tu eini?’
6
Kadangi jums tai
pasakiau, liūdesys
jūsų širdis
užliejo.
7 Bet
sakau jums tiesą:
jums geriau, kad
Aš išeinu, nes jei
neišeičiau, pas
jus neateitų
Guodėjas. O nuėjęs
Jį jums atsiųsiu.
8 Atėjęs
Jis įtikins
pasaulį dėl
nuodėmės, dėl
teisumo ir dėl
teismo.
9 Dėl
nuodėmės, – kad
netiki manimi.
10 Dėl
teisumo, – kad Aš
pas savo Tėvą
einu, ir jūs manęs
daugiau
nebematysite.
11 Dėl
teismo, – kad šio
pasaulio
kunigaikštis yra
nuteistas.
12 Dar
daug ką turiu jums
pasakyti, bet
dabar negalite
pakelti.
13 Bet
kai ateis Ji,
Tiesos Dvasia, jus
Ji įves į visą
tiesą. Ji nekalbės
iš savęs, bet
kalbės, ką išgirs,
ir praneš, kas dar
turi įvykti.
14 Ji
pašlovins mane,
nes ims iš to, kas
mano, ir jums tai
paskelbs.
Titui
3 sk.:
4 Bet kai
pasirodė Dievo,
mūsų Gelbėtojo,
gerumas ir meilė
žmonėms,
5 Jis
išgelbėjo mus ne
dėl mūsų atliktų
teisumo darbų,
bet iš savo
gailestingumo,
Šventosios
Dvasios
atgimdančiu ir
atnaujinančiu
nuplovimu.
6 Jis
mums dosniai
išliejo tos
Dvasios per mūsų
Gelbėtoją Jėzų
Kristų,
7 kad,
išteisinti Jo
malone, viltimi
taptume amžinojo
gyvenimo
paveldėtojais.
8 Tai
patikimas žodis.
Ir aš noriu, kad
tu nuolatos
pabrėžtum šiuos
dalykus, kad
patikėjusieji
Dievu rūpintųsi
paremti gerus
darbus. Tai gera
ir naudinga
žmonėms.
Giedrius Ažukas,
2019-03-24, "Pasirinkime
ištikimybę
Kristuje Jėzuje"
1 Korintiečiams 9
sk.:
24 Argi
nežinote, kad
lenktynėse bėga
visi, bet tik vienas
gauna laimėtojo
apdovanojimą? Taigi
bėkite taip, kad
laimėtumėte!
25
Kiekvienas varžybų
dalyvis nuo visko
susilaiko; jie taip
daro, norėdami gauti
vystantį vainiką, o
mes – nevystantį.
26 Todėl
aš bėgu nedvejodamas
ir grumiuosi ne kaip
į orą smūgiuodamas,
27 bet
tramdau savo kūną ir
darau jį klusnų,
kad, kitiems
skelbdamas, pats
netapčiau
atmestinas.
2
Timotiejui 4 sk.:
7 Aš
kovojau gerą kovą,
baigiau bėgimą,
išlaikiau tikėjimą.
8 Nuo šiol
manęs laukia teisumo
vainikas, kurį aną
dieną man duos
Viešpats,
teisingasis
Teisėjas, – ir ne
tik man, bet ir
visiems, kurie
pamilo Jo
pasirodymą.
Psalmių
25 sk.:
12 Žmogų, kuris bijo
Viešpaties, Jis
mokys pasirinkti
kelią.
Psalmių
119 sk.:
63 Aš draugas
visiems, kurie Tavęs
bijo ir Tavo
potvarkius vykdo.
...
66 Mokyk
mane teisingai
nuspręsti ir
pasirinkti, nes aš
patikėjau Tavo
įsakymais.
Mato 6
sk.:
33 Pirmiausia
ieškokite Dievo
karalystės ir Jo
teisumo, o visa tai
bus jums pridėta.
Joelio
3 sk.:
14 Minių minios
sprendimo slėnyje!
Viešpaties diena
priartėjo.
Apreiškimo
7 sk.:
9 Paskui regėjau:
štai milžiniška
minia, kurios niekas
negalėjo
suskaičiuoti, iš
visų giminių,
genčių, tautų ir
kalbų. Visi stovėjo
priešais sostą ir
Avinėlį, apsisiautę
baltais apsiaustais,
su palmių šakomis
rankose.
...
13 Tuomet
vienas iš vyresniųjų
tarė man: „Kas tokie
yra ir iš kur atėjo
tie, apsivilkę
baltais
apsiaustais?“
14 Aš jam
atsakiau:
„Viešpatie, tu
žinai“. Ir jis man
tarė: „Jie atėjo iš
didelio suspaudimo.
Jie išplovė savo
apsiaustus ir juos
išbaltino Avinėlio
kraujyje.
Apreiškimo
2 sk.:
10 ... Būk
ištikimas iki
mirties, ir Aš tau
duosiu gyvenimo
vainiką’.
1 Korintiečiams
10 sk.:
13 Jums
tekęs pagundymas
tėra tik žmogiškas.
Bet Dievas
ištikimas. Jis
neleis jūsų gundyti
daugiau nei jūsų
jėgos leidžia, bet
kartu su pagundymu
duos ir išeitį, kad
sugebėtumėte jį
atlaikyti.
Romiečiams
1 sk.:
18 Dievo
rūstybė apsireiškia
iš dangaus už
visokią žmonių
bedievystę ir
neteisybę, kai
teisybę jie
užgniaužia
neteisumu.
19 Juk
tai, kas gali būti
žinoma apie Dievą,
jiems aišku, nes
Dievas jiems tai
apreiškė.
20 Jo
neregimosios
ypatybės – Jo
amžinoji galybė ir
dievystė – nuo pat
pasaulio sukūrimo
aiškiai suvokiamos
iš Jo kūrinių, todėl
jie nepateisinami.
21 Pažinę
Dievą, jie negarbino
Jo kaip Dievo ir Jam
nedėkojo, bet
tuščiai mąstydami
paklydo, ir neišmani
jų širdis aptemo.
...
25 Jie
Dievo tiesą iškeitė
į melą ir garbino
kūrinius bei tarnavo
jiems, o ne Kūrėjui,
kuris palaimintas
per amžius. Amen!
26 Todėl
Dievas paliko juos
gėdingų aistrų
valiai. Jų moterys
prigimtinius
santykius pakeitė
priešingais
prigimčiai.
27
Panašiai ir vyrai,
pametę prigimtinius
santykius su
moterimis, užsigeidė
vienas kito,
ištvirkavo vyrai su
vyrais, ir gaudavo
už savo paklydimą
vertą atpildą.
28 Kadangi
jie nesirūpino
pažinti Dievą, tai
Dievas leido jiems
vadovautis netikusiu
išmanymu ir daryti,
kas nepridera.
Luko 21
sk.:
19 Savo ištverme
išlaikykite savo
sielas“.
...
34
Saugokitės, kad jūsų
širdys nebūtų
apsunkintos
nesaikingumo,
girtavimo ir
gyvenimo rūpesčių,
kad toji diena
neužkluptų jūsų
netikėtai.
2
Korintiečiams 5
sk.:
17 Taigi, jei kas
yra Kristuje, tas
yra naujas kūrinys.
Kas sena – praėjo,
štai visa tapo
nauja.
18 O visa
tai iš Dievo, kuris
per Jėzų Kristų
sutaikino mus su
savimi ir davė mums
sutaikinimo
tarnavimą.
19 Tai
Dievas Kristuje
sutaikino su savimi
pasaulį,
nebeįskaitydamas
žmonėms jų
nusikaltimų, ir davė
mums sutaikinimo
žodį.
Marijona
Mukomolovienė,
2019-03-17, "Taip,
reikia mums
ištvermės ir
kantrybės"
2 Timotiejui 4 sk.:
10 nes Demas, pamilęs
šį pasaulį, paliko
mane ir iškeliavo į
Tesaloniką, Krescentas
– į Galatiją, Titas –
į Dalmatiją.
1
Timotiejui 6 sk.:
9 Kas trokšta
praturtėti, pakliūva į
pagundymą ir į pinkles
bei į daugelį kvailų
ir kenksmingų
geidulių, kurie
paskandina žmones
sugedime ir pražūtyje.
1
Korintiečiams 2
sk.:
14 Bet sielinis
žmogus nepriima to,
kas yra iš Dievo
Dvasios, nes jam tai
kvailystė; ir negali
suprasti, nes tai
dvasiškai vertinama.
15 O
dvasinis žmogus gali
spręsti apie viską,
bet niekas negali
spręsti apie jį.
16 „Kas gi
suvokė Viešpaties
mintį, kad galėtų Jį
pamokyti?“ O mes
turime Kristaus
protą.
Romiečiams
12 sk.:
2 Ir
neprisitaikykite
prie šio pasaulio,
bet pasikeiskite,
atnaujindami savo
protą, kad
galėtumėte ištirti,
kas yra gera,
priimtina ir tobula
Dievo valia.
Jono 15
sk.:
15 Jau nebevadinu
jūsų tarnais, nes
tarnas nežino, ką
veikia jo
šeimininkas. Jus Aš
draugais vadinu, nes
jums viską
paskelbiau, ką iš
savo Tėvo girdėjau.
Hebrajams
10 sk.:
36 Taip, reikia
jums ištvermės,
kad, įvykdę Dievo
valią, gautumėte,
kas pažadėta.
37 Nes
„dar trumpa,
trumpa valandėlė,
ir ateis Tas,
kuris turi ateiti,
ir neužtruks.
38 Bet
teisusis gyvens
tikėjimu, ir,
jeigu jis
atsitrauktų, mano
siela juo
nebesigėrės“.
39
Tačiau mes nesame
tie, kurie
atsitraukia savo
pražūčiai, bet
tie, kurie tiki,
kad išgelbėtume
sielą.
Romiečiams
15 sk.:
5 Ištvermės ir
paguodos Dievas
teduoda jums
tarpusavyje būti
vienos minties,
Kristaus Jėzaus
pavyzdžiu,
2 Petro 2
sk.:
18 Skelbdami išpūstas
ir tuščias kalbas,
kūno geismais ir
pasileidimu jie
suvilioja tuos, kurie
yra vos pasprukę nuo
gyvenančių paklydime.
19 Jie žada
šiems laisvę, patys
būdami sugedimo
vergai: juk
nugalėtasis tampa
nugalėjusiojo vergu.
20 Bet
jeigu, ištrūkę iš
pasaulio purvyno
Viešpaties ir
Gelbėtojo Jėzaus
Kristaus pažinimu, jie
ir vėl jame įklimpę
pralaimi, tai jiems
paskui darosi blogiau
negu pirma.
Apreiškimo
3 sk.:
10 Kadangi tu išlaikei
mano kantrybės žodį,
tai ir Aš tave
apsaugosiu nuo
išbandymo valandos,
kuri ištiks visą
pasaulį, kad būtų
išmėginti žemės
gyventojai.
11 Štai Aš
veikiai ateinu.
Tvirtai laikyk, ką
turi, kad niekas
neatimtų tavo vainiko.
12
Nugalėtoją Aš
padarysiu ramsčiu savo
Dievo šventykloje, ir
jis jau nebeišeis
laukan; užrašysiu ant
jo savo Dievo vardą ir
vardą savo Dievo
miesto, naujosios
Jeruzalės,
nužengiančios iš
dangaus nuo mano
Dievo, ir savo naująjį
vardą’.
Apreiškimo
14 sk.:
12 Čia pasirodo
šventųjų ištvermė,
kurie laikosi Dievo
įsakymų ir Jėzaus
tikėjimo.
13 Ir aš
išgirdau iš dangaus
balsą, kuris man
sakė: „Rašyk: ‘Nuo
šiol palaiminti
mirusieji, kurie
miršta Viešpatyje.
Taip, – sako Dvasia,
– kad atilsėtų nuo
savo vargų; ir jų
darbai seka juos’“.
Gintautas Gruzdys,
2019-03-10, "Žinia
Laodikėjos
bažnyčiai"
Apreiškimo 1 sk.:
3 Palaimintas, kas
skaito bei klauso šios
pranašystės žodžių ir
laikosi, kas joje
parašyta, nes laikas yra
arti.
4 Jonas
septynioms Azijos
bažnyčioms: malonė ir
ramybė jums nuo To,
kuris yra, kuris buvo
ir kuris ateina, ir
nuo septynių dvasių,
esančių prieš Jo
sostą,"
Apr
1:3,9-10: "3
Palaimintas, kas
skaito bei klauso
šios pranašystės
žodžių ir laikosi,
kas joje parašyta,
nes laikas yra arti.
…
9 Aš,
Jonas, jūsų brolis
ir sielvarto,
karalystės ir Jėzaus
Kristaus kantrybės
bendrininkas, buvau
saloje, vardu
Patmas, dėl Dievo
žodžio ir Jėzaus
Kristaus liudijimo.
10 Aš
buvau Dvasioje
Viešpaties dieną ir
išgirdau už savo
nugaros galingą
balsą, tarsi
trimitą,
Kolosiečiams 2
sk.:
1 Tad noriu, kad jūs
žinotumėte, kaip
įnirtingai kovoju už
jus, už laodikiečius
ir visus, kurie nėra
matę mano kūno
veido,
Kolosiečiams 4
sk.:
13 Aš galiu
paliudyti, kad jis
labai uolus dėl
jūsų, laodikiečių ir
hierapoliečių.
14
Sveikina jus
mylimasis
gydytojas Lukas ir
Demas.
15
Pasveikinkite
brolius
Laodikėjoje ir
Nimfą bei
bažnyčią, kuri jo
namuose.
16 Kai
šitas laiškas bus
perskaitytas pas
jus,
pasirūpinkite, kad
jis būtų
perskaitytas ir
laodikiečių
bažnyčioje, o jūs
perskaitykite
laišką, kuris
ateis iš
Laodikėjos.
Apreiškimo 21
sk.:
14 Miesto sienos
turi dvylika
pamatų, ant kurių
dvylikos Avinėlio
apaštalų vardai.
Apreiškimo
3 sk.:
14 „Laodikėjos
bažnyčios
angelui rašyk:
‘Tai skelbia
Amen,
ištikimasis ir
tikrasis
Liudytojas,
Dievo kūrinijos
pradžia.
15
Žinau tavo
darbus, jog
esi nei
šaltas, nei
karštas. O,
kad būtum arba
šaltas, arba
karštas!
16
Bet kadangi
esi drungnas
ir nei
karštas, nei
šaltas, Aš
išspjausiu
tave iš savo
burnos.
17
Tu gi sakai:
‘Aš esu
turtingas ir
pralobęs, ir
nieko man
nebereikia’, –
o nežinai, kad
esi skurdžius,
apgailėtinas,
beturtis,
aklas ir
nuogas.
18
Aš tau patariu
pirkti iš
manęs
išgryninto
ugnyje aukso,
kad pralobtum,
baltus
drabužius, kad
apsirengtum ir
nebūtų matoma
tavo nuogumo
gėda, ir
tepalo
pasitepti
akims, kad
praregėtum.
19
Tuos, kuriuos
myliu, Aš baru
ir drausminu;
būk tad uolus
ir atgailauk!
Giedrius Ažukas,
2019-03-03, "Evangelijos
šviesa"
Morkaus 16 sk.:
15 Jis tarė jiems:
„Eikite į visą pasaulį
ir skelbkite
Evangeliją visai
kūrinijai.
16 Kas
įtikės ir krikštysis,
bus išgelbėtas, o kas
netikės, bus
pasmerktas.
Luko 8 sk.:
16 „Nė vienas, uždegęs
žiburį, neapvožia jo
indu ir nekiša po lova,
bet stato į žibintuvą,
kad įeinantys matytų
šviesą.
Luko 11 sk.:
33 „Niekas uždegto
žiburio nededa į
slėptuvę ar po indu, bet
stato jį į žibintuvą,
kad įeinantys matytų
šviesą."
Efeziečiams 2 sk.:
10 Mes esame Jo kūrinys,
sukurti Kristuje Jėzuje
geriems darbams, kuriuos
Dievas iš anksto paskyrė
mums atlikti.
Izaijo 54 sk.:
2 „Išplėsk savo
palapinės vietą, ištempk
savo buveinės
uždangalus, netaupyk!
Pailgink virves ir
sustiprink kuolelius!
3 Tu
išsiplėsi į dešinę ir
į kairę, tavo
palikuonys valdys
tautas ir apgyvendins
tuščius miestus.
4 Nesibijok,
nes nebūsi sugėdinta!
Nerausk, nes nebūsi
niekinama! Jaunystės
gėdą tu užmirši ir
našlystės pajuokos
neatsiminsi.
Izaijo 55 sk.:
6 Ieškokite
Viešpaties, kol galima
Jį rasti, šaukitės Jo,
kol Jis arti.
Ekleziasto 11 sk.:
4 Kas žiūri vėjo –
nesėja, kas stebi
debesis – nepjauna.
5 Kaip
nežinai dvasios
kelių ir kūdikio
kaulų augimo
įsčiose, taip
nežinai ir darbų
Dievo, kuris viską
sukūrė.
6 Sėk
sėklą rytą ir
vakare, nes nežinai,
kuri geriau užderės;
o gal abi bus
vienodai geros.
7 Šviesa
yra maloni, akys
mėgsta saulę.
Izaijo 55 sk.:
10 Kaip lietus ir
sniegas krinta iš
dangaus ir
nesugrįžta, bet
sudrėkina žemę,
padaro ją derlingą
ir duoda sėklos
sėjėjui bei duonos
valgytojui,
11 taip ir
mano žodis, kuris
išeina iš mano
burnos, negrįš
tuščias, bet įvykdys
mano valią ir atliks
tai, kam yra
siųstas.
12 Jūs
išeisite linksmi, ir
ramybė lydės jus.
Kalnai ir kalvos
džiūgaus jūsų
akivaizdoje ir laukų
medžiai plos
rankomis.
13
Erškėčių vietoje
augs kiparisai ir
usnių vietoje –
mirtos. Tai bus
atminimas, amžinas
ženklas Viešpaties
garbei“.
Luko 8 sk.:
1 Po to Jėzus
keliavo per miestus
ir kaimus,
pamokslaudamas ir
skelbdamas Dievo
karalystės Gerąją
naujieną. Su Juo
buvo dvylika
2 ir kelios
moterys, išgydytos nuo
piktųjų dvasių bei ligų:
Marija, vadinama
Magdaliete, iš kurios
buvo išėję septyni
demonai,
3 Erodo
prievaizdo Chūzo žmona
Joana, Zuzana ir daug
kitų, kurios jiems
tarnavo savo turtu.
...
39 „Grįžk namo
ir papasakok, kokių
didžių dalykų tau padarė
Dievas“. Tuomet jis
nuėjo ir skelbė po visą
miestą, ką Jėzus jam
buvo padaręs.
...
50 Tai
išgirdęs, Jėzus tarė:
„Nebijok, tik tikėk, ir
ji bus išgelbėta“.
Luko 9 sk.:
1 Sukvietęs dvylika savo
mokinių, Jėzus davė
jiems jėgą ir valdžią
prieš visus demonus ir
gydyti ligoms.
2 Po to
išsiuntė juos skelbti
Dievo karalystės ir
gydyti ligonių.
...
6 Išėję jie
traukė per aplinkinius
kaimus, visur skelbdami
Evangeliją bei gydydami.
Apaštalų
4 sk.:
33 Apaštalai su didžiule
jėga liudijo apie
Viešpaties Jėzaus
prisikėlimą, ir gausi
malonė buvo su jais
visais.
Marijona Mukomolovienė,
2019-02-24, "Palaiminti
tyraširdžiai, nes jie
regės Dievą" (Mt5,8)
Mato 5 sk.:
3
Palaiminti vargšai
dvasia, nes jų yra
dangaus karalystė.
4
Palaiminti, kurie
liūdi, nes jie bus
paguosti.
5
Palaiminti
romieji, nes jie
paveldės žemę.
6
Palaiminti, kurie
alksta ir trokšta
teisumo, nes jie
bus pasotinti.
7
Palaiminti
gailestingieji,
nes jie susilauks
gailestingumo.
8
Palaiminti
tyraširdžiai, nes
jie regės Dievą.
9
Palaiminti
taikdariai, nes
jie bus vadinami
Dievo vaikais.
Psalmių
24 sk.:
3 Kas kops į
Viešpaties
kalną? Kas
atsistos Jo
šventoje
vietoje?
4 Tas,
kas turi švarias
rankas ir tyrą
širdį, kuris
nenukreipė savo
sielos į
tuštybes ir
neteisingai
neprisiekė.
5 Jis
gaus palaiminimą
iš Viešpaties ir
teisumą iš savo
gelbėtojo Dievo.
Filipiečiams
2 sk.:
5
Būkite tokio
nusistatymo kaip
Kristus Jėzus
1 Petro 2
sk.:
21 Juk jūs tam
pašaukti; ir
Kristus kentėjo
už mus,
palikdamas mums
pavyzdį, kad
eitumėte Jo
pėdomis.
Psalmių 15
sk.:
1 Viešpatie, kas
gali pasilikti
Tavo palapinėje
ir gyventi Tavo
šventajame
kalne?
2
Tas, kuris
gyvena dorai,
elgiasi
teisiai ir
savo širdyje
kalba tiesą;
3
kuris savo
liežuviu
nešmeižia,
nedaro pikto
savo artimui ir
neplūsta
kaimyno;
4
kuris
paniekintąjį
smerkia, o
Viešpaties
bijančius
gerbia; kuris
prisiekęs, nors
ir savo
nenaudai,
ištesi;
5
kuris neskolina
pinigų
palūkanoms
gauti, nepriima
kyšių prieš
nekaltą žmogų.
Kas šitaip
elgiasi, niekada
nesusvyruos.
Filipiečiams 3
sk.:
13
Broliai, aš
nemanau, kad jau
būčiau tai
pasiekęs. Tik
viena tikra:
pamiršdamas, kas
už manęs, ir
siekdamas to,
kas priešakyje,
14
veržiuosi į
tikslą
aukštybėse,
siekiu
apdovanojimo už
Dievo pašaukimą
Kristuje Jėzuje.
15
Taigi visi,
kurie esame
subrendę, taip
mąstykime. O
jeigu jūs apie
ką nors manote
kitaip, tai
Dievas jums ir
tai apreikš.
16
Kiek
bebūtumėme
pasiekę,
vadovaukimės
ta pačia
taisykle ir
taip
mąstykime.
1 Korintiečiams
13 sk.:
4 Meilė kantri ir
maloni, meilė
nepavydi; meilė
nesigiria ir
neišpuiksta.
5 Ji
nesielgia
nepadoriai,
neieško savo
naudos,
nepasiduoda
piktumui,
nemąsto piktai,
6
nesidžiaugia
neteisybe,
džiaugiasi
tiesa;
7 visa
pakenčia, visa
tiki, viskuo
viliasi ir visa
ištveria.
8
Meilė niekada
nesibaigia. ...
...
11 Kai
buvau vaikas,
kalbėjau kaip
vaikas, supratau
kaip vaikas,
mąsčiau kaip
vaikas, bet
tapęs vyru,
palikau tai, kas
vaikiška.
12
Dabar mes
matome kaip
per stiklą,
miglotai, bet
tada – veidas
į veidą. Dabar
žinau iš
dalies, bet
tada pažinsiu,
kaip ir pats
esu pažintas.
13
Taigi dabar
pasilieka
tikėjimas,
viltis ir
meilė – šis
trejetas, bet
didžiausia iš
jų yra meilė.
Kolosiečiams
2 sk.:
18 Niekas
teneatima jūsų
atlygio,
pamėgęs
tariamą
nusižeminimą
ir angelų
garbinimą,
pasinėręs į
tai, ko nėra
matęs, be
pagrindo
pasipūtęs savo
kūniškais
samprotavimais,
19
nesijungdamas
su Galva, iš
kurios visas
kūnas,
sąnariais ir
raiščiais
aprūpinamas
bei jungiamas
vienybėn, auga
Dievo teikiamu
ūgiu.
1
Korintiečiams
1 sk.:
21 Kadangi
pasaulis
išmintimi
nepažino Dievo
pagal Jo
išmintį, tai
Dievui patiko
skelbimo
kvailumu
išgelbėti
tuos, kurie
tiki.
Kolosiečiams 3
sk.:
1 Jeigu esate su
Kristumi prikelti,
siekite to, kas
aukštybėse, kur
Kristus sėdi Dievo
dešinėje.
2
Mąstykite apie
tai, kas
aukštybėse, o ne
apie tai, kas
žemėje.
3 Jūs
juk esate mirę, ir
jūsų gyvenimas su
Kristumi yra
paslėptas Dieve.
4 Kai
pasirodys Kristus
– mūsų gyvenimas,
tada su Juo ir jūs
pasirodysite
šlovėje.
5 Todėl
marinkite tuos
savo narius, kurie
yra žemėje:
ištvirkavimą,
netyrumą,
aistringumą, piktą
pageidimą, taip
pat godumą, kuris
yra stabmeldystė.
6 Dėl
šių dalykų ateina
Dievo rūstybė
neklusnumo
vaikams.
Darius Aškinis,
2019-02-17, "Nuolankumas"
2 Samuelio 16 sk.:
5 Karaliui Dovydui
atvykus į Bahurimą,
Sauliaus giminės
vyras Šimis, Geros
sūnus, išėjo ir
keikė eidamas.
6 Jis
mėtė akmenimis
Dovydą bei visus
jo tarnus;
karalius buvo
apsuptas žmonių ir
karių.
7 Šimis
keikdamas sakė:
„Išeik, išeik, tu
kraugery, Belialo
žmogau.
8
Viešpats atmokėjo
tau už visą
Sauliaus namų
kraują, kurio
vietoje tu
pasidarei
karaliumi.
Viešpats atidavė
karalystę tavo
sūnui Abšalomui.
Dabar tu patekai
nemalonėn, nes esi
kraugerys“.
9
Cerujos sūnus
Abišajas paklausė
karaliaus: „Kodėl
šitas pastipęs šuo
keikia mano
valdovą karalių?
Leisk man nueiti
ir nuimti jam
galvą“.
10
Karalius atsakė:
„Kas man ir jums,
Cerujos sūnūs! Jis
keikia, kadangi
Viešpats jam
liepė: ‘Keik
Dovydą!’ Kas gali
klausti: ‘Kodėl
taip darai?’“
11
Dovydas kalbėjo
Abišajui ir
visiems tarnams:
„Štai mano paties
sūnus ieško mano
gyvybės. Tuo
labiau šis
benjaminas.
Palikite jį
ramybėje, tegul
jis keikia, nes
jam taip liepė
Viešpats.
12 Gal
Viešpats pažvelgs
į mano sielvartą
ir man atmokės
geru už jo
šiandieninius
keiksmus“.
13
Dovydas ėjo keliu
su savo vyrais, o
Šimis – kalno
šlaitu šalia jo
keikdamas,
mėtydamas
akmenimis ir
barstydamas
dulkes.
2
Samuelio 19
sk.:
15 Karalius
grįžo ir pasiekė
Jordaną. Judo
žmonės atėjo į
Gilgalą sutikti
karalių ir
perkelti jį per
Jordaną.
16
Gero sūnus
Šimis,
benjaminas iš
Bahurimo, taip
pat atskubėjo su
Judo vyrais
karaliaus Dovydo
pasitikti.
17 Su
juo buvo
tūkstantis vyrų
iš Benjamino,
taip pat Ciba,
Sauliaus namų
tarnas, su
penkiolika sūnų
bei dvidešimt
tarnų. Jie
perėjo per
Jordaną pirma
karaliaus
18 ir
padėjo jo
šeimynai
persikelti per
Jordaną,
patarnaudami
jam. Gero sūnus
Šimis puolė ant
žemės prieš
karalių, kai jis
buvo persikėlęs
per Jordaną,
19 ir
tarė:
„Neįskaityk mano
kaltės, mano
valdove, ir
neprisimink to,
ką tavo tarnas
darė tau
išeinant iš
Jeruzalės, ir
nelaikyk to savo
širdyje.
20
Žinau, kad esu
kaltas. Šiandien
atvykau pirmas
iš visų Juozapo
namų savo
valdovo
karaliaus
pasitikti“.
21
Cerujos sūnus
Abišajas tarė:
„Ar Šimį
nereikėtų
bausti mirtimi
už tai, kad
jis keikė
Viešpaties
pateptąjį?“
22
Dovydas
atsakė: „Kas
man ir jums,
Cerujos sūnūs,
kad jūs
šiandien man
prieštaraujate.
Ar šiandien
reikėtų ką
nors bausti
mirtimi
Izraelyje? Juk
aš šiandien
žinau, kad esu
Izraelio
karalius“.
23
Karalius
pasakė Šimiui:
„Tu nemirsi“,
ir prisiekė
jam.
Pradžios 32
sk.:
9 Jokūbas
meldėsi: „Mano
tėvo Abraomo ir
mano tėvo Izaoko
Dieve,
Viešpatie, kuris
man sakei:
‘Grįžk į savo
šalį pas savo
gimines, ir Aš
tau gera
darysiu’.
10
Aš nevertas
net mažiausios
Tavo malonės
ir
ištikimybės,
kurią parodei
savo tarnui.
Aš tik su
lazda perėjau
Jordaną, o
dabar turiu du
būrius.
11
Išgelbėk mane
iš mano brolio
Ezavo rankos,
nes aš jo
bijau, kad
atėjęs
nenužudytų
manęs ir
motinų su
vaikais.
2
Korintiečiams
12 sk.:
5 Tokiu
pasigirsiu, o
ne savimi,
nebent savo
negaliomis. …
7 Ir
kad perdėm
neišpuikčiau dėl
gausybės
apreiškimų, man
duotas dyglys
kūne, šėtono
pasiuntinys, kad
mane smūgiuotų
ir aš
neišpuikčiau.
Pradžios 32
sk.:
24 Jokūbas
pasiliko vienas.
Ten jis grūmėsi
su vienu vyru
iki aušros.
25
Matydamas, kad
neįstengia jo
įveikti, tas
vyras smogė
Jokūbui į
šlaunį ir
išnarino
Jokūbo
šlaunies
sąnarį.
26
Tada tas vyras
tarė: „Paleisk
mane, nes jau
aušta!“
Jokūbas
atsakė:
„Nepaleisiu
tavęs, jei
manęs
nepalaiminsi!“
27
Tas klausė:
„Kuo tu
vardu?“ Jis
atsakė:
„Jokūbas“.
28
Tada jis tarė:
„Tu nebebūsi
vadinamas
Jokūbu, bet
Izraeliu, nes
tu kovojai su
Dievu ir su
žmonėmis ir
nugalėjai“.
29
Jokūbas
klausė:
„Pasakyk man
savo vardą“.
Bet tas
atsakė: „Kam
gi klausi mano
vardo?“ Ir jis
ten jį
palaimino.
Pradžios
33 sk.:
3
Jis pats nuėjo
pirma jų ir
septynis
kartus
nusilenkė iki
žemės, kol
susitiko su
broliu.
4
Ezavas bėgo
prie jo,
apkabino jį ir
bučiavo,
puolęs jam ant
kaklo, ir jie
abu verkė.
Zacharijo
9 sk.:
9 Linksmai
džiūgauk, Siono
dukra! Šauk,
Jeruzalės dukra!
Tavo karalius ateina
pas tave. Jis teisus
ir atneša
išgelbėjimą,
nuolankus ir joja
ant asilo, ant
asilės jauniklio.
Juozas Stankevičius,
2019-02-10, "Aukime
tikėjime"
Hebrajamas 11 sk.:
6 O be tikėjimo
neįmanoma patikti
Dievui. Kas artinasi
prie Dievo, tam būtina
tikėti, kad Jis yra ir
kad uoliai Jo
ieškantiems
atsilygina.
Mato 14 sk.:
23 Paleidęs minią, Jis
užkopė nuošaliai į
kalną melstis. Atėjus
vakarui, Jis buvo ten
vienas.
24 Tuo tarpu
valtis jau buvo ežero
viduryje, blaškoma
bangų, nes pūtė
priešingas vėjas.
25 Ketvirtos
nakties sargybos metu
Jėzus atėjo pas juos,
žengdamas ežero
paviršiumi.
26 Pamatę Jį
einantį ežero
paviršiumi, mokiniai
nusigando ir iš baimės
ėmė šaukti: „Tai
šmėkla!“
27 Jėzus
tuojau juos
prakalbino: „Drąsos!
Tai Aš. Nebijokite!“
28 Petras
atsiliepė: „Viešpatie,
jei čia Tu, liepk man
ateiti pas Tave
vandeniu“.
29 Jis
atsakė: „Ateik!“
Petras, išlipęs iš
valties, ėjo vandeniu,
norėdamas ateiti pas
Jėzų.
30 Bet,
pamatęs vėjo smarkumą,
jis išsigando ir,
pradėjęs skęsti,
sušuko: „Viešpatie,
gelbėk mane!“
31 Tuojau
ištiesęs ranką, Jėzus
sugriebė jį ir tarė:
„Mažatiki, ko
suabejojai?“
Efeziečiams
2 sk.:
8 Nes jūs
esate išgelbėti malone
per tikėjimą, ir tai
ne iš jūsų – tai Dievo
dovana,
9 ir ne dėl
darbų, kad kas nors
nesigirtų.
10 Mes esame
Jo kūrinys, sukurti
Kristuje Jėzuje
geriems darbams,
kuriuos Dievas iš
anksto paskyrė mums
atlikti.
Romiečiams
10 sk.:
17 Taigi tikėjimas-iš
klausymo, klausymas-iš
Dievo žodžio.
Jokūbo 4 sk.:
7 Todėl atsiduokite
Dievui; priešinkitės
velniui, ir jis bėgs
nuo jūsų.
Luko 8 sk.:
22 Vieną dieną Jėzus
su mokiniais įlipo į
valtį ir pasakė:
„Irkimės anapus
ežero!“ Ir jie
išplaukė.
23 Jiems
beplaukiant, Jėzus
užmigo. Ežere kilo
audra. Bangos
pradėjo semti valtį,
ir jie atsidūrė
pavojuje.
24 Tuomet
pripuolę jie ėmė
žadinti Jį,
šaukdami:
„Mokytojau,
Mokytojau, mes
žūvame!“ Atsikėlęs
Jis sudraudė vėją ir
bangas. Jos nurimo,
ir stojo tyla.
25 O Jėzus
paklausė juos: „Kur
jūsų tikėjimas?“ Jie
išsigandę ir nustebę
kalbėjosi tarpusavy:
„Kas Jis toks, kad
įsakinėja net vėjams
ir vandeniui, ir tie
Jo klauso?!“
2 Petro 3 sk.:
18 Aukite malone ir
mūsų Viešpaties ir
Gelbėtojo Jėzaus
Kristaus pažinimu.
Jam šlovė dabar ir
per amžius! Amen.
1 Petro 2 sk.:
1 Taigi, atmetę
visokį blogį,
visokią klastą ir
veidmainystes,
pavyduliavimus ir
visokias apkalbas,
2 lyg
naujagimiai
trokškite tyro
žodžio pieno, kad
nuo jo augtumėte
išgelbėjimui,
3 jeigu
tikrai paragavote,
koks Viešpats yra
maloningas.
4
Ženkite prie Jo,
gyvojo akmens,
tiesa, žmonių
atmesto, bet Dievo
išrinkto,
brangaus,
5 ir
patys, kaip
gyvieji akmenys,
statydinkitės į
dvasinius namus,
kad būtumėte
šventa kunigystė
ir atnašautumėte
dvasines aukas,
priimtinas Dievui
per Jėzų Kristų.
Romiečiams 12
sk.:
1 Dievo
gailestingumu aš
prašau jus,
broliai, aukoti
savo kūnus kaip
gyvą, šventą,
Dievui patinkančią
auką, – tai jūsų
sąmoningas
tarnavimas.
2 Ir
neprisitaikykite
prie šio
pasaulio, bet
pasikeiskite,
atnaujindami
savo protą, kad
galėtumėte
ištirti, kas yra
gera, priimtina
ir tobula Dievo
valia.
1
Tesalonikiečiams
1 sk.:
2 Mes visada
dėkojame Dievui
už jus visus,
prisimindami jus
savo maldose,
3
nuolat
minėdami jūsų
tikėjimo
darbus, meilės
triūsą bei
vilties
ištvermingumą
mūsų
Viešpatyje
Jėzuje
Kristuje mūsų
Dievo ir Tėvo
akivaizdoje,
2
Tesalonikiečiams
1 sk.:
2 Malonė jums
ir ramybė nuo
Dievo, mūsų
Tėvo, ir
Viešpaties
Jėzaus
Kristaus!
3 Mes
jaučiame pareigą
visada dėkoti,
broliai, už jus
Dievui, ir tai
teisinga, nes jūsų
tikėjimas smarkiai
auga ir jūsų visų
meilė vienas kitam vis
didėja.
4 Todėl mes
ir giriamės jumis
Dievo bažnyčiose –
jūsų kantrybe bei
tikėjimu visuose jūsų
persekiojimuose ir
sunkumuose, kuriuos
jums tenka pakelti.
5 O tai ir
yra teisingo Dievo
teismo požymis: jūs
turite tapti verti
Dievo karalystės, dėl
kurios ir kenčiate.
Apaštalų darbų 14
sk.:
21 Šitame mieste jie
skelbė Evangeliją ir
išmokė daugelį. Paskui
grįžo atgal į Listrą,
Ikonijų ir Antiochiją.
22 Ten jie
stiprino mokinių
sielas, ragino juos
pasilikti tikėjime ir
sakė: „Per daugelį
išmėginimų mes turime
įeiti į Dievo
karalystę“.
Giedrius Ažukas,
2019-03-03, "Dievo
žodis - gyvenimo
paslaptis"
Hebrajams 4 sk.:
12 Dievo žodis yra gyvas
ir veiksmingas,
aštresnis už bet kokį
dviašmenį kalaviją. Jis
prasiskverbia iki pat
sielos ir dvasios
atšakos, iki sąnarių ir
kaulų smegenų, ir teisia
širdies mintis bei
sumanymus.
Luko 8 sk.:
11 "Palyginimas štai ką
reiškia: sėkla yra Dievo
žodis."
Galatams 5 sk.:
22 Bet Dvasios vaisiai
yra meilė, džiaugsmas,
ramybė, kantrybė,
malonumas, gerumas,
ištikimybė,
23 romumas,
susivaldymas. Tokiems
dalykams nėra
įstatymo.
24 Ir kurie
yra Kristaus, tie
nukryžiavo kūną su
aistromis ir geismais.
25 Jei
gyvename Dvasia, tai
ir elkimės pagal
Dvasią.
Psalmių 23 sk.:
1 Viešpats yra mano
ganytojas – aš
nestokosiu.
2 Jis
paguldo mane
žaliuojančiose
ganyklose, veda mane
prie tylių vandenų.
3 Jis
atgaivina mano sielą,
veda mane teisumo
takais dėl savo vardo.
4 Nors
eičiau per mirties
šešėlio slėnį,
nebijosiu pikto, nes
Tu su manimi. Tavo
lazda bei Tavo ramstis
nuramina mane.
Psalmių 18 sk.:
2 Viešpats yra mano
uola, tvirtovė ir
išlaisvintojas. Dievas
yra mano jėga, Juo
pasitikėsiu; Jis –
mano skydas,
išgelbėjimo ragas,
mano aukštas bokštas.
2 Petro
3 sk.:
18 Aukite
malone ir mūsų
Viešpaties ir
Gelbėtojo Jėzaus
Kristaus pažinimu.
Jam šlovė dabar ir
per amžius! Amen.
Mato 28 sk.:
19 Todėl eikite ir
padarykite mano
mokiniais visų tautų
žmones, krikštydami
juos Tėvo ir Sūnaus,
ir Šventosios
Dvasios vardu,
Mato 4 sk.:
4 Bet Jėzus atsakė:
„Parašyta: ‘Žmogus
gyvens ne viena
duona, bet kiekvienu
žodžiu, išeinančiu
iš Dievo lūpų’“.
Pakartoto
įstatymo 8 sk.:
2 Atsimink kelią,
kuriuo Viešpats,
tavo Dievas, vedė
tave keturiasdešimt
metų per dykumą, kad
palenktų ir
išmėgintų tave, ir
sužinotų, kas yra
tavo širdyje, ar tu
vykdysi Jo
paliepimus.
3 Jis
pažemino tave
alkiu ir davė
valgyti maną,
kurios nepažinai
nei tu, nei tavo
tėvai, kad
suprastum, jog
žmogus gyvas ne
vien duona, bet
kiekvienu Dievo
žodžiu.
Mato 6 sk.:
33 Pirmiausia
ieškokite Dievo
karalystės ir Jo
teisumo, o visa
tai bus jums
pridėta.
Išėjimo 15 sk.:
26 Jis sakė: „Jei
atidžiai klausysi
Viešpaties, savo
Dievo, ir darysi, kas
teisu Jo akyse,
kreipsi dėmesį į Jo
įsakymus ir laikysiesi
visų Jo nuostatų, tai
ant tavęs neužleisiu
nė vienos tų nelaimių,
kurias užleidau ant
egiptiečių, nes Aš esu
Viešpats, tavo
gydytojas“.
Jozuės 1 sk.:
7 Tik būk stiprus ir
labai drąsus, kad
galėtum išpildyti
įstatymą, kurį tau
Mozė, mano tarnas,
įsakė. Nenukrypk nuo
jo nei į kairę, nei į
dešinę, ir tau
visuomet seksis, kur
tik eisi.
8 Šita
įstatymo knyga
teneatsitraukia nuo
tavo burnos, bet
mąstyk apie ją dieną
ir naktį, kad
tiksliai vykdytum
viską, kas joje
parašyta; tada visa,
ką bedarytum,
klestės ir visur tau
seksis.
Psalmių 119 sk.:
9 Kaip gali jaunuolis
savo kelią išlaikyti
tyrą? Laikydamasis
Tavo žodžių.
...
11 Giliai
širdyje paslėpiau
Tavo žodį, kad Tau
nenusidėčiau.
1 Jono 2 sk.:
12 Rašau jums,
vaikeliai, nes dėl Jo
vardo atleistos jums
nuodėmės.
13 Rašau
jums, tėvai, nes
pažinote Tą, kuris
yra nuo pradžios. Ir
jums, jaunuoliai,
rašau, nes
nugalėjote piktąjį.
Rašau jums,
vaikeliai, nes
pažinote Tėvą.
14
Parašiau jums,
tėvai, nes pažinote
Tą, kuris yra nuo
pradžios. Parašiau
jums, jaunuoliai,
nes jūs stiprūs ir
jumyse laikosi Dievo
žodis, ir jūs
nugalėjote piktąjį.
15
Nemylėkite pasaulio,
nei to, kas yra
pasaulyje. Jei kas
myli pasaulį, nėra
jame Tėvo meilės,
16 nes
visa, kas pasaulyje,
tai kūno geismas,
akių geismas ir
gyvenimo išdidumas,
o tai nėra iš Tėvo,
bet iš pasaulio.
17 Praeina
pasaulis ir jo
geismai, bet kas
vykdo Dievo valią,
tas išlieka per
amžius.
Malachijo
3 sk.:
10 Atneškite visas
dešimtines į sandėlius,
kad būtų maisto mano
namuose, ir tuo
išmėginkite mane, – sako
kareivijų Viešpats. – Ar
Aš neatversiu jums
dangaus langų ir
neišliesiu jums apsčiai
palaiminimų?
Marijona Mukomolovienė,
2019-01-27, "Ištirkime
kas Dievui patinka"
Efeziečiams 5 sk.:
1 Taigi būkite Dievo
sekėjai, kaip mylimi
vaikai,
2 ir gyvenkite
mylėdami, kaip ir Kristus
pamilo mus ir atidavė už
mus save kaip atnašą ir
kvapią auką Dievui.
...
6 Tegul niekas
neapgauna jūsų tuščiais
plepalais; už tokius
dalykus Dievo rūstybė
ištinka neklusnumo vaikus.
7 Todėl nebūkite
jų bendrai!
Jobo 1 sk.:
1 Uco krašte gyveno vyras,
vardu Jobas. Jis buvo
tobulas ir teisus vyras,
bijojo Dievo ir vengė
pikto.
Jobo 13 sk.:
9 Ar bus gerai,
kai Jis jus ištirs? Ar
pasijuoksite iš Dievo kaip
iš žmogaus?
10 Jis jus
tikrai sudraus, jei būsite
užslėpę šališkumą.
11 Ar Jo
didybė jūsų negąsdins?
Ar Jo baimė neapims
jūsų?
12 Jūsų kalbos
tarsi pelenai, o jūsų
kūnai kaip molis.
13 Nutilkite
ir leiskite man kalbėti,
kas man bebūtų.
14 Kam aš
draskau dantimis savo
kūną ir nešioju savo
sielą savo rankose?
15 Jei Jis
mane ir nužudys, aš Juo
pasitikėsiu ir
išlaikysiu savo kelius
Jo akivaizdoje.
16 Jis bus
mano išgelbėjimas, nes
veidmainis nepasirodys
Dievo akivaizdoje.
1
Korintiečiams 3 sk.:
11 Juk niekas negali dėti
kito pamato, kaip tik tą,
kuris jau padėtas, kuris
yra Jėzus Kristus."
12 Jei kas stato
ant šio pamato iš aukso,
sidabro, brangakmenių,
medžio, šieno ar šiaudų, –
13 kiekvieno
darbas išaiškės. Todėl,
kad diena jį atskleis, nes
tai bus atskleista ugnimi
ir ugnis ištirs, koks
kieno darbas.
14 Jei kieno
statybos darbas išliks,
tas gaus užmokestį.
Jobo 42 sk.:
5 Anksčiau savo ausimis
girdėjau apie Tave, o
dabar mano akys mato
Tave.
…
7 Po
pasikalbėjimo su Jobu
Viešpats tarė temanui
Elifazui: „Mano rūstybė
užsidegė prieš tave ir abu
tavo draugus, nes jūs
nekalbėjote teisingai apie
mane kaip mano tarnas
Jobas.
8 Dabar imkite
septynis jaučius bei
septynis avinus, eikite
pas mano tarną Jobą ir
juos aukokite kaip
deginamąją auką už save,
o mano tarnas Jobas
melsis už jus. Aš
išklausysiu jo maldas ir
nebausiu jūsų, kaip
esate nusipelnę, nes jūs
nekalbėjote apie mane
teisingai kaip mano
tarnas Jobas“.
...
10 Kai jis
meldėsi už savo draugus,
Viešpats išvadavo Jobą
ir davė jam visko
dvigubai, negu jis
anksčiau turėjo.
Psalmių
139 sk.:
1 Viešpatie, Tu ištyrei
mane ir pažįsti.
2 Tu žinai, kada
keliuosi ir kada atsisėdu,
Tu supranti mano mintis.
3 Matai, kada
vaikštau ir kada ilsiuosi;
žinai visus mano kelius.
4 Dar mano
liežuvis nepratarė žodžio,
Tu, Viešpatie, jau viską
žinai.
5 Apglėbęs
laikai mane iš priekio ir
iš užpakalio, uždėjai ant
manęs savo ranką.
6 Toks
pažinimas man yra labai
nuostabus, ne man
pasiekti Tavo aukštybes.
7 Kur nuo Tavo
dvasios aš pasislėpsiu,
kur nuo Tavo veido
pabėgsiu?
8 Jei
užkopčiau į dangų, Tu
ten. Jei nusileisčiau į
pragarą, Tu ten.
9 Jei aušros
sparnus pasiėmęs
nusileisčiau, kur
baigiasi jūros,
10 ir ten Tavo
ranka vestų mane ir
laikytų Tavo dešinė.
11 Jei
sakyčiau: „Tamsa
teapdengia mane“, naktis
aplinkui mane šviesa
pavirstų.
12 Tamsa
nepaslepia nuo Tavęs,
Tau net naktį šviesu
kaip dieną.
13 Tu mano
širdį sukūrei, sutvėrei
mane motinos įsčiose.
14 Girsiu
Tave, kad taip
nuostabiai ir baimę
keliančiai esu sukurtas.
Kokie nuostabūs yra Tavo
darbai, ir mano siela
tai gerai žino.
Romas Tuominis,
2019-01-20, "Viešpats
mato"
Filipiečiams 4 sk.:
6 Niekuo
nesirūpinkite, bet
visuose reikaluose malda
ir prašymu su padėka
jūsų troškimai tesidaro
žinomi Dievui.
7 Ir Dievo ramybė,
pranokstanti visokį
supratimą, saugos jūsų
širdis ir mintis
Kristuje Jėzuje.
Pradžios 15 sk.:
1 Po šių įvykių Viešpats
prabilo į Abromą
regėjime: „Nebijok,
Abromai! Aš esu tavo
skydas ir labai didelis
atlygis!“
2 Abromas tarė:
„Viešpatie Dieve! Ką Tu
man duosi? Aš neturiu
vaikų, mano namų
paveldėtojas bus
damaskietis Eliezeras.
3 Man nedavei vaikų, ir
štai tarnas, gimęs mano
namuose, yra mano
įpėdinis“.
4 Viešpats atsakė jam:
„Ne šitas bus tavo
paveldėtojas, bet tas,
kuris gims iš tavęs“.
5 Ir, išvedęs jį laukan,
tarė: „Pažvelk į dangų
ir, jei gali,
suskaičiuok žvaigždes!
Tiek bus tavo
palikuonių!“
6 Abromas patikėjo
Dievu, ir tai jam buvo
įskaityta teisumu.
7 Dievas kalbėjo: „Aš
esu Viešpats, kuris tave
išvedžiau iš Chaldėjos
miesto Ūro, kad tu
paveldėtum šitą šalį“.
8 Abromas tarė:
„Viešpatie Dieve! Iš kur
galiu žinoti, kad ją
paveldėsiu?“
Pradžios 17 sk.:
15 Dievas toliau sakė
Abraomui: „Savo žmonos
Sarajos nebevadink
Saraja, bet Sara bus jos
vardas.
16 Aš ją palaiminsiu ir
tau duosiu iš jos sūnų.
Aš ją taip laiminsiu,
kad iš jos kils tautos
ir tautų karaliai“.
17 Tada Abraomas puolė
veidu į žemę, juokėsi ir
sakė savo širdyje: „Ar
šimtamečiui begali kas
gimti ir ar Sara,
sulaukusi
devyniasdešimties metų
amžiaus, begali
gimdyti?“
18 Abraomas tarė Dievui:
„Kad nors Izmaelis
gyventų Tavo
akivaizdoje!“
19 Bet Dievas atsakė:
„Tikrai tavo žmona Sara
pagimdys tau sūnų ir tu
jį pavadinsi Izaoku! Aš
sudarysiu su juo amžiną
sandorą ir su jo
palikuonimis.
20 Ir dėl Izmaelio Aš
išklausiau tave! Aš jį
palaiminau ir padarysiu
jį vaisingą, ir
nepaprastai padauginsiu:
jis bus dvylikos
kunigaikščių tėvas, ir
padarysiu iš jo didelę
tautą.
21 Tačiau savo sandorą
sudarysiu su Izaoku,
kurį Sara pagimdys tau
šiuo laiku kitais
metais“.
Pradžios 22 sk.:
1 Po šių įvykių Dievas
mėgino Abraomą. Jis tarė
jam: „Abraomai!“ Tas
atsiliepė: „Aš čia!“
2 Tada Jis tarė: „Imk
Izaoką, savo vienintelį
sūnų, kurį myli, ir eik
į Morijos šalį, ten
aukok jį kaip deginamąją
auką ant kalno, kurį tau
parodysiu!“
3 Abraomas atsikėlė
anksti rytą, pasibalnojo
asilą, pasiėmė
jaunuolius ir Izaoką,
savo sūnų, prisiskaldė
malkų deginamajai aukai
ir išėjo į vietą, kurią
jam Dievas buvo nurodęs.
4 Trečią dieną Abraomas
iš tolo pamatė tą vietą.
5 Abraomas tarė savo
jaunuoliams: „Pasilikite
čia su asilu, o mes su
sūnumi nueisime ten ir
pagarbinę sugrįšime pas
jus“.
6 Abraomas, paėmęs
malkas deginamajai
aukai, uždėjo ant savo
sūnaus Izaoko pečių, o
pats pasiėmė ugnies ir
peilį. Jiems beeinant,
7 Izaokas tarė savo
tėvui: „Mano tėve!“ O
tas atsiliepė: „Aš čia,
sūnau!“ Jis klausė:
„Štai ugnis ir malkos!
Bet kur yra ėriukas
deginamajai aukai?“
8 Abraomas atsakė:
„Dievas parūpins sau
ėriuką deginamajai
aukai, mano sūnau!“ Taip
juodu ėjo toliau.
9 Jiems atėjus į vietą,
kurią Dievas buvo
nurodęs, Abraomas
pastatė aukurą, uždėjo
ant jo malkas, surišo
savo sūnų Izaoką ir jį
uždėjo ant aukuro.
10 Abraomas ištiesė savo
ranką ir paėmė peilį,
kad nužudytų sūnų.
11 Viešpaties angelas
pašaukė jį iš dangaus:
„Abraomai! Abraomai!“
Tas atsakė: „Aš čia!“
12 „Nekelk savo rankos
prieš vaiką ir nieko jam
nedaryk! Dabar žinau,
kad bijai Dievo ir
nepagailėjai man savo
vienintelio sūnaus“.
13 Abraomas, pakėlęs
akis, pamatė netoliese
aviną, įstrigusį ragais
į tankų krūmokšnį. Jis
paėmė jį ir aukojo
deginamąją auką savo
sūnaus vietoje.
14 Abraomas pavadino tą
vietą „Viešpats mato“.
Ir šiandien dar sakoma:
„Ant kalno, kur Viešpats
mato“.
15 Viešpaties angelas
antrą kartą pašaukė
Abraomą iš dangaus
16 ir tarė: „Savimi
prisiekiu, – sako
Viešpats, – kadangi tu
tai padarei ir
nepagailėjai savo
vienintelio sūnaus,
17 Aš laiminte tave
palaiminsiu ir dauginte
padauginsiu tavo
palikuonis, kad jų bus
kaip žvaigždžių danguje
ir kaip smilčių jūros
pakrantėje. Tavo
palikuonys užims savo
priešų vartus,
18 ir tavo palikuonyse
bus palaimintos visos
žemės tautos dėl to, kad
paklausei mano balso“.
Dainius Dargis,
2019-01-13, "Vilties
pamatas"
1Petro 3 sk.:
15 Šventu laikykite
Viešpatį Dievą savo
širdyse, visada
pasiruošę atsakyti
kiekvienam klausiančiam
apie jumyse esančią
viltį romiai ir
pagarbiai,
16 turėdami tyrą sąžinę,
kad šmeižiantys jūsų
gerą elgesį Kristuje
liktų sugėdinti.
Apaštalų darbų
17 sk.:
22 Tada Paulius,
atsistojęs Areopago
viduryje, prabilo:
„Atėnų vyrai, matau, kad
jūs visais atžvilgiais
labai religingi.
23 Vaikščiodamas ir
apžiūrinėdamas jūsų
šventenybes, radau
aukurą su užrašu:
‘Nežinomam dievui’.
Taigi Tą, kurį
nepažindami garbinate,
aš jums ir skelbiu.
24 Dievas, pasaulio ir
visko, kas jame yra,
Kūrėjas, būdamas dangaus
ir žemės Viešpats,
negyvena žmonių rankomis
statytose šventyklose
25 ir nėra žmonių
rankomis aptarnaujamas,
tarsi Jam ko nors
trūktų. Jis gi pats
visiems duoda gyvybę,
alsavimą ir visa kita.
26 Iš vieno kraujo Jis
išvedė visas žmonių
tautas, kad šios gyventų
visoje žemėje. Jis
nustatė iš anksto
paskirtus laikus ir
apsigyvenimo ribas,
27 kad žmonės ieškotų
Viešpaties ir tartum
apgraibomis Jį atrastų,
nors Jis netoli nuo
kiekvieno iš mūsų.
28 Juk mes Jame
gyvename, judame ir
esame, kaip yra pasakę
ir kai kurie jūsų
poetai: ‘Mes irgi esame
kilę iš Jo’.
29 Todėl, būdami
dieviškos kilmės,
neturime manyti, jog
Dievybė yra panaši į
auksą, sidabrą ar
akmenį, įgavusį pavidalą
žmogaus sumanymų ir
sugebėjimų dėka.
Giedrius Ažukas,
2019-01-06, "Viešpats
tesužadina kiekvieno
dvasią"
Agėjo 1 sk.:
2 „Taip
sako kareivijų
Viešpats: ‘Žmonės
kalba, kad dar
neatėjo laikas
atstatyti Viešpaties
namus’“.
3 Tada
Viešpats kalbėjo per
pranašą Agėją:
4 „Ar
laikas jums gyventi
lentomis apmuštuose
namuose, kai
šventykla tebeguli
griuvėsiuose?
5 Todėl
dabar taip sako
kareivijų Viešpats:
‘Apsvarstykite savo
kelius!
6 Jūs daug
pasėjate, bet mažai
pjaunate; valgote,
bet nepasisotinate;
geriate, bet
troškulio
nenumalšinate. Jūs
apsirengiate, bet
nesušylate; o kas
dirba už algą, deda
ją į kiaurą maišą’.
...
14
Viešpats pažadino
Salatielio sūnaus
Zerubabelio, Judo
valdytojo,
Jehocadako sūnaus
Jozuės,
vyriausiojo
kunigo, ir tautos
likučio dvasią.
Jie atėjo ir ėmėsi
darbo prie
kareivijų
Viešpaties, savo
Dievo, namų.
Agėjo 2 sk.:
3 ‘Kas iš jūsų
matė šiuos namus
pirmykštėje
šlovėje? Kaip jie
jums dabar atrodo?
Ar jie neatrodo
jums mažos vertės?
4 Bet
būk drąsus,
Zerubabeli, –
sako Viešpats. –
Būk drąsus,
Jozue,
Jehocadako
sūnau,
vyriausiasis
kunige! Būkite
drąsūs, visi
krašto žmonės!
Dirbkite! Aš esu
su jumis, – sako
kareivijų
Viešpats. –
5 Kaip
jums pažadėjau
išeinant iš
Egipto, taip ir
dabar mano
Dvasia yra tarp
jūsų.
Nebijokite!’
...
7 Aš
supurtysiu visas
tautas ir visų
tautų
laukiamasis
ateis. Ir Aš
pripildysiu
šiuos namus
šlove, – sako
kareivijų
Viešpats’.
8
‘Mano yra
sidabras ir
mano –
auksas’, –
sako kareivijų
Viešpats.
9
‘Šitų
paskutinių
namų šlovė bus
didesnė už
pirmųjų. Šioje
vietoje Aš
suteiksiu
ramybę savo
tautai’, –
sako kareivijų
Viešpats“.
...
18 Dabar
stebėkite nuo šios
dienos, nuo
devinto mėnesio
dvidešimt
ketvirtos dienos,
kai buvo padėtas
Viešpaties
šventyklos
pamatas.
19 Ar
dar yra sėklos
aruode? Vynmedis,
figmedis,
granatmedis ir
alyvmedis dar
neneša vaisiaus.
Nuo šios dienos Aš
jus laiminsiu!“
Psalmių
92 sk.:
1 Gera dėkoti Tau,
Viešpatie, ir
giedoti gyrių Tavo
vardui,
Aukščiausiasis,
2
skelbti rytmety
Tavo malonę ir
ištikimybę
naktimis
3
dešimčiastygiu
instrumentu,
psalteriu ir arfa.
4
Viešpatie, Tu
pralinksminai mane
savo kūriniais,
Tavo rankų darbais
aš džiaugiuosi.
5
Viešpatie, kokie
didingi yra Tavo
darbai! Kokios
gilios Tavo
mintys!
6 Tik
neišmanantis
žmogus to
nesupranta ir
kvailys nesuvokia.
7 Nors
ir žydi nedorėliai
kaip gėlės, nors
klesti
piktadariai, jie
bus amžinai
sunaikinti.
8
Viešpatie, Tu esi
Aukščiausiasis per
amžius!
9
Viešpatie, štai
žus Tavo priešai,
bus išblaškyti
visi piktadariai!
10 Bet
man Tu davei jėgų
kaip stumbrui,
patepei mane
šviežiu aliejumi.
11 Mano
akys matys mano
priešus, ausys
išgirs apie tuos,
kurie prieš mane
pakilo.
12
Teisusis klestės
kaip palmė, augs
kaip Libano
kedras.
13
Viešpaties namuose
pasodinti, jie
žydės Dievo
kiemuose,
14 neš
vaisių senatvėje,
bus sultingi ir
žali,
15 kad
skelbtų Viešpaties
teisumą. Jis yra
mano uola ir Jame
nėra neteisybės."
Giedrius Ažukas,
2018-12-25, "Mylėkime
vieni kitus"
1 Petro 2 sk.:
4 Ženkite prie Jo,
gyvojo akmens, tiesa,
žmonių atmesto, bet
Dievo išrinkto,
brangaus,
5 ir patys,
kaip gyvieji akmenys,
statydinkitės į
dvasinius namus, kad
būtumėte šventa
kunigystė ir
atnašautumėte dvasines
aukas, priimtinas
Dievui per Jėzų
Kristų.
Romiečiams 4 sk.:
8 O Dievas mums parodė
savo meilę tuo, kad
Kristus mirė už mus,
kai tebebuvome
nusidėjėliai.
1 Korintiečiams 13
sk.:
4 Meilė kantri ir
maloni, meilė
nepavydi; meilė
nesigiria ir
neišpuiksta.
5 Ji
nesielgia
nepadoriai, neieško
savo naudos,
nepasiduoda
piktumui, nemąsto
piktai,
6
nesidžiaugia
neteisybe,
džiaugiasi tiesa;
7 visa
pakenčia, visa tiki,
viskuo viliasi ir
visa ištveria.
8 Meilė
niekada nesibaigia.
...
Efeziečiams
4 sk.:
2 Su
visu nuolankumu
bei romumu, su
ištverme pakęsdami
vienas kitą
meilėje,
3
siekite išsaugoti
Dvasios vienybę
taikos ryšiais.
4 Vienas
kūnas ir viena
Dvasia, kaip ir
esate pašaukti
vienai pašaukimo
vilčiai.
5 Vienas
Viešpats, vienas
tikėjimas, vienas
krikštas.
...
11 Ir Jis
paskyrė vienus
apaštalais, kitus
pranašais,
evangelistais,
ganytojais ir
mokytojais,
12 kad
išlavintų
šventuosius
tarnavimo darbui,
Kristaus kūno
ugdymui,
13 kol mes
visi pasieksime
tikėjimo vienybę ir
Dievo Sūnaus
pažinimą, tobulai
subręsime iki
Kristaus amžiaus
pilnatvės saiko,
14 kad
daugiau nebebūtume
kūdikiai, siūbuojami
ir nešiojami bet
kokio mokymo vėjo,
žmonių apgaulės,
gudrumo, vedančio į
paklydimą,
15 bet,
kalbėdami tiesą
meilėje, augtume
visame kame į Jį,
kuris yra galva –
Kristus.
16 Iš Jo
visas kūnas,
suderintas ir
stipriai sujungtas
įvairių raiščių,
pagal savo saiką
veikiant kiekvienai
daliai, auga, kad
ugdytų save meilėje.
Mato 24 sk.:
11 Atsiras daug
netikrų pranašų,
kurie daugelį
suvedžios.
12
Kadangi įsigalės
neteisumas,
daugelio meilė
atšals.
13 Bet
kas ištvers iki
galo, tas bus
išgelbėtas.
Romiečiams
8 sk.:
35 Kas gi mus
atskirs nuo Kristaus
meilės? Ar
sielvartas? ar
nelaimė? ar
persekiojimas? ar
badas? ar nuogumas?
ar pavojus? ar
kalavijas?
36
Parašyta: „Dėl
Tavęs mes žudomi
ištisą dieną,
laikomi avimis
skerdimui“.
37
Tačiau visuose
šiuose dalykuose
mes esame daugiau
negu nugalėtojai
per Tą, kuris mus
pamilo.
38 Ir aš
įsitikinęs, kad nei
mirtis, nei
gyvenimas, nei
angelai, nei
kunigaikštystės, nei
galybės, nei
dabartis, nei
ateitis,
39 nei
aukštumos, nei
gelmės, nei jokie
kiti kūriniai
negalės mūsų
atskirti nuo Dievo
meilės, kuri yra
Kristuje Jėzuje,
mūsų Viešpatyje.
1 Korintiečiams 16
sk.:
13 Budėkite, tvirtai
stovėkite tikėjime,
elkitės vyriškai,
būkite stiprūs!
14 Viską, ką
darote, darykite su
meile.
Marijona Mukolovienė,
2018-12-23, "Geri
tarpusavio santykiai
- pilnavertis
gyvenimas"
Galatams
5 sk.:
13 Jūs,
broliai, esate
pašaukti laisvei!
Tiktai tenebūna ši
laisvė proga kūnui,
bet meile tarnaukite
vieni kitiems.
Mato 5 sk.:
9 Palaiminti
taikdariai, nes jie
bus vadinami Dievo
vaikais.
Mato 7 sk.:
3 Kodėl matai krislą
savo brolio akyje, o
nepastebi rąsto
savojoje?
4 Arba
kaip gali sakyti
broliui: ‘Leisk,
išimsiu krislą iš
tavo akies’, kai
tavo akyje rąstas?!
...
12 Tad visa, ko
norite, kad jums
darytų žmonės, ir
jūs patys jiems
darykite; nes tai
Įstatymas ir
Pranašai“.
13
„Įeikite pro
ankštus vartus,
nes erdvūs vartai
ir platus kelias
veda į pražūtį, ir
daug yra juo
įeinančių.
14 O
ankšti vartai ir
siauras kelias
veda į gyvenimą,
ir tik nedaugelis
jį randa“.
Jono 10 sk.:
9 Aš esu vartai.
Jei kas įeis per
mane, bus
išgelbėtas. Jis
įeis ir išeis ir
ganyklą sau ras.
10
Vagis ateina tik
vogti, žudyti ir
naikinti. Aš
atėjau, kad jie
turėtų gyvenimą,
– kad apsčiai jo
turėtų.
Jokūbo 4 sk.:
1 Iš kur tarp
jūsų atsiranda
karai ir
kivirčai? Ar ne
iš jūsų užgaidų,
kurios nerimsta
jūsų nariuose?"
Jok
4:2-3: "2
Geidžiate ir
neturite;
žudote ir
pavydite – ir
negalite
pasiekti;
kovojate ir
kariaujate;
neturite, nes
neprašote.
3
Jūs prašote ir
negaunate, nes
blogo prašote
– savo
užgaidoms
išleisti.
Hebrajams
10 sk.:
36 Taip,
reikia jums
ištvermės,
kad, įvykdę
Dievo valią,
gautumėte, kas
pažadėta.
Kolosiečiams 3
sk.:
18 Jūs, žmonos,
būkite atsidavusios
savo vyrams, kaip
dera Viešpatyje.
19 O jūs,
vyrai, mylėkite savo
žmonas ir nebūkite
joms šiurkštūs.
20 Jūs,
vaikai, visuose
dalykuose klausykite
savo tėvų, nes tai
patinka Viešpačiui.
21 O jūs,
tėvai, neerzinkite
savo vaikų, kad jie
nepasidarytų baukštūs.
...
23 Ir ką tik
darytumėte, darykite
iš širdies, kaip
Viešpačiui, o ne
žmonėms,
24
žinodami, kad iš
Viešpaties gausite
palikimą kaip
atlyginimą, – nes
jūs tarnaujate
Viešpačiui Kristui.
25 O kas
daro neteisybę,
susilauks atlygio už
tai, ką padarė, ir
nebus žiūrima
asmens.
Pradžios 42 sk.:
17 Tris
dienas jis išlaikė
juos suimtus.
18 Trečią
dieną Juozapas jiems
tarė: „Išliksite
gyvi su viena
sąlyga, nes aš bijau
Dievo.
Išėjimo
1 sk.:
17 Tačiau
pribuvėjos bijojo
Dievo ir nevykdė
Egipto karaliaus
įsakymo, bet palikdavo
berniukus gyvus.
...
20 Todėl
Dievas darė gera
pribuvėjoms. Tauta
gausėjo ir pasidarė
labai galinga.
21 Kadangi
pribuvėjos bijojo
Dievo, Jis suteikė
joms palikuonių.
Pradžios 22 sk.:
2 Tada Jis tarė: „Imk
Izaoką, savo
vienintelį sūnų, kurį
myli, ir eik į Morijos
šalį, ten aukok jį
kaip deginamąją auką
ant kalno, kurį tau
parodysiu!“
...
12 „Nekelk
savo rankos prieš
vaiką ir nieko jam
nedaryk! Dabar žinau,
kad bijai Dievo ir
nepagailėjai man savo
vienintelio sūnaus“.
1
Samuelio 2 sk.:
3 Nekalbėkite taip
išdidžiai ir įžūliai.
Viešpats yra Dievas,
kuris žino viską, ir Jis
pasveria visus darbus."
Giedrius Ažukas,
2018-12-16, "Nedelsk!"
Pradžios 19 sk.:
12 Lotui
juodu tarė: „Ar turi
čia ką nors iš savųjų:
žentus, sūnus,
dukteris? Išvesk juos
iš šios vietos!
13 Mes
sunaikinsime šitą
vietą, kadangi jų
garsus šauksmas
pasiekė Viešpatį ir
Jis mus siuntė ją
sunaikinti“.
14 Lotas
išėjęs kalbėjo
žentams, kurie buvo
vedę jo dukteris:
„Išeikite iš šios
vietos, nes Viešpats
sunaikins miestą“. Bet
žentams atrodė, kad
jis juokauja.
15 Išaušus
angelai ragino Lotą,
sakydami: „Imk žmoną
ir abi dukteris,
kurios čia yra, kad
nebūtumėte sunaikinti
dėl miesto kaltės“.
16 Kadangi
jis delsė, tai tie
vyrai nutvėrė jį už
rankos, jo žmoną ir
abi dukteris, nes
Viešpats jų
pasigailėjo, ir išvedę
paleido už miesto
ribų.
17 Išvedę
juos, tarė: „Gelbėk
savo gyvybę! Nežiūrėk
atgal ir nesustok kur
nors apylinkėje! Bėk į
kalną, kad nežūtum!“
2 Petro 2
sk.:
4 Dievas
nepagailėjo
nusidėjusių angelų,
bet surišo juos tamsos
raiščiais giliausiose
pragaro gelmėse, kur
laiko juos teismui.
5 Jis
nepagailėjo senojo
pasaulio, tik
išsaugojo teisumo
šauklį Nojų ir dar
septynetą, kai siuntė
bedievių pasauliui
tvaną.
6
Paversdamas pelenais
Sodomos ir Gomoros
miestus, pasmerkė juos
žlugti ir taip davė
pavyzdį ateities
bedieviams."
7
Išgelbėjo teisųjį
Lotą, varginamą
nedorėlių palaido
elgesio,
8 nes tarp
jų gyvenantis šis
teisusis diena iš
dienos vargino savo
teisią sielą,
matydamas ir
girdėdamas nedorus
darbus.
Luko 17
sk.:
27 Jie
valgė, gėrė, tuokėsi
ir tuokė, kol atėjo
diena, kai Nojus įlipo
į laivą. Tada užėjo
tvanas ir visus
sunaikino.
28 Taip pat
buvo ir Loto dienomis.
Jie valgė ir gėrė,
pirko ir pardavinėjo,
sodino ir statė.
29 O tą
dieną, kada Lotas
paliko Sodomą, iš
dangaus krito ugnis ir
siera ir visus
sunaikino.
30 Šitaip
bus ir tą dieną, kai
pasirodys Žmogaus
Sūnus.
31 Kas tą
dieną bus ant stogo, o
jo daiktai viduje,
tenelipa žemyn jų
pasiimti, o kas
laukuose, tenegrįžta
namo.
32
Prisiminkite Loto
žmoną!
33 Kas
stengsis išgelbėti
savo gyvybę, tas ją
praras, o kas ją
praras, tas atgaivins
ją.
Psalmių
119 sk.:
112
Palenkiau savo širdį
vykdyti Tavo
nuostatų, tai
darysiu dabar ir
visados.
113
Veidmainių nekenčiu,
bet Tavo įstatymą
myliu.
114 Tu esi
mano slėptuvė ir
skydas, Tavo
žodžiais pasitikiu.
115
Pasitraukite nuo
manęs, piktadariai!
Aš Viešpaties
įsakymus vykdysiu.
Psalmių 1 sk.:
1 Palaimintas
žmogus, kuris
nesielgia, kaip
pataria bedieviai,
nestoja į
nusidėjėlių kelią,
nesėdi su
apjuokėjais,
2 bet
mėgsta Viešpaties
įstatymą ir mąsto
apie Jo įstatymą
dieną ir naktį.
1
Petro 2 sk.:
1 Taigi, atmetę
visokį blogį,
visokią klastą ir
veidmainystes,
pavyduliavimus ir
visokias apkalbas,
2 lyg
naujagimiai
trokškite tyro
žodžio pieno, kad
nuo jo augtumėte
išgelbėjimui,
3 jeigu
tikrai paragavote,
koks Viešpats yra
maloningas.
2 Korintiečiams 5
sk.:
9 Todėl mes
siekiame, – tiek
nebūdami, tiek būdami
su Juo, – Jam patikti.
Luko
6 sk.:
45 Geras žmogus iš
gero savo širdies
lobyno iškelia gera, o
blogas iš blogo savo
širdies lobyno iškelia
bloga. Jo lūpos kalba
tai, ko pertekusi
širdis“.
46 „Kodėl
vadinate mane:
‘Viešpatie,
Viešpatie’, o
nedarote, ką sakau?
47
Kiekvienas, kuris
ateina pas mane,
klausosi mano žodžių
ir juos vykdo, – ...
Hebrajams 11 sk.:
13 Jie visi mirė
tikėdami, dar negavę
pažadėtųjų dalykų, bet
iš tolo juos regėdami,
buvo įsitikinę jais ir
priėmė juos,
išpažindami, jog jie
žemėje svečiai ir
keleiviai.
14 Kurie
taip kalba, parodo,
kad ieško tėvynės.
15 Jeigu jie
būtų minėję aną, iš
kurios iškeliavo, jie
būtų turėję laiko
sugrįžti atgal.
16 Bet dabar
jie siekė geresnės
tėvynės, tai yra
dangiškosios. Todėl
Dievas nesigėdija
vadintis jų Dievu: juk
Jis paruošė jiems
Miestą!"
Alvydas Stankevičius,
2018-12-09, "Kodėl
verkė Jėzus?"
Jono 11 sk.:
30 Jėzus dar
nebuvo įėjęs į kaimą,
bet tebebuvo toje
vietoje, kur Jį pasitiko
Morta.
31 Kai
žydai, buvę su ja
namuose ir ją guodę,
pamatė ją skubiai
keliantis ir išeinant,
nusekė paskui,
sakydami: „Ji eina
prie kapo“.
32 Marija,
atėjusi ten, kur buvo
Jėzus, ir Jį
pamačiusi, puolė Jam
po kojų, sakydama:
„Viešpatie, jei būtum
čia buvęs, mano brolis
nebūtų miręs“.
33 Jėzus,
pamatęs ją ir kartu
atėjusius žydus
verkiančius, sudejavo
dvasioje ir
susijaudinęs
34 paklausė:
„Kur jį paguldėte?“
Jie atsakė:
„Viešpatie, eik ir
pažiūrėk“.
35 Jėzus
pravirko.
36 Tada
žydai ėmė kalbėti:
„Štai kaip Jis jį
mylėjo!“
37 O kiti
sakė: „Argi Tas, kuris
atvėrė neregiui akis,
negalėjo padaryti, kad
šitas nemirtų?“
38 Ir vėl
dejuodamas Jėzus atėjo
prie kapo. Tai buvo
ola, užrista akmeniu.
39 Jėzus
tarė: „Nuriskite
akmenį!“ Mirusiojo
sesuo Morta įspėjo:
„Viešpatie, jis jau
dvokia, nes jau
keturios dienos, kai
jis miręs“.
40 Jėzus jai
tarė: „Argi nesakiau
tau, kad jei tikėsi,
pamatysi Dievo
šlovę?!“
Luko 19 sk.:
37
Besiartinant prie Alyvų
kalno šlaito, visas
mokinių būrys pradėjo
džiaugsmingai ir garsiai
šlovinti Dievą už visus
stebuklus, kuriuos jie
buvo regėję.
38 Jie šaukė:
„‘Palaimintas karalius,
kuris ateina Viešpaties
vardu!’ Ramybė danguje,
šlovė aukštybėse!“
39 Kai kurie
fariziejai iš minios Jam
sakė: „Mokytojau,
sudrausk savo mokinius!“
40 Jis jiems
atsakė: „Sakau jums, jei
šie tylės – akmenys
šauks!“
41
Prisiartinęs prie
Jeruzalės ir išvydęs
miestą, Jėzus verkė dėl
jo ir sakė:
42 „O kad tu
nors šiandien suprastum,
kas tau atneša ramybę!
Deja, tai paslėpta nuo
tavo akių.
43 Tu sulauksi
dienų, kai tavo priešai
apjuos tave pylimu,
apguls iš visų pusių ir
suspaus tave;
44 jie
parblokš ant žemės tave
ir tavo vaikus ir
nepaliks tavyje akmens
ant akmens, nes tu
nepažinai savo aplankymo
meto“.
45 Įėjęs į
šventyklą, Jis pradėjo
varyti laukan
parduodančius ir
perkančius.
Mato 16 sk.:
18 ... Aš
pastatysiu savo
bažnyčią, ir pragaro
vartai jos nenugalės.
Apaštalų
darbai 20 sk.:
28 ... kad ganytumėte
Dievo bažnyčią, kurią
Jis įsigijo savo krauju.
Efeziečiams
1 sk.:
22 ir visa paklojo po Jo
kojomis, o Jį patį
pastatė viršum visko,
kad būtų galva
bažnyčios,
Efeziečiams 3 sk.:
10 kad dabar per
bažnyčią taptų žinoma
kunigaikštystėms ir
valdžioms danguje
visokeriopa Dievo
išmintis.
Efeziečiams
5 sk.:
27 kad pristatytų sau
šlovingą bažnyčią,
neturinčią dėmės nei
raukšlės, nei nieko
tokio, bet šventą ir
nesuteptą.
...
32 Tai didelė
paslaptis, – aš tai
sakau, žvelgdamas į
Kristų ir bažnyčią.
1 Timotiejui 3 sk.:
15 ... Dievo namuose,
kurie yra gyvojo Dievo
bažnyčia, tiesos ramstis
ir pamatas.
Giedrius Ažukas,
2018-12-02, "Žodžiai
ir prisilietimas"
Morkaus 5 sk.:
24 Jėzus nuėjo
su juo. Paskui Jį sekė
didžiulė minia ir Jį
spauste spaudė.
25 Ten buvo
viena moteris, dvylika
metų serganti
kraujoplūdžiu.
26 Nemaža
iškentėjusi nuo daugelio
gydytojų ir išleidusi
visa, ką turėjo, ji nė
kiek nepasitaisė, bet
ėjo vis blogyn.
27 Išgirdusi
apie Jėzų, ji
prasispraudė iš minios
galo ir prisilietė prie
Jo apsiausto.
28 Mat ji
kalbėjo: „Jeigu paliesiu
bent Jo drabužį –
išgysiu!“
29 Tuojau
kraujas nustojo jai
plūdęs, ir ji pajuto
kūnu, kad yra pasveikusi
nuo savo ligos.
30 Ir Jėzus iš
karto pajuto, kad iš Jo
išėjo jėga, ir,
atsigręžęs į minią,
paklausė: „Kas
prisilietė prie mano
apsiausto?“
31 Jo mokiniai
Jam atsakė: „Matai, kaip
minia Tave spaudžia, o
Tu klausi: ‘Kas mane
palietė?’“
32 Bet Jis
dairėsi tos, kuri taip
buvo padariusi.
33 Moteris
išėjo į priekį
išsigandusi ir
virpėdama, nes žinojo,
kas jai atsitiko, ir,
puolusi prieš Jį,
papasakojo visą tiesą.
34 O Jis tarė
jai: „Dukra, tavo
tikėjimas išgydė tave,
eik rami ir būk sveika
nuo savo ligos“.
Jono 6
sk.:
26 Jėzus,
atsakydamas jiems, tarė:
„Iš tiesų, iš tiesų
sakau jums: jūs ieškote
manęs ne todėl, kad
matėte ženklų, bet kad
prisivalgėte duonos lig
soties.
27 Darbuokitės
ne dėl žūvančio maisto,
bet dėl išliekančio
amžinajam gyvenimui! Jį
duos jums Žmogaus Sūnus,
nes Tėvas – Dievas Jį
savo antspaudu yra
pažymėjęs“.
28 Jie
paklausė: „Ką mums
daryti, kad vykdytume
Dievo darbus?“
29 Jėzus
atsakė: „Tai yra Dievo
darbas: tikėkite Tą,
kurį Jis siuntė“.
...
35 Jėzus
atsakė: „Aš esu
gyvenimo duona! Kas
ateina pas mane,
niekuomet nebealks, ir
kas tiki mane,
niekuomet nebetrokš.
Patarlių
18 sk.:
21 Mirtis ir
gyvenimas yra liežuvio
galioje; kas jį mėgsta,
valgys jo vaisių.
Patarlių 12 sk.:
18 Yra tokių, kurių
žodžiai lyg kardo
dūriai, bet išmintingojo
liežuvis gydo.
Patarlių 21 sk.:
23 Kas saugo burną ir
liežuvį, saugo savo
sielą nuo nemalonumų.
Psalmės 1 sk.:
1 Palaimintas žmogus,
kuris nesielgia, kaip
pataria bedieviai,
nestoja į nusidėjėlių
kelią, nesėdi su
apjuokėjais,
2 bet mėgsta
Viešpaties įstatymą ir
mąsto apie Jo įstatymą
dieną ir naktį.
Efeziečiams 6 sk.:
10 Pagaliau,
mano broliai, būkite
stiprūs Viešpatyje ir
Jo galybės jėga.
11
Apsirenkite visa Dievo
ginkluote, kad
galėtumėte
pasipriešinti prieš
velnio klastas.
12 Nes mes
grumiamės ne su kūnu
ir krauju, bet su
kunigaikštystėmis,
valdžiomis, šio
amžiaus tamsybių
valdovais ir
dvasinėmis blogio
jėgomis danguje.
13 Todėl
imkitės visų Dievo
ginklų, kad galėtumėte
piktą dieną
pasipriešinti ir, visa
atlaikę, išstovėti.
Hebrajams 4 sk.:
12 Dievo žodis yra
gyvas ir veiksmingas,
aštresnis už bet kokį
dviašmenį kalaviją.
Jis prasiskverbia iki
pat sielos ir dvasios
atšakos, iki sąnarių
ir kaulų smegenų, ir
teisia širdies mintis
bei sumanymus.
13 Ir joks
kūrinys nėra
paslėptas nuo Jo
žvilgsnio, bet visa
yra nuoga ir
atidengta akims To,
kuriam turėsime
duoti apyskaitą.
14 Taigi,
turėdami didį
vyriausiąjį Kunigą,
praėjusį pro dangus
Dievo Sūnų Jėzų,
tvirtai laikykimės
mūsų išpažinimo.
15 Juk
mes turime ne tokį
vyriausiąjį
Kunigą, kuris
negalėtų atjausti
mūsų silpnybių,
bet, kaip ir mes,
visaip gundytą,
tačiau
nenusidėjusį.
16 Todėl
drąsiai artinkimės
prie malonės
sosto, kad gautume
gailestingumą ir
rastume malonę
pagalbai reikiamu
metu.
Marijona Mukomolovienė,
2018-11-25, "Dievas
laimina paklusnumą"
Izaijo 14 sk.:
12 Kaip tu iškritai iš
dangaus, Liuciferi, ryto
aušros sūnau? Kaip tu
kritai žemėn, kuris buvai
pamynęs tautas?
13 Tu sakei savo
širdyje: ‘Aš pakilsiu į
dangų, iškelsiu savo sostą
aukščiau Dievo žvaigždžių,
sėdėsiu dievų kalne
tolimiausioje šiaurėje.
14 Aš pakilsiu
aukščiau debesų, būsiu
lygus Aukščiausiajam!’
Apreiškimo 12 sk.:
7 Ir kilo danguje kova.
Mykolas ir jo angelai
kovojo su slibinu. Ir
kovėsi slibinas ir jo
angelai,
8 bet jie
nenugalėjo, ir nebeliko
daugiau jiems vietos
danguje.
9 Taip buvo
išmestas didysis
slibinas, senoji gyvatė,
vadinamas Velniu ir
Šėtonu, kuris suvedžioja
visą pasaulį. Jis buvo
išmestas žemėn, ir kartu
su juo buvo išmesti jo
angelai."
Luko 10 sk.:
17 Septyniasdešimt sugrįžo,
su džiaugsmu kalbėdami:
„Viešpatie, mums paklūsta
net demonai dėl Tavo vardo“.
18 O Jis jiems
sakė: „Mačiau šėtoną, kaip
žaibą krintantį iš
dangaus.
19 Štai Aš duodu
jums valdžią mindžioti
gyvates bei skorpionus,
aukštesnę už visą priešo
jėgą, ir niekas jokiais
būdais jums nepakenks.
20 Bet jūs
džiaukitės ne tuo, kad
dvasios jums pavaldžios;
džiaukitės, kad jūsų
vardai įrašyti danguje“.
21 Tą valandą
Jėzus pradžiugo Dvasia ir
tarė: „Aš šlovinu Tave,
Tėve, dangaus ir žemės
Viešpatie, kad paslėpei
tai nuo išmintingųjų ir
gudriųjų, o apreiškei
mažutėliams. Taip, Tėve,
nes Tau taip patiko.
Mato 5 sk.:
3
Palaiminti vargšai dvasia,
nes jų yra dangaus
karalystė.
...
6
Palaiminti, kurie alksta ir
trokšta teisumo, nes jie bus
pasotinti.
Izaijo 55 sk.:
1
Visi, kurie trokštate,
ateikite prie vandens, visi,
kurie neturite pinigų!
Pirkite ir valgykite;
pirkite vyno ir pieno be
pinigų, veltui.
2
Kodėl jūs leidžiate pinigus
už tai, kas nėra maistas, ir
dirbate už tai, kas jūsų
nepatenkina? Klausykite
manęs atidžiai ir valgykite
tai, kas jūsų sielą
atgaivins ir sustiprins.
3
Palenkite savo ausį ir
ateikite pas mane,
klausykite, ir jūsų siela
bus gyva! Aš padarysiu
amžiną sandorą su jumis,
kaip suteikiau amžiną malonę
Dovydui.
Izaijo 65 sk.:
13 Todėl Viešpats Dievas
taip sako: „Štai mano tarnai
valgys, o jūs alksite, mano
tarnai gers, o jūs trokšite,
mano tarnai džiūgaus, o jūs
būsite sugėdinti,
14 mano tarnai
giedos iš širdies
džiaugsmo, o jūs verksite
iš širdies skausmo ir
dejuosite iš dvasios
suspaudimo."
1 Samuelio 15 sk.:
17 Samuelis tarė: „Kai tu
buvai mažas savo akyse,
tapai Izraelio giminių galva
ir Viešpats tave patepė
Izraelio karaliumi.
18
Ir Jis siuntė tave į kelią,
sakydamas: ‘Eik ir visiškai
sunaikink Amaleko
nusidėjėlius. Kariauk su
jais, iki visai juos
išnaikinsi’.
19
Kodėl nepaklusai Viešpaties
balsui ir puolei prie
grobio, piktai pasielgdamas
Viešpaties akyse?“ …
21
Bet žmonės ėmė iš grobio
geriausias avis ir galvijus,
kurie turėjo būti
sunaikinti, norėdami aukoti
Viešpačiui, tavo Dievui,
Gilgale“.
22
Samuelis atsakė: „Argi
Viešpats labiau vertina
deginamąsias aukas ir
atnašas, negu paklusnumą
Viešpaties balsui? Paklusti
yra geriau negu aukoti ir
klausyti yra geriau už avinų
taukus.
23
Nepaklusnumas yra kaip
žyniavimo nuodėmė ir
užsispyrimas yra kaip
stabmeldystė. Kadangi tu
atmetei Viešpaties žodį, Jis
atmetė tave, kad nebebūtum
karaliumi“
Samuelio 1 sk.:
1
Efraimo aukštumoje, Ramoje
gyveno vyras, vardu Elkana,
efraimas. Jis buvo Cūfo
sūnaus Tohuvo sūnaus Elihuvo
sūnaus Jerohamo sūnus.
2
Jis turėjo dvi žmonas: Oną
ir Peniną. Penina turėjo
vaikų, o Ona neturėjo.
1 Samuelio 2 sk.:
2 Niekas nėra toks šventas,
kaip Viešpats! Šalia Tavęs
nėra kito ir nėra kitos
uolos, kaip mūsų Dievas.
3
Nekalbėkite taip išdidžiai
ir įžūliai. Viešpats yra
Dievas, kuris žino viską, ir
Jis pasveria visus darbus.
4
Galingųjų lankas sulaužomas,
o tie, kurie klumpa,
apjuosiami jėga.
5
Sotieji parsisamdė už
maistą, o alkanieji nurimo.
Nevaisingoji pagimdė
septynetą, o turinčioji daug
vaikų nusilpo.
6
Viešpats numarina ir
atgaivina, nuveda į
mirusiųjų buveinę ir vėl
išlaisvina.
7
Viešpats padaro beturtį ir
turtingą. Jis pažemina ir
išaukština.
8
Jis pakelia iš dulkių
vargdienį, iš sąšlavų duobės
iškelia vargšą; juos
pasodina greta kunigaikščių
ir leidžia paveldėti jiems
šlovės sostą. Viešpačiui
priklauso žemės pamatai, ant
jų Jis pastatė pasaulį.
9
Savo šventųjų kojas Jis
palaikys, o nedorėliai
nutils tamsoje. Nė vienas
nelaimės savo jėga.
Luko 1 sk.:
30 O angelas jai tarė:
„Nebijok, Marija, tu radai
malonę pas Dievą!
31
Štai tu pradėsi įsčiose ir
pagimdysi Sūnų, kurį
pavadinsi Jėzumi.
32
Jis bus didis ir vadinsis
Aukščiausiojo Sūnus.
Viešpats Dievas duos Jam Jo
tėvo Dovydo sostą;
33
Jis valdys Jokūbo namus per
amžius, ir Jo karalystei
nebus galo“."
Lk
1:34-35,37-38: "34 Marija
paklausė angelą: „Kaip tai
įvyks, jeigu aš nepažįstu
vyro?“
35 Angelas jai
atsakė, tardamas:
„Šventoji Dvasia nužengs
ant tavęs, ir
Aukščiausiojo jėga apgaubs
tave; todėl ir gimęs iš
tavęs bus šventas ir
vadinamas Dievo Sūnumi. …
37 nes Dievui
nėra negalimų dalykų“.
38 Tada Marija
atsakė: „Štai aš
Viešpaties tarnaitė,
tebūnie man pagal tavo
žodį“. Ir angelas nuo jos
pasitraukė.
...
41 Vos tik
Elžbieta išgirdo Marijos
sveikinimą, suspurdėjo
kūdikis jos įsčiose, o
pati Elžbieta tapo
kupina Šventosios
Dvasios.
…
43 Iš kur man
tai, kad mano Viešpaties
motina aplanko mane?!
44 Štai vos
tik tavo pasveikinimas
pasiekė mano ausis,
suspurdėjo iš džiaugsmo
kūdikis mano įsčiose.
45 Laiminga
patikėjusi, nes
išsipildys, kas
Viešpaties jai
pasakyta“.
46 O Marija prabilo:
„Mano siela šlovina
Viešpatį,
47 ir mano
dvasia džiaugiasi
Dievu, savo Gelbėtoju,
48 nes Jis
pažvelgė į nuolankią
savo tarnaitę. Štai
nuo dabar palaiminta
mane vadins visos
kartos,
49 nes
didžių dalykų padarė
man Galingasis, ir
šventas yra Jo vardas!
50 Jis
gailestingas iš kartos
į kartą tiems, kurie
Jo bijosi.
1 Petro 1 sk.:
5 Dievo jėga per
tikėjimą jūs esate
saugomi išgelbėjimui,
kuris parengtas
apsireikšti paskutiniu
laiku.
6
Tuo džiaukitės, nors dabar,
jei reikia, trumpai kenčiate
įvairiuose išmėginimuose,
7
kad jūsų išbandytas
tikėjimas, brangesnis už
pragaištantį auksą, nors ir
ugnimi ištirtą, būtų
pripažintas vertas gyriaus,
garbės ir šlovės, kai
apsireikš Jėzus Kristus.
Osvaldas Nenartavičius,
2018-11-18, "Kristaus
kūnas"
1 Korintiečiams 12 sk.:
4 Yra skirtingų dovanų, tačiau
ta pati Dvasia.
5
Yra skirtingų tarnavimų,
tačiau tas pats Viešpats.
6
Ir yra skirtingi veiksmai,
tačiau tas pats Dievas, kuris
visa veikia visame kame.
7
Bet kiekvienam suteikiamas
Dvasios pasireiškimas bendram
labui.
8
Vienam Dvasia suteikiamas
išminties žodis, kitam ta
pačia Dvasia – pažinimo žodis,
9
kitam – tikėjimas ta pačia
Dvasia, kitam – išgydymų
dovanos ta pačia Dvasia,
10
kitam – stebuklų darymas,
kitam – pranašavimas, kitam –
dvasių atpažinimas, kitam –
skirtingos kalbos, kitam –
kalbų aiškinimas.
11
Bet visa tai daro viena ir ta
pati Dvasia, kuri dalija
kiekvienam atskirai, kaip Jai
patinka.
...
14 Juk kūnas nėra sudėtas iš
vieno nario, bet iš daugelio.
15
Jei koja sakytų: „Kadangi
nesu ranka, todėl
nepriklausau kūnui“, argi
dėl to ji nepriklausytų
kūnui?
16
O jeigu ausis sakytų:
„Kadangi nesu akis, todėl
nepriklausau kūnui“, argi
dėl to ji nepriklausytų
kūnui?
17
Jeigu visas kūnas būtų akis,
tai kur būtų klausa? Jeigu
visas kūnas būtų klausa, tai
kur būtų uoslė?
18
Bet dabar Dievas sudėliojo
kūne narius ir kiekvieną iš
jų, kaip panorėjo.
19
Ir jei visi būtų vienas
narys, kur beliktų kūnas?
20
Bet dabar narių daug, o
kūnas vienas.
21
Akis negali pasakyti rankai:
„Man tavęs nereikia“, ar
galva kojoms: „Man jūsų
nereikia“.
22
Priešingai, tie kūno nariai,
kurie atrodo silpnesni, yra
būtini.
23
Tuos kūno narius, kuriuos
laikome mažiau garbingais,
mes apsupame didesne
pagarba, ir mūsų gėdingi
nariai gaubiami didesnio
padorumo,
24
kurio nereikia mūsų
padoriesiems nariams. Taigi,
tvarkydamas kūną, Dievas
skyrė daugiau pagarbos tiems
kūno nariams, kurie jos
stokojo,
25
kad kūne nebūtų
susiskaldymų, bet patys
nariai rūpintųsi vieni
kitais.
Kolosiečiams
2 sk.:
18 Niekas teneatima jūsų
atlygio, pamėgęs tariamą
nusižeminimą ir angelų
garbinimą, pasinėręs į
tai, ko nėra matęs, be
pagrindo pasipūtęs savo
kūniškais samprotavimais,
19 nesijungdamas
su Galva, iš kurios visas
kūnas, sąnariais ir
raiščiais aprūpinamas bei
jungiamas vienybėn, auga
Dievo teikiamu ūgiu.
Izaijo 40 sk.:
30 Net
jaunuoliai pavargsta ir
pailsta, jauni vyrai
krinta išsekę.
31 Bet tie,
kurie laukia Viešpaties,
įgaus naujų jėgų. Jie
pakils ant sparnų kaip
ereliai, bėgs ir
nepavargs, eis ir
nepails.
Efeziečiams 4 sk.:
1 Taigi aš, kalinys
Viešpatyje, raginu jus elgtis,
kaip dera jūsų pašaukimui, į
kurį esate pašaukti.
2 Su
visu nuolankumu bei romumu, su
ištverme pakęsdami vienas kitą
meilėje,
3
siekite išsaugoti Dvasios
vienybę taikos ryšiais.
4
Vienas kūnas ir viena Dvasia,
kaip ir esate pašaukti vienai
pašaukimo vilčiai.
5
Vienas Viešpats, vienas
tikėjimas, vienas krikštas.
6
Vienas Dievas ir visų Tėvas,
kuris virš visų, per visus ir
visuose.
7
Bet kiekvienam iš mūsų duota
malonė pagal Kristaus dovanos
saiką.
8
Todėl sakoma: „Pakilęs aukštyn,
nusivedė belaisvius ir davė
žmonėms dovanų“.
9 Ką
reiškia „Jis pakilo“, jeigu ne
tai, kad Jis pirma ir nusileido
į žemesniąsias žemės vietas.
10
Tas, kuris nužengė, yra ir Tas,
kuris iškilo aukščiau už visus
dangus, kad visa užpildytų.
11
Ir Jis paskyrė vienus
apaštalais, kitus pranašais,
evangelistais, ganytojais ir
mokytojais,
12
kad išlavintų šventuosius
tarnavimo darbui, Kristaus kūno
ugdymui,
1Petro 5 sk.:
1 Jūsų vyresniuosius raginu aš,
irgi vyresnysis, Kristaus
kentėjimų liudytojas ir dalyvis
šlovės, kuri bus apreikšta:
2
ganykite pas jus esančią Dievo
kaimenę, prižiūrėdami ją ne iš
prievartos, bet noriai, ne dėl
nešvaraus pelno, bet uoliai,
3 ne
kaip viešpataujantys jums
patikėtiems, bet būdami
pavyzdžiu kaimenei.
4
O kai pasirodys Vyriausiasis
Ganytojas, jūs gausite
nevystantį šlovės vainiką.
5
Taip pat jūs, jaunesnieji,
būkite klusnūs vyresniesiems.
Ir visi, paklusdami vieni
kitiems, apsivilkite
nuolankumu, nes „Dievas
išdidiems priešinasi, o
nuolankiesiems teikia malonę“.
6
Tad nusižeminkite po galinga
Dievo ranka, kad Jis
išaukštintų jus metui atėjus.
Juozas Stankevičius,
2018-11-11, "Ilsėtis
Viešpatyje šlovinant ir
garbinant"
Psalmių 37 sk.:
1 Nesijaudink dėl piktadarių,
nepavydėk nedorėliams.
2 Jie
greitai bus nupjauti tartum žolė,
suvys kaip žaliuojanti žolė.
3
Pasitikėk Viešpačiu ir daryk gera,
tada gyvensi žemėje ir būsi
pamaitintas!
4
Gėrėkis Viešpačiu, ir Jis suteiks
tau, ko geidžia tavo širdis.
5
Pavesk Viešpačiui savo kelią,
pasitikėk Juo, ir Jis veiks.
6 Jis
padarys tavo teisumą kaip šviesą
ir tavo teisybę kaip vidudienį!
7
Ilsėkis Viešpatyje ir kantriai
lauk Jo! Nesijaudink dėl to, kad
sekasi žmogui, kuris daro pikta.
1
Korintiečiams 10 sk.:
1 Aš nenoriu, kad liktumėte
nežinioje, broliai, – visi mūsų
tėvai buvo po debesim ir visi
perėjo jūrą.
2 Ir
visi buvo pakrikštyti į Mozę,
debesyje ir jūroje;
3
visi valgė tą patį dvasinį
maistą
4 ir
visi gėrė tą patį dvasinį
gėrimą. Jie gėrė iš dvasinės
juos lydinčios uolos, o ta uola
buvo Kristus.
5
Vis dėlto daugumas iš jų
nepatiko Dievui, ir „jų kūnai
liko gulėti dykumoje“.
6
Tie įvykiai yra mums pavyzdžiai,
kad negeistume blogio, kaip anie
geidė.
7
Nebūkite stabmeldžiai, kaip kai
kurie iš jų, – kaip parašyta:
„Tauta sėdosi valgyti ir gerti
ir kėlėsi žaisti“.
8
Neištvirkaukime, kaip kai kurie
iš jų ištvirkavo ir žuvo vieną
dieną dvidešimt trys
tūkstančiai.
9
Negundykime Kristaus, kaip kai
kurie iš jų gundė ir mirė nuo
gyvačių.
10
Nemurmėkite, kaip kai kurie iš
jų murmėjo ir žuvo nuo
naikintojo.
11
Visa tai jiems atsitiko kaip
pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti
mums, gyvenantiems amžių
pabaigoje.
Išėjimo
14 sk.:
10 Kai faraonas priartėjo,
Izraelio vaikai pakėlė akis ir
pamatė atžygiuojančius iš paskos
egiptiečius. Jie labai išsigando
ir šaukėsi Viešpaties.
11
Jie sakė Mozei: „Nejaugi
Egipte nebuvo kapų, kad mus
išvedei mirti dykumoje? Ką
mums padarei, išvesdamas iš
Egipto?
12
Argi mes tau nesakėme, būdami
Egipte: ‘Palik mus tarnauti
egiptiečiams’. Mums juk būtų
buvę geriau tarnauti
egiptiečiams, negu mirti
dykumoje“.
13
Mozė atsakė: „Nebijokite,
stovėkite ramiai ir stebėkite
Viešpaties išgelbėjimą, kurį
Jis šiandien įvykdys.
Egiptiečių, kuriuos šiandien
matote, niekados daugiau
nebematysite.
14
Viešpats kariaus už jus, o jūs
būkite ramūs!“
2 Kronikų 20 sk.:
1 Moabitai, amonitai ir su jais
kiti amonitų sąjungininkai išėjo
kariauti prieš Juozapatą.
2
Juozapatui buvo pranešta:
„Didelė daugybė iš anapus
jūros ateina prieš tave. Jie
jau Hacecon Tamaroje, kuris
yra En Gedyje“.
3
Juozapatas nusigandęs atsidavė
ieškoti Viešpaties ir paskelbė
pasninką visame Jude.
4
Judo gyventojai susirinko
prašyti Viešpaties pagalbos,
iš visų miestų jie atėjo
ieškoti Viešpaties.
5
Juozapatas atsistojo
Viešpaties namuose, priešais
naują kiemą, Judo ir Jeruzalės
susirinkime,
6
ir sakė: „Viešpatie, mūsų tėvų
Dieve, argi ne Tu esi Dievas
danguje ir argi ne Tu valdai
visas pagonių karalystes? Tavo
rankose yra jėga ir galybė, ir
niekas negali atsilaikyti
prieš Tave.
...
13
Visi Judo gyventojai stovėjo
Viešpaties akivaizdoje su
kūdikiais, žmonomis ir vaikais.
14
Tada ant Jahazielio, sūnaus
Zacharijo, sūnaus Benajos,
sūnaus Jejelio, sūnaus
Matanijos, levito iš Asafo sūnų,
nužengė Viešpaties Dvasia, jam
stovint tarp susirinkusiųjų,
15
ir jis tarė: „Klausykite, Judo
ir Jeruzalės gyventojai ir tu,
karaliau Juozapatai! Taip sako
Viešpats: ‘Nebijokite ir
neišsigąskite šitos daugybės,
nes kova yra ne jūsų, bet
Dievo."
2Krn
20:16-17: "16 Rytoj išeikite prieš
juos. Jie eis Zizo įkalne ir jūs
sutiksite juos slėnio pabaigoje,
ties Jeruelio dykuma.
17
Jums nereikės kovoti.
Išsirikiuokite, stovėkite ir
stebėkite, kaip Viešpats jus
išgelbės. Judo ir Jeruzalės
gyventojai, nenusigąskite ir
nebijokite! Rytoj išeikite prieš
juos, nes Viešpats bus su
jumis!’“"
18
Juozapatas nusilenkė iki žemės, ir
visi Judo bei Jeruzalės gyventojai
krito prieš Viešpatį, garbindami
Jį.
19
Levitai, Kehato ir Koracho
palikuonys, garsiai šlovino
Viešpatį, Izraelio Dievą.
20
Anksti rytą atsikėlę, jie išėjo į
Tekojos dykumą. Jiems išeinant,
Juozapatas tarė: „Paklausykite
manęs, Judo ir Jeruzalės
gyventojai. Tikėkite Viešpačiu,
savo Dievu, tai būsite įtvirtinti.
Tikėkite Jo pranašais, tai
klestėsite“.
21
Pasitaręs su tauta, jis paskyrė
giedotojus Viešpačiui, kad jie
eitų kariuomenės priekyje, girdami
šventumo grožį, ir sakytų:
„Dėkokite Viešpačiui, nes Jo
gailestingumas amžinas!“"
22
Kai jie pradėjo giedoti ir
girti, Viešpats sukėlė paniką
tarp amonitų, moabitų ir Seyro
aukštumų gyventojų, kurie buvo
išėję prieš Judą, ir jie vieni
kitus sunaikino.
23
Amonitai ir moabitai sukilo
prieš Seyro aukštumų gyventojus,
žudydami juos ir naikindami.
Išžudę Seyro gyventojus, jie ėmė
naikinti vieni kitus.
24
Kai Judas atėjo į vietą, iš kur
buvo matoma dykuma, jie pamatė
žemę, nuklotą lavonais.
25
Juozapatas su žmonėmis atėjo
surinkti grobio ir rado daugybę
turtų, brangių daiktų ir kitų
gėrybių, kurių prisirinko
daugiau negu galėjo panešti.
Tris dienas jie rinko grobį, nes
jo buvo tiek daug.
...
27
Po to visi Judo ir Jeruzalės
vyrai su Juozapatu priekyje
sugrįžo su džiaugsmu į
Jeruzalę, nes Viešpats suteikė
jiems džiaugsmo dėl jų priešų.
28
Jie atėjo Jeruzalėje prie
Viešpaties namų su arfomis,
psalteriais ir trimitais.
29
Dievo baimė apėmė aplinkines
karalystes, kai jos išgirdo,
kad Viešpats kovojo prieš
Izraelio priešus.
30
Juozapato karaliavimas tapo
ramus, nes Dievas suteikė jam
ramybę iš visų pusių.
31
Juozapatas, pradėdamas valdyti
Judą, buvo trisdešimt penkerių
metų amžiaus. Jeruzalėje jis
karaliavo dvidešimt penkerius
metus. Jo motina buvo vardu
Azuba, Šilhio duktė.
32
Jis vaikščiojo savo tėvo Asos
keliais ir nenukrypo nuo jų,
darydamas, kas teisinga
Viešpaties akyse.
33
Tačiau aukštumos nebuvo
sunaikintos, nes tauta dar
nebuvo paruošusi širdžių savo
tėvų Dievui.
34
Visi kiti Juozapato darbai
yra surašyti knygoje Hananio
sūnaus Jehuvo, kuris yra
minimas Izraelio karalių
knygoje.
35
Vėliau Judo karalius
Juozapatas susidėjo su
Izraelio karaliumi Ahaziju,
kuris elgėsi labai nedorai.
36
Jie abu kartu statė laivus
Ecjon Gebere, kad plauktų į
Taršišą.
37
Dodavahuvo sūnus Eliezeras
iš Marešos pranašavo prieš
Juozapatą, sakydamas:
„Kadangi tu susidėjai su
Ahaziju, Viešpats sudaužė
tavo darbą“. Laivai sudužo
ir negalėjo plaukti į
Taršišą.
Psalmių 136 sk.:
1 Dėkokite Viešpačiui, nes
Jis geras, nes Jo
gailestingumas amžinas.
2
Dėkokite dievų Dievui, nes Jo
gailestingumas amžinas.
3
Dėkokite viešpačių Viešpačiui,
nes Jo gailestingumas amžinas.
4
Kuris vienas daro didelius
stebuklus, nes Jo
gailestingumas amžinas.
5
Kuris išmintingai dangų
sukūrė, nes Jo gailestingumas
amžinas.
6
Kuris viršum vandenų ištiesė
žemę, nes Jo gailestingumas
amžinas.
7
Kuris dideles šviesas sukūrė,
nes Jo gailestingumas amžinas.
8
Saulę sukūrė, kad viešpatautų
dienai, nes Jo gailestingumas
amžinas.
9
Mėnulį ir žvaigždes, kad
viešpatautų nakčiai, nes Jo
gailestingumas amžinas.
10
Kuris pirmagimius Egipte
ištiko, nes Jo gailestingumas
amžinas.
11
Ir išvedė iš ten Izraelį, nes
Jo gailestingumas amžinas.
12
Ištiesta galinga ranka ir
tvirta dešine savo, nes Jo
gailestingumas amžinas.
13
Kuris perskyrė Raudonąją jūrą,
nes Jo gailestingumas amžinas.
14
Ir pervedė per ją Izraelį, nes
Jo gailestingumas amžinas.
15
Faraoną ir jo kariuomenę
Raudonojoje jūroje pražudė,
nes Jo gailestingumas amžinas.
16
Kuris savo tautą per dykumą
vedė, nes Jo gailestingumas
amžinas.
17
Kuris stiprius karalius
nugalėjo, nes Jo
gailestingumas amžinas.
18
Kuris garsius karalius nužudė,
nes Jo gailestingumas amžinas.
...
24
Iš priešų mus išvadavo, nes
Jo gailestingumas amžinas.
25
Kuris maitina visa, kas
gyva, nes Jo gailestingumas
amžinas.
26
Dėkokite dangaus Dievui, nes
Jo gailestingumas amžinas.
Jono 4 sk.:
16 Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk
savo vyrą ir sugrįžk čia“.
17
Moteris atsakė: „Aš neturiu
vyro“. Jėzus jai tarė: „Gerai
pasakei: ‘Neturiu vyro’,
18
nes esi turėjusi penkis vyrus,
ir tas, kurį dabar turi, nėra
tavo vyras. Čia tu tiesą
pasakei“.
19
Moteris atsiliepė: „Aš matau,
Viešpatie, jog Tu esi pranašas.
20
Mūsų tėvai garbino ant šito
kalno, o jūs sakote, kad
Jeruzalė esanti vieta, kur
reikia garbinti“.
21
Jėzus atsakė: „Moterie, tikėk
manimi, jog ateina valanda, kada
garbinsite Tėvą ne ant šio kalno
ir ne Jeruzalėje.
22
Jūs garbinate, ko nepažįstate, o
mes garbiname, ką pažįstame, nes
išgelbėjimas – iš žydų.
23
Bet ateina valanda, – jau dabar
ji yra, – kai tikrieji
garbintojai garbins Tėvą
dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas
tokių Jo garbintojų ieško.
24
Dievas yra Dvasia, ir Jį
garbinantys turi garbinti
dvasioje ir tiesoje“.
Giedrius Ažukas, 2018-11-04, "Prižiūrėkime
Dievo dirvą"
1 Korintiečiams 3 sk.:
6 Aš sodinau, Apolas laistė, o
Dievas augino.
7
Todėl nieko nereiškia nei
sodintojas, nei laistytojas, bet
Dievas – augintojas.
8 Kas
sodina ir kas laisto, yra viena,
ir kiekvienas gaus savąjį
užmokestį pagal savo triūsą.
9 Mes
juk esame Dievo bendradarbiai, o
jūs – Dievo dirva, Dievo statinys.
Hebrajams
6 sk.:
7 Jeigu žemė sugeria dažną lietų ir
iš jos želia želmenys, naudingi
tiems, kurie ją dirba, tai ji
susilaukia Dievo palaiminimo,
8 bet
jeigu ji teželdo erškėčius bei
usnis, tai ji niekam tikusi, greitai
bus prakeikta ir galiausiai
sudeginta.
Pradžios
13 sk.:
6 Kraštas negalėjo sutalpinti jų
ir išmaitinti jų gyvulių, nes jų
bandos buvo per didelės.
7 Kilo
vaidas tarp Abromo ir Loto
piemenų. Tada tebegyveno tame
krašte kanaaniečiai ir perizai.
8
Abromas tarė Lotui: „Tenebūna
vaidų tarp manęs ir tavęs, tarp
mano piemenų ir tavo piemenų, nes
esame broliai!
9 Ar
ne visa šalis tau atvira? Skirkis
nuo manęs! Jei eisi į kairę, aš
eisiu į dešinę, o jei tu eisi į
dešinę, tai aš eisiu į kairę“.
10 Lotas
pakėlė akis ir pamatė, kad visa
Jordano apylinkė – prieš Viešpačiui
sunaikinant Sodomą ir Gomorą – Coaro
link buvo gerai drėkinama kaip
Viešpaties sodas, kaip Egipto šalis.
Pradžios 3 sk.:
19 Valgysi prakaitu uždirbtą duoną,
kol sugrįši į žemę, iš kurios esi
paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl
pavirsi“.
Ezechielio 16 sk.:
49 Tavo sesers Sodomos ir jos
dukterų nusikaltimas buvo išdidumas,
perteklius ir dykinėjimas; beturčiui
ir vargšui jos nepadėjo.
50 Jos
kėlėsi puikybėn ir darė bjaurystes
mano akivaizdoje. Todėl Aš
sunaikinau jas.
Hebrajams
12 sk.:
14 Siekite santaikos su visais,
siekite šventumo, be kurio
niekas neregės Viešpaties.
15
Žiūrėkite, kad kas neprarastų
Dievo malonės, kad neišleistų
daigų kokia karti šaknis ir
nepadarytų vargo, suteršdama
daugelį;
Efeziečiams
4 sk.:
11 Ir Jis paskyrė vienus
apaštalais, kitus pranašais,
evangelistais, ganytojais ir
mokytojais,
12
kad išlavintų šventuosius
tarnavimo darbui, Kristaus
kūno ugdymui,
13
kol mes visi pasieksime
tikėjimo vienybę ir Dievo
Sūnaus pažinimą, tobulai
subręsime iki Kristaus amžiaus
pilnatvės saiko,
14
kad daugiau nebebūtume
kūdikiai, siūbuojami ir
nešiojami bet kokio mokymo
vėjo, žmonių apgaulės,
gudrumo, vedančio į paklydimą,
15
bet, kalbėdami tiesą meilėje,
augtume visame kame į Jį,
kuris yra galva – Kristus.
Hebrajams 13 sk.:
17 Klausykite savo vadovų ir
būkite jiems atsidavę, nes jie
budi jūsų sielų labui, būdami
atsakingi už jas; jie tai
tedaro su džiaugsmu, o ne
dūsaudami, nes tai nebūtų jums
naudinga."
Hebrajams
3 sk.:
12 Žiūrėkite, broliai, kad
kuris iš jūsų nebūtų piktos,
netikinčios širdies,
atitolusios nuo gyvojo
Dievo.
13
Verčiau raginkite vieni
kitus kasdien, – kol dar
sakoma „šiandien“, – kad
kurio iš jūsų neužkietintų
nuodėmės klasta."
Ekleziasto 3 sk.:
14 Aš žinau, kad visa, ką Dievas
daro, yra amžina, – nieko negalima
nei pridėti, nei atimti. Dievas daro
tai, kad žmonės Jo bijotų.
Ekleziasto 5 sk.:
14 Kaip
jis gimė nuogas, taip nuogas ir
išeis – nieko nepasiims savo
rankoje, ką užsidirbo.
2
Tesalonikiečiams 1 sk.:
3 Mes jaučiame pareigą visada
dėkoti, broliai, už jus Dievui, ir
tai teisinga, nes jūsų tikėjimas
smarkiai auga ir jūsų visų meilė
vienas kitam vis didėja.
4
Todėl mes ir giriamės jumis Dievo
bažnyčiose – jūsų kantrybe bei
tikėjimu visuose jūsų
persekiojimuose ir sunkumuose,
kuriuos jums tenka pakelti.
5 O
tai ir yra teisingo Dievo teismo
požymis: jūs turite tapti verti
Dievo karalystės, dėl kurios ir
kenčiate.
...
11
Todėl mes nuolat meldžiamės už
jus, kad mūsų Dievas padarytų
jus vertus šio pašaukimo ir
parodytų visą savo gerumą ir
palankumą bei galingus tikėjimo
darbus,
12
kad mūsų Viešpaties Jėzaus
vardas būtų pašlovintas jumyse,
o jūs Jame, pagal mūsų Dievo ir
Viešpaties Jėzaus Kristaus
malonę.
Psalmių
65 sk.:
1 Sione, o Dieve, Tau priklauso
gyrius ir Tau bus įvykdyti įžadai.
2 Tu,
kuris išklausai maldas, pas Tave
ateis kiekvienas kūnas.
3
Nusikaltimai yra stipresni už mane,
Tu apvalai mus nuo mūsų kalčių.
4
Palaimintas žmogus, kurį Tu išrenki
ir priimi, kad jis gyventų Tavo
kiemuose. Mes sotinsimės gėrybėmis
Tavo namų, Tavo šventos šventyklos.
5 Tu
nuostabiais ženklais atsakai mums,
mūsų išgelbėjimo Dieve, pasitikėjime
visų žemės pakraščių ir tolimiausių
pajūrių!
6 Tu
padėjai kalnus savo jėga,
apsisiautęs galybe,
7 Tu
nutildai jūrų ūžimą, jų bangų
šniokštimą ir tautų triukšmą.
8 Žemės
pakraščių gyventojai bijosi Tavo
ženklų, rytus ir vakarus pripildai
džiaugsmo.
9 Tu
aplankai žemę ir palaistai ją,
padarai ją labai derlingą. Dievo upė
yra pilna vandens. Tu leidi užderėti
javams; taip Tu viską paruoši.
10 Tu
palaistai jos vagas, sulygini
grumstus, lietumi suminkštini ją,
palaimini želmenis.
11 Tu
apvainikuoji metus derliumi, Tavo
takai pilni riebalų.
12
Žaliuoja tyrų ganyklos, džiūgauja
pasipuošusios kalvos.
13
Pievos pilnos avių, slėniuose
vešliai auga javai. Jie linksmai
šūkauja ir gieda.
Gabrielius Lukošius, 2018-10-28, "Atgimimas"
Jono 3 sk.:
1 Buvo vienas fariziejus, vardu
Nikodemas, žydų vyresnysis.
2 Jis
atėjo naktį pas Jėzų ir kreipėsi į Jį:
„Rabi, mes žinome, kad esi mokytojas,
atėjęs nuo Dievo, nes niekas negalėtų
daryti tokių ženklų, kokius Tu darai,
jeigu Dievas nebūtų su juo“.
3 Jėzus
jam atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau
tau: jei kas negims iš naujo, negalės
regėti Dievo karalystės“.
4
Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali
gimti žmogus, būdamas senas? Argi jis
gali antrą kartą įeiti į savo motinos
įsčias ir gimti?“
5 Jėzus
atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:
jei kas negims iš vandens ir Dvasios,
negalės įeiti į Dievo karalystę.
6 Kas gimė
iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš
Dvasios, yra dvasia.
7
Nesistebėk, jog pasakiau tau: jums
būtina gimti iš naujo.
8 Vėjas
pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet
nežinai, iš kur ateina ir kurlink
nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris
gimė iš Dvasios“.
9
Nikodemas atsiliepė: „Kaip tai gali
būti?
10 Jėzus
jam atsakė: „Tu esi Izraelio
mokytojas ir šito nesupranti?
11 Iš
tiesų, iš tiesų sakau tau: mes
kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką
matėme, o jūs nepriimate mūsų
liudijimo.
12 Jei
netikite man kalbant apie
žemiškuosius dalykus, tai kaipgi
tikėsite, jei kalbėsiu jums apie
dangiškuosius?
13
Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip
tik Tas, kuris nužengė iš dangaus, –
Žmogaus Sūnus, esantis danguje.
14 Kaip
Mozė dykumoje iškėlė gyvatę, taip
turi būti iškeltas Žmogaus Sūnus,
15 kad
kiekvienas, kuris Jį tiki,
nepražūtų, bet turėtų amžinąjį
gyvenimą“.
Ezekielio 36 sk.:
24 Aš išvesiu jus iš tautų, surinksiu
iš visų kraštų ir parvesiu jus į jūsų
kraštą.
25 Aš
apšlakstysiu jus švariu vandeniu, ir jūs
tapsite švarūs. Nuo jūsų netyrumo ir nuo
jūsų stabų apvalysiu jus.
26 Aš duosiu
jums naują širdį ir įdėsiu jums naują
dvasią. Aš išimsiu akmeninę širdį iš
jūsų kūno ir duosiu kūno širdį.
27 Aš įdėsiu
į jus savo dvasią ir padarysiu, kad
vaikščiotumėte pagal mano nuostatus ir
vykdytumėte mano sprendimus.
Jono 17 sk.:
3 Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie
pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir
Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.
Marijona Mukomolovienė, 2018-10-21, "Ar
gali džiaugtis su
besidžiaugiančiais, o verkti su
verkiančiais?"
Romiečiams 12 sk.:
14 Laiminkite savo persekiotojus,
laiminkite, o ne keikite.
15
Džiaukitės su besidžiaugiančiais,
verkite su verkiančiais.
16 Būkite
vienminčiai tarpusavyje. Negalvokite
apie didelius dalykus, bet sekite
nuolankiaisiais. Nebūkite išmintingi
savo akyse.
17 Niekam
neatmokėkite piktu už pikta,
rūpinkitės tuo, kas dora visų žmonių
akyse.
18 Kiek
įmanoma ir kiek nuo jūsų priklauso,
gyvenkite taikingai su visais
žmonėmis.
19
Nekeršykite patys, mylimieji, bet
palikite tai rūstybei, nes parašyta:
„Mano kerštas, Aš atmokėsiu“, – sako
Viešpats.
20 Todėl,
jei tavo priešininkas alkanas,
pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk
jį. Taip darydamas, tu sukrausi
žarijas ant jo galvos.
21
Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk
pikta gerumu.
Galatams 2 sk.:
20 Esu
nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau
ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus.
Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu
tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo
mane ir paaukojo save už mane.
21
Neatstumiu Dievo malonės, nes jei
teisumas įgyjamas įstatymu, tuomet
Kristus mirė veltui.
Aleksandras Anikinas, 2018-10-14, "Kas
yra gyvenimas?"
Ekleziasto 1 sk.:
1 Dovydo sūnaus, pamokslininko, kuris
buvo Jeruzalės karalius, žodžiai.
2 Tuštybių
tuštybė, – sako pamokslininkas. –
Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė.
3 Kokia
nauda žmogui iš viso jo triūso, kurį
jis turi po saule.
4 Viena
karta praeina, kita – ateina, o žemė
lieka per amžius.
5 Saulė
teka, leidžiasi ir skuba į vietą, iš
kur ji užtekėjo.
6 Vėjas
pučia į pietus ir pasisuka į šiaurę;
pučia šen ir ten, sukasi aplinkui ir
vėl grįžta į vietą, iš kur pakilo.
7 Visos
upės teka į jūrą, bet jūra vis
nepilna. Upės grįžta atgal, iš kur
ištekėjo.
8 Akys
nepasisotins stebėdamos ir ausys
neprisipildys girdėdamos.
9 Kas
buvo, tas vėl bus; kas padaryta, tas
vėl bus daroma. Nieko naujo nėra po
saule.
10 Jei
yra kas, apie ką būtų galima sakyti:
„Žiūrėk, tai nauja!“, tai jau buvo
senais laikais prieš mus.
11
Praeities įvykiai užmirštami, o ir
vėliau būsiančių nebeatsimins tie,
kurie gyvens po jų.
12 Aš,
pamokslininkas, buvau Izraelio
karalius Jeruzalėje.
13 Aš
nusprendžiau savo širdyje stebėti ir
tyrinėti išmintimi visa, kas darosi
šiame pasaulyje. Šią varginančią
užduotį Dievas davė žmonių sūnums,
kad ją vykdytų.
14 Aš
mačiau viską, kas darosi po saule,
ir supratau, kad tai tuštybė ir vėjo
gaudymas.
15 Kas
kreiva, negalima ištiesinti, ir ko
nėra, negalima suskaičiuoti.
16 Aš
galvojau savo širdyje, kad esu
įsigijęs daugiau išminties už visus,
prieš mane buvusius Jeruzalėje. Mano
širdis įgavo daug išminties ir
pažinimo.
17 Aš
nusprendžiau savo širdyje suprasti,
kas yra išmintis ir kas beprotybė
bei kvailystė, bet patyriau, kad tai
taip pat vėjo gaudymas.
18 Kur
yra daug išminties, ten yra ir daug
sielvarto; kuo daugiau išminties,
tuo daugiau kančių.
Ekleziasto 3 sk.:
15 Kas buvo, tas ir yra, o kas bus,
jau yra buvę. Dievas pašaukia
praeitį.
Ekleziasto 2 sk.:
1 Tariau savo širdyje: „Dabar
išbandysiu tave linksmumu, todėl
džiaukis malonumais“. Bet ir tai yra
tuštybė.
2 Apie
juoką pasakiau: „Kvailystė“, o
apie linksmybes: „Kokia iš jų
nauda?“
3 Aš
nusprendžiau mėgautis vynu, tačiau
neatsisakyti išminties savo
širdyje, ir suprasti, kas yra
kvailystė, kol pamatysiu, ką gero
žmonių vaikai galėtų daryti,
gyvendami po dangumi per visas
savo dienas.
4 Aš
ėmiausi didelių darbų, pasistačiau
namų, užsiveisiau vynuogynų,
5
sodų, parkų ir prisodinau juose
įvairiausių vaismedžių.
6
Pasidariau tvenkinių ir jų
vandeniu laisčiau miško medžius.
7
Pirkau vergų ir vergių, turėjau ir
savo namuose gimusių vergų;
laikiau dideles bandas galvijų ir
avių, didesnes negu prieš mane
gyvenusieji Jeruzalėje.
8 Aš
įsigijau sidabro, aukso ir kitų
turtų iš karalių ir kraštų;
pasirūpinau giesmininkų ir
giesmininkių, to, ką mėgsta žmonių
sūnūs, ir įvairiausių muzikos
instrumentų.
9 Aš
tapau didis ir išgarsėjau labiau
už visus, prieš mane gyvenusius
Jeruzalėje. Mano išmintis taip pat
pasiliko su manimi.
10 Ko
mano akys geidė, nieko joms
neatsakiau, nedraudžiau savo
širdžiai jokios linksmybės. Mano
širdis džiaugėsi mano darbais, ir
tai buvo atlyginimas už mano
triūsą.
11 Aš
pažiūrėjau į visus savo darbus ir
triūsą, ir štai, viskas buvo
tuštybė ir vėjo gaudymas; iš to
nebuvo jokios naudos po saule.
Ekleziasto
5 sk.:
9 Kas myli sidabrą, niekad
nepasitenkins sidabru; kas myli
turtus, nepasitenkins tuo, ką
turi; tai taip pat tuštybė.
10
Kur daug gėrybių, ten daug ir
valgančių. Tad kokia nauda yra
savininkui iš turtų? Nebent ta,
kad jis mato juos savo akimis.
11
Darbininkas, daugiau ar mažiau
pavalgęs, saldžiai miega, o
turtuoliui jo turtai neleidžia
užmigti."
12
Didelę blogybę pastebėjau
pasaulyje: turtų savininkas
kaupia juos, kad sau pakenktų.
13
Pražūna turtai atsitikus
nelaimei, ir kai jam gimsta
sūnus, jis nieko neturi.
14
Kaip jis gimė nuogas, taip
nuogas ir išeis – nieko
nepasiims savo rankoje, ką
užsidirbo.
1Timotiejaus 6 sk.:
6
Žinoma, dievotumas yra didelis
pasipelnymas, kai jį lydi
pasitenkinimas.
7 Juk
nieko neatsinešėme į pasaulį ir,
aišku, nieko neišsinešime.
8
Turėdami maisto ir drabužį, būkime
patenkinti.
9 Kas
trokšta praturtėti, pakliūva į
pagundymą ir į pinkles bei į daugelį
kvailų ir kenksmingų geidulių, kurie
paskandina žmones sugedime ir
pražūtyje.
10 Visų
blogybių šaknis yra meilė pinigams.
Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo
tikėjimo ir patys save drasko aibe
skausmų.
Ekleziasto
3 sk.:
1 Viskam
yra laikas, metas kiekvienam įvykiui
po dangumi.
2 Yra
laikas gimti ir mirti; laikas
sodinti ir rauti, kas pasodinta.
3 Yra
laikas žudyti ir gydyti; laikas
griauti ir statyti.
4 Yra
laikas verkti ir juoktis; laikas
gedėti ir šokti.
5 Yra
laikas mėtyti akmenis ir juos vėl
surinkti; laikas apkabinti ir
susilaikyti nuo apkabinimo.
6 Yra
laikas įgyti ir prarasti; laikas
laikyti ir išmesti.
7 Yra
laikas perplėšti ir susiūti; laikas
tylėti ir kalbėti.
8 Yra
laikas mylėti ir nekęsti; laikas
karui ir taikai.
Ekleziasto
7 sk.:
1 Geras vardas yra geriau negu brangus
tepalas ir mirties diena negu gimimo
diena.
...
8 Pabaiga
geriau negu pradžia; kantrumas geriau
negu išdidumas.
Ekleziasto
8 sk.:
11 Kadangi nuosprendis už piktus darbus
ne tuojau įvykdomas, todėl žmonių širdys
yra visiškai atsidavę daryti pikta.
1 Karalių 19 sk.:
1 Ahabas papasakojo Jezabelei visa, ką
padarė Elijas ir kaip jis išžudė visus
Baalo pranašus.
2 Jezabelė
siuntė pasiuntinį pas Eliją, sakydama:
„Tegul dievai man padaro tai ir dar
daugiau, jei rytoj apie šitą laiką aš
nepadarysiu tau taip, kaip tu padarei
Baalo pranašams“.
3 Tai
pamatęs, jis pakilo ir išėjo, kad
išgelbėtų savo gyvybę. Atėjęs į Judo
Beer Šebą ir palikęs ten savo tarną,
4 pats ėjo
į dykumą visą dieną. Atėjęs jis
atsisėdo po vienu kadagiu ir meldė sau
mirties: „Viešpatie, gana, pasiimk
mano gyvenimą, aš nesu geresnis už
savo tėvus“.
5 Jis
atsigulė ir užmigo po kadagiu. Angelas
palietė jį ir tarė: „Kelkis ir
valgyk“.
6 Elijas
pažiūrėjo ir pamatė galvūgalyje
paplotį ir indą su vandeniu. Pavalgęs
ir atsigėręs jis vėl atsigulė.
7
Viešpaties angelas atėjo antrą kartą
ir, jį palietęs, tarė: „Kelkis ir
valgyk, nes tavęs laukia ilgas
kelias“.
Ekleziasto
9 sk.:
4 Kol žmogus gyvas, jis turi vilties.
Gyvas šuo vertingesnis už negyvą liūtą.
5 Gyvieji
žino, kad jie mirs, bet mirusieji nieko
nebežino. Jie nebesulauks jokio
atlyginimo ir bus užmiršti.
6 Jų meilė,
neapykanta ir pavydas dingo; jie
nebeturi jokios dalies pasaulyje.
7 Valgyk
linksmas savo duoną, gerai nusiteikęs,
gerk vyną, nes Dievas dabar priima tavo
darbus.
8 Tebūna
tavo drabužiai visados balti ir tegul
netrūksta tavo galvai aliejaus.
9 Džiaukis
gyvenimu, kurį tau Dievas davė, kartu su
žmona, kurią myli. Tokia yra tavo
gyvenimo dalis šiame pasaulyje.
10 Ką gali,
daryk dabar, nes kape, į kurį eisi,
nebus nei darbo, nei minčių, nei
supratimo, nei išminties.
11 Aš
pastebėjau pasaulyje, kad lenktynes
laimi ne greitieji, karus ne drąsieji,
duonos turi ne išmintingieji, turtus ne
protingieji ir palankumą ne sumanieji.
Visa priklauso nuo laiko ir
atsitiktinumo.
Ekleziasto
11 sk.:
9 Jaunuoli, džiaukis savo jaunyste!
Tegul tavo širdis džiugina tave ir eik,
kur tavo širdis traukia ir kur akys
mato, bet žinok, kad už viską turėsi
atsiskaityti prieš Dievą.
Ekleziasto
12 sk.:
13 Paklausykime, kokią galima padaryti
išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo
įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam
žmogui.
14 Nes
Dievas teis visus darbus ir visus
paslėptus dalykus – gerus ir blogus.
Giedrius Ažukas, 2018-10-07, "Kaip
tikime ir kodėl nusiviliame tikėti"
1 Korintiečiams 15 sk.:
1 Broliai,
aiškinu jums Evangeliją, kurią jums
paskelbiau, kurią jūs ir priėmėte ir
kurioje stovite,
2 ir kuria
esate išgelbėti, – jeigu jūs laikotės to
žodžio, kurį jums paskelbiau; kitaip jūs
įtikėjote veltui."
...
19 Ir jei vien tik šiame gyvenime mes
viliamės Kristumi, tai mes esame
labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.
Luko 24
sk.:
13 Ir štai
du iš jų tą pačią dieną keliavo į
kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo
Jeruzalės, vadinamą Emausu.
14 Jie
kalbėjosi apie visus tuos įvykius.
15 Jiems
taip besikalbant ir besvarstant,
prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu.
16 Jų akys
buvo uždengtos, ir jie Jo neatpažino.
17 O Jis
paklausė jų: „Apie ką kalbatės, eidami
nuliūdę?“
18 Vienas
iš jų, vardu Kleopas, atsakė Jam:
„Nejaugi Tu esi vienintelis ateivis
Jeruzalėje ir nežinai, kas joje šiomis
dienomis atsitiko?“
19 Jėzus
paklausė: „O kas gi?“ Jie tarė Jam:
„Su Jėzumi iš Nazareto, kuris buvo
pranašas, galingas darbais ir žodžiais
Dievo ir visos tautos akyse.
20
Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai Jį
pasmerkė mirti ir nukryžiavo.
21 O mes
vylėmės, kad Jis yra Tas, kuris
atpirks Izraelį. Dabar po viso to
jau trečia diena, kaip tai atsitiko.
22 Be
to, kai kurios mūsiškės moterys
mus labai nustebino. Anksti rytą
jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo
23 ir
nerado Jo kūno. Jos sugrįžo ir
papasakojo regėjusios angelus,
kurie sakę Jį esant gyvą.
24
Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję
prie kapo ir rado viską, kaip
moterys sakė, bet Jo paties
nematė“.
25
Tada Jis jiems tarė: „O jūs,
neišmanėliai! Kokios nerangios
jūsų širdys tikėti tuo, ką yra
skelbę pranašai!
26
Argi ne taip turėjo Kristus
kentėti ir įeiti į savo šlovę?“
27
Ir, pradėjęs nuo Mozės,
primindamas visus pranašus, Jis
aiškino jiems, kas visuose
Raštuose apie Jį pasakyta.
28
Jie prisiartino prie kaimo, į
kurį keliavo, ir Jis dėjosi
einąs toliau.
29
Bet jie sulaikė Jį, sakydami:
„Pasilik su mumis! Vakaras arti,
diena jau baigiasi“. Jis užsuko
ir pasiliko su jais.
30
Atsisėdęs su jais prie stalo,
paėmė duoną, laimino, laužė ir
davė jiems.
31
Tada jų akys atsivėrė, ir jie
pažino Jėzų, bet Jis pranyko
jiems iš akių.
Apaštalų darbų 1 sk.:
3 Po
savo kančios Jis pateikė jiems
daugelį įrodymų, kad yra gyvas,
per keturiasdešimt dienų jiems
rodydamasis ir kalbėdamas apie
Dievo karalystę.
4
Kartą, būdamas kartu su jais,
liepė jiems nepasišalinti iš
Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado,
– „apie kurį, – pasakė Jis, –
esate girdėję iš manęs;
5 nes
Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po
kelių dienų būsite pakrikštyti
Šventąja Dvasia“.
6
Susirinkusieji paklausė Jį:
„Viešpatie, gal Tu šiuo metu
atkursi Izraelio karalystę?“
Luko 22 sk.:
31 Ir
Viešpats tarė: „Simonai, Simonai! Štai
šėtonas prašė persijoti jus tarsi
kviečius.
32 Bet Aš
meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas
nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink
savo brolius!“
33 Petras
atsiliepė: „Viešpatie, aš pasiruošęs
kartu su Tavimi eiti ir į kalėjimą, ir
į mirtį!“
34 Bet
Jėzus atsakė: „Sakau tau, Petrai: dar
šiandien, gaidžiui nepragydus, tu tris
kartus išsiginsi, kad mane pažįsti“.
Hebrajams 12 sk.:
14 Siekite
santaikos su visais, siekite šventumo,
be kurio niekas neregės Viešpaties.
15
Žiūrėkite, kad kas neprarastų Dievo
malonės, kad neišleistų daigų kokia
karti šaknis ir nepadarytų vargo,
suteršdama daugelį;
2 Tesalonikiečiams 3 sk.:
4 Mes pasitikime jumis Viešpatyje, kad
vykdote ir vykdysite, ką jums įsakome.
5 Viešpats
telenkia jūsų širdis į Dievo meilę ir
Kristaus kantrybę.
Luko 24 sk.:
45 Tada Jis
atvėrė jiems protą, kad jie suprastų
Raštus,
Efeziečiams
5 sk.:
15 Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip
elgiatės: kad nebūtumėte kaip kvailiai,
bet kaip išmintingi,
16
branginantys laiką, nes dienos yra
piktos.
17 Nebūkite
tad neprotingi, bet supraskite, kokia
yra Viešpaties valia.
Romiečiams 15 sk.:
13 Tegul
vilties Dievas pripildo jus dideliu
džiaugsmu ir tikėjimo ramybe, kad
Šventosios Dvasios jėga būtumėte pertekę
vilties.
Gintautas Miežonis, 2018-09-23, "Apie
klausymą"
Luko 5 sk.:
1 Kartą, kai
minios veržėsi prie Jo klausytis Dievo
žodžio, Jis stovėjo prie Genezareto
ežero
2 ir pamatė
dvi valtis, stovinčias prie ežero
kranto. Žvejai buvo išlipę iš jų ir
plovė tinklus.
3 Įlipęs į
vieną valtį, kuri buvo Simono, Jis
paprašė truputį atsistumti nuo kranto ir
atsisėdęs mokė minias iš valties.
4 Baigęs
kalbėti, Jis tarė Simonui: „Irkis į
gilumą ir išmeskite tinklus valksmui“.
5 Simonas
Jam atsakė: „Mokytojau, visą naktį
vargę, mes nieko nesugavome, bet dėl
Tavo žodžio užmesiu tinklą“.
6 Tai
padarę, jie užgriebė didelę daugybę
žuvų, kad net jų tinklas pradėjo
trūkinėti.
7 Jie pamojo
savo bendrininkams, buvusiems kitoje
valtyje, atplaukti į pagalbą. Tie
atplaukė ir pripildė žuvų abi valtis,
kad jos beveik skendo.
8 Tai
matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui po
kojų, sakydamas: „Pasitrauk nuo manęs,
Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!“
9 Mat jį ir
visus draugus apėmė nuostaba dėl to
valksmo žuvų, kurias jie sugavo;
10 taip pat
Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie
buvo Petro bendrai. O Jėzus tarė
Simonui: „Nebijok! Nuo šiol žmones
žvejosi“.
11 Išvilkę į
krantą valtis, jie viską paliko ir
nusekė paskui Jį.
Jokūbo 1 sk.:
19 Žinokite,
mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus
tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti,
lėtas pykti."
Galatams 5 sk.:
22 Bet
Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas,
ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas,
ištikimybė,
23
romumas, susivaldymas. Tokiems
dalykams nėra įstatymo.
Patarlių 17sk.:
27 Kas turi supratimą, susilaiko
kalboje, protingas žmogus turi romią
dvasią.
Mato 11 sk.:
13 Kas
turi ausis klausyti – teklauso!
Mato
7 sk.:
24 Taigi kiekvienas, kuris klauso
šitų mano žodžių ir juos vykdo,
panašus į išmintingą žmogų,
pasistačiusį savo namą ant uolos.
25
Prapliupo liūtys, ištvino upės,
pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą.
Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo
pastatytas ant uolos.
26 Ir
kiekvienas, kuris klauso šitų mano
žodžių ir jų nevykdo, panašus į
kvailą žmogų, pasistačiusį savo namą
ant smėlio.
27
Prapliupo liūtys, ištvino upės,
pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą,
ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo
smarkus“."
Jono 21 sk.:
1
Paskui Jėzus vėl pasirodė
mokiniams prie Tiberiados ežero.
Pasirodė taip.
2 Buvo
drauge Simonas Petras, Tomas,
vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš
Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs
ir dar du kiti Jėzaus mokiniai.
3
Simonas Petras jiems sako: „Einu
žvejoti“. Jie pasisiūlė: „Ir mes
einame su tavimi“. Nuėję jie
tuojau sulipo į valtį, tačiau tą
naktį nieko nesugavo.
4
Rytui auštant, ant kranto pasirodė
bestovįs Jėzus. Bet mokiniai
nepažino, kad tai buvo Jėzus.
5 O
Jėzus jiems tarė: „Vaikeliai, ar
neturite ko valgyti?“ Jie atsakė:
„Ne“.
6 Tada
Jis pasakė: „Užmeskite tinklą į
dešinę nuo valties, ir pagausite“.
Jie užmetė ir nebeįstengė jo
patraukti dėl žuvų gausybės.
7
Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus
mylėjo, sako Petrui: „Tai
Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai
Viešpats, Simonas Petras
persijuosė drabužį, – mat buvo
neapsirengęs, – ir šoko į ežerą.
8 Kiti
mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo
netoli kranto – maždaug už dviejų
šimtų mastų – ir atitempė tinklą
su žuvimis.
9
Išlipę į krantą, jie pamatė
žėrinčias žarijas, ant jų padėtą
žuvį ir duonos.
10
Jėzus jiems tarė: „Atneškite ką
tik pagautų žuvų“.
11
Simonas Petras nuėjo ir išvilko į
krantą tinklą, pilną didelių žuvų,
iš viso šimtą penkiasdešimt tris.
Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau
tinklas nesuplyšo.
12
Jėzus tarė: „Eikite šen pusryčių!“
Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso
paklausti: „Kas Tu esi?“, nes jie
žinojo, jog tai Viešpats.
13
Jėzus priėjo, paėmė duonos ir davė
jiems, taip pat ir žuvies.
14 Tai
jau trečią kartą pasirodė savo
mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš
numirusių.
15
Papusryčiavus Jėzus paklausė
Simoną Petrą: „Simonai, Jonos
sūnau, ar myli mane labiau už
šituos?“ Jis atsakė: „Taip,
Viešpatie, Tu žinai, kad Tave
myliu“. Jėzus jam tarė: „Ganyk
mano avinėlius“.
16 Ir
antrą kartą Jėzus paklausė:
„Simonai, Jonos sūnau, ar myli
mane?“ Tas atsiliepė: „Taip,
Viešpatie, Tu žinai, kad Tave
myliu“. Jėzus jam pasakė: „Ganyk
mano avis“.
17
Jėzus paklausė trečią kartą:
„Simonai, Jonos sūnau, ar myli
mane?“ Petras nuliūdo, kad Jis
trečią kartą klausia: „Ar myli
mane?“, ir atsakė: „Viešpatie, Tu
viską žinai. Tu žinai, kad Tave
myliu“. Jėzus jam tarė: „Ganyk
mano avis."
1 Korintiečiams 15 sk.:
19 Ir jei
vien tik šiame gyvenime mes viliamės
Kristumi, tai mes esame labiausiai
apgailėtini iš visų žmonių."
Marijona Mukomolovienė, 2018-09-16, "Kas
priima Dievo žodį - eina gyvenimo
keliu"
Pakartoto įstatymo 10 sk.:
1
„Viešpats man įsakė: ‘Išsikirsdink
dvi akmenines plokštes, kaip
pirmosios buvo, ir ateik pas mane
ant kalno. Padirbdink medinę
skrynią.
2 Aš ant
plokščių užrašysiu žodžius, buvusius
sudaužytose plokštėse. Plokštes įdėk
į skrynią’."
...
10 Aš pasilikau ant kalno,
kaip ir pirmą kartą, keturiasdešimt
parų. Viešpats išklausė mane ir
nesunaikino tavęs.
11 Jis man
įsakė eiti tautos priekyje ir įvesti
juos į kraštą, kurį tėvams su priesaika
pažadėjo.
12 O dabar,
Izraeli, ko Viešpats, tavo Dievas, iš
tavęs reikalauja? Tik kad bijotum
Viešpaties, savo Dievo, vaikščiotum Jo
keliais, Jį mylėtum ir Jam tarnautum
visa savo širdimi ir visa savo siela;
13 kad
laikytumeisi Viešpaties įsakymų ir
įstatymų, kuriuos tau šiandien skelbiu
tavo labui.
14
Viešpačiui, tavo Dievui, priklauso
dangūs ir žemė bei visa, kas joje yra.
15
Viešpats pamėgo tavo tėvus, juos
pamilo ir pasirinko iš visų tautų jų
palikuonis, tai yra jus, kaip tai yra
šiandien.
16
Apipjaustykite todėl savo širdis ir
nebūkite kietasprandžiai.
17 Viešpats, jūsų
Dievas, yra dievų Dievas ir viešpačių
Viešpats, didis, galingas ir baisus
Dievas; Jis neatsižvelgia į asmenis ir
nepaperkamas kyšiais.
Luko 12
sk.:
5 Aš
parodysiu jums, ko turite bijoti:
bijokite to, kuris nužudęs, turi galią
įmesti į pragarą. Taip, sakau jums, šito
bijokite!
Patarlių
10 sk.:
17 Kas priima pamokymus, eina gyvenimo
keliu, o kas atmeta perspėjimus,
klaidžioja.
Psalmių
119 sk.:
98 Įsakymai Tavo padarė mane protingesnį
už mano priešus, nes jie visuomet su
manimi.
Morkaus 4
sk.:
20 Geroje žemėje pasėta sėkla – tai tie,
kurie išgirsta žodį, priima jį ir duoda
vaisių: kas trisdešimteriopą, kas
šešiasdešimteriopą, o kas šimteriopą“.
Neringa Jakeliūnienė, 2018-09-09, "Malda
ir užtarimas"
Efeziečiams
6 sk.:
18 visada
melsdamiesi Dvasioje visokeriopomis
maldomis ir prašymu. Ištvermingai
budėkite, malda užtardami visus
šventuosius.
Mato 12 sk.:
43
„Netyroji dvasia, išėjusi iš
žmogaus, klaidžioja bevandenėse
vietose, ieškodama poilsio, ir
neranda.
44 Tada
ji sako: ‘Grįšiu į savo namus, iš
kur išėjau’. Sugrįžusi randa juos
tuščius, iššluotus ir išpuoštus.
45 Tada
eina, pasiima kitas septynias
dvasias, dar piktesnes už save, ir
įėjusios jos ten apsigyvena. Ir
paskui tam žmogui darosi blogiau
negu pirma. Taip atsitiks ir šiai
piktai kartai“.
Mato 6 sk.:
33
Pirmiausia ieškokite Dievo
karalystės ir Jo teisumo, o visa tai
bus jums pridėta.
Morkaus
1 sk.:
35 Anksti rytą, gerokai prieš aušrą,
Jėzus atsikėlęs nuėjo į nuošalią
vietą ir ten meldėsi.
Luko 5 sk.:
16 O Jis
pasitraukdavo į dykvietes melstis.
Luko
6 sk.:
12 Tomis dienomis Jis užkopė į kalną
melstis ir ten praleido visą naktį,
melsdamasis Dievui.
Nehemijo 8 sk.:
10
Nehemijas tarė: ... nesisielokite,
nes Viešpaties džiaugsmas – jūsų
stiprybė“.
Danieliaus 6 sk.:
4
Valdovai ir vietininkai ieškojo
priežasties Danielių apkaltinti
karalystės reikaluose, bet jie
nerado jokios priežasties nė
kaltės, nes jis buvo ištikimas.
Jokio apsileidimo nė kaltės nebuvo
surasta jame.
5 Tie
vyrai kalbėjo: „Mes nerasime
jokios priežasties apkaltinti
Danielių, nebent kuo nors iš jo
Dievo įstatymo“.
6
Valdovai ir vietininkai, susirinkę
pas karalių, tarė: „Karaliau
Darijau, gyvuok per amžius!
7 Visi
karalystės vietininkai, valdovai,
kunigaikščiai, patarėjai ir
valdytojai susitarė prašyti
karaliaus išleisti nutarimą ir jį
patvirtinti, kad kiekvienas, kuris
per trisdešimt dienų prašys ko
nors iš bet kokio dievo ar
žmogaus, o ne iš tavęs, karaliau,
būtų įmestas į liūtų duobę!
8
Karaliau, išleisk nutarimą ir
pasirašyk jį, kad jis nebūtų
pakeistas ar atšauktas pagal medų
ir persų įstatymą“.
9
Karalius Darijus išleido nutarimą
ir pasirašė.
10 Kai
Danielius sužinojo, kad toks
nutarimas pasirašytas, parėjo į
savo namus. Aukštutiniame
kambaryje langai buvo atidengti į
Jeruzalės pusę ir tris kartus per
dieną jis atsiklaupęs melsdavosi
ir dėkodavo savo Dievui, kaip ir
anksčiau darydavo.
11
Tada šitie vyrai susirinko ir rado
Danielių, besimeldžiantį ir
beprašantį savo Dievą.
12
Atėję pas karalių, jie sakė: „Ar
nepaskelbei raštu nutarimo, kad
kiekvienas, kuris per trisdešimt
dienų ko nors prašys iš bet kokio
dievo ar žmogaus, o ne iš tavęs,
karaliau, būtų įmestas į liūtų
duobę?“ Karalius atsakė: „Tas
nutarimas yra tvirtas kaip medų ir
persų įstatymas, kuris yra
neatšaukiamas!“
13 Jie
atsiliepė ir tarė: „Danielius,
vienas iš Judo tremtinių, nepaiso
tavęs, karaliau, nė tavo nutarimo,
kurį pasirašei. Jis tris kartus
per dieną meldžiasi!“
Ezekiejaus
22 sk.:
30 Aš ieškojau tarp jų žmogaus,
kuris pastatytų sieną ir stotųsi
spragoje tarp manęs ir mano
tautos, kad jos nesunaikinčiau,
bet nė vieno neradau.
Luko
2 sk.:
36 Ten buvo ir pranašė Ona,
Fanuelio duktė iš Asero giminės.
Ji buvo seno amžiaus. Po mergystės
ji išgyveno septynerius metus su
vyru,
37 o
paskui našlaudama sulaukė
aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji
nesitraukdavo nuo šventyklos,
tarnaudama Dievui per dienas ir
naktis pasninkais bei maldomis.
Esteros
4 sk.:
14
Jei dabar tylėsi, pagalba ir
išgelbėjimas ateis žydams iš
kitur, bet tu ir tavo tėvo namai
žūsite. Kas žino, gal dėl šio
laiko tu ir tapai karaliene?“"
15
Estera pasiuntė Mordechajui
atsakymą:
16
„Eik ir sušauk visus žydus
Sūzuose; pasninkaukite dėl manęs
tris dienas ir tris naktis, nieko
nevalgykite ir negerkite. Aš taip
pat pasninkausiu su savo
tarnaitėmis. Po to eisiu pas
karalių, laužydama įstatymą; jei
žūsiu, tai žūsiu“.
Apaštalų
darbų 2 sk.:
46 Jie kasdien vieningai
rinkdavosi šventykloje, o savo
namuose tai vienur, tai kitur
laužydavo duoną, vaišindavosi su
džiugia ir tauria širdimi,
47
šlovindami Dievą, ir turėjo
malonę visų žmonių akyse. O
Viešpats kasdien gausino
bažnyčią išgelbėtaisiais.
Apaštalų darbų 16
sk.:
25
Apie vidurnaktį Paulius ir
Silas meldėsi ir giedojo
Dievui himnus. Kiti kaliniai
jų klausėsi.
26
Staiga kilo toks stiprus žemės
drebėjimas, jog kalėjimo
pamatai susvyravo. Bematant
atsivėrė visos durys, ir
visiems nukrito pančiai.
Giedrius Ažukas, 2018-09-09, "Dievo
žodis gyvas ir veiksmingas"
Hebrajams 4 sk.:
12 Dievo žodis
yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet
kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia
iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki
sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia
širdies mintis bei sumanymus.
13 Ir joks
kūrinys nėra paslėptas nuo Jo žvilgsnio,
bet visa yra nuoga ir atidengta akims To,
kuriam turėsime duoti apyskaitą.
14 Taigi,
turėdami didį vyriausiąjį Kunigą, praėjusį
pro dangus Dievo Sūnų Jėzų, tvirtai
laikykimės mūsų išpažinimo.
15 Juk mes
turime ne tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris
negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet,
kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau
nenusidėjusį.
16 Todėl
drąsiai artinkimės prie malonės sosto,
kad gautume gailestingumą ir rastume
malonę pagalbai reikiamu metu.
Romiečiams
5 sk.:
1 Taigi,
išteisinti tikėjimu, turime ramybę su
Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,
2 per kurį
tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje
stovime ir džiaugiamės Dievo šlovės
viltimi.
Romiečiams
10 sk.:
17 Taigi
tikėjimas – iš klausymo, klausymas – iš
Dievo žodžio.
Hebrajams 13 sk.:
8 Jėzus
Kristus yra tas pats vakar, šiandien ir
per amžius.
9 Nesiduokite
suklaidinami įvairių ir svetimų mokslų,
nes gera, kai širdis sustiprinama malone,
o ne valgiais, kurie nedavė naudos tiems,
kurie jų laikėsi.
2
Korintiečiams 4 sk.:
3 O jeigu
Evangelija yra paslėpta, tai ji paslėpta
žūstantiems,
4 kuriems
šio amžiaus dievas apakino protus;
netikintiems, kad jiems nesušvistų
Kristaus, kuris yra Dievo atvaizdas,
šlovės Evangelijos šviesa.
Morkaus 5
sk.:
21 Jėzui vėl persikėlus valtimi į kitą
pusę, prie Jo susirinko didžiulė minia,
ir Jis buvo paežerėje.
22 Štai
ateina vienas iš sinagogos vyresniųjų,
vardu Jayras, ir, pamatęs Jį, puola Jam
po kojų,
23 karštai
maldaudamas: „Mano dukrelė miršta! Ateik
ir uždėk ant jos rankas, kad pagytų ir
gyventų“.
24 Jėzus
nuėjo su juo. Paskui Jį sekė didžiulė
minia ir Jį spauste spaudė.
25 Ten buvo
viena moteris, dvylika metų serganti
kraujoplūdžiu.
26 Nemaža
iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir
išleidusi visa, ką turėjo, ji nė kiek
nepasitaisė, bet ėjo vis blogyn.
27
Išgirdusi apie Jėzų, ji prasispraudė
iš minios galo ir prisilietė prie Jo
apsiausto.
28 Mat ji
kalbėjo: „Jeigu paliesiu bent Jo
drabužį – išgysiu!“
29
Tuojau kraujas nustojo jai plūdęs,
ir ji pajuto kūnu, kad yra
pasveikusi nuo savo ligos.
30 Ir
Jėzus iš karto pajuto, kad iš Jo
išėjo jėga, ir, atsigręžęs į
minią, paklausė: „Kas prisilietė
prie mano apsiausto?“
31 Jo
mokiniai Jam atsakė: „Matai, kaip
minia Tave spaudžia, o Tu klausi:
‘Kas mane palietė?’“
32 Bet
Jis dairėsi tos, kuri taip buvo
padariusi.
33
Moteris išėjo į priekį išsigandusi
ir virpėdama, nes žinojo, kas jai
atsitiko, ir, puolusi prieš Jį,
papasakojo visą tiesą.
34 O Jis
tarė jai: „Dukra, tavo tikėjimas
išgydė tave, eik rami ir būk sveika
nuo savo ligos“.
35 Jam
dar tebekalbant, atėjo sinagogos
vyresniojo žmonės ir pranešė:
„Tavo duktė numirė, kam dar
vargini Mokytoją?“
36
Išgirdęs tuos žodžius, Jėzus tarė
sinagogos vyresniajam: „Nebijok,
vien tik tikėk!“
37 Ir
Jis niekam neleido eiti kartu,
išskyrus Petrą, Jokūbą ir Jokūbo
brolį Joną.
38
Atėjęs į sinagogos vyresniojo
namus, Jėzus pamatė sujudimą ir
garsiai verkiančius bei
raudančius.
39
Įžengęs vidun, Jis tarė: „Kam tas
triukšmas ir verksmas?! Vaikas
nėra miręs, o miega“.
40
Žmonės šaipėsi iš Jo. Tada,
išvaręs juos visus, Jis pasiėmė
vaiko tėvą ir motiną, taip pat
savo palydovus ir įėjo ten, kur
vaikas gulėjo.
41
Paėmęs mergaitę už rankos,
pasakė jai: „Talitá kum“;
išvertus reiškia: „Mergaite,
sakau tau, kelkis!“
42
Mergaitė tuojau atsikėlė ir ėmė
vaikščioti. Jai buvo dvylika
metų. Jie nustėro iš nuostabos.
Izaijo
1 sk.:
18 Tada ateikite ir kartu
pasvarstysime, – sako Viešpats. –
Nors jūsų nuodėmės būtų skaisčiai
raudonos, taps baltos kaip
sniegas; nors būtų raudonos kaip
purpuras, taps kaip vilna.
19 Jei
jūs noriai klausysite manęs,
valgysite krašto gėrybes."
Romiečiams 9 sk.:
6 Netiesa,
kad gali neišsipildyti Dievo žodis.
...
Marijona Mukomolovienė, 2018-08-26, "Nepriimkime
Dievo malonės veltui"
2 Korintiečiams 6 sk.:
1 Būdami Jo
bendradarbiai, jūsų taip pat prašome, kad
nepriimtumėte Dievo malonės veltui!
2 Nes Jis
sako: „Aš išklausiau tave priimtinu metu
ir išgelbėjimo dieną Aš padėjau tau“. Štai
dabar yra priimtinas metas, štai dabar
išgelbėjimo diena!
3 Mes niekuo
neduodame akstino pasipiktinti, kad mūsų
tarnavimas nebūtų peiktinas.
4 Bet visame
kame pasirodome Dievo tarnai: su didele
kantrybe, skausmuose, sunkumuose,
suspaudimuose,
5 plakimuose,
įkalinimuose, sąmyšiuose, darbuose,
budėjimuose, pasninkuose;
6 tyrumu,
pažinimu, pakantumu, gerumu, Šventąja
Dvasia, neveidmainiška meile,
7 tiesos
žodžiu, Dievo jėga, teisumo ginklais iš
dešinės ir kairės;
8 gerbiami ir
, šmeižiami ir giriami, laikomi apgavikais
ir teisiais,
9
nepažįstamais ir gerai žinomais, laikomi
mirštančiais – bet štai mes gyvi; esame
baudžiami, bet nenužudomi,
10 mus
liūdina, bet mes visada džiaugiamės, esame
skurdžiai, bet daugelį praturtiname,
neturime nieko – ir valdome viską.
11 O
korintiečiai! Mūsų lūpos atvirai jums
prabilo, mūsų širdis plačiai atverta.
12 Ne mumyse
jums ankšta; ankšta jūsų pačių širdyse.
13 Tad
atsimokėkite tuo pačiu, – kalbu kaip
vaikams, – ir taip pat atsiverkite.
Patarlių 3 sk.:
1 Mano sūnau,
neužmiršk mano įstatymo, tavo širdis
tesaugo mano įsakymus.
2 Jie
prailgins tavo dienas, pridės tau gyvenimo
metų ir ramybės.
3
Gailestingumas ir tiesa te nepalieka
tavęs; užsirišk tai ant savo kaklo, įrašyk
į savo širdies plokštę.
4 Taip atrasi
palankumą bei gerą įvertinimą Dievo ir
žmonių akyse.
2 Korintiečiams 2 sk.:
12 Kai atvykau į Troadę skelbti Kristaus
Evangelijos, durys man buvo Viešpaties
atvertos,
13 bet aš
neturėjau savo dvasioje ramybės, kadangi
nesutikau savo brolio Tito; tad
atsisveikinęs iškeliavau į Makedoniją.
14 Dėkui
Dievui, kuris visada veda mus Kristuje
triumfo eisenoje ir per mus kiekvienoje
vietoje skleidžia mielą Jo pažinimo kvapą.
15 Juk mes
esame Kristaus malonus kvapas Dievui tarp
išgelbėtų ir tarp žūstančių."
2Kor
2:16-17: "16 Vieniems – mirties kvapas
mirčiai, kitiems – gyvenimo kvapas
gyvenimui. O kas gi yra tam tinkamas?
17 Mes
neprekiaujame, kaip daugelis, Dievo
žodžiu, bet nuoširdžiai, kaip iš Dievo,
kalbame Kristuje, Dievo akivaizdoje.
Skaičių 21 sk.:
2 Izraelitai padarė įžadą Viešpačiui: „Jei
atiduosi šitą tautą į mūsų rankas,
sunaikinsime jos miestus“.
3 Viešpats
išklausė izraelitų prašymo ir atidavė
jiems kanaaniečius, kuriuos jie nugalėjo,
sunaikino juos ir jų miestus. Jie praminė
aną vietą Horma."
4 Nuo Horo
kalno jie ėjo keliu, vedančiu Raudonosios
jūros link, kad aplenktų Edomo žemę.
Kelionėje tauta nerimavo,
5 ji kalbėjo
prieš Dievą ir Mozę: „Kodėl mus išvedėte
iš Egipto numirti dykumoje? Nėra duonos,
nėra vandens, mums įgriso tas menkavertis
maistas“.
2
Korintiečiams 12 sk.:
14 Esu pasiruošęs trečią kartą atvykti pas
jus, tačiau neapsunkinsiu jūsų. Ieškau ne
to, kas jūsų, bet jūsų pačių. Juk ne
vaikai privalo krauti turtą tėvams, bet
tėvai vaikams.
15 Todėl
mielai išleisiu tai, kas mano, ir dar save
pridėsiu jūsų sielų labui; nors, kuo
daugiau jus myliu, tuo mažiau esu mylimas.
Giedrius Ažukas, 2018-08-21, "Kokia
auka patinka Dievui?(Rom12,1)
Romiečiams 12 sk.:
1 Dievo
gailestingumu aš prašau jus, broliai,
aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą,
Dievui patinkančią auką, – tai jūsų
sąmoningas tarnavimas.
2 Korintiečiams 5 sk.:
11 Todėl,
pažindami Viešpaties baimę, mes stengiamės
įtikinti žmones. Dievui mes esame atviri,
tikiuosi, kad esame atviri ir jūsų
sąžinėms.
Romiečiams
1 sk.:
5 Per Jį gavome malonę ir apaštalystę, kad
Jo vardu padarytume klusnias tikėjimui
visas tautas,
Romiečiams 5 sk.:
1 Taigi, išteisinti tikėjimu, turime
ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų
Kristų,
2 per kurį
tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje
stovime ir džiaugiamės Dievo šlovės
viltimi.
1 Korintiečiams 1 sk.:
4 Aš nuolat dėkoju dėl jūsų Dievui už
Dievo malonę, suteiktą jums per Jėzų
Kristų,
Romiečiams 6 sk.:
5 Jei
esame suaugę su Jo mirties paveikslu,
būsime suaugę ir su prisikėlimo,
6
žinodami, jog mūsų senasis žmogus buvo
nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų
sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad mes
daugiau nebevergautume nuodėmei.
7 Juk kas
miręs, tas išlaisvintas iš nuodėmės.
8 Jeigu
esame mirę su Kristumi, tikime, kad ir
gyvensime su Juo.
9 Žinome,
kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus
daugiau nebemiršta; mirtis jau
nebeturi Jam galios.
10 Kad Jis
mirė, tai mirė nuodėmei kartą visiems
laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui.
11 Taip ir
jūs laikykite save mirusiais nuodėmei,
o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje, mūsų
Viešpatyje.
12 Todėl
neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų
mirtingame kūne, kad nepasiduotumėte
jo geiduliams.
13
Neduokite nuodėmei savo kūno narių
kaip neteisumo ginklų, bet paveskite
save Dievui, kaip iš numirusiųjų
atgijusius, ir savo narius Jam – kaip
teisumo ginklus.
14 Nuodėmė
neturi jums viešpatauti: jūs ne
įstatymo, bet malonės valdžioje.
Romiečiams 13 sk.:
11 Taip elkitės, suprasdami, koks dabar
laikas. Išmušė valanda mums pabusti iš
miego. Dabar mūsų išgelbėjimas arčiau
negu tada, kai įtikėjome.
12 Naktis
nuslinko, diena prisiartino. Todėl
nusimeskime tamsos darbus,
apsiginkluokime šviesos ginklais!
13 Kaip
dieną, elkimės dorai: nepasiduokime
apsirijimui ir girtavimui, gašlavimui
ir paleistuvavimui, vaidams ir
pavydui,
14 bet
apsirenkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi
ir netenkinkite kūno geidulių.
Juozas Stankevičius, 2018-08-19, "Viešpats
- mano ganytojas"(Ps23,1)
Psalmių 23 sk.:
1 Viešpats yra mano ganytojas – aš
nestokosiu.
2 Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose,
veda mane prie tylių vandenų.
3 Jis atgaivina mano sielą, veda mane
teisumo takais dėl savo vardo.
4 Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį,
nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo
lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.
5 Tu paruoši man stalą mano priešų
akivaizdoje, aliejumi man patepi galvą, mano
taurė sklidina.
6 Tikrai, gerumas ir gailestingumas lydės
mane per visas mano gyvenimo dienas. Aš
gyvensiu Viešpaties namuose per amžius.
Psalmių 46 sk.:
1 Dievas mums yra prieglauda ir stiprybė,
užtikrinta pagalba bėdoje.
2 Todėl nebijosime, nors žemė drebėtų,
kalnai griūtų į jūros gelmę.
Mato 11 sk.:
28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate
ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.
Mato 5 sk.:
3 „Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra
dangaus karalystė.
Kolosiečiams 3 sk.:
1 Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite
to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo
dešinėje.
2 Mąstykite apie tai, kas aukštybėse, o ne
apie tai, kas žemėje.
3 Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su
Kristumi yra paslėptas Dieve.
4 Kai pasirodys Kristus – mūsų gyvenimas,
tada su Juo ir jūs pasirodysite šlovėje.
5 Todėl marinkite tuos savo narius, kurie
yra žemėje: ištvirkavimą, netyrumą,
aistringumą, piktą pageidimą, taip pat
godumą, kuris yra stabmeldystė.
6 Dėl šių dalykų ateina Dievo rūstybė
neklusnumo vaikams.
7 Jūs irgi kadaise taip elgėtės, gyvendami
tarp jų.
8 Bet dabar jūs visa tai nusivilkite:
rūstybę, nirtulį, nelabumą, pyktį,
piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo
lūpų.
9 Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę
senąjį žmogų su jo darbais
10 ir apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas
pažinimu pagal atvaizdą To, kuris jį sukūrė.
Juozas Stankevičius, 2018-08-12, "Veiksmingas
tikėjimas (Fm1,6)"
Jono 14 sk.:
20 Tą dieną jūs suprasite, kad Aš esu savo
Tėve, ir jūs manyje, ir Aš jumyse.
21 Kas žino mano
įsakymus ir jų laikosi, tas myli mane. O kas
mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir Aš jį
mylėsiu ir pats jam apsireikšiu“.
22 Judas – ne
Iskarijotas – paklausė: „Viešpatie, kas
atsitiko, jog ketini apsireikšti mums, o ne
pasauliui?“
23 Jėzus jam
atsakė: „Jei kas mane myli, laikysis mano
žodžio ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį
ateisime ir apsigyvensime.
24 Kas manęs
nemyli, mano žodžių nesilaiko. O žodis, kurį
girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris mane
siuntė.
25 Aš jums tai
pasakiau, būdamas su jumis,
26 o Guodėjas –
Šventoji Dvasia, kurią mano vardu Tėvas
atsiųs, – mokys jus visko ir viską primins,
ką jums sakiau.
27 Aš palieku
jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip
pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja
jūsų širdys ir teneišsigąsta.
Filemonui 1 sk.:
1 Paulius,
Kristaus Jėzaus kalinys, ir brolis
Timotiejus mūsų mylimajam bendradarbiui
Filemonui,
2 mylimai
seseriai Apfijai, mūsų bendražygiui Archipui
ir tavo namuose esančiai bažnyčiai:
3 malonė jums ir
ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties
Jėzaus Kristaus!
4 Aš dėkoju
Dievui, visada prisimindamas tave savo
maldose,
5 nes girdžiu
apie tavo tikėjimą ir meilę Viešpačiui Jėzui
ir visiems šventiesiems."
6 Meldžiu, kad
tavo dalyvavimas tikėjime taptų veiksmingas
per pažinimą visokio gėrio, esančio mumyse
Kristuje Jėzuje.
7 Mes turime
didelį džiaugsmą ir paguodą iš tavo meilės,
nes tu, broli, atgaivinai šventųjų širdis.
8 Nors galiu
labai drąsiai Kristuje tau įsakyti, kas
tinka,
9 bet verčiau
prašau vardan meilės toks, koks esu: aš,
Paulius, senyvas žmogus, o šiuo metu ir
Jėzaus Kristaus kalinys,
10 prašau tave
už savo vaiką, – už Onesimą, kurio tėvu
tapau, būdamas surakintas.
11 Seniau jis
buvo tau nenaudingas, o dabar ir tau, ir man
naudingas.
12 Siunčiu jį
atgal. Todėl priimk jį kaip mano paties
širdį.
13 Norėjau jį
pasilaikyti, kad jis tavo vietoje man
patarnautų, kol esu kalinamas dėl
Evangelijos,
14 tačiau be
tavo sutikimo nenorėjau nieko daryti, kad
tavo geras darbas būtų atliktas laisva
valia, o ne tartum iš prievartos.
15 Galbūt jis
tam ir buvo laikinai atskirtas, kad galėtum
jį priimti amžinai,
16 jau ne kaip
vergą, o daugiau – kaip mylimą brolį,
ypatingą man, o juo labiau tau, ir pagal
kūną, ir Viešpatyje.
17 Tad jeigu
laikai mane draugu, priimk jį kaip mane.
18 O jeigu jis
yra tau padaręs skriaudą ar turi skolos, –
įrašyk tai į mano sąskaitą.
19 Aš, Paulius,
rašau savo ranka: atlyginsiu, – neminint,
jog man ir pats save esi skolingas.
20 Taip, broli,
norėčiau pasinaudoti tavimi Viešpatyje:
atgaivink mano širdį Viešpatyje!
21 Rašau tau,
pasitikėdamas tavo klusnumu ir žinodamas,
jog padarysi daugiau, negu prašau.
22 Tad kartu
paruošk man ir svečių kambarį, nes turiu
vilties, jog jūsų maldų dėka būsiu jums
dovanotas.
23 Tave sveikina
Epafras, mano kalėjimo bičiulis Kristuje
Jėzuje,
24 mano
bendradarbiai Morkus, Aristarchas, Demas,
Lukas.
25 Viešpaties
Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jūsų
dvasia! Amen.
Efeziečiams 2 sk.:
1 Ir jūs buvote
mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis,
2 kuriuose
kadaise gyvenote pagal šio pasaulio būdą,
paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam
ore, dvasiai, kuri dabar veikia neklusnumo
vaikuose.
3 Tarp jų
kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo
kūno geiduliais, vykdydami kūno ir minčių
troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės
vaikai kaip ir kiti.
4 Bet Dievas,
apstus gailestingumo, iš savo didžios
meilės, kuria mus pamilo,
5 mus, mirusius
nusikaltimais, atgaivino kartu su Kristumi,
– malone jūs esate išgelbėti, –
6 kartu prikėlė
ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje,
7 kad
ateinančiais amžiais savo gerumu parodytų
mums beribius savo malonės turtus Kristuje
Jėzuje.
8 Nes jūs esate
išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne iš
jūsų – tai Dievo dovana,
9 ir ne dėl
darbų, kad kas nors nesigirtų.
10 Mes esame Jo
kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems
darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė
mums atlikti.
Romiečiams 12 sk.:
1 Dievo
gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti
savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui
patinkančią auką, – tai jūsų sąmoningas
tarnavimas.
2 Ir
neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet
pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad
galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina
ir tobula Dievo valia.
Giedrius Ažukas, 2018-08-05, "Kaip
laukiame vestuvių?"
1 Tesalonikiečiams 4 sk.:
13 Aš nenoriu, kad jūs,
broliai, liktumėte nežinioje dėl
užmigusiųjų ir nusimintumėte kaip
kiti, kurie neturi vilties.
14 Jeigu
tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė,
tai Dievas ir tuos, kurie užmigo su
Jėzumi, atves kartu su Juo.
15 Ir tai
jums sakome Viešpaties žodžiu, jog
mes, gyvieji, išlikusieji iki
Viešpaties atėjimo, nepralenksime
užmigusiųjų.
16 Nes
pats Viešpats nužengs iš dangaus,
nuskambėjus paliepimui, arkangelo
balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji
Kristuje prisikels pirmiausia,
17 paskui
mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su
jais būsime pagauti į debesis
susitikti su Viešpačiu ore ir taip
visuomet pasiliksime su Viešpačiu."
18 Todėl
guoskite vieni kitus šiais žodžiais.
Apreiškimo
19 sk.:
1 Paskui
aš girdėjau danguje galingą
didžiulės minios balsą, skelbiantį:
„Aleliuja! Išgelbėjimas, galybė,
šlovė ir garbė priklauso Viešpačiui,
mūsų Dievui,
2 nes
tikri ir teisingi Jo teismai! Jis
nuteisė didžiąją paleistuvę, kuri
suteršė žemę savo ištvirkavimu; Jis
atkeršijo už savo tarnų kraują,
pralietą jos rankomis“.
3 Ir dar
kartą jie skelbė: „Aleliuja! Jos
dūmai rūks per amžių amžius!“
4
Dvidešimt keturi vyresnieji ir
keturios būtybės parpuolė ir
pagarbino Dievą, sėdintį soste,
sakydami: „Amen! Aleliuja!“
5 O nuo
sosto nuskambėjo balsas: „Šlovinkite
mūsų Dievą visi Jo tarnai ir tie,
kurie bijote Jo: maži ir dideli!“
6 Ir
išgirdau gausios minios balsą, lyg
daugybės vandenų šniokštimą ar
galingų griaustinių dundėjimą,
sakantį: „Aleliuja! Užviešpatavo
Viešpats Dievas, Visagalis.
7
Džiūgaukime ir linksminkimės, ir
duokime Jam šlovę! Nes atėjo
Avinėlio vestuvės ir Jo nuotaka
pasiruošė“.
8 Jai
buvo duota apsirengti spindinčia,
tyra drobe, o ta drobė – tai
šventųjų teisūs darbai.
9 Ir
angelas sako man: „Rašyk:
‘Palaiminti, kurie pakviesti į
Avinėlio vestuvių pokylį’“. Jis
pridūrė: „Šie žodžiai yra tikri
Dievo žodžiai!“
Kolosiečiams 3 sk.:
13
Būkite vieni kitiems pakantūs ir
atleiskite vieni kitiems, jei
vienas prieš kitą turite skundą.
Kaip Kristus atleido, taip ir jūs
atleiskite.
14 O
virš viso šito apsivilkite meile,
kuri yra tobulumo raištis.
15
Jūsų širdyse teviešpatauja Dievo
ramybė, į kurią esate pašaukti
viename kūne. Ir būkite dėkingi.
16
Kristaus žodis tegul tarpsta
jumyse. Mokykite ir įspėkite vieni
kitus visokeriopa išmintimi, su
dėkinga širdimi giedokite
Viešpačiui psalmes, himnus ir
dvasines giesmes."
1
Petro 5 sk.:
5 Taip pat jūs,
jaunesnieji, būkite klusnūs
vyresniesiems. Ir visi, paklusdami
vieni kitiems, apsivilkite
nuolankumu, nes „Dievas išdidiems
priešinasi, o nuolankiesiems
teikia malonę“.
Jokūbo 4 sk.:
5 Gal manote, kad Raštas veltui sako:
„Pavydžiai trokšta Dvasia, kuri gyvena
mumyse“.
6 Bet
Jis duoda dar didesnę malonę, ir
todėl sako: „Dievas išdidiems
priešinasi, o nuolankiesiems teikia
malonę“.
7 Todėl
atsiduokite Dievui; priešinkitės
velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.
8
Artinkitės prie Dievo, ir Jis
artinsis prie jūsų. Nusiplaukite
rankas, nusidėjėliai, nusivalykite
širdis, dvejojantys.
1 Korintiečiams 13 sk.:
4 Meilė kantri ir maloni, meilė
nepavydi; meilė nesigiria ir
neišpuiksta.
5 Ji
nesielgia nepadoriai, neieško savo
naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto
piktai,
6
nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi
tiesa;
7 visa
pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir
visa ištveria.
8 Meilė
niekada nesibaigia. Baigsis
pranašystės, paliaus kalbos, išnyks
pažinimas,
Mato 24 sk.:
12 Kadangi įsigalės neteisumas,
daugelio meilė atšals.
13 Bet
kas ištvers iki galo, tas bus
išgelbėtas.
Apreiškimo 2 sk.:
23 Jos vaikus išžudysiu, ir visos
bažnyčios sužinos, kad / Aš esu Tas,
kuris ištiria protus ir širdis; / Aš
atsilyginsiu jums kiekvienam pagal
jūsų darbus."
Apreiškimo 3 sk.:
15
Žinau tavo darbus, jog esi nei
šaltas, nei karštas. O, kad būtum
arba šaltas, arba karštas!
16 Bet
kadangi esi drungnas ir nei
karštas, nei šaltas, Aš išspjausiu
tave iš savo burnos.
Apreiškimo 16 sk.:
15 „Štai Aš ateinu kaip vagis.
Palaimintas, kas budi ir saugo savo
drabužius, kad netektų vaikščioti
nuogam ir jie nematytų jo gėdos!“
1 Timotiejui 6 sk.:
9 Kas trokšta praturtėti, pakliūva į
pagundymą ir į pinkles bei į daugelį
kvailų ir kenksmingų geidulių, kurie
paskandina žmones sugedime ir
pražūtyje.
10 Visų
blogybių šaknis yra meilė pinigams.
Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo
tikėjimo ir patys save drasko aibe
skausmų.
11 Bet tu,
Dievo žmogau, bėk nuo tų dalykų ir
vykis teisumą, maldingumą, tikėjimą,
meilę, kantrumą, romumą.
Jobo 20 sk.:
4 Ar nežinai, kad nuo seno, kai žmogus
buvo įkurdintas žemėje,
5
nedorėlių džiaugsmas trumpas ir
veidmainių džiaugsmas tik akimirka?
Apreiškimo 7 sk.:
9 Paskui regėjau: štai milžiniška
minia, kurios niekas negalėjo
suskaičiuoti, iš visų giminių,
genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo
priešais sostą ir Avinėlį,
apsisiautę baltais apsiaustais, su
palmių šakomis rankose.
10 Jie
šaukė skambiu balsu: „Išgelbėjimas
iš mūsų Dievo, sėdinčio soste, ir
Avinėlio!“"
...
13 Tuomet vienas iš vyresniųjų
tarė man: „Kas tokie yra ir iš kur
atėjo tie, apsivilkę baltais
apsiaustais?“
14 Aš
jam atsakiau: „Viešpatie, tu
žinai“. Ir jis man tarė: „Jie
atėjo iš didelio suspaudimo. Jie
išplovė savo apsiaustus ir juos
išbaltino Avinėlio kraujyje.
15
Todėl jie yra prieš Dievo sostą ir
tarnauja Jam dieną ir naktį Jo
šventykloje, o Sėdintysis soste
išskleis ant jų savo palapinę.
16 Jie
daugiau nebealks ir nebetrokš,
nebekepins jų saulė nei jokia
kaitra.
17 Nes
Avinėlis, kuris sosto viduryje,
juos ganys ir vedžios prie gyvųjų
vandens šaltinių, ir Dievas
nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų
akių“.
Apreiškimo 21 sk.:
1 Ir aš pamačiau naują dangų ir
naują žemę, nes pirmasis dangus ir
pirmoji žemė praėjo ir jūros
daugiau nebebuvo.
2 Ir aš,
Jonas, išvydau šventąjį miestą –
naująją Jeruzalę, nužengiančią iš
dangaus nuo Dievo; ji buvo pasiruošusi
kaip nuotaka, pasipuošusi savo
sužadėtiniui.
3 Ir
išgirdau galingą balsą, skambantį iš
dangaus: „Štai Dievo buveinė tarp
žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir
jie bus Jo tauta, ir pats Dievas, jų
Dievas, bus su jais.
4 Jis
nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų
akių; nebebus daugiau mirties, nei
liūdesio, nei dejonės, nei skausmo
daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau
– praėjo“.
5 Ir
Sėdintysis soste tarė: „Štai Aš visa
darau nauja!“ Jis pasakė man: „Rašyk,
nes šitie žodžiai patikimi ir tikri“.
Marijona Mukomolovienė, 2018-07-29, "Męs
pašaukti eiti Kristaus pėdomis"
(1Pt2,21)
Mato 16 sk.:
22 Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį,
ėmė drausti: „Jokiu būdu, Viešpatie, Tau
neturi taip atsitikti!“
23 Bet Jis
atsisukęs pasakė Petrui: „Eik šalin,
šėtone! Tu man papiktinimas, nes
mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas
žmonių“.
24 Tuomet
Jėzus savo mokiniams pasakė: „Jei kas
nori eiti paskui mane, teišsižada pats
savęs, teima savo kryžių ir teseka
manimi.
25 Nes,
kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją
praras; o kas praras savo gyvybę dėl
manęs, tas ją atras.
26 Kokia
gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų
visą pasaulį, o pakenktų savo sielai?
Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo
sielą?
1 Petro
2 sk.:
21 Juk jūs tam pašaukti; ir Kristus
kentėjo už mus, palikdamas mums
pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis.
2
Karalių 5 sk.:
2Kar
5:6-11,14,16: "6 Jis nunešė Izraelio
karaliui laišką, kuriame buvo
parašyta: „Kartu su šituo laišku
siunčiu pas tave savo tarną Naamaną,
kad jį pagydytum nuo raupsų“.
...
16
Eliziejus atsakė: „Kaip gyvas
Viešpats, kuriam aš tarnauju, nieko
neimsiu“. Nors Naamanas jį
įkalbinėjo paimti, tačiau jis
atsisakė."
...
25
Gehazis atėjo pas Eliziejų, kuris
paklausė: „Iš kur ateini, Gehazi?“
Tas atsakė: „Tavo tarnas niekur
nebuvo išėjęs“.
26 Bet
jis jam atsakė: „Argi mano širdis
nebuvo su tavimi, kai vyras iššoko
iš vežimo tavęs pasitikti? Ar
dabar metas paimti pinigus ir
drabužius, alyvų sodus ir
vynuogynus, avis ir galvijus,
tarnus ir tarnaites?
27
Todėl ir Naamano raupsai prilips
tau ir tavo palikuonims per
amžius“. Jis išėjo nuo jo
raupsuotas kaip sniegas."
2 Timotiejaus 4sk.:
10 nes Demas, pamilęs šį pasaulį,
paliko mane ir iškeliavo į
Tesaloniką, Krescentas – į Galatiją,
Titas – į Dalmatiją.
1 Petro 3 sk.:
3 Tegu puošia jus ne išorė – supinti
plaukai, aukso papuošalai ar ištaigingi
drabužiai, –
4 bet
paslėptas širdies žmogus:
nenykstančia, romia ir taikinga
dvasia, kuri labai brangi Dievo
akyse.
Jokūbo 3 sk.:
16 Kur
pavydas ir savanaudiškumas, ten
netvarka bei įvairūs pikti darbai."
17 Bet
išmintis, kilusi iš aukštybių,
pirmiausia yra tyra, paskui taikinga,
švelni, klusni, pilna gailestingumo ir
gerų vaisių, bešališka ir
neveidmainiška.
1 Petro 3 sk.:
18 Ir
Kristus vieną kartą kentėjo už
nuodėmes, teisusis už neteisiuosius,
kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnu
numarintas, bet atgaivintas Dvasia.
Darius Aškinis, 2018-07-29, "Puotos
drabužis"
Luko 14 sk.:
15 Tai išgirdęs, vienas iš
sėdinčiųjų prie stalo tarė Jam:
„Palaimintas, kas valgys duoną Dievo
karalystėje!“
16 Tada Jėzus jam pasakė: „Vienas žmogus
iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug
svečių.
17 Atėjus puotos metui, jis pasiuntė
tarną pranešti pakviestiesiems:
‘Ateikite, jau viskas surengta’.
18 Tada jie visi kaip vienas pradėjo
atsiprašinėti. Vienas jam tarė:
‘Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti
jos apžiūrėti. Prašau mane pateisinti’.
19 Kitas sakė: ‘Pirkau penkis jungus
jaučių ir einu jų išmėginti. Prašau mane
pateisinti’.
20 Trečias tarė: ‘Vedžiau žmoną, todėl
negaliu ateiti’.
21 Tarnas sugrįžęs viską papasakojo
šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui:
‘Skubiai eik į miesto gatves ir
skersgatvius ir vesk čia vargšus,
paliegėlius, luošus ir aklus’.
22 Tarnas vėl pranešė: ‘Šeimininke, kaip
liepei, – padaryta, bet dar yra vietos’.
23 Tada šeimininkas tarė tarnui: ‘Eik į
kelius bei patvorius ir priversk ateiti,
kad mano namai būtų pilni.
24 Sakau jums, – nė vienas iš anų
pakviestųjų žmonių neragaus mano
vaišių’“.
Mato 22 sk.:
1 Jėzus vėl kalbėjo palyginimais:
2 „Su dangaus karalyste yra panašiai
kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui
vestuves.
3 Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų
į vestuvių pokylį, bet tie nenorėjo
ateiti.
4 Tada jis vėl siuntė kitus tarnus,
liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems:
Štai surengiau pokylį, mano jaučiai ir
nupenėti veršiai papjauti, ir viskas
paruošta. Ateikite į vestuves!’
5 Tačiau kviečiamieji jo nepaisė ir
nuėjo kas sau: vienas į ūkį, kitas
prekiauti,
6 o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir
užmušė.
7 Tai išgirdęs, karalius užsirūstino ir,
išsiuntęs kariuomenes, sunaikino tuos
žmogžudžius ir padegė jų miestą.
8 Tuomet jis tarė savo tarnams:
‘Vestuvės surengtos, bet pakviestieji
nebuvo verti.
9 Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik
rasite, kvieskite į vestuves’.
10 Tarnai išėjo į kelius ir surinko
visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus.
Ir vestuvės buvo pilnos svečių.
11 Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir
pamatė žmogų, neapsirengusį vestuviniu
drabužiu.
12 Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia
įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’
Tasai tylėjo."
Kolosiečiams 3 sk.:
10 ir apsivilkę nauju, kuris
atnaujinamas pažinimu pagal atvaizdą To,
kuris jį sukūrė.
11 Čia jau nebėra nei graiko, nei žydo,
nei apipjaustyto, nei neapipjaustyto,
nei barbaro, nei skito, nei vergo, nei
laisvojo, bet visa ir visuose – Kristus.
Linas Kučinskas, 2018-07-08, "Dangaus
karalystė - kvietimas į vestuves"
(Mt22,2)
Mato 22 sk.:
1 Jėzus
vėl kalbėjo palyginimais:
2 „Su dangaus karalyste yra panašiai
kaip su karaliumi, kuris kėlė savo
sūnui vestuves.
3 Jis išsiuntė tarnus šaukti
pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie
nenorėjo ateiti.
4 Tada jis vėl siuntė kitus tarnus,
liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems:
Štai surengiau pokylį, mano jaučiai ir
nupenėti veršiai papjauti, ir viskas
paruošta. Ateikite į vestuves!’
5 Tačiau kviečiamieji jo nepaisė ir
nuėjo kas sau: vienas į ūkį, kitas
prekiauti,
6 o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir
užmušė.
7 Tai išgirdęs, karalius užsirūstino
ir, išsiuntęs kariuomenes, sunaikino
tuos žmogžudžius ir padegė jų miestą.
8 Tuomet jis tarė savo tarnams:
‘Vestuvės surengtos, bet pakviestieji
nebuvo verti.
9 Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik
rasite, kvieskite į vestuves’.
10 Tarnai išėjo į kelius ir surinko
visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus.
Ir vestuvės buvo pilnos svečių.
11 Karalius atėjo pasižiūrėti svečių
ir pamatė žmogų, neapsirengusį
vestuviniu drabužiu.
12 Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia
įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’
Tasai tylėjo.
13 Tada karalius paliepė tarnams:
‘Suriškite jam rankas ir kojas ir
išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten
bus verksmas ir dantų griežimas’.
14 Nes daug pašauktų, bet maža
išrinktų“.
Luko 14 sk.:
16 Tada Jėzus jam pasakė: „Vienas
žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė
daug svečių.
17 Atėjus puotos metui, jis pasiuntė
tarną pranešti pakviestiesiems:
‘Ateikite, jau viskas surengta’.
18 Tada jie visi kaip vienas pradėjo
atsiprašinėti. Vienas jam tarė:
‘Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu
eiti jos apžiūrėti. Prašau mane
pateisinti’.
19 Kitas sakė: ‘Pirkau penkis jungus
jaučių ir einu jų išmėginti. Prašau
mane pateisinti’.
20 Trečias tarė: ‘Vedžiau žmoną, todėl
negaliu ateiti’.
21 Tarnas sugrįžęs viską papasakojo
šeimininkui. Šis supyko ir įsakė
tarnui: ‘Skubiai eik į miesto gatves
ir skersgatvius ir vesk čia vargšus,
paliegėlius, luošus ir aklus’.
22 Tarnas vėl pranešė: ‘Šeimininke,
kaip liepei, – padaryta, bet dar yra
vietos’.
23 Tada šeimininkas tarė tarnui: ‘Eik
į kelius bei patvorius ir priversk
ateiti, kad mano namai būtų pilni.
24 Sakau jums, – nė vienas iš anų
pakviestųjų žmonių neragaus mano
vaišių’“."
Efeziečiams 4 sk.:
22 kad privalu atsižadėti senojo
žmogaus ankstesnio gyvenimo būdo,
žlugdančio apgaulingais geismais,
23 atsinaujinti savo proto dvasioje
Kolosiečiams 3 sk.:
3 Jūs juk esate mirę, ir jūsų
gyvenimas su Kristumi yra paslėptas
Dieve.
4 Kai pasirodys Kristus – mūsų
gyvenimas, tada su Juo ir jūs
pasirodysite šlovėje.
5 Todėl marinkite tuos savo narius,
kurie yra žemėje: ištvirkavimą,
netyrumą, aistringumą, piktą
pageidimą, taip pat godumą, kuris yra
stabmeldystė.
6 Dėl šių dalykų ateina Dievo rūstybė
neklusnumo vaikams.
7 Jūs irgi kadaise taip elgėtės,
gyvendami tarp jų.
8 Bet dabar jūs visa tai nusivilkite:
rūstybę, nirtulį, nelabumą, pyktį,
piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo
savo lūpų.
9 Nebemeluokite vienas kitam,
nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais
10 ir apsivilkę nauju, kuris
atnaujinamas pažinimu pagal atvaizdą
To, kuris jį sukūrė.
...
12 Todėl, kaip Dievo išrinktieji,
šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite
nuoširdžiu gailestingumu, gerumu,
nuolankumu, romumu ir ištverme.
13 Būkite vieni kitiems pakantūs ir
atleiskite vieni kitiems, jei vienas
prieš kitą turite skundą. Kaip Kristus
atleido, taip ir jūs atleiskite.
14 O virš viso šito apsivilkite meile,
kuri yra tobulumo raištis.
15 Jūsų širdyse teviešpatauja Dievo
ramybė, į kurią esate pašaukti viename
kūne. Ir būkite dėkingi.
Juozas Stankevičius, 2018-07-01, "Praturtintas
tikėjimu"
2 Petro 1 sk.:
1 Simonas Petras, Jėzaus Kristaus
tarnas ir apaštalas, gavusiems su
mumis lygiai brangų tikėjimą mūsų
Dievo ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus
teisumu.
2 Malonė
ir ramybė tepadaugėja jums Dievo ir
mūsų Viešpaties Jėzaus pažinimu.
3 Jo
dieviška jėga padovanojo mums viską,
ko reikia gyvenimui ir dievotumui,
per pažinimą To, kuris pašaukė mus
šlove ir dorybe.
4 Drauge
Jis davė mums be galo didžius bei
brangius pažadus, kad per juos
taptume dieviškosios prigimties
dalininkais, ištrūkę iš sugedimo,
kuris sklinda pasaulyje geiduliais."
5 Todėl,
parodydami visą stropumą,
praturtinkite savo tikėjimą dorybe,
dorybę - pažinimu,
6
pažinimą – susivaldymu, susivaldymą
– ištverme, ištvermę – maldingumu,
7
maldingumą – brolybe, brolybę –
meile.
8 Jei
šie dalykai jumyse gyvuoja ir
tarpsta, jie neduoda jums apsileisti
ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties
Jėzaus Kristaus pažinime.
9 O kam
jų trūksta, tas aklas ir
trumparegis, užmiršęs, kad yra
apvalytas nuo savo senųjų nuodėmių.
10
Todėl, broliai, dar uoliau
stenkitės sutvirtinti savąjį
pašaukimą ir išrinkimą. Tai
darydami, jūs niekada
nesuklupsite.
11
Šitaip dar plačiau atsivers jums
įėjimas į amžinąją mūsų Viešpaties
ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus
karalystę.
12 Todėl
aš niekad nesiliausiu jums priminęs
šiuos dalykus, nors jūs ir žinote
juos ir esate sutvirtinti turimoje
tiesoje.
13
Manau, kad teisinga, kol esu šioje
palapinėje, žadinti jus
paraginimais.
14
Žinau, kad greitai ateis mano
palapinės nugriovimo metas, kaip ir
mūsų Viešpats Jėzus Kristus man
apreiškė.
15 Bet
aš pasistengsiu, kad ir man
iškeliavus, jūs kiekvienu metu
galėtumėte tai prisiminti.
...
17 Jis
gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę,
kai iš tobulybės šlovės nuskambėjo
Jam balsas: „Šitas yra mano
mylimasis Sūnus, kuriuo Aš
gėriuosi“.
18 Tą
balsą mes girdėjome aidint iš
dangaus, kai buvome su Juo ant
šventojo kalno.
19 Taip
pat mes turime dar tvirtesnį pranašų
žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi
jo tarsi žiburio, šviečiančio
tamsioje vietoje, kol išauš diena ir
jūsų širdyse užtekės aušrinė
žvaigždė.
20
Pirmiausia žinokite, kad jokia Rašto
pranašystė negali būti savavališkai
aiškinama,
21 nes
pranašystė niekada nėra atėjusi
žmogaus valia, bet kalbėjo
Šventosios Dvasios įkvėpti šventi
Dievo žmonės.
1
Tesalonikiečiams 1 sk.:
3 nuolat minėdami jūsų tikėjimo
darbus, meilės triūsą bei vilties
ištvermingumą mūsų Viešpatyje Jėzuje
Kristuje mūsų Dievo ir Tėvo
akivaizdoje,
4
žinodami, Dievo numylėtieji broliai,
jūsų išrinkimą.
5 Nes
mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien
tik žodžiais, bet su jėga ir
Šventąja Dvasia, ir su tvirtu
įsitikinimu. Jūs žinote, kaip mes
pas jus elgėmės jūsų labui.
6 Ir jūs
pasidarėte mūsų ir Viešpaties
pasekėjai, priėmę žodį didžiame
suspaudime su Šventosios Dvasios
džiaugsmu,
7 ir
taip jūs tapote pavyzdžiu visiems
Makedonijos bei Achajos
tikintiesiems.
Marijona Mukomolovienė, 2018-06-24,
"Atgaila"
Jono 17 sk.:
3 Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie
pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą
ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.
1 Jono 3 sk.:
4 Kiekvienas, kuris daro nuodėmę,
laužo įstatymą. Nuodėmė – tai įstatymo
laužymas.
5 Jūs
žinote, jog Jis pasirodė, kad
sunaikintų mūsų nuodėmes, ir Jame nėra
nuodėmės.
6 Kas
pasilieka Jame, tas nenusideda.
Kiekvienas nuodėmiaujantis Jo neregėjo
ir nepažino.
7
Vaikeliai! Tegul niekas jūsų
nesuklaidina! Vykdantis teisumą yra
teisus, kaip ir Jis teisus.
8 Kas
daro nuodėmę, tas iš velnio, nes
velnias nuodėmiauja nuo pat
pradžios. Todėl ir pasirodė Dievo
Sūnus, kad sugriautų velnio darbus.
Ozėjo 5 sk.:
15 Aš
pasitrauksiu, kol jie pripažins savo
kaltę ir ieškos mano veido. Savo varge
jie anksti ieškos manęs“.
Jono 14
sk.:
21 Kas žino mano įsakymus
ir jų laikosi, tas myli mane. O kas mane
myli, tą mylės mano Tėvas, ir Aš jį
mylėsiu ir pats jam apsireikšiu“.
Hebrajams
12 sk.:
3
Apsvarstykite, kaip Jis iškentė nuo
nusidėjėlių tokį priešiškumą, kad
nepailstumėte ir nesuglebtumėte savo
sielomis!
4 Jums
dar neteko priešintis iki kraujų,
kovojant su nuodėme.
5 Jūs
pamiršote paraginimą, kuris sako
jums kaip sūnums: „Mano sūnau,
nepaniekink Viešpaties auklybos ir
nenusimink Jo baramas:
6 nes
kurį Viešpats myli, tą griežtai
auklėja, ir plaka kiekvieną sūnų,
kurį priima“.
7 Jeigu
jūs pakenčiat drausmę, Dievas
elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O
kurio gi sūnaus tėvas griežtai
neauklėja?
8 Bet
jeigu jūs be drausmės, kuri visiems
privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o
pavainikiai.
9 Jau
mūsų kūno tėvai mus bausdavo, ir mes
juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar
klusnesni dvasių Tėvui, kad
gyventume?
10 Juk
anie savo nuožiūra mus drausmino
neilgą laiką, o šis tai daro mūsų
labui, kad taptume Jo šventumo
dalininkais.
11 Beje,
kiekviena auklyba tam kartui atrodo
ne linksma, o karti, bet vėliau ji
atneša taikingų teisumo vaisių
auklėtiniams.
12 Todėl
pakelkite nuleistas rankas,
sustiprinkite linkstančius kelius
13 ir
ištiesinkite takus po savo kojomis,
kad, kas luoša, neišnirtų, bet
verčiau sugytų.
14
Siekite santaikos su visais, siekite
šventumo, be kurio niekas neregės
Viešpaties.
15
Žiūrėkite, kad kas neprarastų Dievo
malonės, kad neišleistų daigų kokia
karti šaknis ir nepadarytų vargo,
suteršdama daugelį;
16 kad
neatsirastų ištvirkėlių ir bedievių
kaip Ezavas, už valgio kąsnį
pardavęs pirmagimio teises.
17 Jūs
žinote, kad jis ir paskui, norėdamas
paveldėti palaiminimą, buvo
atmestas, nes nerado progos
atgailai, nors su ašaromis jos
ieškojo.
Romiečiams
9 sk.:
13 kaip ir parašyta: „Jokūbą pamilau,
o Ezavo nekenčiau“.
Pradžios 25 sk.:
30 Ezavas tarė Jokūbui: „Duok man savo
raudonojo viralo, nes aš esu
nuvargęs!“ Todėl jį praminė Edomu.
31 O
Jokūbas pasakė: „Parduok man savo
pirmagimio teisę“.
32 Ezavas
tarė: „Aš mirštu, ką gi man padės
pirmagimystė?“"
33 Jokūbas
pasakė: „Prisiek man!“ Taip jis
prisiekė ir pardavė Jokūbui savo
pirmagimio teisę.
34 Tada
Jokūbas davė Ezavui duonos ir lęšių
viralo. Jis valgė, gėrė ir pavalgęs
išėjo. Taip Ezavas paniekino savo
pirmagimystę.
Pradžios 27 sk.:
36 Ezavas tarė: „Teisingai jį pavadino
Jokūbu. Juk jis jau du kartus apgavo
mane: paėmė mano pirmagimio teisę ir
štai dabar – tavo palaiminimą. Nejaugi
tu man nepalikai palaiminimo?“
Jono 10 sk.:
10 Vagis
ateina tik vogti, žudyti ir naikinti.
Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, –
kad apsčiai jo turėtų.
Ramūnas Jukna, 2018-06-17, "Aukščiausiasis
tikslas"
Filipiečiams 3 sk.:
4 Nors aš
galėčiau pasitikėti ir kūnu! Jei kas
nors mano galįs pasitikėti kūnu, tai
aš juo labiau;
5 aštuntą
dieną apipjaustytas, iš Izraelio
tautos, Benjamino giminės, žydas iš
žydų, įstatymu – fariziejus,
6 uolumu –
bažnyčios persekiotojas, įstatymo
teisumu – nepeiktinas.
7 Bet tai,
kas man buvo laimėjimas, dėl Kristaus
palaikiau nuostoliu.
8 O taip! Aš
iš tikrųjų visa laikau nuostoliu dėl
Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties,
pažinimo didybės. Dėl Jo aš praradau
viską ir viską laikau sąšlavomis, kad
laimėčiau Kristų
9 ir būčiau
atrastas Jame, nebeturėdamas savo
teisumo iš įstatymo, bet turėdamas
teisumą per tikėjimą Kristumi, teisumą
iš Dievo, paremtą tikėjimu,
10 kad
pažinčiau Jį, Jo prisikėlimo jėgą ir
bendravimą Jo kentėjimuose, suaugčiau su
Jo mirtimi,
11 kad
pasiekčiau prisikėlimą iš numirusių.
12 Nesakau,
kad jau esu šitai gavęs ar tapęs
tobulas, bet vejuosi, norėdamas pagauti,
nes jau esu Kristaus Jėzaus pagautas.
13 Broliai, aš nemanau, kad jau būčiau
tai pasiekęs. Tik viena tikra:
pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas
to, kas priešakyje,
14
veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu
apdovanojimo už Dievo pašaukimą
Kristuje Jėzuje.
15 Taigi
visi, kurie esame subrendę, taip
mąstykime. O jeigu jūs apie ką nors
manote kitaip, tai Dievas jums ir tai
apreikš.
Jurgita Kučinskienė, 2018-06-10, "Du
sumuštiniai"
Efeziečiams 4 sk.:
17 Taigi aš
liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs
nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys
dėl savo proto tuštybės.
18 Jų protas
aptemęs, jie atskirti nuo Dievo gyvenimo
dėl savo neišmanymo bei širdies
užkietėjimo.
19 Jie
sustabarėję, pasidavę gašlumui,
nepasotinamai daro visus nešvarius
darbus.
20 Bet jūs
ne taip pažinote Kristų!
21 Juk iš Jo
girdėjote ir Jame išmokote, – nes tiesa
yra Jėzuje, –
22 kad
privalu atsižadėti senojo žmogaus
ankstesnio gyvenimo būdo, žlugdančio
apgaulingais geismais,
23
atsinaujinti savo proto dvasioje
24 ir
apsirengti nauju žmogumi, sutvertu pagal
Dievą teisume ir tiesos šventume.
Efeziečiams 2 sk.:
1 Ir jūs
buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis,
2 kuriuose
kadaise gyvenote pagal šio pasaulio
būdą, paklusdami kunigaikščiui,
viešpataujančiam ore, dvasiai, kuri
dabar veikia neklusnumo vaikuose.
3 Tarp jų
kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami
savo kūno geiduliais, vykdydami kūno ir
minčių troškimus, ir iš prigimties
buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti.
4 Bet
Dievas, apstus gailestingumo, iš savo
didžios meilės, kuria mus pamilo,
5 mus,
mirusius nusikaltimais, atgaivino kartu
su Kristumi, – malone jūs esate
išgelbėti, –
6 kartu
prikėlė ir pasodino danguje Kristuje
Jėzuje,
7 kad
ateinančiais amžiais savo gerumu
parodytų mums beribius savo malonės
turtus Kristuje Jėzuje.
8 Nes jūs
esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir
tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana,
9 ir ne dėl
darbų, kad kas nors nesigirtų.
10 Mes esame
Jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje
geriems darbams, kuriuos Dievas iš
anksto paskyrė mums atlikti.
Efeziečiams
5 sk.:
3 Todėl ištvirkavimas, visoks netyrumas
ar godumas tenebūna net minimi pas jus,
kaip pridera šventiesiems;
4 taip pat
nešvankumas, kvaila šneka ar juokų
krėtimas jums netinka, verčiau tebūna
dėkojimas.
5 Nes jūs
žinote, kad joks ištvirkėlis, netyras ar
gobšas, kuris yra stabmeldys, nepaveldės
Kristaus ir Dievo karalystės.
6 Tegul
niekas neapgauna jūsų tuščiais
plepalais; už tokius dalykus Dievo
rūstybė ištinka neklusnumo vaikus.
7 Todėl
nebūkite jų bendrai!
8 Juk
kadaise buvote tamsa, o dabar esate
šviesa Viešpatyje. Elkitės kaip šviesos
vaikai, –
9 nes
Dvasios vaisius reiškiasi visokeriopu
gerumu, teisumu ir tiesa, –
10
ištirdami, kas patinka Viešpačiui.
11 Ir
neprisidėkite prie nevaisingų tamsos
darbų, o verčiau atskleiskite juos.
12 Nes ką
jie slapčia daro, gėda net sakyti.
13 Bet
viskas, kas atskleidžiama, tampa šviesos
apšviesta, o kas tik apšviesta, yra
šviesa.
14 Todėl
sakoma: „Pabusk, kuris miegi, kelkis iš
numirusių, ir apšvies tave Kristus“.
15 Todėl
rūpestingai žiūrėkite, kaip elgiatės:
kad nebūtumėte kaip kvailiai, bet kaip
išmintingi,
16
branginantys laiką, nes dienos yra
piktos.
17 Nebūkite
tad neprotingi, bet supraskite, kokia
yra Viešpaties valia.
Efeziečiams
3 sk.:
14 Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų
Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą,
15 iš
kurio visa šeima danguje ir žemėje
turi vardą,
16 kad iš
savo šlovės turtų duotų jums
sustiprėti Jo jėga per Dvasią
vidiniame žmoguje,
17 kad
Kristus per tikėjimą gyventų jūsų
širdyse ir jūs, įsišakniję ir
įsitvirtinę meilėje,
18
galėtumėte suvokti kartu su visais
šventaisiais, koks yra plotis, ir
ilgis, ir gylis, ir aukštis,
19 ir
pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta
pažinimą, kad būtumėte pripildyti
visos Dievo pilnatvės.
20 O Tam,
kuris savo jėga, veikiančia mumyse,
gali padaryti nepalyginamai daugiau,
negu mes prašome ar suprantame,
21 Jam
tebūna šlovė bažnyčioje Kristuje
Jėzuje per visas kartas amžių amžiais!
Amen.
Efeziečiams
4 sk.:
11 Ir Jis paskyrė vienus apaštalais,
kitus pranašais, evangelistais,
ganytojais ir mokytojais,
12 kad
išlavintų šventuosius tarnavimo darbui,
Kristaus kūno ugdymui,
13 kol mes
visi pasieksime tikėjimo vienybę ir
Dievo Sūnaus pažinimą, tobulai subręsime
iki Kristaus amžiaus pilnatvės saiko,"
14 kad
daugiau nebebūtume kūdikiai, siūbuojami
ir nešiojami bet kokio mokymo vėjo,
žmonių apgaulės, gudrumo, vedančio į
paklydimą,
15 bet,
kalbėdami tiesą meilėje, augtume visame
kame į Jį, kuris yra galva – Kristus.
16 Iš Jo
visas kūnas, suderintas ir stipriai
sujungtas įvairių raiščių, pagal savo
saiką veikiant kiekvienai daliai, auga,
kad ugdytų save meilėje.
Giedrius Ažukas, 2018-06-03, "Budėkime"
Izaijo 55 sk.:
6 Ieškokite
Viešpaties, kol galima Jį rasti,
šaukitės Jo, kol Jis arti.
Morkaus 13 sk.:
33 „Žiūrėkite, budėkite ir
melskitės, nes nežinote, kada ateis
laikas!
34 Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo
toli, paliko namus, suteikė tarnams
valdžią, kiekvienam paskyrė darbą, o
durininkui įsakė budėti.
35 Taigi budėkite, nes nežinote, kada
grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar
vidurnaktyje, ar gaidžiui giedant, ar
rytmety,
36 kad, netikėtai sugrįžęs, nerastų jūsų
miegančių.
37 Ką sakau jums, sakau ir visiems:
budėkite!“
Luko 21 sk.:
34 Saugokitės, kad jūsų širdys
nebūtų apsunkintos nesaikingumo,
girtavimo ir gyvenimo rūpesčių, kad toji
diena neužkluptų jūsų netikėtai.
35 It žabangai ji užgrius visus žemės
gyventojus.
36 Todėl visą laiką budėkite ir
melskitės, kad būtumėt palaikyti vertais
išvengti visko, kas įvyks, ir stoti
prieš Žmogaus Sūnų“.
Izaijo 44 sk.:
13 Dailidė dirbdamas naudoja virvę,
pieštuką, kampainį, oblių; jais matuoja,
nustato formas ir padaro gražaus žmogaus
pavidalo stabą, tinkantį gyventi
namuose.
14 Jam pagaminti jis nusikerta kedrą,
uosį, ąžuolą ar pušį, užaugusius miške
tarp medžių.
15 Jie tinka žmonėms kurui: jais šildosi
ir ant jų gamina maistą. Iš likusio
medžio padirbęs dievą, parpuolęs prieš
savo drožinį, garbina jį.
16 Dalį jis sudegino: išsikepė mėsos,
išsivirė viralo. Pasisotinęs ir sušilęs
džiaugiasi: „Man šilta!“
17 Iš likusios dalies pasidirbo stabą
ir, atsiklaupęs prieš jį, garbino jį ir
maldavo: „Išlaisvink mane, nes tu esi
mano dievas“.
18 Jie nežino ir nesupranta, nes jie
apakę ir širdimi nesuvokia.
19 Nė vienas nepagalvoja, kad pusę
sudegino, ant anglių išsikepė duonos,
išsivirė mėsos ir pavalgė. Iš likusio
medžio pasidirbę stabą, parpuola prieš
medžio gabalą.
20 Jis maitinasi pelenais, jo protas
aptemęs, jo širdis klaidina, jis
nepajėgia išsilaisvinti ir pasakyti: „Ar
aš neapgaudinėju pats savęs?“
21 „Atsimink tai, Jokūbai ir Izraeli, tu
esi mano tarnas! Aš tave padariau,
Izraeli. Aš neužmiršiu tavęs!
22 Aš pašalinau tavo nusikaltimus kaip
debesį ir tavo nuodėmes – kaip miglą.
Grįžk pas mane, nes Aš atpirkau tave“.
Hebrajams 11 sk.:
6 O be tikėjimo neįmanoma patikti
Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam
būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai
Jo ieškantiems atsilygina.
Romanas Semaška, 2018-05-27, "Gyvenimo
tikslas"
1Petro 1 sk.:
8 Jūs mylite Jį, nors ir nesate Jo matę;
tikėdami Jį, nors ir neregėdami,
džiaugiatės neišsakomu ir šlovingiausiu
džiaugsmu,
9 gaudami
jūsų tikėjimo tikslą – sielų
išgelbėjimą.
...
17 Ir jei kaip Tėvo šaukiatės To, kuris
nešališkai teisia pagal kiekvieno darbą,
su baime elkitės savo viešnagės metu,
Filipiečiams 3 sk.:
8 O taip! Aš
iš tikrųjų visa laikau nuostoliu dėl
Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties,
pažinimo didybės. Dėl Jo aš praradau
viską ir viską laikau sąšlavomis, kad
laimėčiau Kristų
9 ir būčiau
atrastas Jame, nebeturėdamas savo
teisumo iš įstatymo, bet turėdamas
teisumą per tikėjimą Kristumi, teisumą
iš Dievo, paremtą tikėjimu,
10 kad
pažinčiau Jį, Jo prisikėlimo jėgą ir
bendravimą Jo kentėjimuose, suaugčiau su
Jo mirtimi,
11 kad
pasiekčiau prisikėlimą iš numirusių.
12 Nesakau,
kad jau esu šitai gavęs ar tapęs
tobulas, bet vejuosi, norėdamas pagauti,
nes jau esu Kristaus Jėzaus pagautas.
13 Broliai,
aš nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs.
Tik viena tikra: pamiršdamas, kas už
manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje,
14 veržiuosi
į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo
už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje.
15 Taigi visi, kurie esame
subrendę, taip mąstykime. O jeigu jūs apie
ką nors manote kitaip, tai Dievas jums ir
tai apreikš.
Alvydas Stankevičius, 2018-05-13, "Kodėl
bažnyčia?"
Efeziečiams 1 sk.:
15 Todėl ir aš, išgirdęs apie jūsų
tikėjimą Viešpačiu Jėzumi ir apie jūsų
meilę visiems šventiesiems,
16 nesiliauju
dėkojęs už jus, prisimindamas jus savo
maldose,
17 kad mūsų
Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės
Tėvas, duotų jums išminties ir apreiškimo
dvasią Jo pažinimui
18 ir
apšviestų jūsų širdies akis, kad
pažintumėte, kokia yra Jo pašaukimo
viltis, kokie Jo palikimo šlovės turtai
šventuosiuose
19 ir kokia
beribė Jo jėgos didybė mums, kurie tikime,
veikiant jo galingai jėgai.
20 Ja Jis
veikė Kristuje, prikeldamas Jį iš
numirusių ir pasodindamas savo dešinėje
danguose,
21 aukščiau už
kiekvieną kunigaikštystę, valdžią, jėgą,
viešpatystę ir už kiekvieną vardą, tariamą
ne tik šiame amžiuje, bet ir būsimajame,
22 ir visa
paklojo po Jo kojomis, o Jį patį pastatė
viršum visko, kad būtų galva bažnyčios,
23 kuri yra Jo
kūnas, pilnatvė To, kuris visa visame
pripildo.
Efeziečiams 4 sk.:
11 Ir Jis
paskyrė vienus apaštalais, kitus
pranašais, evangelistais, ganytojais ir
mokytojais,
12 kad
išlavintų šventuosius tarnavimo darbui,
Kristaus kūno ugdymui,
13 kol mes
visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo
Sūnaus pažinimą, tobulai subręsime iki
Kristaus amžiaus pilnatvės saiko,
14 kad daugiau
nebebūtume kūdikiai, siūbuojami ir
nešiojami bet kokio mokymo vėjo, žmonių
apgaulės, gudrumo, vedančio į paklydimą,
15 bet,
kalbėdami tiesą meilėje, augtume visame
kame į Jį, kuris yra galva – Kristus.
16 Iš Jo visas
kūnas, suderintas ir stipriai sujungtas
įvairių raiščių, pagal savo saiką veikiant
kiekvienai daliai, auga, kad ugdytų save
meilėje.
1 Korintiečiams 12 sk.:
14 Juk kūnas
nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš
daugelio.
15 Jei koja
sakytų: „Kadangi nesu ranka, todėl
nepriklausau kūnui“, argi dėl to ji
nepriklausytų kūnui?
16 O jeigu
ausis sakytų: „Kadangi nesu akis, todėl
nepriklausau kūnui“, argi dėl to ji
nepriklausytų kūnui?
17 Jeigu
visas kūnas būtų akis, tai kur būtų
klausa? Jeigu visas kūnas būtų klausa,
tai kur būtų uoslė?
18 Bet dabar
Dievas sudėliojo kūne narius ir
kiekvieną iš jų, kaip panorėjo.
19 Ir jei
visi būtų vienas narys, kur beliktų
kūnas?
20 Bet dabar
narių daug, o kūnas vienas.
27 pas
mergelę, sužadėtą su vyru, vardu
Juozapas, iš Dovydo namų; o
mergelės vardas buvo Marija.
28
Atėjęs pas ją, angelas tarė:
„Sveika, malonėmis apdovanotoji!
Viešpats su tavimi! Palaiminta tu
tarp moterų!“
29 Jį
pamačiusi, ji sumišo nuo jo žodžių
ir galvojo, ką toks pasveikinimas
reiškia.
30 O
angelas jai tarė: „Nebijok,
Marija, tu radai malonę pas Dievą!
31
Štai tu pradėsi įsčiose ir
pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi
Jėzumi.
32 Jis
bus didis ir vadinsis
Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats
Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo
sostą;
33 Jis
valdys Jokūbo namus per amžius, ir
Jo karalystei nebus galo“."
34
Marija paklausė angelą: „Kaip
tai įvyks, jeigu aš nepažįstu
vyro?“
35
Angelas jai atsakė, tardamas:
„Šventoji Dvasia nužengs ant
tavęs, ir Aukščiausiojo jėga
apgaubs tave; todėl ir gimęs iš
tavęs bus šventas ir vadinamas
Dievo Sūnumi.
Psalmių
49 sk.:
8 Didelė kaina už sielos
išpirkimą – tiek niekad
neturėsi,
Mato 7 sk.:
13
„Įeikite pro ankštus vartus,
nes erdvūs vartai ir platus
kelias veda į pražūtį, ir daug
yra juo įeinančių.
14
O ankšti vartai ir siauras
kelias veda į gyvenimą, ir tik
nedaugelis jį randa“.
Efeziečiams 2
sk.:
8 Nes jūs
esate išgelbėti malone per
tikėjimą, ir tai ne iš
jūsų – tai Dievo dovana,
9 ir ne dėl
darbų, kad kas nors
nesigirtų."
Efeziečiams 4 sk.:
20 Bet
jūs ne taip pažinote Kristų!
21
Juk iš Jo girdėjote ir Jame
išmokote, – nes tiesa yra
Jėzuje, –
22
kad privalu atsižadėti senojo
žmogaus ankstesnio gyvenimo
būdo, žlugdančio apgaulingais
geismais,
23
atsinaujinti savo proto
dvasioje
24
ir apsirengti nauju žmogumi,
sutvertu pagal Dievą teisume
ir tiesos šventume."
Filipiečiams 2
sk.:
3
Nedarykite nieko
varžydamiesi ar iš tuščios
puikybės, bet nuolankiai
vienas kitą laikykite
aukštesniu už save
4
ir žiūrėkite kiekvienas ne
savo naudos, bet kitų.
5
Būkite tokio nusistatymo
kaip Kristus Jėzus,
6
kuris, esybe būdamas Dievas,
nesilaikė pasiglemžęs savo
lygybės su Dievu,
7
bet apiplėšė save ir esybe
tapo tarnu ir panašus į
žmones.
8
Ir išore tapęs kaip žmogus,
Jis nusižemino, tapdamas
paklusnus iki mirties, iki
kryžiaus mirties.
9
Todėl Dievas Jį labai
išaukštino ir suteikė Jam
vardą aukščiau visų kitų
vardų,
10
kad Jėzaus vardui priklauptų
kiekvienas kelis danguje,
žemėje ir po žeme
11
ir kiekvienos lūpos Dievo
Tėvo šlovei išpažintų, kad
Jėzus Kristus yra Viešpats."
Izaijo 59 sk.:
1
Viešpaties ranka nesutrumpėjo
gelbėti ir Jo ausis neapkurto
girdėti,"
2
bet jūsų nusikaltimai atskyrė
jus nuo jūsų Dievo ir jūsų
nuodėmės paslėpė Jo veidą, kad
Jis nebegirdėtų.
Darius Širvys, 2018-04-29, "Glauskis
prie kryžiaus"
Romiečiams 6 sk.:
1 Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti
nuodėmėje, kad gausėtų malonė?
2 Jokiu
būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi gyvensime
joje?
3 Argi
nežinote, jog mes, pakrikštyti Jėzuje
Kristuje, buvome pakrikštyti Jo
mirtyje?
4 Taigi
krikštu mes esame kartu su Juo
palaidoti mirtyje, kad kaip Kristus
buvo prikeltas iš numirusių Tėvo
šlove, taip ir mes gyventume naują
gyvenimą.
5 Jei
esame suaugę su Jo mirties paveikslu,
būsime suaugę ir su prisikėlimo,
6
žinodami, jog mūsų senasis žmogus buvo
nukryžiuotas kartu su Juo, kad būtų
sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad mes
daugiau nebevergautume nuodėmei.
7 Juk kas
miręs, tas išlaisvintas iš nuodėmės.
8 Jeigu
esame mirę su Kristumi, tikime, kad ir
gyvensime su Juo.
9 Žinome,
kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus
daugiau nebemiršta; mirtis jau
nebeturi Jam galios.
10 Kad Jis
mirė, tai mirė nuodėmei kartą visiems
laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui.
11 Taip ir
jūs laikykite save mirusiais nuodėmei,
o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje, mūsų
Viešpatyje.
Luko 9 sk.:
23 O visiems
Jis kalbėjo: „Jei kas nori eiti paskui
mane, teišsižada pats savęs, teneša
kasdien savo kryžių ir teseka manimi.
Giedrius Ažukas, 2018-04-15, "Siekime
nevystančio vainiko"
1Korintiečiams 9 sk.:
24 Argi
nežinote, kad lenktynėse bėga visi,
bet tik vienas gauna laimėtojo
apdovanojimą? Taigi bėkite taip, kad
laimėtumėte!
25
Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko
susilaiko; jie taip daro, norėdami
gauti vystantį vainiką, o mes –
nevystantį.
26 Todėl
aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne
kaip į orą smūgiuodamas,
27 bet
tramdau savo kūną ir darau jį klusnų,
kad, kitiems skelbdamas, pats
netapčiau atmestinas.
Efeziečiams 5 sk.:
15 Todėl
rūpestingai žiūrėkite, kaip elgiatės:
kad nebūtumėte kaip kvailiai, bet kaip
išmintingi,
16
branginantys laiką, nes dienos yra
piktos.
17
Nebūkite tad neprotingi, bet
supraskite, kokia yra Viešpaties
valia.
2Korintiečiams
4sk.:
16 Todėl
mes nepailstame. Nors mūsų išorinis
žmogus ir nyksta, vidinis diena iš
dienos atsinaujina.
17 Mūsų
trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia
mums visa pranokstančią amžinąją
šlovę.
18 Tuo
tarpu mes nežiūrime į tai, kas regima,
bet į tai, kas neregima, nes kas
regima, yra laikina, o kas neregima –
amžina.
Pradžios
11 sk.:
1 Visi
žemės gyventojai kalbėjo viena kalba.
2
Besikeldami toliau į rytus, jie rado
lygumą Šinaro krašte ir ten
apsigyveno.
3 Jie
kalbėjosi: „Pasidirbinkime plytų ir
gerai jas išdekime“. Plytas jie
naudojo vietoje akmenų, o dervą –
vietoje kalkių.
4 Jie
tarėsi: „Pasistatykime miestą ir
bokštą, kurio viršūnė siektų dangų.
Išgarsinkime savo vardą prieš
išsiskirstydami į visus kraštus!“
5 Viešpats
nužengė pasižiūrėti miesto ir bokšto,
kurį žmonės statė,
6 ir tarė:
„Jie yra viena tauta ir visi kalba
viena kalba. Jie pradėjo tai daryti ir
nėra nieko, ko jie negalėtų pasiekti,
jeigu nusprendžia.
7
Nusileiskime ir sumaišykime jų kalbą,
kad jie nebesuprastų vienas kito!“"
8 Viešpats
juos išsklaidė po visą žemės paviršių,
ir jie nustojo statę miestą.
9 Todėl tą
miestą praminė Babele, nes ten
Viešpats sumaišė jų kalbą ir iš ten
Viešpats išsklaidė juos į visus žemės
kraštus.
Psalmė
139:
1
Viešpatie, Tu ištyrei mane ir
pažįsti.
2 Tu
žinai, kada keliuosi ir kada
atsisėdu, Tu supranti mano mintis.
3 Matai,
kada vaikštau ir kada ilsiuosi;
žinai visus mano kelius.
4 Dar
mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu,
Viešpatie, jau viską žinai.
...
13 Tu
mano širdį sukūrei, sutvėrei mane
motinos įsčiose.
14
Girsiu Tave, kad taip nuostabiai
ir baimę keliančiai esu sukurtas.
Kokie nuostabūs yra Tavo darbai,
ir mano siela tai gerai žino.
Jeremijo
18 sk.:
1 Viešpats kalbėjo Jeremijui:
2 „Eik į
puodžiaus namus, ten tu išgirsi mano
žodžius!“
3 Aš,
nuėjęs į puodžiaus namus, radau jį
bedirbantį prie žiestuvo.
4 Indas,
kurį jis darė iš molio, nepavyko, ir
jis iš naujo nužiedė kitą indą, kokį
panorėjo.
5 Tada
Viešpats tarė man:
6
„Izraelitai, ar Aš negaliu su jumis
taip daryti, kaip šitas puodžius? Kaip
molis puodžiaus rankoje, taip jūs,
izraelitai, mano rankoje.
7 Kartais
Aš grasinu tautai ar karalystei ją
išrauti, sužlugdyti ir sunaikinti,
8 bet jei
tauta, kuriai grasinu, nusisuka nuo
savo piktų darbų, tai Aš susilaikau
nuo to pikto, kurį buvau jai numatęs.
9 Kartais
Aš pažadu tautai ar karalystei ją
statyti ir įtvirtinti,
10 bet jei
ji daro pikta ir neklauso manęs, tai
Aš susilaikau nuo to gero, kurį buvau
pažadėjęs padaryti.
11 Taigi
dabar sakyk Judo ir Jeruzalės
gyventojams, kad Aš ketinu juos
bausti, jeigu jie neatsisakys savo
piktų kelių ir nedarys to, kas gera“.
12 Bet jie
atsakė: „Jokių vilčių. Mes vykdysime
savo pačių sumanymus ir elgsimės, kaip
mums patinka“.
Giesmių
giesmė 2 sk.:
15
Sugaukite lapes, mažas laputes, kurios
gadina vynuogynus, nes mūsų vynuogynas
žydi.
Apreiškimo
3 sk.:
19 Tuos,
kuriuos myliu, Aš baru ir drausminu;
būk tad uolus ir atgailauk!
20 Štai Aš
stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas
išgirs mano balsą ir atvers duris, Aš
pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su
juo, o jis su manimi.
21
Nugalėtojui Aš duosiu atsisėsti
šalia savęs, savo soste, kaip ir Aš
nugalėjau ir atsisėdau šalia savo
Tėvo, Jo soste’.
22 Kas
turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako
bažnyčioms!“
Marijona Mukomolovienė, 2018-04-16, "Mūsų
ištikimybė Dievui"
Skaičių 13 sk.:
31 Bet vyrai, buvę su juo, sakė: „Mes
negalime eiti prieš tas tautas, nes jos
už mus stipresnės“.
Skaičių 14 sk.:
1 Visa
tauta pakėlė balsus ir raudojo tą
naktį.
…
4 Jie
tarėsi: „Išsirinkime vadą ir grįžkime
į Egiptą“."
5 Mozė
ir Aaronas puolė ant žemės prieš
visą Izraelio vaikų susirinkimą.
6 Nūno
sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas
iš tų, kurie žvalgė kraštą, perplėšė
savo rūbus
7 ir
kalbėjo izraelitams: „Žemė, kurią
apėjome ir išžvalgėme, labai gera.
8 Jei
Viešpats bus maloningas, Jis mus
įves į tą žemę, plūstančią pienu ir
medumi.
9 Tik
nesukilkite prieš Viešpatį ir
nebijokite to krašto žmonių. Mes
juos valgysime kaip duoną, jie
neturi apsaugos, o Viešpats yra su
mumis, nebijokime!“
10 Bet
žmonės ketino juodu užmušti
akmenimis. Ir Viešpaties šlovė
pasirodė visiems izraelitams virš
Susitikimo palapinės.
...
19
Maldauju, atleisk šitos tautos
nusikaltimus dėl Tavo didelio
gailestingumo, kaip atleisdavai
jai nuo išėjimo iš Egipto iki
šiol“.
20
Viešpats atsakė: „Atleidžiu, kaip
prašei."
...
29 Šioje dykumoje liks jūsų
lavonai. Visi, kurie buvote
suskaičiuoti, dvidešimties metų ir
vyresni, ir murmėjote prieš mane,
30
neįeisite į žemę, kurią jums
pažadėjau, išskyrus Jefunės
sūnų Kalebą ir Nūno sūnų
Jozuę.
31
Jūsų vaikus, apie kuriuos
sakėte, kad jie bus priešų
grobis, įvesiu į tą žemę,
kurią jūs paniekinote.
32
Jūsų lavonai kris šioje
dykumoje."
...
36
Vyrai, kuriuos Mozė buvo
išsiuntęs išžvalgyti žemę,
ir kurie grįžę sukurstė
tautą murmėti prieš
Viešpatį, blogai kalbėdami
apie kraštą
37
ir skleisdami blogus
atsiliepimus apie tą žemę,
buvo ištikti Viešpaties
akivaizdoje ir mirė.
Jozuės 14 sk.:
6 Judo giminės vyresnieji atėjo
pas Jozuę į Gilgalą; Jefunės sūnus
Kalebas, kenazas, tarė jam: „Tu
žinai, ką Viešpats kalbėjo Dievo
tarnui Mozei apie tave ir mane
Kadeš Barnėjoje.
7 Aš
buvau keturiasdešimties metų
amžiaus, kai Viešpaties tarnas
Mozė mane pasiuntė iš Kadeš
Barnėjos išžvalgyti šalį, ir aš
jam viską pranešiau, kas buvo mano
širdyje.
8 Nors
mano broliai, kurie ėjo su manimi,
išgąsdino tautą, tačiau aš iki
galo sekiau Viešpačiu, savo Dievu.
9 Tą dieną Mozė
prisiekė: ‘Tikrai žemę, kurią
mindžiojo tavo koja, paveldėsi tu ir
tavo vaikai amžiams, nes tu iki galo
sekei Viešpačiu, savo Dievu’.
10
Taigi Viešpats išlaikė mane
gyvą, kaip Jis pažadėjo,
keturiasdešimt penkerius metus
nuo to laiko, kai Viešpats,
Izraeliui klaidžiojant dykumoje,
kalbėjo tai Mozei. Šiandien aš
esu aštuoniasdešimt penkerių
metų amžiaus.
11
Aš ir šiandien dar esu toks
tvirtas, kaip tą dieną, kai Mozė
mane siuntė išžvalgyti šalį. Vis
dar esu stiprus kariauti ir
vadovauti.
12
Taigi dabar duok man šitą kalną,
apie kurį Viešpats kalbėjo. Juk
tu tada girdėjai, kad ten gyvena
anakiečiai ir turi didelių,
sutvirtintų miestų. Gal Viešpats
bus su manimi, ir aš nugalėsiu
juos“.
13
Jozuė palaimino Kalebą ir davė
jam paveldėti Hebroną.
14
Taip Hebroną paveldėjo Jefunės
sūnus Kalebas, kenazas, iki šios
dienos, nes jis iki galo sekė
Viešpačiu, Izraelio Dievu.
26 Ir
kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane,
nemirs per amžius. Ar tai tiki?“
Luko 9
sk.:
23 O
visiems Jis kalbėjo: „Jei kas nori
eiti paskui mane, teišsižada pats
savęs, teneša kasdien savo kryžių ir
teseka manimi.
24 Kas
nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją
praras, o kas praras savo gyvybę dėl
manęs, tas ją išgelbės.
Luko 24
sk.:
45 Tada
Jis atvėrė jiems protą, kad jie
suprastų Raštus,
46 ir
pasakė: „Parašyta, kad Kristus
kentės ir trečią dieną prisikels iš
numirusių
47 ir,
pradedant nuo Jeruzalės, Jo vardu
visoms tautoms bus skelbiama atgaila
ir nuodėmių atleidimas.
Izaijo
57 sk.:
14 Ir
sakys: „Nutieskite kelią,
nutieskite kelią mano tautai ir
pašalinkite kliūtis“.
15
Taip sako Aukščiausiasis ir
Prakilnusis, kuris gyvena
amžinybėje, kurio vardas šventas:
„Aš gyvenu aukštybėje ir šventoje
vietoje su tais, kurie turi
atgailaujančią ir nuolankią
dvasią, kad atgaivinčiau
nuolankiųjų dvasią ir
atgailaujančiųjų širdį.
1Timotiejaus
1 sk.:
15 Tikras žodis ir vertas visiško
pritarimo, kad Kristus Jėzus atėjo į
pasaulį išgelbėti nusidėjėlių, kurių
pirmasis esu aš.
16 Todėl ir
buvo manęs pasigailėta, kad manyje
pirmame Jėzus Kristus parodytų visą savo
kantrybę, duodamas pavyzdį tiems, kurie
Jį įtikės amžinajam gyvenimui.
Mato 21 sk.:
28 „Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du
sūnus. Kartą, priėjęs prie pirmojo, tarė:
‘Sūnau, eik ir padirbėk šiandien mano
vynuogyne’.
29 Šis atsakė:
‘Nenoriu’, bet vėliau apsigalvojo ir
nuėjo.
30 Paskui
tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais
žodžiais. Šis jam atsakė: ‘Einu,
viešpatie’, bet nenuėjo.
31 Kuris iš jų
įvykdė tėvo valią?“ Jie atsakė:
„Pirmasis“. Tada Jėzus jiems tarė: „Iš
tiesų sakau jums: muitininkai ir
paleistuvės pirma jūsų eina į Dievo
karalystę.
32 Nes Jonas
atėjo pas jus teisumo keliu, bet jūs
netikėjote juo. O muitininkai ir
paleistuvės juo tikėjo. Bet jūs, tai
matydami, nė vėliau neatgailavote ir
netikėjote juo“.
Mato 3
sk.:
6 Žmonės buvo jo krikštijami Jordano
upėje ir išpažindavo savo nuodėmes.
7 Pamatęs
daug fariziejų ir sadukiejų, einančių
pas jį krikštytis, jis jiems sakė:
„Angių išperos, kas perspėjo jus bėgti
nuo ateinančios rūstybės?
8 Duokite
vaisių, vertų atgailos!
Nerijus Verdingas, 2018-03-25, "Dievo
meilė mums, ir mūsų vienas kitam"
1Jono 4 sk.:
20 Jei kas
sako: „Aš myliu Dievą“, o savo brolio
nekenčia, – tas melagis. Kas nemyli savo
brolio, kurį mato, kaip gali mylėti Dievą,
kurio nemato?
Jono 15
sk.:
12 Tai yra
mano įsakymas, kad mylėtumėte vienas kitą,
kaip Aš jus pamilau.
Jono 3 sk.:
16 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog
atidavė savo viengimį Sūnų, kad
kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet
turėtų amžinąjį gyvenimą.
Jono 17
sk.:
20 Ne tik už juos meldžiu, bet ir už tuos,
kurie per jų žodį mane įtikės, –
21 kad jie
visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje
ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena
mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu
mane siuntei.
Efeziečiams 4 sk.:
1 Taigi aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus
elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį
esate pašaukti.
2 Su visu
nuolankumu bei romumu, su ištverme
pakęsdami vienas kitą meilėje,
3 siekite
išsaugoti Dvasios vienybę taikos
ryšiais.
4 Vienas
kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate
pašaukti vienai pašaukimo vilčiai.
5 Vienas
Viešpats, vienas tikėjimas, vienas
krikštas.
Romiečiams
3 sk.:
19 Mes gi žinome, kad, ką besakytų
įstatymas, jis kalba tiems, kurie
yra įstatymo valdžioje, kad visos
burnos užsičiauptų ir visas pasaulis
pasirodytų kaltas prieš Dievą,
20 nes
įstatymo darbais Jo akivaizdoje
nebus išteisintas nė vienas žmogus.
Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.
21 Bet
dabar, nepriklausomai nuo įstatymo,
yra apreikštas Dievo teisumas, kurį
paliudijo Įstatymas ir Pranašai, –
22 Dievo
teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų
duodamas visiems, kurie tiki. Nėra
jokio skirtumo,
23 nes
visi nusidėjo ir stokoja Dievo
šlovės,
24 o
išteisinami dovanai Jo malone dėl
atpirkimo, kuris yra Jėzuje
Kristuje.
2
Petro 3 sk.:
3 Jo dieviška jėga padovanojo mums
viską, ko reikia gyvenimui ir
dievotumui, per pažinimą To, kuris
pašaukė mus šlove ir dorybe.
1 Jono 1 sk.:
6 Jei
sakome, kad bendraujame su Juo, o
vaikščiojame tamsoje, – meluojame
ir nevykdome tiesos.
7 O
jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir
Jis yra šviesoje, mes bendraujame
vieni su kitais, ir Jo Sūnaus
Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus
nuo visų nuodėmių.
1
Jono 2 sk.:
9 Kas sakosi esąs šviesoje, o savo
brolio nekenčia, tas dar tebėra
tamsoje.
1 Jono 4 sk.:
10
Meilė – ne tai, jog mes pamilome
Dievą, bet kad Jis mus pamilo ir
atsiuntė savo Sūnų kaip
permaldavimą už mūsų nuodėmes.
Marijona Mukomolovienė, 2018-03-18, "Mūsų
meilė Dievui"
Mato 22 sk.:
37 Jėzus jam atsakė: „‘Mylėk Viešpatį, savo
Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir
visu savo protu’.
Jono 21
sk.:
15 Papusryčiavus Jėzus paklausė Simoną
Petrą: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane
labiau už šituos?“ Jis atsakė: „Taip,
Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu“.
Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avinėlius“.
16 Ir antrą
kartą Jėzus paklausė: „Simonai, Jonos
sūnau, ar myli mane?“ Tas atsiliepė:
„Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave
myliu“. Jėzus jam pasakė: „Ganyk mano
avis“.
17 Jėzus
paklausė trečią kartą: „Simonai, Jonos
sūnau, ar myli mane?“ Petras nuliūdo, kad
Jis trečią kartą klausia: „Ar myli mane?“,
ir atsakė: „Viešpatie, Tu viską žinai. Tu
žinai, kad Tave myliu“. Jėzus jam tarė:
„Ganyk mano avis."
Mato 10
sk.:
34 „Nemanykite, jog Aš atėjau atnešti
žemėn ramybės. Atėjau atnešti ne ramybės,
o kalavijo."
...
37 Kas myli tėvą ar motiną labiau negu
mane – nevertas manęs. Kas myli sūnų ar
dukterį labiau negu mane – nevertas manęs.
38 Kas neima
savo kryžiaus ir neseka paskui mane, tas
nevertas manęs.
39 Kas
išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas
praranda savo gyvybę dėl manęs – atras
ją."
Pakartoto
įstatymo 5 sk.:
16 Gerbk
savo tėvą ir motiną, kaip Viešpats, tavo
Dievas, įsakė, kad ilgai gyventum ir tau
gerai sektųsi žemėje, kurią Viešpats,
tavo Dievas, tau duoda.
Luko 22 sk.:
31 Ir Viešpats tarė: „Simonai, Simonai!
Štai šėtonas prašė persijoti jus tarsi
kviečius.
32 Bet Aš
meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas
nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink
savo brolius!“
33 Petras
atsiliepė: „Viešpatie, aš pasiruošęs
kartu su Tavimi eiti ir į kalėjimą, ir
į mirtį!“
1 Petro 5
sk.:
8 Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų
priešas velnias slankioja aplinkui kaip
riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors
praryti.
9
Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu,
žinodami, kad tokius pačius kentėjimus
patiria jūsų broliai pasaulyje.
1 Petro 2
sk.:
9 O jūs esate „išrinktoji giminė,
karališkoji kunigystė, šventoji tauta,
ypatingi žmonės, kad skelbtumėte dorybes“
To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo
nuostabią šviesą.
10 Seniau ne
tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę
gailestingumo, dabar jį suradę.
11 Mylimieji,
maldauju jus kaip svečius ir ateivius:
susilaikykite nuo kūno geidulių, kurie
kovoja prieš sielą.
Giedrius Ažukas, 2018-03-13, "Mano
bažnyčia ir aš, siekime išsaugoti
dvasios vienybę"
Efeziečiams 4 sk.:
2 Su visu
nuolankumu bei romumu, su ištverme
pakęsdami vienas kitą meilėje,
3 siekite
išsaugoti Dvasios vienybę taikos
ryšiais.
1 Jono 5 sk.:
7 Mat yra trys liudytojai danguje:
Tėvas, Žodis ir Šventoji Dvasia; ir
šitie trys yra viena.
8 Ir yra
trys liudytojai žemėje: Dvasia, vanduo
ir kraujas; ir šie trys sutaria kaip
vienas.
Jono
17 sk.:
20 Ne tik už juos meldžiu, bet ir už
tuos, kurie per jų žodį mane įtikės,
–
21 kad
jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve,
manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų
viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų,
jog Tu mane siuntei.
Efeziečiams 4 sk.:
1 Taigi
aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus
elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į
kurį esate pašaukti.
2 Su visu
nuolankumu bei romumu, su ištverme
pakęsdami vienas kitą meilėje,
3 siekite
išsaugoti Dvasios vienybę taikos
ryšiais.
4 Vienas
kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate
pašaukti vienai pašaukimo vilčiai.
5 Vienas
Viešpats, vienas tikėjimas, vienas
krikštas.
6 Vienas
Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų,
per visus ir visuose.
7 Bet
kiekvienam iš mūsų duota malonė pagal
Kristaus dovanos saiką.
Luko 10 sk.:
25 Štai
atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir,
mėgindamas Jį, paklausė: „Mokytojau, ką
turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį
gyvenimą?“
26 Jis tarė:
„O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“
27 Tas
atsakė: „ ‘Mylėk Viešpatį, savo Dievą,
visa savo širdimi, visa savo siela,
visomis savo jėgomis ir visu savo protu,
ir savo artimą kaip save patį’“.
28 Jėzus jam
tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir
gyvensi“.
1
Korintiečiams 1 sk.:
10 Broliai, Viešpaties Jėzaus Kristaus
vardu maldauju jus, kad visi vienaip
kalbėtumėte ir nebūtų tarp jūsų
susiskaldymų, bet kad būtumėte tobulai
suvienyti vienos minties ir vieno
sprendimo."
11 Mat
Chlojės namiškiai pranešė man apie
jus, mano broliai, kad tarp jūsų esama
kivirčų.
12 Turiu
omenyje tai, kad iš jūsų yra tokių,
kurie sako: „Aš esu Pauliaus“, „aš –
Apolo“, „aš – Kefo“, „o aš –
Kristaus“.
13 Argi
Kristus padalytas? Argi Paulius buvo
už jus nukryžiuotas? Argi vardan
Pauliaus buvote pakrikštyti?
14 Ačiū
Dievui, kad pas jus nieko daugiau
nekrikštijau, išskyrus Krispą ir Gajų,
15 kad
niekas nesakytų, jog aš krikštiju savo
paties vardu.
16 Tiesa,
pakrikštijau taip pat Stepono namus, o
daugiau nežinau, ar ką pakrikštijau.
17 Kristus
nesiuntė manęs krikštyti, bet
Evangelijos skelbti, – ne žodžių
išmintimi, kad Kristaus kryžius
netaptų bereikšmis.
18 Mat
žodis apie kryžių tiems, kurie žūsta,
yra kvailystė, bet mums, išgelbėtiems,
jis yra Dievo jėga.
Gintautas Gruzdys, 2018-03-11, "Raugės
tarp kviečių (Mt 13,24-30)"
Mato 13 sk.:
24 Jis pateikė jiems kitą palyginimą: „Su
dangaus karalyste yra kaip su žmogumi,
kuris pasėjo dirvoje gerą sėklą.
25 Žmonėms
bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo
kviečiuose raugių ir nuėjo.
26 Kai želmuo
paūgėjo ir subrandino vaisių, pasirodė ir
raugės.
27 Šeimininko
tarnai atėję klausė: ‘Šeimininke, argi ne
gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi
atsirado raugių?’
28 Jis atsakė:
‘Tai padarė priešas’. Tarnai pasiūlė: ‘Jei
nori, eisime ir jas išravėsime’.
29 Jis atsakė:
‘Ne, kad kartais, ravėdami rauges,
neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių.
30 Palikite
abejus augti iki pjūties. Pjūties metu
pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite
rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti,
o kviečius sukraukite į mano kluoną’“.
...
36 Paleidęs
minias, Jėzus parėjo namo. Prie Jo
priėjo mokiniai ir prašė: „Išaiškink
mums palyginimą apie rauges dirvoje“.
37 Jis jiems
atsakė: „Sėjantysis gerą sėklą yra
Žmogaus Sūnus.
38 Dirva –
tai pasaulis. Gera sėkla – karalystės
vaikai, o raugės – piktojo vaikai.
39 Jas
pasėjęs priešas – velnias. Pjūtis –
pasaulio pabaiga, o pjovėjai – angelai.
40 Taigi,
kaip surenkamos ir sudeginamos ugnyje
raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje.
41 Žmogaus
Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios
iš Jo karalystės visus papiktinimus bei
piktadarius
42 ir įmes
juos į ugnies krosnį. Ten bus verksmas
ir dantų griežimas.
43 Tada
teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo
karalystėje. Kas turi ausis klausyti –
teklauso!“
Galatams 6 sk.:
7
Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi.
Ką žmogus sėja, tą ir pjaus.
8 Kas sėja
savo kūnui, tas iš kūno pjaus
supuvimą, o kas sėja Dvasiai, tas iš
Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą.
1 Jono 4 sk.:
1 Mylimieji,
ne kiekviena dvasia tikėkite, bet
ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes
pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
Mato 18 sk.:
15 „Jei tavo
brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam
apie jo kaltę prie keturių akių. Jeigu jis
paklausys tavęs, tu laimėjai savo brolį.
16 O jei
nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną
ar du, kad ‘dviejų ar trijų liudytojų
parodymais būtų patvirtintas kiekvienas
žodis’.
17 Jeigu jis
jų nepaklausytų, pranešk bažnyčiai. O jei
neklausys nė bažnyčios, tebūna jis tau
kaip pagonis ir muitininkas.
Mato 15 sk.:
13 Jis atsakė:
„Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano
dangiškasis Tėvas, bus išrautas."
Giedrius Ažukas, 2018-03-04, "Pažinkime
Dievo Žodį"
Mato 22 sk.:
29 Jėzus jiems
atsakė: „Jūs klystate, nepažindami nei
Raštų, nei Dievo jėgos.
Hebrajams 4
sk.:
12
Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas,
aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją.
Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios
atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir
teisia širdies mintis bei sumanymus.
Mato 28 sk.:
19 Todėl eikite ir
padarykite mano mokiniais visų tautų žmones,
krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir
Šventosios Dvasios vardu,
Morkaus 10 sk.:
27 Jėzus pažvelgė į
juos ir tarė: „Žmonėms tai neįmanoma, bet ne
Dievui, nes Dievui viskas įmanoma“.
Giedrius Ažukas, 2018-02-25, "Bažnyčia
kaip šeima"
1 Jono 3 sk.:
1 Žiūrėkite,
kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes
vadinamės Dievo vaikai – ir esame! Pasaulis
nepažįsta mūsų, nes ir Jo nepažino.
2 Mylimieji, dabar mes esame Dievo vaikai,
bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome,
kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį,
nes matysime Jį tokį, koks Jis yra.
Efeziečiams 1 sk.:
1 Paulius, Dievo
valia Jėzaus Kristaus apaštalas,
šventiesiems, gyvenantiems Efeze, ir
ištikimiesiems Kristuje Jėzuje.
Efeziečiams 2 sk.:
1 Ir jūs buvote
mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis,
2 kuriuose kadaise gyvenote pagal šio
pasaulio būdą, paklusdami kunigaikščiui,
viešpataujančiam ore, dvasiai, kuri dabar
veikia neklusnumo vaikuose.
3 Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome,
sekdami savo kūno geiduliais, vykdydami kūno
ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome
rūstybės vaikai kaip ir kiti."
4 Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš savo
didžios meilės, kuria mus pamilo,
5 mus, mirusius nusikaltimais, atgaivino
kartu su Kristumi, – malone jūs esate
išgelbėti,
Filipiečiams 3 sk.:
20 Tuo tarpu mūsų
tėvynė danguje, ir iš ten mes karštai
laukiame Gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus
Kristaus,
Ekleziasto 3 sk.:
11 Jis skirtu
laiku viską puikiai padarė. Jis įdėjo
amžinybę žmogui į širdį, kad nė vienas
žmogus nesuvoktų Dievo darbų nuo pradžios
iki galo.
Efeziečiams 2 sk.:
18 nes per Jį
vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo viena
Dvasia.
19 Todėl jūs jau nebesate pašaliniai nei
svetimšaliai, bet šventųjų bendrapiliečiai
ir Dievo namiškiai,
Efeziečiams 4 sk.:
11 Ir Jis paskyrė
vienus apaštalais, kitus pranašais,
evangelistais, ganytojais ir mokytojais,
12 kad išlavintų šventuosius tarnavimo
darbui, Kristaus kūno ugdymui,
13 kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę
ir Dievo Sūnaus pažinimą, tobulai subręsime
iki Kristaus amžiaus pilnatvės saiko,
14 kad daugiau nebebūtume kūdikiai,
siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo
vėjo, žmonių apgaulės, gudrumo, vedančio į
paklydimą,
15 bet, kalbėdami tiesą meilėje, augtume
visame kame į Jį, kuris yra galva – Kristus.
Hebrajams 12 sk.:
5 Jūs pamiršote
paraginimą, kuris sako jums kaip sūnums:
„Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties auklybos
ir nenusimink Jo baramas.
Efeziečiams 5 sk.:
1 Taigi būkite Dievo sekėjai,
kaip mylimi vaikai,
2 ir gyvenkite mylėdami, kaip ir Kristus
pamilo mus ir atidavė už mus save kaip
atnašą ir kvapią auką Dievui.
Giedrius
Ažukas, 2018-02-13, "Mano
bažnyčia ir aš"
Darius Šulskis, 2018-02-18, "Mokinystės
iššūkiai"
Jono 6 sk.:
44 Niekas
negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs
Tėvas jo nepatraukia; ir tą Aš prikelsiu
paskutiniąją dieną.
Jono 6 sk.:
42 Jie sakė:
„Argi Jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi
nepažįstame Jo tėvo ir motinos? Tad kodėl
Jis sako: ‘Aš nužengiau iš dangaus’?“
...
51 Aš esu
gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas
valgo šitos duonos – gyvens per amžius.
Duona, kurią Aš duosiu, yra mano kūnas,
kurį Aš atiduosiu už pasaulio gyvybę“.
52 Tada žydai
ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti:
„Kaip Jis gali duoti mums valgyti savo
kūną?!“
...
58 Štai duona,
nužengusi iš dangaus, – ne taip, kaip jūsų
tėvai valgė maną ir mirė. Kas valgo šią
duoną – gyvens per amžius“.
...
60 Tai
išgirdę, daugelis Jo mokinių sakė: „Kieti
šie žodžiai, kas gali jų klausytis!“
61 Jėzus,
žinodamas, kad mokiniai dėl to murma,
paklausė: „Jus tai piktina?
62 O kas būtų,
jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, pakylantį
ten, kur Jis buvo pirmiau?!
63 Dvasia
teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda.
Žodžiai, kuriuos jums kalbu, yra dvasia ir
gyvenimas.
64 Bet kai
kurie iš jūsų netiki“. Jėzus iš pat
pradžių žinojo, kas netiki ir kas Jį
išduos.
65 Ir Jis
sakė: „Štai kodėl Aš jums sakiau: niekas
negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra
duota mano Tėvo“.
66 Nuo to
laiko daug Jo mokinių pasitraukė ir
daugiau su Juo nebevaikščiojo.
67 Tada Jėzus
paklausė dvylika: „Gal ir jūs norite
pasitraukti?“
68 Simonas
Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes
eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo
žodžius.
69 Mes
įtikėjome ir pažinome, kad Tu esi Kristus,
gyvojo Dievo Sūnus“.
70 Jėzus jiems
atsakė: „Argi Aš neišsirinkau jūsų,
dvylikos? Tačiau tarp jūsų vienas yra
velnias“.
71 Jis kalbėjo
apie Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis,
vienas iš dvylikos, turėjo Jį išduoti.
Jono 1 sk.:
29 Kitą dieną
Jonas, matydamas pas jį ateinantį Jėzų,
prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris
naikina pasaulio nuodėmę!"
Mt3,12
12 Jo rankoje vėtyklė, ir Jis
kruopščiai išvalys savo kluoną. Kviečius
surinks į klėtį, o pelus sudegins
neužgesinama ugnimi“.
Marijona Mukomolovienė, 2018-02-11, "Ramybė
Dieve visuomet"
Izaijo 52 sk.:
7 Kokios
gražios kalnuose kojos to, kuris atneša
gerą žinią ir skelbia ramybę, kuris atneša
linksmą naujieną, skelbia išgelbėjimą ir
sako Sionui: „Tavo Dievas viešpatauja“.
1 Jono 4 sk.:
4 Jūs esate iš
Dievo, vaikeliai, ir nugalėjote juos, nes
Tas, kuris jumyse, didesnis už tą, kuris
pasaulyje.
Romiečiams 16sk.:
19 Jūsų
klusnumas žinomas visur. Todėl
džiaugiuosi jumis, ir linkiu, kad
būtumėte išmintingi gėriui ir neišmanūs
blogiui.
20 O ramybės
Dievas sutryps šėtoną po jūsų kojomis
greitu laiku. Mūsų Viešpaties Jėzaus
malonė tebūnie su jumis! Amen.
Filipiečiams 1 sk.:
27 Tiktai jūsų elgesys
tebūna vertas Kristaus Evangelijos,
kad atvykęs matyčiau, o jei neatvyksiu
– išgirsčiau, kad gyvenate vienoje
dvasioje, viena siela kartu kovojate
už Evangelijos tikėjimą
28 ir
niekuo nesiduodate priešininkų
išgąsdinami. Jiems tai žlugimo
ženklas, o jums – išgelbėjimo, ir jis
Dievo duotas.
29 Nes
jums duota dėl Kristaus ne tik Jį
tikėti, bet ir dėl Jo kentėti,
30
kovojant tokią pat kovą, kokią matėte
mane kovojant ir apie kokią dabar
girdite, jog aš kovoju.
Mato 5 sk.:
9 Palaiminti taikdariai, nes jie bus
vadinami Dievo vaikais.
Psalmių
119 sk.:
165 Kas myli Tavo įstatymą, turi
didelę ramybę ir niekada nesuklumpa.
Izaijo 32 sk.:
17 Teisumo
darbas bus taika, jo pasekmė – ramybė
ir pasitikėjimas.
Romiečiams 14 sk.:
17 Dievo
karalystė nėra valgymas ir gėrimas,
bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas
Šventojoje Dvasioje.
Pradžios
2 sk.:
8
Viešpats Dievas sukūrė sodą
Edene rytuose ir ten apgyvendino
žmogų, kurį buvo sutvėręs.
Hebrajams
4 sk.:
8 Jeigu Jozuė būtų juos įvedęs į
poilsį, Dievas nebūtų po to kalbėjęs
apie kitą dieną.
9 Taigi
sabato poilsis tebepasilieka Dievo
tautai,
10 nes,
kas įeina į Jo poilsį, taip pat
ilsisi po savo darbų, kaip Dievas
ilsėjosi po savųjų.
11 Tad
stenkimės įeiti į tą poilsį, kad
niekas nebenupultų, sekdamas ano
neklusnumo pavyzdžiu.
Mato 6
sk.:
27 O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent
per sprindį pridėti sau ūgio?
Mato 11 sk.:
28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate
ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.
29 Imkite
ant savęs mano jungą ir mokykitės iš
manęs, nes Aš romus ir nuolankios
širdies, ir jūs rasite savo sieloms
atgaivą.
Filipiečiams
4 sk.:
6 Niekuo nesirūpinkite, bet visuose
reikaluose malda ir prašymu su padėka
jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui.
7 Ir Dievo
ramybė, pranokstanti visokį supratimą,
saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje
Jėzuje.
Kolosiečiams 3 sk.:
15 Jūsų
širdyse teviešpatauja Dievo ramybė, į
kurią esate pašaukti viename kūne. Ir
būkite dėkingi.
Giedrius Ažukas, 2018-02-04, "Dievo
valia yra gera"
Romiečiams 12 sk.:
1 Dievo gailestingumu aš prašau jus,
broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą,
šventą, Dievui patinkančią auką, – tai jūsų
sąmoningas tarnavimas.
2 Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet
pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad
galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina
ir tobula Dievo valia."
Psalmių 139 sk.:
4 Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu,
Viešpatie, jau viską žinai.
5 Apglėbęs laikai mane iš priekio ir iš
užpakalio, uždėjai ant manęs savo ranką.
6 Toks pažinimas man yra labai nuostabus, ne
man pasiekti Tavo aukštybes.
7 Kur nuo Tavo dvasios aš pasislėpsiu, kur
nuo Tavo veido pabėgsiu?
8 Jei užkopčiau į dangų, Tu ten. Jei
nusileisčiau į pragarą, Tu ten.
9 Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau,
kur baigiasi jūros,
10 ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų
Tavo dešinė.
11 Jei sakyčiau: „Tamsa teapdengia mane“,
naktis aplinkui mane šviesa pavirstų.
12 Tamsa nepaslepia nuo Tavęs, Tau net naktį
šviesu kaip dieną.
13 Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane
motinos įsčiose."
Romiečiams 8 sk.:
6 Kūniškas
mąstymas – tai mirtis, o dvasiškas –
gyvenimas ir ramybė.
7 Kūniškas
mąstymas priešiškas Dievui; jis
nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali
paklusti.
8 Ir todėl
gyvenantys pagal kūną negali patikti
Dievui."
...
10 Jeigu
Kristus yra jumyse, tai kūnas yra miręs
dėl nuodėmės, bet dvasia – gyva dėl
teisumo.
Romiečiams 2 sk.:
28 Ne tas
yra žydas, kuris išoriškai laikomas
žydu, ir ne tas apipjaustymas, kuris
išoriškai atliktas kūne.
29 Bet tas
yra žydas, kuris toks viduje, ir tada
yra apipjaustymas, kai širdis
apipjaustyta dvasioje, o ne pagal
raidę. Tokiam ir šlovė ne iš žmonių,
bet iš Dievo."
Luko 8 sk.:
18 Tad
žiūrėkite, kaip klausotės. Kas turi,
tam bus duota, o iš neturinčio bus
atimta ir tai, ką jis tariasi
turįs“.
19 Pas
Jėzų atėjo motina ir Jo broliai, bet
negalėjo prieiti prie Jo per minią.
20 Jam
pranešė: „Tavo motina ir broliai
stovi lauke ir nori su Tavimi
pasimatyti“.
21 O Jis
atsakė: „Mano motina ir mano broliai
– tai tie, kurie klausosi Dievo
žodžio ir jį vykdo“.
Gabrielius Lukošius, 2018-01-28, "Trys
paveikslai"
Efeziečiams 1 sk.:
3 Tebūna
palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus
Kristaus Tėvas, kuris palaimino mus
Kristuje visais dvasiniais palaiminimais
danguje,
4 mus
išrinkdamas Jame prieš pasaulio sutvėrimą,
kad būtume šventi ir nekalti meile Jo
akivaizdoje.
Mato 19
sk.:
3 Fariziejai taip pat atėjo pas Jį ir,
mėgindami Jį, klausė: „Ar galima vyrui
dėl kokios nors priežasties atleisti
savo žmoną?“
4 Jis
atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš
pradžių ‘sukūrė juos, vyrą ir moterį’,
5 ir pasakė:
‘Todėl žmogus paliks tėvą ir motiną ir
susijungs su savo žmona, ir du taps
vienu kūnu’.
6 Taigi jie
jau nebėra du, o vienas kūnas. Todėl ką
Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“.
Pradžios
1 sk.:
26 Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal
mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo
jūros žuvis, padangių paukščius,
gyvulius ir visą žemę bei visus roplius,
kurie gyvena ant žemės!“
27 Ir Dievas
sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal
Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir
moterį sutvėrė Jis.
Jono 17 sk.:
3 Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie
pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir
Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.
...
20 Ne tik už juos meldžiu, bet ir už tuos,
kurie per jų žodį mane įtikės, –
21 kad jie
visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir
Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse,
kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei.
22 Ir tą
šlovę, kurią man suteikei, daviau jiems,
kad jie būtų viena, kaip mes esame viena:"
Giedrius Ažukas, 2018-01-21, "Jėzaus
mokymas keičia gyvenimus"
2 Timotiejui 3 sk.:
16 Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir
naudingas mokyti, barti, taisyti,
auklėti teisumui,
17 kad Dievo
žmogus taptų tobulas, pasiruošęs
kiekvienam geram darbui.
Luko 4
sk.:
31 Jis nuėjo
į Galilėjos miestą Kafarnaumą ir
kiekvieną sabatą mokė žmones.
32 Jie labai
stebėjosi Jo mokymu, nes Jo žodžiai buvo
su valdžia.
Luko 5
sk.:
17 Vieną
dieną, kai Jis mokė žmones, ten sėdėjo
fariziejų bei Įstatymo mokytojų,
susirinkusių iš visų Galilėjos ir
Judėjos kaimų bei Jeruzalės. Ir ten buvo
Viešpaties jėga, kad gydytų žmones.
18 Štai
vyrai neštuvais atnešė paralyžiuotą
žmogų. Jie bandė jį įnešti į vidų ir
paguldyti priešais Jėzų.
19
Nerasdami pro kur įnešti dėl žmonių
gausybės, jie užlipo ant stogo ir,
praardę jį, nuleido ligonį kartu su
neštuvais žemyn ties Jėzumi.
20
Matydamas jų tikėjimą, Jis tarė:
„Žmogau, tavo nuodėmės tau
atleistos!“"
21 Tada
Rašto žinovai ir fariziejai pradėjo
svarstyti: „Kas per vienas šitas
piktžodžiaujantis? Kas gali atleisti
nuodėmes, jei ne vienas Dievas?“
22 Jėzus,
supratęs jų mintis, prabilo: „Kodėl taip
svarstote savo širdyse?
23 Kas
lengviau – ar pasakyti: ‘Tavo nuodėmės
tau atleistos’, ar pasakyti: ‘Kelkis ir
vaikščiok’?
24 O kad
žinotumėte Žmogaus Sūnų turint žemėje
valdžią atleisti nuodėmes, – čia Jis
tarė paralyžiuotajam, – sakau tau:
kelkis, imk savo gultą ir eik namo!“
25 Tas
tuojau atsikėlė jų akivaizdoje, pasiėmė
neštuvus ir, šlovindamas Dievą, nuėjo
namo.
26 Visi
didžiai stebėjosi ir šlovino Dievą.
Apimti baimės, jie kalbėjo: „Šiandien
matėme stebinančių dalykų!“
Agėjo 1
sk.:
5 Todėl dabar taip sako kareivijų
Viešpats: ‘Apsvarstykite savo kelius!
6 Jūs daug
pasėjate, bet mažai pjaunate; valgote,
bet nepasisotinate; geriate, bet
troškulio nenumalšinate. Jūs
apsirengiate, bet nesušylate; o kas
dirba už algą, deda ją į kiaurą
maišą’.
7 Taip
sako kareivijų Viešpats:
‘Apsvarstykite savo kelius!
8 Eikite į
kalnus, parsigabenkite medžių ir
statykite namus. Aš juos pamėgsiu ir
būsiu pašlovintas.
Izaijo
61 sk.:
1 Viešpaties Dievo Dvasia ant manęs,
nes Viešpats patepė mane skelbti gerą
žinią vargšams, Jis siuntė mane gydyti
tų, kurių širdys sudužusios, skelbti
belaisviams išlaisvinimą ir kaliniams
atidaryti kalėjimą;
2
skelbti Viešpaties malonės metus ir
mūsų Dievo keršto dieną, paguosti
visus liūdinčius,
3
įteikti liūdintiems Sione grožybę
vietoj pelenų, džiaugsmo aliejaus
vietoj gedulo, gyriaus drabužį
vietoj apsunkusios dvasios. Juos
vadins teisumo medžiais, Viešpaties
sodiniais Jo šlovei.
4 Jie
atstatys griuvėsius, kurie seniai
buvo paversti dykyne, atnaujins
sunaikintus miestus, kurie kartų
kartas buvo ištuštėję.
Luko
5 sk.:
31
Jėzus jiems atsakė: „Ne
sveikiesiems reikia gydytojo, bet
ligoniams.
32 Aš
atėjau šaukti ne teisiųjų, bet
nusidėjėlių atgailai“.
Psalmių 139 sk.:
16 Tavo akys
matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje
buvo viskas surašyta: dienos, kurias man
skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo.
Efaziečiams
2 sk.:
1 Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir
nuodėmėmis,
2 kuriuose
kadaise gyvenote pagal šio pasaulio
būdą, paklusdami kunigaikščiui,
viešpataujančiam ore, dvasiai, kuri
dabar veikia neklusnumo vaikuose.
3 Tarp jų
kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami
savo kūno geiduliais, vykdydami kūno
ir minčių troškimus, ir iš prigimties
buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti.
Patarlių
25 sk.:
28 Žmogus, kuris nesusivaldo, yra kaip
atviras miestas, kurio sienos
sugriautos.
1 Petro 4 sk.:
12 Mylimieji, nesistebėkite, kad jus
degina ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas
keista, nes taip darosi jums išbandyti.
13 Verčiau
džiaukitės, dalyvaudami Kristaus
kentėjimuose, kad ir tada, kai Jo šlovė
apsireikš, galėtumėte džiūgauti dideliu
džiaugsmu.
1 Petro
5 sk.:
8 Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų
priešas velnias slankioja aplinkui
kaip riaumojantis liūtas, tykodamas
kurį nors praryti.
9
Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu,
žinodami, kad tokius pačius kentėjimus
patiria jūsų broliai pasaulyje.
Jokūbo
2 sk.:
21 Argi ne darbais buvo išteisintas
mūsų tėvas Abraomas, aukodamas savo
sūnų Izaoką ant aukuro?
22 Ar
matai, kad tikėjimas veikė kartu su jo
darbais, ir darbais tikėjimas buvo
atbaigtas?
Mato
9 sk.:
35 Jėzus ėjo per visus miestus ir
kaimus, mokydamas jų sinagogose,
skelbdamas karalystės Evangeliją ir
gydydamas visas žmonių ligas bei
negalias.
36
Matydamas minias, Jis gailėjosi
žmonių, nes jie buvo suvargę ir
išsklaidyti lyg avys be piemens.
37
Tuomet Jis tarė savo mokiniams:
„Pjūtis didelė, o darbininkų maža.
38 Todėl
melskite pjūties Viešpatį, kad
siųstų darbininkų į savo pjūtį“.
Gintaras Kunigonis, 2018-01-14, "Nepasiduok
pagundymams. Ir palinkėjimas naujiems
metams"
1 Korintiečiams 10 sk.:
13 Jums tekęs pagundymas tėra tik
žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis
neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos
leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir
išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.
1Timotiejui 4 sk.:
16 Žiūrėk savęs ir mokymo, būk
pastovus tame. Taip išgelbėsi save ir savo
klausytojus.
2 Korintiečiams 10 sk.:
4 Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet
galingi Dieve griauti tvirtoves.
5 Jais mes nugalime samprotavimus ir bet
kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo
pažinimą, ir paimame nelaisvėn kiekvieną
mintį, kad paklustų Kristui,
Psalmių 118 sk.:
1 Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras,
nes Jo gailestingumas amžinas.
Mato 6 ak.:
11 Kasdienės mūsų duonos duok mums
šiandien,
1Petro 1 sk.:
8 ... džiaugiatės neišsakomu ir
šlovingiausiu džiaugsmu,
Giedrius Ažukas, 2018-01-07, "Bažnyčia,
kaip Kristaus kūnas žemėje,
patiriantis išmėginimus"
Izaijo 43 sk.:
19 Štai Aš
darau nauja – jau pasirodo, ar
nepastebite? Aš padarysiu kelią tyruose,
upės tekės dykumose.
Efeziečiams
1 sk.:
22 ir visa
paklojo po Jo kojomis, o Jį patį pastatė
viršum visko, kad būtų galva bažnyčios,
23 kuri yra
Jo kūnas, pilnatvė To, kuris visa visame
pripildo.
Efeziečiams
3 sk.:
3 Apreiškimu man buvo atskleista
paslaptis, kaip aš ką tik trumpai
aprašiau.
4
Skaitydami galite įsitikinti, kad
suvokiu Kristaus paslaptį,
5 kuri
ankstesnėms žmonių kartoms nebuvo
paskelbta taip, kaip ji dabar Dvasios
atskleista Jo šventiesiems apaštalams
ir pranašams:
6 pagonys
yra bendrapaveldėtojai, priklauso
vienam kūnui ir yra pažado dalininkai
Kristuje per Evangeliją,
7 kurios
tarnu tapau pagal Dievo malonės
dovaną, kuri man buvo duota Jo jėgos
veikimu.
Jono
3 sk.:
1 Buvo vienas fariziejus, vardu
Nikodemas, žydų vyresnysis.
2 Jis
atėjo naktį pas Jėzų ir kreipėsi į
Jį: „Rabi, mes žinome, kad esi
mokytojas, atėjęs nuo Dievo, nes
niekas negalėtų daryti tokių ženklų,
kokius Tu darai, jeigu Dievas nebūtų
su juo“."
3 Jėzus jam atsakė: „Iš
tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas
negims iš naujo, negalės regėti Dievo
karalystės“.
4
Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali
gimti žmogus, būdamas senas? Argi
jis gali antrą kartą įeiti į savo
motinos įsčias ir gimti?“
5
Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų
sakau tau: jei kas negims iš
vandens ir Dvasios, negalės įeiti
į Dievo karalystę.
6 Kas
gimė iš kūno, yra kūnas, o kas
gimė iš Dvasios, yra dvasia.
7
Nesistebėk, jog pasakiau tau: jums
būtina gimti iš naujo.
8
Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą
girdi, bet nežinai, iš kur ateina
ir kurlink nueina. Taip yra su
kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios“.
...
9 Nikodemas
atsiliepė: „Kaip tai gali būti?“
10 Jėzus jam
atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito
nesupranti?
11 Iš tiesų,
iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką
žinome, ir liudijame, ką matėme, o jūs
nepriimate mūsų liudijimo.
12 Jei
netikite man kalbant apie žemiškuosius
dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu
jums apie dangiškuosius?
1Korintiečiams 12 sk.:
12 Nes kaip kūnas yra vienas ir turi daug
narių, o visi to vieno kūno nariai,
nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip
ir Kristus."
1Kor 12:27:
"27 Jūs esate Kristaus kūnas, o pavieniui
– nariai.
Apaštalų darbų 14 sk.:
22 Ten jie
stiprino mokinių sielas, ragino juos
pasilikti tikėjime ir sakė: „Per daugelį
išmėginimų mes turime įeiti į Dievo
karalystę“.
1Petro 5
sk.:
7 Meskite ant Jo savo rūpesčius, nes Jis
jumis rūpinasi.
8 Būkite
blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas
velnias slankioja aplinkui kaip
riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors
praryti.
9
Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu,
žinodami, kad tokius pačius kentėjimus
patiria jūsų broliai pasaulyje.
10 O
visokeriopos malonės Dievas, pašaukęs
mus į savo amžinąją šlovę Kristuje
Jėzuje, pats jus, trumpai pakentėjusius,
ištobulins, sutvirtins, sustiprins ir
pastatys ant tvirto pagrindo.
11 Jam šlovė
ir valdžia per amžių amžius! Amen.
Filipiečiams 4 sk.:
5 Jūsų
romumas tebūna žinomas visiems. Viešpats
yra arti!
6 Niekuo
nesirūpinkite, bet visuose reikaluose
malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai
tesidaro žinomi Dievui.
7 Ir Dievo
ramybė, pranokstanti visokį supratimą,
saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje
Jėzuje."
...
9 Darykite, ką
tik iš manęs išmokote, ką gavote, ką
girdėjote ir matėte manyje, ir ramybės
Dievas bus su jumis.
Psalmių 34 sk.:
15 Viešpaties
akys žvelgia į teisiuosius ir Jo ausys
girdi jų šauksmą.
16 Viešpaties
veidas prieš darančius pikta, kad
išdildytų jų atsiminimą žemėje.
17 Teisieji
šaukiasi Viešpaties, Jis išgirsta ir
išgelbsti iš visų jų vargų.
18 Viešpats
arti tų, kurių širdys sudužusios,
išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.
19 Daug bėdų
patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti
Viešpats.
20 Jis sergsti
visus jo kaulus, kad nė vienas iš jų
nesulūžtų.
21 Nedorėlį
nužudys piktybė, kurie nekenčia teisiojo,
pražus.
22 Viešpats
išperka savo tarnų sielą, nepražus nė
vienas, kuris Juo pasitiki.
2
Korintiečiams 4 sk.:
5 Mes ne save pačius skelbiame, bet Kristų
Jėzų kaip Viešpatį, o mes – jūsų tarnai
dėl Jėzaus.
6 Nes tai
Dievas, kuris įsakė iš tamsos nušvisti
šviesai, sušvito mūsų širdyse, kad
suteiktų mums Dievo šlovės pažinimo šviesą
Kristaus veide.
7 Bet šitą
turtą mes laikome moliniuose induose, kad
būtų aišku, jog visa viršijanti jėgos
apstybė iš Dievo, o ne iš mūsų.
8 Mes visaip
spaudžiami, bet nesugniuždyti; suglumę,
bet nenusivylę;
9
persekiojami, bet nepalikti; parblokšti,
bet nežuvę.
10 Visada
nešiojame savo kūne Viešpaties Jėzaus
mirtį, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų
mūsų kūne."
...
16 Todėl mes
nepailstame. Nors mūsų išorinis žmogus ir
nyksta, vidinis diena iš dienos
atsinaujina.
17 Mūsų
trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia
mums visa pranokstančią amžinąją šlovę.
18 Tuo tarpu
mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į
tai, kas neregima, nes kas regima, yra
laikina, o kas neregima – amžina."
Giedrius Ažukas, 2017-12-31, "Susitaikymas
keičia gyvenimą"
Luko 2 sk.:
34 Simeonas
palaimino juos ir tarė Marijai, Jo
motinai: „Štai šis skirtas daugelio
Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis
bus prieštaravimo ženklas, –
35 ir tavo
pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų
atskleistos daugelio širdžių mintys“.
2 Korintiečiams 5 sk.:
17 Taigi, jei
kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys.
Kas sena – praėjo, štai visa tapo nauja.
18 O visa tai
iš Dievo, kuris per Jėzų Kristų sutaikino
mus su savimi ir davė mums sutaikinimo
tarnavimą.
19 Tai Dievas
Kristuje sutaikino su savimi pasaulį, nebe
įskaitydamas žmonėms jų nusikaltimų, ir
davė mums sutaikinimo žodį.
20 Taigi mes
esame Kristaus pasiuntiniai, tarsi pats
Dievas prašytų per mus. Kristaus vardu
maldaujame: „Susitaikinkite su Dievu!“
21 Nes Tą,
kuris nepažino nuodėmės, Jis padarė
nuodėme dėl mūsų, kad mes Jame taptume
Dievo teisumu.
Efeziečiams 2 sk.:
8 Nes jūs
esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir
tai ne iš jūsų – tai Dievo dovana,
9 ir ne dėl
darbų, kad kas nors nesigirtų.
10 Mes esame
Jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje
geriems darbams, kuriuos Dievas iš
anksto paskyrė mums atlikti.
...
16 Jis
viename kūne abejus sutaikino su Dievu
per kryžių, kuriuo ir sugriovė
priešiškumą.
Efeziečiams 5 sk.:
14 Todėl
sakoma: „Pabusk, kuris miegi, kelkis iš
numirusių, ir apšvies tave Kristus“.
15 Todėl
rūpestingai žiūrėkite, kaip elgiatės:
kad nebūtumėte kaip kvailiai, bet kaip
išmintingi,
16
branginantys laiką, nes dienos yra
piktos.
17 Nebūkite
tad neprotingi, bet supraskite, kokia
yra Viešpaties valia.
18 Ir
nepasigerkite vynu, kuriame
pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios,
19 kalbėdami
vieni kitiems psalmėmis, himnais bei
dvasinėmis giesmėmis, giedodami ir
šlovindami savo širdyse Viešpatį,
20 visada ir
už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų
Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu,
21
paklusdami vieni kitiems Dievo baimėje.
Hebrajams 3 sk.:
1 Todėl,
šventieji broliai, dangiškojo pašaukimo
dalininkai, įsižiūrėkite mūsų išpažinimo
Apaštalą ir vyriausiąjį Kunigą Jėzų
Kristų,
Hebrajams 12 sk.:
1 Todėl ir
mes, tokio didelio debesies liudytojų
apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus
bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir
ištvermingai bėkime mums paskirtose
lenktynėse,
2 žiūrėdami į
mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją
Jėzų. Jis vietoj sau priderančio
džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo
kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.
3
Apsvarstykite, kaip Jis iškentė nuo
nusidėjėlių tokį priešiškumą, kad
nepailstumėte ir nesuglebtumėte savo
sielomis!"
4 Jums dar
neteko priešintis iki kraujų, kovojant
su nuodėme.
5 Jūs
pamiršote paraginimą, kuris sako jums
kaip sūnums: „Mano sūnau, nepaniekink
Viešpaties auklybos ir nenusimink Jo
baramas:
6 nes kurį
Viešpats myli, tą griežtai auklėja, ir
plaka kiekvieną sūnų, kurį priima“.
7 Jeigu jūs
pakenčiat drausmę, Dievas elgiasi su
jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus
tėvas griežtai neauklėja?
8 Bet jeigu
jūs be drausmės, kuri visiems privaloma,
vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai.
9 Jau mūsų
kūno tėvai mus bausdavo, ir mes juos
gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni
dvasių Tėvui, kad gyventume?
10 Juk anie
savo nuožiūra mus drausmino neilgą
laiką, o šis tai daro mūsų labui, kad
taptume Jo šventumo dalininkais.
11 Beje,
kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne
linksma, o karti, bet vėliau ji atneša
taikingų teisumo vaisių auklėtiniams.
12 Todėl
pakelkite nuleistas rankas,
sustiprinkite linkstančius kelius
13 ir
ištiesinkite takus po savo kojomis, kad,
kas luoša, neišnirtų, bet verčiau
sugytų.
14 Siekite
santaikos su visais, siekite šventumo,
be kurio niekas neregės Viešpaties."
Galantiečiams 2 sk.:
20 Esu
nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne
aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus. Ir
dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu
į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir
paaukojo save už mane."
Filipiečiams 1 sk.:
21 Man
gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tai
laimėjimas.
Giedrius Ažukas, 2017-12-24, "Pakilk
naujam gyvenimui"
Luko 2 sk.:
8 Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys,
kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą.
9 Staiga jiems
pasirodė Viešpaties angelas, ir juos
apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai
išsigando,
10 bet angelas
jiems tarė: „Nebijokite! Štai skelbiu jums
didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai."
Lk 2:11-14: "11
Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas.
Jis yra Viešpats – Kristus.
12 Ir štai jums
ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir
paguldytą ėdžiose“.
13 Staiga prie
angelo pasirodė gausi dangaus kareivija,
šlovinanti Dievą:
14 „Šlovė Dievui
aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas
žmonėms!“
...
25 Jeruzalėje
gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir
dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio
paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo.
26 Jam buvo
apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis
nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų.
27 Dvasios
paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant
tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo,
kaip Įstatymas reikalauja,
28 Simeonas
paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė:
29 „Dabar,
Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui
ramiai iškeliauti,
30 nes mano akys
išvydo Tavo išgelbėjimą,
31 kurį paruošei
visų tautų akivaizdoje:
32 šviesą
pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos
šlovę“.
33 Juozapas ir
Jėzaus motina stebėjosi tuo, kas buvo apie
Jį kalbama.
34 Simeonas
palaimino juos ir tarė Marijai, Jo motinai:
„Štai šis skirtas daugelio Izraelyje
nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus
prieštaravimo ženklas, –
35 ir tavo
pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų
atskleistos daugelio širdžių mintys“.
Romiečiams 33 sk.:
33 kaip parašyta: „Štai dedu Sione suklupimo
akmenį, papiktinimo uolą; bet kas Juo tiki,
nebus sugėdintas“.
Pradžios 4 sk.:
7 Darydamas gera, argi nebūsi priimtas? O
jei gera nedarai, nuodėmė tyko prie durų. Ji
traukia tave, tačiau tu turi viešpatauti
jai“.
Jono 5 sk.:
1 Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus
nukeliavo į Jeruzalę.
2 Jeruzalėje,
prie Avių vartų, yra maudyklė, žydiškai
vadinama Betezda, turinti penkias
stogines.
3 Jose
gulėdavo daugybė ligonių – aklų, luošų,
paralyžiuotų, kurie laukė vandens
sujudant."
4 Mat
kartkartėmis maudyklėn nusileisdavo angelas
ir sujudindavo vandenį. Kas, vandeniui
pajudėjus, pirmas įlipdavo į tvenkinį,
pagydavo, kad ir kokia liga sirgdavo.
5 Ten buvo
vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt
aštuonerius metus.
6 Pamatęs jį
gulintį ir sužinojęs jį labai seniai
sergant, Jėzus paklausė: „Ar nori
pasveikti?“
7 Ligonis Jam
atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus,
kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į
tvenkinį. O kol pats einu, kitas įlipa
greičiau už mane“.
8 Jėzus jam
tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir vaikščiok!“
9 Žmogus
bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo
vaikščioti. O toji diena buvo sabatas.
10 Todėl žydai
sakė išgydytajam: „Šiandien sabatas, tau
negalima nešti gulto“.
Mato 15 sk.:
7 Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo
Izaijas:
8 ‘Ši tauta
artinasi prie manęs savo lūpomis ir gerbia
mane savo liežuviu, bet jos širdis toli nuo
manęs.
9 Veltui jie
mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami
mokymu’“.
Neringa
Jakeliūnienė, 2017-12-17, "Kur
žiūrime sunkiose situacijose?"
2Karalių 6 sk.:
8 Sirijos karalius kariavo su Izraeliu.
Jis tarėsi su savo tarnais, sakydamas:
„Tokioje ir tokioje vietoje bus mano
stovykla“.
9 Dievo vyras pasiuntė pas Izraelio karalių,
sakydamas: „Saugokis, neik pro tą vietą, nes
ten sirai“.
10 Izraelio karalius pasiuntė į tą vietą,
kurią jam nurodė Dievo vyras, ir saugojo ją.
Taip jis saugojosi ne kartą ir ne du.
11 Sirijos karalius dėl to labai nerimavo.
Jis, pasišaukęs savo tarnus, tarė: „Sakykite,
kas iš mūsų su Izraelio karaliumi?“
12 Vienas iš jo tarnų tarė: „Nė vienas, mano
valdove karaliau. Bet pranašas Eliziejus,
kuris gyvena Izraelyje, praneša Izraelio
karaliui tai, ką kalbi savo miegamajame“.
13 Jis įsakė savo vyrams: „Eikite ir
sužinokite, kur jis yra, kad jį suimčiau“. Jam
buvo pranešta: „Jis Dotane“.
14 Jis pasiuntė raitelių, kovos vežimų ir
didelę kariuomenę, kurie nakčia apsupo miestą.
15 Dievo vyro tarnas, anksti atsikėlęs ir
išėjęs, pamatė kariuomenę su raiteliais ir
kovos vežimais, kurie buvo apsupę miestą.
Tarnas sakė jam: „Vargas, mano šeimininke! Ką
dabar darysime?“
16 Eliziejus atsakė: „Nebijok, nes su mumis
yra daugiau negu su jais“.
17 Eliziejus meldėsi: „Viešpatie, atverk jo
akis, kad matytų“. Viešpats atvėrė tarno akis,
ir jis pamatė: štai kalnas buvo pilnas ugninių
žirgų ir vežimų, supančių Eliziejų.
Jeremijo 33 sk.:
3 ‘Šaukis manęs, tai išklausysiu tave ir
parodysiu tau didelių bei nesuvokiamų dalykų,
apie kuriuos nieko nežinai’.
1Tesalonikiečiams 5 sk.:
16 Visada džiaukitės,
17 be paliovos melskitės!
18 Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia
jums Kristuje Jėzuje.
Romiečiams 8 sk.:
17 O jei esame vaikai, tai ir
paveldėtojai. Dievo paveldėtojai ir Kristaus
bendrapaveldėtojai, jeigu tik su Juo kenčiame,
kad su Juo būtume pašlovinti.
18 Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nieko
nereiškia, lyginant juos su būsimąja šlove,
kuri mumyse bus apreikšta.
Apaštalų darbai 14 sk.:
22 Ten jie stiprino mokinių sielas, ragino
juos pasilikti tikėjime ir sakė: „Per daugelį
išmėginimų mes turime įeiti į Dievo
karalystę“.
1Korintiečiams 10 sk.:
13 Jums tekęs pagundymas tėra tik
žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis
jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia,
bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad
sugebėtumėte jį atlaikyti.
Jokūbo 1 sk.:
12 Palaimintas žmogus, kuris ištveria
pagundymą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus
gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo Jį
mylintiems.
Hebrajams 3 sk.:
1 Todėl, šventieji broliai, dangiškojo
pašaukimo dalininkai, įsižiūrėkite mūsų
išpažinimo Apaštalą ir vyriausiąjį Kunigą Jėzų
Kristų,
Luko 18 sk.:
8 Sakau jums: Jis apgins jų teises labai
greitai. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras
žemėje tikėjimą?“
Jokūbo 1 sk.:
2 Mano broliai, laikykite didžiausiu
džiaugsmu, kai patenkate į visokius
išbandymus.
Jokūbo 5 sk.:
10 Imkite, broliai, kentėjimo ir ištvermės
pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties
vardu.
1Samuelio 30 sk.:
1 Kai Dovydas ir jo vyrai trečią dieną
sugrįžo į Ciklagą, amalekiečiai buvo įsiveržę
iš pietų į Ciklagą, užėmę jį ir sudeginę.
2 Jie išvedė į nelaisvę moteris; nė vienos
nenužudė nuo vyriausios iki jauniausios, bet
išsivarė su savimi ir nuėjo savo keliu.
3 Dovydas ir jo vyrai, grįžę į miestą, rado jį
sudegintą, o jų žmonas, sūnus ir dukteris
išvestus nelaisvėn.
4 Tada Dovydas ir su juo buvusieji žmonės
pakėlė balsus ir verkė, kol nebeliko jėgų
verkti.
5 Abi Dovydo žmonos irgi buvo išvestos
nelaisvėn: jezreelietė Ahinoama ir Abigailė,
karmeliečio Nabalo našlė.
6 Dovydas buvo labai nuliūdęs, nes žmonės
tarėsi jį užmušti akmenimis; visi žmonės
sielvartavo dėl savo sūnų ir dukterų. Bet
Dovydas sustiprino save Viešpatyje, savo
Dieve.
7 Dovydas paprašė kunigą Abjatarą, Ahimelecho
sūnų, atnešti efodą. Abjataras atnešė efodą
Dovydui.
8 Dovydas klausė Viešpaties, sakydamas: „Ar
man vytis tą gaują? Ar aš juos pavysiu?“
Viešpats atsakė: „Vykis! Tikrai pavysi ir
išvaduosi belaisvius“.
Marijona Mukomolovienė, 2017-12-10, "Mums
duota pažinti dangaus karalystės
paslaptis"
Mato 13 sk.:
3 Jis daug jiems
kalbėjo palyginimais: „Štai sėjėjas išėjo
sėti.
4 Jam besėjant,
vieni grūdai nukrito palei kelią, ir atskridę
paukščiai juos sulesė.
5 Kiti nukrito
uolėtoj vietoj, kur buvo nedaug žemės. Jie
greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės
sluoksnio.
6 Saulei
patekėjus, daigai išdegė ir, neturėdami šaknų,
sudžiūvo.
7 Kiti nukrito
tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė
juos.
8 Dar kiti nukrito
į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą,
kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti
trisdešimteriopą.
9 Kas turi ausis
klausyti – teklauso!“
10 Priėję mokiniai
paklausė Jo: „Kodėl jiems kalbi palyginimais?“
11 Jėzus atsakė:
„Jums duota pažinti dangaus karalystės
paslaptis, o jiems neduota.
12 Mat, kas turi,
tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o
iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.
13 Aš jiems kalbu
palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato,
klausydami negirdi ir nesupranta.
14 Jiems pildosi
Izaijo pranašystės žodžiai: ‘Girdėti
girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite,
bet nematysite.
15 Šitų žmonių
širdys aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir
užmerkė akis, kad nepamatytų akimis,
neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir
neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau’.
16 Bet palaimintos
jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi.
17 Iš tiesų sakau
jums: daugelis pranašų ir teisiųjų troško
išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir
girdėti, ką jūs girdite, bet neišgirdo“.
Giedrius Ažukas, 2017-12-03, "Kur
leidžiame šaknis?"
Mato 9 sk.:
35 Jėzus ėjo per
visus miestus ir kaimus, mokydamas jų
sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją
ir gydydamas visas žmonių ligas bei negalias.
Mato 7 sk.:
16 Jūs pažinsite
juos iš vaisių. Argi kas gali priskinti
vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?!
17 Juk kiekvienas geras medis duoda gerus
vaisius, o blogas medis – blogus.
18 Geras medis negali duoti blogų vaisių, o
blogas – gerų.
Mato 12 sk.:
33 Arba sakykite
medį esant gerą ir jo vaisių gerą, arba
sakykite medį esant blogą ir jo vaisių blogą,
nes medis pažįstamas iš vaisių.
Psalmių 1sk.:
1 Palaimintas
žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria
bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią,
nesėdi su apjuokėjais,
2 bet mėgsta
Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo
įstatymą dieną ir naktį.
3 Jis bus kaip
medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui
atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką
jis bedarytų, jam sekasi.
Jeremijo 17
sk.:
7 Palaimintas
žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, kurio
viltis yra Viešpats!
8 Jis bus kaip
medis, pasodintas prie vandens,
leidžiantis šaknis prie upelio. Jis
nebijos ateinančios kaitros, jo lapai
visada žaliuos. Jis nesirūpins sausros
metu, bet nuolat neš vaisių.
9 Širdis yra
labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją
supras!
10 Aš,
Viešpats, ištiriu širdį, išbandau inkstus
ir atlyginu kiekvienam pagal jo kelius ir
jo darbų vaisius“.
Jono 4 sk.:
13 Jėzus atsakė: „Kiekvienas, kas geria
šitą vandenį, ir vėl trokš.
14 O kas
gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas
nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį
jam duosiu, taps jame versme vandens,
trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.
1
Korintiečiams 10 sk.:
1 Aš
nenoriu, kad liktumėte nežinioje,
broliai, – visi mūsų tėvai buvo po
debesim ir visi perėjo jūrą.
2 Ir visi
buvo pakrikštyti į Mozę, debesyje ir
jūroje;
3 visi
valgė tą patį dvasinį maistą
4 ir visi
gėrė tą patį dvasinį gėrimą. Jie gėrė
iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta
uola buvo Kristus.
5 Vis
dėlto daugumas iš jų nepatiko Dievui,
ir „jų kūnai liko gulėti dykumoje“.
6 Tie
įvykiai yra mums pavyzdžiai, kad
negeistume blogio, kaip anie geidė.
7 Nebūkite
stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų, –
kaip parašyta: „Tauta sėdosi valgyti
ir gerti ir kėlėsi žaisti“.
2 Petro 1 sk.:
3 Jo dieviška jėga
padovanojo mums viską, ko reikia gyvenimui ir
dievotumui, per pažinimą To, kuris pašaukė mus
šlove ir dorybe.
4 Drauge Jis davė
mums be galo didžius bei brangius pažadus, kad
per juos taptume dieviškosios prigimties
dalininkais, ištrūkę iš sugedimo, kuris
sklinda pasaulyje geiduliais.
5 Todėl,
parodydami visą stropumą, praturtinkite savo
tikėjimą dorybe, dorybę—pažinimu,
6 pažinimą –
susivaldymu, susivaldymą – ištverme, ištvermę
– maldingumu,
7 maldingumą –
brolybe, brolybę – meile.
8 Jei šie dalykai
jumyse gyvuoja ir tarpsta, jie neduoda jums
apsileisti ir likti bevaisiams mūsų Viešpaties
Jėzaus Kristaus pažinime.
Romiečiams 10 sk.:
9 Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir
širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš
numirusių, būsi išgelbėtas.
10 Nes širdimi
tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis
išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas.
Alvydas Stankevičius, 2017-11-26, "Apie
arbatą"
Filipiečiams 2 sk.:
1
Taigi, jeigu esama Kristuje kokio padrąsinimo,
meilės paguodos, jei esama kokio Dvasios
bendravimo, nuoširdumo ir gailestingumo,
2 tai padarykite mano
džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties,
turėdami vienokią meilę, būdami vieningi ir to
paties nusistatymo.
3 Nedarykite nieko
varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet
nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už
save
4 ir žiūrėkite
kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.
5 Būkite tokio
nusistatymo kaip Kristus Jėzus,
6 kuris, esybe būdamas
Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su
Dievu,
7 bet apiplėšė save ir
esybe tapo tarnu ir panašus į žmones.
8 Ir išore tapęs kaip
žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki
mirties, iki kryžiaus mirties.
Psalmės 133 sk.:
1
Kaip gera ir malonu, kai broliai vienybėje
gyvena!
1 Korintiečiams 1 sk.:
27
Bet Dievas išsirinko, kas pasaulyje kvaila, kad
sugėdintų išminčius. Dievas išsirinko, kas
pasaulyje silpna, kad sugėdintų, kas galinga.
28 Ir kas pasaulyje
žemos kilmės, kas paniekinta, kas yra niekas,
Dievas išsirinko, kad niekais paverstų tai, kas
laikoma kažkuo, –
1 Jono 4 sk.:
20 Jei kas
sako: „Aš myliu Dievą“, o savo brolio
nekenčia, – tas melagis. Kas nemyli savo
brolio, kurį mato, kaip gali mylėti Dievą,
kurio nemato?
1 Korintiečiams 16 sk.:
22 Jei kas
nemyli Viešpaties Jėzaus Kristaus, tebūna
prakeiktas! Mūsų Viešpatie, ateik!"
Romas Tuominis, 2017-11-19, "Evangelijos
žinia įkvepia"
Luko 4 sk.:
17 Jam padavė pranašo Izaijo knygos ritinį.
Atvyniojęs ritinį, Jis rado vietą, kur parašyta:
18 „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė
mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė
mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti
belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo,
siuntė vaduoti prislėgtųjų
19 ir skelbti maloningųjų Viešpaties metų“.
20 Suvyniojęs knygos ritinį, Jėzus grąžino jį
patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje
esančių akys buvo įsmeigtos į Jį.
21 Ir Jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien
išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“.
Marijona Mukomolovienė, 2017-11-13, "Viešpats
sako - Aš žinau tavo darbus"
Apreiškimo 14 sk.:
13 Ir aš
išgirdau iš dangaus balsą, kuris man sakė:
„Rašyk: ‘Nuo šiol palaiminti mirusieji, kurie
miršta Viešpatyje. Taip, – sako Dvasia, – kad
atilsėtų nuo savo vargų; ir jų darbai seka juos’
„.
1 Petro 2 sk.:
20 Menka
garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už
nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami
gera ir kentėdami, Dievo akyse tai verta
pagyrimo.
21 Juk
jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už mus,
palikdamas mums pavyzdį, kad eitumėte Jo
pėdomis.
22 Jis
„nepadarė nuodėmės, ir Jo lūpose nerasta
klastos“.
Apreiškimo 2
sk.:
1 „Efezo
bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Tas, kuris
laiko savo dešinėje septynias žvaigždes, kuris
vaikščioja tarp septynių aukso žibintuvų.
2 Aš
žinau tavo darbus, tavo triūsą ir tavo kantrybę.
Žinau, kad tu negali pakęsti piktųjų ir ištyrei
tuos, kurie sakosi esą apaštalai, bet tokie
nėra, ir radai juos esant melagius.
3 Tu
ištvėrei, esi kantrus ir dėl mano vardo triūsei
ir nepailsai.
4 Bet Aš
turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją
meilę.
...
8
„Smirnos bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako
Pirmasis ir Paskutinysis, kuris buvo miręs ir
vėl grįžo į gyvenimą.
9 Aš
žinau tavo darbus ir priespaudą, ir tavo skurdą,
– o vis dėlto tu turtingas! – ir kaip tau
piktžodžiauja tie, kurie sakosi esą žydai, bet
nėra tokie, o tik šėtono sinagoga.
10
Nebijok būsimųjų kentėjimų. Štai velnias įmes
kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte
išbandyti. Jūsų laukia dešimties dienų
priespauda. Būk ištikimas iki mirties, ir Aš tau
duosiu gyvenimo vainiką’.
...
12
„Pergamo bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Tas,
kuris turi aštrų dviašmenį kalaviją.
13 Aš
žinau tavo darbus ir kur tu gyveni: ten, kur
šėtono sostas. Bet tu tvirtai laikaisi mano
vardo ir neišsigynei mano tikėjimo net tomis
dienomis, kada pas jus, – kur gyvena šėtonas, –
buvo nužudytas mano ištikimasis liudytojas
Antipas.
...
18
„Tiatyrų bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako
Dievo Sūnus, kurio akys tarytum ugnies liepsna
ir kurio kojos panašios į skaistvarį.
19 Žinau
tavo darbus, meilę, tikėjimą, tarnavimą,
kantrybę ir kad tavo paskutinieji darbai didesni
už pirmuosius.
20 Bet Aš turiu šį tą
prieš tave: tu leidi moteriškei Jezabelei, kuri
sakosi esanti pranašė, mokyti bei suvedžioti
mano tarnus, kad jie ištvirkautų ir valgytų
stabams paaukotas aukas.
21 Aš
jai daviau laiko atgailauti dėl ištvirkavimo,
bet ji neatgailavo.
22 Štai
Aš ją nublokšiu į ligos patalą, o ištvirkavusius
su ja – į didelį sielvartą, jeigu jie
neatgailaus dėl savo darbų.
Apreiškimo 3 sk.:
1 „Sardų bažnyčios
angelui rašyk: ‘Tai sako Tas, kuris turi
septynias Dievo Dvasias ir septynias žvaigždes.
Aš žinau tavo darbus: tave vadina gyvu, o tu esi
miręs.
2 Budėk
ir stiprink, kas dar yra ir merdi! Aš neradau
tavo darbų, kurie būtų pabaigti Dievo
akivaizdoje.
3 Todėl
prisimink, kaip priėmei ir išgirdai; laikykis to
ir atgailauk! Jeigu nebudėsi, ateisiu kaip
vagis, ir nežinosi, kurią valandą tave
užklupsiu.
4 Vis
dėlto tu Sarduose turi keletą vardų, kurie
nesutepė savo drabužių. Jie vaikščios su manimi,
apsirengę baltai, nes jie to verti.
5
Nugalėtojas bus aprengtas baltais drabužiais, ir
jo vardo neištrinsiu iš gyvenimo knygos. Aš
išpažinsiu jo vardą savo Tėvo ir Jo angelų
akivaizdoje’.
6 Kas
turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako
bažnyčioms“.
7
„Filadelfijos bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai
kalba Šventasis, Tikrasis, turintis Dovydo
raktą, – Tas, kuris atidaro, ir niekas negali
uždaryti, uždaro, ir niekas negali atidaryti.
8 Aš
žinau tavo darbus. Štai Aš atvėriau prieš tave
duris, ir niekas nebegali jų uždaryti; nedaug
turi jėgų, bet išsaugojai mano žodį ir
neatsižadėjai mano vardo.
9 Štai
Aš tau duodu tuos iš šėtono sinagogos, kurie
tvirtina, jog jie žydai, bet nėra, nes jie
meluoja. Taigi padarysiu, kad jie ateitų, pultų
tau po kojų ir suprastų, jog Aš pamilau tave.
10
Kadangi tu išlaikei mano kantrybės žodį, tai ir
Aš tave apsaugosiu nuo išbandymo valandos, kuri
ištiks visą pasaulį, kad būtų išmėginti žemės
gyventojai.
...
14
„Laodikėjos bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai
skelbia Amen, ištikimasis ir tikrasis
Liudytojas, Dievo kūrinijos pradžia.
15 Žinau
tavo darbus, jog esi nei šaltas, nei karštas. O,
kad būtum arba šaltas, arba karštas!
16 Bet
kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas,
Aš išspjausiu tave iš savo burnos.
17 Tu gi
sakai: ‘Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko
man nebereikia’, – o nežinai, kad esi skurdžius,
apgailėtinas, beturtis, aklas ir nuogas.
18 Aš
tau patariu pirkti iš manęs išgryninto ugnyje
aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad
apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda,
ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum.
19 Tuos,
kuriuos myliu, Aš baru ir drausminu; būk tad
uolus ir atgailauk!
20 Štai
Aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs
mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu ir
vakarieniausiu su juo, o jis su manimi.
21
Nugalėtojui Aš duosiu atsisėsti šalia savęs,
savo soste, kaip ir Aš nugalėjau ir atsisėdau
šalia savo Tėvo, Jo soste’.
Titui 1 sk.:
15
Tyriems viskas tyra, o susitepusiems ir
netikintiems nieko nėra tyro, net ir jų protas
bei sąžinė suteršti.
16 Jie
skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais Jį neigia;
jie pasibjaurėtini, nepaklusnūs, netikę jokiam
geram darbui.
Psalmės 33
sk.:
12
Palaiminta tauta, kurios Dievas yra Viešpats,
tauta, kurią Jis išsirinko savo nuosavybe!
13 Iš
dangaus žvelgia Viešpats ir stebi visą žmoniją.
14 Iš
savo gyvenamos vietos Jis žiūri į visus žemės
gyventojus.
15 Jis
kiekvieno širdį sutvėrė ir stebi visus jų
darbus.
16 Ne
kariuomenės gausumas karalių išgelbsti, karžygys
neišsilaisvina didele jėga.
17
Žirgas nepadės ir neišgelbės savo stiprumu.
18 Štai
Viešpaties akis stebi tuos, kurie Jo bijo, kurie
laukia Jo gailestingumo,
19 kad
išgelbėtų nuo mirties jų sielą ir bado metu
išlaikytų gyvus.
20 Mūsų
siela laukia Viešpaties – Jis mūsų pagalba ir
skydas.
21 Juo
džiaugsis mūsų širdis, nes Jo šventuoju vardu
mes pasitikėjome.
22
Viešpatie, tebūna Tavo gailestingumas mums, nes
mes viliamės Tavimi.
Giedrius Ažukas, 2017-11-09, "Kas
tau pirmiau?"
Jokūbo 4
sk.:
8 Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis
prie jūsų. Nusiplaukite rankas, nusidėjėliai,
nusivalykite širdis, dvejojantys."
Hebrajams 11 sk.:
6 O be tikėjimo neįmanoma patikti
Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina
tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems
atsilygina."
Izaijo
55 sk.:
1
„Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens,
visi, kurie neturite pinigų! Pirkite ir
valgykite; pirkite vyno ir pieno be pinigų,
veltui.
2
Kodėl jūs leidžiate pinigus už tai, kas nėra
maistas, ir dirbate už tai, kas jūsų
nepatenkina? Klausykite manęs atidžiai ir
valgykite tai, kas jūsų sielą atgaivins ir
sustiprins.
3
Palenkite savo ausį ir ateikite pas mane,
klausykite, ir jūsų siela bus gyva! Aš padarysiu
amžiną sandorą su jumis, kaip suteikiau amžiną
malonę Dovydui.
…
6
Ieškokite Viešpaties, kol galima Jį rasti,
šaukitės Jo, kol Jis arti.
Mato
11 sk.:
28
Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir
esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.
29
Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš
manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies,
ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
Jono
6 sk.:
35
Jėzus atsakė: „Aš esu gyvenimo duona! Kas
ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas
tiki mane, niekuomet nebetrokš."
2
Korintiečiams 11 sk.:
2 Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu, nes
sužiedavau jus su vienu vyru, kad nuvesčiau
jus Kristui kaip skaisčią mergelę.
3 Bet bijau,
kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo
Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be
paprastumo Kristuje.
Mato 7
sk.:
22 Daugelis
man sakys aną dieną: ‘Viešpatie,
Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo
vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo
vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų
Tavo vardu?!’
23 Tada Aš
jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų
nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs
piktadariai!’
Luko 9 sk.:
57 Jiems einant keliu, vienas
žmogus Jam pasakė: „Aš seksiu paskui Tave,
kur tik Tu eisi, Viešpatie!“
58 Jėzus jam atsakė: „Lapės turi
urvus, padangių paukščiai – lizdus, o
Žmogaus Sūnus neturi kur galvos
priglausti“.
59 Kitam Jis tarė: „Sek paskui
mane!“ Tas prašė: „Viešpatie, leisk man
pirmiau pareiti tėvo palaidoti“.
60 Jėzus jam atsakė: „Palik
mirusiems laidoti savo numirėlius, o tu
eik ir skelbk Dievo karalystę!“
61 Dar vienas tarė: „Aš seksiu
paskui Tave, Viešpatie, bet leisk man
pirmiau atsisveikinti su savo namiškiais“.
62 Jėzus tam atsakė: „Nė vienas,
kuris uždeda ranką ant arklo ir žvalgosi
atgal, netinka Dievo karalystei“.
Luko 14 sk.:
Lk 9:23-24: "23 O visiems Jis
kalbėjo: „Jei kas nori eiti paskui mane,
teišsižada pats savęs, teneša kasdien
savo kryžių ir teseka manimi.
24 Kas nori išgelbėti savo
gyvybę, tas ją praras, o kas praras savo
gyvybę dėl manęs, tas ją išgelbės."
Jokūbo 1 sk.:
5 Jei kuriam iš jūsų trūksta
išminties, teprašo Dievą, kuris
visiems dosniai duoda ir
nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
6 Bet tegul prašo tikėdamas,
nė kiek neabejodamas, nes abejojantis
panašus į jūros bangą, varinėjamą ir
blaškomą vėjo.
7 Toksai žmogus tenemano ką
nors gausiąs iš Viešpaties, –
8 toks svyruojantis, visuose
savo keliuose nepastovus žmogus.
Gintautas Miežonis, 2017-10-29, "Dvasios
vaisius - meilė"
Jono 15 sk.:
9 Kaip mane Tėvas pamilo, taip ir Aš jus
pamilau. Pasilikite mano meilėje!
10 Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano
meilėje, kaip Aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir
pasilieku Jo meilėje.
11 Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse liktų manasis
džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
12 Tai yra mano įsakymas, kad mylėtumėte vienas
kitą, kaip Aš jus pamilau.
13 Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris
savo gyvybę už draugus atiduoda.
14 Jūs esate mano draugai, jei darote, ką jums
įsakau.
15 Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino,
ką veikia jo šeimininkas. Jus Aš draugais vadinu,
nes jums viską paskelbiau, ką iš savo Tėvo girdėjau.
16 Ne jūs mane išsirinkote, bet Aš jus išsirinkau ir
paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų
vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano
vardu, Jis jums duotų.
17 Aš jums tai įsakau: mylėkite vienas kitą!“
Jono 15 sk.:
4 Pasilikite manyje, ir Aš jumyse. Kaip šakelė
negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama
vynmedyje, – taip ir jūs, jei nepasiliksite manyje.
5 Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka
manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių; nes be
manęs jūs negalite nieko nuveikti.
6 Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir
sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į
ugnį, ir jos sudegs.
7 Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks
jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus
jums duota.
8 Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad duosite gausių
vaisių ir būsite mano mokiniai.
Galatams 5 sk.:
22 Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas,
ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,
23 romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra
įstatymo.
Galatams 5 sk.:
19 Kūno darbai aiškūs – tai paleistuvavimas,
ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas,
20 stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai,
nesantaikos, pavyduliavimai, piktumai, vaidai,
nesutarimai, susiskaldymai,
21 pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir
panašūs dalykai. Įspėju jus, kaip jau esu įspėjęs,
jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo
karalystės.
1 Korintiečiams 13 sk.:
3 Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką
turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet
neturiu meilės, – man nėra iš to jokios naudos.
4 Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė
nesigiria ir neišpuiksta.
5 Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai,
6 nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa;
7 visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa
ištveria.
8 Meilė niekada nesibaigia. Baigsis pranašystės,
paliaus kalbos, išnyks pažinimas,
9 nes mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš
dalies.
10 Bet kai ateis tobulumas, tai, kas iš dalies,
pasibaigs.
11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau
kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, bet tapęs vyru,
palikau tai, kas vaikiška.
12 Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet
tada – veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet
tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas.
13 Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė
– šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė.
Mindaugas Palionis, 2017-10-22, "Pasišventimas"
Romiečiams 12 sk.:
1
Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti
savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią
auką, – tai jūsų sąmoningas tarnavimas.
2 Ir neprisitaikykite prie
šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo
protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera,
priimtina ir tobula Dievo valia.
3 Iš man suteiktos malonės
raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau
negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai,
pagal kiekvienam Dievo duotąjį tikėjimo saiką.
4 Juk kaip viename kūne
turime daug narių, bet ne visi nariai atlieka tą
patį uždavinį,
5 taip ir mūsų daugybė yra
vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų
nariai.
Juozas Stankevičius, 2017-10-22, "Sola
Scriptura - tiktai Dievo Žodis"
Jozuės 1 sk.:
6 Būk stiprus ir drąsus; tu padalinsi žemę
tautai, kurią duoti pažadėjau jų tėvams.
7 Tik būk stiprus ir labai drąsus, kad galėtum
išpildyti įstatymą, kurį tau Mozė, mano tarnas,
įsakė. Nenukrypk nuo jo nei į kairę, nei į dešinę,
ir tau visuomet seksis, kur tik eisi.
8 Šita įstatymo knyga teneatsitraukia nuo tavo
burnos, bet mąstyk apie ją dieną ir naktį, kad
tiksliai vykdytum viską, kas joje parašyta; tada
visa, ką bedarytum, klestės ir visur tau seksis.
9 Atsimink, ką įsakiau, – būk stiprus ir drąsus,
nenusigąsk ir nebijok! Aš, Viešpats, tavo Dievas,
būsiu su tavimi, kur tik tu eisi“.
Psalmės 119 sk.:
89 Viešpatie, Tavo žodis amžinai įtvirtintas
danguje.
90 Tavo ištikimybė kartų kartoms; Tu sutvėrei žemę,
ir ji pasilieka.
91 Ligi šiol viskas laikosi, kaip Tavo nutarta, Tau
viskas tarnauja.
92 Jei Tavo įstatymu nesigėrėčiau, seniai būčiau
žuvęs.
93 Niekada neužmiršiu Tavo potvarkių, nes jais Tu
atgaivinai mane.
94 Aš esu Tavo, išgelbėk mane, trokštu suvokti Tavo
potvarkius.
95 Nedorėliai mane pražudyti kėsinasi, tačiau aš
Tavo liudijimų laikysiuosi.
Patarlių 4 sk.:
20 Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano žodžius,
palenk ausį mano pamokymams.
21 Teneatsitraukia jie nuo tavo akių, saugok juos
širdies gilumoje.
22 Jie yra gyvybė tiems, kurie juos randa, ir
sveikata visam jų kūnui.
23 Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos
teka gyvenimo versmė.
Gintautas Bezaras, 2017-10-18, "Evangelija
mano kasdieniniame gyvenime"
Marijona Mukomolovienė, 2017-10-01, "Dievo
pažadai mums"
Išėjimo 3 sk.:
10 "Taigi
dabar eik. Aš siunčiu tave pas faraoną, kad išvestum
iš Egipto mano tautą, Izraelio vaikus!“
11 Mozė atsakė Dievui:
„Kas aš, kad eičiau pas faraoną ir išvesčiau iš
Egipto izraelitus?“
12 Dievas atsakė: „Aš
būsiu su tavimi! Štai ženklas, kad Aš tave siunčiu:
kai išvesi tautą iš Egipto, jūs tarnausite Dievui
ant šito kalno“.
"17 Aš išvesiu jus iš
Egipto vargo į kanaaniečių, hetitų, amoritų,
perizų, hivų ir jebusiečių žemę, plūstančią pienu
ir medumi’.
18 Jie klausys tavo
balso. Tu su Izraelio vyresniaisiais nueisite pas
Egipto karalių ir jam sakysite: ‘Viešpats, hebrajų
Dievas, mus pašaukė, ir dabar prašome: leisk mums
tris dienas keliauti į dykumą, aukoti Viešpačiui,
savo Dievui’."
"19 Aš žinau, kad
Egipto karalius neišleis jūsų, jei nebus
priverstas galingos rankos."
1Karalių 8sk.:
17 Mano tėvas Dovydas norėjo pastatyti namus
Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui.
18 Viešpats kalbėjo
mano tėvui Dovydui: ‘Gerai, kad tu norėjai
pastatyti namus mano vardui,
19 tačiau ne tu juos
pastatysi, bet tavo sūnus, kuris tau gims,
pastatys namus mano vardui’.
20 Viešpats išpildė
savo žodį, kurį kalbėjo. Aš užėmiau savo tėvo
Dovydo vietą ir Izraelio sostą, kaip Viešpats
buvo pažadėjęs, ir pastačiau namus Viešpaties,
Izraelio Dievo, vardui.
21 Ten paruošiau
vietą skryniai, kurioje yra Viešpaties Sandora,
padaryta su mūsų tėvais, kai Jis išvedė juos iš
Egipto krašto“."
22 Saliamonas
atsistojo priešais Viešpaties aukurą viso
Izraelio akivaizdoje, iškėlė rankas į dangų
23 ir sakė:
„Viešpatie, Izraelio Dieve, nei danguje, nei
žemėje nėra dievo, kuris būtų lygus Tau, kuris
būtų gailestingas ir laikytųsi sandoros su
savo tarnais, kurie Tavimi visa širdimi
pasitiki.
24 Tu ištesėjai savo
tarnui Dovydui, mano tėvui, duotą pažadą. Tu
kalbėjai savo lūpomis ir įvykdei tai savo
rankomis šiandien.
Nehemijo 9 sk.:
6 Ezra meldėsi: „Tu, Viešpatie, esi
vienintelis. Tu sutvėrei dangų, dangaus dangų
ir visą jų kareiviją, žemę, jūras ir visa, kas
jose. Tu visa tai palaikai, ir dangaus
kareivijos garbina Tave.
7 Tu, Viešpatie,
esi Dievas, kuris išsirinkai Abramą, jį
išvedei iš chaldėjų Ūro ir davei jam Abraomo
vardą.
8 Patyręs, kad jis
Tau ištikimas, padarei su juo sandorą, kad jo
palikuonims duosi kraštą kanaaniečių, hetitų,
amoritų, perizų, jebusiečių ir girgašų. Tu
ištesėjai savo žodį, nes Tu esi teisus.
9 Tu matei mūsų
tėvų priespaudą Egipte ir išgirdai jų šauksmą
prie Raudonosios jūros.
10 Tu darei ženklų
ir stebuklų faraonui, jo tarnams ir visiems jo
krašto žmonėms, nes žinojai, kaip jie
didžiavosi prieš juos. Taip Tu įsigijai vardą,
kaip yra ir iki šios dienos."
Apaštalų
darbai 1sk.:
4 Kartą, būdamas kartu su jais, liepė jiems
nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo
pažado, – „apie kurį, – pasakė Jis, – esate
girdėję iš manęs;
5 nes Jonas
krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų
būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia“.
6 Susirinkusieji
paklausė Jį: „Viešpatie, gal Tu šiuo metu
atkursi Izraelio karalystę?“
7 Jis jiems
tarė: „Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir
metą, kuriuos Tėvas nustatė savo valdžia. …
9 Tai pasakęs,
jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir
debesis Jį paslėpė nuo jų akių.
Romiečiams
4sk.:
13 Ne įstatymu rėmėsi Abraomui arba jo
palikuonims duotas pažadas, kad paveldės
pasaulį, bet tikėjimo teisumu.
14 Jei
paveldėtojai būtų tie, kurie remiasi
įstatymu, tai tikėjimas būtų tuščias, o
pažadas netektų vertės.
1Timotiejui 4 sk.:
8 Kūno lavinimas nedaug naudos duoda, o
dievotumas viskam naudingas; jis turi esamojo
ir būsimojo gyvenimo pažadą.
9 Šis žodis yra
tikras, vertas visiško pritarimo.
10 Mes todėl ir
triūsiame bei kenčiame panieką, nes pasitikime
gyvuoju Dievu, kuris yra visų žmonių, o ypač
tikinčiųjų, Gelbėtojas.
2Petro 3sk.:
9
Viešpats nedelsia ištesėti savo pažado, kaip kai
kurie mano, bet kantriai elgiasi su mumis,
nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi
atsiverstų.
10 O Viešpaties diena
ateis kaip vagis naktį. Tada dangūs praeis su
smarkiu ūžesiu, elementai sutirps karštyje, ir
žemė su savo kūriniais sudegs.
11 Jeigu visa taip
suirs, tai kaip reikėtų pasižymėti šventu
elgesiu ir dievotumu jums,
12 laukiantiems ir
skubinantiems Dievo dienos atėjimą, kai dangūs
suirs liepsnose ir elementai sutirps iš karščio!
13 Tačiau mes pagal Jo
pažadą laukiame naujo dangaus ir naujos žemės,
kuriuose gyvena teisumas.
14 Todėl, mylimieji,
šito laukdami, stenkitės, kad Jis rastų jus
taikoje, nesuteptus ir nepeiktinus.
15 Mūsų Viešpaties
kantrumą laikykite išgelbėjimu, kaip jums parašė
ir mūsų mylimas brolis Paulius pagal jam duotą
išmintį;
Pakartoto
įstatymo 4 sk.:
33
Ar kuri nors tauta girdėjo Dievo balsą, kalbantį
iš ugnies, kaip tu girdėjai, ir išliko gyva?
34 Ar kada nors Dievas
yra atėjęs pasiimti tautos, esančios vergijoje,
bandymais, ženklais, stebuklais, kova, galinga
ranka ir baisiais siaubais, kaip Viešpats, jūsų
Dievas, padarė dėl jūsų Egipte, jums visa tai
matant savo akimis?
35 Jis tai parodė tau,
kad žinotum, jog Viešpats yra Dievas ir kito
nėra.
36 Jis tau leido
išgirsti balsą iš dangaus, kad pamokytų tave,
žemėje parodė tau didelę ugnį, ir tu girdėjai Jo
žodžius iš ugnies.
37 Jis mylėjo tavo
tėvus, todėl išsirinko jų palikuonis ir išvedė
iš Egipto savo didžia galia,
38 kad išvytų už tave
didesnes ir galingesnes tautas, ir tave įvestų
paveldėti jų žemę.
39 Suprask tad
šiandien ir palaikyk visa tai savo širdyje, kad
Viešpats yra dangaus ir žemės Dievas ir jokio
kito nėra.
40 Laikykis Jo įsakymų
ir paliepimų, kuriuos tau skelbiu šiandien, kad
tau ir tavo vaikams gerai sektųsi ir ilgai
gyventum žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas,
tau duoda visiems amžiams.
Andrius Bernotas, 2017-09-24, "Būkite
pilni Šventosios Dvasios"
Efeziečiams 5 sk.:
18 Ir nepasigerkite vynu,
kuriame pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios,
19 kalbėdami vieni kitiems
psalmėmis, himnais bei dvasinėmis giesmėmis, giedodami
ir šlovindami savo širdyse Viešpatį,
20 visada ir už viską
dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus
vardu,
21 paklusdami vieni
kitiems Dievo baimėje.
Efeziečiams 1 sk.:
11 Jame ir gavome palikimą, iš anksto paskirtą
sutvarkymu To, kuris visa veikia pagal savo valios
nutarimą,
12 kad pasitarnautume Jo
šlovės gyriui mes, kurie nuo seno turėjome viltį
Kristuje.
13 Jame ir jūs, išgirdę
tiesos žodį – jūsų išgelbėjimo Evangeliją – ir
įtikėję Juo, esate užantspauduoti pažadėtąja
Šventąja Dvasia,
14 kuri yra mūsų
paveldėjimo užstatas iki nuosavybės atpirkimo Jo
šlovės gyriui.
Efezieciams 2 sk.:
19 Todėl jūs jau nebesate pašaliniai nei svetimšaliai,
bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai,
20 pastatyti ant apaštalų
ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Jėzų
Kristų,
21 ant kurio darniai auga
visas pastatas į šventą šventyklą Viešpatyje,
22 ant kurio ir jūs esate
drauge statomi kaip Dievo buveinė Dvasioje.
Kolosiečiams 1 sk.:
27 Jiems Dievas panorėjo atskleisti, kokie šios
paslapties šlovės turtai skirti pagonims, būtent
Kristus jumyse – šlovės viltis.
Jono 7 sk.:
37 Paskutinę, didžiąją
šventės dieną Jėzus stovėjo ir šaukė: „Jei kas
trokšta, teateina pas mane ir tegeria!
38 Kas mane tiki, kaip
Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės“.
Birutė Venteraitienė, 2017-09-17, "Pašaukimas
ir išrinkimas"
1 Karalių 19 sk.:
11 Viešpats tarė: „Išeik ir atsistok ant kalno prieš
Viešpatį“. Viešpats praėjo, ir didelė bei smarki audra,
ardanti kalnus ir trupinanti uolas, buvo priešais
Viešpatį. Bet audroje nebuvo Viešpaties. Po audros
drebėjo žemė, bet Viešpaties nebuvo žemės drebėjime.
12 Žemės drebėjimui praėjus, pakilo liepsnos, bet ir
liepsnose Viešpaties nebuvo. Tada pasigirdo tylus ramus
balsas.
13 Elijas, jį išgirdęs, apsigaubė veidą apsiaustu ir
išėjęs atsistojo olos angoje. Pasigirdo balsas: „Ką čia
veiki, Elijau?“
14 Jis atsakė: „Aš buvau labai uolus dėl Viešpaties,
kareivijų Dievo, nes izraelitai sulaužė Tavo sandorą,
išgriovė Tavo aukurus ir išžudė Tavo pranašus. Aš vienas
likau, ir jie ieško mano gyvybės“.
15 Viešpats jam tarė: „Grįžk savo keliu per dykumą į
Damaską ir nuvykęs ten patepk Hazaelį Sirijos karaliumi,
16 Nimšio sūnų Jehuvą – Izraelio karaliumi ir Šafato
sūnų Eliziejų iš Abel Meholos patepk pranašu savo
vieton.
17 Kas paspruks nuo Hazaelio kardo, tą nužudys Jehuvas,
o kas paspruks nuo Jehuvo kardo, tą nužudys Eliziejus.
18 Tačiau Aš pasilikau Izraelyje septynis tūkstančius,
kurie nesulenkė kelių prieš Baalą ir nebučiavo jo“.
19 Elijas, išėjęs iš ten, surado Šafato sūnų Eliziejų
ariantį lauką. Dvylika jungų jaučių ėjo pirma jo, jis
pats arė su dvyliktuoju. Elijas, praeidamas pro jį,
užmetė ant jo savo apsiaustą.
20 Tas, palikęs jaučius ir bėgdamas paskui Eliją, tarė:
„Leisk man pabučiuoti savo tėvą ir motiną, tuomet aš
seksiu tave“. Elijas jam atsakė: „Eik ir sugrįžk, nes ką
aš tau padariau?“
21 Jis sugrįžo, papjovė jungo jaučius ir, išviręs juos
ant pakinktų medžių, mėsą išdalino žmonėms, ir jie
valgė. Po to jis sekė Eliją ir jam tarnavo.
2Karalių 2 sk.:
1 Elijui ir Eliziejui einant iš Gilgalo, Viešpats buvo
numatęs paimti Eliją viesulu į dangų.
2 Elijas tarė Eliziejui: „Pasilik čia, nes Viešpats mane
siunčia į Betelį“. Bet Eliziejus atsakė: „Kaip gyvas
Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Jie
nuėjo į Betelį.
3 Pranašų sūnūs, kurie buvo Betelyje, atėję pas
Eliziejų, klausė: „Ar žinai, kad šiandien Viešpats paims
tavo valdovą nuo tavęs?“ Tas atsakė: „Aš žinau,
tylėkite“.
4 Elijas sakė jam: „Eliziejau, pasilik čia, nes Viešpats
mane siunčia į Jerichą“. Tas atsakė: „Kaip gyvas
Viešpats ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Jie
atėjo į Jerichą.
5 Pranašų mokiniai, kurie buvo Jeriche, atėję pas
Eliziejų, klausė: „Ar žinai, kad šiandien Viešpats paims
tavo valdovą nuo tavęs?“ Tas atsakė: „Aš žinau,
tylėkite!“
6 Tada Elijas jam tarė: „Pasilik čia, nes Viešpats mane
siunčia prie Jordano“. Tas atsakė: „Kaip gyvas Viešpats
ir gyva tavo siela, aš tavęs nepaliksiu“. Juodu ėjo
toliau.
7 Penkiasdešimt vyrų, pranašų sūnų, ėjo ir sustoję
stebėjo iš tolo, o juodu nuėjo iki Jordano.
8 Elijas, paėmęs savo apsiaustą, suvyniojo jį ir juo
sudavė per vandenį. Vanduo persiskyrė, ir juodu perėjo
sausuma.
9 Kitoje Jordano pusėje Elijas tarė Eliziejui: „Ko
norėtum, kad padaryčiau prieš tai, kai būsiu paimtas nuo
tavęs?“ Eliziejus atsakė: „Prašau, kad tavo dvasios būtų
dvigubai ant manęs“.
10 Elijas atsakė: „Prašai sunkaus dalyko. Jei matysi,
kai mane paima, bus tai tau, bet jei nematysi – nebus“.
11 Jiems besikalbant ir einant toliau, pasirodė ugninis
vežimas bei ugniniai žirgai ir perskyrė juodu. Taip
Elijas buvo paimtas viesulu į dangų.
12 Eliziejus tai matė ir šaukė: „Mano tėve, mano tėve!
Izraelio kovos vežimai ir jo raiteliai!“ Ir jis daugiau
jo nebematė. Tuomet jis persiplėšė drabužius.
13 Eliziejus, pakėlęs Elijo apsiaustą, kuris nuo jo
nukrito, sugrįžęs atsistojo ant Jordano kranto.
14 Jis paėmė nuo Elijo nukritusį apsiaustą ir, sudavęs
juo per vandenį, tarė: „Kur yra Viešpats, Elijo Dievas?“
Kai jis sudavė per vandenį, vanduo persiskyrė, ir
Eliziejus perėjo.
15 Pranašų sūnūs, kurie buvo kitoje pusėje, Jeriche, jį
pamatę, sakė: „Elijo dvasia nužengė ant Eliziejaus“.
Atėję jo pasitikti, jie nusilenkė prieš jį iki žemės
16 ir jam tarė: „Pas mus yra penkiasdešimt tvirtų vyrų,
tavo tarnų. Tegu jie nueina ieškoti Elijo. Gal
Viešpaties Dvasia, paėmusi jį, numetė ant kokio kalno ar
į slėnį?“ Jis atsakė: „Nesiųskite“.
17 Jiems primygtinai prašant, Eliziejus sutiko. Jie
išsiuntė penkiasdešimt vyrų, kurie ieškojo tris dienas,
bet jo nerado.
Jozuės 1 sk.:
6 Būk stiprus ir drąsus; tu padalinsi žemę tautai,
kurią duoti pažadėjau jų tėvams.
7 Tik būk stiprus ir labai drąsus, kad galėtum išpildyti
įstatymą, kurį tau Mozė, mano tarnas, įsakė. Nenukrypk
nuo jo nei į kairę, nei į dešinę, ir tau visuomet
seksis, kur tik eisi.
8 Šita įstatymo knyga teneatsitraukia nuo tavo burnos,
bet mąstyk apie ją dieną ir naktį, kad tiksliai vykdytum
viską, kas joje parašyta; tada visa, ką bedarytum,
klestės ir visur tau seksis.
9 Atsimink, ką įsakiau, – būk stiprus ir drąsus,
nenusigąsk ir nebijok! Aš, Viešpats, tavo Dievas, būsiu
su tavimi, kur tik tu eisi“.
1Samuelio 2 sk.:
7 Viešpats padaro beturtį ir turtingą. Jis pažemina
ir išaukština.
8 Jis pakelia iš dulkių vargdienį, iš sąšlavų duobės
iškelia vargšą; juos pasodina greta kunigaikščių ir
leidžia paveldėti jiems šlovės sostą. Viešpačiui
priklauso žemės pamatai, ant jų Jis pastatė pasaulį.
1Korintiečiams 1 sk.:
26 Juk jūs matote savo pašaukimą, broliai, – nedaug
tarp jūsų kūno atžvilgiu išmintingų, nedaug galingų,
nedaug kilmingų.
27 Bet Dievas išsirinko, kas pasaulyje kvaila, kad
sugėdintų išminčius. Dievas išsirinko, kas pasaulyje
silpna, kad sugėdintų, kas galinga.
28 Ir kas pasaulyje žemos kilmės, kas paniekinta, kas
yra niekas, Dievas išsirinko, kad niekais paverstų tai,
kas laikoma kažkuo, –
29 kad joks kūnas nesigirtų prieš Dievą.
30 Jo dėka jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris mums tapo
išmintimi iš Dievo, teisumu, pašventinimu ir atpirkimu,
31 kad, kaip parašyta: „Kas giriasi, tesigiria
Viešpačiu“.
1Samuelio 16 sk.:
6 Kai jie atėjo, Samuelis pažiūrėjo į Eliabą ir
sakė: „Tikrai šis yra Viešpaties pateptasis“.
7 Viešpats tarė Samueliui: „Nežiūrėk į jo išvaizdą nė į
jo ūgį, nes Aš jį atmečiau. Viešpats mato ne taip, kaip
žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į
širdį“.
Patarlių 16 sk.:
7 Kai žmogaus keliai patinka Viešpačiui, Jis padaro,
kad ir jo priešai gyventų taikoje su juo.
2Karalių 2sk.:
19 Jericho gyventojai sakė Eliziejui: „Miestas
geroje vietoje, kaip tu pats matai, bet vanduo blogas ir
žemė nederlinga“.
20 Eliziejus atsakė: „Atneškite man naują dubenį ir
įberkite į jį druskos“. Ir jie atnešė jam.
21 Nuėjęs prie vandens šaltinio, jis įmetė į jį druskos
ir sakė: „Taip sako Viešpats: ‘Aš pagydžiau šitą
vandenį. Jis nebebus priežastimi nei mirties, nei
nevaisingumo’ “.
22 Vanduo yra sveikas iki šios dienos, kaip Eliziejus
pasakė.
Romiečiams 8 sk.:
28 Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas
išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.
29 O kuriuos Jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir
paskyrė tapti panašius į Jo Sūnaus atvaizdą, kad šis
būtų pirmagimis tarp daugelio brolių.
30 O kuriuos Jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė;
kuriuos pašaukė, tuos ir išteisino; kuriuos išteisino,
tuos ir pašlovino.
31 Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus,
tai kas gi prieš mus?!
32 Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už
mus visus, – kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su
Juo?
33 Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas
išteisina!
34 Kas pasmerks? Kristus mirė, bet buvo prikeltas ir yra
Dievo dešinėje, ir užtaria mus.
35 Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar
sielvartas? ar nelaimė? ar persekiojimas? ar badas? ar
nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?
36 Parašyta: „Dėl Tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi
avimis skerdimui“.
37 Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau
negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo.
Marijona Mukomolovienė, 2017-09-10, "Be
tikėjimo neįmanoma pataikti Dievui" (Hbr.11,6)
Hebrajams 11 sk.:
6 O
be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie
Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo
ieškantiems atsilygina.
Mato 7 sk.:
13
„Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus
kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių.
14 O ankšti vartai ir siauras
kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa“.
Jono 8 sk.:
29 Mano
Siuntėjas yra su manimi; Tėvas nepaliko manęs vieno, nes
visuomet darau, kas Jam patinka“.
Jono 6 sk.:
39 O mane
siuntusio Tėvo valia, – kad nepražudyčiau nė vieno iš
tų, kuriuos Jis man davė, bet kad prikelčiau juos
paskutiniąją dieną.
1 Petro 2 sk.:
21 Juk
jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už mus, palikdamas
mums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis.
Efeziečiams 5 sk.:
8 Juk
kadaise buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje.
Elkitės kaip šviesos vaikai, –
...
10 ištirdami,
kas patinka Viešpačiui.
Jono 11 sk.:
39 Jėzus
tarė: „Nuriskite akmenį!“ Mirusiojo sesuo Morta įspėjo:
„Viešpatie, jis jau dvokia, nes jau keturios dienos, kai
jis miręs“.
40 Jėzus jai tarė: „Argi
nesakiau tau, kad jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!“
41 Jie nurito akmenį nuo ten,
kur gulėjo numirėlis. Jėzus pakėlė akis aukštyn ir
prabilo: „Tėve, dėkoju Tau, kad mane išgirdai.
42 Aš žinojau, kad visada mane
girdi. Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų, kad jie
tikėtų, jog Tu esi mane siuntęs“.
43 Tai pasakęs, Jis galingu
balsu sušuko: „Lozoriau, išeik!“
44 Ir numirėlis išėjo. Jo
rankos ir kojos buvo apvyniotos laidojimo aprišalais,
veidas aprištas drobule. Jėzus jiems liepė: „Atvyniokite
jį ir leiskite jam eiti“.
Hebrajams 11 sk.:
7 Tikėjimu
Nojus, Dievo perspėtas apie tuo metu dar nematomus
dalykus, būdamas dievobaimingas, pastatė arką savo
šeimai išgelbėti; tikėjimu jis pasmerkė pasaulį ir
paveldėjo tikėjimo teisumą.
...
13 Jie visi mirė
tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, bet iš tolo juos
regėdami, buvo įsitikinę jais ir priėmė juos,
išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir keleiviai.
Pradžios 7 sk.:
1
Viešpats tarė Nojui: „Eik į arką tu ir visi tavo
artimieji, nes tave radau teisų šioje kartoje.
Luko 7 sk.:
50 O Jis
tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik
rami“.
Luko 17 sk.:
19 Ir
tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave“.
Luko 8 sk.:
48 Tuomet
Jėzus jai tarė: „Dukra, tavo tikėjimas išgydė tave. Eik
rami!“
Giedrius Ažukas, 2017-09-03, "Nesidairykime
atgal"
Izaijo 43 sk.:
18 „Nebegalvokite apie
buvusius dalykus, nekreipkite dėmesio į praeitį.
19 Štai Aš darau nauja – jau
pasirodo, ar nepastebite? Aš padarysiu kelią tyruose,
upės tekės dykumose.
Jeremijo 29 sk.:
11
Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, – sako
Viešpats. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir
ateitį su viltimi.
12 Tada jūs šauksitės manęs
ir melsitės, ir Aš jus išklausysiu.
13 Kai manęs ieškosite visa
širdimi, rasite.
Luko 7 sk.:
19 Tada Jonas, pasišaukęs du
savo mokinius, siuntė juos pas Jėzų paklausti: „Ar Tu
esi Tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“
Pradžios 12 sk.:
1 Viešpats tarė Abromui:
„Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą,
kurį tau parodysiu.
2 Aš padarysiu tave didele
tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų;
ir tu būsi palaiminimu.
3 Aš laiminsiu tuos, kurie
tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia,
ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės“.
4 Abromas iškeliavo, kaip
Viešpats jam pasakė. Su juo drauge išėjo Lotas.
Abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai jis
išėjo iš Harano.
Pradžios 15 sk.:
1 Po šių įvykių Viešpats
prabilo į Abromą regėjime: „Nebijok, Abromai! Aš esu
tavo skydas ir labai didelis atlygis!“
2 Abromas tarė: „Viešpatie
Dieve! Ką Tu man duosi? Aš neturiu vaikų, mano namų
paveldėtojas bus damaskietis Eliezeras.
3 Man nedavei vaikų, ir štai
tarnas, gimęs mano namuose, yra mano įpėdinis“.
4 Viešpats atsakė jam: „Ne
šitas bus tavo paveldėtojas, bet tas, kuris gims iš
tavęs“.
5 Ir, išvedęs jį laukan,
tarė: „Pažvelk į dangų ir, jei gali, suskaičiuok
žvaigždes! Tiek bus tavo palikuonių!“
6 Abromas patikėjo Dievu, ir
tai jam buvo įskaityta teisumu.
Hebrajams 11 sk.:
6 O be tikėjimo neįmanoma
patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina
tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems
atsilygina.
...
9 Tikėjimu jis apsigyveno
pažado žemėje, tarytum svetimoje, gyvendamas
palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado
bendrapaveldėtojais.
10 Mat jis laukė miesto su
pamatais, kurio statytojas ir kūrėjas yra Dievas.
11 Tikėjimu ir pati Sara –
nevaisinga ir nebe to amžiaus – gavo galios pastoti ir
pagimdė vaiką, nes ji laikė ištikimu Tą, kuris
pažadėjo.
12 Todėl iš vieno vyro, ir
dar apmirusio, gimė palikuonys, gausūs tartum dangaus
žvaigždės ir nesuskaitomi kaip jūros pakrantės
smiltys.
13 Jie visi mirė tikėdami,
dar negavę pažadėtųjų dalykų, bet iš tolo juos
regėdami, buvo įsitikinę jais ir priėmė juos,
išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir keleiviai.
14 Kurie taip kalba, parodo,
kad ieško tėvynės.
15 Jeigu jie būtų minėję
aną, iš kurios iškeliavo, jie būtų turėję laiko
sugrįžti atgal.
16 Bet dabar jie siekė
geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl Dievas
nesigėdija vadintis jų Dievu: juk Jis paruošė jiems
Miestą!
Luko 9 sk.:
57 Jiems einant keliu,
vienas žmogus Jam pasakė: „Aš seksiu paskui Tave, kur
tik Tu eisi, Viešpatie!“
58 Jėzus jam atsakė: „Lapės
turi urvus, padangių paukščiai – lizdus, o Žmogaus
Sūnus neturi kur galvos priglausti“.
59 Kitam Jis tarė: „Sek
paskui mane!“ Tas prašė: „Viešpatie, leisk man pirmiau
pareiti tėvo palaidoti“.
60 Jėzus jam atsakė: „Palik
mirusiems laidoti savo numirėlius, o tu eik ir skelbk
Dievo karalystę!“
61 Dar vienas tarė: „Aš
seksiu paskui Tave, Viešpatie, bet leisk man pirmiau
atsisveikinti su savo namiškiais“.
62 Jėzus tam atsakė: „Nė
vienas, kuris uždeda ranką ant arklo ir žvalgosi
atgal, netinka Dievo karalystei“.
Rima Bosicienė, 2017-08-27, "Funkcionalus
kūno narys"
Efeziečiams 4 sk.:
1
Taigi aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip
dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti.
2 Su visu nuolankumu bei
romumu, su ištverme pakęsdami vienas kitą meilėje,
3 siekite išsaugoti Dvasios
vienybę taikos ryšiais.
4 Vienas kūnas ir viena
Dvasia, kaip ir esate pašaukti vienai pašaukimo vilčiai.
5 Vienas Viešpats, vienas
tikėjimas, vienas krikštas.
6 Vienas Dievas ir visų Tėvas,
kuris virš visų, per visus ir visuose.
7 Bet kiekvienam iš mūsų duota
malonė pagal Kristaus dovanos saiką.
8 Todėl sakoma: „Pakilęs
aukštyn, nusivedė belaisvius ir davė žmonėms dovanų“.
9 Ką reiškia „Jis pakilo“,
jeigu ne tai, kad Jis pirma ir nusileido į žemesniąsias
žemės vietas.
10 Tas, kuris nužengė, yra ir
Tas, kuris iškilo aukščiau už visus dangus, kad visa
užpildytų.
11 Ir Jis paskyrė vienus
apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais
ir mokytojais,
12 kad išlavintų šventuosius
tarnavimo darbui, Kristaus kūno ugdymui,
Efeziečiams 2 sk.:
10
Mes esame Jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems
darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.
...
21 ant kurio darniai auga
visas pastatas į šventą šventyklą Viešpatyje,
22 ant kurio ir jūs esate
drauge statomi kaip Dievo buveinė Dvasioje.
1 Korintiečiams 12 sk.:
27
Jūs esate Kristaus kūnas, o pavieniui – nariai.
Liudmila Gedminienė, 2017-08-20, "Kelionė
į pažado žemę"
Pakartoto įstatymo 8 sk.:
1
„Laikykitės įsakymų, kuriuos šiandien jums skelbiu, kad
gyventumėte, daugėtumėte ir paveldėtumėte žemę, kurią
Viešpats prisiekė duoti jūsų tėvams.
2 Atsimink kelią, kuriuo
Viešpats, tavo Dievas, vedė tave keturiasdešimt metų per
dykumą, kad palenktų ir išmėgintų tave, ir sužinotų, kas
yra tavo širdyje, ar tu vykdysi Jo paliepimus.
3 Jis pažemino tave alkiu ir
davė valgyti maną, kurios nepažinai nei tu, nei tavo
tėvai, kad suprastum, jog žmogus gyvas ne vien duona,
bet kiekvienu Dievo žodžiu.
4 Savo drabužių nesudėvėjai ir
tavo kojos nesutino per keturiasdešimt metų.
5 Suprask, kad kaip žmogus
auklėja sūnų, taip Viešpats, tavo Dievas, auklėja tave.
6 Vykdyk Viešpaties, savo
Dievo, paliepimus, vaikščiok Jo keliais ir bijokis Jo.
7 Viešpats, tavo Dievas, įves
tave į gerą, upelių ir vandens šaltinių, kurie trykšta
lygumose ir kalnuose, žemę;
8 į kviečių, miežių ir
vynuogynų žemę, kurioje auga figos ir granatai, į žemę
alyvmedžių ir medaus,
9 kurioje nestokosi duonos ir
džiaugsiesi derliaus gausumu; į žemę, kurioje akmenys
yra geležis, o kalnuose galėsi kasti varį.
10 Pavalgęs ir būdamas sotus,
garbink Viešpatį, savo Dievą, už gerą žemę, kurią Jis
tau davė.
11 Saugokis, kad neužmirštum
Viešpaties, savo Dievo, nesilaikydamas Jo paliepimų,
įsakymų ir įstatymų, kuriuos tau šiandien skelbiu.
12 Kai sotus būdamas
pasistatysi gerus namus, juose gyvensi
13 ir turėsi galvijų bandas,
avių būrius, aukso ir daugybę visokių dalykų, saugokis,
14 kad nepasididžiuotum ir
neužmirštum Viešpaties, savo Dievo, kuris tave išvedė iš
Egipto, iš vergijos namų,
15 kuris vedė per didelę ir
baisią dykumą, kur buvo nuodingų gyvačių ir skorpionų,
kur buvo sausra ir nebuvo vandens. Jis leido iš
kiečiausios uolos vandens srovei tekėti,
16 maitino tave dykumoje mana,
kurios nepažino tavo tėvai, kad pažemintų tave ir
išmėgintų tave ir kad galiausiai darytų tau gera,
17 kad nesakytum: ‘Mano jėga
ir mano rankų stiprybė sukrovė man šiuos turtus’.
18 Atsimink Viešpatį, savo
Dievą, nes Jis tau suteikia jėgų įgyti turtus, kad
įtvirtintų sandorą, padarytą su tavo tėvais, kaip yra
šiandien.
19 Bet jei užmirši Viešpatį,
savo Dievą, ir seksi svetimus dievus, juos garbinsi ir
jiems tarnausi, skelbiu jums iš anksto, kad žūsite.
20 Kaip žuvo tautos, kurias
Viešpats išnaikino jums įeinant, taip ir jūs žūsite, jei
neklausysite Viešpaties, jūsų Dievo, balso“.
Efeziečiams 4 sk.:
23 atsinaujinti savo proto dvasioje
Romiečiams 8 sk.:
6
Kūniškas mąstymas – tai mirtis, o dvasiškas – gyvenimas
ir ramybė.
7 Kūniškas mąstymas priešiškas
Dievui; jis nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali
paklusti.
Išėjimo
13 sk.:
17
Kai faraonas išleido žmones, Dievas jų nevedė
filistinų šalies keliu, nors tai būtų buvę arčiausia.
Nes Dievas sakė: „Kad išvydę karą žmonės nepradėtų
gailėtis ir nesugrįžtų į Egiptą“.
Jozuės 1 sk.:
14
Jūsų žmonos, vaikai ir gyvuliai tepasilieka žemėje,
kurią Mozė jums davė šioje Jordano pusėje. O jūs visi,
stiprūs karo vyrai, apsiginklavę traukite savo brolių
priekyje ir jiems padėkite,
Efeziečiams 6 sk.:
11 Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte
pasipriešinti prieš velnio klastas.
12 Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su
kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių
valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.
Psalmė 84 sk.:
6 Keliaudami
išdegusiu slėniu, jie šaltiniu jį paverčia, ankstyvasis
lietus jį padengia palaiminimais.
Jono 15 sk.:
1
„Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas.
...
4 Pasilikite manyje, ir Aš
jumyse. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs,
nepasilikdama vynmedyje, – taip ir jūs, jei
nepasiliksite manyje.
5 Aš esu vynmedis, o jūs
šakelės. Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug
vaisių; nes be manęs jūs negalite nieko nuveikti.
Jono 6 sk.:
35 Jėzus atsakė:
„Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet
nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.
...
48 Aš esu
gyvenimo duona.
...
51 Aš esu gyvoji
duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgo šitos duonos –
gyvens per amžius. Duona, kurią Aš duosiu, yra mano
kūnas, kurį Aš atiduosiu už pasaulio gyvybę“.
Mato 6 sk.:
11
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
Mato 13 sk.:
23 O pasėlis geroje žemėje – tas, kuris girdi ir
supranta žodį; tas ir neša vaisių: kas duoda šimteriopą,
kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą“.
Psalmės 1 sk.:
1
Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria
bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su
apjuokėjais,
2 bet mėgsta Viešpaties
įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį.
3 Jis bus kaip medis, prie
upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir
jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.
Jono 15 sk.:
7 Jei
pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, –
jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums duota.
8 Tuo bus pašlovintas mano
Tėvas, kad duosite gausių vaisių ir būsite mano
mokiniai.
Išėjimo 12 sk.:
35
Ir izraelitai padarė, kaip Mozė buvo sakęs; jie paprašė
iš egiptiečių sidabrinių bei auksinių daiktų ir
drabužių.
...
38 Taip pat daugybė kitų
žmonių ėjo su jais ir didelės kaimenės avių bei galvijų.
Pakartoto įstatymo 10 sk.:
12
O dabar, Izraeli, ko Viešpats, tavo Dievas, iš tavęs
reikalauja? Tik kad bijotum Viešpaties, savo Dievo,
vaikščiotum Jo keliais, Jį mylėtum ir Jam tarnautum visa
savo širdimi ir visa savo siela;
13 kad laikytumeisi Viešpaties
įsakymų ir įstatymų, kuriuos tau šiandien skelbiu tavo
labui.
Jeremijo 32 sk.:
37
‘Aš juos surinksiu iš visų šalių, po kurias užsirūstinęs
ir supykęs išsklaidžiau. Juos sugrąžinsiu į šitą vietą
ir leisiu jiems saugiai gyventi.
38 Jie bus mano tauta, o Aš
būsiu jų Dievas.
39 Aš jiems duosiu vieną širdį
ir vieną kelią, kad jie bijotų manęs, savo pačių ir savo
vaikų labui.
40 Aš sudarysiu su jais amžiną
sandorą, nesiliausiu jiems gera daręs. Aš įdėsiu į jų
širdis savo baimę, kad jie nepaliktų manęs.
41 Aš džiaugsiuosi jais,
darydamas jiems gera visa savo širdimi ir siela, ir
tikrai juos įtvirtinsiu šitoje žemėje.
Jurgita Kučinskienė, 2017-08-13, "Evangelijos
įvaikinti"
Galatams 3, 4 sk.:
26 Juk jūs visi esate Dievo sūnūs per tikėjimą
Jėzumi Kristumi.
27 Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje,
apsivilkote Kristumi.
28 Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei
laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi esate viena
Kristuje Jėzuje!
29 O jeigu esate Kristaus, tai esate Abraomo palikuonys
ir paveldėtojai pagal pažadą.
1 Dabar pasakysiu: kol paveldėtojas vaikas, jis
nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visko šeimininkas;
2 jis esti globėjų ir prižiūrėtojų valdžioje iki tėvo
nustatyto meto.
3 Taip buvo ir su mumis: kol buvome vaikai, turėjome
vergauti pasaulio pradmenims.
4 Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo
Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,
5 kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes
įgytume įsūnystę.
6 O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų širdis
savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“
7 Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus; o jeigu sūnus,
tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų.
Luko 15 sk.:
17 Tada susiprotėjęs jis tarė: ‘Kiek mano tėvo
samdinių apsčiai turi duonos, o aš čia mirštu iš bado!
18 Kelsiuos, eisiu pas tėvą ir sakysiu: ‘Tėve, nusidėjau
dangui ir tau.
19 Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent
samdiniu!’
20 Jis pakilo ir iškeliavo pas tėvą. Jam dar toli esant,
tėvas jį pamatė ir, apimtas gailesčio, pribėgo, puolė
ant kaklo ir meiliai pabučiavo.
21 O sūnus jam tarė: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau,
nebesu vertas vadintis tavo sūnumi’.
22 Bet tėvas įsakė savo tarnams: ‘Kuo greičiau atneškite
geriausią drabužį ir apvilkite jį. Užmaukite jam ant
piršto žiedą, apaukite kojas!
23 Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite! Valgysim ir
linksminsimės!
24 Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo
pražuvęs ir atsirado’. Ir jie pradėjo linksmintis.
25 O vyresnysis jo sūnus buvo laukuose. Kai grįždamas
prisiartino prie namų, išgirdo muziką ir šokius.
26 Pasišaukęs vieną iš tarnų, jis paklausė, kas čia
dedasi.
27 Tas jam atsakė: ‘Sugrįžo tavo brolis, tai tėvas
papjovė nupenėtą veršį, nes sulaukė jo sveiko’.
28 Tada šis supyko ir nenorėjo eiti vidun. Tėvas išėjęs
ėmė jį kviesti.
29 O jis atsakė tėvui: ‘Štai jau tiek metų tau tarnauju
ir niekad tavo įsakymo neperžengiau, o tu man nė karto
nedavei nė ožiuko pasilinksminti su draugais.
30 Bet vos tik sugrįžo šitas tavo sūnus, prarijęs tavo
turtą su kekšėmis, tu tuojau papjovei jam nupenėtą
veršį’.
31 Tėvas atsakė: ‘Sūnau, tu visuomet su manimi, ir visa,
kas mano, yra ir tavo.
32 Bet reikėjo džiaugtis ir linksmintis, nes tavo brolis
buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado!’ „
Galantiečiams 4, 5 sk.:
6 O kadangi esate sūnūs, Dievas atsiuntė į mūsų
širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“
7 Taigi tu jau nebe vergas, bet sūnus; o jeigu sūnus,
tai ir Dievo paveldėtojas per Kristų
...
1 Todėl tvirtai stovėkite laisvėje, kuria Kristus mus
išlaisvino, ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės
jungą!
Giedrius Ažukas, 2017-08-13, "Nepasiduokime
iškrypusiam, netikėjimo mąstymui"
Apaštalų darbai 2 sk.:
14
Tada stojo Petras su vienuolika ir, pakėlęs balsą,
prabilo į juos: „Jūs, vyrai judėjiečiai bei visi
Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma, – įsidėmėkite
mano žodžius!
15 Šitie nėra, kaip jūs
manote, prisigėrę, – juk dabar vos trečia dienos
valanda, –
16 bet čia išsipildė, kas buvo
pasakyta per pranašą Joelį:
17 ‘Paskutinėmis dienomis, –
sako Dievas, – Aš išliesiu savo Dvasios kiekvienam
kūnui, ir jūsų sūnūs bei dukterys pranašaus, jūsų
jaunuoliai matys regėjimus, o senieji sapnuos sapnus.
18 Ir savo tarnams bei
tarnaitėms tomis dienomis Aš išliesiu savo Dvasios, ir
jie pranašaus.
...
37 Tie
žodžiai vėrė jiems širdį, ir jie klausė Petrą bei kitus
apaštalus: „Ką mums daryti, vyrai broliai?“
38 Petras jiems tarė:
„Atgailaukite, ir kiekvienas tepasikrikštija Jėzaus
Kristaus vardu, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, ir jūs
gausite Šventosios Dvasios dovaną.
39 Juk jums skirtas pažadas,
taip pat ir jūsų vaikams ir visiems toli esantiems,
kuriuos tik pasišauks Viešpats, mūsų Dievas“.
40 Dar daugeliu kitų žodžių
jis liudijo ir ragino juos, sakydamas: „Gelbėkitės iš
šios iškrypusios kartos!“
Romiečiams 8 sk.:
5
Kurie gyvena pagal kūną, tie mąsto kūniškai, o kurie
gyvena pagal Dvasią – dvasiškai.
6 Kūniškas mąstymas – tai
mirtis, o dvasiškas – gyvenimas ir ramybė.
7 Kūniškas mąstymas priešiškas
Dievui; jis nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali
paklusti.
8 Ir todėl gyvenantys pagal
kūną negali patikti Dievui.
1 Jono 2 sk:
12
Rašau jums, vaikeliai, nes dėl Jo vardo atleistos jums
nuodėmės.
13 Rašau jums, tėvai, nes
pažinote Tą, kuris yra nuo pradžios. Ir jums,
jaunuoliai, rašau, nes nugalėjote piktąjį. Rašau jums,
vaikeliai, nes pažinote Tėvą.
14 Parašiau jums, tėvai, nes
pažinote Tą, kuris yra nuo pradžios. Parašiau jums,
jaunuoliai, nes jūs stiprūs ir jumyse laikosi Dievo
žodis, ir jūs nugalėjote piktąjį.
15 Nemylėkite pasaulio, nei
to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame
Tėvo meilės,
16 nes visa, kas pasaulyje,
tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o
tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.
17 Praeina pasaulis ir jo
geismai, bet kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per
amžius.
Romiečiams 12 sk.:
2
Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite,
atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra
gera, priimtina ir tobula Dievo valia.
Patarlių 4 sk.:
20
Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano žodžius, palenk ausį
mano pamokymams.
21 Teneatsitraukia jie nuo
tavo akių, saugok juos širdies gilumoje.
22 Jie yra gyvybė tiems, kurie
juos randa, ir sveikata visam jų kūnui.
23 Saugok
su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo
versmė.
24 Atstumk nuo savęs nedorą
burną, ir iškrypusios lūpos tebūna toli nuo tavęs.
25 Tegul tavo akys žiūri
tiesiai ir akių vokai tebūna nukreipti tiesiai prieš
tave.
26 Apgalvok taką savo kojai,
ir tegu tavo keliai būna įtvirtinti.
2 Korintiečiams 3 sk.:
16
Bet kai žmogus atsigręžia į Viešpatį, gaubtuvas
nuimamas.
17 Viešpats yra Dvasia. O kur
Viešpaties Dvasia, ten laisvė.
18 Mes visi, atidengtu veidu
lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami
į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami
Viešpaties, kuris yra Dvasia.
Darius Aškinis, 2017-07-23, "Būkime
užtarėjais"
Luko 13 sk.:
1
Tuo pačiu metu atėjo keli žmonės ir papasakojo Jam apie
galilėjiečius, kurių kraują Pilotas sumaišė su jų
aukomis.
2 Jėzus, atsakydamas jiems,
tarė: „Ar manote, kad tie galilėjiečiai buvo didesni
nusidėjėliai už visus kitus galilėjiečius ir todėl taip
nukentėjo?
3 Ne, sakau jums! Bet jei
neatgailausite, visi taip pat pražūsite.
4 Arba anie aštuoniolika,
kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo ir užmušė; jūs
manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės
gyventojus?
5 Ne, sakau jums, bet jei
neatgailausite, visi taip pat pražūsite“.
6 Jis pasakė palyginimą:
„Žmogus turėjo savo vynuogyne pasisodinęs figmedį. Kartą
jis atėjo pažiūrėti jo vaisių, bet nerado.
7 Ir tarė sodininkui: ‘Jau
treji metai, kai ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių ir
vis nerandu. Nukirsk jį, kam dar žemę alina!’
8 Anas jam atsakė:
‘Šeimininke, palik dar jį šiais metais. Aš jį apkasiu ir
patręšiu.
9 Jei jis duos vaisių, gerai.
O jei ne, tai iškirsk jį!’ „
...
23 Kažkas
paklausė Jį: „Viešpatie, ar maža bus išgelbėtųjų?“ Jis
atsakė jiems:
24 „Stenkitės įeiti pro
siaurus vartus. Sakau jums, daugelis bandys įeiti, bet
neįstengs.
25 Kai namų Šeimininkas
atsikels ir užrakins duris, jūs, stovėdami lauke,
pradėsite belsti į duris ir prašyti: ‘Viešpatie,
Viešpatie, atidaryk mums!’ O Jis atsakys: ‘Aš nežinau,
iš kur jūs’.
26 Tada imsite sakyti: ‘Mes
valgėme ir gėrėme Tavo akivaizdoje, Tu mokei mūsų
gatvėse’.
27 O Jis tars: ‘Sakau jums, Aš
nežinau, iš kur jūs. Eikite šalin nuo manęs, visi
piktadariai!’
28 Ten bus verksmo ir dantų
griežimo, kai pamatysite Abraomą, Izaoką, Jokūbą ir
visus pranašus Dievo karalystėje, o patys būsite išmesti
laukan.
29 Ir ateis iš rytų ir vakarų,
iš šiaurės ir pietų ir sėsis prie stalo Dievo
karalystėje.
30 Ir štai yra paskutinių,
kurie bus pirmi, ir pirmų, kurie bus paskutiniai".
Luko 16 sk.:
19
„Gyveno vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei
ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai linksminosi.
20 O prie jo vartų gulėjo
votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius.
21 Jis troško numarinti alkį
bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunys
atbėgę laižydavo jo votis.
22 Ir štai elgeta mirė ir buvo
angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis
ir buvo palaidotas.
23 Kentėdamas pragare, jis
pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo
prieglobstyje Lozorių.
24 Jis ėmė šaukti: ‘Tėve
Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk Lozorių, kad,
suvilgęs vandenyje piršto galą, atvėsintų man liežuvį,
nes baisiai kenčiu šioje liepsnoje’.
25 Bet Abraomas atsakė:
‘Atsimink, sūnau, kad tu gyvendamas atsiėmei savo
gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė
paguodos, o tu kenti.
26 Be to, mus nuo jūsų skiria
milžiniška praraja, ir niekas iš čia panorėjęs negali
nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus’.
Mindaugas Sakalauskas, 2017-07-18, "Seni,
nauji vynmaišiai"
Luko 5 sk.:
33
Tada jie sakė Jam: „Kodėl Jono mokiniai dažnai
pasninkauja ir meldžiasi, taip pat ir fariziejų
mokiniai, o Tavieji valgo ir geria?“
34 Jėzus jiems atsakė: „Argi
galite versti pasninkauti vestuvininkus, kol su jais yra
jaunikis?
35 Ateis dienos, kai jaunikis
bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie
pasninkaus“.
36 Jėzus dar pasakė jiems
palyginimą: „Niekas neplėšia lopo iš naujo drabužio ir
nesiuva jo ant seno. Nes ir naująjį jis suplėšytų, ir
senajam netiktų lopas iš naujojo.
37 Taip pat niekas nepila
jauno vyno į senus vynmaišius. Jaunas vynas suplėšytų
vynmaišius, pats ištekėtų, ir vynmaišiai niekais nueitų.
38 Jauną vyną reikia pilti į
naujus vynmaišius, ir tada abeji išsilaiko.
39 Ir niekas, gėręs seno vyno,
nenori jauno; jis sako: ‘Senasis geresnis!’ „
Hebrajams 8 sk.:
13
Sakydamas „naują Sandorą“, Jis nurodė, kad pirmoji yra
pasenusi. O kas pasensta ir nukaršta, to greit nebeliks.
Hebrajams 10 sk.:
9
paskui paskelbė: „Štai ateinu vykdyti Tavo, o Dieve,
valios“. Jis panaikina viena, kad įtvirtintų kita.
Luko 13 sk.:
33
Bet šiandien ir rytoj, ir poryt turiu keliauti, nes
negali taip būti, kad pranašas žūtų ne Jeruzalėje’ „.
34 „Jeruzale, Jeruzale! Tu
žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie pas tave
siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus kaip
višta savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!
Luko 19 sk.:
41
Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus
verkė dėl jo ir sakė:
42 „O kad tu nors šiandien
suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo
tavo akių.
43 Tu sulauksi dienų, kai tavo
priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir
suspaus tave;
44 jie parblokš ant žemės tave
ir tavo vaikus ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes
tu nepažinai savo aplankymo meto“.
Marijona Mukomolovienė, 2017-07-16, "Pavesk
save Dievui"
Jono 5 sk.:
5 O
dabar einu pas Tą, kuris mane siuntė, ir niekas iš jūsų
neklausia: ‘Kur Tu eini?’
...
28 Išėjau iš
Tėvo ir atėjau į pasaulį. Vėl palieku pasaulį ir einu
pas Tėvą“.
...
32 Štai ateina valanda, – ir
jau atėjo, – kai jūs išsisklaidysite kas sau ir
paliksite mane vieną. Tačiau Aš ne vienas, nes su manimi
yra Tėvas.
33 Aš jums tai kalbėjau, kad
manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs turėsite
priespaudą, bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį!“
2Timotiejui 3 sk.:
1
Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai,
2 nes žmonės bus savimylos,
pinigų mylėtojai, pagyrūnai, išdidūs, piktžodžiautojai,
neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi,
3 nemylintys, nesutaikomi,
šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, nekenčiantys to,
kas gera,
4 išdavikai, užsispyrę,
pasipūtėliai, labiau mylintys malonumus negu Dievą,
5 turintys dievotumo išvaizdą,
bet atsižadėję jo jėgos. Šalinkis tokių žmonių!
...
8 Kaip Janas ir Jambras
priešinosi Mozei, taip ir jie priešinasi tiesai. Tai
žmonės sugedusio proto, netikusio tikėjimo.
9 Bet jie toli nenužengs, nes
jų kvailumas, kaip ir anų, bus visiems regimas.
10 Bet tu stropiai pasekei
mano mokymu, gyvenimo būdu, tikslu, tikėjimu, ištverme,
meile, kantrybe,
11 persekiojimais, sunkumais,
kurie mane ištiko Antiochijoje, Ikonijuje, Listroje. O
kokių tik persekiojimų man neteko iškęsti! Bet iš visų
išgelbėjo mane Viešpats.
1 Korintiečiams 5 sk.:
1 Tenka girdėti
apie ištvirkimą tarp jūsų ir net apie tokį ištvirkimą,
kokio nesigirdi net pas pagonis: būtent kažkas gyvena su
savo tėvo žmona!
2 Ir jūs dar esate pasipūtę!
Užuot nuliūdę ir tai padariusį išmetę ir savo tarpo?!
...
6 Jūsų gyrimasis niekam tikęs.
Argi nežinote, jog truputis raugo suraugina visą
maišymą?
7 Todėl išmeskite senąjį
raugą, kad taptumėte nauju maišymu. Jūs juk esate
nerauginti, nes jau paskerstas mūsų Paschos Avinėlis,
Kristus.
8 Tad švęskime šventes ne su
senu raugu, ne su blogybės ir nusikaltimo raugu, bet su
nerauginta tyrumo ir tiesos duona.
Efeziečiams 4 sk.:
17
Taigi aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs
nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto
tuštybės.
18 Jų protas aptemęs, jie
atskirti nuo Dievo gyvenimo dėl savo neišmanymo bei
širdies užkietėjimo.
19 Jie sustabarėję, pasidavę
gašlumui, nepasotinamai daro visus nešvarius darbus.
20 Bet jūs ne taip pažinote
Kristų!
21 Juk iš Jo girdėjote ir Jame
išmokote, – nes tiesa yra Jėzuje, –
22 kad privalu atsižadėti
senojo žmogaus ankstesnio gyvenimo būdo, žlugdančio
apgaulingais geismais,
23 atsinaujinti savo proto
dvasioje
24 ir apsirengti nauju
žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos
šventume.
25 Tad, atmetę melą,
„kiekvienas tekalba tiesą savo artimui“, nes esame vieni
kitų nariai.
...
27 Ir neduokite vietos
velniui.
Psalmė 37 sk.:
1
Nesijaudink dėl piktadarių, nepavydėk nedorėliams.
2 Jie greitai bus nupjauti
tartum žolė, suvys kaip žaliuojanti žolė.
3 Pasitikėk Viešpačiu ir daryk
gera, tada gyvensi žemėje ir būsi pamaitintas!
4 Gėrėkis Viešpačiu, ir Jis
suteiks tau, ko geidžia tavo širdis.
5 Pavesk Viešpačiui savo
kelią, pasitikėk Juo, ir Jis veiks.
Gintautas Gruzdys, 2017-07-09, "Jėzus
ir Mozė"
Hebrajams 3 sk.:
1 Todėl,
šventieji broliai, dangiškojo pašaukimo dalininkai,
įsižiūrėkite mūsų išpažinimo Apaštalą ir vyriausiąjį
Kunigą Jėzų Kristų,
2 kuris buvo ištikimas Jį
paskyrusiam, kaip ir Mozė visuose Jo namuose.
3 Juk Jis yra pripažintas
vertu didesnės šlovės už Mozę, kaip didesnės pagarbos
vertas statytojas už namą.
4 Mat kiekvienas namas
kažkieno pastatytas, o viską pastatęs yra Dievas.
5 Ir Mozė buvo ištikimas
visuose Jo namuose kaip tarnas, kad paliudytų tai, kas
ateity turėjo būti pasakyta.
6 O Kristus kaip Sūnus
viešpatauja Jo namuose, ir tie namai esame mes, jei
pasitikėjimą ir tvirtą vilties pasigyrimą išsaugosime
iki galo.
Luko 16 sk.:
31 Tačiau
Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės ir pranašų, tai
nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų’ „.
Luko 24 sk.:
25 Tada Jis jiems tarė: “O jūs, neišmanėliai! Kokios
nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę
pranašai!
26 Argi ne taip turėjo Kristus kentėti ir įeiti į savo
šlovę?”
27 Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus,
Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį
pasakyta.
Jono 5 sk.:
45
Nemanykite, kad Aš jus kaltinsiu Tėvui! Jūsų kaltintojas
yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję.
46 Jeigu jūs tikėtumėte Moze,
tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane.
47 Bet jeigu jūs netikite jo
raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!“
Jono 1 sk.:
17 Nes
Įstatymas buvo duotas per Mozę, o malonė ir tiesa atėjo
per Jėzų Kristų.
18 Dievo niekas niekada nėra
matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje
esantis, mums Jį apreiškė.
Skaičių 12 sk.:
7 Ne taip
yra su mano tarnu Moze, kuris yra ištikimas visuose mano
namuose.
8 Su juo Aš kalbuosi veidas į
veidą, atvirai, o ne neaiškiais žodžiais, ir jis mato
mano pavidalą. Kaip judu nebijote kalbėti prieš mano
tarną Mozę?“
Išėjimo 33 sk.:
11
Viešpats kalbėdavo su Moze veidas į veidą, kaip žmogus
kalbasi su savo draugu. Jam grįžtant į stovyklą, jo
tarnas Jozuė, Nūno sūnus, jaunas vyras, nepasitraukdavo
nuo palapinės.
Išėjimo 24 sk.:
9 Tada
užkopė Mozė, Aaronas, Nadabas, Abihuvas ir
septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų.
10 Ir jie matė Izraelio Dievą:
po Jo kojomis buvo tarsi grindinys iš safyro akmens,
tarsi skaidrus dangus.
11 Ir Jis nekėlė savo rankos
prieš Izraelio vaikų vyresniuosius. Jie matė Dievą,
valgė ir gėrė.
Jono 3 sk.:
14 Kaip
Mozė dykumoje iškėlė gyvatę, taip turi būti iškeltas
Žmogaus Sūnus,
Jono 8 sk.:
7 Jiems
nesiliaujant klausinėti, Jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš
jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį“.
Jono 6 sk.:
32 Tuomet
Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ne
Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda
jums iš dangaus tikrosios duonos.
...
35 Jėzus atsakė: „Aš esu
gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks,
ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.
1 Korintiečiams 10 sk.:
2 Ir visi
buvo pakrikštyti į Mozę, debesyje ir jūroje;
3 visi valgė tą patį dvasinį
maistą
4 ir visi gėrė tą patį dvasinį
gėrimą. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta
uola buvo Kristus.
Apaštalų darbai 3 sk.:
22 Juk
Mozė tėvams pasakė: ‘Viešpats, mūsų Dievas, iš jūsų
brolių pažadins jums Pranašą kaip mane. Klausykite Jo
visame kame, ką tik Jis jums sakys.
Apreiškimo 15 sk.:
1 Ir aš
pamačiau danguje dar vieną didį ir įspūdingą ženklą:
septynis angelus, turinčius septynias paskutines
negandas, nes jomis išsibaigia Dievo rūstybė.
2 Aš išvydau tarsi stiklo
jūrą, sumaišytą su ugnimi, ir nugalėjusiuosius žvėrį, jo
atvaizdą, jo ženklą ir jo vardo skaičių, stovinčius su
Dievo arfomis ant stiklo jūros.
3 Jie giedojo Dievo tarno
Mozės giesmę ir Avinėlio giesmę: „Didingi ir nuostabūs
Tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! Teisingi ir
tikri Tavo keliai, šventųjų Karaliau!
4 Kas gi nesibijotų Tavęs,
Viešpatie, ir nešlovintų Tavojo vardo?! Juk Tu vienas
šventas! Visos tautos ateis ir pagarbins Tave, nes
apreikšti Tavo teisūs sprendimai“.
Giedrius Ažukas, 2017-07-02, "Ar
išsaugom žodį širdyje?"
1Jono 2 sk.:
1 Kas buvo nuo pradžios, ką
girdėjome ir savo akimis regėjome, ką matėme ir mūsų
rankos lietė, – tai skelbiame apie gyvenimo Žodį.
2 Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir
skelbiame jums šį amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą
ir pasirodė mums.
3 Ką matėme ir girdėjome, mes skelbiame jums, kad ir jūs
turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra
su Tėvu ir su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi.
4 Ir tai rašome jums, kad jūsų džiaugsmas būtų tobulas.
5 Tai yra žinia, kurią išgirdome iš Jo ir skelbiame
jums, kad Dievas yra šviesa ir Jame nėra jokios
tamsybės.
6 Jei sakome, kad bendraujame su Juo, o vaikščiojame
tamsoje, – meluojame ir nevykdome tiesos.
Luko 8 sk.:
4 Susirinkus gausiai miniai
ir žmonėms iš visų miestų skubant pas Jį, Jis kalbėjo
palyginimu:
5 „Sėjėjas išėjo sėti savo sėklos. Jam besėjant, vieni
grūdai nukrito palei kelią, buvo sumindžioti, ir
padangių paukščiai juos sulesė.
6 Kiti nukrito ant uolos, ir išdygę nudžiūvo, nes trūko
drėgmės.
7 Kiti nukrito tarp erškėčių, ir tie, kartu išaugę,
nusmelkė juos.
8 O dar kiti nukrito į gerą žemę ir išaugę davė
šimteriopą derlių“. Tai papasakojęs, Jis sušuko: „Kas
turi ausis klausyti – teklauso!“
9 Jo mokiniai paklausė: „Ką reiškia šis palyginimas?“
10 Jis atsakė: „Jums duota pažinti Dievo karalystės
paslaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad
‘žiūrėdami nematytų ir girdėdami nesuprastų’ „.
11 „Palyginimas štai ką reiškia: sėkla yra Dievo žodis.
12 Palei kelią – tai tie, kurie klausosi, paskui ateina
velnias ir išrauna žodį iš jų širdies, kad jie netikėtų
ir nebūtų išgelbėti.
13 Ant uolos – tai tie, kurie, išgirdę žodį, su
džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų: jie kurį laiką
tiki, o gundymo metu atkrinta.
14 Sėkla, kritusi tarp erškėčių, – tai tie, kurie
išgirdo, bet, toliau eidami, buvo nusmelkti rūpesčių,
turtų bei gyvenimo malonumų ir neduoda subrendusio
vaisiaus.
15 Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso
žodžio, išsaugo jį tyroje ir geroje širdyje ir duoda
vaisių kantrumu“.
16 „Nė vienas, uždegęs žiburį, neapvožia jo indu ir
nekiša po lova, bet stato į žibintuvą, kad įeinantys
matytų šviesą.
17 Nėra nieko paslėpta, kas nebūtų atskleista, nieko
slapta, kas nepasidarytų žinoma ir neišeitų aikštėn.
18 Tad žiūrėkite, kaip klausotės. Kas turi, tam bus
duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis tariasi
turįs“.
Mato 13 sk.:
14 Jiems pildosi Izaijo
pranašystės žodžiai: ‘Girdėti girdėsite, bet
nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite.
15 Šitų žmonių širdys aptuko. Jie prastai girdėjo
ausimis ir užmerkė akis, kad nepamatytų akimis,
neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų,
ir Aš jų nepagydyčiau’.
16 Bet palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys,
nes girdi.
Romiečiams 6 sk.:
23 Atpildas už nuodėmę –
mirtis, o Dievo dovana – amžinasis gyvenimas per Jėzų
Kristų, mūsų Viešpatį.
Romiečiams 12 sk.:
2 Ir neprisitaikykite prie
šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą,
kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir
tobula Dievo valia.
Psalmės 1 sk.:
1 Palaimintas žmogus, kuris
nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių
kelią, nesėdi su apjuokėjais,
2 bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo
įstatymą dieną ir naktį.
3 Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris,
metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis
bedarytų, jam sekasi.
4 Ne tokie yra bedieviai. Jie kaip pelai, sklaidomi
vėjo.
5 Todėl teisme neišstovės bedieviai, nė nusidėjėliai
teisiųjų susirinkime.
6 Nes Viešpats žino teisiojo kelią, o bedievių kelias
pražus.
Patarlių 28sk.:
13 Kas slepia
savo nusikaltimus, tam nesiseks, o kas išpažįsta ir
atsisako jų, susilauks gailestingumo.
14 Palaimintas žmogus, kuris
nuolat prisibijo, o kas užkietina savo širdį, pateks į
nelaimę.
Darius Šulskis, 2017-06-25, "Ką
daryti?"
Morkaus 10 sk.:
17
Jėzui išeinant į kelią, vienas žmogus pribėgęs puolė
prieš Jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką
turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?“
18 Jėzus jam tarė: „Kam vadini
mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.
19 Žinai įsakymus:
‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk,
neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną’ „.
20 Tas atsakė: „Mokytojau, aš
viso to laikausi nuo savo jaunystės“.
21 Jėzus, pažvelgęs į jį, jį
pamilo ir tarė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok
visa, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą
danguje. Tada ateik, paimk kryžių ir sek paskui mane“.
22 Po šitų žodžių jis nuliūdo
ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.
Luko 10 sk:
25
Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas
Jį, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad
paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?“
26 Jis tarė: „O kas parašyta
Įstatyme? Kaip skaitai?“
27 Tas atsakė: „ ‘Mylėk
Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo
siela, visomis savo jėgomis ir visu savo protu, ir savo
artimą kaip save patį’ „.
28 Jėzus jam tarė: „Gerai
atsakei. Tai daryk, ir gyvensi“.
Jono 6 sk.:
22
Kitą dieną minia, buvusi anoje pusėje, pamatė, kad ten
nebuvo kitos valties, tik ta, į kurią įlipo Jo mokiniai.
O Jėzus su jais neįlipo, ir šie išplaukė vieni.
23 Iš Tiberiados atplaukė kitų
valčių netoli tos vietos, kur žmonės buvo valgę duonos,
Viešpačiui padėkojus.
24 Pamatę, kad čia nėra nei
Jėzaus, nei Jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į
Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus.
25 Suradę Jį kitoje ežero
pusėje, jie klausinėjo: „Rabi, kada čia atvykai?“
26 Jėzus, atsakydamas jiems,
tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs
ne todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos
lig soties.
27 Darbuokitės ne dėl žūvančio
maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jį duos
jums Žmogaus Sūnus, nes Tėvas – Dievas Jį savo antspaudu
yra pažymėjęs“.
28 Jie paklausė: „Ką mums
daryti, kad vykdytume Dievo darbus?“
29 Jėzus atsakė: „Tai yra
Dievo darbas: tikėkite Tą, kurį Jis siuntė“.
Marijona Mukomolovienė, 2017-05-18, "Nesižvalgykime
atgal, bet siekime to, kas yra aukštybėse"
Filipiečiams 13 sk.:
13
Broliai, aš nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik
viena tikra: pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to,
kas priešakyje,
14 veržiuosi į tikslą
aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą
Kristuje Jėzuje.
15 Taigi visi, kurie esame
subrendę, taip mąstykime. O jeigu jūs apie ką nors
manote kitaip, tai Dievas jums ir tai apreikš.
16 Kiek bebūtumėme pasiekę,
vadovaukimės ta pačia taisykle ir taip mąstykime.
17 Broliai, būkite mano
sekėjai ir žiūrėkite į tuos, kurie elgiasi pagal
pavyzdį, kurį matote mumyse.
18 Daugelis – apie juos ne
kartą esu jums kalbėjęs ir dabar net su ašaromis kalbu –
elgiasi kaip Kristaus kryžiaus priešai.
19 Jų galas – pražūtis, jų
dievas – pilvas ir jų garbė—gėda. Jie temąsto apie
žemiškus dalykus.
20 Tuo tarpu mūsų tėvynė
danguje, ir iš ten mes karštai laukiame Gelbėtojo,
Viešpaties Jėzaus Kristaus,
21 kuris
pakeis mūsų gėdingą kūną ir padarys jį panašų į savo
šlovingą kūną ta jėga, kuria Jis visa palenkia sau.
Luko 9 sk.:
62
Jėzus tam atsakė: „Nė vienas, kuris uždeda ranką ant
arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“.
Neringa Jakeliūnienė, 2017-06-11, "Pasišventimas
Dievui ir laukimas Jo"
Galatams 5 sk.:
24 Ir kurie yra Kristaus,
tie nukryžiavo kūną su aistromis ir geismais.
Izaijo 55 sk.:
6 Ieškokite Viešpaties, kol
galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti.
Išėjimo 16sk."
19 Mozė jiems sakė: „Nė
vienas tenepalieka nieko rytojui“.
20 Bet jie nepaklausė Mozės. Kai kurie paliko dalį
maisto kitai dienai, tačiau atsirado kirmėlių ir jis
pradėjo dvokti. ...
Patarlių 11 sk.:
4 Turtai nepadeda rūstybės
dieną, teisumas išgelbsti nuo mirties.
1 Jono 2 sk.:
15 Nemylėkite pasaulio, nei
to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame
Tėvo meilės,
Romiečiams 12 sk.:
1 Dievo gailestingumu
aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą,
šventą, Dievui patinkančią auką, – tai jūsų sąmoningas
tarnavimas.
Giedrius Ažukas, 2017-06-04, "Šventoji
Dvasia keičianti mūsų širdis"
Hebrajams 3 sk.:
7 Todėl, kaip
Šventoji Dvasia sako: „Jei šiandien išgirsite Jo balsą,
8 neužkietinkite savo širdžių,
kaip per maištą, gundymo dieną dykumoje,
Ezechielio 36 sk.:
26 Duosiu
jums naują širdį ir atnaujinsiu jus nauja dvasia.
Išimsiu iš jūsų akmens širdį ir duosiu jums jautrią
širdį.
27 Duosiu jums savo dvasią ir padarysiu,
kad gyventumėte pagal mano įstatus, laikytumėtės mano
įsakų ir juos vykdytumėte.
Apaštalų darbai 2 sk.:
1 Atėjus Sekminių dienai,
visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje.
2 Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų
smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo.
3 Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie
pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų.
4 Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo
kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė
prabilti.
5 Jeruzalėje gyveno žydų ir dievobaimingų žmonių iš visų
tautų po dangumi.
...
14 Tada stojo Petras su vienuolika ir, pakėlęs balsą,
prabilo į juos: „Jūs, vyrai judėjiečiai bei visi
Jeruzalės gyventojai, tebūnie jums žinoma, – įsidėmėkite
mano žodžius!
15 Šitie nėra, kaip jūs manote, prisigėrę, – juk dabar
vos trečia dienos valanda, –
16 bet čia išsipildė, kas buvo pasakyta per pranašą
Joelį:
17 ‘Paskutinėmis dienomis, – sako Dievas, – Aš išliesiu
savo Dvasios kiekvienam kūnui, ir jūsų sūnūs bei
dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o
senieji sapnuos sapnus.
18 Ir savo tarnams bei tarnaitėms tomis dienomis Aš
išliesiu savo Dvasios, ir jie pranašaus.
19 Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje,
žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių
dūmų.
20 Saulė pavirs tamsybe, o mėnulis – krauju, prieš
ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai.
21 Ir kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus
išgelbėtas’.
Apaštalų darbai 10 sk.:
37 Jūs žinote, kas yra įvykę
visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos, po Jono
skelbtojo krikšto, –
38 kaip Dievas patepė Šventąja Dvasia ir jėga Jėzų iš
Nazareto, ir Jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas
visus velnio pavergtuosius, nes Dievas buvo su Juo.
Apaštalų darbai 1 sk.:
3 Po savo kančios Jis pateikė
jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt
dienų jiems rodydamasis ir kalbėdamas apie Dievo
karalystę.
4 Kartą, būdamas kartu su jais, liepė jiems
nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado, –
„apie kurį, – pasakė Jis, – esate girdėję iš manęs;
5 nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų
būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia“.
...
8 Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite
jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje
Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių“.
9 Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir
debesis Jį paslėpė nuo jų akių.
10 Kai jie, akių nenuleisdami, žiūrėjo į žengiantį
dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais
drabužiais
11 ir tarė: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami
į dangų? Tas pats Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų,
sugrįš taip pat, kaip Jį matėte žengiantį į dangų“.
Jono 14 sk.:
16 Ir Aš paprašysiu Tėvą, ir
Jis duos jums kitą Guodėją, kad Jis liktų su jumis per
amžius.
17 Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti,
nes Jos nemato ir nepažįsta. O jūs Ją pažįstate, nes Ji
yra su jumis ir bus jumyse.
18 Nepaliksiu jūsų našlaičiais – ateisiu pas jus.
...
26 o Guodėjas – Šventoji Dvasia, kurią mano vardu Tėvas
atsiųs, – mokys jus visko ir viską primins, ką jums
sakiau.
27 Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne
kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų
širdys ir teneišsigąsta.
28 Jūs girdėjote, kaip Aš pasakiau: ‘Aš išeinu ir vėl
sugrįšiu pas jus!’ Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės,
kad pasakiau: ‘Einu pas Tėvą’, nes mano Tėvas už mane
didesnis.
Jono 15 sk.:
26 Kai ateis Guodėjas, kurį
jums atsiųsiu nuo Tėvo, – Tiesos Dvasia, kuri eina iš
Tėvo, – Jis liudys apie mane.
27 Ir jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi buvote“.
Jono 16 sk.:
8 Atėjęs Jis įtikins pasaulį
dėl nuodėmės, dėl teisumo ir dėl teismo.
9 Dėl nuodėmės, – kad netiki manimi.
10 Dėl teisumo, – kad Aš pas savo Tėvą einu, ir jūs
manęs daugiau nebematysite.
11 Dėl teismo, – kad šio pasaulio kunigaikštis yra
nuteistas.
12 Dar daug ką turiu jums pasakyti, bet dabar negalite
pakelti.
13 Bet kai ateis Ji, Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą
tiesą. Ji nekalbės iš savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir
praneš, kas dar turi įvykti.
14 Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums
tai paskelbs.
15 Visa, ką turi Tėvas, yra mano, todėl Aš pasakiau, kad
Ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs.
Apaštalų darbai 6 sk.:
1 Tomis dienomis, mokinių
skaičiui augant, tarp graikiškai kalbančiųjų kilo
nepasitenkinimas vietiniais žydais, nes kasdieniniame
aprūpinime būdavo aplenkiamos jų našlės.
2 Tuomet dvylika sušaukė mokinių susirinkimą ir tarė:
„Nedera mums palikus Dievo žodį tarnauti prie stalų.
3 Todėl, broliai, išsirinkite iš savųjų septynis vyrus,
turinčius gerą vardą, kupinus Šventosios Dvasios ir
išminties. Mes juos paskirsime tam darbui,
4 o patys toliau atsidėsime maldai ir žodžio
tarnavimui“.
5 Šis pasiūlymas patiko visam susirinkimui, ir jie
išsirinko Steponą, vyrą pilną tikėjimo ir Šventosios
Dvasios, Pilypą, Prochorą, Nikanorą, Timoną, Parmeną ir
Mikalojų, prozelitą iš Antiochijos.
6 Juos pastatė prieš apaštalus, o šie melsdamiesi uždėjo
ant jų rankas.
7 Dievo žodis klestėjo, ir mokinių skaičius Jeruzalėje
smarkiai augo. Ir didelis kunigų būrys pakluso
tikėjimui.
1 Korintiečiams 2 sk.:
9 Bet skelbiame, kaip
parašyta: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas
žmogui į širdį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie
Jį myli“.
10 Dievas mums tai apreiškė per savo Dvasią, nes Dvasia
visa ištiria, net Dievo gelmes.
11 Kas iš žmonių žino, kas yra žmogaus, jei ne paties
žmogaus dvasia? Taip pat niekas nežino, kas yra Dievo,
tik Dievo Dvasia.
12 O mes gavome ne pasaulio dvasią, bet Dvasią iš Dievo,
kad suvoktume, kas mums Dievo dovanota.
13 Apie tai ir kalbame ne žodžiais, kurių moko
žmogiškoji išmintis, bet tais, kurių moko Šventoji
Dvasia, – dvasinius dalykus gretindami su dvasiniais.
14 Bet sielinis žmogus nepriima to, kas yra iš Dievo
Dvasios, nes jam tai kvailystė; ir negali suprasti, nes
tai dvasiškai vertinama.
15 O dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas
negali spręsti apie jį.
16 „Kas gi suvokė Viešpaties mintį, kad galėtų Jį
pamokyti?“ O mes turime Kristaus protą.
Alvydas Stankevičius, 2017-05-28, "Tikinčiojo
valdžia"
Mato 7 sk.:
Mt 7:28-29: "Kai Jėzus baigė šiuos žodžius,
minios stebėjosi Jo mokymu, nes Jis mokė juos kaip
turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai."
Mato 28 sk.:
Mt 28:18: "Tuomet priėjęs
Jėzus jiems pasakė: „Man duota visa valdžia danguje ir
žemėje."
Morkaus 13 sk.:
Mk 13:34: "Bus kaip su
žmogumi, kuris iškeliavo toli, paliko namus, suteikė
tarnams valdžią, kiekvienam paskyrė darbą, o durininkui
įsakė budėti."
Luko 10 sk.:
Lk 10:19: "Štai Aš duodu
jums valdžią mindžioti gyvates bei skorpionus, aukštesnę
už visą priešo jėgą, ir niekas jokiais būdais jums
nepakenks."
Jono 17 sk.:
Jn 17:1-3: "Tai pasakęs,
Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: „Tėve, atėjo
valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Tavo Sūnus
pašlovintų Tave; nes Tu davei Jam valdžią kiekvienam
kūnui, kad visiems, kuriuos esi Jam davęs, Jis teiktų
amžinąjį gyvenimą. Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie
pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį
Jėzų Kristų."
Linas Kučinskas, 2017-05-21, "Mūsų
širdys - Dievo šventykla"
Mato 21 sk.:
12 Įėjęs į Dievo šventyklą, Jėzus išvarė visus
parduodančius ir perkančius šventykloje, išvartė pinigų
keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus
13 ir tarė jiems: „Parašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos
namai’, o jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne!’ „
Morkaus 11 sk.:
15 Jie atėjo į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė
varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis
išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų
suolus
16 ir neleido nešti prekių per šventyklą.
17 Jis mokė, sakydamas jiems: „Argi neparašyta: ‘Mano
namai vadinsis maldos namai visoms tautoms’? O jūs
pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’ „.
Luko 19 sk.:
45 Įėjęs į šventyklą, Jis pradėjo varyti laukan
parduodančius ir perkančius.
46 Jis sakė jiems: „Parašyta: ‘Mano namai yra maldos
namai’, o jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne’ „.
47 Ir Jis kasdien mokė šventykloje. O aukštieji kunigai ir
Rašto žinovai bei tautos vyresnieji troško Jį pražudyti,
Jono 2 sk.:
14 Šventykloje Jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis,
karveliais ir prisėdusių pinigų keitėjų.
15 Susukęs iš virvučių rimbą, Jis išvijo juos visus iš
šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų
pinigus ir išvartė stalus.
16 Karvelių pardavėjams Jis sakė: „Pasiimkite visa tai iš
čia ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“
17 Ir Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: „Uolumas
dėl Tavo namų sugrauš mane“.
1 Korintiečiams 3 sk.:
16 Ar nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir Dievo
Dvasia gyvena jumyse?
17 Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas sunaikins,
nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla – tai jūs!
1Kor 6:19-20: "Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla
jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš
Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau? Jūs esate
nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu
ir savo dvasia, kurie yra Dievo."
2 Korintiečiams 6 sk.:
15 Kaipgi galima gretinti Kristų su Beliaru? Arba kokia
dalis tikinčio su netikinčiu?
16 Ir kaip suderinti Dievo šventyklą su stabais? Juk jūs
esate gyvojo Dievo šventykla, kaip Dievas yra pasakęs: „Aš
gyvensiu juose ir vaikščiosiu tarp jų; būsiu jų Dievas, ir
jie bus manoji tauta“.
Jono 2 sk.:
8 Tada žydai kreipėsi į Jį, sakydami: „Kokį ženklą mums
parodysi, jog turi teisę taip daryti?“
19 Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventyklą, ir per tris
dienas Aš ją atstatysiu!“
20 Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus
šventyklą statė, o Tu atstatysi ją per tris dienas?!“
21 Bet Jis kalbėjo apie savo kūno šventyklą.
Jono 10 sk.:
1 „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į
avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir
plėšikas.
Luko 11 sk.:
24 „Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja
bevandenėse vietose, ieškodama poilsio. Neradusi ji sako:
‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’.
25 Sugrįžusi randa juos iššluotus ir išpuoštus.
26 Tuomet eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar
piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir tada
tam žmogui darosi blogiau negu pirma“.
Mato 12 sk.:
43 „Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja
bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda.
44 Tada ji sako: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’.
Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus.
45 Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar
piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir
paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks
ir šiai piktai kartai“.
Luko 19 sk.:
47 Ir Jis kasdien mokė šventykloje. O aukštieji kunigai ir
Rašto žinovai bei tautos vyresnieji troško Jį pražudyti,
Luko 22 sk.:
53 Kai buvau kasdien su jumis šventykloje, jūs nepakėlėte
prieš mane rankos. Bet ši valanda jūsų, tamsos valdžia“.
Morkaus 9 sk.:
17 Vienas iš minios Jam atsakė: „Mokytojau, aš atvedžiau
pas Tave savo sūnų, kuris turi nebylę dvasią.
18 Kur tik sugriebusi, dvasia jį tąso, iš burnos jam eina
putos, jis griežia dantimis ir pastyra. Aš prašiau Tavo
mokinius išvaryti dvasią, bet jie nepajėgė“.
19 Tada Jėzus tarė: „O netikinti karta! Kiek dar man
reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį
pas mane!“
...
28 Kai Jis sugrįžo namo, mokiniai, pasilikę su Juo vieni,
klausė: „Kodėl mes negalėjome jos išvaryti?“
29 Jis atsakė: „Ta veislė neišvaroma nieku kitu, tik malda
ir pasninku“.
Mato 17 sk.:
16 Aš atvedžiau jį pas Tavo mokinius, bet jie nepajėgė
išgydyti“.
17 Tada Jėzus atsakė: „O netikinti ir iškrypusi karta!
Kaip ilgai man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti?
Atveskite jį pas mane“.
18 Jėzus sudraudė demoną, šis išėjo iš berniuko, ir tą
pačią akimirką jis pasveiko.
19 Tuomet mokiniai priėjo prie Jėzaus vieni ir klausė:
„Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?“
20 Jėzus jiems atsakė: „Dėl jūsų netikėjimo. Iš tiesų
sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios
grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į
tenai’, ir jis persikeltų. Ir nieko jums nebūtų neįmanomo.
21 O šita veislė kitaip neišvaroma, kaip tik malda ir
pasninku“.
Darius Širvys, 2017-05-21, "Muitininko
Zachiejaus istorija" (Kai Jėzus užeina pas tokius,
kokie męs esame).
Luko 19 sk.:
1 Atvykęs Jėzus ėjo per Jerichą.
2 Ir štai žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas
ir turtuolis,
3 troško pamatyti Jėzų, kas Jis esąs, bet negalėjo per
minią, nes buvo žemo ūgio.
4 Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų
Jį pamatyti, nes Jis turėjo ten praeiti.
5 Kai Jėzus atėjo į tą vietą, pažvelgė aukštyn ir, pamatęs
jį, tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn, nes šiandien turiu
apsistoti tavo namuose“.
6 Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė Jį.
7 Tai matydami, visi murmėjo: „Pas nusidėjėlį užėjo į
svečius!“
8 O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai,
Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką
nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai“.
9 Jėzus tarė: „Šiandien į šiuos namus atėjo išgelbėjimas,
nes ir jis yra Abraomo sūnus.
10 Juk Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo
pražuvę“.
Giedrius Ažukas, 2017-05-07, "Prisiminkime
Loto žmoną (Lk.17,32)"
Luko 17 sk.:
28 Taip pat buvo
ir Loto dienomis. Jie valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo,
sodino ir statė.
29 O tą dieną, kada Lotas paliko
Sodomą, iš dangaus krito ugnis ir siera ir visus
sunaikino.
30 Šitaip bus ir tą dieną, kai
pasirodys Žmogaus Sūnus.
31 Kas tą dieną bus ant stogo, o
jo daiktai viduje, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas
laukuose, tenegrįžta namo.
32 Prisiminkite Loto žmoną!
Izaijo 43 sk.:
18
„Nebegalvokite apie buvusius dalykus, nekreipkite
dėmesio į praeitį.
19 Štai Aš darau nauja – jau
pasirodo, ar nepastebite? ...
Pradžios 19 sk.:
17 Išvedę juos,
tarė: „Gelbėk savo gyvybę! Nežiūrėk atgal ir nesustok kur
nors apylinkėje! Bėk į kalną, kad nežūtum!“
Gintaras Kunigonis, 2017-04-30, "Esame
Dievo vaikai"
Jono 1 sk.:
12 Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti
Dievo vaikais – tiems, kurie tiki Jo vardą,
1 Timotiejui 5 sk.:
22 ... ir neprisidėk prie svetimų nuodėmių;
išsilaikyk tyras.
Jono 1 sk.:
29 Kitą dieną Jonas, matydamas pas jį ateinantį Jėzų,
prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio
nuodėmę!
Hebrajams 12 sk.:
1 Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų
apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai
apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums
paskirtose lenktynėse,
Hebrajams 13 sk.:
14 Čia mes neturime išliekančio miesto, bet ieškome
būsimojo.
Marijona
Mukomolovienė, 2017-04-03, "Kiek man svarbi
šiandiena Dievo valia ir Jo žodis?"
Apaštalų darbų 20 sk.:
28 Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai
Šventoji Dvasia jus paskyrė prižiūrėtojais, kad ganytumėte
Dievo bažnyčią, kurią Jis įsigijo savo krauju.
29 Nes aš žinau, kad, man
pasitraukus, įsibraus pas jus žiaurių vilkų, kurie
nepagailės kaimenės.
30 Net iš jūsų atsiras tokių,
kurie kreivomis kalbomis stengsis patraukti paskui save
mokinius.
31 Todėl budėkite ir
nepamirškite, kad aš per trejus metus dieną ir naktį
nepaliaudamas, su ašaromis įspėjinėjau kiekvieną.
32 O dabar, broliai, pavedu jus
Dievui ir Jo malonės žodžiui, kuris turi galią jus
išugdyti ir duoti jums paveldėjimą tarp visų
pašventintųjų.
Mato 4 sk.:,1-4
1
Tuomet Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad būtų
velnio gundomas.
2 Išpasninkavęs keturiasdešimt
dienų ir keturiasdešimt naktų, Jis buvo alkanas.
3 Prie Jo prisiartino
gundytojas ir tarė: „Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie
akmenys pavirstų duona“.
4 Bet Jėzus atsakė: „Parašyta:
‘Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu žodžiu,
išeinančiu iš Dievo lūpų’ „.
...
7 Jėzus jam atsakė: „Taip pat
parašyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo’ „.
...
10 Tada Jėzus jam atsakė: „Eik
šalin nuo manęs, šėtone! Nes parašyta: ‘Viešpatį, savo
Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!’
11 Tuomet velnias nuo Jo
atsitraukė, ir štai angelai prisiartino ir Jam tarnavo.
Galatams 5 sk.:
1 Todėl tvirtai stovėkite
laisvėje, kuria Kristus mus išlaisvino, ir nesiduokite
vėl įkinkomi į vergystės jungą!
Mato 21 sk.:
28 „Kaip jūs manote? Vienas
žmogus turėjo du sūnus. Kartą, priėjęs prie pirmojo,
tarė: ‘Sūnau, eik ir padirbėk šiandien mano vynuogyne’.
29 Šis atsakė: ‘Nenoriu’, bet
vėliau apsigalvojo ir nuėjo.
30 Paskui tėvas kreipėsi į
antrąjį sūnų tais pačiais žodžiais. Šis jam atsakė:
‘Einu, viešpatie’, bet nenuėjo.
31 Kuris iš jų įvykdė tėvo
valią?“ Jie atsakė: „Pirmasis“. Tada Jėzus jiems tarė:
„Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir paleistuvės pirma
jūsų eina į Dievo karalystę.
Jokūbo 1 sk.:
19
Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna
greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.
20 Žmogaus rūstybė nedaro
Dievo teisumo.
21 Todėl, atmetę visą nešvarą
bei piktybės gausą, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį,
kuris gali išgelbėti jūsų sielas.
22 Būkite žodžio vykdytojai, o
ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save.
Psalmių 119 sk.:
97 Kaip aš myliu
Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną.
98 Įsakymai Tavo padarė mane
protingesnį už mano priešus, nes jie visuomet su manimi.
99 Daugiau suprantu už visus
savo mokytojus, nes mąstau apie Tavo liudijimus.
100 Daugiau išmanau už senius,
nes laikausi Tavo potvarkių.
101 Nuo bet kokio pikto kelio
susilaikau, nes klausau Tavo žodžio.
102 Nuo Tavo sprendimų
nenukrypau, nes Tu mokai mane.
1 Tesalonikiečiams 2 sk.:
11 Jūs žinote, kaip kiekvieną iš
jūsų raginome, kalbinome, maldavome, tarsi tėvas savo
vaikus,
12 kad elgtumėtės kaip dera
prieš Dievą, kuris jus šaukia į savo karalystę ir šlovę.
13 Todėl ir mes be paliovos
dėkojame Dievui, kad, priėmę Dievo žodį, kurį girdėjote iš
mūsų, priėmėte jį ne kaip žmonių žodį, bet, kas jis iš
tikro yra, – kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse,
tikinčiuosiuose.
Giedrius Ažukas,
2017-04-16, "Dievas
taip pamilo pasaulį, kad paaukojo savo Sūnų"
1 Petro 1 sk.:
17 Ir jei
kaip Tėvo šaukiatės To, kuris nešališkai teisia pagal
kiekvieno darbą, su baime elkitės savo viešnagės metu,
18 žinodami, kad esate atpirkti
nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne
nykstančiais turtais, sidabru ar auksu,
19 bet brangiuoju krauju
Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės.
Luko 1 sk.:
3 tai ir
aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau
surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą
pasakojimą,
4 kad įsitikintum tikrumu
mokymo, kurio buvai išmokytas.
Luko 16 sk.:
10 Kas
ištikimas mažame dalyke, tas ištikimas ir dideliame, o kas
neteisingas mažame, tas neteisingas ir dideliame.
11 Jei nebuvote ištikimi,
tvarkydami neteisiąją Mamoną, tai kas jums patikės
tikruosius turtus?
12 Ir jeigu nebuvote ištikimi su
svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?
Luko 22 sk.:
31 Ir
Viešpats tarė: „Simonai, Simonai! Štai šėtonas prašė
persijoti jus tarsi kviečius.
32 Bet Aš meldžiau už tave, kad
tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo
brolius!“
33 Petras atsiliepė: „Viešpatie,
aš pasiruošęs kartu su Tavimi eiti ir į kalėjimą, ir į
mirtį!“
34 Bet Jėzus atsakė: „Sakau tau,
Petrai: dar šiandien, gaidžiui nepragydus, tu tris kartus
išsiginsi, kad mane pažįsti“.
...
56 Viena tarnaitė,
pamačiusi jį sėdintį prieš šviesą, įsižiūrėjo ir tarė: „Ir
šitas buvo kartu su Juo“.
57 Bet jis išsigynė, sakydamas:
„Moterie, nepažįstu Jo!“
58 Truputį vėliau kažkas kitas,
jį pamatęs, tarė: „Ir tu esi iš jų“. Petras atsakė: „Ne,
žmogau, nesu!“
59 Maždaug po valandos dar
vienas ėmė tvirtinti, sakydamas: „Tikrai šitas buvo su
Juo! Juk jis galilėjietis!“
60 Petras atsakė: „Žmogau, aš
nesuprantu, ką tu sakai“. Ir tuoj pat, dar jam kalbant,
pragydo gaidys.
61 Tada Viešpats atsigręžęs
pažvelgė į Petrą. Ir Petras atsiminė Viešpaties žodį, kaip
Jis buvo jam pasakęs: „Dar gaidžiui nepragydus, tu tris
kartus manęs išsiginsi“.
62 Petras išėjo laukan ir
karčiai pravirko.
1 Petro 1 sk.:
5 Dievo
jėga per tikėjimą jūs esate saugomi išgelbėjimui, kuris
parengtas apsireikšti paskutiniu laiku.
6 Tuo džiaukitės, nors dabar,
jei reikia, trumpai kenčiate įvairiuose išmėginimuose,
7 kad jūsų išbandytas tikėjimas,
brangesnis už pragaištantį auksą, nors ir ugnimi ištirtą,
būtų pripažintas vertas gyriaus, garbės ir šlovės, kai
apsireikš Jėzus Kristus.
Jono 3 sk.:
16 Nes
Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį
Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų
amžinąjį gyvenimą.
17 Dievas gi nesiuntė savo
Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad
pasaulis per Jį būtų išgelbėtas.
18 Kas Jį tiki, tas neteisiamas,
o kas netiki, jau yra pasmerktas už tai, kad netiki
viengimio Dievo Sūnaus vardo.
Rimantas Kupstys, 2016-704-09, "PASCHA"
Išėjimo 12 sk.:
2 „Šitas mėnuo tebūna jums pirmasis metų mėnuo.
3 Pasakykite visiems izraelitams, kad šito mėnesio
dešimtąją dieną jie paimtų po avinėlį savo tėvų namams, po
vieną avinėlį kiekvienai šeimai.
4 O jei šeima yra per maža avinėlį suvalgyti, tepaima
kartu su savo artimiausiu kaimynu, kad susidarytų tiek
asmenų, kiek gali suvalgyti avinėlį.
5 Avinėlis privalo būti be trūkumų, metinis patinėlis;
paimsite jį iš avių ar ožkų.
6 Laikykite jį iki šio mėnesio keturioliktos dienos;
kiekviena Izraelio tautos šeima turi jį papjauti tos
dienos vakare.
7 Jo krauju patepkite abi durų staktas ir skersinį tų
namų, kuriuose valgysite avinėlį.
8 Tą naktį valgykite mėsą, keptą ant ugnies, su nerauginta
duona ir karčiomis žolėmis.
9 Jūs neturite jos valgyti žalios ar išvirtos vandenyje,
tik keptą ugnyje, taip pat galvą, kojas ir vidurius.
10 Nieko iš jo nepalikite iki ryto. O kas paliks ligi
ryto, tą sudeginkite.
11 Valgykite jį paskubomis, susijuosę strėnas, apsiavę,
laikydami lazdą rankoje; tai Viešpaties Pascha.
12 Tą naktį pereisiu visą Egipto šalį ir išžudysiu visus
pirmagimius, žmones ir gyvulius; ir visiems Egipto dievams
įvykdysiu teismą. Aš – Viešpats!
13 O kraujas ant namų bus ženklas, kur jūs gyvenate.
Pamatęs kraują, aplenksiu jus, kad Egipto šalies bausmė
nepaliestų jūsų.
14 Ta diena tebūna jums atmintina diena; jūs privalote ją
švęsti kaip šventę Viešpačiui per kartų kartas.
15 Septynias dienas valgysite neraugintą duoną. Jau
pirmąją dieną pašalinkite raugą iš savo namų, nes
kiekvienas, kuris valgys raugintą maistą nuo pirmosios iki
septintosios dienos, bus išnaikintas iš Izraelio.
16 Pirmąją dieną susirinkite šventei, taip pat ir
septintąją. Jokio darbo nevalia dirbti tomis dienomis,
išskyrus tai, ko reikia kiekvieno žmogaus maistui.
17 Jūs švęsite Neraugintos duonos šventę per kartų kartas,
nes tą dieną Aš išvedžiau jūsų pulkus iš Egipto šalies.
18 Pirmojo mėnesio keturioliktos dienos vakare pradėsite
valgyti neraugintą duoną ir valgysite iki dvidešimt
pirmosios dienos vakaro.
19 Septynias dienas nebus raugo jūsų namuose, nes
kiekvienas, kuris valgys ką nors rauginto, bus išnaikintas
iš Izraelio, ar jis būtų ateivis, ar vietinis gyventojas.
20 Nieko rauginto jūs nevalgysite. Savo namuose valgysite
neraugintą duoną“.
...
43 Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: „Šitas yra Paschos
įstatymas: jokiam svetimšaliui nevalia Paschos valgyti.
44 Tačiau pirktas vergas turi teisę ją valgyti tada, kai
jį apipjaustai.
45 Svetimšaliui ir samdiniui negalima jos valgyti.
46 Ji turi būti valgoma namuose. Nevalia mėsos išnešti iš
namų ir neleidžiama sulaužyti jokio kaulo.
47 Visa Izraelio tauta privalo ją švęsti.
48 Jei ateivis apsistotų pas tave ir norėtų švęsti Paschą,
tai visi jo vyrai privalo būti apipjaustyti. Tuo atveju
leidžiama jam švęsti Paschą, ir jis bus tarsi vietinis
šalies gyventojas. Bet niekam neapipjaustytam neleistina
jos valgyti.
49 Tas pats įstatymas galioja ir pas jus gimusiam, ir
ateiviui, apsigyvenusiam tarp jūsų“.
50 Izraelitai darė, kaip Viešpats įsakė Mozei ir Aaronui.
51 Tą dieną Viešpats išvedė izraelitų pulkus iš Egipto
šalies.
Giedrius Ažukas, 2017-04-02, "Matyti
tikslą aukštybėse"
Jono 3 sk.:
16 Nes Dievas taip pamilo
pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas,
kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Filipiečiams 2 sk.:
5 Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus,
6 kuris, esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo
lygybės su Dievu,
7 bet apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į
žmones.
8 Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas
paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.
9 Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą
aukščiau visų kitų vardų,
10 kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje,
žemėje ir po žeme
11 ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad
Jėzus Kristus yra Viešpats.
Filipiečiams 3 sk.:
1 Pagaliau, mano broliai, džiaukitės Viešpatyje! Man
rašyti vis tą patį nesunku, o jums tai pastiprinimas.
...
7 Bet tai, kas man buvo laimėjimas, dėl Kristaus palaikiau
nuostoliu.
8 O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu dėl Kristaus
Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybės. Dėl Jo aš
praradau viską ir viską laikau sąšlavomis, kad laimėčiau
Kristų
...
20 Tuo tarpu mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes karštai
laukiame Gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus,
Hebrajams 10 sk.:
35 Tad nepameskite savo
pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis!
11 Nėra išmanančio, nėra
kas Dievo ieškotų.
12 Visi paklydo ir tapo
netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!
13 Jų gerklė – atviras kapas;
savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų
lūpose.
14 Jų burna pilna keiksmų ir
kartumo,
15 jų kojos eiklios kraujo
pralieti,
16 jų keliuose griuvimas ir
vargas.
17 Jie nepažino taikos kelio,
18 ir prieš jų akis nestovi
Dievo baimė“.
19 Mes gi žinome, kad, ką
besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo
valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas
pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą,
20 nes įstatymo darbais Jo
akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per
įstatymą tik pažįstame nuodėmę.
21 Bet dabar, nepriklausomai
nuo įstatymo, yra apreikštas Dievo teisumas, kurį
paliudijo Įstatymas ir Pranašai, –
22 Dievo teisumas, tikėjimu į
Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio
skirtumo,
23 nes visi nusidėjo ir
stokoja Dievo šlovės,
24 o išteisinami dovanai Jo
malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje.
25 Dievas Jį paskyrė
permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo
galia. Jis parodė savo teisumą tuo, kad, būdamas
kantrus, nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau,
26 ir parodė savo teisumą
dabartiniu metu, pasirodydamas esąs teisus ir
išteisinantis tą, kuris tiki Jėzų.
27 Kur tada pagrindas girtis?
Jis atmestas. Kokiu įstatymu? Darbų? Ne, tik tikėjimo
įstatymu.
28 Mes įsitikinę, kad žmogus
išteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų.
29 Argi Dievas – tiktai žydų
Dievas? Ar Jis nėra ir pagonių? Taip, ir pagonių,
30 nes tėra vienas Dievas,
kuris per tikėjimą išteisins apipjaustytus ir per
tikėjimą išteisins neapipjaustytus.
31 O gal tikėjimu panaikiname
įstatymą? Jokiu būdu! Priešingai, mes įstatymą
įtvirtiname.
Giedrius Ažukas, 2017-03-21, "Du
keliai"
Romiečiams 1 sk.:
17
Joje apsireiškia Dievo teisumas iš tikėjimo į tikėjimą,
kaip parašyta: „Teisusis gyvens tikėjimu“.
Romiečiams 8 sk.:
5
Kurie gyvena pagal kūną, tie mąsto kūniškai, o kurie
gyvena pagal Dvasią – dvasiškai.
6 Kūniškas mąstymas – tai
mirtis, o dvasiškas – gyvenimas ir ramybė.
7 Kūniškas mąstymas priešiškas
Dievui; jis nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali
paklusti.
8 Ir todėl gyvenantys pagal
kūną negali patikti Dievui.
9 Tačiau jūs negyvenate pagal
kūną, bet pagal Dvasią, jei tik Dievo Dvasia gyvena
jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra Jo.
10 Jeigu Kristus yra jumyse,
tai kūnas yra miręs dėl nuodėmės, bet dvasia – gyva dėl
teisumo.
11 Jei jumyse gyvena Dvasia
To, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai Jis – prikėlęs
iš numirusių Kristų – atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus
savo Dvasia, gyvenančia jumyse.
Mato 7 sk.:
13
„Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus
kelias veda į pražūtį, ir daug yra juo įeinančių.
14 O ankšti vartai ir siauras
kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa“.
Alvydas Stankevičius, 2017-03-19, "Avys
ir vilkai"
Mato 10 sk.:
Mt 10:16: "„Štai Aš siunčiu jus
kaip avis tarp vilkų. Todėl būkite gudrūs kaip žalčiai
ir neklastingi kaip balandžiai."
Mato 7 sk.:
Mt 7:15-16: "„Saugokitės netikrų
pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje
yra plėšrūs vilkai. Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi
kas gali priskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo
usnių?!"
Galatams 5 sk.:
Gal 5:13-21: "Jūs, broliai, esate
pašaukti laisvei! Tiktai tenebūna ši laisvė proga
kūnui, bet meile tarnaukite vieni kitiems. Juk visas
įstatymas išsipildo viename žodyje: „Mylėk savo artimą
kaip save patį“. Bet jeigu jūs vienas kitą kremtate ir
ėdate, saugokitės, kad nebūtumėte vienas kito praryti!
Sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nevykdysite kūno
geismų. Nes kūnas geidžia priešingo Dvasiai, o Dvasia
– kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl negalite
daryti visko, ko norėtumėte. Bet jei jūs Dvasios
vedami, nebesate įstatymo valdžioje. Kūno darbai
aiškūs – tai paleistuvavimas, ištvirkavimas,
netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas,
priešiškumai, nesantaikos, pavyduliavimai, piktumai,
vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai,
žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai.
Įspėju jus, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip
daro, nepaveldės Dievo karalystės."
Gal 5:22-23: "Bet Dvasios vaisiai
yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas,
gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems
dalykams nėra įstatymo."
Jono 10 sk.:
Jn 10:11-12: "Aš esu gerasis
ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę.
O samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos,
pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o
vilkas griebia jas ir išsklaido."
Apaštalų darbų 20 sk.:
Apd 20:28-31: "Būkite rūpestingi
sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus
paskyrė prižiūrėtojais, kad ganytumėte Dievo bažnyčią,
kurią Jis įsigijo savo krauju. Nes aš žinau, kad, man
pasitraukus, įsibraus pas jus žiaurių vilkų, kurie
nepagailės kaimenės. Net iš jūsų atsiras tokių, kurie
kreivomis kalbomis stengsis patraukti paskui save
mokinius. Todėl budėkite ir nepamirškite, kad aš per
trejus metus dieną ir naktį nepaliaudamas, su ašaromis
įspėjinėjau kiekvieną."
Judo 1 sk.:
Jud 1:19: "Tai tie, kurie įneša
susiskaldymą, sieliniai, neturintys Dvasios žmonės."
Marijona Mukomolovienė, 2017-02-26, "Bijokime
būti atskirti nuo Dievo, sekime Kristumi"
Mato 16 sk.:
24 Tuomet Jėzus savo mokiniams
pasakė: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada
pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.
Pradžios kn. 22 sk.:
22 „Nekelk savo rankos prieš
vaiką ir nieko jam nedaryk! Dabar žinau, kad bijai
Dievo ir nepagailėjai man savo vienintelio sūnaus“.
Pradžios 39 sk.:
Pr 39:2-4: "Ir Viešpats buvo su
Juozapu, ir jam viskas sekėsi. Jis gyveno savo
valdovo, egiptiečio, namuose. Jo valdovas pastebėjo,
kad Viešpats buvo su juo ir kad visa, ką jis darė,
Viešpats laimino. Juozapas rado Potifaro akyse
malonę; jis tarnavo jam, ir tas paskyrė jį savo namų
prievaizdu, ir visa pavedė jam tvarkyti."
Pr 39:21-23: "Bet Viešpats buvo
su Juozapu ir parodė jam savo gailestingumą, ir davė
jam rasti malonę kalėjimo viršininko akyse. Šis
pavedė Juozapui rūpintis visais kaliniais ir visi
darbai buvo jo priežiūroje. Kalėjimo viršininkas
niekuo nesidomėjo, kas buvo Juozapui pavesta, nes
Viešpats buvo su juo ir visuose darbuose jam duodavo
sėkmę."
Pradžios 42 sk.:
18 "Trečią dieną Juozapas jiems
tarė: „Išliksite gyvi su viena sąlyga, nes aš bijau
Dievo."
1Korintiečiams 10 sk.:
1Kor 10:3-13: "visi valgė tą
patį dvasinį maistą ir visi gėrė tą patį dvasinį
gėrimą. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o
ta uola buvo Kristus. Vis dėlto daugumas iš jų
nepatiko Dievui, ir „jų kūnai liko gulėti dykumoje“.
"Tie įvykiai yra mums pavyzdžiai,
kad negeistume blogio, kaip anie geidė. Nebūkite
stabmeldžiai, kaip kai kurie iš jų, – kaip parašyta:
„Tauta sėdosi valgyti ir gerti ir kėlėsi žaisti“.
Neištvirkaukime, kaip kai kurie iš jų ištvirkavo ir
žuvo vieną dieną dvidešimt trys tūkstančiai.
Negundykime Kristaus, kaip kai kurie iš jų gundė ir
mirė nuo gyvačių. Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų
murmėjo ir žuvo nuo naikintojo. Visa tai jiems
atsitiko kaip pavyzdžiai, ir užrašyti pamokyti mums,
gyvenantiems amžių pabaigoje. Todėl, kas tariasi
stovįs, težiūri, kad nekristų. Jums tekęs pagundymas
tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis
jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu
su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį
atlaikyti."
Jokūbo 1 sk.:
Jok 1:2-5: "Mano broliai,
laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į
visokius išbandymus. Žinokite, kad jūsų tikėjimo
išbandymas ugdo ištvermę, o ištvermė tesubręsta iki
galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko
nestokotumėte. Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties,
teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir
nepriekaištauja, ir jam bus suteikta."
2 Petro 2 sk.:
2Pt 2:6-9: "Paversdamas pelenais
Sodomos ir Gomoros miestus, pasmerkė juos žlugti ir
taip davė pavyzdį ateities bedieviams. Išgelbėjo
teisųjį Lotą, varginamą nedorėlių palaido elgesio, nes
tarp jų gyvenantis šis teisusis diena iš dienos
vargino savo teisią sielą, matydamas ir girdėdamas
nedorus darbus. Viešpats žino, kaip išgelbėti
pamaldžiuosius nuo išbandymo ir kaip išlaikyti
nedoruosius teismo dienai ir bausmei,"
Luko 24 sk.:
Lk 24:10-31: "Tai buvo Marija
Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija ir kitos su
jomis, kurios papasakojo tai apaštalams. Jų žodžiai
jiems pasirodė esą tuščios šnekos, ir jie moterimis
nepatikėjo. Vis dėlto Petras pakilęs nubėgo prie kapo
ir pasilenkęs pamatė tiktai drobules. Jis grįžo atgal,
labai stebėdamasis tuo, kas atsitiko."
"Ir štai du iš jų tą pačią dieną
keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo
Jeruzalės, vadinamą Emausu. Jie kalbėjosi apie visus
tuos įvykius. Jiems taip besikalbant ir besvarstant,
prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu. Jų akys buvo
uždengtos, ir jie Jo neatpažino. O Jis paklausė jų:
„Apie ką kalbatės, eidami nuliūdę?“ Vienas iš jų,
vardu Kleopas, atsakė Jam: „Nejaugi Tu esi vienintelis
ateivis Jeruzalėje ir nežinai, kas joje šiomis
dienomis atsitiko?“ Jėzus paklausė: „O kas gi?“ Jie
tarė Jam: „Su Jėzumi iš Nazareto, kuris buvo pranašas,
galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos
akyse. Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai Jį pasmerkė
mirti ir nukryžiavo. O mes vylėmės, kad Jis yra Tas,
kuris atpirks Izraelį. Dabar po viso to jau trečia
diena, kaip tai atsitiko. … Tada Jis jiems tarė: „O
jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti
tuo, ką yra skelbę pranašai!" "Argi ne taip turėjo
Kristus kentėti ir įeiti į savo šlovę?“ Ir, pradėjęs
nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jis aiškino
jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta. Jie
prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, ir Jis dėjosi
einąs toliau. Bet jie sulaikė Jį, sakydami: „Pasilik
su mumis! Vakaras arti, diena jau baigiasi“. Jis
užsuko ir pasiliko su jais. Atsisėdęs su jais prie
stalo, paėmė duoną, laimino, laužė ir davė jiems. Tada
jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet Jis pranyko
jiems iš akių."
1Petro 1 sk.:
1Pt 1:5-6: "Dievo jėga per tikėjimą jūs esate
saugomi išgelbėjimui, kuris parengtas apsireikšti
paskutiniu laiku. Tuo džiaukitės, nors dabar, jei
reikia, trumpai kenčiate įvairiuose išmėginimuose,"
Diana Vaškelienė, 2017-02-12, "Nemurmėkime,
bet pasitikėkime Dievu"
Skaičių
13 sk.:
Sk 13:2: "„Siųsk vyrus, po vieną
vyresnįjį iš kiekvienos giminės, išžvalgyti Kanaano
žemės, kurią duosiu izraelitams“."
Sk 13:17-20: "Mozė, siųsdamas juos
į Kanaano šalį, tarė jiems: „Pradėkite šalies pietuose
ir, nuėję į kalnus, apžiūrėkite žemę ir žmones, kurie
ten gyvena: ar jie galingi, ar silpni, ar jų mažai, ar
daug; ar pati žemė gera, ar bloga; kokie miestai, ar
turi mūro sienas, ar ne; ar žemė derlinga, ar
nualinta, ar miškinga, ar ne. Būkite drąsūs ir mums
atneškite tos žemės vaisių“. Buvo metas, kada skinamos
pirmosios vynuogės."
Sk 14:1-9: "Visa tauta pakėlė
balsus ir raudojo tą naktį. Jie murmėjo prieš Mozę ir
Aaroną: „Verčiau būtume mirę Egipte arba žuvę šioje
dykumoje. Kodėl Viešpats atvedė mus į šią žemę? Ar
tam, kad žūtume nuo kardo, o mūsų žmonos ir vaikai
taptų priešo grobiu? Ar ne geriau būtų grįžti į
Egiptą?“ Jie tarėsi: „Išsirinkime vadą ir grįžkime į
Egiptą“. Mozė ir Aaronas puolė ant žemės prieš visą
Izraelio vaikų susirinkimą. Nūno sūnus Jozuė ir
Jefunės sūnus Kalebas iš tų, kurie žvalgė kraštą,
perplėšė savo rūbus ir kalbėjo izraelitams: „Žemė,
kurią apėjome ir išžvalgėme, labai gera. Jei Viešpats
bus maloningas, Jis mus įves į tą žemę, plūstančią
pienu ir medumi. Tik nesukilkite prieš Viešpatį ir
nebijokite to krašto žmonių. Mes juos valgysime kaip
duoną, jie neturi apsaugos, o Viešpats yra su mumis,
nebijokime!“"
Giedrius Ažukas, 2017-02-05, "Atgaila
turi išraišką"
Luko 4 sk.:
Lk 4:16-19: "Jis atėjo į Nazaretą,
kur buvo užaugęs. Sabato dieną, kaip pratęs, nuėjo į
sinagogą ir atsistojo skaityti. Jam padavė pranašo
Izaijo knygos ritinį. Atvyniojęs ritinį, Jis rado vietą,
kur parašyta: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis
patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė
mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti
belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo, siuntė
vaduoti prislėgtųjų ir skelbti maloningųjų Viešpaties
metų“."
Luko 7 sk.:
Lk 7:36-50: "Vienas fariziejus
pakvietė Jėzų kartu valgyti. Atėjęs į fariziejaus namus,
Jis sėdo prie stalo. Ir štai moteris, kuri buvo žinoma
mieste nusidėjėlė, sužinojusi, kad Jis fariziejaus
namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo ir,
verkdama priėjusi iš užpakalio prie Jo kojų, ėmė
laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais,
bučiavo Jo kojas ir tepė jas tepalu. Tai matydamas,
fariziejus, kuris Jėzų pasikvietė, samprotavo: „Jeigu
šitas būtų pranašas, Jis žinotų, kas tokia ši moteris,
kuri Jį liečia, nes ji – nusidėjėlė!“ O Jėzus tarė:
„Simonai, turiu tau ką pasakyti“. Tas atsiliepė: „Sakyk,
Mokytojau!“ „Skolintojas turėjo du skolininkus. Vienas
buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas –
penkiasdešimt. Jiems neturint iš ko atiduoti, jis
dovanojo abiem. Kuris labiau jį mylės?“ Simonas atsakė:
„Manau, jog tas, kuriam daugiau dovanota“. Jėzus tarė:
„Teisingai nusprendei“. Ir, atsisukęs į moterį, Jis tarė
Simonui: „Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus, tu
nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji laistė jas
ašaromis ir šluostė savo plaukais. Tu manęs
nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi
mano kojų. Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu
patepė man kojas. Todėl sakau tau: jos gausios nuodėmės
jai atleidžiamos, nes ji labai pamilo. Kam mažai
atleista, tas menkai myli. Jis tarė jai: „Tavo nuodėmės
atleistos“. Esantieji kartu su Juo už stalo ėmė
svarstyti: „Kas gi Jis toks, kad net ir nuodėmes
atleidžia?!“ O Jis tarė moteriai: „Tavo tikėjimas
išgelbėjo tave. Eik rami“."
Luko 15 sk.:
Lk 15:11-23: "Jis kalbėjo toliau:
„Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jaunesnysis tarė
tėvui: ‘Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį’.
Tėvas padalijo sūnums turtą. Praėjus kelioms dienoms,
jaunesnysis sūnus, pasiėmęs savo dalį, iškeliavo į
tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, iššvaistė savo
turtą. Kai viską išleido, toje šalyje kilo didelis
badas, ir jis pradėjo stokoti. Tada apsistojo pas vieną
tos šalies gyventoją. Tas jį pasiuntė į laukus kiaulių
ganyti. Jis geidė prikimšti pilvą bent ankštimis, kurias
ėdė kiaulės, bet ir tų niekas jam neduodavo. Tada
susiprotėjęs jis tarė: ‘Kiek mano tėvo samdinių apsčiai
turi duonos, o aš čia mirštu iš bado! Kelsiuos, eisiu
pas tėvą ir sakysiu: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau.
Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent
samdiniu!’ Jis pakilo ir iškeliavo pas tėvą. Jam dar
toli esant, tėvas jį pamatė ir, apimtas gailesčio,
pribėgo, puolė ant kaklo ir meiliai pabučiavo. O sūnus
jam tarė: ‘Tėve, nusidėjau dangui ir tau, nebesu vertas
vadintis tavo sūnumi’. Bet tėvas įsakė savo tarnams:
‘Kuo greičiau atneškite geriausią drabužį ir apvilkite
jį. Užmaukite jam ant piršto žiedą, apaukite kojas!
Atveskite nupenėtą veršį ir papjaukite! Valgysim ir
linksminsimės!"
Jokūbo 3 sk.:
Jok 3:16: "Kur pavydas ir
savanaudiškumas, ten netvarka bei įvairūs pikti darbai."
Luko 15 sk.:
Lk 15:1-7: "Prie Jėzaus artindavosi
visi muitininkai ir nusidėjėliai Jo pasiklausyti.
Fariziejai ir Rašto žinovai murmėjo, sakydami: „Šitas
priima nusidėjėlius ir su jais valgo“. Tada Jis pasakė
jiems palyginimą: „Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir
vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt
devynių ir neieško pražuvusios, kol suranda? Radęs su
džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir, sugrįžęs namo,
susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: ‘Džiaukitės
drauge su manimi, radau savo avį, kuri buvo pražuvusi!’
Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl
vieno atgailaujančio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt
devynių teisiųjų, kuriems nereikia atgailos."
Luko 1 sk.:
Lk 1:1-4: "Kadangi daugelis rašė pasakojimą apie pas mus
buvusius įvykius, kaip mums perdavė nuo pradžios savo
akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai, tai ir aš,
rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau
surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą
pasakojimą, kad įsitikintum tikrumu mokymo, kurio buvai
išmokytas."
Apaštalų darbai 26 sk.:
Apd 26:20-21: "ir iš pradžių Damaske
ir Jeruzalėje, o paskui visame Judėjos krašte ir
pagonijoje skelbiau, kad žmonės atgailautų, gręžtųsi į
Dievą ir imtųsi atgailos vertų darbų. Už tai žydai
sugriebė mane šventykloje ir mėgino užmušti."
Marijona Mukomolovienė, 2017-01-29, "Męs
pašaukti eiti Kristaus pėdomis"
Patarlių 4 sk.:
10 Klausyk, mano sūnau, ir priimk mano žodžius, kad
ilgai gyventum.
11 Aš nurodau tau išminties kelią, vedu tiesiais takais.
12 Kai jais eisi, tavo žingsniai nebus varžomi ir
bėgdamas nesuklupsi.
13 Tvirtai laikykis pamokymo ir neapleisk jo; saugok jį,
nes tai yra tavo gyvybė.
14 Neik nedorėlių taku ir nevaikščiok piktųjų keliu.
15 Venk jo ir nevaikščiok juo, pasitrauk nuo jo ir
praeik pro šalį.
1 Petro 2 sk.:
19 Girtina, jeigu kas dėl Dievo pažinimo pakelia
skausmus, nekaltai kentėdamas.
20 Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už
nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir
kentėdami, Dievo akyse tai verta pagyrimo.
21 Juk jūs tam pašaukti; ir Kristus kentėjo už mus,
palikdamas mums pavyzdį, kad eitumėte Jo pėdomis.
22 Jis „nepadarė nuodėmės, ir Jo lūpose nerasta
klastos“.
23 Šmeižiamas neatsakė tuo pačiu, kentėdamas negrasino,
bet pavedė save Tam, kuris teisia teisingai.
Hebrajams 5 sk.:
7 Jis savo kūno dienomis siuntė maldas bei prašymus su
garsiu šauksmu bei ašaromis Tam, kuris galėjo išgelbėti
Jį nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo
dievobaimingumo.
Mes pasaukti eiti Kristaus pedomis.
Mato 16 sk.:
24 Tuomet Jėzus savo mokiniams pasakė: „Jei kas nori
eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo
kryžių ir teseka manimi.
Pradžios 3 sk.:
11 Dievas tarė: „Kas tau pasakė, kad tu nuogas? Gal
valgei nuo medžio, nuo kurio tau įsakiau nevalgyti?“
12 Žmogus atsakė: „Moteris, kurią Tu man davei, davė man
nuo to medžio, ir aš valgiau“.
13 Tada Viešpats Dievas tarė moteriai: „Kodėl tu taip
padarei?“ Moteris atsakė: „Gyvatė mane apgavo, ir aš
valgiau“.
Hebrajams 9 sk.:
27 Ir kaip žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to –
teismas,
Efeziečiams 6 sk.:
11 Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte
pasipriešinti prieš velnio klastas.
12 Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su
kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių
valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.
13 Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktą
dieną pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti.
14 Tad stovėkite susijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę
teisumo šarvais
15 ir apsiavę kojas pasiruošimu skelbti taikos
Evangeliją.
16 O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo
užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles.
17 Pasiimkite ir išgelbėjimo šalmą bei Dvasios kalaviją,
tai yra Dievo žodį,
1 Karalių 22 sk.:
7 Juozapatas klausė: „Ar čia nėra Viešpaties pranašo,
kad jo galėtume pasiklausti?“
8 Izraelio karalius atsakė Juozapatui: „Yra vienas –
Imlos sūnus Michėjas, per kurį būtų galima paklausti
Viešpaties, bet aš jo nekenčiu, nes jis niekad
nepranašauja apie mane gerai, tik blogai“. Juozapatas
atsakė: „Nekalbėk taip, karaliau“.
...
13 Pasiuntinys, nuėjęs pakviesti Michėjo, jam sakė:
„Štai pranašų žodžiai vienbalsiai skelbia gerą žinią
karaliui. Tebūna ir tavo žodis panašus į jų, kalbėk tai,
kas gera“.
14 Michėjas atsakė: „Kaip Viešpats gyvas, ką Viešpats
man sakys, tą kalbėsiu“.
...
27 sakydamas: „Laikykite jį kalėjime ir maitinkite
sielvarto duona bei vandeniu, kol ramybėje sugrįšiu“.
28 Michėjas atsakė: „Jei tu sugrįši ramybėje, tai
Viešpats nekalbėjo per mane“. Ir jis sakė: „Klausykite,
visi žmonės!“
Gintautas Miežonis, 2017-01-22, "Malda"
Apaštalų darbai 1 sk.:
14 Jie visi ištvermingai
ir vieningai atsidėjo maldai ir prašymui kartu su
moterimis ir Jėzaus motina Marija bei Jo broliais.
Apaštalų darbai 2 sk.:
42 Jie ištvermingai
laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo ir
maldų.
43 Baimė apėmė kiekvieną, nes
per apaštalus vyko daug stebuklų ir ženklų.
Romiečiams 1 sk.:
9 Man liudytojas Dievas,
kuriam tarnauju dvasia, skelbdamas Jo Sūnaus Evangeliją,
jog be paliovos jus prisimenu savo maldose,
10 prašydamas, kad Dievo valia
man pavyktų kaip nors atvykti pas jus.
Efeziečiams 1 sk.:
16 nesiliauju dėkojęs už
jus, prisimindamas jus savo maldose,
Psalmių 1 sk.:
1 Palaimintas žmogus, kuris
nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių
kelią, nesėdi su apjuokėjais,
2 bet mėgsta Viešpaties
įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį.
3 Jis bus kaip medis, prie
upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir
jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.
Hebrajams 4 sk.:
2 Mums, kaip ir jiems, buvo
paskelbta Evangelija. Bet išgirstas žodis neišėjo jiems
į naudą, nes nebuvo sujungtas su girdėjusiųjų tikėjimu.
Mato 14 sk.:
17 Jie atsiliepė: „Mes čia
turime tik penkis kepalus duonos ir dvi žuvis“.
18 Jis tarė: „Atneškite juos
man“.
19 Ir, liepęs miniai susėsti
ant žolės, Jis paėmė penkis duonos kepalus ir dvi žuvis,
pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė kepalus
mokiniams, o tie dalijo žmonėms.
20 Visi valgė ir pasisotino.
Ir surinko dvylika pilnų pintinių likusių trupinių.
21 O valgytojų buvo apie
penkis tūkstančius vyrų, neskaičiuojant moterų ir vaikų.
22 Tuojau pat Jėzus privertė
savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo plaukti į kitą
ežero pusę, kol Jis paleisiąs minią.
23 Paleidęs minią, Jis užkopė
nuošaliai į kalną melstis. Atėjus vakarui, Jis buvo ten
vienas.
Mato 6sk.:
5 „Kai meldžiatės,
nebūkite kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis,
stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių
matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo
atlygį.
6 Kai meldiesi, eik į savo
kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui,
kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau
atlygins viešai.
7 Melsdamiesi
nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie mano būsią
išklausyti dėl žodžių gausumo.
8 Nebūkite panašūs į juos, nes
jūsų Tėvas žino, ko jums reikia, dar prieš jums prašant
Jo.
Habakuko 3 sk.:
17 Nors figmedis
nežydėtų ir nebūtų vaisių ant vynmedžių ir alyvmedžių,
nors laukai neduotų derliaus, garduose dingtų avys ir
ožkos ir nebūtų gyvulių tvartuose,
18 tačiau aš džiaugsiuosi
Viešpačiu, džiūgausiu savo išgelbėjimo Dievu!
Linas Kučinskas, 2017-01-15, "Budėkime
prie savo širdies vartų"
Luko 16sk.:
1 Jėzus kalbėjo ir savo mokiniams: „Buvo vienas
turtingas žmogus ir turėjo ūkvedį. Tas buvo jam
apskųstas, esą eikvojąs jo turtą.
2 Tuomet, pasišaukęs jį, šeimininkas pasakė: ‘Ką aš
girdžiu apie tave šnekant? Duok savo ūkvedžiavimo
apyskaitą, nes daugiau nebegalėsi būti ūkvedžiu’.
3 O ūkvedys tarė sau: ‘Ką veiksiu, kad šeimininkas atima
iš manęs ūkvedžiavimą? Kasti neįstengiu, o elgetauti –
gėda.
4 Žinau, ką daryti, kad žmonės mane priimtų į savo
namus, kai būsiu atleistas iš tarnybos’.
5 Jis pasikvietė po vieną savo šeimininko skolininkus ir
klausė pirmąjį: ‘Kiek esi skolingas mano šeimininkui?’
6 Šis atsakė: ‘Šimtą statinių aliejaus’. Tada jis tarė:
‘Imk savo skolos raštą, sėsk ir tuoj pat rašyk:
penkiasdešimt’.
7 Paskui klausė kitą: ‘O kiek tu skolingas?’ Anas
atsakė: ‘Šimtą saikų kviečių’. Jis tarė: ‘Imk skolos
raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt’.
8 Šeimininkas pagyrė neteisųjį ūkvedį, kad jis gudriai
pasielgė. Šio pasaulio vaikai sumanesni tarp savųjų negu
šviesos vaikai“.
9 „Ir Aš jums sakau: darykitės bičiulių neteisiosios
Mamonos dėka, kad, jūsų galui atėjus, jie priimtų jus į
amžinuosius namus.
10 Kas ištikimas mažame dalyke, tas ištikimas ir
dideliame, o kas neteisingas mažame, tas neteisingas ir
dideliame.
11 Jei nebuvote ištikimi, tvarkydami neteisiąją Mamoną,
tai kas jums patikės tikruosius turtus?
12 Ir jeigu nebuvote ištikimi su svetimu daiktu, tai kas
jums duos tai, kas jūsų?
13 Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams, nes
jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno
prisiriš, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir
Mamonai“.
14 Visa tai girdėjo mėgstantys pinigus fariziejai ir
šaipėsi iš Jėzaus.
15 O Jis jiems pasakė: „Jūs žmonių akyse dedatės teisūs,
bet Dievas mato jūsų širdis. Nes tai, kas žmonėse
aukštinama, Dievo akyse bjauru“.
16 „Įstatymas ir pranašai – iki Jono; nuo tada skelbiama
Dievo karalystė, ir kiekvienas į ją veržiasi.
17 Greičiau dangus ir žemė praeis, negu iš Įstatymo
iškris bent vienas brūkšnelis.
18 Kiekvienas, kuris atleidžia žmoną ir veda kitą –
svetimauja. Ir kas veda vyro atleistąją, taip pat
svetimauja“.
19 „Gyveno vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei
ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai linksminosi.
20 O prie jo vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu
Lozorius.
21 Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo
turtuolio stalo, bet tik šunys atbėgę laižydavo jo
votis.
22 Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo
prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas.
23 Kentėdamas pragare, jis pakėlė akis ir iš tolo pamatė
Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių.
24 Jis ėmė šaukti: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs!
Atsiųsk Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje piršto galą,
atvėsintų man liežuvį, nes baisiai kenčiu šioje
liepsnoje’.
25 Bet Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu
gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik
nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti.
26 Be to, mus nuo jūsų skiria milžiniška praraja, ir
niekas iš čia panorėjęs negali nueiti pas jus, nei iš
ten persikelti pas mus’.
27 Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį
bent į mano tėvo namus,
28 nes aš turiu penkis brolius. Teįspėja juos, kad ir
jie nepatektų į šią kančių vietą’.
29 Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus,
tegul jų klauso!’
30 O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš
mirusiųjų nueitų pas juos, jie atgailautų!’
31 Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės ir
pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių
prisikeltų’ „.
Giedrius Ažukas, 2017-01-08, Netylėkime,
nenurimkime - dieną, naktį stovėkime sargyboje!
(Iz62,1-12)
Izaijo 62 sk.:
1 Aš netylėsiu dėl Siono ir nenurimsiu dėl
Jeruzalės, kol pasirodys jų teisumas lyg ryto aušra ir
išgelbėjimas lyg degantis žibintas.
2 Tautos matys tavo teisumą ir karaliai – tavo šlovę.
Tave vadins nauju vardu, kurį Viešpats tau duos.
3 Tu būsi šlovės karūna ir karališkas vainikas
Viešpaties, tavo Dievo, rankoje.
4 Tavęs nebevadins apleistąja ir tavo žemės – dykyne.
Tave vadins: „Mano pasimėgimas“, o tavo šalį –
ištekėjusiąja, nes Viešpats pamėgo tave, ir šalis bus
sutuokta.
5 Kaip jaunuolis veda mergaitę, taip tavo sūnūs ves
tave. Kaip jaunikis džiaugiasi jaunąja, taip tavo Dievas
džiaugsis tavimi.
6 Jeruzale, ant tavo sienų Aš pastatysiu sargus; jie
niekada – dieną ir naktį – nenurims. Jūs, kurie tariate
Viešpaties vardą, netylėkite,
7 neduokite Jam poilsio, kol Jis atstatys Jeruzalę ir
jos šlovę žemėje.
8 Viešpats prisiekė savo tvirta ranka: „Aš nebeduosiu
tavo grūdų tavo priešams maistui ir svetimi nebegers
tavo vyno, kurį pagaminai.
9 Kas surenka, valgys ir girs Viešpatį; kas užaugina,
gers vyną mano šventuose kiemuose“.
10 Įeikite, įeikite pro vartus, paruoškite kelią tautai;
nutieskite, nutieskite kelią, pašalinkite akmenis,
pakelkite vėliavą žmonėms.
11 Viešpats paskelbė iki žemės pakraščių: „Sakykite
Siono dukrai: ‘Tavo išgelbėjimas, užmokestis ir
atlyginimas artėja’ “.
12 Juos vadins: „Šventa tauta, Viešpaties atpirktieji“;
tu būsi vadinama: „Ieškotasis, neapleistasis miestas“.
Giedrius Ažukas, 2016-12-25,
"Laukime Jėzaus sugrįžtant"
Mt 2:1-23:
"Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo
dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų ir
klausinėjo: „Kur yra gimęs žydų karalius? Mes matėme Jo
žvaigždę Rytuose ir atvykome pagarbinti Jį“. Tai
išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa
Jeruzalė. Jis sukvietė visus tautos aukštuosius kunigus
bei Rašto žinovus ir teiravosi, kur turėjęs gimti
Kristus. Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes taip
pranašo parašyta: ‘Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol
nesi mažiausias tarp Judo valdovų, nes iš tavęs išeis
Valdovas, kuris ganys mano tautą – Izraelį’“. Tada
Erodas, slapta pasikvietęs išminčius, sužinojo iš jų
apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų,
tarė: „Keliaukite ir viską kruopščiai sužinokite apie
kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs Jį
pagarbinčiau“. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi
kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie matė Rytuose,
traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo
kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie labai džiaugėsi. Įžengę į
namus, rado kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant
žemės, Jį pagarbino. Jie atidarė savo brangenybių dėžes
ir davė Jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. Sapne
įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo
kraštą. Jiems iškeliavus, štai pasirodė Juozapui sapne
Viešpaties angelas ir tarė: „Kelkis, imk kūdikį, Jo
motiną ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu,
nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas Jį nužudyti“.
Atsikėlęs Juozapas paėmė kūdikį ir Jo motiną ir
pasitraukė į Egiptą. Ten jis prabuvo iki Erodo mirties,
kad išsipildytų, kas Viešpaties buvo pasakyta per
pranašą: „Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų“. Erodas,
pamatęs, kad jį išminčiai apgavo, baisiai įniršo ir
pasiuntė išžudyti Betliejuje ir jo apylinkėse visus
berniukus, dvejų metų ir jaunesnius, pagal laiką, kurį
buvo patyręs iš išminčių. Tada išsipildė, kas buvo
pasakyta per pranašą Jeremiją: „Ramoje pasigirdo
šauksmas, raudos, aimanos ir garsios dejonės: tai
Rachelė rauda savo vaikų; ir niekas jos nepaguos, nes jų
nebėra“. Erodui mirus, štai Viešpaties angelas pasirodė
per sapną Juozapui Egipte ir tarė: „Kelkis, imk kūdikį
su Jo motina ir keliauk į Izraelio žemę, nes jau mirė
tie, kurie ieškojo kūdikio gyvybės“. Tuomet Juozapas
atsikėlė, paėmė kūdikį ir Jo motiną ir sugrįžo į
Izraelio žemę. Bet, išgirdęs, jog Archelajas valdo
Judėją po savo tėvo Erodo, pabūgo ten vykti. Įspėtas
sapne, nukeliavo į Galilėjos sritį ir apsigyveno
Nazareto mieste, kad išsipildytų, kas buvo pranašų
pasakyta: „Jį vadins Nazariečiu“."
Hbr 1:1-3:
"Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas
yra kalbėjęs tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis
dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko
paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius. Jis, Dievo
šlovės spindesys ir Jo esybės tikslus atvaizdas, viską
laikantis savo jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų
nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse,"
1Tes 4:13-18:
"Aš nenoriu, kad jūs, broliai, liktumėte nežinioje
dėl užmigusiųjų ir nusimintumėte kaip kiti, kurie neturi
vilties. Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai
Dievas ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, atves kartu su
Juo. Ir tai jums sakome Viešpaties žodžiu, jog mes,
gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo,
nepralenksime užmigusiųjų. Nes pats Viešpats nužengs iš
dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir
Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels
pirmiausia, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su
jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore
ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu. Todėl
guoskite vieni kitus šiais žodžiais."
1Tes 5:1-6:
"Dėl valandos ir laiko, broliai, nėra reikalo jums
rašyti. Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena
užklups lyg vagis naktį. Kai žmonės kalbės: „Ramybė ir
saugumas“, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas,
tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur
nepaspruks. Bet jūs, broliai, nesate tamsoje, kad toji
diena jus užkluptų lyg vagis. Juk jūs visi esate šviesos
ir dienos vaikai. Mes nepriklausome nei nakčiai, nei
tamsai. Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir
būkime blaivūs!"
Marijona Mukomolovienė, 2016-12-18,
"Pasitikėk
Dievu ir būk nuoširdus"
Teisėjų kn. 6 sk.:
1 Izraelitai darė pikta
Viešpaties akivaizdoje, ir Viešpats juos atidavė į
midjaniečių rankas septyneriems metams.
2 Midjaniečiai spaudė
izraelitus, todėl jie pasidarė kalnuose lindynių, olų ir
tvirtovių.
3 Izraelitams apsėjus dirvas,
ateidavo midjaniečiai, amalekiečiai ir rytų gyventojai.
4 Pasistatę stovyklas, jie
sunaikindavo krašto derlių iki Gazos, nepalikdami
Izraeliui jokio maisto: nei avių, nei jaučių, nei asilų.
5 Jie ateidavo su savo
gyvuliais ir palapinėmis, ir jų buvo daug kaip skėrių –
neįmanoma suskaičiuoti nei jų, nei jų kupranugarių. Jie
įsiverždavo į šalį, kad ją sunaikintų.
6 Midjaniečiai labai
nuskurdino Izraelį, ir izraelitai šaukėsi Viešpaties.
7 Kai izraelitai šaukėsi
Viešpaties dėl midjaniečių,
8 Jis atsiuntė izraelitams
pranašą, kuris jiems paskelbė Viešpaties, Izraelio
Dievo, žodžius: „Aš jus išvedžiau iš Egipto vergijos,
9 Aš išgelbėjau jus iš
egiptiečių ir iš visų jūsų priešų, Aš išvariau juos nuo
jūsų ir jums atidaviau jų žemę.
10 O jums pasakiau: ‘Aš esu
Viešpats, jūsų Dievas; negarbinkite amoritų, kurių
krašte gyvenate, dievų. Bet jūs neklausėte manęs’ “.
11 Atėjęs Viešpaties angelas
atsisėdo po ąžuolu Ofroje, kuris priklausė abiezeriui
Jehoašui. Jo sūnus Gedeonas kūlė kviečius prie vyno
spaustuvo, pasislėpęs nuo midjaniečių.
12 Jam pasirodė Viešpaties
angelas ir tarė: „Viešpats su tavimi, galingas karžygy!“
13 Gedeonas jam atsakė:
„Viešpatie, jei Viešpats yra su mumis, kodėl mums taip
atsitiko? Kur yra visi Jo stebuklai, apie kuriuos
pasakojo mūsų tėvai, sakydami: ‘Tikrai, Viešpats išvedė
mus iš Egipto’? Dabar Viešpats mus atstūmė ir atidavė į
midjaniečių rankas“.
14 Viešpats, pažiūrėjęs į
Gedeoną, tarė: „Eik šioje savo jėgoje ir išgelbėk
Izraelį iš midjaniečių! Aš tave siunčiu“.
15 Gedeonas klausė:
„Viešpatie, kaip aš išgelbėsiu Izraelį? Mano šeima yra
skurdžiausia Manaso giminėje, o aš pats mažiausias savo
tėvo namuose“.
16 Viešpats jam atsakė: „Aš
būsiu su tavimi, ir tu nugalėsi midjaniečius kaip vieną
vyrą“.
17 Gedeonas atsakė: „Jei radau
malonę Tavo akyse, tai parodyk ženklą, kad Tu kalbi su
manimi.
18 Prašau, nepasitrauk iš čia,
kol sugrįšiu ir atnešiu Tau dovaną“. Jis atsakė: „Aš
palauksiu, iki sugrįši“.
19 Gedeonas nuskubėjo į namus.
Paruošęs ožiuką ir neraugintos duonos iš vienos efos
miltų, mėsą sudėjo į pintinę, sriubą supylė į puodą ir
viską atnešė po ąžuolu, ir davė Jam.
20 Dievo angelas jam tarė:
„Paimk mėsą bei neraugintą duoną ir padėk čia ant uolos,
o sriubą išpilk!“ Jis taip ir padarė.
21 Viešpaties angelas ištiesė
lazdą, kurią laikė rankoje, ir jos galu palietė mėsą. Iš
uolos pakilo ugnis ir sudegino mėsą bei duoną. Tada
Viešpaties angelas pradingo jam iš akių.
22 Kada Gedeonas suprato, kad
čia buvo Viešpaties angelas, jis tarė: „Viešpatie Dieve!
Vargas man! Aš mačiau Viešpaties angelą veidas į veidą“.
23 Viešpats jam atsakė:
„Ramybė tau! Nebijok, nemirsi!“
24 Gedeonas ten pastatė aukurą
Viešpačiui ir pavadino jį „Viešpats yra ramybė“. Jis
tebestovi iki šios dienos abiezerių Ofroje.
25 Tą pačią naktį Viešpats jam
liepė: „Imk jauną jautį, priklausantį tavo tėvui, ir
antrą septynmetį jautį, nugriauk Baalio aukurą, kurį
pastatė tavo tėvas, ir iškirsk prie jo esančią giraitę.
26 Pastatyk aukurą Viešpačiui,
savo Dievui, ant šitos uolos nurodytoje vietoje. Tuomet
aukok antrą jautį kaip deginamąją auką ant giraitės,
kurią iškirsi, malkų“.
27 Gedeonas su dešimčia savo
tarnų padarė, kaip Viešpats jam įsakė. Tačiau, bijodamas
savo tėvo namiškių ir miesto žmonių, jis padarė tai ne
dienos metu, bet naktį.
28 Kai miesto žmonės, atsikėlę
anksti rytą, pamatė nugriautą Baalio aukurą ir prie jo
buvusią giraitę iškirstą ir ant pastatyto aukuro
paaukotą antrą jautį,
29 jie kalbėjo vienas kitam:
„Kas tai padarė?“ Ieškodami ir klausinėdami jie
sužinojo, kad tai padarė Jehoašo sūnus Gedeonas.
30 Miesto vyrai sakė Jehoašui:
„Išvesk savo sūnų – jis turi mirti, nes sugriovė Baalio
aukurą ir iškirto prie jo buvusią giraitę“.
31 Jehoašas tarė visiems prie
jo stovintiems: „Ar jūs norite ginti Baalį ir manote jį
išgelbėti? Kas gins jį, tas temiršta, nesulaukęs ryto.
Jei jis yra dievas, tegul pats apgina save, nes
sugriautas jo aukuras“.
32 Tą dieną Gedeonas buvo
pramintas Jerubaalu, nes jo tėvas sakė: „Tegul Baalis
apgina save, nes jis sugriovė jo aukurą“.
33 Midjaniečiai, amalekiečiai
ir rytų gyventojai susirinkę perėjo per Jordaną ir
pasistatė stovyklas Jezreelio slėnyje.
34 Viešpaties Dvasia nužengė
ant Gedeono. Jis trimitu sušaukė Abiezerio palikuonis,
kurie susirinko pas jį.
35 Jis išsiuntė pasiuntinius į
visą Manasą, ir jie taip pat susirinko pas jį. Jis
išsiuntė pasiuntinius ir pas Ašerą, Zabuloną bei
Neftalį. Jie atėjo jo pasitikti.
36 Gedeonas tarė Dievui: „Jei
išgelbėsi Izraelį mano ranka, kaip sakei,
37 štai aš patiesiu vilną
klojime; jei rasa bus tik ant vilnos, o aplink žemė bus
sausa, tai žinosiu, kad išgelbėsi Izraelį mano ranka,
kaip kalbėjai“.
38 Taip ir įvyko. Rytojaus
dieną atsikėlęs anksti rytą jis išgręžė iš vilnos pilną
dubenį vandens.
39 Gedeonas tarė Dievui:
„Teneužsidega Tavo rūstybė prieš mane, jei aš dar kartą
prabilsiu. Aš prašau dar kartą leisti man pabandyti su
vilna. Šį kartą tegul lieka sausa tik vilna, o ant žemės
tebūna rasa“.
40 Dievas taip padarė tą
naktį: sausa buvo tik vilna, o aplinkui ant žemės buvo
rasa.
Tesėjų kn. 7 sk.:
1 Jerubaalas, kitaip
Gedeonas, anksti atsikėlęs, su savo žmonėmis pasistatė
stovyklą prie En Harodo versmės, o Midjano stovykla buvo
į šiaurę nuo jo, prie Morės kalvos, slėnyje.
2 Viešpats tarė Gedeonui:
„Turi per daug vyrų, kad atiduočiau Midjaną į tavo
rankas, kad Izraelis negalėtų didžiuotis prieš mane,
sakydamas: ‘Aš išsilaisvinau savo jėgomis’.
3 Paskelbk žmonėms: ‘Kas bijo
ir nedrąsus, tegrįžta namo!’ “ Pasitraukė dvidešimt du
tūkstančiai, o dešimt tūkstančių vyrų pasiliko.
4 Viešpats tarė Gedeonui: „Dar
per daug žmonių. Nuvesk juos prie vandens. Ten Aš juos
tau atrinksiu. Apie kuriuos sakysiu: ‘Tas eis su
tavimi’, tuos pasiimk, o apie kuriuos sakysiu: ‘Tas neis
su tavimi’, tie tegrįžta!“
5 Gedeonas nuvedė žmones prie
vandens. Viešpats tarė Gedeonui: „Atskirk kiekvieną,
kuris laks vandenį kaip šuo ir kuris klaupsis gerti ant
kelių“.
6 Skaičius lakusių iš rankos
buvo trys šimtai vyrų, o likusieji gėrė atsiklaupę ant
kelių.
7 Tada Viešpats tarė Gedeonui:
„Per tuos tris šimtus vyrų, kurie gėrė iš rankos, Aš jus
išgelbėsiu ir atiduosiu midjaniečius į tavo rankas; visi
kiti žmonės tegrįžta į savo namus“.
8 Paėmęs maisto atsargas ir
trimitus iš žmonių, pasiuntė juos į savo palapines, o
tuos tris šimtus vyrų paliko stovykloje. Midjaniečių
stovykla buvo žemiau, slėnyje.
9 Tą pačią naktį Viešpats tarė
Gedeonui: „Pulk midjaniečių stovyklą, Aš juos atidaviau
į tavo rankas.
10 O jei bijai eiti, tai su
savo tarnu Pura nusileisk į stovyklą
11 ir pasiklausyk, ką jie
kalba. Tuomet sutvirtės tavo rankos kovoti prieš juos“.
Jis nusileido su savo tarnu Pura prie stovyklos sargybų.
12 Midjaniečių, amalekiečių ir
rytų gyventojų slėnyje buvo tiek daug kaip skėrių, o jų
kupranugarių buvo be skaičiaus, kaip smilčių ant jūros
kranto.
13 Gedeonas nuėjęs išgirdo
vieną pasakojant sapną savo draugui: „Sapnavau miežinės
duonos kepalą, riedantį į midjaniečių stovyklą. Jis
pasiekė palapinę ir taip į ją atsitrenkė, kad ji apvirto
ir subyrėjo“.
14 Jo draugas atsakė: „Tai ne
kas kita kaip izraelito Gedeono, Jehoašo sūnaus, kardas.
Dievas atidavė į jo rankas midjaniečius ir visą
stovyklą“.
15 Gedeonas, išgirdęs sapną ir
jo aiškinimą, pagarbino ir, sugrįžęs į Izraelio
stovyklą, tarė: „Kilkite, Viešpats atidavė midjaniečių
stovyklą į jūsų rankas“.
16 Gedeonas padalino tris
šimtus vyrų į tris būrius, padavė jiems į rankas
trimitus ir ąsočius su deglais viduje
17 ir įsakė: „Žiūrėkite į mane
ir darykite, ką aš darysiu.
18 Kai mes visi nueisime prie
midjaniečių stovyklos, aš trimituosiu ir jūs
trimituokite iš visų pusių aplink stovyklą, šaukdami:
‘Viešpaties ir Gedeono kardas!’ “
19 Gedeonas ir šimtas su juo
buvusiųjų vyrų nuėjo prie stovyklos. Tik pasikeitus
vidurnakčio sargybai, jie visi trimitavo ir sudaužė
ąsočius, kuriuos laikė rankose.
20 Visi trys būriai trimitavo,
sudaužė ąsočius ir, laikydami trimitus dešinėje rankoje
bei deglus kairėje, šaukė: „Viešpaties ir Gedeono
kardas!“
21 Kiekvienas iš jų stovėjo
savo vietoje aplinkui stovyklą. Stovykloje kilo panika,
visa stovykla lakstė, šaukė ir ėmė bėgti.
22 Trys šimtai trimitavo, ir
Viešpats atgręžė midjaniečių kardus vienas prieš kitą
visoje stovykloje. Jie bėgo ligi Bet Šitos, Cereros
link, ligi Abel Meholos sienos, prie Tabato.
1 Korintiečiams 1 sk.:
27 Bet Dievas
išsirinko, kas pasaulyje kvaila, kad sugėdintų
išminčius. Dievas išsirinko, kas pasaulyje silpna, kad
sugėdintų, kas galinga.
28 Ir kas pasaulyje žemos
kilmės, kas paniekinta, kas yra niekas, Dievas
išsirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažkuo,
–
29 kad joks kūnas nesigirtų
prieš Dievą.
1 Samuelio 15 sk.:
17 Samuelis tarė: „Kai
tu buvai mažas savo akyse, tapai Izraelio giminių galva
ir Viešpats tave patepė Izraelio karaliumi.
18 Ir Jis siuntė tave į kelią,
sakydamas: ‘Eik ir visiškai sunaikink Amaleko
nusidėjėlius. Kariauk su jais, iki visai juos
išnaikinsi’.
19 Kodėl nepaklusai Viešpaties
balsui ir puolei prie grobio, piktai pasielgdamas
Viešpaties akyse?“
20 Saulius atsakė Samueliui:
„Aš juk paklusau Viešpaties balsui ir ėjau keliu, kuriuo
Viešpats mane siuntė; aš parsivedžiau Amaleko karalių
Agagą, o amalekiečius visiškai sunaikinau.
21 Bet žmonės ėmė iš grobio
geriausias avis ir galvijus, kurie turėjo būti
sunaikinti, norėdami aukoti Viešpačiui, tavo Dievui,
Gilgale“.
22 Samuelis atsakė: „Argi
Viešpats labiau vertina deginamąsias aukas ir atnašas,
negu paklusnumą Viešpaties balsui? Paklusti yra geriau
negu aukoti ir klausyti yra geriau už avinų taukus.
23 Nepaklusnumas yra kaip
žyniavimo nuodėmė ir užsispyrimas yra kaip stabmeldystė.
Kadangi tu atmetei Viešpaties žodį, Jis atmetė tave, kad
nebebūtum karaliumi“.
Giedrius Ažukas, 2016-12-04, "Mūsų
laukia dangus"
Hebrajams 11 sk.:
1 Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės, ir parodo
tai, ko nematome.
...
6 O be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi
prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai
Jo ieškantiems atsilygina.
Jono 11 sk.:
25 Jėzus jai tarė: „Aš esu prisikėlimas ir
gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas.
26 Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per
amžius. Ar tai tiki?“
Mato 25 sk.:
32 Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir
Jis atskirs juos vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria
avis nuo ožių.
33 Avis Jis pastatys dešinėje, o ožius – kairėje.
34 Tuomet Karalius tars stovintiems dešinėje: ‘Ateikite,
mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio
sukūrimo jums paruoštą karalystę!
35 Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote,
buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir
mane priėmėte,
36 buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir
mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane’.
37 Tada teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave
alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme?
38 Kada gi matėme Tave keliaujantį ir priėmėme ar nuogą
ir aprengėme?
39 Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’
40 Ir atsakys jiems Karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek
kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano
brolių, man padarėte’.
41 Tada Jis prabils ir į stovinčius kairėje: ‘Eikite
šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri
paruošta velniui ir jo angelams!
42 Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote,
buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte,
43 buvau keleivis, ir manęs nepriėmėte, nuogas, ir manęs
neaprengėte, ligonis ir kalinys, ir manęs neaplankėte’.
44 Tada jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave
alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį,
ar kalinį ir Tau nepatarnavome?’
45 Tada Jis atsakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek
kartų taip nepadarėte vienam šitų mažiausiųjų, man
nepadarėte’.
46 Ir šitie eis į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į
amžinąjį gyvenimą“.
Filipiečiams 3 sk.:
20 Tuo tarpu mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes
karštai laukiame Gelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus,
21 kuris pakeis mūsų gėdingą kūną ir padarys jį panašų į
savo šlovingą kūną ta jėga, kuria Jis visa palenkia sau.
Hebrajams 3 sk.:
14 Čia mes neturime išliekančio miesto, bet ieškome
būsimojo.
1Petro 1 sk.:
3 Tebūnie palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus
Kristaus Tėvas, kuris iš savo didžio gailestingumo
Jėzaus Kristaus prikėlimu iš numirusių atgimdė mus gyvai
vilčiai,
4 nenykstančiam, nesuteptam ir nevystančiam palikimui,
kuris paruoštas jums danguje.
5 Dievo jėga per tikėjimą jūs esate saugomi
išgelbėjimui, kuris parengtas apsireikšti paskutiniu
laiku.
6 Tuo džiaukitės, nors dabar, jei reikia, trumpai
kenčiate įvairiuose išmėginimuose,
7 kad jūsų išbandytas tikėjimas, brangesnis už
pragaištantį auksą, nors ir ugnimi ištirtą, būtų
pripažintas vertas gyriaus, garbės ir šlovės, kai
apsireikš Jėzus Kristus.
Andrius Bernotas, 2016-11-27, "Dievas
yra aktyviai mus kviečiantis Viešpats"
Izaijo 55:1-13:
"„Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens, visi,
kurie neturite pinigų! Pirkite ir valgykite; pirkite
vyno ir pieno be pinigų, veltui. Kodėl jūs leidžiate
pinigus už tai, kas nėra maistas, ir dirbate už tai, kas
jūsų nepatenkina? Klausykite manęs atidžiai ir valgykite
tai, kas jūsų sielą atgaivins ir sustiprins. Palenkite
savo ausį ir ateikite pas mane, klausykite, ir jūsų
siela bus gyva! Aš padarysiu amžiną sandorą su jumis,
kaip suteikiau amžiną malonę Dovydui. Aš jį paskyriau
liudytoju tautoms, kunigaikščiu ir vadu giminėms. Tu
pašauksi tautas, kurių nepažįsti; tautos, kurios tavęs
nepažįsta, bėgs pas tave dėl Viešpaties, tavo Dievo,
Izraelio Šventojo, nes Jis pašlovino tave. Ieškokite
Viešpaties, kol galima Jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis
arti. Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis –
savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir
Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas. Nes mano mintys
yra ne jūsų mintys ir mano keliai – ne jūsų keliai, –
sako Viešpats. – Nes kiek dangūs yra aukščiau už žemę,
tiek mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys
– už jūsų mintis. Kaip lietus ir sniegas krinta iš
dangaus ir nesugrįžta, bet sudrėkina žemę, padaro ją
derlingą ir duoda sėklos sėjėjui bei duonos valgytojui,
taip ir mano žodis, kuris išeina iš mano burnos, negrįš
tuščias, bet įvykdys mano valią ir atliks tai, kam yra
siųstas. Jūs išeisite linksmi, ir ramybė lydės jus.
Kalnai ir kalvos džiūgaus jūsų akivaizdoje ir laukų
medžiai plos rankomis. Erškėčių vietoje augs kiparisai
ir usnių vietoje – mirtos. Tai bus atminimas, amžinas
ženklas Viešpaties garbei“."
Izaijo 53:4-6:
"Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų
skausmus. O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir
pažemintu. Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas
už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo;
jo žaizdomis esame išgydyti. Mes visi buvomeą paklydę
kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu. Bet Viešpats
uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus."
Gintautas Gruzdys, 2016-11-20, "Virsmas":
Jono 2:1-11:
"Trečią dieną Galilėjos Kanoje buvo vestuvės.
Jose dalyvavo Jėzaus motina. Į vestuves buvo pakviestas
ir Jėzus, ir Jo mokiniai. Pritrūkus vyno, Jėzaus motina
Jam sako: „Jie nebeturi vyno“. Jėzus jai atsakė: „O kas
man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda“. Jo
motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik Jis jums lieps“.
Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams,
kiekvienas dviejų trijų saikų talpos. Jėzus jiems liepė:
„Pripilkite indus vandens“. Jie pripylė sklidinus. Tada
Jis sakė: „Dabar semkite ir neškite stalo
prižiūrėtojui“. Tie nunešė. Paragavęs paversto vynu
vandens ir nežinodamas, iš kur tai (bet tarnai, kurie
sėmė vandenį, žinojo), prižiūrėtojas pasišaukė jaunikį
ir tarė jam: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio
vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu
laikei gerąjį vyną iki šiol“. Tokią stebuklų pradžią
Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip Jis parodė savo
šlovę, ir mokiniai įtikėjo Jį.
Mato 11:19:
"Atėjo Žmogaus Sūnus, valgantis ir geriantis,
tai jie sako: ‘Štai rijūnas ir vyno gėrėjas, muitininkų
ir nusidėjėlių bičiulis’. Bet išmintį pateisina jos
vaikai“."
Rom14,21
Rom 14:21: "Gera yra nevalgyti mėsos, negerti
vyno ir vengti visko, kas tavo brolį piktina, žeidžia ar
silpnina."
2 Korintiečiams 3:18
Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje
regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį
atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris
yra Dvasia.
Mato 25:14-30:
"„Bus taip, kaip atsitiko žmogui, kuris,
iškeliaudamas į tolimą šalį, pasišaukė savo tarnus ir
patikėjo jiems savo turtą. Vienam jis davė penkis
talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo
gabumus – ir tuojau iškeliavo. Tas, kuris gavo penkis
talentus, nuėjęs ėmė su jais verstis ir pelnė kitus
penkis. Taip pat tas, kuris gavo du talentus, pelnė
kitus du. O kuris gavo vieną, nuėjo, iškasė duobę ir
paslėpė šeimininko pinigus. Praėjus nemaža laiko, tų
tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais
apyskaitą. Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus;
jis atnešė kitus penkis ir tarė: ‘Šeimininke, davei man
penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis’. Jo
šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis
tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose,
pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’
Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs
pasakė: ‘Šeimininke, davei man du talentus, štai aš
pelniau kitus du’. Jo šeimininkas tarė: ‘Gerai, šaunusis
ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose
dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko
džiaugsmą!’ Priėjęs tas, kuris buvo gavęs vieną talentą,
sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tu – žmogus kietas:
pjauni, kur nesėjai, ir renki, kur nebarstei. Pabijojęs
nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Še, turėk, kas
tavo’. Jo šeimininkas jam atsakė: ‘Blogasis tarne,
tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, ir
renku, kur nebarsčiau. Taigi privalėjai duoti mano
pinigus pinigų keitėjams, o sugrįžęs būčiau atsiėmęs,
kas mano, su palūkanomis. Todėl atimkite iš jo talentą
ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų. Nes
kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su
perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis
turi. Šitą niekam tikusį tarną išmeskite laukan į
tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’“."
Jono 6:9-13:
"„Čia yra vienas berniukas, kuris turi penkis
miežinės duonos kepalus ir dvi žuveles. Bet ką tai
reiškia tokiai daugybei!“ Jėzus tarė: „Susodinkite
žmones!“ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo,
iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų. Tada Jėzus paėmė
duoną ir padėkojęs išdalino mokiniams, o mokiniai ten
sėdintiems; taip pat ir žuvis, kiek kas norėjo. Kai
žmonės pasisotino, Jis pasakė savo mokiniams: „Surinkite
trupinius, kad niekas nepražūtų“. Taigi jie surinko ir
iš penkių miežinės duonos kepalų pripylė dvylika
pintinių trupinių, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų."
1Korintiečiams 15:10:
"Bet Dievo malone esu, kas esu, ir Jo malonė
man neliko bergždžia, bet aš darbavausi daug daugiau už
juos visus, nors ne aš, bet Dievo malonė, esanti su
manimi."
Jokūbo 1:5:
"Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo
Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja,
ir jam bus suteikta."
2Petro 3:8:
"Tačiau, mylimieji, vienas dalykas neturi likti jūsų
nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip
tūkstantis metų, ir tūkstantis metų – kaip viena diena."
Izaijo 42:8
"Aš esu Viešpats – tai mano vardas. Aš neduosiu
savo garbės kitam ir savo šlovės stabams."
Marytė Mukomolovienė, 2016-11-13,
"Diena
iš dienos, atnaujink vidinį žmogų"
2Korintiečiams 4:16-18:
"Todėl mes nepailstame. Nors mūsų išorinis žmogus ir
nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina. Mūsų
trumpalaikis lengvas sielvartas ruošia mums visa
pranokstančią amžinąją šlovę. Tuo tarpu mes nežiūrime į
tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas
regima, yra laikina, o kas neregima – amžina."
Hebrajams 11:4-13:
"Tikėjimu Abelis aukojo geresnę auką negu Kainas ir dėl
tikėjimo gavo liudijimą, kad yra teisus, Dievui paliudijus
apie jo dovanas. Dėl tikėjimo jis ir miręs tebekalba.
Tikėjimu Henochas buvo perkeltas, kad nematytų mirties, ir
„jo neberado, nes Dievas jį perkėlė“. Mat prieš
perkeliamas, jis gavo liudijimą, kad patikęs Dievui. O be
tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie
Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo
ieškantiems atsilygina. Tikėjimu Nojus, Dievo perspėtas
apie tuo metu dar nematomus dalykus, būdamas
dievobaimingas, pastatė arką savo šeimai išgelbėti;
tikėjimu jis pasmerkė pasaulį ir paveldėjo tikėjimo
teisumą. Tikėjimu Abraomas pakluso, kai buvo pašauktas
keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko,
nežinodamas kur einąs. Tikėjimu jis apsigyveno pažado
žemėje, tarytum svetimoje, gyvendamas palapinėse su Izaoku
ir Jokūbu, to paties pažado bendrapaveldėtojais. Mat jis
laukė miesto su pamatais, kurio statytojas ir kūrėjas yra
Dievas. Tikėjimu ir pati Sara – nevaisinga ir nebe to
amžiaus – gavo galios pastoti ir pagimdė vaiką, nes ji
laikė ištikimu Tą, kuris pažadėjo. Todėl iš vieno vyro, ir
dar apmirusio, gimė palikuonys, gausūs tartum dangaus
žvaigždės ir nesuskaitomi kaip jūros pakrantės smiltys.
Jie visi mirė tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, bet
iš tolo juos regėdami, buvo įsitikinę jais ir priėmė juos,
išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir keleiviai."
Jono 6:14-16,25-29:
"Pamatę Jėzaus padarytą stebuklą, žmonės sakė: „Jis
tikrai yra Tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį“. O
Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti Jį ir
paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.
Atėjus vakarui, Jo mokiniai nusileido prie ežero, …
Suradę Jį kitoje ežero pusėje, jie klausinėjo: „Rabi,
kada čia atvykai?“ Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: „Iš
tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl,
kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig
soties. Darbuokitės ne dėl žūvančio maisto, bet dėl
išliekančio amžinajam gyvenimui! Jį duos jums Žmogaus
Sūnus, nes Tėvas – Dievas Jį savo antspaudu yra
pažymėjęs“. Jie paklausė: „Ką mums daryti, kad vykdytume
Dievo darbus?“ Jėzus atsakė: „Tai yra Dievo darbas:
tikėkite Tą, kurį Jis siuntė“."
1Petro 2:11-12:
"Mylimieji, maldauju jus kaip svečius ir ateivius:
susilaikykite nuo kūno geidulių, kurie kovoja prieš sielą.
Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna kilnus, kad jie už tai,
už ką šmeižia jus kaip piktadarius, pamatę jūsų gerus
darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną."
Filipiečiams 2:12-16:
"Taigi, mano mylimieji, kaip visada paklusdavote, kai
būdavau tarp jūsų, tai juo labiau dabar, man nesant tarp
jūsų,—atbaikite savo išgelbėjimą su baime ir drebėdami,
nes tai Dievas, veikiantis jumyse, suteikia ir troškimą,
ir darbą iš savo palankumo. Visa darykite be murmėjimų
ir svyravimų, kad būtumėte nepeiktini, nekalti ir
nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje
žmonių kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai
pasaulyje. Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio, kad
Kristaus dieną galėčiau pasigirti ne veltui bėgęs ir ne
veltui dirbęs."
Luko 18:28-30:
"Tada Petras tarė: „Štai mes viską palikome ir nusekėme
paskui Tave“. Jėzus atsakė jiems: „Iš tiesų sakau jums:
nėra nė vieno, kuris paliko namus ar tėvus, ar brolius, ar
žmoną, ar vaikus dėl Dievo karalystės ir kuris jau šiuo
metu negautų nepalyginamai daugiau, o būsimajame pasaulyje
– amžinojo gyvenimo“."
Giedrius Ažukas, 2016-11-06, "Pamokyk
susimąstyti gyvenimo laike"
Ekleziasto 3:1:
"Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po
dangumi."
Jobo 14:1-15:
"„Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet daug
vargsta. Jis kaip gėlė auga ir nuvysta. Jis dingsta kaip
šešėlis ir nepasilieka. Ar Tu atversi savo akis į tokį
ir nusivesi mane į teismą su savimi? Kas gali iš netyro
padaryti tyrą? Niekas! Jo dienos yra tiksliai nustatytos
ir mėnesiai suskaičiuoti. Tu nustatai jam ribą, ir jis
jos neperžengs. Atsitrauk nuo jo, kad jis pailsėtų, kol
kaip samdinys sulauks savo dienos. Medžiui yra viltis,
kad ir nukirstas atžels ir iš kelmo išaugs atžalos. Nors
žemėje jo šaknys pasensta ir jo kelmas apmiršta dulkėse,
bet, gavęs vandens, jis atželia, krauna pumpurus ir
išleidžia šakeles kaip jaunas augalas. O žmogus miršta,
ir nebėra jo; atiduoda žmogus savo dvasią, kur jis yra?
Kaip vanduo išgaruoja iš jūrų, upės nusenka ir
išdžiūsta, taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia. Kol
dangūs pasibaigs, jis neatsibus; niekas jo nepažadins iš
miego. O kad paslėptum mane kape ir laikytum paslėpęs,
kol praeis Tavo rūstybė; nustatytam laikui praėjus, vėl
mane atsimintum. Ar miręs žmogus prisikels? Per visas
man skirtas dienas aš lauksiu permainos. Tu šauksi, ir
aš atsiliepsiu; Tu ilgėsiesi savo rankų kūrinio."
Jobo 19:25-27:
"Nes aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas ir kad Jis
atsistos galiausiai ant žemės. Ir kai mano oda sunyks,
aš savo kūne regėsiu Dievą. Aš pats Jį matysiu, savo
akimis žiūrėsiu į Jį, o ne svetimomis. Mano širdis
krūtinėje ilgisi Jo."
Psalmė 90:1-13:
"Viešpatie, Tu buvai mums prieglauda per kartų kartas!
Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu,
Dieve, esi nuo amžių ir per amžius! Tu grąžini žmones į
dulkes ir sakai: „Sugrįžkite, žmonių vaikai!“ Juk
tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena,
kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį. Tu pašalini
žmones kaip rytmečio sapną, kaip žaliuojančią žolę. Rytą
ji žydi, vakare nukertama ir sudžiūsta. Tavo rūstybė
sunaikina mus, Tavo pyktis mus gąsdina. Tu laikai mūsų
kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmes – savo
veido šviesoje. Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų
metai kaip atodūsis. Mūsų metų skaičius yra
septyniasdešimt, o stipresniųjų – aštuoniasdešimt.
Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai
praeina, ir mes išnykstame. Kas Tavo rūstybės jėgą
supranta ir bijo Tavojo pykčio? Pamokyk mus skaičiuoti
mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį! Sugrįžk,
Viešpatie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams!"
Psalmė 39:5:
"Mano dienų tik sprindis, mano amžius kaip niekas Tavo
akivaizdoje. Kaip kvapas yra žmogaus gyvenimas."
Psalmė 31:15:
"Tavo rankose yra mano laikai. Gelbėk mane iš rankos
mano priešų ir persekiotojų."
Mato 24:3,21-22:
"Kai Jis sėdėjo Alyvų kalne, priėjo vieni mokiniai ir
klausė: „Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks Tavo
atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?“ … Tuomet bus
didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio
pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus. Ir jeigu
tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas
kūnas. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos."
Ekleziasto 3:11,14:
"Jis skirtu laiku viską puikiai padarė. Jis įdėjo
amžinybę žmogui į širdį, kad nė vienas žmogus nesuvoktų
Dievo darbų nuo pradžios iki galo. … Aš žinau, kad visa,
ką Dievas daro, yra amžina, – nieko negalima nei
pridėti, nei atimti. Dievas daro tai, kad žmonės Jo
bijotų."
Mato 6:19-21:
"„Nekraukite sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys ėda,
kur vagys įsilaužia ir vagia. Bet kraukite sau turtus
danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys
neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo turtas, ten ir tavo
širdis“."
Efeziečiams 5:14-16:
"Todėl sakoma: „Pabusk, kuris miegi, kelkis iš
numirusių, ir apšvies tave Kristus“. Todėl rūpestingai
žiūrėkite, kaip elgiatės: kad nebūtumėte kaip kvailiai,
bet kaip išmintingi, branginantys laiką, nes dienos yra
piktos."
Psalmė 90:14-15:
"Gaivink mus nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas
ir linksmumas mus lydėtų visą amžių! Suteik mums
džiaugsmo už tas dienas, per kurias pažeminti buvome, už
tuos metus, per kuriuos patyrėme pikta."
2Korintiečiams 5:1:
"Mes žinome, kad, mūsų žemiškajam namui, šiai palapinei,
suirus, turime pastatą iš Dievo, ne rankomis statytus
amžinus namus danguje."
Hebrajams 11:13-16:
"Jie visi mirė tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų,
bet iš tolo juos regėdami, buvo įsitikinę jais ir priėmė
juos, išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir keleiviai.
Kurie taip kalba, parodo, kad ieško tėvynės. Jeigu jie
būtų minėję aną, iš kurios iškeliavo, jie būtų turėję
laiko sugrįžti atgal. Bet dabar jie siekė geresnės
tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl Dievas nesigėdija
vadintis jų Dievu: juk Jis paruošė jiems Miestą!"
Marytė Mukomolovienė, 2016-10-30, "Savo
pasirinkimais nevarginkim savo sielos"
Pradžios 12:1:
"Viešpats tarė Abromui: „Palik savo šalį, gimines, tėvų
namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu."
Pradžios 13:7-12:
"Kilo vaidas tarp Abromo ir Loto piemenų. Tada
tebegyveno tame krašte kanaaniečiai ir perizai. Abromas
tarė Lotui: „Tenebūna vaidų tarp manęs ir tavęs, tarp
mano piemenų ir tavo piemenų, nes esame broliai! Ar ne
visa šalis tau atvira? Skirkis nuo manęs! Jei eisi į
kairę, aš eisiu į dešinę, o jei tu eisi į dešinę, tai aš
eisiu į kairę“. Lotas pakėlė akis ir pamatė, kad visa
Jordano apylinkė – prieš Viešpačiui sunaikinant Sodomą
ir Gomorą – Coaro link buvo gerai drėkinama kaip
Viešpaties sodas, kaip Egipto šalis. Lotas pasirinko
Jordano lygumą ir patraukė į rytus. Taip juodu
išsiskyrė. Abromas gyveno Kanaano šalyje, o Lotas –
lygumos miestuose: Sodomos link statėsi palapines."
Pradžios 18:14,16-20:
"Ar yra kas nors Viešpačiui neįmanoma? Kitais metais,
numatytu laiku, Aš sugrįšiu pas tave, ir Sara turės
sūnų!“ … Po to tie vyrai pakilo ir ėjo Sodomos link, o
Abraomas ėjo su jais, norėdamas juos palydėti. Viešpats
tarė: „Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti? Juk
Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus
palaimintos visos žemės tautos. Nes Aš žinau, kad jis
įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis
Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu,
kad Viešpats galėtų ištesėti Abraomui, ką Jis kalbėjo
apie jį“. Viešpats tarė: „Sodomos ir Gomoros šauksmas
yra garsus, o jų nuodėmė – labai sunki."
Pradžios 19:15-24:
"Išaušus angelai ragino Lotą, sakydami: „Imk žmoną ir
abi dukteris, kurios čia yra, kad nebūtumėte sunaikinti
dėl miesto kaltės“. Kadangi jis delsė, tai tie vyrai
nutvėrė jį už rankos, jo žmoną ir abi dukteris, nes
Viešpats jų pasigailėjo, ir išvedę paleido už miesto
ribų. Išvedę juos, tarė: „Gelbėk savo gyvybę! Nežiūrėk
atgal ir nesustok kur nors apylinkėje! Bėk į kalną, kad
nežūtum!“ Lotas jiems atsakė: „O ne, mano Viešpatie! Aš,
Tavo tarnas, radau malonę Tavo akyse, ir man parodei
didelį gailestingumą, išgelbėdamas mano gyvybę. Negaliu
bėgti į kalną, kad kas bloga nenutiktų ir nenumirčiau.
Štai arti yra miestas. Leisk man į jį bėgti – jis yra
mažas, ir aš jame išsigelbėsiu“. Jis tarė jam: „Štai
išklausiau tave ir dėl šito. Aš nesunaikinsiu miesto,
apie kurį kalbėjai. Skubėk, gelbėkis tenai. Nes Aš nieko
negaliu daryti, kol nuvyksi ten“. Todėl tą miestą
pavadino Coaru. Saulei tekant, Lotas įėjo į Coarą.
Tuomet Viešpats siuntė ant Sodomos ir Gomoros sieros ir
ugnies lietų."
Pradžios 19:30:
"Lotas ir jo abi dukterys išėjo iš Coaro ir apsigyveno
kalne, nes jis bijojo gyventi Coare. Jie apsigyveno
oloje, jis ir abi jo dukterys."
Sofonijo 2:8-10:
"„Aš girdėjau moabitų plūdimą ir amonitų piktžodžiavimą,
kai jie plūdo mano tautą ir didžiavosi prieš jos kraštą.
Todėl, kaip Aš gyvas, – sako kareivijų Viešpats,
Izraelio Dievas, – Moabas taps Sodoma ir Amonas –
Gomora, piktžolių laukais bei druskos duobėmis ir tyrais
per amžius. Mano tautos likutis juos apiplėš ir
pasisavins jų kraštą“. Jie bus nubausti už išdidumą ir
kareivijų Viešpaties tautos plūdimą."
2Petro 2:4-11:
"Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų, bet surišo juos
tamsos raiščiais giliausiose pragaro gelmėse, kur laiko
juos teismui. Jis nepagailėjo senojo pasaulio, tik
išsaugojo teisumo šauklį Nojų ir dar septynetą, kai
siuntė bedievių pasauliui tvaną. Paversdamas pelenais
Sodomos ir Gomoros miestus, pasmerkė juos žlugti ir taip
davė pavyzdį ateities bedieviams. Išgelbėjo teisųjį
Lotą, varginamą nedorėlių palaido elgesio, nes tarp jų
gyvenantis šis teisusis diena iš dienos vargino savo
teisią sielą, matydamas ir girdėdamas nedorus darbus.
Viešpats žino, kaip išgelbėti pamaldžiuosius nuo
išbandymo ir kaip išlaikyti nedoruosius teismo dienai ir
bausmei, o ypač tuos, kurie pasiduoda nešvariems kūno
geismams ir niekina viešpatystę. Įžūlūs ir savavaliai!
Jie nesudreba, piktžodžiaudami šlovingiesiems, tuo tarpu
angelai, aukštesni jėga ir galia, Viešpaties akivaizdoje
neištaria jiems piktžodiško kaltinimo."
Luko 9:24-25:
"Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas
praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją išgelbės. Kokia
būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save
pražudytų ar sau pakenktų?"
Edgaras Untulis, 2016-10-30, "Neskaldyk
gyvenimo Dievui"
Patarlių 2:21
"Nes teisieji gyvens krašte ir nekaltieji pasiliks
jame."
Mato 23:1-12
"Tuomet Jėzus ėmė kalbėti minioms ir savo mokiniams:
„Į Mozės krasę atsisėdo Rašto žinovai ir fariziejai. Todėl
visko, ko jie liepia jums laikytis, laikykitės ir
vykdykite, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie
kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepanešamas naštas ir
krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu
pajudinti. Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie
pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų kutus.
Jie mėgsta garbės vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus
sinagogose, mėgsta sveikinimus aikštėse ir, kad žmonės
juos vadintų ‘Rabi, Rabi’. Bet jūs nesivadinkite ‘Rabi’,
nes vienas yra jūsų Mokytojas – Kristus, o jūs visi esate
broliai. Ir nė vieno žemėje nevadinkite tėvu, nes vienas
jūsų Tėvas, kuris yra danguje. Taip pat nesivadinkite
mokytojais, nes vienas jūsų Mokytojas – Kristus. Kas iš
jūsų didžiausias, tebūna jums tarnas. Ir kas save
aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus
išaukštintas."
Luko 3:3-6
"Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atgailos krikštą
nuodėmėms atleisti, kaip parašyta pranašo Izaijo žodžių
knygoje: „Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite
Viešpačiui kelią, ištiesinkite Jam takus! Kiekvienas
slėnis tebūna užpiltas, kiekvienas kalnas bei kalnelis –
nulygintas. Kreivi keliai tetampa tiesūs, o duobėti –
išlyginti. Ir kiekvienas kūnas išvys Dievo išgelbėjimą’“."
Morkaus 12:28-31
"Vienas iš Rašto žinovų, girdėjęs juos besiginčijant
ir supratęs, kaip puikiai Jėzus jiems atsakinėjo, priėjo
ir paklausė Jį: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“ Jėzus
jam atsakė: „Pirmasis yra šis: ‘Klausyk, Izraeli, –
Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk
Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela,
visu savo protu ir visomis savo jėgomis’, – tai pirmasis
įsakymas. Antrasis panašus į jį: ‘Mylėk savo artimą kaip
save patį’. Nėra jokio kito įsakymo, didesnio už šiuodu“."
Pradžios 33:1-14
"Jokūbas, pakėlęs akis, pamatė ateinantį Ezavą su
keturiais šimtais vyrų. Jis paskirstė vaikus tarp Lėjos,
Rachelės ir abiejų tarnaičių: sustatė tarnaites ir jų
vaikus pirmoje eilėje, Lėją ir jos vaikus už jų, o Rachelę
ir Juozapą paskutinėje eilėje. Jis pats nuėjo pirma jų ir
septynis kartus nusilenkė iki žemės, kol susitiko su
broliu. Ezavas bėgo prie jo, apkabino jį ir bučiavo,
puolęs jam ant kaklo, ir jie abu verkė. Pamatęs žmonas ir
vaikus, jis klausė: „Kas šitie?“ Tas atsakė: „Vaikai,
kuriais Dievas apdovanojo tavo tarną“. Tada priartėjusios
tarnaitės su savo vaikais nusilenkė. Paskui priartėjo Lėja
ir jos vaikai ir nusilenkė. Pagaliau priartėjo Juozapas ir
Rachelė ir taip pat nusilenkė. Ezavas toliau klausė: „Kam
tie būriai, kuriuos sutikau?“ Jis atsakė: „Kad rasčiau
malonę savo valdovo akyse!“ Ezavas atsakė: „Mano broli, aš
turiu užtektinai, pasilaikyk, ką turi!“ Jokūbas tarė: „O
ne! Jei radau malonę tavo akyse, tai priimk iš manęs šią
dovaną. Aš matau tavo veidą, tarsi matyčiau Dievo veidą,
ir tu esi man malonus. Prašau, priimk palaiminimą, kurį
tau atnešiau. Nes Dievas buvo man maloningas, ir aš visko
turiu“. Jokūbui prašant, brolis priėmė dovaną. Tada Ezavas
tarė: „Dabar keliaukime – aš eisiu tavo priešakyje!“ Bet
Jokūbas atsakė: „Mano valdovas žino, kad vaikai gležni ir
kad dalis avių bei galvijų yra jaunikliai; jei juos per
greitai varysime nors vieną dieną, jie išgaiš. Mano
valdove, eik pirma savo tarno, o aš pamažu toliau judėsiu,
kaip įstengia eiti gyvuliai ir vaikai, kol nueisiu pas
savo valdovą į Seyrą“."
Apaštalų darbai 17:16-34
"Belaukdamas Atėnuose jų atvykstant ir matydamas pilną
miestą stabų, Paulius dvasioje netvėrė pykčiu. Jis
aiškinosi sinagogoje su žydais ir pamaldžiaisiais, o
aikštėje kasdien su tais, kurie ten būdavo. Kai kurie
epikūrininkų ir stoikų filosofai bandė su juo ginčytis.
Vieni klausė: „Ką šis plepys nori pasakyti?“ O kiti:
„Atrodo, kad jis svetimų demonų skelbėjas“. Mat jis skelbė
Jėzų ir prisikėlimą. Jie paėmė, nusivedė jį į Areopagą ir
tarė jam: „Ar galėtume sužinoti, kokį naują mokslą tu
skelbi? Nes tu kalbi mūsų ausims negirdėtus dalykus. Taigi
norėtume sužinoti, kas tai būtų“. Mat visi atėniečiai ir
ten gyvenantys ateiviai leisdavo laiką ne kaip kitaip, o
tik pasakodami arba klausydami ką nors nauja. Tada
Paulius, atsistojęs Areopago viduryje, prabilo: „Atėnų
vyrai, matau, kad jūs visais atžvilgiais labai religingi.
Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau
aukurą su užrašu: ‘Nežinomam dievui’. Taigi Tą, kurį
nepažindami garbinate, aš jums ir skelbiu. Dievas,
pasaulio ir visko, kas jame yra, Kūrėjas, būdamas dangaus
ir žemės Viešpats, negyvena žmonių rankomis statytose
šventyklose ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi
Jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę,
alsavimą ir visa kita. Iš vieno kraujo Jis išvedė visas
žmonių tautas, kad šios gyventų visoje žemėje. Jis nustatė
iš anksto paskirtus laikus ir apsigyvenimo ribas, kad
žmonės ieškotų Viešpaties ir tartum apgraibomis Jį
atrastų, nors Jis netoli nuo kiekvieno iš mūsų. Juk mes
Jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę ir kai
kurie jūsų poetai: ‘Mes irgi esame kilę iš Jo’. Todėl,
būdami dieviškos kilmės, neturime manyti, jog Dievybė yra
panaši į auksą, sidabrą ar akmenį, įgavusį pavidalą
žmogaus sumanymų ir sugebėjimų dėka. Ir štai Dievas
nebežiūri anų neišmanymo laikų ir dabar įsako visur
visiems žmonėms atgailauti, nes Jis nustatė dieną, kada
teisingai teis visą pasaulį per žmogų, kurį paskyrė ir
visiems už Jį laidavo, prikeldamas Jį iš numirusių“.
Išgirdę apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė šaipytis,
o kiti sakė: „Apie tai tavęs paklausysime kitą kartą“.
Šitaip Paulius paliko jų būrį. Vis dėlto kai kurie vyrai
prisidėjo prie jo ir įtikėjo. Iš jų Dionizas, Areopago
narys, viena moteris, vardu Damaridė, ir jų draugai."
Giedrius Ažukas, 2016-10-16, "Klausykime
ir ieškokime Dievo"
1 Tesalonikiečiams 3 sk.:
12 Viešpats teaugina jus ir gausiai tepraturtina meile
vienų kitiems ir visiems, kaip ir mes jus mylime, –
13 tesustiprina jūsų širdis ir padaro nepeiktinas šventume
prieš Dievą, mūsų Tėvą, Viešpaties Jėzaus Kristaus ir visų
Jo šventųjų atėjimo metu.
1 Tesalonikiečiams 4 sk.:
7 Dievas nepašaukė mūsų nedorybei, bet šventumui.
2 Tesalonikiečiams 2 sk.:
15 Todėl, broliai, tvirtai stovėkite ir laikykitės
nurodymų, kurių išmokote iš mūsų žodžių ar laiško.
16 O pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir Dievas, mūsų
Tėvas, kuris pamilo mus ir iš malonės suteikė mums amžiną
paguodą ir gerą viltį,
17 tepaguodžia jūsų širdis ir tesustiprina kiekviename
gerame žodyje ir darbe.
Efeziečiams 6 sk.:
9 ... Jis nedaro skirtumo tarp asmenų.
10 Pagaliau, mano broliai, būkite stiprūs Viešpatyje ir Jo
galybės jėga.
1 Tesalonikiečiams 4 sk.:
3 Nes tokia Dievo valia – jūsų šventėjimas; kad
susilaikytumėte nuo ištvirkavimo
4 ir kiekvienas iš jūsų mokėtų saugoti savąjį indą
šventume ir pagarboje,
5 o ne aistringame geiduly, kaip pagonys, kurie nepažįsta
Dievo;
6 kad nė vienas neperžengtų ribų ir šituo dalyku
neapgaudinėtų savo brolio, nes Dievas už visa tai keršija,
kaip jau esame įspėję ir patvirtinę.
7 Dievas nepašaukė mūsų nedorybei, bet šventumui.
Ekleziasto 11 sk.:
9 Jaunuoli, džiaukis savo jaunyste! Tegul tavo širdis
džiugina tave ir eik, kur tavo širdis traukia ir kur akys
mato, bet žinok, kad už viską turėsi atsiskaityti prieš
Dievą.
Izaijo 40 sk.:
28 Ar nežinai? Ar negirdėjai? Viešpats, amžinasis
Dievas, kuris sutvėrė žemę, niekada nepailsta ir
nepavargsta, Jo išmintis neišsemiama.
29 Jis duoda pavargusiam jėgų ir bejėgį atgaivina.
30 Net jaunuoliai pavargsta ir pailsta, jauni vyrai krinta
išsekę.
31 Bet tie, kurie laukia Viešpaties, įgaus naujų jėgų. Jie
pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir
nepails.
Psalmių 42 sk.:
1 Kaip elnė geidžia upelio vandens, taip mano siela
geidžia Tavęs, o Dieve!
2 Mano siela trokšta Dievo, gyvojo Dievo. Kada ateisiu ir
pasirodysiu Dievo akivaizdoje?
3 Ašaros buvo man duona dieną ir naktį, kai jie kasdien
man sakė: „Kur yra tavo Dievas?“
4 Kai prisimenu tai, išlieju savo sielą, nes traukdavau su
minia į Dievo namus, džiūgaudamas ir dėkodamas
iškilmingoje eisenoje.
5 Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje?
Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį už Jo veido pagalbą!
6 Mano Dieve, mano siela liūdi manyje. Prisimenu Tave iš
Jordano šalies ir Hermono, nuo Micaro kalno.
7 Gelmė šaukia gelmę, vandeniui triukšmingai krintant;
Tavo bangos ir vilnys per mane liejas.
8 Dieną apreikš Viešpats savo malonę. Naktį giedosiu Jam,
savo Dievui, kuris teikia man gyvybę.
9 Tarsiu Viešpačiui, savo uolai: „Kodėl pamiršai mane?
Kodėl turiu vaikščioti nuliūdęs, spaudžiamas priešo?“
10 Kenčiu lyg kaulus laužant, priešai tyčiojasi iš manęs,
kasdien klausdami: „Kur yra tavo Dievas?“
11 Ko taip nusiminei, mano siela, ir ko nerimsti manyje?
Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį, savo veido pagalbą ir
savo Dievą.
Jokūbo 1 sk.:
23 Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas,
tai jis panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą
veidrodyje.
24 Pasižiūrėjo į save ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks
buvo.
25 Bet kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį
vykdo, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo
vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbuose.
1 Kronikų 16 sk.:
8 „Dėkokite Viešpačiui, šaukitės Jo vardo. Skelbkite
tautose Jo darbus.
9 Giedokite Jam, skambinkite Jam. Garsinkite visus Jo
stebuklus.
10 Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegul džiaugiasi širdis
tų, kurie ieško Viešpaties.
11 Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Ieškokite nuolat Jo
veido.
12 Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra
padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų tartus sprendimus.
13 Jūs, Jo tarno Izraelio palikuonys, Jokūbo vaikai, Jo
išrinktieji.
Izaijo 30 sk.:
15 Taip sako Viešpats, Izraelio Šventasis: „Jei
atsigręšite ir nusiraminsite, būsite išgelbėti. Ramume ir
pasitikėjime yra jūsų stiprybė“. Bet jūs nenorite.
Gabrielius Lukošius, 2016-10-16, "Tvirtai
laikykimės malonės"
Hebrajams 12, 13 sk.:
12, 28
Todėl, gaudami nesudrebinamą karalystę, tvirtai laikykimės
malonės, kuria galime deramai tarnauti Dievui su pagarba
ir baime,
29 nes mūsų Dievas yra ryjanti
ugnis.
13, 1
Teišsilaiko broliška meilė.
2 Nepamirškite svetingumo, nes
per jį kai kurie, patys to nežinodami, priėmė viešnagėn
angelus.
3 Prisiminkite kalinius, tarsi
kartu būdami įkalinti, prisiminkite tuos, su kuriais
piktai elgiamasi, nes patys tebesate kūne.
4 Tebūna visų gerbiama santuoka
ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir
svetimautojus teis Dievas.
5 Gyvenkite be godumo pinigams,
būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra
pasakęs: „Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu“.
6 Todėl galime su pasitikėjimu
tarti: „Viešpats mano padėjėjas – aš nebijosiu! Ką gali
padaryti man žmogus?“
1 Jono 3, 4 sk.:
3, 14
Mes žinome, jog iš mirties perėjome į gyvenimą, nes mylime
brolius. Kas nemyli savo brolio, tas pasilieka mirtyje.
15 Kiekvienas, kas nekenčia savo
brolio, yra žmogžudys, o jūs žinote, kad joks žmogžudys
neturi amžinojo gyvenimo, jame pasiliekančio.
16 Mes iš to pažinome meilę, kad
Jis už mus paguldė savo gyvybę. Ir mes turime guldyti savo
gyvybę už brolius.
17 Bet jei kas turi šio pasaulio
turtų ir, matydamas savo brolį stokojantį, užrakina jam
savo širdį, – kaip jame pasiliks Dievo meilė?
18 Mano vaikeliai, nemylėkime
žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.
...
4, 7
Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo.
Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta
Dievą.
8 Kas nemyli, tas nepažįsta
Dievo, nes Dievas yra meilė.
9 O Dievo meilė pasireiškė mums
tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad
gyventume per Jį.
10 Meilė – ne tai, jog mes
pamilome Dievą, bet kad Jis mus pamilo ir atsiuntė savo
Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.
11 Mylimieji, jei Dievas mus
taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus.
Morkaus 10 sk.:
2 Tada
atėjo fariziejų, kurie, mėgindami Jį, klausė, ar galima
vyrui atleisti žmoną.
3 Jis jiems atsakė: „O ką jums
įsakė Mozė?“
4 Jie tarė: „Mozė leido parašyti
skyrybų raštą ir atleisti“.
5 Tuomet Jėzus pasakė: „Dėl jūsų
širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą.
6 O nuo sutvėrimo pradžios
Dievas ‘sukūrė juos, vyrą ir moterį’.
7 ‘Todėl vyras paliks savo tėvą
ir motiną ir susijungs su savo žmona,
8 ir du taps vienu kūnu’. Taigi
jie jau nebėra du, o vienas kūnas.
9 Todėl ką Dievas sujungė,
žmogus teneperskiria“.
Giedrius Ažukas, 2016-09-27,"Kad
elgtumėtės kaip dera prieš Dievą"(1Tes2,12)
Ekleziasto 8 sk.:
8 Nė vienas žmogus neturi galios sulaikyti dvasią nei
pakeisti mirties laiko. Negali būti atleistas nuo šitos
kovos, ir nedorybė neišgelbės to, kuris jai atsidavęs.
1 Tesalonikiečiams 2 sk. 4;10-14
4 Dievo pripažinti tinkami, kad mums būtų patikėta
Evangelija, ją ir skelbiame taip, kad patiktume ne
žmonėms, bet Dievui, kuris tiria mūsų širdis.
...
10 Ir jūs, ir Dievas gali paliudyti, kaip šventai,
teisingai ir nepriekaištingai elgėmės su jumis,
įtikėjusiais.
11 Jūs žinote, kaip kiekvieną iš jūsų raginome, kalbinome,
maldavome, tarsi tėvas savo vaikus,
12 kad elgtumėtės kaip dera prieš Dievą, kuris jus šaukia
į savo karalystę ir šlovę.
13 Todėl ir mes be paliovos dėkojame Dievui, kad, priėmę
Dievo žodį, kurį girdėjote iš mūsų, priėmėte jį ne kaip
žmonių žodį, bet, kas jis iš tikro yra, – kaip Dievo žodį,
kuris ir veikia jumyse, tikinčiuosiuose.
14 Jūs, broliai, tapote sekėjais Dievo bažnyčių Kristuje
Jėzuje, kurios yra Judėjoje. Jūs tą patį iškentėjote nuo
savo tautiečių, kaip ir jos nuo žydų,
Apaštalų darbai 9 sk. 15
15 Bet Viešpats jam tarė: „Eik, nes jis yra mano
išrinktas indas, kuris neš mano vardą pagonims, karaliams
ir Izraelio vaikams.
1 Tesalonikiečiams 1, 3 sk.:
1,5 Nes mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik
žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia, ir su tvirtu
įsitikinimu. Jūs žinote, kaip mes pas jus elgėmės jūsų
labui.
...
3,7 Taigi, broliai, jūs savo tikėjimu paguodėte mus
visuose mūsų suspaudimuose ir negandose.
Ezekielio 11sk.:
2 Jis tarė: „Žmogaus sūnau, šitie vyrai kuria
pavojingus planus ir duoda piktus patarimus šiam miestui.
...
12 Jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats. Jūs nesilaikėte mano
įsakymų ir nevykdėte mano sprendimų, bet elgėtės kaip
aplink jus gyvenantys pagonys’ “.
Kolosiečiams 3 sk.:
5 Todėl marinkite tuos savo narius, kurie yra žemėje:
ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip
pat godumą, kuris yra stabmeldystė.
Mato 12 sk.:
33 Arba sakykite medį esant gerą ir jo vaisių gerą,
arba sakykite medį esant blogą ir jo vaisių blogą, nes
medis pažįstamas iš vaisių.
34 Angių išperos, kaip jūs galite kalbėti gera, būdami
blogi?! Juk lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis.
35 Geras žmogus iš gero širdies lobyno iškelia gera, o
blogas iš blogo lobyno iškelia bloga.
Galtams 5 sk.:
22 Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė,
kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,
23 romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo.
24 Ir kurie yra Kristaus, tie nukryžiavo kūną su aistromis
ir geismais.
25 Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią.
Izaijo 65 sk.:
11 Bet jums, kurie paliekate Viešpatį, užmirštate mano
šventąjį kalną, dengiate stalą laimės deivei ir liejate
geriamąją auką lemties dievui,
12 Aš lemsiu kardą, ir jūs nusilenksite išžudymui. Nes kai
Aš šaukiau, jūs neatsiliepėte, kai kalbėjau, neklausėte;
jūs darėte pikta mano akivaizdoje ir pasirinkote, kas man
nepatiko“.
13 Todėl Viešpats Dievas taip sako: „Štai mano tarnai
valgys, o jūs alksite, mano tarnai gers, o jūs trokšite,
mano tarnai džiūgaus, o jūs būsite sugėdinti,
14 mano tarnai giedos iš širdies džiaugsmo, o jūs verksite
iš širdies skausmo ir dejuosite iš dvasios suspaudimo.
Mato 15sk.:
19 Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės,
svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi
liudijimai, piktžodžiavimai.
1 Tesalonikiečiams 4 sk.:
1 Pagaliau, broliai, prašome ir raginame jus
Viešpatyje Jėzuje: jeigu išmokote iš mūsų, kaip privalote
elgtis ir patikti Dievui – taip ir elkitės, darydami vis
daugiau pažangos!
2 Jūs juk žinote, kokių nurodymų jums davėme Viešpaties
Jėzaus vardu.
3 Nes tokia Dievo valia – jūsų šventėjimas; kad
susilaikytumėte nuo ištvirkavimo
4 ir kiekvienas iš jūsų mokėtų saugoti savąjį indą
šventume ir pagarboje,
5 o ne aistringame geiduly, kaip pagonys, kurie nepažįsta
Dievo;
6 kad nė vienas neperžengtų ribų ir šituo dalyku
neapgaudinėtų savo brolio, nes Dievas už visa tai keršija,
kaip jau esame įspėję ir patvirtinę.
7 Dievas nepašaukė mūsų nedorybei, bet šventumui.
Romiečiams 6 sk.:
17 Bet ačiū Dievui, kad, nors buvote nuodėmės vergais,
jūs iš širdies paklusote tam mokymo pavyzdžiui, kuriam
buvote pavesti;
18 ir, išlaisvinti iš nuodėmės, tapote teisumo tarnais.
1 Kronikų 13, 15 sk.:
13,1 Dovydas, pasitaręs su tūkstantininkais,
šimtininkais ir visais vadais,
2 visiems susirinkusiems tarė: „Jei jūs sutinkate ir jei
tai Viešpaties, mūsų Dievo, valia, siųskime pasiuntinius
pas savo brolius izraelitus ir tarp jų gyvenančius kunigus
bei levitus į miestus ir į jų ganyklas, kad susirinktų pas
mus,
3 ir parsigabenkime Dievo skrynią, nes Sauliaus dienomis
mes nesikreipėme į Jį“.
...
7 Paėmę Dievo skrynią iš Abinadabo namų, vežė ją naujame
vežime, Uza ir Achjojas varė vežimą.
8 Dovydas bei visi izraelitai džiūgavo ir garbino Dievą
giesmėmis, psalterių, cimbolų, arfų, būgnų ir trimitų
garsais.
9 Jiems pasiekus Kidono klojimą, Uza ištiesė ranką,
norėdamas prilaikyti skrynią, nes jaučiai suklupo.
10 Tuomet Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Uzą ir Dievas
ištiko jį, nes jis palietė skrynią. Jis mirė ten pat Dievo
akivaizdoje.
11 Dovydas liūdėjo, kad Viešpats ištiko Uzą; ta vieta iki
šios dienos vadinama Perec-Uza.
...
14 Dievo skrynia pasiliko Obed Edomo namuose tris
mėnesius. Viešpats laimino Obed Edomo namus ir visa, ką
jis turėjo.
...
15,1 Dovydas pasistatė namus Dovydo mieste. Paruošęs vietą
ir ištiesęs palapinę Dievo skryniai,
2 Dovydas sakė: „Niekam nevalia nešti Dievo skrynios, tik
levitams, nes juos Viešpats išsirinko Dievo skryniai
nešioti ir Jam amžinai tarnauti“.
...
11 Po to Dovydas pasikvietė kunigus Cadoką ir Abjatarą bei
levitus Ūrielį, Asają, Joelį, Šemają, Elielį ir Aminadabą
12 ir jiems tarė: „Jūs esate levitų šeimų vadai;
pasišventinkite jūs ir jūsų broliai, kad galėtumėte
atgabenti Viešpaties, Izraelio Dievo, skrynią į vietą,
kurią jai paruošiau.
13 Kadangi pirmą kartą jūsų nebuvo, Viešpats, mūsų Dievas,
ištiko mus, nes mes ieškojome Jo ne taip, kaip turėjome“.
14 Kunigai ir levitai pasišventino, kad galėtų atgabenti
Viešpaties, Izraelio Dievo, skrynią.
15 Levitai nešė Dievo skrynią ant savo pečių, kaip Mozė
buvo įsakęs pagal Viešpaties jam duotą žodį.
1 Kronikų 29 sk.:
17 Mano Dieve,
žinau, kad Tu ištiri žmonių širdis ir mėgsti nuoširdumą.
Aš visa tai paaukojau iš tyros širdies ir matau, kad čia
esanti tauta aukoja Tau su džiaugsmu ir noriai.
1 Timotiejui 3 sk.:
15 Bet jeigu užtrukčiau, noriu, kad žinotum, kaip
reikia elgtis Dievo namuose, kurie yra gyvojo Dievo
bažnyčia, tiesos ramstis ir pamatas.
Giedrius Ažukas, 2016-09-27,"Turite
kaip vaisių -šventumą"(Rom6,22)
Romiečiams 6sk.:
16 Argi nežinote, kad pasiduodami kam nors vergauti,
jūs iš tiesų tampate vergais to, kuriam paklūstate: ar tai
būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar paklusnumas, vedantis į
teisumą.
17 Bet ačiū Dievui, kad, nors buvote nuodėmės vergais, jūs
iš širdies paklusote tam mokymo pavyzdžiui, kuriam buvote
pavesti;
18 ir, išlaisvinti iš nuodėmės, tapote teisumo tarnais.
19 Kalbu grynai žmogiškai dėl jūsų kūniško silpnumo. Kaip
buvote atidavę savo kūno narius vergauti netyrumui ir
nedorybei, kad elgtumėtės nedorai, taip pat atiduokite
savo narius vergauti teisumui, kad taptumėte šventi.
20 Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi nuo
teisumo.
21 Bet kokį vaisių turėjote tuomet iš to, ko dabar
gėdijatės? Juk tų dalykų galas – mirtis.
22 O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo
tarnais, turite kaip vaisių – šventumą, ir kaip baigtį –
amžinąjį gyvenimą.
23 Atpildas už nuodėmę – mirtis, o Dievo dovana –
amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
Marytė Mukomolovienė, 2016-09-25, "Pamilk
tiesą savo gyvenime"
Jono 16 sk.:
5 O
dabar einu pas Tą, kuris mane siuntė, ir niekas iš jūsų
neklausia: ‘Kur Tu eini?’
6 Kadangi jums tai pasakiau,
liūdesys jūsų širdis užliejo.
7 Bet sakau jums tiesą: jums
geriau, kad Aš išeinu, nes jei neišeičiau, pas jus
neateitų Guodėjas. O nuėjęs Jį jums atsiųsiu.
8 Atėjęs Jis įtikins pasaulį dėl
nuodėmės, dėl teisumo ir dėl teismo.
9 Dėl nuodėmės, – kad netiki
manimi.
10 Dėl teisumo, – kad Aš pas
savo Tėvą einu, ir jūs manęs daugiau nebematysite.
11 Dėl teismo, – kad šio
pasaulio kunigaikštis yra nuteistas.
12 Dar daug ką turiu jums
pasakyti, bet dabar negalite pakelti.
2 Jono 1 sk.:
1
Vyresnysis išrinktajai poniai ir jos vaikams, kuriuos aš
myliu tiesoje, – ir ne tik aš vienas, bet ir visi, kurie
yra pažinę tiesą, –
2 dėlei tiesos, pasiliekančios
mumyse ir būsiančios su mumis per amžius.
3 Su jumis tebus malonė,
gailestingumas, ramybė nuo Dievo Tėvo ir nuo Viešpaties
Jėzaus Kristaus, Tėvo Sūnaus, tiesoje ir meilėje.
4 Labai nudžiugau, radęs tavųjų
vaikų, vaikščiojančių tiesoje, kaip reikalauja iš Tėvo
gautasis įsakymas.
5 O dabar prašau tave, ponia, –
ne kaip rašydamas naują įsakymą, bet kaip tą, kurį
turėjome nuo pradžios, – kad mylėtume vieni kitus.
6 O meilė – tai gyventi pagal Jo
įsakymus. Toks ir yra įsakymas, kurį girdėjote nuo
pradžios: kad gyventumėte pagal jį.
Hebrajams 5 sk.:
8 Nors
būdamas Sūnus, Jis per savo kentėjimus išmoko paklusnumo
9 ir ištobulintas tapo amžinojo
išgelbėjimo priežastimi visiems, kurie Jam paklūsta,
3 Jono 1 sk.:
1
Vyresnysis mylimajam Gajui, kurį myliu tiesoje.
2 Mylimasis, aš meldžiu, kad tau
visame kame gerai sektųsi, kad būtum sveikas, – taip, kaip
gerai sekasi tavo sielai.
3 Aš labai apsidžiaugiau, kai
atvykę broliai paliudijo apie tavo tiesą, kaip tu
vaikščioji tiesoje.
4 Neturiu didesnio džiaugsmo,
kaip girdėti, jog mano vaikai gyvena tiesoje.
2 Timotiejui 3 sk.:
1
Vyresnysis mylimajam Gajui, kurį myliu tiesoje.
Luko 18 sk.:
18
Vienas valdininkas Jį paklausė: „Gerasis Mokytojau, ką
turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?“
19 Jėzus jam atsakė: „Kodėl
vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.
20 Įsakymus žinai: ‘Nesvetimauk,
nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, gerbk savo tėvą ir
motiną’ „.
21 Tas atsakė: „Viso šito
laikausi nuo savo jaunystės“.
22 Tai išgirdęs, Jėzus jam tarė:
„Tau trūksta vieno dalyko: parduok visa, ką turi, išdalink
vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek
paskui mane!“
23 Tai išgirdęs, jis nusiminė,
nes buvo labai turtingas.
24 Matydamas jį nuliūdusį, Jėzus
prabilo: „Kaip sunkiai turintieji turtų įeis į Dievo
karalystę!
25 Lengviau kupranugariui
išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo
karalystę!“
26 Girdėjusieji tai paklausė:
„Kas tada gali būti išgelbėtas?“
27 Jis atsakė: „Kas neįmanoma
žmonėms, įmanoma Dievui“.
Patarlių 5 sk.:
3 Kaip
varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna
švelnesnė už aliejų.
4 Bet galiausiai ji tampa karti
kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.
5 Jos kojos žengia į mirtį, jos
žingsniai veda į pragarą.
6 Kad tu nemąstytum apie jos
gyvenimo taką, žinok – jos keliai nepastovūs ir tu negali
jų suprasti.
7 Dabar, mano vaikai, klausykite
manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.
8 Atitolink nuo jos savo kelią
ir nesiartink prie jos namų durų,
9 kad neatiduotum savo garbės
kitiems ir savo metų negailestingajam;
10 kad svetimi nesisotintų tavo
gėrybėmis ir tavo darbas nebūtų svetimojo namuose,
11 ir galiausiai neturėtum
vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas,
12 ir sakyti: „Kodėl nekenčiau
pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą,
13 neklausiau savo mokytojų
balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė?
14 Aš kone patekau į visokias
nelaimes bendruomenės ir susirinkimo vidury“.
Patarlių 4 sk.:
20
Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano žodžius, palenk ausį
mano pamokymams.
21 Teneatsitraukia jie nuo tavo
akių, saugok juos širdies gilumoje.
22 Jie yra gyvybė tiems, kurie
juos randa, ir sveikata visam jų kūnui.
23 Saugok su visu stropumu savo
širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė.
Romas Tuominis, 2016-09-18, "Gyvenk
prasmingai - ką aš paliksiu po savęs?"
Jono 3 sk.:
16 Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė
savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki,
nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
Giedrius Ažukas, 2016-09-11, "Dievas
tiria mūsų širdis"
Jono 18 sk.:
36 Jėzus atsakė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio.
Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai
kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet mano karalystė
ne iš čia“.
Morkaus 5 sk.:
18 Jėzui lipant į valtį, buvęs demonų apsėstasis prašė
leisti pasilikti su Juo,
19 bet Jėzus nesutiko ir pasakė: „Eik namo pas saviškius
ir papasakok, kokių didžių dalykų Viešpats tau padarė ir
kaip tavęs pasigailėjo“.
20 Tada jis nuėjo savo keliu ir Dekapolyje ėmė skelbti,
kokių didžių dalykų Jėzus jam padarė, ir visi stebėjosi.
1Tesalonikiečiams 2 sk.:
4 Dievo pripažinti tinkami, kad mums būtų patikėta
Evangelija, ją ir skelbiame taip, kad patiktume ne
žmonėms, bet Dievui, kuris tiria mūsų širdis.
...
18 Todėl ruošėmės atvykti pas jus, – bent jau aš, Paulius,
ruošiausi kartą ir kitą, – tačiau mums sutrukdė šėtonas.
19 Kas gi yra mūsų viltis, džiaugsmas ir pasigyrimo
vainikas? Argi ne jūs prieš mūsų Viešpatį Jėzų Kristų Jo
atėjimo metu?
20 Taip, jūs esate mūsų šlovė ir džiaugsmas!
1Tesalonikiečiams 1 sk.:
2 Mes visada dėkojame Dievui už jus visus,
prisimindami jus savo maldose,
3 nuolat minėdami jūsų tikėjimo darbus, meilės triūsą bei
vilties ištvermingumą mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje mūsų
Dievo ir Tėvo akivaizdoje,
4 žinodami, Dievo numylėtieji broliai, jūsų išrinkimą.
Patarlių 17 sk.:
3 Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip
Viešpats tiria žmogaus širdį.
Patarlių 19 sk.:
21 Daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties
valia įvyksta.
1 Tesalonikiečiams 4, 5 sk.:
4, 13 Aš nenoriu, kad jūs, broliai, liktumėte
nežinioje dėl užmigusiųjų ir nusimintumėte kaip kiti,
kurie neturi vilties.
14 Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai Dievas
ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, atves kartu su Juo.
15 Ir tai jums sakome Viešpaties žodžiu, jog mes, gyvieji,
išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime
užmigusiųjų.
16 Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus
paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir
mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia,
17 paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime
pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip
visuomet pasiliksime su Viešpačiu.
18 Todėl guoskite vieni kitus šiais žodžiais.
5,1 Dėl valandos ir laiko, broliai, nėra reikalo jums
rašyti.
2 Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg
vagis naktį.
3 Kai žmonės kalbės: „Ramybė ir saugumas“, tada juos ir
ištiks netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią
moterį, ir jie niekur nepaspruks.
4 Bet jūs, broliai, nesate tamsoje, kad toji diena jus
užkluptų lyg vagis.
5 Juk jūs visi esate šviesos ir dienos vaikai. Mes
nepriklausome nei nakčiai, nei tamsai.
6 Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime
blaivūs!
Luko 12 sk.:
35 Angelas jai atsakė, tardamas: „Šventoji Dvasia
nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave;
todėl ir gimęs iš tavęs bus šventas ir vadinamas Dievo
Sūnumi.
36 Tavo giminaitė Elžbieta, kuri buvo laikoma nevaisinga,
pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas jai,
37 nes Dievui nėra negalimų dalykų“.
38 Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė,
tebūnie man pagal tavo žodį“. Ir angelas nuo jos
pasitraukė.
39 Tomis dienomis Marija atsikėlusi skubiai iškeliavo į
Judėjos kalnyno miestą.
40 Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elžbietą.
Jono 12 sk.:
46 Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie
mane tiki, neliktų tamsoje.
47 Jei kas klausosi mano žodžių ir netiki, Aš jo neteisiu,
nes atėjau ne teisti pasaulio, bet gelbėti pasaulį.
48 Kas mane atstumia ir mano žodžių nepriima, tas turi
savo teisėją: žodis, kurį kalbėjau, teis jį paskutiniąją
dieną.
49 Nes Aš kalbėjau ne iš savęs, – Tėvas, kuris mane
siuntė, įsakė man, ką turiu sakyti ir ką skelbti.
50 Aš žinau, kad Jo įsakymas yra amžinasis gyvenimas. Tad
ką Aš kalbu, kalbu taip, kaip Tėvas yra man sakęs“.
Luko 12 sk.:
15 Jis pasakė jiems: „Žiūrėkite, saugokitės godumo,
nes žmogaus gyvybė nepriklauso nuo jo turto gausos“.
Mato 6 sk.:
19 „Nekraukite sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys
ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia.
20 Bet kraukite sau turtus danguje, kur nei kandys, nei
rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia,
21 nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis“.
1 Tesalonikiečiams 5 sk.:
6 Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime
blaivūs!
Jokūbo 1 sk.:
12 Palaimintas žmogus, kuris ištveria pagundymą, nes,
kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį
Viešpats pažadėjo Jį mylintiems.
13 Nė vienas gundomas tenesako: „Esu Dievo gundomas“.
Dievas negali būti gundomas blogiu ir pats nieko negundo.
14 Kiekvienas yra gundomas, savo paties geismo pagrobtas
ir suviliotas.
15 Paskui užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta
nuodėmė gimdo mirtį.
16 Neapsigaukite, mano mylimi broliai!
Psalmių 139 sk.:
23 Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk
mane ir pažink mano mintis.
24 Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu
amžinuoju!
Psalmių 63 sk.:
8 Mano siela įsikibo į Tave; Tavo dešinė palaiko mane.
Giedrius Ažukas, 2016-09–04, "Gyvenk
dėl Jėzaus"
Jono 14 sk.:
6
Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas
nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.
Luko 19 sk.:
1
Atvykęs Jėzus ėjo per Jerichą.
2 Ir štai žmogus, vardu
Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis,
3 troško pamatyti Jėzų, kas Jis
esąs, bet negalėjo per minią, nes buvo žemo ūgio.
4 Zachiejus užbėgo priekin ir
įlipo į šilkmedį, kad galėtų Jį pamatyti, nes Jis turėjo
ten praeiti.
5 Kai Jėzus atėjo į tą vietą,
pažvelgė aukštyn ir, pamatęs jį, tarė: „Zachiejau, greit
lipk žemyn, nes šiandien turiu apsistoti tavo namuose“.
6 Šis skubiai nulipo ir su
džiaugsmu priėmė Jį.
7 Tai matydami, visi murmėjo:
„Pas nusidėjėlį užėjo į svečius!“
8 O Zachiejus atsistojęs prabilo
į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu
vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu
keturgubai“.
9 Jėzus tarė: „Šiandien į šiuos
namus atėjo išgelbėjimas, nes ir jis yra Abraomo sūnus.
10 Juk Žmogaus Sūnus atėjo
ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“.
Morkaus 8 sk.:
22 Jie
ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų neregį ir prašo jį
palytėti.
23 Jis paėmė neregį už rankos ir
nusivedė už kaimo. Ten spjovė jam į akis, uždėjo ant jo
rankas ir paklausė: „Ar ką nors matai?“
24 Šis apsižvalgęs tarė: „Regiu
žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius“.
25 Jis vėl rankomis palietė jo
akis ir liepė apsižvalgyti. Ir šis tapo sveikas ir viską
aiškiai matė.
Hebrajams 1 sk.:
1
Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra
kalbėjęs tėvams per pranašus,
2 o šiomis paskutinėmis dienomis
prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju
ir per kurį sutvėrė pasaulius.
3 Jis, Dievo šlovės spindesys ir
Jo esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis savo jėgos
žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes, atsisėdo Didybės
dešinėje aukštybėse.
Morkaus 8 sk.:
34
Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: „Jei kas
nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo
kryžių ir teseka manimi.
35 Kas nori išgelbėti savo
gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs
ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės.
36 Kokia gi žmogui nauda, jeigu
jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai?
37 Arba kuo žmogus galėtų
išsipirkti savo sielą?!
38 Jei kas gėdisi manęs ir mano
žodžių šios svetimaujančios ir nuodėmingos kartos
akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai Jis ateis
savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais“.
Luko 14 sk.:
27 Kas
neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano
mokinys.
Jeremijo 10 sk.:
1
Izraeli, klausykis Viešpaties žodžio!
2 Taip sako Viešpats:
„Nesimokykite pagonių kelių ir nebijokite dangaus ženklų,
nors pagonys jų bijo.
3 Pagonių papročiai yra tuštybė.
Filipiečiams 3 sk.:
8 O
taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu dėl Kristaus
Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybės. Dėl Jo aš
praradau viską ir viską laikau sąšlavomis, kad laimėčiau
Kristų
9 ir būčiau atrastas Jame,
nebeturėdamas savo teisumo iš įstatymo, bet turėdamas
teisumą per tikėjimą Kristumi, teisumą iš Dievo, paremtą
tikėjimu,
10 kad pažinčiau Jį, Jo
prisikėlimo jėgą ir bendravimą Jo kentėjimuose, suaugčiau
su Jo mirtimi,
11 kad pasiekčiau prisikėlimą iš
numirusių.
12 Nesakau, kad jau esu šitai
gavęs ar tapęs tobulas, bet vejuosi, norėdamas pagauti,
nes jau esu Kristaus Jėzaus pagautas.
13 Broliai, aš nemanau, kad jau
būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršdamas, kas už
manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje,
14 veržiuosi į tikslą
aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą
Kristuje Jėzuje.
15 Taigi visi, kurie esame
subrendę, taip mąstykime. O jeigu jūs apie ką nors manote
kitaip, tai Dievas jums ir tai apreikš.
16 Kiek bebūtumėme pasiekę,
vadovaukimės ta pačia taisykle ir taip mąstykime.
17 Broliai, būkite mano sekėjai
ir žiūrėkite į tuos, kurie elgiasi pagal pavyzdį, kurį
matote mumyse.
18 Daugelis – apie juos ne kartą
esu jums kalbėjęs ir dabar net su ašaromis kalbu – elgiasi
kaip Kristaus kryžiaus priešai.
19 Jų galas – pražūtis, jų
dievas – pilvas ir jų garbė—gėda. Jie temąsto apie
žemiškus dalykus.
20 Tuo tarpu mūsų tėvynė
danguje, ir iš ten mes karštai laukiame Gelbėtojo,
Viešpaties Jėzaus Kristaus,
21 kuris pakeis mūsų gėdingą
kūną ir padarys jį panašų į savo šlovingą kūną ta jėga,
kuria Jis visa palenkia sau.
Hebrajams 10 sk.:
35 Tad
nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis
atlygis!
36 Taip, reikia jums ištvermės,
kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta.
37 Nes „dar trumpa, trumpa
valandėlė, ir ateis Tas, kuris turi ateiti, ir neužtruks.
38 Bet teisusis gyvens tikėjimu,
ir, jeigu jis atsitrauktų, mano siela juo nebesigėrės“.
39 Tačiau mes nesame tie, kurie
atsitraukia savo pražūčiai, bet tie, kurie tiki, kad
išgelbėtume sielą.
Marytė Mukomolovienė, 2016-08-28,
"Apsvarstyk
savo kelią"
Jono 6 sk.:
41
Tada žydai ėmė murmėti prieš Jį dėl to, kad Jis pasakė:
„Aš duona, nužengusi iš dangaus“.
Hebrajams 2 sk.:
15 ir išvaduotų tuos, kurie,
bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją.
16 Iš tiesų Jam rūpėjo ne
angelai, o Abraomo palikuonys.
17 Todėl Jis turėjo visu kuo
tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir
ištikimas Dievui vyriausiasis Kunigas ir permaldautų už
žmonių nuodėmes.
1Petro 1 sk.:
8 Jūs
mylite Jį, nors ir nesate Jo matę; tikėdami Jį, nors ir
neregėdami, džiaugiatės neišsakomu ir šlovingiausiu
džiaugsmu,
9 gaudami jūsų tikėjimo tikslą –
sielų išgelbėjimą.
...
14 Kaip klusnūs vaikai,
nepasiduokite ankstesniems savo neišmaningumo laikų
geiduliams,
15 bet, kaip šventas yra Tas,
kuris jus pašaukė, taip ir jūs būkite šventi visu savo
elgesiu,
16 nes parašyta: „Būkite šventi,
nes Aš esu šventas“.
17 Ir jei kaip Tėvo šaukiatės
To, kuris nešališkai teisia pagal kiekvieno darbą, su
baime elkitės savo viešnagės metu,
18 žinodami, kad esate atpirkti
nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne
nykstančiais turtais, sidabru ar auksu,
19 bet brangiuoju krauju
Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės.
Psalmių 73 sk.:
13 Ar
veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?
14 Aš gi buvau spaudžiamas visą
dieną ir plakamas kas rytą.
15 Jei būčiau galvojęs kalbėti
kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.
16 Aš galvojau, norėdamas tai
suprasti, bet nepajėgiau,
17 kol įėjau į Dievo šventyklą
ir pamačiau jų galą.
18 Tikrai Tu pastatei juos labai
slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.
Andželika Krikštaponienė, 2016-08-14,"Vizija
iš Dievo tavo gyvenime"
Mato 9, 10 sk.:
9, 35
Jėzus ėjo per visus miestus ir kaimus, mokydamas jų
sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas
visas žmonių ligas bei negalias.
36 Matydamas minias, Jis
gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir išsklaidyti lyg
avys be piemens.
37 Tuomet Jis tarė savo
mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža.
38 Todėl melskite pjūties
Viešpatį, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį“.
10,1
Pasišaukęs dvylika savo mokinių, Jis suteikė jiems valdžią
netyrosioms dvasioms, kad išvarinėtų jas ir gydytų visas
ligas bei negalias.
...
5 Šiuos dvylika Jėzus išsiuntė,
įsakydamas jiems: „Nepasukite keliu pas pagonis ir
neužeikite į samariečių miestą,
6 bet verčiau eikite pas
pražuvusias Izraelio namų avis.
7 Keliaudami skelbkite:
‘Prisiartino dangaus karalystė!’
8 Gydykite ligonius, apvalykite
raupsuotuosius, prikelkite mirusius, išvarinėkite demonus.
Dovanai gavote, dovanai ir duokite!
Mato 4, 5 sk.:
4, 23
Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose,
pamokslaudamas karalystės Evangeliją ir gydydamas visas
žmonių ligas bei negalias.
24 Garsas apie Jį pasklido
visoje Sirijoje. Žmonės nešė pas Jį visus sergančius,
įvairiausių ligų bei kentėjimų suimtus, demonų apsėstus,
nakvišas bei paralyžiuotus, – ir Jis išgydydavo juos.
25 Paskui Jį sekė didelės minios
žmonių iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir
Užjordanės.
5, 1
Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie
Jo priėjo mokiniai.
2 Atvėręs lūpas, Jis ėmė mokyti:
Giedrius Ažukas, 2016-08-07,
"Jėzus
yra ir kelias, ir vartai į gyvenimą"
Agėjo 1 sk.:
2 „Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Žmonės kalba, kad
dar neatėjo laikas atstatyti Viešpaties namus’ “.
3 Tada Viešpats kalbėjo per pranašą Agėją:
4 „Ar laikas jums gyventi lentomis apmuštuose namuose, kai
šventykla tebeguli griuvėsiuose?
5 Todėl dabar taip sako kareivijų Viešpats: ‘Apsvarstykite
savo kelius!
6 Jūs daug pasėjate, bet mažai pjaunate; valgote, bet
nepasisotinate; geriate, bet troškulio nenumalšinate. Jūs
apsirengiate, bet nesušylate; o kas dirba už algą, deda ją
į kiaurą maišą’.
7 Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Apsvarstykite savo
kelius!
Mato 8 sk.:
1 Kai Jėzus leidosi nuo kalno, Jį sekė didelės minios.
2 Ir štai priėjo raupsuotasis ir, pagarbinęs Jį, sakė:
„Viešpatie, jei nori, Tu gali mane padaryti švarų“.
3 Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk
švarus!“ Ir tuojau raupsai išnyko.
4 Jėzus pasakė jam: „Žiūrėk, niekam nepasakok, bet eik
pasirodyti kunigui ir paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems
paliudyti“.
5 Jėzui sugrįžus į Kafarnaumą, prie Jo priėjo šimtininkas,
maldaudamas:
6 „Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžiuotas ir
baisiai kankinasi“.
7 Jėzus jam tarė: „Einu ir išgydysiu jį“.
8 Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum
po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks.
9 Juk ir aš, būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių
kareivių. Sakau vienam: ‘Eik!’, ir jis eina; sakau kitam:
‘Ateik!’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Daryk tai!’, ir
jis daro“.
10 Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems
iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: net Izraelyje neradau
tokio tikėjimo!
11 Todėl sakau jums: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir
susės dangaus karalystėje su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu.
12 O karalystės vaikai bus išmesti laukan į tamsybes. Ten
bus verksmas ir dantų griežimas“.
13 Šimtininkui Jėzus tarė: „Eik, ir tebūnie tau, kaip
tikėjai!“ Ir tą pačią valandą tarnas pagijo.
Patarlių 13 sk.:
2 Iš savo burnos vaisiaus žmogus valgys gėrybių,
neištikimųjų siela – smurtą.
Patarlių 18 sk.:
20 Žmogus pripildys pilvą savo burnos vaisiais,
pasisotins savo lūpų derliumi.
21 Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį
mėgsta, valgys jo vaisių.
Hebrajams 7 sk.:
22 Taigi Jėzus yra tapęs geresnės Sandoros garantu.
23 Anų kunigų buvo daug, nes mirtis jiems sukliudydavo
ilgiau pasilikti.
24 O kadangi šis išlieka per amžius, Jis turi neatšaukiamą
kunigystę.
25 Todėl Jis ir gali visada išgelbėti tuos, kurie per Jį
eina prie Dievo, nes Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų.
Jeremijo 31 sk.:
31 Ateina dienos, kai Aš padarysiu su Izraeliu ir Judu
naują sandorą, – sako Viešpats, –
32 ne tokią sandorą, kokią padariau su jų tėvais, kai
juos, paėmęs už rankos, išvedžiau iš Egipto žemės. Jie
sulaužė mano sandorą, nors Aš buvau jų valdovas.
33 Bet tokią sandorą Aš padarysiu su Izraelio namais: toms
dienoms praėjus, Aš įdėsiu savo įstatymą į jų vidų ir
įrašysiu į jų širdis. Aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano
tauta.
34 Tada nė vienas nebemokys savo artimo ir nebesakys savo
broliui: ‘Pažink Viešpatį!’ Jie visi, nuo mažiausiojo iki
didžiausiojo, mane pažins. Aš atleisiu jų kaltę ir jų
nuodėmės nebeprisiminsiu“.
Teisėjų 2 sk.:
1 Viešpaties angelas, atėjęs iš Gilgalo į Bochimą,
tarė: „Aš išvedžiau jus iš Egipto ir atvedžiau į žemę,
kurią prisiekiau duoti jūsų tėvams, ir pasakiau: ‘Aš
niekada nelaužysiu savo sandoros su jumis,
2 o jūs nedarykite sutarčių su šios žemės gyventojais,
sugriaukite jų aukurus’. Bet jūs nepaklusote mano balsui.
Kodėl jūs taip padarėte?
Mato 10 sk.:
22 Jūs būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Bet kas
ištvers iki galo, bus išgelbėtas.
...
32 Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir Aš jį
išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.
33 O kas išsižadės manęs žmonių akivaizdoje, ir Aš jo
išsižadėsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje“.
34 „Nemanykite, jog Aš atėjau atnešti žemėn ramybės.
Atėjau atnešti ne ramybės, o kalavijo.
35 Atėjau sukiršinti ‘sūnaus prieš tėvą, dukters prieš
motiną ir marčios prieš anytą.
36 Žmogaus namiškiai taps jam priešais’.
37 Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane – nevertas
manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane –
nevertas manęs.
38 Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, tas
nevertas manęs.
39 Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo
gyvybę dėl manęs – atras ją.
Apreiškimo 21 sk.:
27 Ir ten niekados nepateks, kas netyra, joks
nešvankėlis ar melagis, o tiktai tie, kurie įrašyti
Avinėlio gyvenimo knygoje.
Marytė Mukomolovienė, 2016-07-24, ¨Būk
atviras prieš Dievą"
Jono 14 sk.:
23 Jėzus jam atsakė: „Jei kas mane myli, laikysis mano
žodžio ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir
apsigyvensime.
Apreiškimo 3 sk.:
20 Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs
mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu ir
vakarieniausiu su juo, o jis su manimi.
21 Nugalėtojui Aš duosiu atsisėsti šalia savęs, savo
soste, kaip ir Aš nugalėjau ir atsisėdau šalia savo Tėvo,
Jo soste’.
22 Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms!“
Mato 21 sk.:
23 Kai Jėzus atėjo į šventyklą ir pradėjo mokyti,
priėjo prie Jo aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų, kurie
klausė: „Kokią teisę turi taip daryti? Ir kas Tau davė
šitą valdžią?“
24 Jėzus atsakė: „Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko. Jei
man atsakysite, ir Aš pasakysiu, kokia valdžia tai darau.
25 Iš kur buvo Jono krikštas? Iš dangaus ar iš žmonių?“
Jie samprotavo tarpusavy: „Jei pasakysime – iš dangaus,
Jis mums sakys: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’
26 O pasakyti – iš žmonių, baisu prieš minią, nes visi
laiko Joną pranašu“.
27 Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“. Tada Jis tarė:
„Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau“.
28 „Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą,
priėjęs prie pirmojo, tarė: ‘Sūnau, eik ir padirbėk
šiandien mano vynuogyne’.
29 Šis atsakė: ‘Nenoriu’, bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo.
30 Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais
žodžiais. Šis jam atsakė: ‘Einu, viešpatie’, bet nenuėjo.
31 Kuris iš jų įvykdė tėvo valią?“ Jie atsakė: „Pirmasis“.
Tada Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų sakau jums: muitininkai
ir paleistuvės pirma jūsų eina į Dievo karalystę.
2 Kronikų 14 sk.:
2 Asa darė tai, kas gera ir teisinga Viešpaties, jo
Dievo, akyse.
3 Jis pašalino svetimų dievų aukurus aukštumose, sudaužė
atvaizdus, iškirto giraites
4 ir įsakė Judo žmonėms ieškoti Viešpaties, jų tėvų Dievo,
ir vykdyti Jo įstatymus bei įsakymus.
5 Jis pašalino visuose Judo miestuose aukštumas ir
atvaizdus, ir jam valdant buvo ramu.
6 Jis statė sutvirtintus miestus Jude, nes kraštas
ilsėjosi, ir su niekuo nekariavo tais metais, kadangi
Viešpats suteikė jam poilsį.
2 Kronikų 24 sk.:
1 Jehoašas pradėjo karaliauti būdamas septynerių metų
ir keturiasdešimt metų karaliavo Jeruzalėje. Jo motina
buvo vardu Cibija iš Beer Šebos.
2 Jehoašas darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, per
visas kunigo Jehojados dienas.
3 Jehojada parinko jam dvi žmonas, ir jis susilaukė sūnų
bei dukterų.
4 Po to Jehoašas sumanė atnaujinti Viešpaties namus.
5 Sukvietęs kunigus ir levitus, jis jiems kalbėjo: „Eikite
į Judo miestus ir rinkite iš viso Izraelio pinigus jūsų
Dievo namams pataisyti kiekvienais metais. Ir darykite tai
skubiai“. Bet levitai neskubėjo.
6 Karalius pasišaukė vyriausiąjį kunigą Jehojadą ir jam
tarė: „Kodėl tu nereikalauji iš levitų, kad jie surinktų
iš Judo ir Jeruzalės mokestį, kurį Viešpaties tarnas Mozė
įsakė mokėti visam Izraeliui dėl Liudijimo palapinės?
7 Piktadarė Atalija ir jos sūnūs sunaikino Dievo namus ir
visas Viešpaties namams pašvęstas dovanas panaudojo
Baalui“.
8 Karaliui įsakius, buvo padaryta dėžė ir pastatyta prie
Viešpaties namų durų lauko pusėje.
9 Ir jie paskelbė Jude ir Jeruzalėje, kad neštų Viešpačiui
mokestį, kurį Dievo tarnas Mozė įsakė Izraeliui dykumoje.
10 Kunigaikščiai bei visa tauta džiaugėsi ir, atnešę
mokestį, metė į dėžę, kol ją pripildė.
11 Dėžei prisipildžius, ją atnešdavo pas karalių.
Karaliaus raštininkas ir vyriausiojo kunigo įgaliotinis
išimdavo pinigus, o dėžę nunešdavo atgal į jos vietą. Taip
jie darė kiekvieną dieną ir surinko daug pinigų.
12 Karalius bei Jehojada juos atiduodavo Viešpaties namų
darbų prižiūrėtojams, o tie pasamdydavo mūrininkų ir
dailidžių, geležies ir vario kalvių Viešpaties namams
pataisyti bei atnaujinti.
13 Darbininkai dirbo ir jiems sekėsi. Jie atstatė Dievo
namus ir juos sutvirtino.
14 Pabaigę darbą, jie atnešė likusius pinigus ir grąžino
karaliui bei Jehojadai. Už juos buvo padaryti indai
Viešpaties namams: indai reikalingi tarnaujant, aukojimo
indai, taurės, auksiniai bei sidabriniai indai. Jie nuolat
aukojo deginamąsias aukas Viešpaties namuose per visas
Jehojados dienas.
15 Bet Jehojada paseno ir mirė sulaukęs šimto
trisdešimties metų.
16 Jį palaidojo Dovydo mieste prie karalių, nes jis darė
gera Izraelyje Dievui ir Jo namams.
17 Kunigui Jehojadai mirus, Judo kunigaikščiai atėjo pas
karalių ir jam nusilenkė. Tada jis ėmė jų klausyti.
18 Jie paliko Viešpaties, savo tėvų Dievo, namus ir
tarnavo alkams ir stabams. Tas nusikaltimas sukėlė
Viešpaties rūstybę prieš Judą ir Jeruzalę.
19 Viešpats siuntė jiems pranašų, norėdamas juos
susigrąžinti, kurie įspėjo juos, tačiau jie neklausė.
20 Dievo Dvasia nužengė ant kunigo Jehojados sūnaus
Zacharijos, kuris atsistojęs kalbėjo susirinkusiems: „Taip
sako Viešpats: ‘Kodėl jūs laužote Viešpaties įsakymus ir
nenorite, kad jums sektųsi? Kadangi jūs palikote Viešpatį,
Jis paliko jus’ “.
21 Jie susitarė prieš jį ir, karaliui įsakius, užmušė
akmenimis Viešpaties namų kieme.
22 Karalius Jehoašas neatsiminė to gero, kurį Zacharijos
tėvas Jehojada buvo jam padaręs, bet nužudė jo sūnų.
Mirdamas jis sakė: „Viešpats mato ir atlygins“.
23 Metų gale Sirijos kariuomenė atėjo prieš jį, įsiveržė į
Judą bei Jeruzalę, išžudė tautos kunigaikščius ir paimtą
grobį išsiuntė Damasko karaliui.
24 Nors sirų kariuomenėje buvo mažai žmonių, bet Viešpats
atidavė į jų rankas labai didelę kariuomenę, kadangi jie
paliko Viešpatį, savo tėvų Dievą. Taip jie įvykdė teismą
Jehoašui.
25 Atsitraukdami jie paliko jį sunkiai sergantį. Jehoašo
tarnai susitarė prieš jį dėl pralieto kunigo Jehojados
sūnų kraujo ir nužudė karalių lovoje. Jis mirė ir buvo
palaidotas Dovydo mieste, tačiau ne karalių kapinėse.
2 Kronikų 14, 15 sk.:
14,10 Asa išėjo prieš jį ir išsirikiavo kautynėms
Cefatos slėnyje prie Marešos.
11 Asa šaukėsi Viešpaties, savo Dievo: „Viešpatie, Tu gali
padėti ir galingam, ir bejėgiui. Padėk mums, Viešpatie,
mūsų Dieve, nes mes šliejamės prie Tavęs ir Tavo vardu
einame prieš šitą daugybę! Viešpatie, Tu esi mūsų Dievas,
tenenugali Tavęs žmogus“.
12 Viešpats sumušė etiopus priešais Asą ir Judą, ir
etiopai bėgo.
13 Asa su žmonėmis juos vijosi iki Gerara. Etiopai buvo
nugalėti ir nebeatsigavo. Jie buvo sumušti Viešpaties ir
Jo kariuomenės. Asos kariai paėmė labai daug grobio.
14 Jie užėmė visus miestus Geraros apylinkėje, nes juos
buvo apėmusi Viešpaties baimė. Iš visų miestų jie
išsigabeno daug grobio.
15 Be to, jie sugriovė gyvulių pastoges ir, išsivarę
daugybę avių bei kupranugarių, sugrįžo į Jeruzalę.
16,1 Dievo Dvasia nužengė ant Odedo sūnaus Azarijo.
2 Jis išėjo pasitikti Asos ir jam tarė: „Karaliau Asa,
visas Judai ir Benjaminai, paklausykite manęs! Viešpats
yra su jumis, kai jūs esate su Juo, ir jei Jo ieškosite,
surasite Jį. Bet jei Jį apleisite, Jis jus apleis.
2 Kronikų 16 sk.:
1 Trisdešimt šeštaisiais Asos karaliavimo metais
Izraelio karalius Baša užpuolė Judą ir statė Ramą, kad
niekam neleistų įeiti ar išeiti iš Asos, Judo karaliaus.
2 Asa, paėmęs sidabrą ir auksą iš Viešpaties namų ir
karaliaus namų, pasiuntė Sirijos karaliui Ben Hadadui į
Damaską, sakydamas:
3 „Padarykime sąjungą tarp manęs ir tavęs, kaip buvo tarp
mūsų tėvų. Siunčiu tau sidabro ir aukso; sulaužyk sąjungą
su Izraelio karaliumi Baša, kad jis atsitrauktų nuo
manęs“.
4 Ben Hadadas paklausė karaliaus Asos ir pasiuntė savo
kariuomenės vadus prieš Izraelio miestus. Jie užėmė Ijoną,
Daną, Abel Maimą ir visus Neftalio sandėlių miestus.
5 Izraelio karalius Baša, tai išgirdęs, liovėsi statęs
Ramą ir pasitraukė.
6 Karalius Asa, surinkęs visą Judą, paėmė akmenis ir
rąstus, kuriuos Baša naudojo statybai, ir jais sutvirtino
Gebą ir Micpą.
7 Tuo metu regėtojas Hananis, atėjęs pas Judo karalių Asą,
jam tarė: „Kadangi tu pasitikėjai Sirijos karaliumi, o ne
Viešpačiu, savo Dievu, Sirijos karaliaus kariuomenė
ištrūko iš tavo rankų.
8 Ar etiopai ir libiai neturėjo didžiulės kariuomenės,
kovos vežimų ir raitelių? Kadangi pasitikėjai Viešpačiu,
tai Jis juos atidavė į tavo rankas.
Patarlių 18 sk.:
10 Viešpaties vardas – tvirtas bokštas, teisieji bėga
į jį ir yra saugūs.
Giedrius Ažukas, 2016-07-17,
¨Būkime viena"
Jono 17 sk.:
21 kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš
Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis
įtikėtų, jog Tu mane siuntei.
22 Ir tą šlovę, kurią man suteikei, daviau jiems, kad jie
būtų viena, kaip mes esame viena:
23 Aš juose ir Tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę,
ir pasaulis pažintų, jog Tu mane siuntei ir pamilai juos
taip, kaip myli mane.
1Korintiečiams 10 sk.:
10 Nemurmėkite, kaip kai kurie iš jų murmėjo ir žuvo nuo
naikintojo.
Filipiečiams 2sk.:
2 tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi
vienos minties, turėdami vienokią meilę, būdami vieningi
ir to paties nusistatymo.
3 Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės,
bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save
4 ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.
5 Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus,
Romiečiams 16 sk.:
17 Prašau jus, broliai, įsidėmėti tuos, kurie kelia
susiskaldymus bei papiktinimus, prieštaraudami mokymui,
kurio jūs išmokote. Venkite jų!
18 Tokie žmonės netarnauja mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui,
bet savo pilvui. Saldžiomis ir pataikūniškomis kalbomis
jie apgaudinėja paprastųjų širdis.
Romiečiams 12 sk.:
1 Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo
kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, – tai
jūsų sąmoningas tarnavimas.
2 Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite,
atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra
gera, priimtina ir tobula Dievo valia.
Darius Aškinis, 2016-07-10, "Mūsų
Dievas yra geros valios Dievas"
1Timotiejaus 5 sk.:
5 Įsakymo tikslas yra meilė iš tyros širdies, geros
sąžinės ir nuoširdaus tikėjimo.
6 Kai kurie, nuklydę nuo šių dalykų, paskendo tuščiuose
plepaluose.
...
18 Šį įsakymą perduodu tau, sūnau Timotiejau, pagal
ankstesnes pranašystes apie tave, kad, jomis remdamasis,
kovotum gerą kovą,
19 turėdamas tikėjimą ir gerą sąžinę. Jos atsižadėjus, kai
kurių tikėjimo laivas sudužo.
Hebrajams 9sk.:
11 Bet Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių
vyriausiasis Kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę palapinę,
ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos,
12 taip pat ne ožių ar veršių krauju, o savuoju krauju
vieną kartą visiems laikams įžengė į Švenčiausiąją ir
įvykdė amžinąjį atpirkimą.
13 Jeigu jaučių bei ožių kraujas ir telyčios pelenai per
apšlakstymą pašventina susitepusius, kad kūnas būtų
švarus,
14 tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per
amžinąją Dvasią paaukojo save kaip auką be dėmės Dievui,
nuvalys jūsų sąžinę nuo mirties darbų, kad tarnautumėte
gyvajam Dievui.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Giedrius Ažukas, 2016-07-03, "Būkime
ištikimi Jo valiai"
Mato 24 sk.:
36
Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nė dangaus
angelai, o vien tik mano Tėvas“.
Morkaus 13 sk.:
33
„Žiūrėkite, budėkite ir melskitės, nes nežinote, kada
ateis laikas!
34 Bus kaip su žmogumi, kuris
iškeliavo toli, paliko namus, suteikė tarnams valdžią,
kiekvienam paskyrė darbą, o durininkui įsakė budėti.
35 Taigi budėkite, nes nežinote,
kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar
gaidžiui giedant, ar rytmety,
36 kad, netikėtai sugrįžęs,
nerastų jūsų miegančių.
37 Ką sakau jums, sakau ir
visiems: budėkite!“
Mato 24 sk.:
3 Kai
Jis sėdėjo Alyvų kalne, priėjo vieni mokiniai ir klausė:
„Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks Tavo atėjimo ir
pasaulio pabaigos ženklas?“
...
30 Tada
danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, ir visos žemės
giminės raudos ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus
debesyse su galybe ir didžia šlove.
...
36 Tačiau tos dienos ir
valandos niekas nežino, nė dangaus angelai, o vien tik
mano Tėvas“.
Luko 21 sk.:
33 Dangus ir
žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis.
34 Saugokitės, kad jūsų širdys
nebūtų apsunkintos nesaikingumo, girtavimo ir gyvenimo
rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai.
35 It žabangai ji užgrius visus
žemės gyventojus.
36 Todėl visą laiką budėkite ir
melskitės, kad būtumėt palaikyti vertais išvengti visko,
kas įvyks, ir stoti prieš Žmogaus Sūnų“.
Mato 25 sk.:
13
Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos,
kurią Žmogaus Sūnus ateis“.
14 „Bus taip, kaip atsitiko
žmogui, kuris, iškeliaudamas į tolimą šalį, pasišaukė savo
tarnus ir patikėjo jiems savo turtą.
15 Vienam jis davė penkis
talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo
gabumus – ir tuojau iškeliavo.
16 Tas, kuris gavo penkis
talentus, nuėjęs ėmė su jais verstis ir pelnė kitus
penkis.
17 Taip pat tas, kuris gavo du
talentus, pelnė kitus du.
18 O kuris gavo vieną, nuėjo,
iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus.
19 Praėjus nemaža laiko, tų
tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais
apyskaitą.
20 Atėjo tas, kuris buvo gavęs
penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė:
‘Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau
kitus penkis’.
21 Jo šeimininkas atsakė:
‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai
ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į
savo šeimininko džiaugsmą!’
22 Taip pat tas, kuris buvo
gavęs du talentus, atėjęs pasakė: ‘Šeimininke, davei man
du talentus, štai aš pelniau kitus du’.
23 Jo šeimininkas tarė: ‘Gerai,
šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas
mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo
šeimininko džiaugsmą!’
24 Priėjęs tas, kuris buvo gavęs
vieną talentą, sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tu –
žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, ir renki, kur
nebarstei.
25 Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau
tavo talentą žemėje. Še, turėk, kas tavo’.
26 Jo šeimininkas jam atsakė:
‘Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur
nesėjau, ir renku, kur nebarsčiau.
27 Taigi privalėjai duoti mano
pinigus pinigų keitėjams, o sugrįžęs būčiau atsiėmęs, kas
mano, su palūkanomis.
28 Todėl atimkite iš jo talentą
ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų.
29 Nes kiekvienam, kas turi, bus
duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus
atimta ir tai, ką jis turi.
30 Šitą niekam tikusį tarną
išmeskite laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų
griežimas’ „.
2Korintiečiams 6 sk.:
16 Ir
kaip suderinti Dievo šventyklą su stabais? Juk jūs esate
gyvojo Dievo šventykla, kaip Dievas yra pasakęs: „Aš
gyvensiu juose ir vaikščiosiu tarp jų; būsiu jų Dievas, ir
jie bus manoji tauta“.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Marytė Mumolovienė, 2016-06-26, "Tik
tyroje ir geroje širdyje užauga vaisiai (Lk8,15)"
Luko 8 sk.:
5
„Sėjėjas išėjo sėti savo sėklos. Jam besėjant, vieni
grūdai nukrito palei kelią, buvo sumindžioti, ir padangių
paukščiai juos sulesė.
6 Kiti nukrito ant uolos, ir
išdygę nudžiūvo, nes trūko drėgmės.
7 Kiti nukrito tarp erškėčių, ir
tie, kartu išaugę, nusmelkė juos.
8 O dar kiti nukrito į gerą žemę
ir išaugę davė šimteriopą derlių“. Tai papasakojęs, Jis
sušuko: „Kas turi ausis klausyti – teklauso!“
9 Jo mokiniai paklausė: „Ką
reiškia šis palyginimas?“
10 Jis atsakė: „Jums duota
pažinti Dievo karalystės paslaptis, o kitiems jos
skelbiamos palyginimais, kad ‘žiūrėdami nematytų ir
girdėdami nesuprastų’ „.
11 „Palyginimas štai ką reiškia:
sėkla yra Dievo žodis.
12 Palei kelią – tai tie, kurie
klausosi, paskui ateina velnias ir išrauna žodį iš jų
širdies, kad jie netikėtų ir nebūtų išgelbėti.
13 Ant uolos – tai tie, kurie,
išgirdę žodį, su džiaugsmu jį priima, bet neturi šaknų:
jie kurį laiką tiki, o gundymo metu atkrinta.
14 Sėkla, kritusi tarp erškėčių,
– tai tie, kurie išgirdo, bet, toliau eidami, buvo
nusmelkti rūpesčių, turtų bei gyvenimo malonumų ir neduoda
subrendusio vaisiaus.
15 Nukritusi į gerą žemę sėkla –
tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį tyroje ir geroje
širdyje ir duoda vaisių kantrumu“.
Hebrajams 6 sk.:
4
Kurie kartą jau buvo apšviesti, paragavo dangiškos
dovanos, tapo Šventosios Dvasios dalininkais,
5 paragavo gerojo Dievo žodžio
bei ateinančio amžiaus jėgų
6 ir atpuolė, tų nebeįmanoma vėl
grąžinti naujai atgailai, nes jie kryžiuoja sau Dievo Sūnų
ir išstato Jį viešai paniekai.
7 Jeigu žemė sugeria dažną lietų
ir iš jos želia želmenys, naudingi tiems, kurie ją dirba,
tai ji susilaukia Dievo palaiminimo,
8 bet jeigu ji teželdo erškėčius
bei usnis, tai ji niekam tikusi, greitai bus prakeikta ir
galiausiai sudeginta.
Jokūbo 4 sk.:
4
Paleistuviai ir paleistuvės! Ar nežinote, kad draugystė su
pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi kas nori būti
pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešu.
5 Gal manote, kad Raštas veltui
sako: „Pavydžiai trokšta Dvasia, kuri gyvena mumyse“.
6 Bet Jis duoda dar didesnę
malonę, ir todėl sako: „Dievas išdidiems priešinasi, o
nuolankiesiems teikia malonę“.
Psalmės 24 sk.: 1-5
1
Viešpaties yra žemė ir visa, kas joje yra, pasaulis ir kas
jame gyvena.
2 Jis ant jūrų ją pastatė, ant
srovių ją įtvirtino.
3 Kas kops į Viešpaties kalną?
Kas atsistos Jo šventoje vietoje?
4 Tas, kas turi švarias rankas
ir tyrą širdį, kuris nenukreipė savo sielos į tuštybes ir
neteisingai neprisiekė.
5 Jis gaus palaiminimą iš
Viešpaties ir teisumą iš savo gelbėtojo Dievo.
---
Malachijo 3 sk.:
14 Jūs
sakėte: ‘Jokios naudos iš tarnavimo Dievui. Kas iš to, kad
laikėmės Jo nuostatų ir vaikščiojome nuleidę galvas
Viešpaties akivaizdoje?
15 Dabar mes vadiname laimingais
išdidžiuosius. Jiems sekasi, nors jie elgiasi nedorai. Jie
gundo Dievą, bet nebaudžiami’ “.
16 Dievo bijantys kalbėjosi
vienas su kitu. Viešpats stebėjo ir klausė. Buvo parašyta
Jo akivaizdoje atminimo knyga apie tuos, kurie bijo
Viešpaties ir gerbia Jo vardą.
17 „Jie bus mano, – sako
kareivijų Viešpats. – Tą dieną Aš padarysiu juos savo
brangenybėmis. Aš jų gailėsiuos, kaip gailisi žmogus savo
sūnaus, kuris jam tarnauja.
18 Tada jūs matysite skirtumą
tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp to, kuris tarnauja
Dievui, ir to, kuris Jam netarnauja“.
Luko 10 sk.:
25
Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas
Jį, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau
amžinąjį gyvenimą?“
26 Jis tarė: „O kas parašyta
Įstatyme? Kaip skaitai?“
27 Tas atsakė: „ ‘Mylėk
Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela,
visomis savo jėgomis ir visu savo protu, ir savo artimą
kaip save patį’ „.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Darius Širvys, 2016-06-19,
"Dievas
nesmerkia,
neteisia,
negėdina"
Išejimo 20 sk.:
22 Viešpats liepė Mozei pasakyti izraelitams: „Jūs patys
girdėjote, kad Aš iš dangaus kalbėjau su jumis.
23 Nedarykite šalia manęs sau sidabrinių ar auksinių
dievų.
24 Padaryk man iš žemės aukurą ir aukok ant jo
deginamąsias ir padėkos aukas, savo avis ir galvijus.
Kiekvienoje vietoje, kurioje bus minimas mano vardas, Aš
ateisiu ir laiminsiu tave.
25 O jei man statysi akmeninį aukurą, nestatyk jo iš
tašytų akmenų, nes, naudodamas įrankį, suterši jį.
26 Taip pat nelipk laiptais prie mano aukuro, kad nebūtų
atidengtas tavo nuogumas“.
Kolosiečiams 2 sk.:
14 Jis ištrynė skolos raštą su mus kaltinančiais
reikalavimais, raštą, kuris buvo prieš mus, ir panaikino
jį, prikaldamas prie kryžiaus.
15 Jis nuginklavo kunigaikštystes bei valdžias ir viešai
jas pažemino, triumfuodamas prieš jas ant kryžiaus.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
-
Nerijus Vendingas, 2016-06-12, "Išsilaikyti
Dievo meilėje"
Mato 24 sk.:
11 Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį
suvedžios.
12 Kadangi įsigalės neteisumas, daugelio meilė atšals.
13 Bet kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas.
Judo 1 sk.:
20 Bet jūs, mylimieji, statydami save ant savo
švenčiausiojo tikėjimo, melsdamiesi Šventojoje Dvasioje,
21 išsilaikykite Dievo meilėje, laukdami mūsų Viešpaties
Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinajam gyvenimui.
Judo 1 sk.:
3 Mylimieji, labai norėjau parašyti jums apie bendrąjį
mūsų išgelbėjimą ir jaučiu reikalą rašyti jums raginimą,
kad narsiai kovotumėte už tikėjimą, vieną kartą visiems
laikams duotą šventiesiems.
4 Mat vogčiomis įsiskverbė žmonių, kuriems nuo seno
surašytas toks pasmerkimas: jie bedieviai, iškreipia mūsų
Dievo malonę į palaidumą ir neigia mūsų vienintelį Valdovą
Dievą ir Viešpatį Jėzų Kristų.
5 Aš noriu jums priminti, nors jūs tai jau žinote, kad
Viešpats, pirmiau išgelbėjęs tautą iš Egipto žemės, paskui
pražudė tuos, kurie netikėjo.
6 Taip pat ir tuos angelus, kurie neišlaikė savo
prakilnumo, bet paliko savo buveinę, Jis laiko sukaustytus
amžinais pančiais tamsybėje didžiosios dienos teismui.
7 Taip pat Sodoma ir Gomora bei aplinkiniai miestai, kurie
panašiai ištvirkavo ir nusekė paskui ne tokį kūną, lieka
pavyzdžiu, kentėdami amžinos ugnies bausmę.
8 Taip ir šitie sapnuotojai suteršia kūną, niekina
viešpatystę, piktžodžiauja šlovingiesiems.
9 Kai arkangelas Mykolas, besiginčydamas su velniu,
varžėsi dėl Mozės kūno, jis neišdrįso mesti piktžodiško
kaltinimo, bet pasakė: „Tesudraudžia tave Viešpats!“
10 Šitie šmeižia, ko neišmano, ir pažindami tik gyvuliškus
instinktus, juose genda.
11 Vargas jiems! Jie pasuko Kaino keliu, godžiai pasidavė
Balaamo paklydimui dėl pelno, pražudė save Korės maištu.
12 Jie kaip dėmės jūsų meilės pokyliuose, kai vaišinasi su
jumis ir nesidrovėdami tunka. Jie – lyg bevandeniai
debesys, vaikomi vėjų, tarytum bevaisiai medžiai rudenį,
du kartus mirę ir išrauti.
13 Jie lyg šėlstančios jūros bangos, kurios spjaudo savo
begėdystę, lyg žvaigždės klajoklės, kurioms per amžius
skirta juodžiausia tamsybė.
14 Apie juos pranašavo ir septintasis nuo Adomo, Henochas:
„Štai atėjo Viešpats su miriadais savo šventųjų
15 įvykdyti teismo visiems ir apkaltinti visų bedievių dėl
visų bedieviškų darbų, kuriuos jie bedieviškai vykdė, ir
dėl visų piktų žodžių, kuriuos prieš Jį kalbėjo bedieviai
nusidėjėliai“.
16 Jie visada murma, nepatenkinti savo dalia, gyvena
geismais; jų lūpos kalba išpūstus žodžius, jie pataikauja
žmonėms dėl savo naudos.
17 O jūs, mylimieji, prisiminkite žodžius, kurie anksčiau
buvo paskelbti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalų.
18 Jie sakė jums, kad paskutiniais laikais atsiras
šaipūnų, kurie gyvens savo bedieviškais geismais.
1 Jono 4 sk.:
10 Meilė – ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad Jis
mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų
nuodėmes.
...
16 Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli.
Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka
Dieve, ir Dievas jame.
Jono 17 sk.:
23 Aš juose ir Tu manyje, kad jie pasiektų tobulą
vienybę, ir pasaulis pažintų, jog Tu mane siuntei ir
pamilai juos taip, kaip myli mane.
Efeziečiams 2 sk.:
4 Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš savo didžios
meilės, kuria mus pamilo,
5 mus, mirusius nusikaltimais, atgaivino kartu su
Kristumi, – malone jūs esate išgelbėti, –
6 kartu prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje,
7 kad ateinančiais amžiais savo gerumu parodytų mums
beribius savo malonės turtus Kristuje Jėzuje.
8 Nes jūs esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir tai ne
iš jūsų – tai Dievo dovana,
9 ir ne dėl darbų, kad kas nors nesigirtų.
10 Mes esame Jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems
darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.
Jono 16 sk.:
27 juk pats Tėvas jus myli, nes jūs mane pamilote ir
įtikėjote, jog Aš esu iš Dievo išėjęs.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
-
Giedrius Ažukas, 2016-06-05, "Priešinkis
nuodėmei ir neleisk jai viešpatauti":
Psalmės 27, 28 sk.:
27,7 Viešpatie, išgirsk mano
balsą, kai šaukiuos. Pasigailėk manęs ir išklausyk mane!
8 Kai Tu pasakei: „Ieškokite mano veido!“, mano širdis Tau
atsakė: „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškosiu“.
9 Neslėpk savo veido nuo manęs! Neatstumk rūstybėje savo
tarno! Tu esi mano pagalba. Neatmesk ir nepalik manęs,
mano išgelbėjimo Dieve!
...
28,1 Tavęs šaukiuosi,
Viešpatie, mano uola! Išgirsk mane. Jei tylėsi, tapsiu
kaip tie, kurie nužengia į duobę.
2 Išgirsk mano maldavimo balsą,
kai šaukiuosi Tavęs, kai keliu savo rankas į Tavo
švenčiausiąją buveinę!
3 Neatstumk manęs kartu su
nedorėliais, su piktadariais, kurie maloniai kalba su
artimu, bet pikta mano savo širdyse.
Pradžios 4 sk.:
6
Viešpats tarė Kainui: „Kodėl tu supykai ir tavo veidas
paniuro?
7 Darydamas gera, argi nebūsi
priimtas? O jei gera nedarai, nuodėmė tyko prie durų. Ji
traukia tave, tačiau tu turi viešpatauti jai“.
8 Kainas kalbėjo savo broliui
Abeliui. Jiems esant laukuose, Kainas užpuolė savo brolį
Abelį ir jį užmušė.
Psalmės 51 sk.:
1 Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės, dėl savo
beribio gerumo panaikink mano kaltes.
2 Visai nuplauk mano kaltę ir apvalyk mano nuodėmes.
3 Išpažįstu savo nusikaltimą, mano nuodėmė visada yra su
manimi.
4 Tau vienam nusidėjau ir padariau pikta Tavo akyse. Tu
teisingai teisi ir teisingą sprendimą darai.
5 Štai aš gimiau nuodėmingas, ir nuodėmėje mane pradėjo
mano motina.
6 Tu mėgsti tiesą širdyje ir slaptoje mokai mane
išminties.
7 Apšlakstyk mane yzopu, kad būčiau švarus. Nuplauk mane,
kad būčiau baltesnis už sniegą.
8 Leisk man patirti džiaugsmą ir linksmybę. Tedžiūgauja
mano sužeisti kaulai.
9 Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių ir visas mano
kaltes išdildyk.
10 Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią
atnaujink.
11 Neatstumk manęs nuo savo veido ir savo šventos dvasios
neatimk nuo manęs.
12 Grąžink man išgelbėjimo džiaugsmą ir laisvės dvasia
sustiprink mane.
Jokūbo 4 sk.:
5 Gal manote, kad Raštas veltui sako: „Pavydžiai
trokšta Dvasia, kuri gyvena mumyse“.
6 Bet Jis duoda dar didesnę malonę, ir todėl sako: „Dievas
išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę“.
7 Todėl atsiduokite Dievui; priešinkitės velniui, ir jis
bėgs nuo jūsų.
8 Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų.
Nusiplaukite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis,
dvejojantys.
Romiečiams 6 sk.:
7 Juk kas miręs, tas išlaisvintas iš nuodėmės.
8 Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime, kad ir gyvensime
su Juo.
9 Žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau
nebemiršta; mirtis jau nebeturi Jam galios.
10 Kad Jis mirė, tai mirė nuodėmei kartą visiems laikams,
o kad gyvena – gyvena Dievui.
11 Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais
Dievui Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.
12 Todėl neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų mirtingame
kūne, kad nepasiduotumėte jo geiduliams.
13 Neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip neteisumo
ginklų, bet paveskite save Dievui, kaip iš numirusiųjų
atgijusius, ir savo narius Jam – kaip teisumo ginklus.
14 Nuodėmė neturi jums viešpatauti: jūs ne įstatymo, bet
malonės valdžioje.
Efeziečiams 5 sk.:
15 Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip elgiatės: kad
nebūtumėte kaip kvailiai, bet kaip išmintingi,
16 branginantys laiką, nes dienos yra piktos.
17 Nebūkite tad neprotingi, bet supraskite, kokia yra
Viešpaties valia.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
-
Giedrius Ažukas, 2016-05-11, "Nuodėmė
(Romiečiams 6sk.)":
Romiečiams 6 sk.:
1 Ką gi sakysime? Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad
gausėtų malonė?
2 Jokiu būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi gyvensime joje?
3 Argi nežinote, jog mes, pakrikštyti Jėzuje Kristuje,
buvome pakrikštyti Jo mirtyje?
4 Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje,
kad kaip Kristus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlove,
taip ir mes gyventume naują gyvenimą.
5 Jei esame suaugę su Jo mirties paveikslu, būsime suaugę
ir su prisikėlimo,
6 žinodami, jog mūsų senasis žmogus buvo nukryžiuotas
kartu su Juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad
mes daugiau nebevergautume nuodėmei.
7 Juk kas miręs, tas išlaisvintas iš nuodėmės.
...
22 O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais,
turite kaip vaisių – šventumą, ir kaip baigtį – amžinąjį
gyvenimą.
23 Atpildas už nuodėmę – mirtis, o Dievo dovana –
amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
Romiečiams 5 sk.:
12 Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o
per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis pasiekė visus žmones,
nes visi nusidėjo.
13 Nuodėmė buvo pasaulyje ir iki įstatymo, bet, nesant
įstatymo, nuodėmė neįskaitoma.
14 Vis dėlto nuo Adomo iki Mozės viešpatavo mirtis net
tiems, kurie nebuvo padarę nuodėmių, panašių į nusikaltimą
Adomo, kuris buvo Būsimojo provaizdis.
...
20 ..... Bet kur buvo apstu nuodėmės, ten dar apstesnė
tapo malonė,
21 kad kaip nuodėmė viešpatavo mirtimi, taip malonė
viešpatautų teisumu amžinajam gyvenimui per Jėzų Kristų,
mūsų Viešpatį.
1 Jono 3 sk.:
4 Kiekvienas, kuris daro nuodėmę, laužo įstatymą. Nuodėmė
– tai įstatymo laužymas.
5 Jūs žinote, jog Jis pasirodė, kad sunaikintų mūsų
nuodėmes, ir Jame nėra nuodėmės.
6 Kas pasilieka Jame, tas nenusideda. Kiekvienas
nuodėmiaujantis Jo neregėjo ir nepažino.
7 Vaikeliai! Tegul niekas jūsų nesuklaidina! Vykdantis
teisumą yra teisus, kaip ir Jis teisus.
8 Kas daro nuodėmę, tas iš velnio, nes velnias nuodėmiauja
nuo pat pradžios. Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad
sugriautų velnio darbus.
9 Kas yra gimęs iš Dievo, nedaro nuodėmės, nes jame
laikosi Dievo sėkla. Jis negali nuodėmiauti, nes yra gimęs
iš Dievo.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
- - - - - - -
Marytė Mukomolovienė,
2016-05-29, ¨Dievas
Jį mylinčius saugo" :
Mato 5 sk.:
22 O Aš jums
sakau: kas be reikalo pyksta ant savo brolio, turės
atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi’, turės
stoti prieš sinedrioną. O kas sako: ‘Beproti’, tas
smerktinas į pragaro ugnį.
23 Todėl jei neši dovaną prie
aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš
tave,
24 palik savo dovaną ten prie
aukuro, eik pirmiau susitaikinti su savo broliu, ir tik
tada sugrįžęs aukok savo dovaną.
25 Greitai susitark su savo
kaltintoju, dar kelyje į teismą, kad kaltintojas neįduotų
tavęs teisėjui, o teisėjas – teismo vykdytojui ir kad
nepakliūtum į kalėjimą.
26 Iš tiesų sakau tau: neišeisi
iš ten, kol neatsiteisi iki paskutinio skatiko“.
27 „Jūs girdėjote, jog
protėviams buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’
28 O Aš jums sakau: kiekvienas,
kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo
širdyje.
29 Jeigu tavo dešinioji akis
skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau
netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į
pragarą.
30 Ir jeigu tavo dešinioji ranka
skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau
tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas
į pragarą“.
Pakartoto įstatymo 4 sk.:
1 „Klausyk,
Izraeli, įstatymų ir paliepimų, kurių jus mokau, kad juos
vykdydami gyventumėte ir užėmę paveldėtumėte žemę, kurią
Viešpats, jūsų Dievas, jums duoda.
2 Nieko nepridėkite prie mano
įstatymų ir nieko iš jų neatimkite. Laikykitės Viešpaties,
jūsų Dievo, įsakymų, kuriuos jums skelbiu.
3 Jūsų akys matė, ką Viešpats
darė dėl Baal Peoro, kaip išnaikino visus jo garbintojus,
buvusius tarp jūsų.
4 Jūs gi, kurie laikėtės
Viešpaties, jūsų Dievo, išlikote gyvi iki šios dienos.
5 Štai aš mokiau jus nuostatų ir
įstatymų, kaip Viešpats, mano Dievas, man įsakė, kad jūs
vykdytumėte juos žemėje, kurią paveldėsite.
6 Laikykitės jų ir vykdykite
juos, nes tai jūsų išmintis ir protas tautų akyse. Jos
išgirs jūsų nuostatus ir sakys: ‘Iš tiesų ši didelė tauta
yra protinga ir išmintinga’.
7 Iš tikrųjų nėra kitos tokios
didingos tautos, kuriai Dievas būtų taip arti, kaip mūsų
Dievas, kai Jo šaukiamės.
Pakartoto įstatymo 30 sk.:
5 Jis
grąžins tave į žemę, kurią paveldėjo tavo tėvai, darys tau
gera ir padaugins labiau už tavo tėvus.
6 Viešpats, tavo Dievas,
apipjaustys tavo širdį ir tavo palikuonių širdis, kad
mylėtum Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi ir visa siela
ir gyventum.
Skačių kn. 25 sk.:
1 Izraelitams gyvenant Šitime, tauta pradėjo paleistuvauti
su Moabo dukterimis.
2 Jos kvietė izraelitus į aukojimo šventes. Ten jie valgė
ir lenkėsi prieš jų dievus.
Psalmių 31 sk.:
23 Mylėkite
Viešpatį, visi Jo šventieji. Ištikimuosius apsaugo
Viešpats ir su kaupu atlygina išdidiems.
24 Būkite drąsūs visi, kurie
pasitikite Viešpačiu, ir Jis sustiprins jūsų širdis.
Psalmių 91 sk.:
1 Tas, kuris
gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje
pasilieka,
2 sako Viešpačiui: „Tu mano
priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!“
3 Jis ištrauks tave iš
medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro.
4 Jis pridengs tave savo
plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis
skydas ir šarvas yra Jo tiesa!
Psalmių 97 sk.:
10 Jūs,
kurie mylite Viešpatį, nekęskite pikto; Jis saugo savo
šventųjų gyvybes, iš nedorėlių priespaudos išlaisvina
juos.
Psalmių 121 sk.:
1 Pakeliu
savo akis į kalnus, iš kur man ateina pagalba.
2 Mano pagalba ateina iš
Viešpaties, kuris sukūrė dangų ir žemę!
3 Jis neleis suklupti tavajai
kojai, Jis – budrus tavo sargas.
4 Izraelio sargas nei miega, nei
snaudžia.
5 Viešpats yra tavo sargas,
Viešpats – tau šešėlis tavo dešinėje:
6 dieną nepažeis tavęs saulė nė
mėnulis naktį.
7 Viešpats saugos tave nuo viso
pikto, Jis saugos tavo sielą.
8 Viešpats saugos tavo įėjimą ir
išėjimą dabar ir per amžius
Psalmių 145 sk.:
18 Aš
aukštinsiu Tave, Dieve, mano Karaliau, aš laiminsiu Tavo
vardą per amžius.Visa, kas gyva, telaimina šventą Jo vardą
dabar ir per amžius!
19 Aš aukštinsiu Tave, Dieve,
mano Karaliau, aš laiminsiu Tavo vardą per amžius.Visa,
kas gyva, telaimina šventą Jo vardą dabar ir per amžius!
20 Aš aukštinsiu Tave, Dieve,
mano Karaliau, aš laiminsiu Tavo vardą per amžius.Visa,
kas gyva, telaimina šventą Jo vardą dabar ir per amžius!
21 Aš aukštinsiu Tave, Dieve,
mano Karaliau, aš laiminsiu Tavo vardą per amžius.Visa,
kas gyva, telaimina šventą Jo vardą dabar ir per amžius!
Dievas visus Ji mylincius saugo, bet nedorelius sunaikins:
istvirkelius, neklausancius Dievo, i t.t.
Patarlių 1, 2 sk.:
1,33 Kas
manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto“.
2,1 Mano
sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano
įsakymus,
2 jei tavo ausis atidžiai
klausysis išminties ir širdis sieks supratimo,
3 jei šauksiesi pažinimo ir
pakelsi balsą, prašydamas supratimo,
4 jei sieksi jo lyg sidabro ir
ieškosi lyg paslėptų lobių,
5 tada tu suprasi Viešpaties
baimę ir rasi Dievo pažinimą.
6 Nes Viešpats teikia išmintį,
iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas.
7 Jis laiko sveiką išmintį
teisiesiems, Jis yra skydas doru keliu einantiems.
8 Jis saugo teisingumo takus ir
sergi šventųjų kelius.
Patarlių 18 sk.:
10
Viešpaties vardas – tvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir
yra saugūs.
Pakartoto įstatymo 4 sk.:
9 Saugokis
ir rūpestingai saugok savo sielą, kad neužmirštum to, ką
matei savo akimis, ir tepasilieka tai tavo širdyje per
visas tavo dienas. Jų mokykite savo vaikus ir vaikaičius.